Ar gali pokalbiai apie knygas, filmus ir kitus netikėtus atradimus iš bibliotekos darbuotojų kasdienybės persikelti į tinklalaidę? Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojos įrodė, kad tikrai taip. Iš diskusijų apie perskaitytas knygas, jų rekomendacijas ir noro įdomiais atradimais pasidalyti ir su kitais gimė tinklalaidė „Yra kaip yra ir nėra kitaip“.

Tinklalaidę savanoriškai kuria keturios bibliotekos darbuotojos: Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aurelija Sukadelskaitė, Jaunimo erdvės edukatorė Andrija Petkevičiūtė, Jaunimo erdvės vyresnioji bibliotekininkė Viktorija Juškienė ir Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė komunikacijai Indrė Navickė.

Idėja atsirado visai natūraliai. Darbe ar laisvalaikio metu bibliotekininkės vis pasidalydavo mintimis apie perskaitytas knygas, aptardavo neseniai matytus filmus, dalydavosi rekomendacijomis. Ilgainiui kilo mintis šiuos pokalbius perkelti į šiuolaikišką formatą ir pakviesti jų pasiklausyti kitus.

„Mūsų tinklalaidė gimė iš paprastų pokalbių. Kalbamės apie knygas, filmus, tai, kas mus sudomina, ir pagalvojome – kodėl tuo nepasidalijus su kitais?“, – pasakoja bibliotekininkės.

Nors pagrindinė tinklalaidės tema – literatūra, pokalbiuose vietos atsiranda ir filmams, serialams, kultūros naujienoms ar net sportui. Temos neretai susipina pačios – juk knyga gali tapti filmo pagrindu, o filmas paskatinti perskaityti knygą.

Kol kas „Yra kaip yra ir nėra kitaip“ įrašoma tik garso formatu. Naujos laidos pasirodo kartą per mėnesį, o jų kūrimas vyksta bibliotekos tinklalaidžių studijoje. Šia studija nemokamai gali naudotis ir Alytaus miesto gyventojai, tad bibliotekoje atsiranda vis daugiau galimybių kurti ir dalytis savo turiniu.

Šiuo metu jau pasirodė penkios tinklalaidės laidos. Jų galima klausytis Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „YouTube“ kanale, „Spotify“, „Apple Podcasts“, „Amazon Music“ ir kitose tinklalaidžių platformose.

 „Yra kaip yra ir nėra kitaip“ – tai dar vienas bibliotekos bandymas būti ten, kur šiandien yra jos skaitytojai. Galbūt vienas paprastas pokalbis apie knygą sudomins ją atsiversti ir perskaityti.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė erdvėse (Seirijų g. 2) jau įsikūrė nauja paroda, kurioje išvysite alytiškės Miglė Masionytės tapybos darbus gamtos tematika.

 „Kuriu siekdama perteikti nostalgijos, šilumos ir artumo jausmą. Mano darbuose gamta vaizduojama ne tokia, kokią ją matome kasdien, o tokia, kokią prisimename iš vaikystės: ryškesnė, šviesesnė ir kupina ramybės.

Prieš septynerius metus atradusi akrilinius dažus pasirinkau būtent šią kūrybos kryptį. Per peizažus siekiu perteikti ne tik gamtos grožį, bet ir jos kuriamą emociją. Tikiuosi, kad kiekvienas žiūrovas šiuose darbuose atras bent mažą dalelę savo prisiminimų“, – taip savo kūrybą apibūdina jaunoji menininkė.

Apie autorę: Grafinių komunikacijų dizaino absolventė ir savamokslė menininkė. Savo kūryboje daugiausia dėmesio skiria autoportretams ir gamtos peizažams. Nors daugelį metų pagrindinis merginos kūrybos laukas buvo tradicinė tapyba, pastaraisiais metais aktyviai kuria ir skaitmeninio meno srityje, derindama iliustraciją, grafinį dizainą ir tapybą.

Kviečiame apsilankyti bei pasimėgauti ryškiais ir spalvingais gamtos vaizdais!

Paroda veiks iki rugpjūčio 28 dienos.

1 d.

1791 m. rugpjūčio 1 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyrė Leonardą Išnevskį Alytaus miesto vaitu.

4 d.

1951 m. rugpjūčio 4  d. Radviliškyje gimė dailininkas, vienas iš lietuviškosios akvarelės klasikų, Alytaus kultūros premijos laureatas (1995 m., 2011 m.) Benjaminas Jenčius.

7 d.

2001 m. rugpjūčio 7 d. LR prezidento dekretu patvirtintas Alytaus rajono herbas.

8 d.

1946 m. rugpjūčio 9 d. Raižiuose (Alytaus r.) gimė Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkas, Alytaus rajono Raižių totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius.

10 d.

1966 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje gimė dailininkė, tautodailininkė, knygų iliustratorė, pagoniškų tradicijų išpažinėja ir puoselėtoja, medžio skulptūrų parko „Žaltės slėnis“ Punios šile įkūrėja, Alytaus miesto kultūros premijos laureatė (2004 m., 2007 m., 2022 m.) Gintarė Markevičienė.

11 d.

1931 m. rugpjūčio 11 d. išleistas pirmasis laikraščio „Alytaus dzyvas“ numeris.

12 d.

1736 m. rugpjūčio 12 d. gaisras nuniokojo Pirmą Alytų.

13 d.

1936 m. rugpjūčio 13 d. Dauguose (Alytaus r.) gimė bibliotekininkė, Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ vadovė Teresė Balkutė. Rengdama bibliografines rodykles pasirašinėjo kaip Teresė Zolotuchinienė.

14 d.

1976 m. rugpjūčio 14 d. Alytuje gimė fizinių mokslų srities Informatikos mokslų daktarė, KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė Jurgita Bagdonavičienė-Dabulytė.

15 d.

1911 m. rugpjūčio 15 d. Dauguose (Alytaus r.) gimė kunigas, partizanų kapelionas Liudvikas Puzonas. Mirė 1988 m. balandžio 29 d. Labanore (Švenčionių r.).

2006 m. rugpjūčio 15 d. Pivašiūnams įteikti herbas ir vėliava.

16 d.

2011 m. rugpjūčio 16 d. atidaryta Naujosios gatvės antroji eilė.

21 d.

1991 m. rugpjūčio 21 d. gindamas Lietuvos parlamentą žuvo Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas.

22 d.

1946 m. rugpjūčio 22 d. Alytuje gimė Alytaus kolegijos Vadybos fakulteto lektorė, Lietuvos ekonomikos dėstytojų asociacijos narė Milda Budrienė.

1921 m. rugpjūčio 22 d. Noragėliuose (Lazdijų r.) gimė inžinierius, matematikas, rašytojas, visuomenininkas Vytautas Pranas Volertas. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirė 2012 m. gruodžio 2 d. Filadelfijoje, JAV.

2001 m.  rugpjūčio 22 d. LR prezidento dekretu patvirtintas Butrimonių herbas.

28 d.

1936 m. rugpjūčio 28 d. Butrimonyse (Alytaus r.) gimė ilgametis Lietuvos apiterapeutų asociacijos valdybos narys, garbės narys, nusipelnęs Lietuvos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Jonas Bunevičius. Mirė 2021 m. kovo 5 d.

1966 m. rugpjūčio 28 d. Alytuje gimė Lietuvos bei Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Markauskas.

29 d.

2011 m. rugpjūčio 29 d. Alytuje bei dar penkiuose miestuose pasiektas kamuolio mušinėjimo Gineso pasaulio rekordas. Rekordo siekime dalyvavo daugiau kaip 7000 alytiškių.

30 d.

1926 m. rugpjūčio 30 d. iš Vilkaviškio į Alytų perkeltas 2-asis ulonų pulkas.

1931 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona dalyvavo Alytaus apskrities visuomenės kongrese.

1931 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona atidarė Lietuvos vaiko draugijos Alytaus skyriaus vaikų darželį.

Lietuvoje vyksta kiek neįprastas reiškinys – tūkstančiai žmonių vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų.

Ši rekomendacijų banga – Lietuvos bibliotekų organizuojamos skaitymo skatinimo iniciatyvos dalis. Skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ jau priėmė 22 495 dalyviai, kurie kartu perskaitė daugiau kaip 42 000 knygų. O iššūkį įveikti (t. y. perskaityti tris knygas) jau suspėjo 9 300 dalyvių. Tai – kur kas daugiau nei bibliotekų iniciatyva. „Vasara su knyga“ – tai visą Lietuvą vienijantis reiškinys, į kurį kasdien įsitraukia naujų skaitytojų.

Jeigu manote, kad pavėlavote prisijungti, organizatoriai ramina – net jei nepradėjote, visas tris užduotis dar tikrai galima įveikti ir laimėti vertingų prizų. Vasaros liko pakankamai, kad skaitymas taptų vienu gražiausių jos nuotykių.

Skaitymo iššūkis ne tik vaikams

„Didžiausias mitas apie „Vasarą su knyga“ – kad tai iššūkis vaikams. Pažvelgus į dalyvių statistiką vaizdas visai kitoks: skaito ne tik vaikai, bet ir jaunimas, tėvai, seneliai, ištisos kartos. Knygos tampa priežastimi susitikti, stiprinti ryšį ir atrasti skaitymo džiaugsmą. Būtent todėl sakome, kad šis iššūkis yra kiekvienam – nepriklausomai nuo amžiaus ar to, kokiu būdu jis skaito“, – sako šių metų iniciatyvos koordinatorė, Povilo Višinskio bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Justina Grigienė.

Iš tiesų – „Vasara su knyga“ kviečia visus. Nesvarbu, ar renkatės popierinę knygą, klausotės garsinių knygų, skaitote Brailio raštu, EPUB ar kitais prieinamais formatais. Skaitymo būdų gali būti įvairių ir kiekviena istorija turi atrasti savo skaitytoją. Todėl iššūkyje kviečiami dalyvauti ir virtualios bibliotekos ELVIS skaitytojai bei visi, kuriems įprastos spausdintos knygos neįveikiamos.

Knygos suartina ir kuria ryšį

Kad skaitymas suartina žmones, rodo ir pačių dalyvių istorijos. Viena skaitytoja socialiniuose tinkluose rašo: „Įtraukiau ir šeimos narius. Dalyvaujam kartu su trimis dukrytėmis.“ Tokių istorijų – daugybė. Knygos šią vasarą suvienija skirtingas kartas, šeimas, draugus ir kolegas.

Ne mažiau smalsumo kelia ir viena šių metų užduočių – perskaityti draugo mėgstamiausią knygą. Būtent ji daugelį paskatina rinktis visai kitokias knygas. „Daugelį įsimintiniausių knygų atradau būtent draugų ir kolegų dėka. Jų rekomendacijos dar nė karto nenuvylė“, – dalijasi viena iššūkio dalyvių.

Šiemet „Vasara su knyga“ dar labiau įtraukė ir ugdymo įstaigas. Iššūkyje jau dalyvauja 168 mokyklos ir 31 darželis iš visos Lietuvos. Vaikai, mokytojai, bibliotekininkai ir tėvai skaito kartu, dalijasi įspūdžiais ir įrodo, kad knygos gali tapti bendru vasaros nuotykiu.

Paprasta registracija ir knygų rekomendacijos

Prisijungti prie skaitymo iššūkio paprasta:

1. Apsilankykite iniciatyvos interneto svetainėje vasarasuknyga.lt.
2. Užsiregistruokite.
3. Perskaitykite 3 knygas pagal iššūkio užduotis (knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai, knygą apie drąsą, draugo ar draugės mėgstamiausią knygą).
4. Perskaitytas knygas užregistruokite sistemoje.

Tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti, rekomendacijų negaili ir akcijos bičiuliai. 

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) siūlo atsiversti Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykius“, Karlo Majaus „Vinetu“ arba Kastyčio Sarnicko (Kasteto) knygą „Voyage Voyage“. Tinklaraštininkė Nora Žaliūkė (Knygų Dama) rekomenduoja Tanios Pjankovos „Raudonųjų skruzdžių amžių“, R. J. Palacio „Stebuklą“ ir Freidos McFadden „Tarnaitę“, o reperis Pijus Opera – Dovydo Grajausko „Debreceno gatvės bliuzą“, Martinos Vidaić „Patalines blakes“ bei Arto Paasilinno „Zuikio metus“.

Pritrūkus idėjų, kokias knygas rinktis, iniciatyvos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose galima rasti bibliotekininkų ir IBBY Lietuvos skyriaus parengtus rekomenduojamų knygų sąrašus įvairioms amžiaus grupėms pagal visas tris iššūkio temas.

Skaitymo patirtis – vertingiausia dovana

Dalyvių laukia konkursai „Vasara su knyga“ socialiniuose tinkluose, įvairios partnerių staigmenos ir daugiau kaip 150 prizų: garso kolonėlės, lego konstruktoriai, „Pegaso“ ir „Decathlon“ dovanų čekiai, „Geros dovanos“ įspūdžių kortelės, vigvamai, momentinis fotoaparatas ir dviračiai, o pagrindinis rėmėjas – ledai „Klasika“ – dovanos net 50 ledų dėžių.

Vis dėlto didžiausia šio iššūkio dovana išlieka pati skaitymo patirtis. Tai laikas sau, netikėti atradimai, nauji autoriai ir istorijos, kurios dažnai pasilieka su mumis gerokai ilgiau nei vasara.

Beje, visi skaitymo iššūkį įveikę dalyviai gaus ir 30 dienų „Audiotekos“ prenumeratą, tad knygos – kad ir kiek kitokiu formatu – „Vasaros su knyga“ dalyvius lydės ir rudenį.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį – „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose bei interneto svetainėje vasarasuknyga.lt.  

Iniciatyvą „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. Iniciatyva „Vasara su knyga“ finansuojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis. 

Akcijos draugai: virtuali biblioteka ELVIS, IBBY Lietuvos skyrius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, iniciatyva „Biblioteka visiems“. 

Informacinis partneris – LRT. 

Rėmėjai: „Alma littera“, „Audioteka“, „Bags & more“, „Formosa“, „Forum Cinemas“, „Gera dovana“, „Julius Meinl“, „Kitos knygos“, „Klasika ledai“, „Kuoka“, „Lieta dėlionės“, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Mano tapyba“, „Misteris Pinkmanas“, „Mokslo bazė“, „Muilo virtuvė“, „Nieko rimto“, „Puoškis lietuvškai“, „Vilnius – Europos žalioji sostinė“, „VITAPUR“, „Skilsas“.

Rugpjūčio 13 d. 17 val. Alytuje viešės Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja Jolita Zykutė ir pristatys jau trečiąjį romaną „Drugelis, arba 69 iš 2 nesidalija“. Susitikimas vyks Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2), o jaukų pokalbį moderuos rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė.

Naujajame J. Zykutės romane pasakojama apie Vokietijoje gyvenančią lietuvę Oliviją, kuri po skaudžios išdavystės persikelia į Stokholmą pas seserį. Pažadėjusi sau daugiau niekada nebemylėti, ji netikėtai atsiduria aplinkybėse, kuriose tenka dar kartą rizikuoti savo širdimi.

„Norėjau papasakoti apie svarbius dalykus, tačiau kalbėti apie tai lengvai ir šmaikščiai“, – teigia autorė, savo romanus vadinanti širdies terapija, nes siekia jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad laiminga atomazga įmanoma ne tik romanuose.

„Drugelis, arba 69 iš 2 nesidalija“ (leidykla „Svajonių knygos“) – trečiasis J. Zykutės romanas. Iš viso rašytoja yra išleidusi devynias knygas, tarp jų – tris romanus suaugusiesiems ir keturias knygas vaikams.

„Kai tamsu, reikia šviesos. Kartais ta šviesa yra mumyse – mūsų patirtyse, kurios tikros ir nesumeluotos. Jos įkvepia, paskatina ir padrąsina“, – tiki rašytoja.

Na, o kodėl 69 iš 2 nesidalija ir kokias istorijas slepia šis knygos pavadinimas – galėsite sužinoti susitikime su autore. Kviečiame!

Jei šiuo metu viena ar daugiausia pati rūpiniesi vaiku / vaikais ir jauti, kad tau reikia palaikymo, naujų žinių, bendrystės ar aiškesnės krypties – norime priminti: tu nesi viena.

Izoliacija, emocinis nuovargis, finansinis nesaugumas ir karjeros pertraukos dažnai tampa nematomomis sienomis, kurios stabdo moteris nuo tolesnių galimybių ir savarankiškumo.

„WoW University“ kviečia registruotis į „1000 moterų projektą“ – nemokamą 6 mėnesių programą, skirtą mamoms, kurios nori sustiprėti emociškai, atgauti pasitikėjimą savimi, įgyti praktinių įgūdžių ir drąsiau kurti savo ateitį.

Registruotis kviečiamos:

• vienišos mamos;
• daugiavaikės mamos;
• mamos, kurios slaugo artimuosius;
• mamos po ligų ar reabilitacijos, norinčios sugrįžti į darbo rinką;
• mamos po motinystės atostogų, norinčios sugrįžti į darbo rinką;
• negalią turinčios mamos;
• mamos, auginančios vaikus su negalia.

Projekte tavęs laukia nuotoliniu būdu vykstančios veiklos:

• individuali mentorystė;
• psichologinei sveikatai ir emociniam atsparumui skirtos paskaitos;
• profesinio orientavimo ir pasiruošimo darbo rinkai dirbtuvės;
• bendruomenės palaikymas.

Programa yra nemokama.

Norėdama dalyvauti, užpildyk registracijos formą: dalyvių registracija

Daugiau apie projektą gali sužinoti: 1000moteru.lt

Registracija mentoriams: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScxh3EmkQy9vsaQoX3AYzOBV69m30OdPViaswbTgkLAhEqFNg/viewform

Kartais vienas mažas žingsnis tampa didelių pokyčių pradžia. Tavo istorija dar tik prasideda.

Jei turi klausimų – susisiek el. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Matuoti, kaip stipriai saulėta vieta gali traukti žmones.

Liepos 16 d. 11 val. kviečiame alytiškius į iliustruotojos Ayumi Kudo parodos „Neišmatuojami dalykai“ (ang. Unmeasurable Things) parodos atidarymą ir knygos pristatymą, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2). Šis renginys yra 7-ojo Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalis.

Apie autorę:

Ayumi Kudo gimė 1980 m. Okayamoje (Japonija). 2010 m. baigė Šiuolaikinio meno akademiją Kararoje, kur studijavo tapybą. Ji rašo tekstus ir kuria knygų iliustracijas. Iki šiol yra išleidusi 14 knygų italų, japonų, tajų ir anglų kalbomis.

Piešimas ir rašymas menininkės kūryboje egzistuoja kaip viena visuma. Kūrinių veikėjas nėra apibrėžtas lytimi – tai gali būti ir žmogus, ir gyvūnas, todėl žiūrovas gali lengvai atpažinti save. Vaizduojami herojai išgyvena įvairias emocijas, atskleidžiančias žmogaus sudėtingumą, įvairovę ir virsmą. Darbuose susipina asmeninė Ayumi Kudo perspektyva ir labiau atsiribojęs, stebintis žvilgsnis. Kūriniai gali sukelti nostalgiją, padėti atleisti sau praeities klaidas ar sušvelninti skausmo aštrumą. Jie saviti, jautrūs ir kartais šiek tiek ironiški.

Kūrėjos tekstai – trumpos frazės, perteikiančios Ayumi Kudo filosofijos esmę. Kaip ir piešiniai, jie yra labai paprasti. Daugelyje darbų italų ir japonų, o kartais ir anglų kalbos pateikiamos greta. Tačiau tai nėra tiesioginis vertimas. Jeigu tai būtų sėkla, iš vienos sėklos išaugtų skirtingų kalbų gėlės, leisdamos kiekvienai jų skleistis natūraliai.

Unmeasurable Things (liet. „Neišmatuojami dalykai“) pirmą kartą buvo pristatyta 2013 m. asmeninėje parodoje Milane. 49 piešinių serija taip pat išleista knygos forma. Ši knyga naudojama mokyklose, mokymuose bei grupinės terapijos užsiėmimuose su jaunais žmonėmis, taip pat kalėjimuose.

Kviečiame apsilankyti parodos atidaryme ir susipažinti su išskirtine Ayumi Kudo kūryba!

1986 m. liepos mėnesį Alytuje atidaryta naujoji pieninė.

4 d.

1981 m. liepos 4 d. Pivašiūnuose (Alytaus r.) gimė žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, redaktorius, dainų atlikėjas, skraidymo oro balionais entuziastas Giedrius Leškevičius.

1996 m. liepos 4 d. miesto savivaldybės valdybos sprendimu Alytaus miesto teatro studija tapo Alytaus miesto teatru.

5 d.

1931 m. liepos 5 d. Voniškių k. (Šakių apskr.) gimė medicinos mokslų daktarė, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vidaus ligų gydytoja, gydytoja hematologė, prozininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė Birutė Skėraitytė-Vansevičienė.

1996 m. liepos 5 d. Daugirdų kaime atidengtos memorialinės lentos diplomatui Tomui Norui-Naruševičiui ir pulkininkui Vaclovui Žadeikai.

8 d.

1951 m. liepos 8 d. gimė dailininkas, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Kostas Urbonavičius.

9 d.

1906 m. liepos 9 d. Alytuje gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas, laikraščio „Chata Rodzinna“ („Gimtoji pirkia“) redaktorius Zigmantas Ugianskis (Zygmunt Ugianski). Mirė 1972 m. kovo 18 d. Varšuvoje (Lenkija).

10 d.

1951 m. liepos 10 d. Dauguose gimė muzikas, birbynininkas, Muzikos akademijos profesorius, tautinės muzikos ansamblio „Vilnius“ įkūrėjas ir vadovas Antanas Smolskus. Mirė 2003 m. gruodžio 1 d.

2011 m. liepos 10 d. Alytuje atidarytas Socialinių paslaugų centras.

16 d.

1871 m. liepos 16 d. Verebiejuose (Alytaus r.) gimė vargonininkas, knygnešys Jonas Mardosa. Mirė 1961 m. liepos 16 d., palaidotas Krokialaukyje.

1926 m. liepos 16 d. Čižiūnų k. (Aukštadvario vlsč., Trakų apskr.) gimė pedagogas, poetas, kraštotyrininkas Vincas Steponavičius.

24 d.

1956 m. liepos 24 d. Alytuje gimė humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, menotyrininkas Rimantas Sliužinskas.

1931 m. liepos 24 d. Stebuliuose (Lazdijų r.) gimė fizikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, 1991 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signataras Mindaugas Stakvilevičius.

27 d.

1971 m. liepos 27 d. Ūdrijoje (Alytaus r.) gimė pedagogė Vitalija Vitkauskienė, 2001–2005 m. Ūdrijos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 2005–2014 m. direktorė, nuo 2015 m. Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“ direktorė.

29 d.

1946 m. liepos 29 d. Alytuje gimė verslininkė, literatė, poetė Ona Galkevičiūtė-Baltrukevičienė.