Ar norėtum išmokti naudotis elektroninėmis paslaugomis, išmaniai tvarkyti kasdienius reikalus ar tiesiog jaustis užtikrinčiau skaitmeniniame pasaulyje? Prisijunk prie projekto „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ nemokamų kompiuterinio raštingumo mokymų!

Mokymų metu sužinosite, kaip:
✅ tvarkyti viešąsias paslaugas internetu (VMI, Sodra, Regitra, ePolicija ir kt.);

✅ naudotis internetinėmis bendravimo su valdžios institucijomis priemonėmis;

✅ rengti teksto dokumentus ir juos saugiai persiųsti;

✅ skaitmeninti dokumentus išmaniuoju įrenginiu;

✅ pasirašyti dokumentus kvalifikuotu e. parašu;

✅ atpažinti sukčiavimo atvejus internete ir apsaugoti savo asmens duomenis.

Dalyviai gauna pažymėjimus ir mokymo medžiagą.

Dalyviai gali pasirinkti visus mokymų užsiėmimus lankyti bibliotekoje arba rinktis mišrų formatą (bibliotekoje ir nuotoliniu būdu).

Kviečiame nedelsti ir į MOKYMUS registruotis šiais būdais:

Svetainėje: www.mokytiskartu.lt

El. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Tel.: +370 620 20 961

Jūsų miesto ar kaimo bibliotekoje (Alytuje – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje arba tel. +370 315 73 124)

Artimiausios mokymų datos:

I grupė: Sausio 20, 22, 27 dienomis (10–13.15 val.).

II grupė: Vasario 3, 5, 10 dienomis (10–13.15 val.).

Mokymus organizuoja
Asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT), UAB „IT Akademija“, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.

Mes padėsime žengti pirmuosius žingsnius į skaitmeninį pasaulį!

Lygiai po metų, sausio 23 d., 16.30 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) ir vėl viešės mokesčių ekspertė, mentorė Jurgita Navikienė, kuri pristatys naujausią savo knygą „Menas gyventi gerai. Po vienerių metų“. Susitikimą su autore moderuos žurnalistas Arūnas Limantas. 

„Po vienerių metų... Parašius pirmąją knygą „Menas gyventi gerai“, nesinorėjo sustoti. Taip gimė ir ši – antroji. Rašyti knygą vienerius metus – sąlyginai neilgas laiko tarpas. Tačiau tai yra ir disciplina – nepraleisti nė vienos dienos ir suguldyti, surikiuoti mintis į socialinių tinklų įrašus, o vėliau – į knygos puslapius. Visos dar vienerių metų istorijos – nuo Velykų iki Velykų – išjaustos, išgyventos, išliūdėtos. Vienos rašytos pro ašaras, kitos – jaučiant begalinį dėkingumą kitam žmogui, savo esybei, Aukščiausiajam. Kai kurios – su kryptinga intencija atverti plačiau akis sau pačiai, o gal – ir skaitytojui. 

Ši – antroji knyga „Menas gyventi gerai. Po vienerių metų“ – pirmosios tęsinys. Tad ir tobulesnis pavadinimas nei pirmosios „neprisiklijavo“. Tik pavadinimo tęsinys „Po vienerių metų“ įprasmina nepaliaujamą mūsų judėjimą pirmyn – juk nei vienas nesustojome pusiaukelėje. Taigi, tikėtina, kad ir antroji knyga bus kiek kitokia. 

Eiti į gylį – tai ne lįsti į urvą. Priešingai – einant į gylį savo pasaulio suvokime, pleti akiratį, nebeužsidarai tarp keturių sienų ir neapsiriboji ties kieno nors išsakyta mintimi. Dažniau pažvelgi į dangų. Griauni ribas ar bent pleti regos lauką. Keli klausimus ir pats ieškai atsakymų. Nes ir moksliniai tyrimai kinta – vieni tyrėjai gauna skirtingą rezultatą, nei kiti. Taigi, kuo tikėti? Tik Dievu, tik mokslu, tik susikurtais ar primestais autoritetais?“, – taip savo antrąją knygą trumpai pristato jos autorė J. Navikienė.

Kviečiame prasmingai ir jaukiai praleisti penktadienio pavakarę bibliotekoje!

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ bendradarbiaudamas su „Kino pavasariu“ kviečia į filmo peržiūrą sausio 21 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Čia bus rodomas dokumentinis filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“.

Daugiau apie filmą ANTROPOCENAS: ŽMOGAUS EPOCHA (rež. Jennifer Baichwal, Edward Burtynsky, Nicholas de Pencier, Kanada, 2018, 87 min.):

Žmogaus didybės manija, noras užkariauti kuo daugiau gamtos apibrėžia mūsų santykį su Žeme. Milžiniškoms mašinoms be atvangos vykdant neregėto masto kalnakasybos projektus, įprasti kraštovaizdžiai transformuojami į nežemiškas industrines dykvietes. Pasitelkiant stulbinančius panoraminius vaizdus iš viso pasaulio, filme dokumentuojama žmogaus veiklos įtaka geologinei planetos raidai.

Filmo anonsas: https://youtu.be/oPJPnOd_EjA

Dokumentinis filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

„Sengirės kinas“ ir „Kino pavasaris“ filmą sausio 19–26 d. kviečia išvysti daugiau nei 80-yje ekranų visoje Lietuvoje. Projekto žemėlapį galite rasti čia: https://sengireskinas.lt/lokacijos

Daugiau apie projektą SENGIRĖS KINAS

„Sengirės kinas“ – tai naujas kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ padarytas poveikis Lietuvos senųjų miškų apsaugos srityje. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone pažadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebs Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos įstabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Sausio 28 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis ypatinga viešnia, kuri į Lietuvą atvyksta net iš Havajų. Vaiva Rykštaitė – dvylikos knygų autorė, daugiavaikė mama, influencerė, daugiametė LRT skiltininkė, emigrantė susitikimo metu pristatys ir naujausią savo knygą „Mama namuose. Trys valandos iš rytojaus“.

Apie knygą: O kas, jeigu daugiavaikė mama nustotų pataikauti pasauliui ir anytai, liautųsi jaustis kalta, kad ne viską daro pagal psichologų rekomendacijas, ir pagaliau pasakytų, kaip iš tiesų jaučiasi? Jei ji dalintųsi ne patarimais, o patirtimi – kas vaikus auklėjant jai veikia, kas neveikia, o kas gal ir veiktų, jei tik turėtų daugiau valios ir kantrybės tas teorijas pritaikyti?

Kaip ir pati motinystė, ši knyga sunkiai įspraudžiama į vieną žanrą – tai ir džiazas, ir išpažintis, ir kelionė vienu metu. Ji – apie tylą, jausmus, nuotykius. Apie santykius su vyru ir draugėmis, kurios vaikų neturi. Apie žaislus, ribas, cukrų.

Tai ir kultinės knygos „Pirmąkart mama“ tęsinys. Pastarojoje autorė rašė apie virsmą – motinystę kaip esminį moters tapatybės pokytį. Šioje motinystė jau kaip kelias: nuo nežinojimo į žinojimą ir norą tuo žinojimu pasidalinti, kiekvieną moterį padrąsinti kurti tik savą, autentišką motinystę.

Vaiva kviečia susitikti ir pasikalbėti gyvai bei mielai atsakys į Jūsų klausimus.

Renginio metu bus galima įsigyti autorės knygų. 

1 d.

1911 metų sausio 1 d. Girdžių k., Jurbarko r., gimė kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys Zigmas Aleksandravičius. 1929–1935 m. dirbo Alytuje, vargoninkavo I Alytuje, Šv. Liudviko bažnyčioje. Vadovavo Šv. Liudviko ir Šv. Angelų sargų bažnyčių, Aukštesniosios miškininkystės mokyklos, miesto chorams. Alytuje surengė apie 50 vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertų. 1939–1945 m. dėstė Kauno konservatorijoje. 1945–1959 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos dėstytojas, nuo 1947 m. – docentas. Mirė 1965 kovo 5 d. Vilniuje.

1946 metų sausio 1 d. Dauguose, Alytaus r,. gimė architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros ir dizaino fakulteto Piešimo katedros docentas Viktoras Bakšys.

1991 m. sausio 1 d. prie Kraštotyros muziejaus prijungti Anzelmo Matučio ir Antano Jonyno memorialiniai muziejai.

3 d.

1961 metų sausio 3 d. Alytuje gimė inžinierius statybininkas, Alytaus miesto politinis veikėjas, 2003–2007, 2007–2011, 2019–2023 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, 2007–2010 m. Alytaus miesto savivaldybės meras Česlovas Daugėla.

5 d.

1926 metų sausio 5 d. Demeniškiuose, Lazdijų r., gimė literatė, spaudos darbuotoja, prozininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė Jadvyga Vailionienė-Andriulionytė. Gyveno Lazdijų rajono Avižienių kaime. Išleidusi daugiau kaip dešimt savo kūrybos knygų, kurios būsimoms kartoms tarnaus kaip enciklopedijos – savo krašto papročių, skambios ir dainingos dzūkų tarmės, Dzūkijos žmonių tarpusavio santykių. Mirė 2017 metų sausio 12 d. 

6 d.

1926 metų sausio 6 d. Bebrųjų k., Šeduvos vlsč, Panevėžio apskr. (dab. Radviliškio r.), gimė pedagogas, poetas, buvęs ilgametis Alytaus 5-sios vid. mokyklos (dab. Dainavos pagrindinė mokykla) lietuvių kalbos mokytojas Algirdas Martinaitis. Mirė 1993 m. rugpjūčio 19 d. Alytuje.

1996 metų sausio 6 d. atidaryta Alytaus teatro mažoji salė.

2011 metų sausio 6 d. Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas gyvybės langelis.

7 d.

1581 m. sausio 7 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1575–1586 m.) nurodymu sudarytas Alytaus miesto inventorius. Mieste gyveno apie 1200 gyventojų. Dešiniajame krante buvo bažnyčia ir cerkvė, Turgaus aikštė, Punios, Panemunės ir Vilniaus gatvės. Kairiajame krante – Dvaro ir Simno gatvės. Veikė 59 midaus, alaus ir degtinės karčemos.

8 d.

1951 metų sausio 8 d. Alytuje gimė buvusi Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktorė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos, Lietuvos švietimo centrų asociacijos narė Lina Andriulevičienė.

2016 m. sausio 8 d. naudojimui priduotas Baltosios Rožės tiltas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Tai aukščiausias tiltas Lietuvoje. Tilto statybai buvo panaudoti akmeniniai senojo, 1878–1899 m. pastatyto geležinkelio Alytus–Varėna tilto taurai.

10 d.

1986 m. sausio 10 d. atidaryta autobusų stotis Vinco Kapsuko (dab. Jotvingių) gatvėje. Senosios autobusų stoties pastatas Jotvingių gatvėje nugriautas 2016 metais.

1911 m. sausio 10  d. Andreikėnų k., Kuktiškių vlsč., Utenos apskr. (dab. Utenos r.), gimė kunigas, tremtinys Jonas Kaušyla.  1936–1951 m. Pivašiūnų bažnyčios vikaras, kunigas, tame tarpe 1939 m. – Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios vikaras. Jam vadovaujant buvo tęsiamas Pivašiūnų bažnyčios remontas. 1951 m. suimtas ir ištremtas į Pečiorą (Rusija). 1955 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Klebonavo įvairiose Lietuvos vietose. 1986 m. paskirtas Pivašiūnų parapijos altarista. Mirė 1994 m. rugsėjo 29 d. Pivašiūnuose.

11 d.

1991 m. sausio 11 d. SSRS kariai panaudoję ginklus užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą Alytuje.

13 d.

1906 m. sausio 13 d. Rutkos dvaro Sabališkių palivarke, Antnemunio vlsč., Marijampolės apskr. (dab. Alytaus r.), gimė zoologas, habilituotas gamtos mokslų daktaras Mečislovas Valius. Buvęs Lietuvos ornitologų, Lietuvos gamtos apsaugos, Lietuvos hidrobiologų draugijų narys, Maskvos gamtos tyrinėtojų draugijos narys. Mirė 1996 m. gegužės 12 d. Kaune.

15 d.

1961 m. sausio 15 d. Telšiuose gimė krepšinio treneris Sigitas Krukis. 1983–2000 m. Alytaus sporto mokyklos, 2000–2001 m. Alytaus „Alitos“ vyrų komandos treneris, 2001 m., 2003–2005 m. vyriausiasis treneris, 2005–2008 m. Alytaus „Alytaus“ vyriausiasis treneris.

1931 m. sausio 15 d. Alytuje atidarytas aliejaus ir pokosto fabrikas.

18 d.

1926 m. sausio 18 d. Cibiliekuose, Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė archeologė, istorijos mokslų daktarė Ona Navickaitė-Kuncienė. Tyrinėjo ir žvalgė Lietuvos piliakalnius, kapinynus, pilkapynus. Mirė 1999 m. gegužės 30 d. Vilniuje.

1956 m. sausio 18 d. Onuškyje, Trakų r., gimė teisininkas Jonas Malinauskas. 1987–1997 m., 2007–2008 m. ir nuo 2013 m. Alytaus r. apylinkės teismo teisėjas, 1994–2007 m. teismo pirmininkas, 2008–2013 m. teismo pirmininko pavaduotojas.

21 d.

1941 m. sausio 21 d. Lazdijų r. gimė pramonininkas, visuomenės veikėjas, buvęs AB „Snaigė“ direktorius Antanas Andrulionis. Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys, Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas.

23 d.

1961 m. sausio 23 d. Skraičionių k., Alytaus r., gimė ilgametė lietuvių kalbos mokytoja, Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotoja, folkloro ansamblio „Daulėlio“ įkūrėja ir vadovė Laimutė Dudavičiūtė-Zavistauskienė.

26 d.

1936 m. sausio 26 d. atidarytas Lietuvos draugijos kovai su tuberkulioze Alytaus skyriaus izoliatorius.

1926 m. sausio 26 d. įkurta Alytaus skautų tunto „Vytauto Didžiojo“ draugovė.

27 d.

1996 m. sausio 27 d. Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios parapijos namuose atidarytas kun. Antano Skelčio muziejus.

29 d.

1921 m. sausio 29 d. Domantonyse, Alovės vlsč., Alytaus apskr., gimė ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Pranas Judickas. Mirė 2008-10-03 Alytuje.

30 d.

1961 m. sausio 30 d. gimė kunigas, Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios klebonas, Alytaus dekanato dekanas Garbės kanauninkas Arūnas Užupis.

Šiemet rubrikoje Nauji veidai artimiau susipažinsime su Alytuje gyvenančia menininke iš Ukrainos – Anastasija Zubareva, kuri sausio 7 d. 17.15 val. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) pristatys savo autorinių darbų parodą pavadinimu „Anapus drobės“.

„Manau, kad menininkais mus daro ne diplomas, o gebėjimas įžvelgti nepaprastumą kasdienybėje. Man kūryba yra būdas bendrauti su pasauliu. Šiandien su juo kalbuosi per klasikinę tapybą, rytoj – per džinsinį audinį ir drąsius vaizdus, bet kiekviename kūrinyje lieka ir dalelė mano sielos.

Ši paroda – tai mano laisvės manifestas. Čia nėra griežtų ribų: peizažo tyla egzistuoja kartu su siurrealizmu, o pažįstami paveikslai virsta drabužiais“, – taip save ir savo autorinę parodą pristato Anastasija ir kviečia kartu su ja peržengti įprasto suvokimo ribas.

Kviečiame ir mes!

Gruodžio 22–23 dienomis Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka Alytaus kalėjimo nuteistiesiems surengė šventinę edukaciją „Stebuklas puodelyje“.

Edukacijos metu nuteistieji įgijo teorinių žinių apie Lietuvoje randamus vaistinius augalus, susipažino su jų vaistinėmis savybėmis, išvaizda bei kvapais. Dalyviai mokėsi atpažinti naudingus augalus, sužinojo, kada ir kaip juos rinkti, džiovinti bei naudoti, atsižvelgiant į konkrečius poreikius.

Po teorinės dalies, fone skambant kalėdinei muzikai, kiekvienas edukacijos dalyvis susikūrė individualų arbatos maišelį, derindamas augalus pagal jų vaistinį poveikį. Praktinė veikla skatino kritiškai vertinti augalų savybes ir suprasti, kaip tinkamas jų derinimas gali sukurti tikrąjį „stebuklą puodelyje“.

Edukacijos tęsinys vyko biblioterapijos užsiėmime „Kas aš esu“, kurį vedė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojos Viktorija ir Aurelija. Gerdami savo pasigamintą arbatą, nuteistieji buvo kviečiami prisiminti perskaitytas knygas ar matytus filmus ir įvardyti tą kūrinį, kuris, jų manymu, labiausiai atspindi jų asmenybę. Veiklos pabaigoje dalyviai dalijosi šventiniais palinkėjimais sau ir kitiems.

Nuteistieji aktyviai įsitraukė į veiklas, demonstravo kūrybiškumą ir dėkojo bibliotekos darbuotojoms už skirtą laiką bei dėmesį.

Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyrius nuoširdžiai dėkoja Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai už bendradarbiavimą, prasmingų iniciatyvų organizavimą ir indėlį į nuteistųjų resocializacijos procesą bei tikisi sėkmingo bendradarbiavimo ateityje.

Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus inf.

Šią Kalėdų šventę vėl turime UNIKALIĄ galimybę įžiebti laimės žiburius vaikų akyse, VAIKŲ kuriems to dabar reikia kaip niekada. Jūsų meilė ir rūpestis gali sukurti tikrą stebuklą, supakuotą į mažą kalėdinę dėžutę. Įsivaizduokite, kaip dalelė jūsų širdies, jūsų tikėjimo, jūsų vilties keliauja tūkstančius kilometrų tam, kad sušildytų mažo vaiko širdelę Ukrainoje.

Prisijunkite prie akcijos „Supakuok Kalėdas Ukrainos vaikams 25"! Vilniaus Kalėda ir vėl asmeniškai pristatys jūsų surinktas dovanas į Charkivą bei išlaisvintas teritorijas, kur kartu su šventiniu renginiu įteiks šias stebuklingas dėžutes vaikams. Tai daugiau nei tik dovanos. Tai mūsų šilumos, rūpesčio, palaikymo simboliai, kuriuos galime padovanoti vaikams, kuriems to labiausiai reikia. Tegul kiekviena dovana tampa ryškia Kalėdų žvaigžde, kuri padės vaikams pajusti tikrą šventę ir pamatyti šviesą ateityje. Kalėdos – tai stebuklas, ir jūs galite tapti jo dalimi. Supakuokite savo meilę į dėžutę, ir kartu mes padovanosime vaikams tikrą pasaką.

Visos dovanos skirstomos į kategorijas BERNIUKAI, MERGAITĖS, kuriose daiktai skirstomi ir pagal amžių 0–3, 4–6, 7–11, 12–14. Labai prašome dovanas pažymėti raidėmis B (berniukams), M (mergaitėms) įskaitomoje vietoje, bei užrašyti amžių pagal rekomenduojamas grupes.

Rekomenduojame įdėti šių dovanų vaikams iki 6 metų: smulkūs žaisliukai, higienos reikmenys (dantų pasta, šepetėliai, kremukai, higieninės servetėlės), rūbeliai, plaukų gumytės mergaitėms ir, aišku, saldumynai. Gali būti atvirutė, sveikinanti su šventėmis ir linkėjimais lietuvių bei ukrainiečių kalbomis.

Vaikams nuo 6 metų: įvairūs smulkūs žaisliukai, higienos reikmenys (dantų pasta, šepetėliai, kremukai, higieninės servetėlės), kanceliarinės prekės (pieštukai, flomasteriai, liniuotės, penalai), rūbeliai, kojinytės, saldumynai. Gali būti atvirutė, sveikinanti su šventėmis ir linkėjimais lietuvių bei ukrainiečių kalbomis.

LABAI PRAŠOME, kad visi skysčiai būtų papildomai supakuoti į atskirus hermetinius maišelius. Jeigu į dovanas dedate nefasuotus saldumynus, pageidautina, kad jie būtų supakuoti į atskirus sandarius maišelius. Nesupakuoti saldumynai gali pradėti tirpti nuo atmosferos poveikio. LABAI LABAI PRAŠOME nekrauti į dėžutes namuose esančių nereikalingų niekučių, sulaužytų ar neveikiančių žaislų, neveikiančios buitinės technikos. Turėkite omenyje, kad pakuojate dovaną, kuri pasieks net ir pačius labiausiai nuskriaustus, deokupuotus Charkivo srities miestelius. Tad dovanėles rinkite protingai, atsižvelgdami į rekomendacijas. Pakuokite džiaugsmą!

Batų ar kitokios dėžučių prašome nevynioti šventiniu pakavimo popieriumi. Senelis važiuos per Lenkijos–Ukrainos sieną, todėl visos dovanos turi būti lengvai patikrinamos. Dovanos į šventinį popierių bus supakuotos jau Ukrainoje. Pakavimo popierių pridėkite atskirai. Dėkojame už supratingumą.

Dovanėles atnešti galite: Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos registratūra (Seirijų g. 2).

Projektas vyksta – 2025-12-06–2026-01-03 d.

Vakaro svečias, verslininkas, keliautojas Mindaugas Šatkauskas pilnutėlei salei žmonių prisipažino, jog simboliška visiems susitikti per Tarptautinę kalnų dieną ir dar Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, nes būtent knygos alytiškio gyvenimo pokyčiams padarė tikrai reikšmingą įtaką. „Linkiu skaityti daug knygų, nes niekada nežinai, kuri iš jų gali pakeisti tavo gyvenimą“, – teigė Mindaugas, nes būtent nuo vienos knygos prasidėjo jo pokyčių kelionė.

Pirmiausia Mindaugas išvyko į Nepalą savanorystei, kur kaip pats teigė, Lietuvai gėdos tikrai nepadarė – iš visos dūšios dirbo dvi savaites. Tada ir kilo mintis, kad kaip ten svečiuojantis neaplankyti kalnų. Bet meilė jiems gimė ne iškart.

Grįžus ir susigulėjus mintims, Mindaugas suprato, kad reikalai su kalnais toli gražu nėra baigti. Tikslas ir svajonė – įkopti į aukščiausią pasaulio viršūnę – Everestą. Bet tam reikėjo pasitreniruoti lipant į kitas viršūnes (Ararat, Ama Dablam, Kilimanjaro, Lobuche, Manaslu). Kadangi į Everestą galima kopti tik pavasarį, Mindaugas 2024-05-22 įveikia šią viršukalnę ir didžiuodamasis išskleidžia Alytaus miesto vėliavą.

Vyras jau įveikė 6 iš 14 aukščiausių pasaulio viršūnių. Jo tikslas aiškus – įkopti į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8 kilometrai.

Mindaugas susitikimą užbaigė prasminga Edmund Hillary citata „It is not the mountain we conquer but ourselves“ – kad ne kalnus mes užkariaujame, o save pačius. Kitais žodžiais tariant – kiekvienas mes turime savo kalną, į kurį turime įkopti.