Lapkričio 8-oji − Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse gyventojai dar kartą raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai, organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos ir sveikos mitybos principus ir taisykles. Labai svarbu padėti žmonėms suprasti sveikos mitybos pagrindus, kad būtų suformuotas teisingas tiek suaugusių, tiek vaikų požiūris į mitybą.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale lapkričio 6 dienos popietę Alytaus miesto  savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Rita Adamukaitienė su sveikos mitybos principais  supažindino VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų vaikų dienos centro lankytojus bei Alytaus miesto bendruomenės „Viena šeima“ vaikus.

Sveikatos priežiūros specialistė Rita vaikams  interaktyvioje lentoje pademonstravo „Maisto pasirinkimo piramidę“ (paveikslą-lėkštę), kuris parodo kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną, kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti rečiau ir saikingai bei kokius – retai ir mažai, kad mityba būtų tinkama ir sveika.

Vaikai sužinojo, kad maisto pasirinkimo piramidės pagrindą sudaro dvi maisto produktų grupės, kurių rekomenduoja vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną. Kuo aukščiau piramidės viršūnės, tuo mažiau tos grupės produktų reikėtų vartoti. Piramidės pagrindo maisto produktų grupės – augalinės kilmės. Maisto pasirinkimo piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas, rekomenduojami didžiausi jų kiekiai.

Sužinoję apie sveikatai naudingus bei žalingus maisto produktus, vaikai vaišinosi obuoliais ir žadėjo , kad tikrai daugiau krims sveikatai naudingų obuolių, o traškučių bei saldumynų valgys tik per šventes.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje spalio pabaigoje šurmuliavo bendruomenių atstovai iš visos Alytaus apskrities – Lazdijų, Varėnos, Druskininkų raj. bei Alytaus raj. ir m. savivaldybių. Juos visus draugėn subūrė susipažinimo renginys „Prisijungusi Lietuva“ bendruomenei“. Tai – vienas iš pirmųjų, tačiau tikrai ne vienintelis projekto „Prisijungusi Lietuva“ įvykis.

Renginio metu dalyviai ne tik susipažino, bet ir sužinojo, kaip informacinės ir ryšio technologijos gali būti pasitelkiamos kasdienio gyvenimo palengvinimui bei kaip šis projektas bus naudingas kiekvienai bendruomenei.

Renginyje daug naudingos informacijos apie e. paslaugas suteikė: Alytaus miesto savivaldybės Informacinių ir ryšių technologijų skyriaus vedėja Asta Guzienė, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Išmaniosios jaunimo erdvės darbuotoja Indrė Lukoševičienė, „Swedbank“ bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovai.

Bendruomenių atstovai po renginio skirstėsi nuotaikingai besišnekučiuodami bei planuodami tolesnius projekto žingsnius – skaitmeninio lyderio pasirinkimą, jaunimo paskatinimą tapti e. skautais ir kt.

Projekte „Prisijungusi Lietuva“ bus siūloma ir daugiau veiklų norintiesiems patobulinti savo e. įgūdžius.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Daugiau apie projektą skaitykite www.prisijungusi.lt

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Mūsų draugystė tęsiasi! Su Piliakalnio progimnazijos trečiokais keliavome po Lietuvos istoriją, skaitydami ištraukas iš knygos „Barbora Radvilaitė. Rūmų paslaptys“. O šias paslaptis atskleidė knygos autorė Daina Jegelevičiūtė-Biekšienė, gyvenanti Pirmajame Alytuje.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Spalio pabaigoje alytiškiams atverta originalaus, įvairiapusio menininko Algirdo Judicko kūrybos paroda. Dzūkijoje gerai žinomas tautodailininkas, tapytojas, medžio drožėjas Algirdas Judickas Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įkurdino savo tapybos darbus ir pristatė juos lankytojams.

Svarbiausiu akcentu tapo menininko Algirdo Judicko albumo pristatymas. Leidinyje atskleidžiamas platus menininko darbų ir jų atlikimo technikų spektras: tapyba, akvarelė, piešiniai, koliažai, skulptūros, kryžiai, koplyčios, stogastulpiai, koplytstulpiai. Ką tik dienos šviesą išvydęs solidus leidinys pakeri dar net neatverstas – iš jo viršelyje esančio autoportreto skvarbiai žvelgia Algirdo Judicko akys. Turbūt tame žvilgsnyje ir užkoduota menininko drąsa.

„<...> Algis Judickas turi daug žmogiškos (jau net ne meninės) drąsos atverti savo gyvenamąjį ir vidinį pasaulius, yra drąsus, nes yra toks, koks yra, ir tai fiksuoja meninės kūrybos pavidalais“, - taip viename iš knygoje esančių tekstų rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Albumas „Algirdas Judickas“ Alytaus krašte buvo ypatingai laukiamas, mat šis menininkas gyvena ir kuria vienkiemyje netoli Pivašiūnų. Apie geografines jo gyvenimo ir kūrybos peripetijas byloja dar viena menotyrininko Vido Poškaus tekstų nuotrupa:

„Algis Judickas viena koja remiasi į žvyringas ir miškeliais apaugusias Pivašiūnų kalveles, kita – į barokinį Vilniaus peizažą. Būtent tokia yra jo skulptūra – senas geras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir XIX amžiaus dievdirbių tradicijas menantis kūrybos segmentas.“

Parodos atidarymo ir albumo pristatymo renginyje šmėžavo LRT sukurto filmuko apie Algirdą Judicką kadrai, skambėjo žavios viešnios Akvilės atliekamos lietuviškos dainos. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė, pro kurios akis nepraslysta nei vienas jubiliejus, publikos akivaizdoje iš karto „demaskavo“ šių metų garbingą sukaktuvininką... Algirdą Judicką. Aplinkiniams pritariamai besišypsant, buvo nutarta, kad naujasis albumas – puikiausias šių, Algirdui Judickui tokių neeilinių, metų įprasminimas.

Meno albumas išleistas vienintelio rėmėjo – Romo Gailevičiaus – lėšomis. Renginyje pasisakė leidinio sudarytojas ir dailininkas Vytautas Stanionis, tekstų autoriaus Vido Poškaus tėvas dailininkas Kostas Poškus ir viena iš redaktorių – Rūta Jasionienė. Visi kalbėjusieji nuoširdžiai atviravo ir dalijosi asmeninių bendravimo su Algirdu Judicku patyrimų persmelktomis tiesomis.

Pats Algirdas Judickas apie save nedaugžodžiavo ir striuką pasisakymą užbaigė taip:

„Apie knygą aš neišmanau, bet ji man patinka.“

Kaip žinia, apie menininką daugiausia pasako jo kūriniai. Algirdo Judicko medžio drožybos darbų galima pamatyti greta Šakių, Lukšių bažnyčių, Šiluvoje, Klaipėdoje, Lazdijuose, Dauguose, Darsūniškyje, Pivašiūnuose, Dubičiuose. Algirdo Judicko tapybos paroda Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) veiks iki lapkričio 26 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„Vaikas, mokomas vien mokykloje, panašus į vandenį, laikomą ąsotyje, toks įrėmintas... Vaikas už mokyklos ribų – kaip vanduo, krentantis lietumi: jis įsiskverbia visur, viską pamato, įsigeria. Paskui reflektuodamas vėl garuoja, vėl virsta idėjų, gyvenimo, potyrių debesimi. Ar verta debesis uždaryti ąsočiuose? Ir tada net klausimas nekyla, kaip jaučiasi debesis ąsotyje. Manau, jaučiasi ne debesimi, o bala žino kuo“, – sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė.

Spalio 23 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale  vyko netradicinė Alytaus Likiškėlių progimnazijos 4b klasės (mokytoja Gita Karnilienė) integruota lietuvių kalbos pamoka „Anzelmas Matutis“.

Bibliotekos darbuotojos vaikams parengė poeto kūrybos spaudinių parodą. Mokiniai žiūrėjo ištraukas iš filmo „Vaikų poetas Anzelmas Matutis“. Po filmo peržiūros vyko darbas grupėse.  Mokiniai iš eilėraščių rinko veiksmažodžius, juos skirstė pagal laikus. Ketvirtokai išsirinko eilėraščius ir juos iliustravo bei pristatė kitoms bendraklasių grupėms.

Vidzgirio bibliotekos erdvėse vaikai aktyviai bei įdomiai  susipažino su Anzelmo Matučio biografija bei kūryba.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos jaunimo erdvėje įvyko dviejų iniciatyvių vadovių susitikimas. Alytaus muzikos mokyklos direktorė Aldona Vilkelienė ir viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė draugiškai sutarė, kad muzika ir literatūra gali puikiai viena kitą papildyti. Tad buvo pasirašyta dviejų įstaigų bendradarbiavimo sutartis.

Alytaus muzikos mokykla įsipareigojo organizuoti muzikinio švietimo paskaitas, šventinius koncertus bei kitokią edukacinę ar kultūrinę veiklą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Pastaroji įstaiga įsipareigojo visokeriopai padėti įgyvendinti šiuos sumanymus.

Alytaus bendruomenei džiugu, kad muzika tarp bibliotekos sienų nuo šiol skambės dar dažniau.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Penktasis sezonas prasidėjo! Pirmojo Alytaus gyventojoms floristikos užsiėmimų programą išdėstė vadovė Vilija Markauskienė. Džiugiai nusiteikusios moterys Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale kurs nuostabias gėlių kompozicijas, advento vainikus.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus skaitytojai susitiko su Gintare Adomaityte – eseiste, rašytoja, rašančia ir vaikams, ir suaugusiems. Autorė pažįstama iš pasakų knygų „Debesėlis ieško vardo“, „Vėjų miesto pasakos“ , „Avis artistė“ , apysakos „Laumžirgių namai“ , pasakojimų apie rašytojus „Sparnuotos iškabos“ , „Gražuolės vaikai“. Suaugusiems G. Adomaitytė žinoma iš eseistikos knygos „Šokis ant stalo“ , romano „Gėlių gatvė“ , pasakojimo apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį „Kelio dulkės, baltos rožės“ (įvertinta Vaižganto premija).

Daugelio literatūros konkursų laureatė, jaunųjų skaitytojų pamėgta rašytoja vaikams (ir ne tik) dovanojo neįkainojamą dovaną: pakvietė kartu patirti daug nuotykių ir stebuklų keliaujant Pasakos keliu. Kviesdami Vėjus ir Vėjukus, skriedami spalvingoje Karuselėje, susėdę Čiobrelių pievoje prie įsivaizduojamo Laumių stalo, vaikai klausėsi gerbiamos viešnios pasakų ir pasakojimų.

Įdomu buvo sužinoti, kad rašytojos kraujyje teka knygnešystė. Jos prosenelis Augustinas Baranauskas, nebijodamas Caro valdžios, drąsiai ėmėsi lietuviškų knygų ir laikraščių platinimo veiklos. Gal todėl knyga G. Adomaitytės ir jos artimųjų tarpe – didžiausia vertybė.

Rašytoja, vaizdingai pristačiusi savo išleistas knygas, papasakojo, iš kur semiasi minčių ir idėjų. Pasak autorės, ji visa tai gauna pasikalbėjusi su laumėmis, vėjais ir medžiais.

Vaikams patinka rašytojos lengvu stiliumi parašytos pasakos, kurių veikėjai, kaip ir vaikai, visada kažko trokšta ir daug svajoja. Tai knygos, teikiančios džiaugsmą, kupinos gilios, tarp eilučių slypinčios išminties.

Ir kai jau buvo viskas lyg ir iškalbėta, susitikimo viešnios garbei sugrota dūdelėmis ir saksofonu, vaikai pasikvietė Vėją kartu pasukti spalvotus vėjo malūnėlius ir pagainioti debesis...

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Visi, dideli ir maži, mylintys ir auginantys gyvūnus, laukiami visą spalio mėnesį Pirmojo Alytaus bibliotekoje!

Pasaulinei gyvūnų dienai skirta Piliakalnio progimnazijos mokinių fotografijos paroda

GYVŪNAI TARP MŪSŲ

(pradinių klasių mokytojos metodininkės R. Pėstininkienė, V. Narvičienė)

„Yra žmonių, kurie tarsi giminės - tokia yra ir Veronika. Susitinki ją po poros metų ir kalbi toliau apie tuos pačius Lietuvos dalykus, ką šnekėjom ir prieš porą metų labdaros koncerte Kaune, rinkdami aukas Ukrainos kariams. Šiandien vėl prisidainavom „Laisvės dainų“ koncerte Alytuje - ir toks jausmas, tarsi nė nebuvom išsiskyrę ilgesniam laikui... Paskui pagalvojau, o gal Veronika tokia pat giminė ir visai Lietuvai? Toks savas, paprastas, pozityvus, mylimas ir gerai pažįstamas žmogus“, - taip socialiniame tinkle mintis dėliojo rašytojas, režisierius, bardas Vytautas V. Landsbergis, grįžęs į Vilnių po renginio Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.

Alytiškiai, žinoma, ilgai nemąstę pritartų: ogi tikrai - folkloro dainininkė Veronika Povilionienė ir jiems yra sava. Ir ne tik todėl, kad dzūkiškose Kapčiamiesčio pieskose užaugusi. O dar ir todėl, kad kiekvienas dzūkas puikiai jaučia, kuris žmogus yra cikrinis.

Bet apie viską iš pradžių...

Jurgio Kunčino viešoji biblioteka Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvietė prisiminti laisvės dainas - švęsti iš visos širdies! Tad alytiškiai turėjo progą susitikti su dviem išskirtinėmis asmenybėmis: lietuvių folkloro dainininke Veronika Povilioniene bei rašytoju, režisieriumi, bardu Vytautu V. Landsbergiu. Koncerte skambėjo ir autentiškos lietuvių liaudies dainos, ir Vytauto V. Landsbergio kūryba. Dainingiems dzūkams buvo puiki proga ne tik ausį pamaloninti, bet ir patiems vokalą parodyti. Publiką užklupo širdį glostantis gerumas – pamažėle mėgautis neskubriai vinguriuojančiomis senosiomis lietuvių dainomis. O juk jos šias dienas pasiekė nesuskaičiuojamą daugybę kartų dainuotos ir iš kiekvieno dainininko po kruopelytę savitumo įgavusios.

Anksčiau žmonės ir susikalbėdavo per dainą, ir visus darbus, visus įvykius ja palydėdavo. Negerovių ir priespaudos laikais daina visada lietuvį gelbėdavo ir būdavo originali protesto forma. Vien ko vertos, kokius klodus atveria partizanų, tremtinių dainos!.. Pasak, Veronikos Povilionienės, anais laikais kaimo muzikantai buvo tikri intelektualūs nusikaltėliai – dažnai su saugumo tarnybomis reikalų turėdavo.

„Mūsų seneliuose ir tėvukuose dar yra tos protėvių dvasios. Koks dar 100-metis?! Mes prieš tūkstantį metų jau buvom. Ir kas pasakė, kad tik lietuvių dainos liūdnos? Nežinau nei vienos tautos, kurios tikrosios liaudies dainos būtų linksmos. Tas liūdesys, ta nuovoka, mus visus amžinai kamuoja“, - sakė Veronika Povilionienė.

„Dainose tiek daug visokių psichologinių, dvasinių reikalų. Kai nutinka kokia nelaimė – kalbi pirmiausia ne „Tėve mūsų...“, o niūniuoji liaudies dainą, kurioje užkoduoti tokie klodai... Liaudies dainos yra meditacija. Net dainos apie mirtį. Ta meditacija paruošia žmones tam, kad gyvenimas yra visoks, o kartais – be galo baisus. Visi klausia, kodėl lietuvių pasakos tokios baisios. Todėl, kad jos parodo, kas gali atsitikti. Atėjus baisiems laikams, žmonės jau būna pasiruošę“ – mintimis dalijosi Vytautas V. Landsbergis.

Apie visas ištikusias negandas likę prisiminimai tautos pasąmonėje. Vienas tokių, dar neužsitraukusių, skaudulių – partizanų likimas. Tautos ir žmonių istorija atsispindi ne vien dainose, bet ir kitose išraiškos priemonėse, pavyzdžiui - kino.

„Kaip tik dabar kuriame filmą apie Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tiksliau, du filmus. Vienas jų, dokumentinis, filmuojamas ir Alytuje. Jį planuojame baigti iki Kalėdų ir būtinai atvešime jums parodyti. Baigiame rašyti scenarijų ir vaidybiniam filmui. Jį rašo Jono Vaitkaus kurso studentai. Bus įdomu pamatyti, kaip jauni žmonės viską per save perfiltruos, ir koks rezultatas gausis“, - pasakojo filmų režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Pažadas išgirstas – alytiškiai įsidėmėjo ir žada kantriai laukti. O belaukdami ir patys mąsto, ką darbštaus ar kūrybiško galėtų savo kraštui nuveikti. Juk, pasak Veronikos Povilionienės, Lietuvoj dar niekas niekada nemirė iš bado - čia mes gimėm, čia būsim palaidoti ir čia dvaselėmis sugrįšime...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Šios  dienos misija - pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.

Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų.  Šios dienos paminėjimo proga rengiami įvairūs susitikimai su visuomene, skaitomos paskaitos, skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises, jų priežiūrą.

Spalio 4 dienos popietę į edukaciją „Gyvūnai šalia mūsų“ Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale   rinkosi VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro vaikų dienos centro lankytojai ir Alytaus miesto bendruomenės centro „Viena šeima“ mokiniai.

Edukacinės programos metu  vaikų laukė spaudinių paroda „Žvilgsnis į gyvūnijos pasaulį“.  Mokiniai edukacijoje buvo supažindinti su Pasaulinės gyvūnijos  dienos minėjimo istorija, Šv. Pranciškaus gyvenimu, ekologinėmis problemomis. Vėliau vyko dokumentinio filmo „Ar tai tikra? Antgamtinės gyvūnų galios“ peržiūra . Renginio pabaigoje, vaikai pasidalijo į komandas ir kovojo „protmūšyje“ apie gyvūnus.

Edukacijoje vaikai sužinojo, kad humaniškas elgesys su gyvūnais  tūri būti kiekvieno piliečio moralinė nuostata. todėl žmonės, laikantys gyvūnus, ne tik Pasaulinės gyvūnų dienos metu, bet visada atmintų 5 gyvūnų laisves:

• Laisvę nejausti alkio ir troškulio;
• Laisvę nejausti nepatogumo;
• Laisvę nejausti baimės ir nerimo;
• Laisvę nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti;
• Laisvę išreikšti normalų elgesį.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Spalio mėn. 4 d. Piliakalnio progimnazijos antrokai lydimi mokytojos Laimos Karkauskienės dalyvavo popietėje „Susipažinkime su knyga“. Jos metu vaikai sužinojo daug:  kad pirmoji pažintis su knyga prasideda nuo viršelio - sužinome autorių, knygos pavadinimą. Tituliniame lape randame dailininko ar vertėjo pavardes, leidyklos pavadinimą, o knygelės paskutiniame puslapyje užtinkam ir „turinį“. O bibliotekoje daug knygučių gyvena. Pamatė knygeles įvairių dydžių ir formų su spalvingomis iliustracijomis, tikroviškais gamtos garsais. Tačiau didžiausias susižavėjimas teko pamačius, didžiausią ir mažiausią knygas.

Turiningai praleistas laikas tarp knygų, vaikams suteikė gerų emocijų bei paskatins skaityti knygas.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) atidaryta jaukiai nuteikianti paroda ne iš kelmo spirtu pavadinimu „Mes mokam ir galim“.

Kad alytiškės moteriškaitės yra nagingos ir moka kurti visokių rūšių grožį – niekam nėra paslaptis. Tačiau kad iš didelio kuklumo šie įstabūs kūrinukai dūla giliai spintose ir, nebent, tik artimųjų ratui parodomi – irgi tiesa. Tad labai sveikintiną pavyzdį parodė Dvaro seniūnaitijos moterys. Jos ne tik užpildė energija ir juoku visas bibliotekos kertes, bet ir surengė sodriomis spalvomis vilnijančią rankdarbių parodą.

Tad bibliotekos lankytojai, eidami pasiskolinti knygų, dabar užtrunka gerokai ilgiau. Mat jiems didžiai smalsu ištyrinėti mezginius, nėrinius bei mereškavimo įmantrybes. Žinovai pritariamai caksi liežuviais, o mezgimo meno debiutantai slapta darosi asmenukes prie labiausiai patikusių darbų.

Kviečiame apsilankyti. Paroda veiks visą spalio mėnesį.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Saulėtą spalio pirmosios popietę visų, susirinkusių į Vaikų biblioteką susitikti su Rebeka Una – rašytoja, „Alma Littera“ konkurso laureate, Prano Mašioto premijos laimėtoja, laukė staigmena.

Vaikai tapo sekliais ir vedini spalvingomis nuorodomis, ieškojo „paslėptų lobių“. Galiausiai paieškos atvedė į salėje kantriai smalsuolių laukiančią rašytoją Rebeką Uną.

Linksmo dialogo metu sužinojome apie kūrėjos vaikystę, perskaitytas ir skaitomas knygas, nepamirštamas keliones. Rašytojos pakviesti vaikai tapo magais ir burtininkais. Daugelis atėjusiųjų buvo „kaip reikiant pasikaustę“ – perskaitę rašytojos kūrinius, todėl drąsiai dalyvavo diskusijoje apie kūrybą, knygų veikėjus ir gyvenimą. Įdomu buvo sužinoti, kada viešnia pradėjo rašyti, kas ją įkvepia kurti ir ar svarbu rašytojui apdovanojimai, pripažinimas.

Anot Rebekos Unos, „rašytojo misija – pateikti šviesą kaip atsaką liūdesiui“ , „paskatinti vaikus daryti didelius dalykus – gerus darbus kitiems“. „Nelaukdami dovanų sau turime dalyti dovanas kitiems: šypsenas, draugystę, piešinius...“ „Suprasti, kad mūsų kasdienybė – stebuklas“.

Šventėje netrūko šypsenų, juoko ir staigmenų. Ąžuolas Vaičaitis, Alytaus muzikos mokyklos mokinys, saksofonu atliko rašytojai skirtą kūrinį.

Šis jaukus susitikimas vaikams atvėrė dar vienas duris į paslaptingą knygų pasaulį.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos erdvės ir vėl atviros tapybai. Čia eksponuojama naujausių Violetos Židonytės akvarelių paroda poetišku pavadinimu „Einu per aguonų lauką“.
Violeta Židonytė - dailininkė, rašytoja ir poetė, dailės pedagogė ir dizainerė. Pirmąją personalinę akvarelės parodą autorė surengė dar 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja pleneruose ir grupinėse parodose, dailės paslapčių moko tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Nuo 2011-ųjų Violeta – Rašytojų sąjungos narė. Išleisti du dizaino vadovėliai, keturi romanai, biografinė apybraiža, septynios poezijos knygelės vaikams. Pernai metų literatūrinis darbas – išleista sonetų bei miniatiūrų rinktinė „Šermukšnis tas gyvenimas“. Poezijos knygelė „Pakalbėk su lietučiu“ 2015-aisiais įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija.

Ko dar nežinome apie Violetą Židonytę? Ši stipri ir spalvinga asmenybė turi tiek talentų, kad nepaliauja stebinti. Pavyzdžiui tuo, kad verčia poeziją iš italų kalbos. Arba tuo, kad turi iš koto verčiantį humoro jausmą.

Į Violetos Židonytės parodos atidarymą Alytuje susirinko smalsuoliai, norintys pamatyti naujausius autorės darbus.

„Violeta šiai parodai rimtai pasiruošė. Akvarelės – didelio formato, tik naujausi, šiemetiniai darbai. Bibliotekos sienos tarsi pražydo. Čia paveikslai mus džiugins visą mėnesį ir labai derės prie rudens“, - renginyje kalbėjo Lietuvos Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus akvarelininkų sekcijos pirmininkas Valentinas Varnas.

„Tapyba – tai būdas džiaugtis gyvenimu. Ir dar džiugu kartais kur nors atrasti tuščių sienų, laukiančių mano paveikslų.  Šioje bibliotekoje mano personalinė paroda – jau antroji. Čia smagu eksponuotis, sutikimas – šiltas. Patinka šioje bibliotekoje rengiami renginiai, pavyzdžiui, „Imbiero vakarai“, - sakė Violeta Židonytė.

Parodos atidarymas ne tik žydėjo aguonomis, bet ir buvo kupinas poezijos. Violeta ir vėl atvėrė klausytojams dalelę savasties – paskaitė naujausios savo poezijos.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė pasveikino žavią ir kūrybišką renginio „kaltininkę“ Violetą Židonytę ir paskatino į parodą atsivesti draugus. Akvarelinės „aguonos“ bibliotekoje žydės iki spalio 23 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Lietus barbena į langą, vėjas lanksto medžių šakas, o bibliotekos skaitykloje jauku ir šilta. Klubo narių veiduose šypsenos, garuoja kvapi arbata, diskusijos metu mintis gena mintį. Gera vėl susibėgti...

Visoms patiko D.Michie knyga „Dalailamos katė“. Užburianti ir gyvenimo tiesomis alsuojanti žmogiškoji filosofija. Ją pasakoja drąsi ir išmintinga katė, turinti ne vieną vardą. Tai žavi istorija, persunkta humoru ir mintimis, įkvepiančiomis užjausti ir mylėti. JŠK dalijasi mintimis kaip rasti laimę ir gyvenimo prasmę: „ visi trokštame dviejų svarbiausių dalykų: būti laimingi ir išvengti kančios. O labiausiai visi norime būti mylimi“. Katės istorijos tokios paprastos, tokios gyvenimiškos, kad kiekvienas gali rasti kažką artima sau, išmokti kažką nauja. Kaip teigia Dalailamos katė: „dauguma žmonių mano, jog vienintelė išeitis – pakeisti aplinkybes. Bet iš tikrųjų jie nelaimingi ne dėl jų. Viską lemia požiūris į jas,“ mūsų mintys, įsitikinimai.“ Skaitytojui primenama daug svarbių dalykų – kaip valdyti pyktį, kaip tapti geresniu žmogumi, kaip išmokti pasikeisti, kaip išeiti iš komforto zonos, kodėl reikia mylėti visas pasaulio būtybes, kaip pačiam priimti teisingus sprendimus: „visi susiduriame su pasirinkimo būtinybe, kai gyvenime iškyla sunkumų. Mes juk jų neprašėme. Mums jų nereikia. Net labai svarbu, ką su jais darysime. Jei esame išmintingi, didžiausi sunkumai nuveda prie didžiausių atradimų“. Ši knyga -  tikras šviesos šaltinis, pilnas gerų minčių, linksmas, kupinas gyvenimiškos išminties.

Nepastebimai prabėgo pora valandų. Sekantį kartą aptarsime Jurgos Lago knygą „Liucija“.

Knygų klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Kaip mums sustiprinti pasididžiavimą savo unikalia šalimi? Fotografas Marius Jovaiša turi atsakymą – užfiksuoti ir atskleisti pasauliui ne tik įspūdingą Lietuvos gamtovaizdį, bet ir unikalų paveldą bei įkvepiančius išmaniosios XXI amžiaus Lietuvos pasiekimus. Kiek tai reikalauja darbo ir įsigilinimo, kiek fotoaparato spragtelėjimų, drono ar lėktuvėlio skrydžių, tikriausiai, nei pats Marius nesuskaičiuotų. Gal tik galėtų trumpai drūtai pasakyti, kiek metų trunka, kol į skaitytojų rankas patenka vienas ar kitas jo fotografijų albumas.

Marius Jovaiša - fotografas ir leidėjas, dokumentinių filmų autorius, verslininkas, aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo skleidėjas. Nuo 2006 metų leidžia unikalias oro fotografijų knygas apie Lietuvą ir kitas pasaulio šalis (Meksiką, Belizą, Kubą). 2008-aisiais metais išleistas pirmasis albumo „Neregėta Lietuva” leidimas išverstas į 11 kalbų, Mariaus Jovaišos nuotraukų parodos surengtos beveik keturiasdešimtyje valstybių.

Spalio mėnesį pasirodys naujas Mariaus Jovaišos fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“. Alytaus miesto bendruomenė dar rugsėjo viduryje galėjo iš anksto pamatyti dalį būsimo leidinio nuotraukų. Į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos erdves įkomponuota didelio formato nuotraukų paroda patraukė lankytojų akį ir širdį savo sodriomis spalvomis ir taikliai atskleista mūsų šalies savastimi. Panorusieji pabendrauti su būsimo fotografijų albumo autoriumi turėjo tam puikią galimybę – Marius Jovaiša atvyko į susitikimą su alytiškiais. Bibliotekoje įvykęs renginys buvo kupinas nuostabą keliančių pasakojimų ir įkvepiančių atradimų.

„Subrendo, matyt, noras sukurti knygą, kuri geriau reprezentuotų Lietuvą šiuolaikiniame pasaulyje. Norisi atskleisti ne vien gamtos grožį, bet ir kitus svarbius dalykus. XXI amžiuje turime pasistengti, kad Lietuva būtų žinoma, trauktų ir turistus, ir investuotojus“, - renginio publikai teigė Marius Jovaiša.

Pademonstravęs būsimo leidinio vizualizaciją – vadinamąją „lėlę“, Marius Jovaiša toliau intrigavo susirinkusiuosius trijų būsimojo albumo skyrių pristatymu. Mažiausiai sustodamas ties oro fotografijomis - įspūdingais kraštovaizdžio kadrais, daugiausia dėmesio skyrė „išmaniajai“ daliai - mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Nuotraukose ir naujajame albume užfiksuota elektromagnetinė banga, įamžintas DNR dalijimosi procesas, pristatomi inovatyvių bendrovių, mokslininkų ir technologijų specialistų pasiekimai, kurie tūlam lietuviui vis dar yra terra incognita.

„Tyrimų centrai turi vidinio žavesio – tai žmonės, kurie myli savo darbą, bet dažniausiai yra mums nežinomi, nes jų veikla – labai specifinė, o rinka yra užsienyje“, - sakė Marius Jovaiša.

Dar vienas albumo skyrius skirtas meniniams margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kito unikalaus Lietuvos paveldo kadrams. Turintis istoriko diplomą, nuo vaikystės dalyvavęs tėvo archeologo ekspedicijose Marius Jovaiša šiai sričiai panaudojo visą savo kompetenciją – išnaršė atokiausius mūsų šalies kampelius, vertingiausias muziejų kolekcijas, atrinko ir išgrynino būdingiausius ir unikaliausius, Lietuvos savastį geriausiai atskleidžiančius eksponatus.

Knygos „Neregėta Lietuva“ kelionę pas skaitytojus lydinti agentūra „Novaturas“ į Alytų atsiuntė du entuziastingus atstovus – Lilijaną ir Vilių. Tad renginio pabaiga pakvipo atostogomis ir svajonėmis apie artimus ir tolimus kraštus.

Išvykdamas Marius Jovaiša padovanojo alytiškiams knygą „Neregėta Kuba“. Ją bus galima rasti Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lentynose.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, gatvėse padaugėjo mokinių, rytais skubančių į mokyklas.

Norėdami vaikams priminti saugaus elgesio gatvėje taisykles, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnai Donatas Katlauskas ir Laura Svolkinaitė, apsilankė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale. Pareigūnai antrokams organizavo saugaus eismo pamoką.

Prisiminti saugaus elgesio gatvėje, rugsėjo 19-20 dienomis į biblioteką  atėjo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos antrokai, kuriuos atlydėjo mokytojos Irma Gruzinskienė bei Asta Vieraitienė.

Mokiniai ne tik teoriškai pasikartojo kelių eismo taisykles, bet  ir praktiškai pasitikrino savo žinias, eidami gatvėmis iš savo mokyklos į biblioteką.

Policijos pareigūnai, mokiniams priminė pėsčiųjų pareigas: kaip reikia teisingai ir saugiai pereiti gatvę, atšvaitų tamsiuoju paros metu svarbą bei kaip saugiai elgtis važiuojančioje transporto priemonėje.

Kiekvienas vaikas gavo dovanų po pamokų tvarkaraštį, kuriame surašytos saugaus elgesio gatvėje taisyklės bei po atšvaitą, kad tamsiuoju paros metu būtų gerai matomas transporto priemonėms.

Dėkojame policijos pareigūnams už bendradarbiavimą, rūpinantis mažųjų alytiškių saugumu.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.