J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo bibliotekininkė Rasa Armanavičienė organizavo renginį „Pažink save“, kurį vedė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė ir įstaigos direktorė. Į renginį buvo pakviesta VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro tėvų savipagalbos grupė. Renginio tikslas – ne tik patikrinti žmonių sveikatą, bet suteikti jiems konkrečių žinių, kaip gali pagerinti savo sveikatą. Biuras naudodamas modernias šiuolaikiškas kūno analizės svarstyklės, labai dažnai matomas dietologų kabinetuose, atliko kūno sudėties analizę. Kūno sudėties analizės aparatu galima nustatyti ne tik kūno svorį, bet ir raumenų ir riebalų masę, riebalų procentinę išraišką, baltymų, mineralų, vandens kiekį (bendrą ir atskirai esantį ląstelėse ir tarp jų), pilvo riebalų kiekį,  juosmens ir klubų santykį bei kitus sveikatą atspindinčius rodiklius. Niekada negalime spręsti apie savo sveikatos būklę tik pagal išvaizdą arba kūno svorį. Net ir labai lieknas žmogus, gali turėti per daug pvz. vidinių riebalų, kurie yra kur kas pavojingesni negu išoriniai riebalai. Kūno analizės duomenys yra nepakeičiamas įrankis, kuriuo naudodamasis biuro specialistas duoda kiekvienam žmogui individualius patarimus dėl gyvensenos, fizinio aktyvumo, mitybos, rekomenduoja reikiamą kalorijų kiekį. Renginio metu vyko teminė knygų, susijusių su žmogaus sveikata, dietomis, mityba paroda.

Rūpinkimės savo ir kitų sveikata, juk sveikas, fiziškai aktyvus, žvalus ir energingas žmogus pats geriausias pavyzdys kiekvienam.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Sausį Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas...“ sutiktuvės. Pasak autoriaus, knyga atsirado ne dėl R. Vanagaitės ažiotažo, o dėl rastų partizanų vado palaikų ir galimybės juos tirti. Arvydas Anušauskas ieškojo dokumentų, kurie paneigtų R. Vanagaitės kaltinimus, ir rado juos.

Arvydas Anušauskas – istorikas, publicistas, LR Seimo narys. Dvidešimt keturių knygų autorius ir bendraautorius, keturiolikos dokumentinių filmų scenarijų autorius. Pastaraisiais metais parašė bei išleido šias knygas: „Teroras“, „KGB. Visiškai slaptai“, „Lietuvos žvalgyba“, „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, „Prezidento žvalgas – du gyvenimai“.

Naujausia Arvydo Anušausko monografijoje „Aš esu Vanagas...“ kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai.

Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo ir veiklos istorija net ir dabar, praėjus daugybei metų po jo mirties, nėra plačiajai visuomenei išsamiai išaiškinta, trūksta viešai prieinamos istorinės medžiagos apie kai kuriuos jo gyvenimo laikotarpius. Tačiau neabejotinai galima teigti, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas – neeilinis lyderis, turėjęs esminės įtakos XX a. Lietuvos istorijai. Apraizgytas tariamų bendražygių intrigomis ir netesėtais pažadais iš Vakarų, partizanų vadas, nors ir puikiai suprasdamas situacijos beviltiškumą, nepasidavė iki pat tragiškos gyvenimo baigties – atliko prisiimtus įsipareigojimus iki galo, su maksimalios pastangomis, taip, kaip tik galima geriausiai. Veiksmų prasmingumą jis iškėlė aukščiau už rezultato neabejotinumą.

Alytiškiai knygos „Aš esu Vanagas...“ autorių pasitiko pilnutėlėje bibliotekos salėje. Akivaizdu, kad Adolfo Ramanausko-Vanago vardas vis dar sujudina kiekvieno iš mūsų jautriausias emocijas, vėl ir vėl priverčia pasitikrinti pamatines vertybes.

Knygos „Aš esu Vanagas...“ siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats nebegalėjo aprašyti. Tai buvo 1950-1957 metai, kuomet jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo, stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose. Aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų – užminuotų siuntinių, specialių preparatų, agentų smogikų naudojimas. Ištiriamas Vanago 1956 m. spalio 12 d. suėmimo ir kankinimo epizodas, nustatomi penki asmenys galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkus teisminės medicinos, psichiatrijos, archeologijos, antropologijos, kriminalistikos ekspertus išaiškinamos KGB klastotės. Atskleidžiama asmeninė įkalinto A. Ramanausko dvikova su KGB, kai reikėjo atlaikyti ir bandymus kompromituoti, ir atsispirti melui.

Šiam tyrimui perskaityta ir panaudota dešimt tūkstančių dokumentų lapų. Į pasakojimą įtraukiama ir iki šiol visai nepelnytai nuošalyje buvusi jo žmonos Birutės Mažeikaitės – Ramanauskienės istorija. Tai padėjo atsakyti į klausimus, kodėl ji 40 dienų nepratarė nei žodžio, ką iš tiesų slėpė abu Ramanauskai. Atskleidžiami ir 1992-2015 m. vestos Ramanausko kankinimo bylos tyrimo užkulisiai.

Kelių šimtų puslapių knyga papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su A. Ramanausko-Vanago dukra.

Susidaro įspūdis, tarsi A. Ramanausko-Vanago gyvenimas nebuvo sąmoningai orientuotas į lyderystę. Galima daryti prielaidą, kad šiam žmogui tiesiog į vieną vietą sukrito trys lemiamos likimo kortos: įgimti plataus spektro gabumai, istorinės aplinkybės ir neeilinis darbštumas, besiekiant savo idealų.

Pasak knygos autoriaus Arvydo Anušausko, istorija įrodo, kad kiekvienas herojus yra iš kūno ir kraujo, turintis jausmų ir emocijų, išgyvenantis nevilties akimirkas ir klystantis. Ir kad net pasitinkantis jam skirtą lemtį iki paskutinės akimirkos gali savais būdais kovoti už tai, kas tuo metu jam buvo svarbiausia – mylimos žmonos ir dukros ateitį. Ir Lietuvą. Perskaitę knygą supras viena – kaip sunku buvo būti Vanagu...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Sausio 7 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Ineta Dockienė ir Vida Vaivadienė pristatė koliažų parodą „Netikėtumai“. Mama ir dukra spalvingus koliažus gamina karpydamos senus žurnalus, taip prikeldamos antrines žaliavas naujam gyvenimui, o gautu rezultatu pradžiugindamos draugus ir pažįstamus. Talentingos moterys ne tik pristatė parodą, bet kartu su susirinkusiais Vaikų bibliotekos skaitytojais kūrė gėlių koliažus bei eilėraščius iš čia pat iškarpytų žodžių.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda ir sausį pasirodysiantis albumas „Saulės ratu. Lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos“.

Knygoje „Saulės ratu“ atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos kalendorinės šventės. Joje panaudota medžiaga, kurią V. Daraškevičius pradėjo kaupti dar 1970-aisiais, tad kai kurių švenčių nuotraukose galima atsekti ir šventės plėtrą, jos kaitą laiko bėgyje. Knygoje pristatomos šios šventės:  Kalėdos, Trys karaliai, Verbos, Velykos, Sekminės, Žolinė, Užgavėnės, Atvelykis, Sekminės, Vėlinės (Ilgės), Perkūno diena, Pavasario lygiadienis, Jorė, Mildos šventė, Rasos, Žolinė, Rudens lygiadienis, Blukio šventė.

Švenčių aprašymus leidiniui parengė geriausi Lietuvoje šių temų žinovai: profesorius Libertas Klimka, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė, Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Alko vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas ir kiti. Katalikiškų švenčių aprašymų autorius - kunigas Pranciškus Čivilis, Babriškių ir Senosios Varėnos parapijų klebonas.

Į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atkeliavo devynių kalendorinių lietuvių švenčių fotografijos, kurios pasklido po skirtingas erdves. Albume švenčių bus kur kas daugiau, nes ten bus atspindimos ir katalikiškos šventės.

Parodos atidaryme Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dalyvavo Alytuje gyvenantis pagrindinis albumo leidybos rėmėjas Ze Run Long, Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“, Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų herojai, kolegos ir kiti.

„Alytus – mano vaikystės ir jaunystės miestas. Čia aš baigiau mokyklą. Šią parodą surengiau bibliotekoje, kuri pavadinta buvusio mano klasės draugo Jurgio Kunčino vardu. Parodą skiriu tėčio atminimui, mat šiemet - jo 100 metų sukaktis“, - renginyje atviravo Vytautas Daraškevičius.

„Lietuviai daug ko pavydi vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių šalių žmonėms – aukštesnio  pragyvenimo lygio, gerų atlyginimų, didelių pensijų… Bet yra sritis, kuria mes galime pagrįstai didžiuotis. Tai turtingas dvasinis paveldas, mūsų senieji papročiai. Bene geriausiai jie atspindimi kalendorinėse šventėse. Kai kurios jų iš seno švenčiamos Lietuvoje. Gi daugelis jau buvo nuėjusios užmarštin, bet pastaraisiais dešimtmečiais jas pavyko atkurti ir jos vėl tapo mėgiamomis“, – sako V. Daraškevičius.

Fotografijų paroda „Saulės ratu. Lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos“ bibliotekoje veiks iki sausio 15 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Gruodžio 17 dieną Jotvingių gimnazijos III a klasės mokiniai vedė intelektinį žaidimą „Ar žinai...?“. Šio žaidimo tikslas: baigti Šimtmečio renginių ciklą ir suteikti galimybę mokiniams atsiskleisti netradicinėse pamokose. Renginys vyko Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale. Žaidimo metu buvo integruota daugiau nei keturi mokomieji dalykai: chemija, fizika, tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas lietuvių kalbai ir literatūrai bei istorijai. Tai buvo paskutinis Šimtmečio ciklo renginys. Pirmasis vyko vasario mėnesį,  tada buvo aptariamos svarbiausios Lietuvos asmenybės (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ). Jų dėka ir šiandien turime kalbą, laisvę bei tradicijas. Šiuose renginiuose didžiulis dėmesys buvo skirtas būtent Vincui Kudirkai, Lietuvos himno autoriui.

Intelektinio žaidimo moderatoriai ( III a klasės mokiniai – Julius Janulevičius, Ignė Labulytė, Raminta Ramanauskaitė, Gintarė Kubiliūtė, Mantas Baranauskas ir Ieva Kumiščiūtė) parengė įdomių užduočių. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja S. Žebuolienė ir istorijos mokytoja A. Džiautienė kuravo visą veiklą. Viktorinos dalyviai buvo II a klasės mokiniai, kuriems puikiai sekėsi. Dalyviai tvirtina, jog būtent tokios netradicinės pamokos jiems atrodo naudingos, reikalingos ir, žinoma, leidžia pabėgti nuo mokyklinės kasdienybės, o laikas leidžiamas gan  prasmingai. Mūsų organizuojamas renginys pritraukė ir žiniasklaidos dėmesį. Vos spėjus mums susiruošti, sulaukėme „Dzūkijos TV“ žurnalistų, kurie susidomėję stebėjo mūsų veiklą. Taigi, ne vienas dalyvis pasakė: „Daugiau tokių netradicinių pamokų kitoje erdvėje“.

Straipsnį parengė Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinė Ieva Kumiščiūtė

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatytas išskirtinis kolektyvinis autorių leidinys „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“.

Renginio organizatoriai skelbia: „Knyga skirta dailės mėgėjams, o ypač tiems, kuriems atrodo, kad dailės kritikos Alytuje nėra, dailės kritikams, kurių Alytuje (ar iš Alytaus) daug, bet jie apie Alytaus situaciją nieko nerašo, visiems, kuriems nesvetima kritika (netgi nebūtinai dailės), ir visiems, kuriems bet kokia kritika jau seniai pabodo.“

Leidinyje keliami esminiai tiek dailės kritikos siaurąja prasme, tiek kritinių praktikų platesne prasme klausimai. Gilinamasi į (dailės) kritikos morfologiją, etimologiją, skiriama dėmesio kalbos filosofijai, negatyviajai semiotikai. Kartu pateikiama ir analizuojama daugybė konkrečių pavyzdžių. Ši sutelktinė studija – kelių dešimtmečių Lietuvos dailės kritikos ir šiuolaikinio meno istorijos panorama.

Renginyje mentaliai (ne)dalyvavo daugybė knygos bendraautorių, kurių esybės buvo apibūdintos taip: 50 gyvų ir mirusių kritikų, transseksualinių, transanimistinių ir transnacionalinių fantomų, kolektyvinių vardų, vienasmenių organizacijų ir avatarų. Žinant, kad knygos turinys buvo pildomas virtualioje terpėje, kuri, kaip žinia, yra perdėm demokratiška, nekyla nuostaba dėl tokio „įvairaus plauko“ autorių kolektyvo. Knygos pristatymo renginyje dalyvavo ir du iš pirmo žvilgsnio gyvi leidinio autoriai: menininkas, menotyrininkas Kęstutis Šapoka bei menininkas, kontroversiškasis  kovotojas už/prieš meną Alytaus Dailės mokyklos direktorius Redas Diržys.

Taigi. Kas slypi knygoje įmantriu sudurtiniu pavadinimu „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“? Galbūt tarptautiniais žodžiais persunkti tekstai, suprantami tik specifinei žmonių grupei? O gal meno kritika, kurią lengvai perkrimstų net ir rožinių IKEA spintelių pirkėjai? Knygos anotacijoje teigiama: „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“ – tai parankinė knyga jauniems žmonėms, kurie buržuazinę kultūrą ir integralią jos dalį – meną – naudodami ir sunaikins. <...> Tai knyga visiems ir kiekvienam, kas nori radikaliai užsiimti kritika, beje, tokia, kuria remiantis, galima pradėti organizuotis gyvenimui.“

Knygą išleido AQUANSU Press (Alytaus kvantinės ir negatyviosios semiotikos universitetas). Partneris - Alytaus dailės mokykla. Rėmėja - Alytaus miesto savivaldybė.

Mielos akimirkos iš Pirmojo Alytaus bendruomenės narių floristikos parodos „Žiemos puokštė“ atidarymo. Kūrybingas ir darbščias moteris, sukūrusias nepaprasto grožio stebuklus, atvyko pasveikinti Domantonių seniūnaitijos seniūnaitė Gintarė Minsevičiūtė-Balynienė, draugai, kolegos, artimieji.

Pasigrožėti paroda Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale galima iki sausio mėn. 10 d.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius ir mero pavaduotoja Valė Gibienė pasveikino Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorę Giedrę Bulgakovienę, už profesionalų bibliotekos veiklos plėtojimą ir kultūrinės iniciatyvos įprasminimą, pelnius Geriausio Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų 2018 metų vadovo „Graikinio riešuto" apdovanojimą ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštais apdovanotas Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojas – Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėją Liną Rutkauskienę ir Informacijos ir kraštotyros centro vyriausiajai bibliografę Iloną Krupavičienę.

Alytaus miesto savivaldybės inf.

Gruodžio 11-osios rytas į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių atnešė daug staigmenų, geros nuotaikos, saldžių dovanų, netikėtų ir lauktų svečių.

Pirmasis į Vaikų biblioteką atskubėjo žinomas fotografas, mūsų bibliotekoje rengęs ne vieną parodą ir edukaciją – kaunietis Albertas Švenčionis. Saldžias dovanas ir nuoširdžius sveikinimus dovanojo ne tik nuo savęs, bet ir nuo poeto Gintauto Dabrišiaus.

Varpelių muzika, švelnia dainele bibliotekoje suskambėjo Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ „Drugelių“ ir „Širdučių“ grupių nykštukų balsai.

Į kūrybines dirbtuves susirinkusius pakvietė bibliotekos bičiulės, talentingos moterys – Alytaus Dainavos progimnazijos mokytojos Zina Bražinskienė ir Danguolė Stagniūnienė, lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtoja Laura Zdanavičienė bei karpinių virtuozė Irena Mažeikienė. Vaikai gamino kalėdinius žaislus, žibintus. O Vaikų bibliotekos darbuotoja Irma Šarkutė kartu su vaikais kūrė spalvingus šventinius atvirukus.

Įvairiaspalvę šventinę parodą įvertino dailininkas Kostas Poškus, linkėdamas šviesos ir kūrybiškumo. Pasišviesdami stebuklingais žibintais vaikai ieškojo ir surado Kalėdų nykštukų bibliotekoje išslapstytas dovanas. Visi kūrybinėse dirbtuvėse pagaminti žaisliukai, žibintai, atvirukai bus padovanoti globos namuose gyvenantiems žmonėms.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje metams palydėti skirto šventinio renginio metu įvyko Vilniaus regiono geriausio metų bibliotekininko konkurso „Riešutas“ apdovanojimų ceremonija. Joje padėkomis, nominacijomis ir prizais buvo įvertinti geriausi Alytaus ir Vilniaus apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojai.

Šiais metais „Riešuto“ konkursas buvo organizuotas jau trečiąjį kartą. Šis konkursas išryškina geriausius Alytaus ir Vilniaus apskričių viešųjų bibliotekų vadybos pavyzdžius, savo meistriškumu profesiją puošiančius specialistus ir komandinio darbo pastangomis pasiektus išskirtinius rezultatus.

Susumavus 2018 metais nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, rasta, kuo pasidžiaugti. Geriausio Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų 2018 metų vadovo „Graikinio riešuto“ apdovanojimas buvo įteiktas Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei už profesionalų bibliotekos veiklų plėtojimą ir kultūrinių iniciatyvų įprasminimą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštas Giedrei Bulgakovienei įteiktas už bibliotekos veiklų plėtojimą, atnaujinimą ir modernizavimą, iniciatyvumą, bendruomenės telkimą, aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą 25-erių metų darbo bibliotekoje proga.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštai įteikti ir dviem darbščiausioms Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojoms. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėjai Linai Rutkauskienei – už bibliotekos paslaugų plėtojimą, profesionalumą ir sėkmingą dokumentų komplektavimo politikos įgyvendinimą. Informacijos ir kraštotyros centro vyriausiajai bibliografei Ilonai Krupavičienei – už bibliotekos paslaugų plėtojimą, profesionalumą, įvairialypį ir kūrybišką indėlį į Alytaus kultūrinės atminties gaivinimo ir krašto pažinimo veiklą.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Jau aštuntą kartą akcija „Knygų Kalėdos“ po visą Lietuvą skleidžia žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime knygų Lietuvos bibliotekoms. „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti laukiamiausių knygų šalies bibliotekoms ir prisidėti prie skaitytojų svajonių išsipildymo. Kasmet vis pilnėjančios apskričių, viešųjų centrinių bibliotekų ir kaimo filialų, mokyklų bibliotekų lentynos ir gausėjančios skaitytojų gretos įrodė, kad lietuviai – skaitanti tauta. Tačiau šimtams žmonių visoje Lietuvoje tenka laukti eilėje, kad galėtų perskaityti norimą knygą.

Ilga, kartais net dešimčių skaitytojų, laukiančių vieno bibliotekos turimo populiarios knygos egzemplioriaus, eilė reiškia, kad norimą knygą gali tekti perskaityti tik po kelių mėnesių ar metų. Todėl šiemet akcijos draugai kviečiami dovanoti laukiamiausių knygų savo bibliotekai! Kiekviena akcijoje dalyvaujanti biblioteka skelbia sąrašą pačių reikalingiausių knygų, kurių ypač laukia skaitytojai. Padovanoję net ir vieną knygą iš Jūsų bibliotekos pateikto sąrašo, galite ne tik sutrumpinti eilę, bet ir padėti stiprinti skaitymo įgūdžius, gausinti skaitytojų gretas. Lietuvos šimtmečio proga stiprinkime skaitymo kultūrą – tai, kas mus lydėjo kelyje į laisvę.

Apsilankę svetainėje knygukaledos.lt rasite, kokių knygų labiausiai laukia bibliotekos. Apsidairykite – galbūt Jūsų namų ir akcijos partnerių – knygynų – lentynose esančios knygos yra laukiamos ir reikalingos kitame Lietuvos krašte? Turimą arba naujai nupirktą knygą galima nunešti iki savo bibliotekos arba palikti knygyne užrašius, kam ji dovanojama. Akcijos partneriai pasirūpins jos pristatymu skaitytojams!

Daugiau informacijos rasite svetainėje knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook“ @knygukaledos. Pasidalinkite gerąja patirtimi ir su kitais – papasakokite apie dovanojamą knygą socialiniuose tinkluose naudodami grotažymę #KnygųKalėdos.

Dovanokime laukiamiausių knygų šalies bibliotekoms. Kurkime akciją „Knygų Kalėdos“ kartu!

Akcija vyks iki sausio 6 dienos.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Reikalingiausių knygų sąrašas:
 
1. Harari, Yuval Noah. Sapiens : glausta žmonijos istorija.
2. Harari, Yuval Noah. Homo Deus : glausta rytojaus istorija.
3. Brown, Dan. Kilmė.
4. Sepetys, Ruta. Tarp pilkų debesų.
5. Nora Roberts. Karolinos mėnulis.
6. Kathryn Hughes. Raktas.
7. Balys Sruoga. Dievų miškas.
8. Michael Morpurgo. Karo žirgas.
9. Tan, T. Vakaro Miglų sodas.
10. Lundberg, Sofia. Raudona užrašų knygelė.
11. Jacobs, Ingeborg. Vilko vaikas.
12. Estés, Clarissa Pinkola. Bėgančios su vilkais.
13. Williams, John. Stouneris.
14. Janina Šeputienė. Makroekonomikos užduotys pratyboms.
15. Nijolė Bartalienė. Transporto logistikos uždavinių matematinis modeliavimas.
16. Ieva Meidutė ir kt. Logistikos uždavinių rinkinys.
17. Nijolė Galdikienė. Bendruomenės slauga.
18. Rūta Tamašauskienė. Vaigų globos institucija ir jos veiklos organizavimas.
19. Arvydas Šeškevičius. Paliatyviosios pagalbos teikimo namuose rekomendacijos.
20. Rūta Nadišauskienė. Gimdymas.
21. Neonatologija . Ilona Aldauskienė, Liudmila Antanavičiūtė, Rimutė Balnienė ir kt.
22. Asta Savanevičienė. Violeta Šilingienė. Projektų komandos ir lyderystė.

Septyneri metai – tai daug ar mažai. Keblus klausimas, nes atsakymai gali būti įvairūs. Tiek metų VšĮ J. Kunčino bibliotekos Vidzgirio filialo bibliotekininkė Rasa Armanavičienė jau spalio mėnesį bėga į kurią nors miesto mokyklą ir, pabeldusi į vadovo kabineto duris, sako: „Jūs žinote, gruodžio 3-ioji yra Tarptautinė neįgaliųjų diena, o mieste yra toks socialinių paslaugų centras, kur neįgaliųjų dienos centrą lanko visas būrys gal kiek kitokių žmogučių. Kaip Jūs manote, ar Jūsų mokyklos vaikai tolerantiški neįgaliųjų atžvilgiu? O gal imam ir padovanojam VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro neįgaliesiems koncertą“. Ir dar nebuvo nei vienos mokyklos, kuri atsisakytų prisidėti prie šios dovanos. Šiemet miela Rasa „dovaną mums nešė“ kartu su Likiškėlių progimnazijos bendruomene ir jos atstovais: Daiva Balyniene, Giedriumi Griškevičiumi ir Vilija Sližauskiene bei šokėjėliais ir dainorėliais.

Tik šiemet mes patys nusprendėme sau dar pasidovanoti dovaną: pasikviesti draugus iš kitų savivaldybių. Ir taip Tarptautinės neįgaliųjų dienos minėjime dalyvavo: Prienų ir Varėnos socialinių paslaugų centrai, Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ bei Kapčiamiesčio globos namai iš Lazdijų rajono.

O rezultatas toks: vedančioji Rasa – kaip visada buvo žavinga, koncertas-dovana spalvingas, nuotaikingas ir nuoširdus, atvyko 35 neįgalieji ir 13 darbuotojų iš visos Lietuvos regionų, mūsiškių, jų tėvelių, darbuotojų kokios keturios dešimtys. Pritrūkom tik žemaičių. Svečiuose buvo politikai ir jų atstovai bei savivaldybės administracijos atstovai. Salėje visi netilpo. Vaišės svečiams buvo pateiktos su meile. O jau šoko linksmai ir nuoširdžiai visi: ir svečiai, ir šeimininkai. O tuo metu vadovai labai rimtai diskutavo darbiniais klausimais.

Ir „pabiro į mūsų direktorės Eglės Teresevičienės ištiestus delnus meilės lietumi širdys“, kurias ji pasižadėjo saugoti kaip ir šią gražią tradiciją. Neramu tik: ar sutilps tos širdelės kitąmet į salę, nes šiemet jau nebetilpo.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.

Gruodžio 7 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje lankėsi tapytojas, poetas, juvelyras, emalio miniatiūristas, medalių kūrėjas Gvidas Latakas.

G. Latakas dukart (2003 ir 2004 m. ) Prano Lemberto konkurso laureatas, o 2009 m. jam skirta Zigmo Gėlės literatūrinė premija už pirmąją eilėraščių knygą „Kol išsiris varniukai“.

Menininkas susitikimo metu skaitė savo kūrybą, dalijosi mintimis apie poeziją, prisipažino, jog mėgsta pasakas, nes jose užkoduotas protėvių mitinis mąstymas. Per stebuklingą pasakų pasaulį ateisiančioms kartoms perduodamos sukauptos žinios. Mitologiniais įvaizdžiais kuriamos istorijos ir jose gyvenantys žmonės atsiskleidė paties autoriaus skaitomuose eilėraščiuose iš knygų „Kol išsiris varniukai“, „Nekalendoriniai šventieji“, bei „Lokenos“. Pastaroji knyga iliustruota paties autoriaus piešiniais ir medaliais, kurių braižas labai dera prie teksto.

Susirinkusieji domėjosi, kada poetas pradėjo rašyti, kas jį įkvepia, kokia jo kasdienybė. Renginį paįvairino netikėta užduotis: sukurti haiku. Užduotis buvo nelengva, tačiau puikiai pavyko.

Poetas Gvidas Latakas kvietė jaunimą nebijoti būti savimi, kurti, skaityti ir mylėti gyvenimą.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Norime pasidžiaugti, pasigirti, pasirodyti! Į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių atkeliavo įspūdinga paroda iš Ukrainos! Nepaprasto grožio darbelius bibliotekai patikėjo Alytaus miesto savivaldybės administracija. Kremenčuko miesto vaikų pagamintos kalėdinės dekoracijos papildė Vaikų bibliotekoje kuriamą šventinę atmosferą. Darbeliai žaismingi, spalvingi, pagaminti naudojant įvairias technikas. Nuoširdžiai kviečiame nepraeiti pro šalį ir užsukti! Paroda veiks visą gruodžio mėnesį

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Gruodžio 5 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje viešėjo rašytoja Neringa Vaitkutė. Autorė gerai pažįstama vaikams ir fantastiką mėgstantiems suaugusiems. Pirmoji jos knyga „Vaivorykščių arkos“ buvo apdovanota už reikšmingiausią 2013 metų debiutą. Netrukus knyga sulaukė tęsinio – knygų „Titnago plunksna“ ir „Šnabždesiai bedugnėje“. Mūsų bibliotekos skaitytojai ypač pamėgę šią trilogiją apie Sidabramiškio gyventojus. Todėl susitikimo metu galėjome diskutuoti apie aprašomus nuotykius ir paslaptis. Aštuntoji Neringos Vaitkutės knyga „Klampynių kronikos“ tapo pretendente laimėti 2018-ųjų Metų knygos vaikams rinkimus.

Vaikams buvo įdomu sužinoti apie Mažąsias Klampynes, kur gyventojų namuose jaukiai įsitaisę baubai, kur nutinka keisčiausi dalykai, o aplink namus slankioja vilkai.

Skaitydami knygos ištraukas vaikai fantazavo, kaip tie baubai atrodo, ką jie mėgsta ir ar norėtų jie patys namuose turėti bent vieną baubą.

Ilgai netilo bibliotekoje vaikų klegesys ir didelis noras kuo daugiau sužinoti apie paslaptingas mitines būtybes.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Pirmojo Alytaus biblioteka gruodžio 4-ąją kvepėjo vašku. Būrelis bendruomenės moterų, vadovaujamos Eglės Teresevičienės, liejo žvakes. Kalėdų simboliai – angeliukai, žvaigždės, varpeliai, žuvys, – tapę rankų darbo žvakelėmis, netrukus sugulė į šienu išklotas dėžutes, kad šventinį vakarą virstų mažu stebuklu artimiesiems.

Alytuje nušnarėjo šiuolaikinės literatūros šuoras – Jurgio Kunčino vardo viešojoje bibliotekoje dvi dienas šurmuliavo tarptautiniai trumposios prozos skaitymai „Imbiero vakarai-2018“. Šis neeilinis ir Alytuje kas dveji metai nekantriai laukiamas kultūrinis įvykis – šiemet jau aštuntasis ir, be abejo, tradiciškai skirtas Jurgio Kunčino atminimui.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė, skaitymų sumanytoja Giedrė Bulgakovienė su džiugesiu atkreipia visų dėmesį į tai, kad šiemet „Imbiero vakarai“ užauginti iki tarptautinio formato ir tai patvirtinta oficialiai.

Į festivalį iš Prahos, kur šiuo metu gyvena, atvyko Didžiosios Britanijos pilietis Igor Pomerantsev, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje už dalyvavimą disidentų veikloje priverstas emigruoti iš Sovietų Sąjungos. Jis dirbo BBC korespondentu, dabar - vienas ryškiausių Radio SVOBODA balsų, pripažintas radijo žurnalistikos virtuozas, puikus eseistas, dramaturgas ir poetas, ukrainiečių ir rusų kalbomis išleidęs daugiau nei dešimtį knygų. Iš Vakarų Ukrainos pas mus atvyko Oleksandr Bojczenko - ne tik savo šalyje gerai žinomas puikus eseistas, publicistas, literatūros kritikas ir vertėjas (į lietuvių kalbą jo kūrinių yra išvertęs Herkus Kunčius). Labai įdomi ir įvairiapusė menininkė Indra Brūvere atvyko iš Latvijos. Pirmiausia tai - puiki vertėja, latviškai prakalbinusi Marių Ivaškevičių, Sigitą Parulskį, šiemečio festivalio dalyvių Alvydo Šlepiko, Andriaus Jakučiūno kūrybą, Gintaro Beresnevičiaus ir daugelio kitų lietuvių autorių tekstus. Taip pat ji yra žymi Latvijos folklorininkė, literatūrinių renginių organizatorė, rašanti eilėraščius ir prozą, dalyvaujanti dailininkų parodose.

Per dvi festivalio dienas Alytuje apsilankė ir specialiai festivaliui sukurtus trumposios prozos kūrinius skaitė ir šiuolaikinės lietuvių literatūros autoriai: Regimantas Dima, Andrius Jakučiūnas, Virginija Kulvinskaitė, Herkus Kunčius, Irna Labokė, Daina Opolskaitė, Rolandas Rastauskas, Alvydas Šlepikas.

Festivalio įvykius kuravo: poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas, rašytoja, kritikė ir žurnalistė Gintarė Adomaitytė, dramaturgas, žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius.

Prozos skaitymų išvakarėse buvo išleistas specialus leidinys - laikraštis „Imbiero tiesa“ su naujausiomis festivalio žiniomis, pašnekesiais apie literatūrą ir „šį bei tą“.

Savotiška festivalio intriga – naktiniai skaitymai. Improvizuotoje bibliotekos užeigėlėje „Užėjau pas draugą“ vyko neformalūs naktinėjimai, rimti ir nerimti literatūriniai proveržiai bei spontaniškos iniciatyvos. Atsvara šiam naktinėtojų „meniu“ tapo inteligentiškojo dailyraščio meistro Alberto Gursko kaligrafijos ir meninio šrifto paroda „Tekstai Lietuvai“ (veiks iki gruodžio 19 dienos).

Antrąją prozos skaitymų dieną, iš pat ryto festivalio dalyvių ir svečių laukė smagi kelionė prie šalčio sukaustyto mažosios Dailidės ežerėlio. Stoiškai atlaikiusieji besižnaibančią žvarbą visi susirinkusieji tapo „teisybės atstatymo“ liudininkais. Buvo atkurta bene 36-erių metų senumo istorija apie tuomet ne visai sėkmingą bandymą Jurgio Kunčino vardu pavadinti tiltelį ties mažąja Dailide. O štai 2018-aisiais „imbierininkai“ tai prisiminė ir vėl ant lenktų medinių turėklų pakabino žaismingą lentikę (šįkart – Zenono Bulgakovo piešdintą) - kaip ir anuomet skelbiančią tiltuko priskyrimą Jurgiui Kunčinui.

Vos tik grįžus į šiltas bibliotekos patalpas, antrosios festivalio dienos įvykiai buvo rutuliojami toliau. Ir šįkart tradicinė duoklė Jurgio Kunčino atminimui suspindo kitaip. Dokumentikoje užfiksuoti J. Kunčino žodžiai „pasidavė“ teatro studijos „Apartė“ rezisieriaus Arvydo Kinderio interpretacijoms, kurias labai jautriai įgyvendino Alytaus teatro aktorius Vidas Vaškius bei bibliotekos darbuotoja, skaitovė Leokadija Sušinskaitė. Jaunieji žurnalistai su vadove Rūta Jasioniene pademonstravo žaismingą savo kūrybos filmuką „Alytiškiai – apie Jurgį Kunčiną“. Pranešimą „Horas iš tiesų gyvena horizonte“ skaičiusi bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė „iškapstė“, kad rankraštis šiuo pavadinimu, dar 1986–aisiais padovanotas Alytaus kraštotyros muziejui, yra ne kas kita, kaip... alytiškių pamiltos J. Kunčino apysakos „Baltųjų sūrių naktis“ pirmapradė versija!.. Rašytoja Gintarė Adomaitytė atskleidė daug negirdėtų poeto Antano Jonyno prozos slėpinių (pranešimas skirtas 95-osioms A. Jonyno gimimo metinėms).

Popietės programoje susirinkusiųjų laukė taip pat jau tradiciniu tapęs susitikimas su ankstesnių festivalių pagrindinių premijų laimėtojais. Šįkart tai buvo „Imbiero vakarų-2016“ Jurgio Kunčino premijos laureatas, istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta. Svečią kalbino dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.

„Imbiero vakarų“ prasmė - pabūti su literatūra (proza), pamatyti skaitytojus, o skaitytojams - rašytojus, palaikyti (ir kurti) rašančiųjų ir skaitančiųjų bendruomenę“, - sakė Tomas Vaiseta.

Po pavakare nuvilnijusios antrosios skaitymų dalies, publikos laukė muzikos ir literatūros sintezė. Virtuozišką perkusijos ir poezijos programą alytiškiams padovanojo A. Gotesmanas ir R. Rastauskas.

Dviejų dienų skaitymo šventę užbaigė laureatų pagerbimas. Pagrindinė - Jurgio Kunčino premija - už geriausią trumposios prozos kūrinį Alytaus miesto vardu įteikta novelistei Dainai Opolskaitei už kūrinį „Ateik per ledą“. „Baltos varnos“ premija įvertintas Andrius Jakučiūnas už kūrinį „Kuo giliau į mišką, tuo daugiau menkių“. Publika savo neabejotinų simpatijų prizą skyrė Alvydui Šlepikui už kūrinį „Didžioji motina“. Rolando Rastausko „Futbolas prie dangaus vartų“ įvertintas kaip geriausias naktinių skaitymų tekstas, pavergęs ir rašytojus, ir publiką. Premija užsienio autoriui - „Užėjau pas draugą“ skirta Igoriui Pomerantsevui už kūrinį „Kiti balsai, kitos studijos“ (iš rusų kalbos vertė Rolandas Rastauskas).

Nebanalios prozos ir nuoširdžių pokalbių kupini vakarai pasibaigė. Ore liko tvyroti tik blankūs imbiero kvapai ir naujų festivalių nuojauta. O mintyse ir širdyse pasiliko prisiminimai. Jų nuotrupas ir visus skaitytus tekstus vis dar galima rasti virtualiajame pasaulyje. Pavyzdžiui, kad ir „Imbiero vakarų“ portale: http://www.alytus.mvb.lt/Imbieras2018/ ar socialinių tinklų puslapiuose.

Pagrindiniai projekto rėmėjai: Alytaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Lapkričio mėn. 30 d. Piliakalnio progimnazijos trečiokai skubėjo į susitikimą su knygos „Barbora Radvilaitė. Rūmų paslaptys“ autore Daina Jegelevičiūte-Biekšiene Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale. Autorė mielai ir šiltai bendravo su vaikais, įdomiais pasakojimais keliavo po Lietuvos istoriją, klausinėjo mažųjų kas jiems labiausiai patiko, kaip jie vienu ar kitu atveju pasielgtų.  Na, o mokiniai autorę pradžiugino savo piešiniais, kuriuose pavaizduoti knygos herojai.

Pirmojo Alytaus filialo inf.