Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia miestelėnus į turiningą šeštadienio popietę su net dvejomis ypatingomis viešniomis: Aurima Diliene ir Loreta Fokiene. Spalio 19 d. 14 val. bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2) jos pristatys savo knygas bei pakvies jaukiam gyvenimiškam pokalbiui.

Apie autores ir jų kūrybą:

AURIMA DILIENĖ – šešių knygų autorė, gydytoja psichoterapeutė, šeimų konsultantė, lektorė, vaikų ir paauglių psichiatrė, sukaupusi virš dvidešimties metų profesinę patirtį, šiuo metu su šeima gyvena ir dirba Prancūzijoje. Kartu su vyru Vaidotu augina septynis įvairaus amžiaus vaikus ir yra santuokoje jau daugiau kaip trisdešimt metų.

Konsultuoja visame pasaulyje gyvenančius lietuvius nuotoliniu būdu („Skype“, „Messenger“ ir kt.). Skaito paskaitas ir veda seminarus apie santykius pedagogams Lietuvoje, taip pat lietuvių bendruomenėse ne tik Europoje bet ir Jungtinėse Valstijose. Toliau švietėjiškais tikslais keliauja po pasaulį. Rašo ir dalinasi straipsniais tinklapyje www.aurimadiliene.com. Yra išleidusi šešias knygas: „Laiškai iš Bordo“, „Šeima komandinis žaidimas“, „Privati praktika. Psichoterapeutės užrašai“, „Gyvenimas su vaikais“, „Blogai yra Gerai“ ir „Emocijos bei ką su jomis daryti“.

LORETA FOKIENĖ – tekstų rašytoja (sąmoningumo, dvasinių paieškų temos), lektorė, įvairių vidinio augimo projektų autorė, penkių vaikų mama. Apsigynusi informatikos magistro laipsnį nemažai metų dirbo programuotoja, IT projektų vadove, tekstų vertėja, redaktore. Tekstus kuria nuo pradinių klasių, tačiau viešai dalintis pradėjo prieš gerą dešimtmetį. Savo kūrybą ir mintis skelbia socialiniuose tinkluose. Praėjusių metų pabaigoje išleido savo pirmąją knygą „GYVENK. Širdį šildančios istorijos“. Šiuo metu rašo jau antrą knygą. 

Renginys NEMOKAMAS ir atviras VISIEMS! Maloniai kviečiame ateiti!

Bus galima įsigyti ir knygų!

Biblioteka ir vėl jungiasi prie šios reikalingos iniciatyvos rinkdama medžiagas apkasų žvakių gamybai.

Žvakės bus gaminamos ir siunčiamos fronte kovojantiems Ukrainos kariams. Šios žvakės – tai vašku ar parafinu užpildytos skardinės, kurias apkasuose kariai naudoja gamindami maistą, džiovindami drabužius ar tiesiog norėdami sušilti, todėl jos gyvybiškai svarbios, kai šalta.

Kokias medžiagas renkame?
Šiuo metu renkame įvairų vašką ir parafiną, didelius ir mažus jo gabalus, senas žvakes ir jų likučius. Tai gali būti MAISTINIS parafinas, BIČIŲ vaškas, žvakės, skirtos uždaroms patalpoms ir tokių žvakių likučiai.

Netinka: techninis parafinas, parafinas iš kapinių žvakių ir žvakių nuo uodų likučiai. Toks parafinas yra abejotinos kokybės arba blogo kvapo, degdamas gali išskirti sveikatai kenksmingas medžiagas. Todėl saugodami karių sveikatą tokių medžiagų atsisakome.

Kaip panaudosime surinktą vašką ir parafiną?
Bibliotekose surinktą vašką ir parafiną perduosime iniciatyvoms, kurios užsiima parafino ir vaško lydimu, apkasų žvakių gamyba.

Kur ir kada galite atnešti medžiagų?
Jas galite atnešti į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos registratūrą (Seirijų g. 2) ir perduoti ten esančiam darbuotojui.

Primename, kad biblioteka I–V dirba nuo 9 iki 19 val., o šeštadienį – nuo 9 iki 15 val. (sekmadienį nedirbame).

Kiek truks ši akcija?
Medžiagas planuojame rinkti iki kovo mėnesio.
Net ir nedideli vaško ir parafino kiekiai yra svarbūs, tad nedvejokite ir atneškite tai, ką turite.

Dėkojame už pagalbą!
Razom do peremogi!

Niežti rankos spausti nuorodą, viliojančią laimėti milijoną? Sunku atsispirti Arabijos princo palikimui? Nepasiduoti propagandai? Įdomu, kaip saugiai nardyti informacijos vandenyne? Nepasiklysti ir nesuklysti padės bibliotekininkas.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) organizuojami nemokami medijų, informacinio ir kompiuterinio raštingumo kompetencijų tobulinimo mokymai suaugusiesiems. Jų metu įgysite žinių apie pagrindinius kompiuterio valdymo įrankius, išmoksite kurti aplankus ir juos klasifikuoti pagal saugomus failus, dirbti su tekstiniais dokumentais, naudotis el. paštu bei el. paslaugomis, saugiai bendrauti socialiniuose tinkluose, saugiai naudotis e-bankininkyste, susipažinsite su skaitmeninėmis darbo paieškos galimybėmis, kartu bandysime išnarplioti informacijos paieškos internete pinkles.

Mokymai vyksta tiek pradedantiesiems, tiek labiau skaitmeniniame pasaulyje pažengusiems gyventojams (amžius nėra svarbu). Galima mokytis grupėse (iki 5 žmonių), teikiamos ir individualios konsultacijos.

Mokytis niekada nevėlu, tad maloniai kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką!

! Būtina išankstinė registracija:

bibliotekininkė Daiva Balionienė
tel. nr. +370 315 73 124;
el. p . Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Visą temų sąrašą rasite ČIA: https://www.alytus.mvb.lt/pslg/paslaugos/mokymai

PADĖKITE MUMS TOBULĖTI!

Spalio 8–27 d. tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ prie ekranų vėl pakvies tikrų istorijų – rinktinės dokumentikos – mėgėjus. Galima drąsiai sakyti, kad festivalis pasklis per visą Lietuvą, nes filmus bus galima išvysti ne tik kino ir namų ekranuose, bet ir beveik 300 šalies bibliotekų. Prie šio tinklo prisijungia ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2) bei Vidzgirio padalinys (Likiškėlių g. 12) – jų lankytojai galės žiūrėti festivalio filmus nemokamai.

„Į „Nepatogų kiną" atrenkame ne tik tuos filmus, kurie pelnė svarbiausių Europos ir pasaulio kino festivalių pripažinimą praėjusiais metais, bet ir tuos, kurie asmeniškai paveikė, nustebino mus pačius. Todėl šiais filmais ypatingai norisi dalintis su kuo platesne auditorija. Partnerystė su Lietuvos bibliotekomis mums suteikia galimybę į pažinti su šiuo kinu pakviesti kiekvieną Lietuvos žiūrovą, ne vien tik didžiųjų miestų kino teatrų lankytojus. Todėl tikiu, kad gero dokumentinio kino mėgėjų ratas po šių metų festivalio dar labiau prasiplės.“ – sako festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Virtualioje festivalio kino salėje esančius filmus spalio 8–27 d. galima nemokamai žiūrėti tuose bibliotekos kompiuteriuose, kuriuose jai yra suteikta prieiga. Rekomenduojame atsinešti savo ausines. Prisijungimus prie virtualios kino salės suteiks bibliotekos darbuotojai, na, o rinktis filmus, kuriuos norėtumėte pamatyti, jau dabar galima  „Nepatogaus kino“ interneto svetainėje.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras ir Vilniaus miestas.

Org. informacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos apskričių bibliotekomis, paskaita apie diplomatų Lozoraičių dinastiją keliauja per Lietuvą.

Džiaugsimės galėdami pasidalyti su Jumis naujausiais istorikų atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu iš nepriklausomos Lietuvos simbolių.

Prieš šimtmetį, 1923 m., Stasys Lozoraitis vyresnysis, sukūręs šeimą su Vincenta Matulaityte, pasirinko darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1934 m. jis pradėjo vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir ėjo šias pareigas ketverius metus, svarbiu politinės įtampos didėjimo Europoje laikotarpiu. Vėliau pareigas perėmus Juozui Urbšiui, S. Lozoraitis pradėjo vadovauti pasiuntinybei Italijoje. Išvykimas į Romą 1939 m. birželį buvo lemtingas – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, vėliau Lietuvą užgrobė totalitarinės valstybės. Prezidento A. Smetonos įgaliotas J. Urbšys spėjo paskirti S. Lozoraitį vienintelės okupacijos sąlygomis veikusios valstybės institucijos – Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu.

Padedamas žmonos ir sūnų Stasio ir Kazio, S. Lozoraitis vyresnysis kartu su kolegomis lietuvių diplomatais atkakliai, iki pat mirties, veikė tvirtai tikėdamas, kad SSRS subyrės, o Lietuva atkurs savo Nepriklausomybę. Į diplomatinę veiklą jau po Antrojo pasaulinio karo įsitraukė ir jo vaikai. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui pradėjus veiklą, jie buvo jauniausi išeivijoje veikusios Lietuvos diplomatinės tarnybos bendradarbiai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tėvo siekius padėję įgyvendinti sūnūs tapo profesionaliausiais Lietuvos diplomatais. Stasys Lozoraitis jaunesnysis 1993 m. dalyvavo Prezidento rinkimuose, vadovavo ambasadai JAV, vėliau – ambasadai Italijoje, o jo brolis Kazys net dvylika metų, iki 2004-ųjų, buvo ambasadoriumi prie Šventojo Sosto.

XX a. Lietuvos diplomatijos istoriją tyrinėjanti dr. Vilma Bukaitė spalio 10 d. 17.30 val. paskaitoje, kuri vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), pasistengs atsakyti į keletą klausimų:

Kokių svarbiausių politinių tikslų siekė trys diplomatai Lozoraičiai? Kur įgijo diplomatijos žinių ir įgūdžių? Kokių sunkumų ir išbandymų patyrė? Kokios būdo savybės lėmė jų sprendimus, padėjo ar galbūt trukdė jų veiklai? Kokie sumanymai liko neįgyvendinti? Kur Jūsų artimieji arba Jūs pats galėjote juos išgirsti pirmąkart? Kaip Lozoraičiai prisidėjo 1990 m. Lietuvai atkuriant valstybingumą? Kaip Lozoraičių darbo laikotarpiu keitėsi Lietuvos tarptautinės veiklos ribos? Energingus, charizmatiškus, profesionalius diplomatus Lozoraičius padės geriau pažinti nuotraukos ir dokumentai, jų šeimos pastangomis saugomi Lietuvoje.

Laukiame Jūsų bibliotekoje ir kviečiame susitikti su diplomatais Lozoraičiais!

1 d.

1924 spalio 1 d. Smolianuose, Oršos r., Vitebsko sr., Baltarusijoje gimė nusipelnęs Lietuvos statybininkas, ilgametis Alytaus statybos tresto valdytojas Kazimieras Sidorovičius Šimčikas. Mirė 2009 metų lapkričio 5 dieną.

1935 metų spalio 1 d. atidaryta pradžios mokykla.

1991 metų spalio 1 d. atidaryta Alytaus dailiųjų amatų mokykla.

2 d.

1951 metų spalio 2–3 d. vykdant Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Ruduo“ iš Alytaus rajono ištremta 400 žmonių.

3 d.

1949 metų spalio 3 d. Domantonių k., Alovės vlsč,, Alytaus r.gimė kompozitorius, rašytojas, dainų autorius Alvydas Augustinas Jegelevičius.

1954 metų spalio 3 d. pradėjo veikti Alytaus sporto mokykla.

2004 metų spalio 3 d. Alytaus apskričiai įteiktas herbas ir vėliava.

4 d.

1649 metų spalio 4 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras (1648–1668) patvirtino Alytaus miesto savivaldos privilegijas.

5 d.

1921 metų spalio 5 d. įkurta AB „Dzūkija“.

7 d.

1934 metų spalio 7 d. Alytuje gimė kompozitorius, Lietuvos Valstybinės bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas Feliksas Romualdas Bajoras.

12 d.

1954 metų spalio 12 d. gimė psichologė, socialinių mokslų daktarė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė Ramutė Orenienė.

13 d.

1949 metų spalio 13 d. Daugirdų k., Alytaus r. gimė rankininkė, olimpinė čempionė (1976 m., 1980 m.) Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Mirė 1999 balandžio 3 d. Kaune.

1964 metų spalio 13 d. Alytuje gimė muzikantas, Alytaus diksilendo, Alytaus kvinteto vadovas, Alytaus muzikos mokyklos klarneto, saksofono specialybių mokytojas ekspertas, mokinių diksilendo vadovas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro muzikantas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2012 m.) Dainius Platūkis.

15 d.

1899 metų spalio 15 d. Alytuje atidarytas geležinkelio tiltas per Nemuną.

16 d.

2019 metų spalio 16 d. kilo didelis gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Gaisrą užgesinti pavyko tik po dešimties dienų.

18 d.

1992 metų spalio 18 d. pašventintas statomos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios kertinis akmuo ir kryžius.

1996 metų spalio 18 d. atidarytas „Drevinuko“ skulptūrų parkas. Dailininkė Gintarė Markevičienė.

17 d.

1954 metų spalio 17 d. Alytuje gimė Lietuvos politikos veikėjas Viktoras Valentukevičius.

19 d.

1949 metų spalio 19 d. Alytuje gimė rankininkas, olimpinis čempionas (1976 m.), olimpinio sidabro medalio laimėtojas (1980 m.), pasaulio čempionas (1982 m) Vladimiras Kravcovas.

1991 metų spalio 19 d. atidarytas Anzelmo Matučio memorialinis muziejus.

20 d.

1960 metų spalio 20 d. atidarytas naujas plačiaekranis 400 vietų kino teatras „Dainava“.

22 d.

1919 metų spalio 22 d. Liuklingėliuose, Krokialaukio vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė teisininkas, žurnalistas, JAV lietuvių veikėjas Ignas Medziukas. Mirė 2009 metų gruodžio 31 Los Andžele (JAV).

2005 metų spalio 22 d. atidengtas paminklas Afganistano kare žuvusiems lietuviams.

24 d.

1795 metų spalio 24 d. Rusija, Prūsija ir Austrija įvykdė III Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Lietuvos teritorija buvo padalyta tarp Rusijos ir Prūsijos. Nemunu išvedus valstybinę sieną, Alytus padalytas tarp dviejų valstybių. Dešinioji miesto dalis atiteko Rusijos imperijai, kairioji – Prūsijos karalystei. 120 metų abi miesto dalys buvo atskiri administraciniai vienetai. Pirmasis Alytus priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskričiai. Antrasis Alytus – Augustavo, nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijos Kalvarijos apskričiai. Tuo metu susiformavo Suvalkų Alytaus ir Vilniaus Alytaus pavadinimai. Tarpukario metais vietoje šių pavadinimų pradėta vartoti Alytus I ir Alytus II.

27 d.

1944 metų spalio 27 d. darbą atnaujino kino teatras „Dainava“, kuris iki 1938 m. vadinosi „Palas“, 1960 m. pervadintas „Taika“.
1949 metų 27 d. Alytuje gimė fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, tarptautinių parodų kuratorius, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1996, 2004 m.) Vytautas V. Stanionis.

28 d.

1964 m. spalio 28 d. Krokialaukio k., Alytaus r. gimė tautodailininkas, kalvis, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2014 m.) Andrius Liaukus.

2011 m. spalio 28 d. atidarytas naujasis Lietuvos tūkstantmečio tiltas (Putinuose).

31 d.

1964 m. spalio 31 d. šaldytuvų gamykloje pagaminti pirmieji šaldytuvai „Snaigė“.

Rugsėjo 16-20 dienomis vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai Agnė Grigaliūnė kartu su kolegėmis iš Vilniaus regiono bibliotekų dalyvavo stažuotėje Lenkijoje pagal Lietuvos Nacionalinės bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ stažuočių programą.

Kelionės tikslas – užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą bei pasisemti gerosios praktikos iš kolegų Varšuvos ir Lodzės miestų bibliotekose.

„Varšuvoje mane labiausiai sužavėjo Varšuvos universiteto biblioteka. Čia galima rasti ne tik 3 milijonus įvairių žanrų knygų ir originalų interjerą, bet ir vaizdingą botanikos sodą, įsikūrusį ant stogo ir net japoniškos arbatos ceremonijoms skirtą kambarį! O Lodzėje – mediateka MeMo, kurioje galima užsiimti įvairiausiomis veiklomis, pavyzdžiui, groti muzikos instrumentais, mokytis robotikos ir programavimo, dalyvauti japoniškų komiksų manga skaitytojų, kino mylėtojų ar stalo žaidimų entuziastų klubų veiklose arba mokytis fotografijos profesionaliai įrengtoje studijoje.“, – įspūdžiais dalijosi Agnė.

Stažuotės metu buvo aplankytos penkios bibliotekos: Varšuvos Universiteto biblioteka, Varšuvos miesto viešoji biblioteka, Karališkosios Varšuvos pilies-muziejaus biblioteka, Lodzės miesto bibliotekos padalinys Mediateka – MeMo ir Lodzės universiteto bibliotekoje. 

Nuotr. Agnės Grigaliūnės

Rugsėjis Lietuvos bibliotekose – tai šauniųjų skaitytojų, įveikusių skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ (jų – net 21 611, iš viso akcijos metu perskaityta 129 866 knygos), pasveikinimo ir apdovanojimo mėnuo. Tačiau, nors iššūkis ir baigėsi, neleiskime vasariniam skaitymo įkarščiui išskristi kartu su migruojančiais paukščiais! Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų projektas „Metai su knyga“ pakvies ir toliau „žvejoti“ įdomiausių knygų rekomendacijas, diskutuoti ar jaukiai šnekučiuotis apie perskaitytas knygas, netgi patiems išmėginti plunksną, atrasti neaprėpiamą ir masinantį knygų pasaulį. Pasibaigus populiariajam „skaitymo sprinterių“ iššūkiui „Vasara su knyga“, projektas „Metai su knyga“ toliau keliauja per Lietuvą. Atverkime jam duris!

Virgis Šidlauskas, Juozas Ališauskas ir Gina Viliūnė toliau domėsis, kuo gyvena skaitytojai

Rugsėjį, spalį ir lapkritį Lietuvos bibliotekose toliau vyks bendruomenių susitikimai su projekto „Metai su knyga“ skaitymo ambasadoriais. Vaikai sulauks atvykstant rašytojo ir muzikanto, žurnalo „Laimiukas“ vyriausiojo redaktoriaus Virgio Šidlausko, paauglius suburs aktorius, mokytojas, slemeris Juozas Ališauskas, o suaugusieji skaitytojai turės galimybę pabendrauti su rašytoja, gide Gina Viliūne.

Pavasarį skaitymo ambasadoriai jau apsilankė Alytaus, Tauragės, Klaipėdos, Druskininkų, Vilniaus, Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Kretingos, Trakų, Pagėgių, Rokiškio, Joniškio, Jurbarko, Šilutės, Elektrėnų savivaldybių viešosiose bei mokyklų bibliotekose. Rudenį V. Šidlauskas, J. Ališauskas ir G. Viliūnė susitiks su Ignalinos, Kauno rajono, Jonavos, Radviliškio, Mažeikių, Prienų, Švenčionių, Pasvalio, Rietavo, Biržų, Raseinių, Panevėžio, Kupiškio, Akmenės, Kalvarijos bei Lietuvos audiosensorinės bibliotekų skaitytojais. Per visus metus skaitymo ambasadorius svetingai priims 36 miestų ir miestelių bendruomenės.

Kiekvienam sezonui skaitymo ambasadoriai rekomenduoja perskaityti po knygą, o susitikimų metu su skaitytojais jas aptaria. Rudens sezonui Virgis Šidlauskas rekomendavo perskaityti puikią Neilo Gaimano knygą „Pagaliau pienas“, Juozas Ališauskas – jaudinančią, bet kurio amžiaus skaitytojams tinkamą istoriją Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“, o Gina Viliūnė pasiūlė atsiversti intriguojantį Susannos Leonard biografinį romaną „Ponia Kiuri ir svajonių galia“.

Tačiau šių susitikimų metu kalbamasi ne tik apie knygas. Čia dalijamasi įvairiausiomis patirtimis bei išgyvenimais, įspūdžiais ir apmąstymais. Be to, Virgis Šidlauskas mažuosius skaitytojus pakviečia drauge pamuzikuoti ir pafantazuoti, o Juozas Ališauskas pasiūlo paaugliams išmėginti improvizacinės slemo poezijos žanrą.

Kodėl gera kalbėtis apie perskaitytas knygas

G. Viliūnės nuomone, kalbėtis apie knygas yra tiesiog smagu. Tai darydamas, gali išgirsti rekomendacijų, sužinoti kitokią nuomonę, papasakoti savo įspūdžius. „Kaip žvejai nepavargsta kalbėtis apie žuvis, taip ir skaitytojams visada gera kalbėtis apie knygas. Ypač dabar, kai knygų išleidžiama tokia daugybė, reikia pokalbių ir patarimų. Skaitymas kaip bendras pomėgis suartina žmones, suteikia bendrystės jausmą“, – tikino rašytoja.

G. Viliūnė tvirtino, kad projekto „Metai su knyga“ suteikta galimybė keliauti po Lietuvos bibliotekas jai yra ypatinga dovana. „Kasmet aplankau keletą bibliotekų, bet šie metai yra rekordiškai gausūs susitikimų, kurie labai džiugina. Tokie susitikimai suteikia galimybę nukeliauti į atokesnius Lietuvos kampelius, pabūti būryje šviesių žmonių, pamatyti jų švytinčias akis, pabendrauti. Tai – neįkainojama vertybė“, – dalijosi suaugusiųjų skaitymo ambasadorė.

J. Ališauskas pripažino, kad susitikimų metu paaugusius skaitytojus domina daug kas – netgi tai, ar iš slemo poezijos bei dalyvavimo slemo turnyruose įmanoma užsidirbti pinigų. Jo nuomone, apie skaitymą kalbėtis verta, nes tai vis labiau nykstanti kasdienybės dalis. „Konkuruoti su skrolinimu sunku bet kokiai veiklai, tai bent pokalbiais norisi padėti skaitymui“, – teigė paauglių skaitymo ambasadorius, pridurdamas, kad šis bibliotekų projektas padeda jam pagilinti pažintį su Lietuva.

Vaikų skaitymo ambasadorius Virgis Šidlauskas neabejojo: „Kartais atviras, nuoširdus pokalbis gali daugiau nei visas glėbys rekomendacijų.“ Kalbantis apie skaitymo naudą, jam svarbu prisiminti ir dar kartą išgyventi savo patirtis, smalsu sužinoti ir jaunųjų skaitytojų pomėgius. „Skaitymas labai svarbus mūsų sąmoningumui, augimui, iškalbos ir fantazijos lavinimui, bet be gero, užkrečiančio pavyzdžio, tai tėra žodžiai. Jei pavyksta vaikus įtikinti atsiversti vieną ar kitą knygą, paieškoti įtraukiančių pasakojimų ir patirti skaitymo džiaugsmą, tai laikau mažyčiu, bet svarbiu laimėjimu“, – sakė V. Šidlauskas.

Susitikimų metu jam rūpi pajusti pulsą, pasimatyti akis į akį su skaitančiais vaikais, pasmalsauti, kuo jie gyvena. Pasak V. Šidlausko, „kartais net mažytė pastebėta smulkmena, trumpa frazė, parodytas dėmesys vaikus paskatina labiau domėtis knygomis, atviriau reikšti savo mintis, bendrauti ir kalbėtis.“

Metų pabaigoje bus paskelbtas Lietuvos skaitytojų rekomenduojamų knygų sąrašas

Projekto „Metai su knyga“ metu knygas rekomenduoja ne tik skaitymo ambasadoriai, bet ir patys skaitytojai. Per kiekvieną susitikimą ambasadoriai paragina renginio dalyvius užrašyti, kokia knyga ar knygos paliko didžiausią įspūdį, labiausiai sujaudino, o gal netgi pakeitė gyvenimą. Šios rekomendacijos yra renkamos, ir metams baigiantis iš jų bus sudarytas Lietuvos skaitytojų mėgstamiausių knygų sąrašas.

 „Gabrielio García Márquezo „Šimtas metų vienatvės“: mistiška šeimos istorija su tragišku vienatvės jausmu, perduodamu iš kartos į kartą. Perskaičius nepalieka vienatvės nuojauta visur ir visada“, „William Somerset Maugham „Mėnulis ir skatikas“ – atskleidžiama menininko asmenybė ir sudėtingas jo ryšys su realiu pasauliu“, „Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ – privertė susimąstyti apie save, savo elgesį ir kaip atrodau kitų žmonių akivaizdoje“, „Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ – knygų ciklas, perskaitytas vienu atsikvėpimu dėl rašymo stiliaus, sakinio grožio, meilės istorijai ir asmenybėms“, „J. K. Rowling „Hario Poterio“ I dalis, nes man patiko tos knygos magija “, „Carlo Collodi „Pinokio nuotykiai“, nes pirmiausia jis buvo blogas, o paskui geras, nes suprato, ką blogai padarė“, „Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, nes joje daug įdomių nuotykių, ta mergaitė turėjo arklį ir beždžionėlę, buvo stipri“, „Kęstučio Kasparavičiaus „Apie daiktus. Trumpos istorijos“, nes ji juokinga, ir linksma, ir įdomi“,  – tai vos kelios skaitytojų rekomendacijos iš gausybės tų, kuriomis jau pasidalijo ir dar pasidalys projekto „Metai su knyga“ dalyviai.

Pokalbiai su skaitančiais žymiais žmonėmis – internetu pasiekiamose tinklalaidėse

Projekto „Metai su knyga“ metu bus sukurta dvylika tinklalaidžių – pokalbių su žymiais žmonėmis, kurie yra ir aistringi skaitytojai. Šiuo metu paskelbtos jau šešios tinklalaidės, kuriose apie savo profesijas, pomėgius, o tarp jų – ir skaitymą, pasakoja archeologas, Žaislų muziejaus Vilniuje įkūrėjas dr. Povilas Blaževičius, bibliotekininkė, knygų mylėtoja Gintarė Navakauskaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, astrofizikas, mokslo populiarintojas, VU Fizikos fakulteto docentas dr. Kastytis Zubovas, gamtininkas, fotografas, knygų autorius Marius Čepulis bei rašytojas, pedagogas, knygos „Mokytojas“ autorius Karolis Klimas. Juos kalbino tinklaraštininkas, sveikos gyvensenos propaguotojas, žinomas tėtis Simonas Urbonas, Kauno Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo, Kauno Ąžuolyno bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Vainiūtė ir aktorė Evelina Šimelionė. Tinklalaides galima rasti „Vasaros su knyga“ paskyrose „Youtube“ kanale ir „Spotify“ platformoje.

Iki metų pabaigos bus paviešintos dar šešios tinklalaidės – pokalbiai su vaikų gydytoja, neonatologe Erika Žėkaitė-Vaišniene, kalbininku, vertėju, leidėju Markusu Roduneriu, politologu, VU TSPMI dėstytoju, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala, skaitymo ambasadoriais G. Viliūne, V. Šidlausku ir J. Ališausku.

„Kalbinamos žinomos asmenybės atsiskleidžia ir smagu matyti, kad skaitymas yra tapęs neatsiejama jų kasdienybės dalimi, kad tam tikros knygos, autoriai ar įsiminę paskiri žodžiai pastūmėjo juos priimti tam tikrus sprendimus, padarė įtaką vaikystėje, lydi juos kasdienybėje, palaiko ir stiprina. Tinklalaidžių pokalbiai nuoširdūs ir tuo labai paveikūs“, – teigė projekto vadovė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Lina Bimbirytė.

Žaismingas bendravimas socialiniuose tinkluose plečia akiratį

Projekto „Metai su knyga“ bendruomenę socialiniuose tinkluose sudaro apie 17 000 aktyvių sekėjų, kurie nuolat dalijasi skelbiamais įrašais, komentuoja, noriai dalyvauja konkursuose, atlikdami įvairias užduotis, taip pat užduoda klausimus rengiamų tinklalaidžių pašnekovams.
 „Apie projekto ambasadorių keliones po Lietuvos bibliotekas, susitikimų su skaitytojais akimirkas, projekto konkursus ir kitas akcijas visus metus pasakojame socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“„Vasara su knyga“ paskyroje. Per metus esame numatę surengti apie 15 konkursų ir išdalinti iki 100 įvairiausių prizų. Labai džiugina tokia gausi, pozityvi ir aktyvi skaitymo mėgėjų bendruomenė!“ – pažymėjo projekto komunikacijos koordinatorė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešosios bibliotekos komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vadovė Jurga Žilytė.

Puikių prizų konkursų dalyviams dovanojo projekto draugai – leidyklos „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „BALTO leidybos namai“, „Briedis“, „Hubris“, knygynai „Vaga“, knygauk.lt, patogupirkti.lt, įmonės „Echo Stamp“, „Lieta dėlionės“, ManoTapyba.lt, „Niom niom bouquet“, „Optio“, „Pergalė“, „Pupų pynė“, „Yes for skills“, mokymosi platforma internete Mokslobaze.lt

Visas projekto „Metai su knyga“ naujienas, draugus bei partnerius galima rasti interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei socialiniuose tinkluose.

Projekto organizatorės – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Kauno apskrities Ąžuolyno viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos audiosensorinė biblioteka bei Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos. Projektą „Metai su knyga“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto „Metai su knyga“ organizatorių informacija