Maloniai kviečiame į Aldonos Pacevičienės darbų parodą

„KŪRYBINĖ IŠMINTIS – PAPRASTUME“

Paroda veiks iki birželio mėn. 29 d.

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos pirmokėliai, lydimi savo mokytojos Jolantos Janavičiūtės, apsilankė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale. Mokinukai panoro  susipažinti su bibliotekos teikiamomis paslaugomis, elektroninio skaitytojo pažymėjimo galimybėmis, su bibliotekoje „gyvenančiomis“ knygelėmis.

Vaikai susidomėję vartė enciklopedinius leidinius, žavėjosi garsinėmis, gausiai iliustruotomis pasakų knygelėmis. Apie tai, kaip pasiimti, grąžinti knygeles, kaip jas saugoti, ką dar galima veikti bibliotekoje papasakojo bibliotekos darbuotojos. Su vaikais bibliotekininkės susitarė niekada vieni kitiems nesakyti „Sudie“, bet tik „Iki greito pasimatymo!“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Milžiniško populiarumo sulaukęs, širdis užkariavęs ir kasmet vis daugiau skaitytojų įtraukiantis „Skaitymo iššūkis“ nuo birželio pirmosios dienos vėl kviečia visus literatūros mylėtojus pasigalynėti su savimi, atsiversti mylimas knygas ir įveikti 5 skaitymo užduotis.

Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus

Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau prizų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose.

„Pagrindinis iššūkio tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, kviečiame varžytis tarpusavyje ir žadame nuostabių, vasariškų prizų! Priimti iššūkį gali ir dideli, ir maži, nes užduotys šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį turės perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.

Užduotys gana lengvos ir įdomios, tad kviečiame rinktis knygas ir tiesiog skaityti – namuose ar per pietų pertrauką, parke ar troleibuse, pajūryje ar prie ežero. Kuo labiau įtraukianti knyga, tuo mažiau svarbi vieta. Juk vasara be knygos – ne vasara!“ – prie akcijos kviečia prisijungti organizatoriai.

„Skaitymo iššūkis“ – puiki proga turiningai praleisti atostogas, tuo pačiu sudalyvaujant varžytuvėse, taip pat galimybė atrasti dar neskaitytų knygų ir išbandyti naujus žanrus, nes kiekviena užduotis kviečia ieškoti ir bandyti.

„Skaityti aš mėgstu ir skaitau daug, tačiau dažniausiai tik man patinkančio žanro knygas. „Skaitymo iššūkis“ atkreipė mano dėmesį į tas knygas, kurių pati greičiausiai nebūčiau pasirinkusi. Būtent tos knygos tapo mano šios vasaros atradimais“, – džiaugiasi viena iš pernai vykusio iššūkio dalyvių Rytenė.

Dalyvių skaičius išaugo dešimtimis kartų

Organizatorių teigimu, „Skaitymo iššūkio“ idėja gimė dar 2016-aisiais, Bibliotekų metais, o per kelis metus išaugo dešimtimis kartų ir nustebino net pačius bibliotekininkus.

„Pirmą kartą skaitymo varžytuvės vyko Šiaulių regiono bibliotekose. Sulaukus didelio pasisekimo ir nemenko populiarumo, skaitytojų prašymu nusprendėme pakartoti šią skaitymo skatinimo iniciatyvą visos šalies mastu. Pernai varžytuves organizavo visos šalies viešosios bibliotekos, kurių yra apie 1,2 tūkst. su filialais“, – iššūkio priešistorę pasakoja Edita Urbonavičienė.

Praėjusiais metais iššūkyje varžėsi 4,6 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, kurie per tris vasaros mėnesius perskaitė net 25 tūkst. knygų! Organizatoriai tikisi, kad šiemet dalyvių skaičius, kaip ir jų meilė skaitymui, toliau augs.

„Per kelis metus pasiekti nuostabūs rezultatai rodo, kad žmonės mėgsta skaityti, o varžytuvės skatina juos labiau įsitraukti. Neabejojame, kad tai susiję ir su šilčiausiu metų laiku. Juk vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Geri rezultatai motyvuoja ir mus pačius, todėl dedame visas pastangas, kad „Skaitymo iššūkis“ vis labiau populiarėtų kiekvienais metais“, – pasakoja organizatoriai.

„Skaitymo iššūkį” jau trečius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Daugiau informacijos ir nesudėtingą registraciją internetu galima rasti ČIA.

Gegužės 23-ąją šventėme Kaimynų dieną. Šventėje dalyvavo mūsų draugai ir bičiuliai iš Vidzgirio ir Dainavos pagrindinių mokyklų, Alytaus Vaikų globos namų auklėtiniai bei Vaikų bibliotekos mažųjų skaitytojų teatro narės. Jau prieš savaitę buvo kuriamas koliažas „Kaimynas – mano draugas“. Vaikai klijavo esamų ir tariamų kaimynų nuotraukas. O kaimynų būna visokių!

Skambėjo muzika, dainos, šokiai, eilės, netrūko šypsenų. Bendras kaimynų koncertas visiems patiko. Dalijomės Laimės receptu, kuriam reikia meilės, džiaugsmo, juoko ir vienos geros knygos. Knygą kiekvienas galėjo išsirinkti šventės metu veikusiame Kaimynų knygų turgelyje. Šventės staigmena - Alytaus kinologijos klubo „Cerberis“ nariai su gražuole keturkoje Griuna.

Jau tradicija mūsų bibliotekoje tapusios Kaimynų šventės tikslas - atkreipti dėmesį į kaimynystės vertę ir svarbą, patirti buvimo kartu, vienybės, pažinties džiaugsmą.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos,
tavęs neįmanoma aprašyti,
tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks.
Negalima pasakyti, kad tu reikalingas gyvenimui,
tu – pats gyvenimas...
Tu pats didžiausias turtas pasaulyje...

Antuanas de Sent Egziuperi

Ne tik rašant ar skaitant galima suprasti mus supančią aplinką, ją galima ir pajausti, pamatyti. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys – savomis rankutėmis pažinti juos supantį pasaulį. Tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Atlikti bandymus galima su vandeniu, smėliu, balionais, augalais... Svarbu, kad tyrinėjimo procesas vaikui būtų įdomus ir nesudėtingas. Eksperimentai gali būti atliekami tiek uždarose patalpose, tiek lauke.

Gegužės 16 dienos saulėtą popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo kieme vyko „moksliniai“ eksperimentai su vandeniu. Šių bandymų dalyviai – Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos pailgintos dienos grupės mokiniai, kuriuos atlydėjo mokytoja Ona Žvaliauskienė.

„Vanduo yra visų gyvybės formų esminis elementas. Jis neturi savo formos – įgauna formą indo, į kurį įpilamas. Vanduo sudarytas iš cheminių medžiagų: deguonies ir vandenilio. O gamtoje randamas trijų būsenų“, – pasakojo bibliotekininkė Rasa Armanavičienė.

Susipažinę su teorinėmis vandens savybėmis, jaunieji mokslininkai kibo į praktines užduotis. Vaikai atliko medžiagų tirpumo vandenyje eksperimentą. Nustatė, kad suplotas plastilinas plūduriuoja vandenyje, o rutulys nuskęsta. Atlikus vandens jėgos bandymą išsiaiškinta, kad ši yra didesnė stiklinės apačioje. Dar vaikai atrado, kad per audinį vanduo nesisunkia – jis lieka stiklinėje.

Smagiausios užduotys laukė užsiėmimų pabaigoje. Vaikai gamino muilo burbulus ir čia pat, pievelėje, juos pūtė, gainiojo... Po eksperimentų su vandeniu, mokytoja Onutė Žvaliauskienė moksleiviams parodė, kaip su sodos ir acto pagalba pripūsti balionus.

Moksleiviams labai patiko eksperimentuoti gamtoje. Daugelis žadėjo pademonstruoti savo žinias apie vandenį tėveliams, ypač muilo burbulų gamybą.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Tokiais žodžiais VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras pasitiko gausiai susirinkusias įstaigos bendruomenės šeimas. Šalia neįgalaus, jau žilagalvio, lankytojo mamos sėdėjo sunkiau besiverčiančios šeimos mama su kūdikiu ant rankų. Ir tame buvo šventės esmė ir prasmė: „Mes visi kartu, mes lyg viena šeima, pas mus nėra nei geresnių, nei blogesnių“.

Gera buvo matyti ir svečių būrį: Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Vytautą Jastremską ir jo pavaduotoją Silviją Peštenienę bei Socialinės paramos skyriaus vedėją Sonatą Dumbliauskienę, šv. Brunono kverfurtiečio bažnyčios kleboną Valdą Simanaitį, VšĮ J.Kunčino bibliotekos Vidzgirio filialo vyr. bibliotekininkę ir seną įstaigos draugę Rasą Armanavičienę, Šaltinių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Gintarę Rakauskienę, Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorę Aušrą Plytninkaitę.

Šventė prasidėjo padėka labdaros akcijos „Alytiškis – alytiškiui“ dalyviams. Akcijos iniciatorė ir pradininkė direktorė Gita Špucienė ir vyksta ji jau ne vienerius metus. Už gerus darbus, pagalbą sunkiai materialiai gyvenančioms šeimoms, Vaikų dienos centro lankytojams, rėmėjams ir geros valios žmonėms, įteiktos padėkos ir po raudoną rožės žiedą.

Šventės dalyvius  nuotaikingu pasirodymu pradžiugino ir dainas dovanojo  VšĮ Alytaus jaunimo centro vokalinės studija „Šypsena“ (vadovė Dalia Kazlauskienė). Gausiomis ovacijomis buvo sutiktas labai nuoširdus, linksmas ir beveik visus klientus apjungęs, Neįgaliųjų dienos centro lankytojų  spektaklis „Senas dvaras“ (scenarijaus, kostiumų autorė ir spektaklio režisierė užimtumo specialistė Dalia Akulininė). Vaikų dienos centro lankytojai suvirpino šventės dalyvių širdis daina „Tuk, širdele“.

Visas dėmesys, salėje sklandantis gerumas, buvo skirti susirinkusioms šeimos, buvo dėkojama už jų meilę, rūpestį bei atsidavimą, gebėjimą keistis, bei palaikyti vienas kitą. Atrodo, jog kiekvienas esantis šventėje, vertas įteiktos rožės ir pačių lankytojų rankomis darytos dovanėlės.

Šventės metu atidaryta  Neįgaliųjų dienos centro lankytojo Karolio Račkausko piešinių paroda (vadovė Dalia Akulininė), kurį, laikinai einanti direktorės pareigas, Asta Graužinienė pavadino „Metų atradimu“ ir įteikė padėkos raštą.

Šventės pabaigoje, šeimos nariai dalyvavo loterijoje. Laimėtojas buvo apdovanotas saldžia dovanėle.

Artimai pabendrauti, pasidžiaugti ir kartu pasidalini gerąją patirtimi šventės dalyviai buvo kviečiami prie arbatos puodelio.

Centras stiprus savo darbuotojų, lankytojų susiklausymu, noru gerai dirbti ir padėti vienas kitam. Seni žodžiai, bet kokie teisingi: „Vienybėje – stiprybė“.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.

Stebėjusieji liūdną Vilniaus kino teatro „Lietuva“ pastato agoniją tikriausiai net nesapnavo, kad jo vietoje vos per pusantrų metų išnirs modernaus meno buveinė. Neseniai išdygusiame, dar iš statybinių pastolių neišsivadavusiame unikalios architektūros pastate jau šį rudenį atvers duris MO muziejus (iki 2017 m. birželio mėn. veikęs kaip Modernaus meno centras (MMC)). Tai - privati mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, pareikalavusi nemažai pastangų bei finansinių išteklių. Investicija į kolekcijos sukaupimą, pastatą bei projektus jau artėja prie 20 mln. eurų sumos. Tokio didelio masto mecenatystės Lietuvoje iki šiol nebūta. Pats Viktoras Butkus juokauja, jog tai – ne investicija, o „išvesticija“, juk jokios piniginės grąžos jo šeima nesitiki.

Mo muziejaus kolekcija – išskirtinis Lietuvos dailės fondas nuo šešto dešimtmečio iki šių dienų. Dalis surinktų kūrinių – vertingi meno pavyzdžiai, sukurti nelemtu Sovietų sąjungos gyvavimo laikotarpiu, todėl ideologiškai išbrokuoti ir slėpti nuo visuomenės akių dulkėtuose rūsiuose ar palėpėse. Šiuo metu Mo kolekciją sudaro daugiau nei 225 autorių kūryba - beveik 5000 tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos, videomeno darbų. Alytiškių menininkų A. ir R. Gataveckų kūriniai, turintys ne tik meninę, bet ir socialinę vertę, taip pat pateko tarp profesionalių menotyrininkų atrinktų muziejaus kolekcijos darbų. Visa Mo muziejaus kolekcija yra ir dabar atvira – bet kuriuo metu kiekvieną iš 5000 kūrinių galima pamatyti virtualioje erdvėje ir daugiau sužinoti apie jų autorius.

MO siekia tapti visos Lietuvos muziejumi, kurio tikslas – sukauptą lietuvių modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją atverti kuo platesniam ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio meno mylėtojų ratui. Neapsiribojanti vien tik Vilniumi Mo muziejaus ir atviros kultūros idėja keliauja po miestus ir miestelius. Modernaus meno muziejaus idėja gegužės viduryje buvo pristatyta ir Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Mo muziejaus komunikacijos vadovė Ieva Blaževičiūtė, jau kuris laikas stipriai užsikrėtusi „mo“ virusu, alytiškiams atvežė ne tik originalių kultūros puoselėjimo idėjų, bet ir gerą dozę entuziazmo. Ieva pirmą kartą Alytuje viešėjo prieš septynerius metus, tad šįkart atvykusi iškart pasisakė aptikusi daugybę teigiamų miesto tvarkymosi pokyčių.

Susitikime su alytiškiais Ieva Blaževičiūtė atskleidė, kad MO muziejui neužteks būti vien tik akademiška paveikslų kabykla. Bus siekiama sukurti prasmingo laisvalaikio praleidimo erdvę, kurioje norėtųsi būti, o lankytojai išeitų kupini gerų emocijų. Muziejuje bus organizuojami įvairūs renginiai, kino seansai, veiklos vaikams, susitikimai su menininkais, vyks ekskursijos, performansai, skambės akustinė muzika. Mo muziejaus atidarymo data – 18 10 18. Ieva Blaževičiūtė pakvietė alytiškius atvykti ir pažadėjo įspūdingą bei intensyvią keturių dienų renginių programą, sujungsiančią skirtingas kultūros sritis.

Pagal architekto Daniel Libeskind sukurtą originalų projektą iškilęs Mo muziejaus pastatas iš išorės atrodys kaip gana paprasta ir gryna forma, tačiau, užėjus į vidų, lankytojo žvilgsniui atsivers netikėti požiūrio kampai ir už permatomo stiklo įkurdintos saugyklos. Greta muziejaus bus miestiečiams ir svečiams atvira trijų lygių terasa bei skulptūrų sodas.

Tikriausiai dar nemažai laiko nutekės, kol Lietuva valstybiniu mastu įvertins, kokia vertinga dovana mūsų šaliai yra Mo muziejus. Kasmet jo išlaikymui, skaičiuojama, reikės skirti dar apytiksliai po 600 tūkst. eurų. D. ir V. Butkai tikisi, kad atsiras galinčių tuo pasirūpinti. Dalį lėšų muziejus surinks iš bilietų pardavimų, dar dalį – iš prekybos suvenyrais, tačiau prireiks ir mecenatų pagalbos. Jau dabar muziejaus veiklos siekia žvelgti plačiau - formuoti kultūros poreikį, tad vykdo specialią programą, skirtą vaikams.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje susirinkę alytiškiai, susipažinę su Mo komandos įvykdytais projektais ir įvairialype veikla, stebėjosi, kad taip puikiai suveikė, iš pirmo žvilgsnio, regis, visai paprasta formulė: gera idėja + privačios lėšos + 10 nuolatinių darbuotojų. Išvykdama, Ieva bibliotekoje paliko keletą Modernaus meno centro išleistų knygų ir palinkėjo mūsų miestui atrasti savitą kultūros gerovės formulę.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

„Niekas kitas taip nesužadina ir neugdo vaiko vaizduotės, kaip knyga. Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas pasiima pirmąją knygutę“, - sakė Astrida Lindgren.

Knygos ne tik suteikia informacijos, bet lavina vaizduotę, leidžia pasinerti į nuotykius bei įvairias istorijas. Skaitymas skatina protinę veiklą, tobulina kalbos įgūdžius, padeda ugdyti vaikų dėmesio koncentraciją, kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas.

Gegužės 10 dienos rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale apsilankė Alytaus pradinės mokyklos „Sakalėlis“ pirmokai. Susipažinti su Vidzgirio biblioteka  vaikučius į biblioteką atvedė mokytoja  Gražina Gurnevičienė. Bibliotekoje vaikai atrado daugybę įvairiausių knygų: karpytų, žaislinių, garsinių, audio, apie žvėris, žmogaus kūną, Brailio raštu parašytų pasakų ir t.t.  Mergaitės  galėjo patirti burtų smagumus, nes su muzikine burtų lazdele kiekviena mergaitė „pavirsdavo“ į  pačią tikriausią burtų fėją. Mažieji vyrukai galėjo „valdyti“ knygeles ekskavatorius, garvežius bei kitas mašinas. Bibliotekos darbuotojos vaikus supažindino su  bibliotekos taisyklėmis, elektroninio skaitytojo bilieto išdavimo sąlygomis, papasakojo kaip reikia knygeles saugoti ir t.t.

Tikėtina, jog šie vaikai atrado nuostabų knygų pasaulį, todėl dabar dažnai užsuks į biblioteką pasiimti knygelės ir su ja įdomiai praleis laisvalaikį.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Gegužės 9-oji – Europos diena – alytiškiams primena, jog esame tie, kurie drauge su kitais kuriame šiuolaikinę Europą. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos jaunimas šią Europoje ir pasaulyje minimą dieną įprasmino savaip. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje jie surengė „Protų kovas“. Klausimus, reikalaujančius ir žinojimo, ir protavimo, gliaudė penkios jaunimo komandos ir viena suaugusiųjų garbės komanda, nekonkuravusi dėl pagrindinių prizų.

Renginio vedėjais tapo Matas Padegimas ir Kristina Marcinkevičiūtė. Šie jaunuoliai ir atsakymų vertinimo komisija yra MEPA ambasadoriai, veikliai prisidedantys prie tarptautinės programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (#MEPALietuva) įgyvendinimo.

Sudėtingas protų mūšis „Europos balsas, Europos paveldas“ pareikalavo nemažai pastangų. Komandos iš Alytaus miesto ir rajono atskleidė savo žinias apie Europos Sąjungos aktualijas, Europos parlamentą, turėjo pademonstruoti išprusimą Europos istorijos, geografijos ir kultūros srityse.

Šešis etapus įveikė šešios komandos: „Skamba teisingai“, „Vanagai“, „Alovė“, „Svinkūnaitės“, „Daugai“ ir „Dainava“. Dalyviai nekantriai laukė susumuotų rezultatų. Netrukus paaiškėjo, kad vos puse taško įveikusi artimiausius konkurentus pirmojoje vietoje atsidūrė komanda intuityviai pasirinkusi taiklų pavadinimą „Skamba teisingai“. Visi dalyviai gavo prizų, tad po renginio išsiskirstė daug sužinoję ir smagiai nusiteikę.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Žmogus ateina iš savo vaikystės, o lėlė iš sapnų bei svajų pasaulio.

Gegužės 9 d. rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale pasigaminti savo vaikystės sapnų lėlę susirinko Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai.  Kaip sukurti savąją skudurinę Onelę, Barborą ar kitu vardu pavadintą lėlę, kūrybos paslaptimis pasidalijo Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtojos Milda Urbanavičienė ir Vilė Mikelionienė.

Vadovės vaikučiams priminė  lėlių atsiradimo istoriją. Pasak auklėtojos Mildos, lėlių gamyba nėra sudėtinga. Tai, esą, kaip abėcėlė – ją išmokęs, kiekvienas rašo savaip. Kuriant lėlę, svarbiausia yra pajusti jos charakterį, tada jai bus jauku savajame kūnelyje.

Lėlių gamyba vyko labai susikaupus, kiekvienas mažylis prieš pradėdamas gaminti sugalvojo norą ir stengėsi jį „įdėti‘ į  savą kūrinį. Mažos vaikų rankelės tiesė siūlą prie siūlo, rišo, vijo, dėjo pagaliukus, piešė akeles ir sukūrė savo nepakartojamas lėles. Vieno lėlė svajinga, kito – liūdna, kita lėlytė tikra valiūkė, kaip ir mes visi, maži ir dideli, visokie būname.

Savo pagamintus žaislus vaikai išsinešė namo. Kiekvienas mažylis sakė, kad tai bus jo  pati  mylimiausia lėlė – norus pildanti, į sapnų karalystę nunešanti.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Linksma ir smagi Piliakalnio progimnazijos ketvirtokų baigiamosios parodos „Kuria tėvai ir vaikai“ atidarymo šventė J. Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale. Pasigrožėti kūrybiniais darbeliais kviečiame iki gegužės mėn. 31 d.

Mobili Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitykla šį savaitgalį veikė žydinčiame ir čiulbančiame Jaunimo parke. Ką ten veikė vaikai ir tėveliai? Žvilgtelėkime pro foto objektyvą...

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos duris praveria dažnas alytiškis emigrantas, vis sugrįžtantis į širdžiai mielas savo miesto vietas. Šįkart sulaukta ypatingos viešnios - bibliotekoje įvyko Julijos Miliūtės autobiografinių knygų apie emigraciją pristatymas „Kaip svajonė virsta realybe“.

Julija Miliūtė Dzūkijos sostinei yra padovanojusi gerą gabalą savo gyvenimo – čia dirbo net 20 metų. Tačiau, likimui savaip sumaišius kortas, Julijai teko išvykti, ir štai, jau 18 metų ji gyvena Anglijoje.

„Vaikus palikusi seseriai, emigravau į Angliją tik vienam mėnesiui – tuščiomis rankomis ir su slegiančiu kaltės jausmu“, - knygų sutiktuvių renginyje bibliotekoje publikai pasakojo Julija.

Tas vienas mėnesis pavirto keliolika metų, o sunki pradžia ir ištvermės reikalaujantys darbai galiausiai atnešė palengvėjimą ir įsitvirtinimą svečioje šalyje. Į klausimą, kur jos namai, Julija dabar atsako, jog juos turi dvejus: „Vykdama į Angliją galvoju, kad važiuoju namo, o grįžtu į Lietuvą su pojūčiu, jog taip pat keliauju namo. Tad mano širdis - lyg perskelta pusiau.“

Tas magiškas žodis „namo“! Į renginį bibliotekoje susirinko Julijos Miliūtės šeimynykščiai bei buvę klasiokai. O kur dar jautrių temų gvildenimas! Visa tai vakaro „kaltininkei“ sukėlė nemažą jaudulį. Renginyje tvyrojusią nuotaiką puikiai papildė šiltas, žemas Eglės Malinauskienės balsas. Jos atliekamas dainas gitaros stygų virpesiais apipynė vyras Nerijus.

Anglijoje patyrusi nelengvą emigrantės dalią, Julija Miliūtė mintimis vis nuklysdavusi į Lietuvą. Laisvalaikiu Julija panirdavo į rašymą, kuris jai buvo lyg nebylus bendravimas su artimaisiais, likusiais tėvynėje. Taip 2015 metais atsirado pirmoji J. Miliūtės knyga „Ar braškės virsta ferariais?“, o po metų netruko pasirodyti ir antroji - „Kodėl aš vis dar ten?“.

Šiemet į skaitytojų rankas atiduotas trečiasis Julijos Miliūtės romanas „Kaip svajonė virsta realybe. Iš emigrantės gyvenimo“ tęsia iš Dzūkijos kilusios autorės knygų ciklą apie gyvenimą anapus sienos. Pastarojoje knygoje su jauduliu atverdama dar vieną savo esybės kertelę, autorė kreipiasi į būsimus skaitytojus ir vertintojus: „Šioje knygoje, gerbiamas skaitytojau, rasite trečiąjį mano gyvenimo etapą svetur. Tai - jau ne tik darbas, bet ir pramogos, pasaulio pažinimas bei išgyventas ilgesio jausmas. Šioje knygoje skyriau daug vietos jausmams, kuriuos kaip duoklę už skalsią emigranto duoną atiduodame gyvenimui. Paliečiau ir pačią skaudžiausią mažo vaiko gebėjimo pritapti svetimoje aplinkoje temą ir ieškojau atsakymo į dažną klausimą „Ar verta vaikus vežtis į svetimą šalį?.. “

Renginio vedėjos Leokadijos Sušinskaitės klausimai Julijai Miliūtei nepasirodė per tiesmuki – knygų autorė drąsiai ir atvirai papasakojo apie įvairias patirtis: nelegalų darbą, emigrantų tarpusavio santykius, „Brexit“ sukeltą sumaištį.

Paklausta, ko reikėtų emigrantams, kad jie sugrįžtų į Lietuvą, Julija atsakė net nesusimąsčiusi:

„Lietuviui nuo seno svarbiausia yra „trioba ir sriubos bliūdas“. Net Anglijoje, užuot elgęsi kaip vietiniai – nuomojęsi gyvenamą plotą, lietuviai imigrantai tuoj pat stengiasi įsigyti nuosavą būstą, kad ir su paskola. Lietuvoje reikia tokio valdžios požiūrio ir politikos, kad būtų teikiama pagalba apleistų kaimo sodybėlių prikėlimui. Tada ir emigrantai sugrįžtų...“

Gaila, tačiau artimiausiuose Julijos Miliūtės planuose dar nėra visiško sugrįžimo į Lietuvą vizijos. Veikli moteris turi kitų sumanymų. Jos mintyse jau pamažu bręsta ketvirtosios knygos apie emigraciją kontūrai ir svajonė Vorčesteryje įkurti lietuvių biblioteką. Beliko išspręsti patalpų klausimą. Mat dabar lietuviškos knygos skaitytojus pasiekia kiek kitokiu būdu - jų lentynėlių galima rasti netikėčiausiose šio Anglijos miesto vietose – šalikelių knygų namukuose, gydymo įstaigose, svečių namuose.

„Dar manyje anglo mažai – dar nesugebu susikaupti ir įsijausti, skaitydama angliškai...“ - sako Julija Miliūtė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Artėja gegužės 7 d. –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Lietuvių kalbos draugija pakvies visus dalyvauti pirmojoje visuotinėje virtualioje lietuvių kalbos  viktorinoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Viktorinos tikslas – skatinti visuomenę labiau domėtis lietuvių kalba. Joje galės dalyvauti ir Lietuvoje, ir užsienyje gyvenantys kalbos įdomybių mėgėjai. Viktorinos dalyviams reikės atsakyti į 25 nestandartinius klausimus, parinktus iš įvairių kalbos sričių. Tikimės, kad ypač nuotaikingų akimirkų dalyviai patirs, ieškodami atsakymų į žaismingus frazeologijos, dialektologijos ir kt. klausimus.

Prie  viktorinos kūrimo prisidėjo didelis būrys kalbininkų ir kalbos mylėtojų. Klausimus ir užduotis rengė LKD valdybos ir tarybos nariai, LKD skyrių ir grupių pirmininkai, kruopštų techninį darbą atliko lituanistinei veiklai ir įvairioms LKD iniciatyvoms pritarianti Indrė Skramtai.

Viktorinos užduotys bus prieinamos visą parą – nuo gegužės 7 d. 00:00 val. iki 23:59 val. Lietuvos laiku Lietuvių kalbos draugijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, „Metų žodžio“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos, Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ paskyrose socialiniame tinkle „Facebook“. Ten pat 2018 m. gegužės 14 d. bus paskelbti ir viktorinos nugalėtojai.

Gegužės 7 d. viktorinos rengėjai lauks Jūsų. Aktyviai dalyvaukite patys ir pakvieskite savo draugus ir artimuosius. Viktorinos taisyklės labai paprastos ir aiškios, jas rasite atsidarę viktorinos nuorodą. Atsakyti bus nesunku – reikės iš kelių teikiamų atsakymų pažymėti vieną tinkamiausią variantą.

Iki susitikimo viktorinoje!

Lietuvių kalbos draugijos viktorinos rengėjai

Baigėsi 18-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Kartu mes kuriame ateitį“. Diskutavome šmaikščioje vaikiškoje konferencijoje apie šiuolaikinę ir ateities biblioteką, pristatėme, dalijomės perskaitytų knygų įspūdžiais. Vaikai – tai mūsų ateitis. Bet kaipgi sukursime ateitį be brandos ir išminties? Gal todėl ir užsimezgė Vaikų bibliotekos darbuotojų nuoširdus bendravimas su Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro gyventojais. Šaltuoju metų laiku bibliotekos darbuotojos skaitė centro gyventojams knygas, o jie buvo atvykę į Vaikų biblioteką.

Gegužės 2 dieną kartu su šauniu ansambliu „Kitoks“ (vadovė Genė Bartnykienė) bibliotekos darbuotojos pakvietė ten gyvenančius į Vaikų bibliotekos organizuojamą vaidybinę-koncertinę programą „Gerumo rytmetis“. Skambėjo muzika, eilės, linksmos istorijos. Dovanojome vieni kitiems gerą nuotaiką ir baltus, vėjy plazdančius vaikučių pagamintus angelus, atkeliavusius iš respublikinės parodos „Į žemę nusileido angelai“.

Dar ilgai nenorėjome skirstytis. Juk gerumo negali būti per daug. Todėl, gerdami kvapnią žemuogių arbatą, kartu dainavome apie jaunystę, brangią mamą ir svajones...

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Europos Sąjungos skaitmeninėje darbotvarkėje teigiama, kad iki 2020 m. gerokai padaugės naujų darbo vietų, kuriose reikės informacinių ir ryšių technologijų įgūdžių. Šia darbotvarke siekiama ne tik to, kad visi gyventojai naudotųsi internetu, bet ir kad orientuotųsi skaitmeniniame pasaulyje. Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta ugdyti gyventojų gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir didinti jų informuotumą apie naujas technologijas ir elektronines paslaugas, vykdant edukacinius ir naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose.

Siekiant šių tikslų, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda įgyvendinti Kultūros ministerijos ir Nacionalinės bibliotekos projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Suburta projekto įgyvendinimo komanda. Projektas tęsis iki 2021 m. Projekto vertė – 10,7 mln. eurų.

Projekto tikslas – inovatyvios bibliotekos ir išmanūs vartotojai

Projektu siekiama plėtoti ir atnaujinti viešos prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūrą viešosiose bibliotekose, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose.

„Visų šių paslaugų tikslas – įgalinti e. transformaciją, t. y. skatinti naujų produktų ir paslaugų atsiradimą įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio“, – sako Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Įgyvendinant projektą ketinama atnaujinti kompiuterinę ir programinę įrangą daugiau nei 1200 viešos interneto prieigos taškų viešosiose bibliotekose. Be to, planuojama, kad regionų centruose esančios bibliotekos turės galimybę pasiūlyti tokias technologijas, kurių gyventojai ar namų ūkiai dar neturi: bus sukurtos naujos darbo vietos darbui su vaizdo ir garso ir (ar) grafine medžiaga, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinančiais konstruktoriais, robotikos rinkiniais, taip pat darbui su virtualiosios realybės ir kt. įrenginiais. Taip pat numatoma apmokyti naudotis įranga apie 3 tūkst. viešųjų bibliotekų darbuotojų, modernizuoti lankytojų, kurie naudojasi įrengtomis viešomis darbo vietomis bibliotekose, registravimo ir statistikos sistemą. Šiuo projektu planuojama prisidėti prie skaitmeninės atskirties problemos sprendimo. Viešosiose bibliotekose gyventojams bus suteiktos galimybės naudotis spartesniu negu 30 Mb/s interneto ryšiu.

„Mūsų įdirbis sėkmingai įgyvendintuose projektuose „Bibliotekos pažangai“ ir „Bibliotekos pažangai 2“ leido pasiekti, kad šalies bibliotekos jau ir šiuo metu aktyviai prisideda prie esminių strateginių Lietuvos ir ES tikslų: mokymosi visą gyvenimą skatinimo, skaitmeninės ir socialinės atskirties mažinimo. Europos skaitmeninė darbotvarkė suteikė naujų impulsų ir galimybių, o pasiekti rezultatai įrodė, kad išmanioji biblioteka tolygu išmaniajam miestui. Einant toliau: sumanusis miestas – sumani valstybė – perspektyvi visuomenė. Esu tikras, kad projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ toliau ties praskintą kelią išmanios visuomenės link“, – teigia generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas.

Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos projekto 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.2.2-CPVA-V-524 priemonės „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Projektas tęsis iki 2021 m.

Renata Surovec,

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Septyneri metai prabėgo po poeto Justino Marcinkevičiaus netekties 2011 m. vasario 16-ąją, bet jo atminimas vis dar ryškus ir gyvas. Pastaraisiais metais dienos šviesą išvydo dvi reikšmingos knygos – Justino Marcinkevičiaus kūrybos rinktinė „Amžiaus pabaiga“ ir poeto asmenybės bei kūrybos impresijų leidinys „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Abiejų knygų sudarytojas – literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko literatūrinis vakaras „Šimtmečio vardai ir veidai“. Renginyje Valentinas Sventickas alytiškiams pristatė naujausias jo sudarytas knygas ir atskleidė dar ne visiems žinomų faktų apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą bei asmenybę.

Knygoje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ prisiminimais dalijasi šešios dešimtys žmonių – poeto dukra Jurga, rašytojai, visuomenės ir kultūros veikėjai, žurnalistai, pedagogai, mokslininkai, mokslo draugai. Vaizdų skalė atsiminimuose plati – nuo vaiko dienų iki saulėlydžio, nuo privataus gyvenimo iki dalyvavimo politikoje, Nepriklausomybės atkūrimo veiksme.

„Atsiminimų knygos parengimas ir darbas su ja buvo nelengvas – užtruko keletą metų. Šiek tiek pažindamas ir poetą, ir jo kūrybą, suradau nemažai galimų jo atsiminimų autorių. Į atsiminimų knygą susitelkia kolegų, rašto žmonių, politikų pasakojimai. Jau net bendraklasiams ir mokytojams matėsi, kad čia ne šiaip sau vaikas (J. Marcinkevičius) auga. Jau tada ryškėjo pirmieji jo kūrybiniai bandymai“, - pasakojo knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ sudarytojas V. Sventickas.

„Ši knyga – kaip tik dabarties žmogui, kurį labiau traukia fakto literatūra. Justinas Marcinkevičius – harmoninga asmenybė. O rašyti apie prieštaringas asmenybes yra juk dėkingesnis darbas. Aš, kaip knygos sudarytojas, bandžiau išpešti, kad būtų kuo konkretesnis pasakojimas, kas pavertė knygą sodria, tiršta – joje daug informacijos. Ši atsiminimų knyga – žodžių paminklas Justinui“, - sakė V. Sventickas.

Rinktinė „Amžiaus pabaiga“ išleista serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“. Joje skaitytojams pateikiami žinomiausi Justino Marcinkevičiaus  eilėraščiai, poemos, drama „Mindaugas“, esė „Taburetė virš galvos“ bei kūrybą palydintys tekstai.

„Justinas Marcinkevičius – tai poetas, kuris skleidė šviesą ir mes su ta šviesa esame išlikę. Šimtmečiai neturėtų užgožti jo poezijos. Metams bėgant, lyrika gali įgyti visiškai naujų reikšmių. Knygoje yra baladžių poema „Devyni broliai“, aprėpianti neramaus pokario įvykius. Sunku suvokti, kad partinės priežiūros sąlygomis buvo galima išspausdinti tokius tekstus. Tais laikais Justinas Marcinkevičius į savo knygą įtraukė kažką apie Leniną ir taip mes turime tuos „Devynis brolius“, - pasakojo rinktinės „Amžiaus pabaiga“ sudarytojas.

„Į rinktinę įtraukiau ir draminę poemą „Mindaugas“. Tai - stiprus veikalas literatūros meno požiūriu ir labai stiprus dramiškai. Tuo laiku ir tomis sąlygomis atsirado poetas, kuris atvedė į sceną Lietuvą kaip valstybę, kuri turi savo vadovą. Poemos sumanymas kilo iš kovos už Lietuvą. Besilankydamas Prancūzijoje ir bendraudamas su Jeanu Pauliu Sartre'u Justinas išgirdo jį šokiravusį rašytojo patarimą: „Žiūrėk, jaunas žmogau! Joyce'as – pasaulinio masto rašytojas. Jeigu sieki tokio tikslo, rašyk kuria nors iš didžiųjų kalbų! Rusų, prancūzų, anglų...“ Po pokalbio sugrįžęs į Lietuvą Justinas Marcinkevičius per dvi savaites parašė „Mindaugą“, - teigė V. Sventickas.

„Justinas Marcinkevičius buvo kovotojas „už“, o ne kovotojas „prieš“. Pats užpultas niekada neatsikirsdavo. Ir visi tai žinojo. Tai – ir drąsos stoka, ir taikingo gyvenimo troškimas. Justinas Marcinkevičius labai sunkiai išgyveno įvairius puolimus. Būtinai perskaitykyte esė „Taburetė virš galvos“. Ir tada suprasite to labai dramatiško būvio visumą“, - sakė V. Sventickas.

Taburetės virš galvos jausmas, patirtas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, poetą Justiną Marcinkevičių lydėjo ne vienerius metus. Paradoksalu, kad žmogus, kurio dar gūdžiais 1974 metais sukurtas eilėraštis virto kultine, Eurikos Masytės atliekama daina „Laisvė“, patyrė daugiausia puolimų būtent paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais, kai Lietuva jau iš tikrųjų gavo įkvėpti laisvės.

Iš tiesų, geriausiai apie autorių byloja jo kūriniai. Renginyje Alytuje ištraukas iš J. Marcinkevičiaus kūrinių skaitė Leokadija Sušinskaitė ir Audronė Jakunskienė. Radijo verti dramatiški ir jautrūs skaitymai dar kartą įrodė, kad J. Marcinkevičiaus kūryboje slypi tokie giluminiai klodai, kad iki dugno viską išsemti tikriausiai neįmanoma, o ir kiekvienam skaitytojui atsiveria vis kitokia potekstė ir savitas patyrimas.

Renginys, sujudinęs klausytojų esybes ir mintis, pasibaigė, tačiau šviesos potyris išliko. Pirmajame knygos „Amžiaus pabaiga“ priešlapyje literatūros kritikas Valentinas Sventickas suraitė tokį įrašą:

„Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekai ir jos lankytojams. Amžius pasibaigė, šviesa lieka. Saugokite ją.“

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Alytaus lopšelio-darželio "Vyturėlis" "Meškučių" grupės vaikai apsilankė J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale ir Volungėlės lopšelio-darželio vaikams parodė pirštukų teatro pasaką "Bėkim, žvėrys, pažiūrėti". Esame dėkingi bibliotekininkei Rasai  Armanavičienei už svetingą priėmimą, įdomų pasakojimą apie garsines, 3D, brailio rašto knygeles, bei padovanotas atminimo knygeles.

Alytaus lopšelio-darželio „Vyturėlis“  priešmokyklinio ugdymo pedagogė Malvina Miškelienė