PIJOKAI II

Ilgas, žemas stalas buvo apšnerkštas. Staltiesės sulaistytos, sujauktos, kai kur nuslydusios ant parketo, nuorūkos kai kur dar kimštos į pelenines ar tuščias konservų dėžutes, kai kur gesintos tiesiog į pliką stalviršį. Tarp lėkščių su išėdomis ir net nepaliestais valgiais – įdarytas eršketas ar kiaulės koja drebučiuose nieko kažkodėl nesugundė, – tarp taurių, bokalų, stiklinių stovėjo ar gulėjo vos praimti, pusiau nugerti ar jau tušti viskio, degtinės, vyno buteliai, būta čia ir akivaizdžiai brangių gėrimų, ir butelių be etikečių, su laikraščio gniužulu vietoj kamščio. Stalviršiu, klimpdamos skysčio balutėse, ropinėjo paklaikusios iš džiaugsmo musės, šaltienos luiste, matyt, išdribusiame iš lėkštės, pasvirusi styrojo melchiorinė šakutė. Mėtėsi apgraužti kaulai, išsriuobti midijų kiaukutai, juodos, sakytum, lauže keptų bulvių lupenos, suglamžyti cigarečių pakeliai, išsunktų citrinų gniūžtės, stiklainiuose teliūskavo agurkų rasalas. Ant didžiulės tikros odos sofos, tamsiai rudos, įvairiausiomis pozomis gulėjo ar pusiaugula sėdėjo gal vienuolika vaikų. Viena kokių aštuonerių mergytė pamėlusiomis lūpomis buvo tiesiog paskendusi gerokai per didelėje lyg ir vestuvinėje suknioje. Kažkur trinktelėjo durys ir į kambarį prasispraudęs skersvėjis sušiureno baltą krepdešiną, kilstelėjo, pasimatė keistai išsuktas mergaitės kelis. Šalia jos, kojomis į atlošą, atsvarinęs galvą, gulėjo berniukas su aiškiai per dideliu fraku. Baltas vaiko veidas šiurpiai derėjo prie juodo drabužio. Kitam berniukui, gal kokių dešimties, žieminė kepurė buvo užsmukusi beveik iki pat lūpų, milžiniški kailiniai atlapoti, didžiulių galifė kelnių, kažkodėl languotų, tarpkojyje tamsavo dėmė. Dar vienas berniukas su baltais marškiniais ir tamsiai mėlynomis trumpkelnėmis rankoje gniaužė pieštuką. Jis vienintelis buvo apsirengęs tinkamo dydžio drabužiais. Visi kiti atrodė šventę kažkokio makabriško teatro premjerą ar su tėvų rūbais išsmukę pasilinksminti. Žengiau prie sunkių, dvivėrių durų, delnu prisidengęs nosį. Kambario langai buvo su vitražais, ir ant parketo, aptaškyto vynu, kava, krauju ir vėmalais krito įvairiaspalvė, šilta ryto saulės šviesa. Beveik prie pat durų šiek tiek susirietusi gulėjo kokių septynerių mergaitė su, jau supratote, gerokai per dideliu chalatu, šio atvarte spindėjo kažkokio viešbučio logotipas. Čia pat aukštielninkas gunksojo rudas pliušinis šuo. Apverčiau jį ir įbrukau mergaitei į glėbį. Jos rankelės buvo šaltos, pastirusios.