Vėlių kova su nudistais pietiniame Kurše

Pietinio Kuršo pajūris yra platus ir dieviškai tuščias. Bet kažkas paskleidė žinią, kad latvių policija gaudo paplūdimiuose nuogalius, baudžia piniginėmis baudomis  ir vienintelė oficiali vieta tuose kraštuose, kur gali degintis toks, kaip sutvertas, yra Liepojos nudistų pliažas pietinėje miesto pusėje, šalia kapinių.
Kaip šiuolaikiniai žmonės iki oficialaus pliažo važiavome vedini Waze programėlės. Bet programėlė nuvedė velniai žino kur. Ten, kur ji rodė važiuoti, visur bolavo draudžiamieji kelio ženklai - plytos. Dalis tų plytų buvo pieštos ranka, užtveriančios kelią grandinės silpnokos, bet kažkaip nepatogu draskyti nei iš šio, nei iš to latvių turtą. Ir taip pietinio Kuršo pakrantė nuo visiškai lietuviškos Papės tik ties Liepoja kažkiek atgavo savo latvišką veidą. O Jūrmalciemyje, Bernatuose zujo vien lietuviški automobiliai.  
Taigi sutiktas pakeliui lietuviško automobilio vairuotojas patarė dingti iš čia. Nustebęs ir užsikirsdamas paaiškino. Keisti šitame miške žmonės, nė šešėlio nepastebėjau, o staiga, ant automobilio atsirado lapelis su įspėjimu išvažiuoti. Abu su žmona tik minutei į mišką nubėgome.
Lapelį jis turėjo rankose, leido ir mums pažvelgti. Lapelis kaip lapelis, popierius storas it pakvietimo į balių su aprangos kodu “black tie”, tik perspėjančiojo teksto šriftas kažkoks gotikinis. Sakytum, dar vokiečių valdymo laikų. Jau nuo to momento, jei būčiau protingesnis, negrįžčiau į tas vietas niekada. Tas miško lietuvis patarė, kur ieškoti gerojo kelio.
-    Sako, reikia važiuoti prie kapinių, ten parkingas, ir ten geras takas iki pliažo yra.
           Taip mes atradome tą puikų, balto, plataus smėlio pliažą. Kas kelerius metus užsukdavome. Štai šiemet ir vėl. Šį kartą buvo gana daug žmonių, bet vis daugiau vienišų vyrų. Porų mažiau. Nuslinkome į tą paplūdimio galą, kur mažiau vienišų vyrų.
Mes ramiai dingome po saule į snūdą ir smegenų atitirpimą nuo amžinų reikalų, minkštai pasikloję po galva bangų mūšą.
-    Ponas, labai atsiprašau, jūs automobiliu atvažiavote į pliažą?
Į mus kreipėsi keista lietuviška šnekta pagyvenęs, mūsų amžiaus vyras, bet toks apykreivis. Lyg būtų prieš dvidešimt metų sulaužytas, o vėliau blogai sugijęs, bet sugijęs. Ir vėl išleistas toks nesutvarkytas į šį pasaulį. Šlubis, piktdžiugiškai pagalvojau ir staiga supykau. Tai juk mano žmona pakankamai moteriškų formų, negi nemato, kad mes - ne gėjai. Ko jis čia lenda?
-    Taip, - burbtelėjau kuo atšiauriau.
Žmogėnas bendraudavo matyt tik su savo kate namie. Mano atšiaurus burbtelėjimas jo neišgąsdino. Jis paaiškino, kad mėgsta iš kūno nuspręsti, kokia kalba kreiptis, moka rusiškai ir , aišku, latviškai, angliškai ir vokiškai. Smagu - vėl pataikė. Įdomi spoksotojo į nuogalius motyvacija. Pažvelgiau į žmoną, kas ten tokio ypatingai lietuviško matyti, bet jis paaiškino - latvių kūnai bei veidai pailgesni kažkokie, bet sunku jums nupasakoti.
Bandys demaskuoti, kaip neteisėtai iš jų atėmėme bronzos medalius. Paryžiaus olimpiadoje, ūmai suvokiau. Ot įkyrūs. Taigi latviai dar ledo ritulį turi.
Tačiau šlubis peršoko kitur:
-    Kapinių tvorą matėte? Ar pastebėjote, kad vėl perkelta?
Žmona net pakilo nuo rankšluosčio. Aha, ir ji atkreipė dėmesį. Kai paskutinį kartą buvome, ji buvo arčiau kapinių, o gal išvis nebuvo?
-    Ponas, numirėliai ir nudistai, jeigu jūs pastebėjote, lietuviškai prasideda tuo pačiu skiemeniu nu.
-    O jeigu natūristai?
-    Nabašninkai ir natūristai, tada skiemeniu na.  - atfilologavo šlubis. Ir išsišiepė.
Aš ištraukiau savo kelioninę gertuvę su airišku viskiu. Žmona akimis leido -  pavairuos. Pasiūliau šlubiui. Nes man pasidarė įdomu, ko jis nori. Šlubis meiliai, kaip patyręs gėrikas, apglėbė lūpomis gertuvės dangtelį - stikliuką. Siurbtelėjo. Beveik įžiūrėjau, kaip nubėga viskis jo viduje, pro Adomo obuolį  ir žemyn iki pat skrandžio. Žmogelis senokai ragavo viskio. Pasiilgo.
Šlubio papasakotą istoriją pasistengsiu atpasakoti kuo tiksliau, bet jau atleiskite už nušokimus nuo temos ir minties peršokimus. Žmogelis reguliariai trūkteldavo iš gertuvės. Aš net atėmiau iš šlubio gertuvę kelis kartus. Pačiam teko gurkštelti kelis gaivinančius gurkšnius, išgirdus šlubio pasakojimą.
***
Vėlėms nepatiko viskas. Štai gyvūnėlių kapinės tarp jūros ir žmonių kapinių. Kvailas, nestilingas dalykas. Gyvūnai, juk be sielos. O čia, šalia mūsų palaidoti tie šuniukai, lyg tokie patys, kaip mes. Neteisinga. Siela tik vertingas dalykas. O gyvieji žmonės, tai kažkokie gyvuliai. Palei pat kraštą eina į tą savo paplūdimį ir kartais net žvengia. Iš ko žvengiate, meilučiai? Kiek kartų dar praeisite pro mus - dešimt, dvidešimt, bet vienuoliktą ar dvidešimt pirmą kartą su liūdna muzika atveš iki mūsų.
Štai kartą Kapą lankanti našlė nerado, kur pastatyti savo automobilio karštą liepos dieną. Verkė ant kapo ir išpasakojo viską savo vyrui, gulinčiam po Karelijos granito plokšte. Nudistai užstatė visą parkingą. O policija nubaudavo tik ją, nes ji vienintelė, pasak policininko, netvarkingai pastatė mašiną. O kaip ji galėjo kitaip pastatyti, kai tie ištvirkėliai užėmė visas teisingas parkingo vietas. Trisdešimt eurų! Už ką? Negalės lankyti kapo visą vasarą, nes nėra kur kišti automobilio. Trisdešimt euro nesimėto, kai tokios kainos parduotuvėse. Pienas beveik du eurai!
Tas zyzimas. Atrodė, kad jau niekada neišgirs, bet vėl. Žmona šniurkščioja nosimi ir ašaroja. Teks keltis ir daryti tvarką. Na, ką tu padarysi, kai tu jau tik dujinė konsistencija ar kaip ten pavadinti tą vėlės būvį. Rankos ir kojos - kamuolinių dujų debesiukai, ir dar tas kvailas garsas, išleidžiamas, lyg iš suspaustų dujų baliono - iik. O iš kitų cyy. Ir dar taip sunku išleisti tą garsą - tik labai labai susikaupus. Tačiau tą pačią naktį visas vėles iš po granito plokščių sukėlė nuskriaustos žmonos vyras, nes kaip tik buvo pilnatis, patogiausia matyti, kas balsuoja už ir kas susilaiko. Priešpilnio ar delčios metu konformistines vėles bus sunkiau demaskuoti. O pilnaties šviesoje visos, kaip ant delno. Sprendimų vieningumas buvo užtikrintas. Šios vėlės dar mokėjo vieningai balsuoti per partkomo ar profkomo susirinkimus.
Iš anksto paruošė ir posėdžio rezoliuciją. Kad nebūtų jokių ten iik ir cyy su nukrypimais.
Taigi vėlės tą mėnulio pilnaties naktį nusprendė.
1.    Pasmerkti nudizmą, kaip antivisuomeninį reiškinį, kupiną pavojų visuomenės dorovei ir pagarbiam kapinių lankymui. Be to, antivisuomeninis judėjimas atima iš vėles lankančių gyvųjų parkingo vietas.
2.    Kovoti su nudistais visomis įmanomomis priemonėmis.
Viena niekinga vėlė, tiesa, cyptelėjo: ar pasitaiko gražių nudisčių ir kaip jas pamatyti? Tačiau visos vėlės vieningu susirinkimo choru tą cypulį pasmerkė. Ne vieta ir ne laikas mums gėrėtis tomis niekingomis gyvenimo anapus atplaišomis. Amžinybė čia, jei dar kas nesuprato…
Vėlė-cypulis susigėdo. Jis tik norėjo pasitikslinti, apie ką rezoliucija.
Jūs šaipotės, kad vėlės visai neturi ginklų kovoti su nudistais. Klystate. Turi. Štai, ką jos padarė, įgyvendindamos visuotinio susirinkimo rezoliuciją. Buvęs Savivaldybės darbuotojas, kuo puikiausiai atsiminė visus atsakingus darbuotojus už eismo ar aplinkos tvarkymą. Nurodė, kurioje galvoje, apie ką vaidentis. Tad vėlės organizuotai, pagal sąrašą aplankė atsakingų darbuotojų sapnus. Atsakingi darbuotojai pakeitė per kelias naktis visas paklodes. Tos buvo permerkiamos kiekvieną naktį baimės prakaitu. Ir neliko švarių! Tad darbuotojai susirinko į specialų posėdį savivaldybėje ir nusprendė. Policijai nupirkti elektrinius paspirtukus su plačiomis padangomis, kad galėtų persekioti po klampų pliažų smėlį besislapstančius nudistus. Kapines išplėsti, nes kapinių teritorija nepakankamai atitverta. Todėl nesilaikoma statybinių sanitarinių normų. Parkingą išasfaltuoti, subraižyti linijas ir skirti vietas su griežtu nurodymu tik kapinių lankymui. Per metus tvorą pastatė. Parkingą išasfaltavo ir subraižė linijas. Tiems, ramios anapusybės priešams neliko nė takelio iš parkingo į pliažą. Viską savivaldybė užtvėrė.
Vyras po Karelijos granito plokšte sulaukė eilinę karštą liepos dieną Kapą lankančios našlės. Manė ramiai patylės, padūsaus abu. Tačiau ta vėl zyzė.
Žinai, ką daro tie niekšai? Tie niekšai dabar visai. Stato mūsų parkinge kaip statę mašinas. Jei budi policija, tai net užeina į kapines. Ir pastovi prie kokio kapo perkreiptu snukiu. Ir prie tavo kapo stovėjo toks išsišiepęs. Man teko jį nuvaryti. Ir aš mačiau, kaip jie lanko tuos kapus. Rodo nepadorius gestus jums, o vienas, net negaliu apsakyti koks niekšas: praeidamas nauju takučiu palei tvorą, apšlapino ją. Specialiai.
***
Net man pasidarė nepatogu. Nugėriau gerą gabalą viskio. Gertuvė tai mano. Persistengė jau mūsiškiai. Per daug laisvės tai irgi jau per daug. Enough is enough.
***
O policijos paspirtukus su plačiomis padangomis smėliui teko uždaryti į tolimą sandėliuką, nes policininkai neatsargiai pagavo kelis advokatus tame pliaže. Anie užsiėmė visų žmogaus teisių ir kitokių nepatogių policijos personalui dalykų svarstymu. Pasirodo, net pagauti nuogalių paplūdimyje visiškai taisyklingai yra didelio išmanymo reikalaujantis dalykas. Ne paprasto policininko jėgoms.
Laisvojo deginimosi mylėtojai naują taką išmynė per žolę greitai, takas tai vinguriavo palei pat tvorą, tai kiek nutoldavo. Toje vietoje, kur takas visai prisiglausdavo prie naujosios kapinių tvoros, tie palaidūnai principingai apšlapindavo tvorą. Tokia iškreipta jų tradicija. Šlubasis kalbų atspėjikas šioje pasakojimo vietoje nuliūdo visiškai. Tačiau susikaupęs tęsė.
Vėlės visiškai aiškiai supranta - pasikarščiavo. Čia tas, kuris po Karelijos granitu ir nepakenčia zyzimo, kaltas. Jis tikėjosi, kad bus kaip ant vainikų laidojant parašyta; amžina ramybė, poilsis po gyvenimo vargų. Pasikarščiavo. Pats supranta ir dabar nė mažiausio cyy niekada necypteli.
Štai jūs atrodote protingas žmogus. Na, kiek aš matau iš paviršiaus. Ką dabar daryti, kaip sutaikyti visus ir kaip pasidalinti parkingą? Juk visi mes anksčiau ar vėliau, tai yra jūs, ateisite ten pat atsigulti ir kaip būtų gerai, jei ta vieta liktų ramybės ir amžino poilsio vieta. Juk tai visų mūsų bendras tikslas. Turėtų būti.
Juk ,kai jūs pasiklojate po galva bangų mūšą ir snūduriuojate, lyg būtumėte jau laisvi nuo visų normų ir tvarkų - primenate mus.  Mes taip pat palaimingai snūduriavome, lyg skrisdami virš bangų visą mums likusį laiką amžinybėje, kol ta zyzianti žmona nesukėlė skandalo. Mes vienodi. Jūs - tai mes, mes - tai jūs.
Matau, jūs ir aiškiai pakalbėti galite. Raštingas žmogus. Norėtume tokį rasti ir pradėti sutaikymo ir susitaikymo darbus.  
Šlubis atsiduso. Sveikesne koja net pradėjo brūžinti smėlį. Jam palengvėjo. Rado, kam numesti savo rūpesčių kalną.
***
Niekada nemėgau, kai mane daro atsakingu už ką nors, o ypač, kai bando padaryti tokio keisto judėjimo vadu. Bandžiau įsivaizduoti. Apdulkėję, kyšančiais pro žalią apipelijusią odą kaulų galais, zombiai šauks apsikabinę rudai nudegusias, maloniai apvalias nudistes mojuodami plakatais prie Liepojos savivaldybės:
            Kapinių parkingą po lygiai!
Nudistai bei numirėliai irgi žmonės!
Taką sutvarkyti/tvoras šalin!
Ramybę vėlėms!
Ne.
Ir kas tas šlubis? Kaip vėlei jis per daug šlubas. Kokių čia jis jėgų atstovas ir ar nepasiūlytų man vėliau pasirašyti kokio siera smirdančio dokumento? Kur už menką sieliūkštę gausiu šio pasaulio turtus? Ar bent jau Liepojos mero kėdę?
Galingu siurbtelėjimu pabaigiau savo viskį iš savo gertuvės.
-    Aš ne Latvijos pilietis, negaliu!  - išrėkiau neatremiamą argumentą šlubiui.
Žmonai pamojau - susirenkame daiktus ir varom iš čia. Užteks to nudizmo/natūrizmo. Šlubį, kuris iš paskos šlunkščiodamas per smėlį dar kažką siūlė, pasiunčiau paskui rusų laivą.
Keistai įtartinas tas pietinis Kuršas, prisirinko kuršiai anapusinių tamsybinių jėgų iš savo buvusių kolonijų Tobage ir Gambijoje. Dabar patys su tomis jėgomis nesusitvarko. Tačiau visus latviškosios tamsybės slėpinius bijojau knisti. Visokios dujinės konsistencijos vėlės ar šlubiai poliglotai. Juk tas, labai įtartinas Vudu kultas kilo iš Tobago, Gambijos ar Haičio? Grįžkime geriau į savo aiškiąją, ramiąją Šventąją.
Kuo greičiau Lietuvon. Mes kolonijų Tobage neturėjome.