Nėra pabaigos nė vienai pabaigai

Sausio 6-oji Naujametiniai linkėjimai, eglutė ir kt. suskrenda į šiukšlių konteinerį. Erdvės ir tuštumos! Be Kasparo, Merkelio ir Baltazaro atsibeldžia ir Eugenijus, dailinykas. Šios dienos proga įteikia savo rankom skaptuotą gero mirusio velnio pomirtinę kaukę.
Vasario 14-oji Iš “Jaunimo gretų” žvelgia giedrai nusiteikęs Donaldas Kajokas, iš “Lietuvos aido” – paplikęs Alis Balbierius. Aš spoginu akis į kopūstienėn įvirtusį tarakoną. Man nė kiek nelinksma.
Gegužės 4-oji Pakelėse gandrai, gandrai, gandrai. Gandrų sekmadienis. Įvažiavę Salantuosna, pirmiausia pastebim kino teatrą “ Už taiką”. Visur sprogmenys: žolėje, krūmuose, medžiuose ir dar gilėliau, žemėje.
Gegužės 11-oji
Soduose duodas duodas lakštingala! Ausys svaigsta, negali atsitraukti. Gražios akimirkos – mirusios.
Gegužės 16-oji Traukinyje į pajūrį. Tame pačiame vagone kurčnebyliai, jaunuoliai. Vieni per kitus puola šnekėti. Rankų kilpos, konfigūracijos, vektoriai, kreivės, tiesės, įmanomos ir neįmanomos geometrinės figūros. Rankų gyvatynas. Begarsis triukšmas, ermyderis. O aš skaitau Alio Balbieriaus esėraščius “ateitis ateis ir tiems, kur be vilties”…
Gegužės 18-oji
Gyvenu čia. Apsiplunksnuoju, nuplinku, vėl plunksnuojuosi. Visuotinis žiedų potvynis.
Aukštaūgė tamsiaplaukė moteris baltu lietpalčiu stabteli, atmetus atgal dešinę koją, pasižiūri, ar nenukritusi kulnelio pasagėlė. Ne. Žengia toliau – oriai, ta pačia nuotaika veide.
Žagarėje šaligatviu prašiurina du girtuoklėliai: pamuštaakis ir neskustasmakris. Dar žydi alyvos. O radijas latviškai kalba.
Birželio n-oji Žmonės iš Radviliškio darbo biržos čyrina tuopas. Pjūklas įsiutęs. Pjausto debesis, smegenis, lietų. Beprasmybės išgyvenimas. Gyvenimo minkštimo skonis – pelenai su druska.
Rugpjūčio 10-oji
Kelionė į Latviją. Saulėgrąžos. Geltonom galvom. Suplotom. Kaip ir Lietuvoj. Bauskas alus, Bauskas piens, Bauskas pils. Kaitra kaitrėliausia. Žiogams nė motais. Jie kvaišta. Laipni lūdzam apmeklēt Mežotnes pili.
Lapkričio 3-oji Rieda lašas – vangokai, stabtelėdamas. O susidūręs su kitu, nusikočioja visu smarkumu, kūlversti abu pačion apačion.
Ties Gimbogala: plyšėta beržų širma, antrame plane – nėra plano. Vien horizontą užklojusi suvelto rūko dačka. Sodybėlės nubalintais stogais, apgultos ramybės dvasių. Dūmo, ir to nėra nė kvapo. Po to akiračiai prasiplečia – iki pamiškėje suremtų žaiginių. Griovys statmenas horizontui.
“Ieškokit pelių ir surasit! – įsako man Pelių nuodytojas“ (Aušra Marija J. Sluckaitė).
Lapkričio 19-oji Laukuos, daržuos, ant stogų baltėliausia baltybė. Auga barzda ir nagai. Pasaulis pilnutėliausias dirgiklių. Virstu į vakaro urną.
Gruodžio 15-oji Zylės, knabinančios sušalusį blyną. Varnos – didelės juodos mazgotės – krentančios pro balkonus. Šiukšliavežė beveik laiku surenkanti trupinius, kiaušinlukščius, bulvių lupenas, vieną kitą prezervatyvą.
Grakščiosios pamaivos zylės ir mužikėliai žvirbliai. Balkone. Flirtas. “Jūs geriate vyną, kad apsvaigtumėt; o aš geriu, kad jis išblaivytų mane nuo kito vyno” (Omaras Chajamas).
Balandžio 6-oji
Šiaulių dramos teatras. Markus Michel “Varnų šokis”. Varnos – tai ne varnai; varnai – tai ne varnos; kiek žuvusių, kiek sunkiai sužeistų; tikros istorijos, kurias pasakoja, yra netikros; netikroms bent jau egzistuoja galimybė, kad kada nors jos galėtų tapti tikromis.
Balandžio 12-oji Kavinaitė Klaipėdoje: dirbtinės gėlės, neįsimenantys veidai. Lavondėmių spalvos dažu teptos gražuolės lūpos, kojų reklama. Mano smegeninėje – kvaili ir drėgni memuarai. Uostamiestis be vyno. Svalka talantov. Kam parduoti spermą?
Rugsėjo 22-oji
Septintą valandą rytą nusikarpau kojų nagus.
Spalio 4-oji Lietuvos piliečiai Kėdainių ir Radviliškio rajonų laukuose, regiu, rauna ir peiliais grando burokus.
Spalio 9-oji Nuoširdžiausiai gailiuosi, kad neatsikėliau šeštą valandą, kuomet miestan buvo užklydus girta migla pieno pilnomis krūtimis.
Spalio 11-oji Vilkaviškyje viena į kitą sutekančios Šeimena ir Vilkauja. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioj trys meistrai montuoja langų vitražus. Viduj be jų daugiau nieko. Šioje bažnytėlėje mano brolis Albinas ėmė šliūbą. Ji statyta 1894 metais caro Nikolajaus II kaip cerkvė. 1922 metais perduota katalikams.
Spalio 15-oji Viršum Žaliųjų ežerų pragaudžia orlaivis. Rudeniniam danguje jo gaudesys toks ūkiančiai pratisas, lyg iš ne mūsų pasaulio. Išgurkšnojau trečią šilinių viržių arbatos puodelį.
Spalio 19-oji Markučiuose įtartinas katinaitis, plačiaburnis, kniaukia ir suka tarp kojų Mėbijaus juostą.
Kovo 25-oji Tas balandėjantis kovas. Sode apipjausto obelis. Išveža šiukšles ir pagrėbstus. Kelia inkilus. Dar sniego rudimentai. Pavasaris su savo depresijom. Pavasarinis išsikedenimas, išsidulkinimas.
Liepos 6-oji
Kėdainių siaura Kęstučio gatvelytė, greičiau takas. Viename kieme moteris bliūde kaži ką teliūskuoja. Rusiška daina per radiją. Tvoros – lentinės arba užkaltos šiferiu. Jaunimo kavinė “Ritmas” atsinaujinusi. Kiti stalai, kitos staltiesės, padavėjos tos pačios. Musės, tupiančios ant ausų. Ta pati indų nešvara. Starką, tiesa, įpila šaltą. Tokian miniatiūrinian cilindrėlin.
Rugpjūčio 19-oji
Lomose – rūko tvarsčiai, taip švelniai prigludę, taip arti. Kylančios saulės pakruvinti.
Rugpjūčio 25-oji
Sėdžiu kriaušėje: skinu ir skinu. Vėliau, išlipęs, nusuku daržo aguonoms galvas, po glėbeliuką ir pakariu, užnėręs virviokę.
Spalio 6-oji
Gioteburgo viešbučio spintelytės stalčiuje Naujasis testamentas ir Psalmės.
Kvepalų parduotuvė “Chistian Dior”. Galų gale ir kapinės. Aš čia rökrum, netgi pasvaigęs šią akimirką, prie krūviūkštės nuorūkų, gerokai po vidurnakčio. Ar šis miestas turi savo bliuzą?
Gruodžio 4-oji
“…tokie dalykai šiaip sau nenutinka, tu leidi jiems nutikti” (Joyce Carol Oates). Nakty – pats paslaptingiausias rūkas. Šviestuvų blankios, bejėgės dėmės. Laukiu ko sučežančio, sudraskančio tą neįprastybę. Bet nieko. Gerai, kad nieko.
Rugpjūčio 15-oji
Radviliškio žolingų debesų diena.
Rugpjūčio 16-oji
Prie tėvo Vladziko geltonojo “Moskvičiaus” vairo sūnus Edmuntas. Kelias link Kaltinėnų. Geršvino “Rapsodija”. Rietavo bažnyčioje vestuvės. Abipus durų angelai. Veidai – angelių. Milžiniškais sparnais. Laikantys dubenis su vandeniu. Žvilgsnis čia: ant valo dviem eilėmis nuo aukšto žemyn kabaluojantys rūpintojėliai, jėzusėliai. Kolekėliai: be rankų, išpuvusiais kūneliais, iškoriję.
Rugpjūčio 28-oji
Šiaulių “Snoro” stiklinėje būdelėje – mergina. Veido išsyk nepamatau. Kojas, pirmučiausiai kojas. Aušros alėjos ir Dvaro gatvės sankryžoje, prie pat valstybinio komercinio banko – kriaušaitė, puslaukinė. Drabsto savo turtus čia pat, ant žemės. Vienos pačios plyšta pusiau ar į kelias dalis, kitas suknežina praeinančios ir praeinantys. Šaligatvio plytelės apsivelia vaisių tyre.
Spalio 23-oji
Dotnuvoje prie kelio – obuoliai ir chrizantemos. Stotelė, suolas. Toliau pieva, žaiginys prie stulpo. Pakelėse krūmelyčiai: žalia, raudona, geltona. Raudona, žalia, geltona. Geltona, raudona, žalia. Plynlaukis. Arklys, galva nuleista. Miškuose pamišimas. Dangus – vakaro veido. Rudens stilius. Nuotaika: važiavimas nežinia kur.
Beržo liaunų šakelių viršugalvy – sunkiasvorės varnos, du mėsos gabalai.
Lapkričio 8-oji
Vilniaus Jeruzalės stotelėje. Vakarėjant gausu rūko. Jis toks purvinas, murzotas. Apklempęs.
Lapkričio 11-oji
Kretingos vienuolyno ”Špitolė”. Arbatinėje trenkia žolelėmis. Ant sienų Andriaus Miežio darbai. Pro langą XVII amžius: pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas. Su prozininku Algiu Kukliu geriame žalią arbatą su persikų aromatu. Ant palangės – musė, aukštielninka, nabašnikė.
Liepos 14-oji Per Nemuną, per karininko Antano Juozapavičiaus tiltą į pirmąjį Alytų. Šv. Liudviko bažnyčios šventoriaus pertrešusiame kelme dūzgia katalikės skruzdės. Pastuksenu į baltą plastmasinę tuščiavidurę Mariją.
Ulonų gatvėje jau lūkuriuojąs Vytautas Stanionis. Veda kiemais, kiemais į Vidzgirio botaninį draustinį. Sako: gera turėti savo ąžuolą.
Liepos 30-oji Vasaros svarstyklės pasviro antrąja lėkštele žemyn: su agurkais, pomidorais, bulvėmis, avietėmis. Ir papuvusiomis emocijomis.
Lapkričio 24-oji Mamytė, išlydėdama savaitgalį viešėjusius vaikus, eina keliuku iki asfalto paskum automobilį, moja pavymui. Iškelia abi rankas aukštyn – kiek pajėgdama. Laimindama taip. Siųsdama visus angelus sergėtojus.
Birželio n-toji Užgesinu save cheresu, arbata, naktimi. Atsiminimais lyg iššauktomis dvasiomis. Po to manin įsiveržia demonai. Ima tvarkytis kaip patinka. Šį tą stebėjau per sapnų skyleles. O kiek nuslėpta! Kiek nebūta būta!
Vakare, žiūrėk, ir laukiu durų skambučio dzingtelėjimo. Žinau, atvėręs išvysiu tą, kurio tikėjausi. Reikalingas jo arkliškas juokas, jo šaiponės šaipalionės. Jo tvirta suvirintojo ranka sveikinantis. Jo plikas pakaušis, kurio paprasčiausiai net nebepastebiu.
Liepos 1-oji Perskaičiau Tadeušo Ruževičiaus “Naują filosofinę mokyklą”, užsinorėjau dešrelių. Mėgavausi įsivaizduodamas jas įsikuriančias skrandžio celėje, sliuogiančias žarnų vamzdynais. Pirmadienio rytą lyg šuo bėginėju po maisto parduotuves. Nei akys, nei nosis, deja, “nepagauna” išsvajotųjų dešrelių. Jų lyg tyčia nėra. Taigi, gerbiamieji, dešrelių klausimas.
“Tos iliuzijos, kurios reikalingos šiuo metu, yra vadinamos “tiesa” (Arvydas Šliogeris).
Liepos 29-oji Šampanas ta proga. Tom Waits, Jimi Hendrix, Frank Fappa ta proga. Ši proga – šis vakaras. Ši proga – tai mes. Mūsų buvimas kartu – proga. Ir mūsų šnekos. “Žmonės yra gerokai liūdnesni nei atrodo” (Gintaras Grajauskas).
Rugsėjo 3-oji
Vyras perka “Kalnapilio” butelį. Moterėlė kiša dvieurį be eilės ir prašo “Kastyčio”. 20.23 Radviliškyje stabteli “Klaipėda – Vilnius”. Juodas dangus. Grįžulo samtis įbestas kotu žemyn.
Spalio 20-oji Papilėje nusimyžu užlindęs už medinės pavėsinės. Ant piliakalnio gulėdamas kažin ką mąsto Simonas D.?
Tarp Židikų ir Žemaičių Kalvarijos: upelė Šerkšnė per Bugenius, upelė Viešelė per Daubarius, upelė Kvistė per Ukrinus.
Lapkričio 29-oji “Dainos nešvankios, pasakos nykios, smulkioji tautosaka vien apie skreplius ir išmatas” (Jurgis Kunčinas).