Kadangi Alytaus miestas užima itin garbingą vietą šio albumo atsiradimo istorijoje, tam tikra prasme net įkūnija Lietuvos progresą miestų prisistatymo koncepcijoje, idėjos sumanytojas ir fotoalbumo „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ autorius Mindaugas Kavaliauskas vasario 14 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) alytiškiams pristatys kruopščiai parengtą leidinį, kurį sudaro beveik 200 fotografijų.

Lietuvos kelių kilometrų milijonieriaus – tolimų maršrutų autobusų vairuotojo anūkas – fotografas Mindaugas Kavaliauskas nuo 2012 iki 2021 m. keliavo Lietuvos keliais į 103 šalies miestus, siekdamas dokumentuoti miestų riboženklius ir kitas miestų pristatymo skulptūrines kompozicijas, ratuotam pakeleiviui matomas kelkraščiuose.

Kurdamas dar nepublikuotą seriją apie reklaminį Lietuvos peizažą, fotografas „užkliuvo“ už vietovardžių skulptūrinių ženklų, vietovių kaip prekės ženklų, asociatyvių vertybių pristatymų. Galbūt tai atsitiktinumas, kad Mindaugo Kavaliausko darbas „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ prasidėjo būtent nuo Alytaus riboženklio – „kliūškių su šaiba“, kaip jį vadino alytiškiai. „Įkvėptas efektingų metereologinių sąlygų ir neįprastų situacijų, jį fotografavau ir žaižaruojant saulėlydžiui, ir žliaugiant lietui, ir ant skulptūros sėdint gandrams, ir nuo jos byrant apskardinimui su grafičiais”, – pasakoja autorius. Vėliau teko galvoti, kur ir kaip šias fotografijas įrėminti į platesnį kontekstą. Taip gimė idėja serijai „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“, kuriai pavadinimą autorius sugalvojo iškart. „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ – aliuzija į titanišką alytiškio fotografo Vytauto V. Stanionio kūrinį „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“, kuriame fotografas, apkeliavęs visą Lietuvą, mums rodo šalies prie Europos slenksčio būvį. Tuo tarpu „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ –  siekiama sustoti ten, pro kur pralekiame ieškodami centrinio vaizdo – vietoves įvaizdinančius užrašus, skulptūrines, architektūrines kompozicijas, kurios gausios savo dar nesurašyta, tačiau jau imančia siaurėti tipologija.

„Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai" yra fotografijų serija, sukurta JAV fotografų dažnai naudotu kūrybiniu metodu, kurio priemonės – automobilis ir fotoaparatas. Tai nuoseklus pasakojimas apie Lietuvą, kurią matome, tačiau kurioje niekad nesustojame. Į knygą įveda Ričardo Šileikos tekstas, o užbaigia fotografijų autoriaus tekstas, kuriame persipina asmeniniai liudijimai apie Lietuvos, kaip kelių raizginio su taškeliais-miestais – suvokimą, kelkraščio fotografijos tradiciją, fotografijų serijos sukūrimo iššūkius bei nuotykius, savęs atradimą kelionėje iki mėnulio ir atgal gimtosios šalies keliais.

Apie autorių

Mindaugas Kavaliauskas (g. 1974) yra fotografas, kuratorius ir kultūros vadybininkas, gyvenantis Kaune. Nuo 1993 m. Lietuvos fotomenininkų narys. 1989–1992 m. mokėsi Kauno fotomeno mokykloje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo meno istorijos bakalauro (1996) ir magistro (2000) laipsnius. 1997–1998 m. mokėsi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje; 1998 m. – ENSB-A Paryžiuje. 2000–2001 m. mokslo metus praleido Lozanos universitete, Šveicarijoje, tuo pačiu metu stažavosi „Musée de l’Elysée“.

Susidomėjimas dokumentine fotografija Kavaliauską paskatino kurti pirmąjį didelės apimties kūrinį „Kražių portretas“ (2001–2003), kuris buvo eksponuotas Europoje ir už jos ribų, o 2009 m. išleistas fotoalbumo pavidalu. Pradėjęs organizuoti festivalį KAUNAS PHOTO (2004), fotografas asmeninei kūrybai nebeturėjo laiko. Tačiau dažnai skraidydamas į parodas, festivalius ir portfolio peržiūras Europoje ir už jos ribų, atrado, kad fotoaparatu galima atvaizduoti žmogaus santykį su aviacija oro uostuose, lėktuvuose. Taip gimė projekto „travel’AIR“ idėja. Šias fotografijas vėliau publikavo „The New York Times“ (JAV), „Die Zeit“ (Vokietija), „IlPost“ (Italija) ir daugelis kitų naujienų ar fotografijos portalų, leidinių. „travel'AIR“ serijos fotografijos buvo eksponuotos Lietuvoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Tarpuose tarp kelionių po pasaulį ir administracinio darbo vadovaujant Lietuvos aviacijos muziejui (2019–2024), fotografas nuo 2012 iki 2021 m. kūrė seriją Lietuvą.

Kviečiame į fotografijų albumo pristatymo vakarą, kuriame pamatysite, o galbūt ir išgirsite, skirtingus pirmuosius, kartais antruosius įspūdžius apie Lietuvos miestų pasisveikinimus su ratuotu keliautoju!

Sausio 25 d. (šeštadienį) 12 val. kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salę (Seirijų g. 2), kur vyks susitikimas su auditore, mokesčių eksperte, mentore, o dabar ir knygos „Menas gyventi gerai“ autore Jurgita Navikiene.

Tai beveik 400 istorijų, gimusių ir dar nepatekėjus saulei, ir siaučiant pilnačiai, ir suskaudus širdžiai, ir atėjus įkvėpimui. Tai patirtys, išgyvenimai, jausena, atsitiktinumai, vizijos, pamokymai, sapnai, įžvalgos. Vis dėlto svarbiausia šių istorijų ašis yra pati Jurgita. Trijų vaikų mama, duktė, draugė, kaimynė, lektorė, direktorė, debiutuojanti rašytoja.

Knygoje „Menas gyventi gerai“ – šimtai temų ir tūkstančiai atpažinimo ženklų. Kiekvienas joje ras savo mintį, nes skaitydamas tekstus nejučiomis atrandi ir savo aplinką, savo žmones, įvykius. Juk viskas yra apie mus, viskas yra gyvenimas. Tai knyga, kuri gali būti skaitoma ryte – įsikvėpti dienos darbams. Arba priešingai – nusiraminti po dienos darbų ir sugrįžti į savo esmę. Knyga, kurią galima skaityti nuo pradžios arba nuo pabaigos, o gal atvertus bet kurį puslapį. Knyga, parodanti, kad vienas žmogus atspindi daug kitų žmonių ir perleidęs per save, teigia „gyvenimas yra visoks. Mes esame skirtingi. Čia ir slypi žavesys. Belieka tik pastebėti, ar nustebti, nuliūsti; nusijuokti ar pravirkti; lėkti laukais ar nurimti“.

Kviečiame prasmingai ir jaukiai praleisti šeštadienio popietę bibliotekoje!

Po pristatymo bus galima įsigyti autorės knygų.

Elektroninių paslaugų portale www.iBiblioteka.lt galima užsisakyti tiek fizinį, tiek elektroninį skaitytojo pažymėjimą nemokamai. Vartotojui pasirinktinai išduodama tik viena iš versijų: elektroninis arba fizinis pažymėjimas-kortelė, kuri galioja visose vartotojo pasirinktose Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Naujai besiregistruojantiems arba praradusiems pažymėjimą siūlome užsisakyti elektroninį. Tai patogus sprendimas, nes užsakant knygas arba naudojantis kitomis paslaugomis elektroninį pažymėjimą galima lengvai rasti savo paskyroje portale iBiblioteka.lt. Vartotojų anksčiau registruoti fiziniai pažymėjimai lieka galioti, jų pakeisti į elektroninius pažymėjimus neprivaloma, nebent pats vartotojas to pageidauja.

Skaitytojo registracija ir kartu pažymėjimo įgijimas yra būtina sąlyga norint pasiskolinti knygų iš bibliotekų ir naudotis kitais bibliotekų informacijos ištekliais, dalimi paslaugų.

Nuo sausio – nemokami fiziniai pažymėjimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir visose kitose Lietuvos bibliotekose fizinis vartotojo pažymėjimas taip pat bus išduodamas nemokamai.

Tai tapo įmanoma po kultūros ministro įsakymo, kuriuo pakeistas Valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašas. Iš jo išbraukta vartotojo pažymėjimo išdavimo paslauga. Šis pakeitimas užtikrins nemokamą prieigą prie informacijos išteklių ir paslaugų visiems Lietuvos gyventojams.

Elektroninis skaitytojo pažymėjimas portale www.iBiblioteka.lt

Kadangi skaitytojo pažymėjimas yra susietas su vartotojo paskyra, elektroninį pažymėjimą galima lengvai rasti savo paskyroje portale www.ibiblioteka.lt naudojant išmanųjį telefoną arba kompiuterį su interneto prieiga.

1. Meniu juostoje Mano iBiblioteka pasirinkite Skaitytojo pažymėjimas.
2. Atsidarys informacija apie jūsų skaitytojo pažymėjimą, kur matysite pažymėjimo numerį ir brūkšninį kodą.
3. Brūkšninis kodas jūsų telefone gali būti nuskaitomas bibliotekų savitarnos ir kitais įrenginiais, taip pat kaip ir fizinis pažymėjimas.

Kai nėra interneto prieigos, skaitytojo pažymėjimo kopiją galima parsisiųsti PDF formatu ir išsaugoti savo įrenginyje.

Elektroninį skaitytojo pažymėjimą galima užsisakyti atėjus į biblioteką arba portale www.ibiblioteka.lt. Norėdami tai padaryti portale, atlikite šiuos veiksmus:

1. Pasirinkite meniu punktą El. paslaugos.
2. Pasirinkite Skaitytojams.
3. Pasirinkite paslaugą Skaitytojo pažymėjimo užsakymas.
4. Pasirinkite mygtuką Užsakyti.
5. Norėdami gauti elektroninį pažymėjimą, pasirinkite paslaugos suteikimo būdą Internetu (tik elektroniniam pažymėjimui).
6. Pasirinkite biblioteką, iš kurios norite užsisakyti elektroninį pažymėjimą.
7. Paspauskite mygtuką Užsakyti.

Po užsakymo elektroninio skaitytojo pažymėjimo numeris ir brūkšninis kodas bus matomi jūsų paskyroje, kai bibliotekos darbuotojas patvirtins duomenis.

1 d.

1925 metų sausio 1 dieną Alytuje gimė Lietuvos partizanų vadas, pulkininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, mirė 1950-06-24 Žaliamiškyje, Leipalingio vlsč., Lazdijų apskr. (dabar Varėnos r.).

1925 metų sausio 1 dieną Miklusėnuose įkurta Lietuvos katalikiško jaunimo draugijos „Pavasaris“ kuopa.

1935 metais, sausio 1 dieną, vidaus reikalų ministro nutarimu pakeistos daugelio Alytaus apskrities seniūnijų ribos. Keletas kaimų prijungti prie Marijampolės, Seinų ir Trakų apskričių. Septyni Trakų apskrities kaimai – prie Alytaus apskrities.

1990 metų sausio 1 dieną uždaryta senoji liejykla Pulko gatvėje.

2005 m. uždarytas Balninkų bendruomenės medicinos punktas.

3 d.

1935 metais, sausio 3 dieną, Vilkaviškyje gimė teisininkas, advokatas Stanislovas Kumpys. Mirė 2009 metais, rugsėjo 30 d. Alytuje.

1890 metais, sausio 3 dieną, Raižiuose, Butrimonių vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Aleksandras Makulavičius. Mirė 1968 metais sausio 15 d. Spencervilyje, Kanadoje.

4 d.

1995 metais, sausio 4 dieną, Kaniūkų kaime atidarytas „Skirlitos“ techninių apžiūrų centras.

2015 m. atidaryti renovuoti Butrimonių kultūros namai.

1925 metais, sausio 4 dieną, Kapčiamiestyje gimė gydytojas Eduardas Berulis. Nuo 1952 m. dirbo akušeriu ginekologu Alytuje. Mirė 2009 metais, lapkričio 2 d., Alytuje.

5 d.

1975 metais, sausio 5 dieną, gimė istorikas, etnografas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas Giedrius Bernatavičius (2005 m.).

6 d.

1990 metų sausio 6 d. įvyko Alytaus Sąjūdžio IV konferencija.

1960 metais, sausio 6 dieną, Pušėnų k., Alytaus r. gimė fotografė, „Alytaus naujienų“ foto korespondentė Zita Stankevičienė, Alytaus kultūros premijos laureatė (2011 m.), Lietuvos spaudos fotografų klubo kasmetinio konkurso „Auksinis kadras“ laureatė (2002, 2012 m.).

7 d.

1920 metais, sausio 7 dieną, Miroslave, Alytaus r. (Alytaus apskr.) gimė Justinas Pikūnas – psichologas, mokslų daktaras, profesorius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

9 d.

1925 metais, sausio 9 dieną, įregistruotas Alytaus miesto savanorių gaisrininkų draugijos klubas.

12 d.

1990 metais, sausio 12 dieną, išleistas pirmasis Alytaus savaitraščio „Provincija“ numeris. Redaktorius Linas Jakštonis.

15 d.

1955 metais, sausio 15 dieną, Plungėje gimė Vidmantas Ežerskis – kultūros veikėjas, choreografas, kūrybinės studijos „Alytaus miestelėnai“ vadovas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2007 m.), buvęs ilgametis Alytaus teatro direktorius. Mirė 2024 m. liepos 5 d. Alytuje.

18 d.

1930 metais, sausio 18 dieną, Alytuje atidaryti nauji pašto rūmai. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga.

23 d.

1955 metais, sausio 23 dieną, Alytuje gimė Svetlana Žadeikienė – pedagogė, vaikų poetė, dzūkų tarmės puoselėtoja – rašo linksmas pasakaites suaugusiems gimtąja dzūkų tarme.

27 d.

1970 metais sausio 27 dieną įkurta Alytaus šilumos tinklų įmonė. Dabar „Litesko“ filialas Alytaus energija.

29 d.

1930 metų sausio 29 d. prezidentas Antanas Smetona medžiojo Alytaus miškuose. Medžioklėje dalyvavo diplomatinio korpuso atstovai.

31 d.

1960 metais, sausio 31 dieną, Alytuje gimė Kęstutis Daukšys – buvęs LR ūkio ministras, buvęs Seimo narys ir parlamentarų Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas.

Savaitės trukmės Erasmus+ mobilumo vizite Lenkijos Žorų mieste dalyvavo jungtinė Vilniaus ir Alytaus regionų bibliotekininkų, kuriuos pakvietė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, komanda.

15 kolegų iš Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Ukmergės, Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų, Švenčionių, Širvintų bibliotekų susipažino su puikiai įrengta bei modernia Žorų miesto biblioteka. Vizito dalyviai turėjo galimybę susipažinti su bibliotekos edukacinėmis programomis, parodomis ir kitomis veiklomis, kuriomis siekiama pritraukti įvairias auditorijas ir skatinti visuomenės įtraukimą į kultūrinį gyvenimą. Daug dėmesio skiriama jaunimui, jo saviraiškai bei savanorystei bibliotekoje.

Pasidalinta praktiniais patarimais, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto įrankius savo darbe. O darbo stebėjimo vizito programą paįvairino bibliotekoje vykęs Nigerijos kultūrinis vakaras, nes biblioteka palaiko glaudžius ryšius su mieste gyvenančiais šios šalies bendruomenės nariais.

Į viešnagės Lenkijoje programą buvo įtrauktas ir kitų kultūrinių objektų lankymas. Svečiuotasi Baranovicų rūmuose. „Didelį įspūdį paliko naujai įrengtos interaktyvios ekspozicijos bei edukacijoms skirtos erdvės. O vienoje iš rūmų salių mokėmės šokti netgi „Belgijką“. Tai šokis, susijęs su Lenkijos liaudies šokių tradicijomis“, – smagia tarpkultūrine patirtimi pasidalijo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atstovė, vyr. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė. 

Žorų miesto muziejus – tai vieta, kur tradicijos susitinka su šiuolaikinėmis inovacijomis, lankytojus įtraukiant į aktyvų patyrimą. Ekskursijos dalyviams pristatytos nuolatinės muziejaus parodos ir kūrybinės dirbtuvės.

„Šis darbo vizitas – tai unikali galimybė plėsti profesinį akiratį ir pasisemti naujų idėjų iš tarptautinės patirties. Tai puiki proga augti ir tobulėti asmeniškai bei pritaikyti įgytas žinias savo bibliotekose. Tai buvo ne tik profesionalus, bet ir žmogiškai šiltas priėmimas, palikęs gilius įspūdžius“, – vizito įspūdžius apibendrino Ilona.

Tarp knygų lentynų ir skaitytojų šypsenų, kur gimsta idėjos ir skleidžiasi žinių lobynai, „žiba“ ir išskirtinė asmenybė: Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė buvo pastebėta ir įvertinta – Geriausio regiono bibliotekininko konkurse „Riešutas“ jai atiteko „Geriausio Vilniaus regiono bibliotekos vadovo“ apdovanojimas.

Šis įvertinimas, simbolizuojantis ne tik išmintį ir kruopštumą, bet ir kūrybingą vadovavimą įstaigai, tapo dar vienu įrodymu, kad biblioteka – ne tik knygų namai, bet ir dinamiška kultūros erdvė! Tačiau šiuo pasiekimu direktorė džiaugiasi ne viena ir pabrėžia, kad tai yra visos stiprios ir motyvuotos kunčinukų komandos nuopelnas – kartu jie ne tik modernizavo bibliotekos paslaugas, bet ir pavertė ją šurmuliuojančiu bendruomenės centru, kuriame skaitytojai jaučiasi lyg namuose. Štai tokia ir yra bibliotekos sėkmės paslaptis – kūrybinga vadovė, stipri komanda ir drąsios idėjos!

Vilniaus regiono bibliotekų konkursas „Riešutas“ – tai puiki proga Vilniaus regiono bibliotekoms apžvelgti ir įvertinti savo ir kolegų pasiekimus, pasidžiaugti nuveiktais darbais, įgyvendintais projektais ir pasiektais rezultatais. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje per 2024-uosius metus nuveikta tikrai daug, o rezultatai – džiuginantys.

Biblioteka, kurios ribas žymi tik vaizduotė…

Biblioteka sėkmingai įgyvendina idėjas, praturtinančias Alytaus kultūrinį gyvenimą ir plečiančias bibliotekos veiklas už jos tradicinių ribų. Per 2024-uosius metus biblioteka suorganizavo dvi stovyklas jaunimui ir senjorams (Lietuvoje ir Lenkijoje), masinį renginį – kultūrinių patirčių festivalį Alytaus jaunimui „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“, įgyvendino projektą „Skaitykla Tavo kieme“, kurio metu, visą vasarą, skirtingose miesto lokacijose vyko kūrybiniai užsiėmimai vaikams. Rugsėjo mėn. biblioteka įvykdė projektą „Aitvaro fenomenas“ – iniciatyvą Alytaus Dainų slėnyje, kurios metu vyko pažintinis žygis miške, o į dangų kilo dideli (7–8 metrų) aitvarai. Verta prisiminti ir tokias bibliotekos vykdytas veiklas, kaip: „Aklas pasimatymas su knyga“, Saugesnio interneto dienos renginiai Alytaus mokyklose, išeinamosios projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?“ veiklos – visa tai didina bibliotekos žinomumą bei skatina įstaigos komunikaciją su skaitytojais už bibliotekos sienų.

Projektai, veiklos ir idėjos – bibliotekos vizitinė kortelė!

2024 m. buvo pradėtas vykdyti tarptautinis projektas „Pasienio bendruomenių išmintis ir augimas“, sutelkęs Alytaus ir Lenkijos Elko miesto bibliotekų lankytojus bendroms veikloms. Lietuvos kultūros tarybai pateikta 12 projektinių paraiškų, ženkliai padidinta bibliotekos siūlomų kultūros paso paslaugų pasiūla (2024 m. biblioteka lankytojams siūlo 11 Kultūros paso programos edukacijų).

Per vienerius metus bibliotekoje buvo atnaujintos net dvi erdvės – atnaujinta Jaunimo erdvė, kurioje įrengtas sensorinis kambarys ir virtualios realybės kambarys bei Tinklalaidžių studija, kurioje galima rasti individualaus darbo kapsules ir profesionalią garso įrašų studiją.

Tradicijos gyvuoja tuomet, kai yra vystomos

Direktorė dėjo dideles pastangas ir tam, kad būtų plečiamos ir tradicinių bibliotekos paslaugų vartotojų ratas. Džiugu, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka vis dar išlieka viena pirmaujančių Lietuvoje pagal besinaudojančiųjų Tarpbibliotekinio abonemento paslaugomis skaičių. Direktorės sprendimas vykdyti vertingo turinio naujų, bibliotekos fondą papildančių dokumentų populiarinimą, kas mėnesį paruošiant apie juos informaciją, kuri talpinama įstaigos bibliotekos svetainėje ir socialiniuose tinkluose, efektyviai padidino dokumentų panaudojimo koeficientą. Vadovės iniciatyva bibliotekoje buvo praplėstas ir medijų bei skaitmeninio raštingumo mokymų spektras: sukurti 6 nauji mokymų planai pradedantiesiems ir 4 pažengusiems. Taip pat, biblioteka dar aktyviau įsiliejo į tokias kasmetines nacionalines akcijas kaip „Vasara su knyga“, MIRKT, ELVIS ir kt. bei ieško ir atranda naujų būdų į šias iniciatyvas įtraukti ir skaitytojus.

Verta paminėti ir bibliotekoje organizuotą Tarptautinį trumposios prozos festivalį „IMBIERO VAKARAI“. Tokio pobūdžio renginių Lietuvoje yra itin mažai, todėl vadovės indėlis tęsiant šį festivalį ir naujos, kūrybiškos idėjos, kurios didina susidomėjimą šiuo kultūriniu įvykiu, yra ypatingai svarbios. Šis festivalis jau antrą kartą transliuojamas gyvai internetu, o tai smarkiai prisideda ne tik prie trumposios prozos žanro sklaidos Lietuvoje, bet ir suteikia galimybę patirti šį kultūrinį reiškinį tiems, kurie gyvai to padaryti negali.

Kaip mes kuriame ryšius: bibliotekos ambasadorystė ir komunikacijos magija!

Per 2024 metus biblioteka buvo reprezentuota ir atstovauta ne tik vietiniame, bet ir tarptautiniame kontekste: du darbuotojai buvo išleisti į stažuotes užsienyje, kur atstovavo Jurgio Kunčino biblioteką, o Alytuje buvo priimtos trys delegacijos iš užsienio (jaunimo, bibliotekininkų ir senjorų), kurios susipažino su šios įstaigos veikla. Vida Grišmanauskienė, siekdama sudominti jaunimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis, kartu su kolegomis vyko į Alytaus gimnazijas, kuriose rengė pristatymus moksleiviams apie bibliotekoje siūlomas veiklas. Taip pat, atstovauti įstaigos interesus vadovė sėkmingai delegavo dvi darbuotojas į Alytaus kultūros ir meno tarybą ir Alytaus miesto savivaldybės etninės kultūros koordinavimo tarybą.

2024 m. biblioteka bendradarbiavo su beveik visomis Alytaus miesto mokyklomis, Alytaus miesto kraštotyros muziejumi, Alytaus miesto turizmo ir informacijos centru, Alytaus miesto bendruomenės centru, Alytaus muzikos mokykla, Alytaus jaunimo centru, taip pat su tokiomis organizacijomis kaip: „Pokyčių ambasada“ ir „Mirabilia“, „Robotikos akademija“, Alytaus profesinio rengimo centras, Alytaus trečiojo amžiaus universitetas ir kita. Tariame visiems didelį AČIŪ!

Mindaugo Masaičio nuotr.

Kokios gi šventės be taip laukto ir pamėgto „Aklo pasimatymo su knyga“?

Šįkart paslaptingame susitikime su knyga pasimatysime gruodžio 20 d. 12 val. prie Laisvės angelo paminklo (S. Dariaus ir S. Girėno g. 25).

Vis dar sulaukiame klausimų, ar knygą reikia grąžinti į biblioteką? Žinoma, kad ne – ji jūsų! Skaitykite patys, dalinkitės su bičiuliais, dovanokite kitiems arba... tai gali būti puiki jūsų pačių dovana po Kalėdų eglute jums patiems!

Nors žiemą orai nelepina, bet galime nuraminti, kad bendrystė, dalijimosi džiaugsmas ir knyga visuomet sušildo – jei ne kūną, tai bent sielą tikrai.

Draugaukime, bendraukime, dalinkimės šios akcijos akimirkomis bibliotekos socialiniuose tinkluose: „Facebook“ ir „Instagram“!

P. S. Knygų kiekis ribotas!

Treti metai iš eilės Saugus prieglobstis LT organizuoja kalėdinę akciją – Kalėdos batų dėžėje.

Šios akcijos tikslas – nuvežti Kalėdas ten, kur jų niekas nesitiki. Į Ukrainą.

Kalėdos – viena iš mėgstamiausių ir labiausiai laukiamų švenčių kiekvieno namuose. Tačiau kai namai be stogo, kai glaudžiasi žmonės laikinuose būstuose, kai žmonės karo lauke – tada mintys tik apie išgyvenimą. Kalėdinės dovanos tokiu metu žmonėms suteikia daug vilties ir palaikymo.

Mes sutikome daugybę vaikų ir karių Ukrainoje – jų veidai ir emocijos gavus dovanas yra sunkiai apibūdinami.

Kviečiame visus ir šiais metais prisidėti prie mūsų akcijos.

Kaip?

Paruoštą dovaną kariui arba vaikui pristatykite į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (registratūra, Seirijų g. 2) arba į Pirmojo Alytaus biblioteką (Jiezno g. 2).

Dovanos renkamos iki gruodžio 18 dienos (imtinai).

Instrukcijos dovanų ruošimui

Dovanos kariui ruošimas

Pirmiausia paruoškite laiškelį su palaikymu ir palinkėjimais. Dažnai karių akyse, kurios mato daugybę siaubo atsiranda džiaugsmo ašaros skaitant laiškus ir randant vaikiškus piešinukus. Taip padovanosite viltį ir tikėjimą. Labai prašome nedėti dėvėtų, nešvarių daiktų. Geriau perduokite tuomet vieną daiktelį, kurį bus galima įdėti į komplektuojamą dovaną kariui. 

Ką dovanoti kariui:

• Termo rūbai

• Kojinės

• Taktinės pirštinės

• Prožektorius

• Kava

• Šokoladas

• Riešutai

• Energetinis gėrimas

• Vaistai nuo skausmo ir peršalimo

• Turniketas

• Izraelietiškas tvarstis

• Vitaminai

• Žiebtuvėlis

• Power bankas

• Termo puodelis

• Šildantis tepalas nuo skausmo

Ką dovanoti vaikui?

• Atvirutė su palinkėjimu, laiškeliu.

• Lego

• Dėlionė

• Piešimo rinkiniai pagal skaičiukus

• Deimančiukų klijavimo rinkiniai pagal skaičiukus

• Berniukams mašinytės

• Mergaitėms lėlytės

• Universalūs žaislai tinkantys tiek mergaitėms, tiek berniukams

• Garso kolonėlės

• Įvairiausi saldumynai

• Minkšti žaislai

Visos dėžutės bus tikrinamos, tad nepakuokite į dovanų popierių.