Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ bendradarbiaudamas su „Kino pavasariu“ kviečia į filmo peržiūrą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Vasario 18 d. 17 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Kas buvom mes“.

Daugiau apie filmą KAS BUVOME MES („Who we were“, rež. Marc Bauder, Vokietija, 2021, 114 min., originalo kalba su lietuviškais subtitrais):

„Mes buvome tie, kurie žinojo, bet nesuprato, turėjome daug informacijos, bet trūko įžvalgumo, buvome kupini žinių, bet trūko patirties. Todėl tiesiog toliau, savęs nestabdydami ir neribodami žengėme į priekį, nesustabdomi patys savimi.“

— Roger Willemsen

Kaip mes atrodysime ateities kartoms istoriniame kontekste – ar jos žiūrės į mus su neviltimi? Filmo režisierius Marcas Bauderis tyrinėja pasaulio būklę kartu su garsiais intelektualais ir mokslininkais, kurie apmąsto Žemės dabartį ir daro prielaidas apie planetos ateitį. Kartu jie apžvelgia neįtikėtinas žmogaus smegenų galimybes, pasaulinį ekonomikos viršūnių susitikimą, kolonizacijos palikimą ir roboto jausmus. Šis įkvepiantis žvilgsnis į pasaulį siūlo viltingą žinią mums visiems: kas esame, priklauso nuo mūsų pačių ir to, ar pripažįstame savo tarpusavio ryšį, bendrumą ir žodžio „mes“ prasmę.

Šis filmas – tai pokyčiams įkvepiantis susitikimas su šešiais svarbiais šiuolaikiniais mokslininkais ir mąstytojais: astronautu Aleksandru Gerstu, ekonomistu Denisu Snoweriu, molekulinės biologijos specialistu ir vienuoliu Matjė Ricardu, okeanologe Silvija Earle, ekonomistu, sociologu ir filosofu Felwine Sarr ir posthumanistinės krypties filosofe Janina Loh.

Filmo anonsas: https://youtu.be/6Wvx-E3ZrGA

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

„Sengirės kinas“ – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebia Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio yra rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų ir ekspertų pristatymais. Filmų programą taip pat lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

2 d. 

1961 m. vasario 2 d. Molavėnų k., Raseinių rajone, gimė Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ įkūrėja ir vadovė, režisierė, dailininkė, Alytaus kultūros premijos laureatė (2008 m.) Loreta Skruibienė. 2006–2013 metais Dzūkijos televizijoje kūrė TV laidą vaikams „Tele-lėlinija“. Nuo 2005 metų yra tarptautinės lėlininkų organizacijos Lietuvoje UNIMA ir Asitej narė. 

3 d.

1536 m. vasario 3 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir karalienė Bona patvirtino privilegiją, kuria Jonas Zaberezinskis iki gyvos galvos gavo valdyti Alytų ir Alytaus dvarą, Nemunaitį ir Nemunaičio dvarą bei Simną.

1991 m. vasario 3 d. Kurorto parke pastatytas koplytstulpis nepriklausomybės aukoms atminti. Autoriai Saulius Lampickas, Petras Pranckevičius, Algirdas Judickas, Vilmantas Ulčickas, kalvis Valdas Valentinavičius.

4 d.

1936 m. vasario 4 d. kilo didelis gaisras 2-ojo DK Birutės ulonų pulko arklidėse.

10 d.

1926 m. vasario 10 d. Likiškiuose, Alytaus rajone, gimė vertėja, tekstologė Anastazija Kašinskaitė. Mirė 1979 m. sausio 14 d. Vilniuje.

13 d.

1706 m. vasario 13 d. Alytuje įvyko kautynės tarp švedų sąjungininkų, vadovaujamų Kazimiero Jono Sapiegos, ir Lietuvos karininko Kristupo Sienicko vadovaujamų konfederatų.

1936-02-13 Vaickūniškių k., Lazdijų rajone, gimė dainų autorė ir atlikėja, meno saviveiklos žymūnė, nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja Genovaitė Švabienė.

14 d.

2001 m. vasario 14 d. Alytuje įkurtas Moterų krizių centras. 

1936 m. vasario 14 d. pradėjo veikti laikina autobusų stotis Pirmajame Alytuje.

17 d.

1956 m. vasario 17 d. Žiūrų k., Varėnos rajone, gimė 2000–2003 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, privataus muziejaus „Mano kaimas“ įkūrėjas Stasys Pigaga. Mirė 2012 metų gruodžio mėnesį.

18 d.

1926 m. vasario 18 d. Seirijuose atidaryta pirmoji Lietuvoje valstybinė amatų mokykla. 1938 m. perkelta į Alytų.

1966 m. vasario 18 d. Šiauliuose gimė juvelyrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Alytaus dailės mokyklos mokytoja, daugelio parodų dalyvė Indrė Diržienė.

1971 vasario 18 d. Alytuje gimė rankinio treneris, 2009–2014 m. Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

1966 vasario 18 d. Simne, Alytaus rajone, gimė technologijos mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys Gintas Viselga.

1946 m. vasario 18–21 d. iš Alytaus apskrities ištremtos 149 šeimos, 647 žmonės.

20 d.

1951 m. vasario 20 d. Giluičiuose, Alytaus rajone, gimė agrarinių mokslų daktaras, agronomas, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narys Vincas Kupčinskas.

21 d.

1956 m. vasario 21 d. Mankūnuose, Alytaus rajone, gimė kunigas, LR kariuomenės ordinaro generalinis vikaras, vyriausiasis kariuomenės kapelionas Juozas Gražulis. Mirė 2010 m. birželio 13 d. Kaune, palaidotas Alytuje, Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje.

1961 m. vasario 21 d. Naujoje Akmenėje gimė dailininkas, pedagogas, daugelio parodų dalyvis Raimondas Navakauskas.

22 d.

1921 m. vasario 22 d. Alytuje gimė pedagogas, filologijos mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslinininkų draugijos „Vizija“ narys Stasys Janavičius.

25 d.

1921 m. vasario 25 d. Žaibiškių k., Utenos rajone, gimė Kaimo rašytojų sąjungos narys, miškininkas, mokytojas, poetas Antanas Ridikas. Mirė 2007 m rugsėjo 6 d. Druskininkuose, palaidotas Ratnyčios kapinėse.

2011 m. vasario 25 d. atidaryta Alytaus miesto teatro didžioji salė.

26 d.

1951 m. vasario 26 d. Alytuje gimė Krašto apsaugos ministerijos vaizdo operatorius ir fotografas, vyresnysis seržantas Tadas Dambrauskas. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, brigados „Geležinis vilkas“ garbės ženklu, už sąžiningą darbą krašto apsaugos sistemoje – krašto apsaugos ministro garbės bei padėkos raštais. Mirė 2003 metų birželio 15 d. Vilniuje.

28 d.

1886 m. vasario 28 d. Mockupių  k., Šakių rajone, gimė kunigas, puikus giesmininkas ir pamokslininkas, tautosakos rinkėjas Vincentas Dumčius. Miroslave kunigavo devynerius metus. Mirė 1986 m. vasario 7 d., palaidotas Veiverių bažnyčios šventoriuje.

Turime džiugių žinių savo bibliotekos lankytojams!

Pernai įsigaliojus Bibliotekų įstatymo pataisoms, sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas bibliotekoms neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Gruodį vykusių nurašytų knygų dalybų metu alytiškiams buvo išdalinta daugiau nei 500 grožinės literatūros knygų lietuvių kalba.

Knygų atidavimas vyks nuo 2026 m. vasario 9 d., kol bus išdalintos visos knygos, bet ne ilgiau nei iki vasario 21 d. įskaitytinai Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbo metu (Seirijų g. 2, Alytus). Atrinktas knygas galėsite pasiimti pirmame aukšte prie įėjimo (tarp lauko ir vidinių durų) iš lentynos „Skaitykla-Lektūra iš palėpės“. Siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas, knygos nėra iš anksto rezervuojamos.

Atkreipiame dėmesį, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis bibliotekos nurašytomis knygomis.

Bibliotekos knygas gyventojams gali atiduoti tik įvykdžiusios visas teisės aktų nustatytas su nurašymu susijusias procedūras. Su Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, kuriuose įtvirtinta tvarka, kaip nurašytoms knygoms galės būti suteikiamas „antras gyvenimas“, galite susipažinti čia.

Kviečiame atvykti į biblioteką ir išsirinkti jus dominančias knygas, kurios laukia naujų šeimininkų!

Jurgio Kunčino viešoji biblioteka Alytuje – viena aktyviausių Lietuvos bibliotekų socialiniuose tinkluose. Jų kuriami „reelsai“ sulaukia tūkstančių peržiūrų, o už šmaikščią komunikaciją komanda pelnė „Riešuto“ apdovanojimą. O už ekrano slypi entuziastingi darbuotojai, suvieniję jėgas tam, kad pakeistų nusistovėjusį bibliotekų Lietuvoje įvaizdį.

Įvairialypė komanda

Už bibliotekos socialinių tinklų turinio – darbuotojai, siekiantys praturtinti tiek bibliotekos įvaizdį, tiek kasdienį gyvenimą. Didžiausias jų tikslas – pakeisti įsivaizdavimą apie tai, kokios yra bibliotekos ir kas jose dirba.

Aurelija Sukadelskaitė kilusi iš Alytaus rajono, studijuodama gyveno Klaipėdoje, bet grįžo į gimtąjį kraštą. Dirba abonemente – būtent ten gimsta dauguma kuriozinių situacijų, kurios vėliau virsta „reelsais“.

Indrė Navickė – panevėžietė, prieš dešimt metų atsikrausčiusi į Alytų. „Kai tik atvažiavau, visi jautė, kad esu kilusi iš Panevėžio“, – juokauja ji. Indrė atsakinga už socialinius tinklus, straipsnius, plakatus ir vizualinę medžiagą.

Andrija Petkevičiūtė užaugo Alytuje, bet septynerius metus praleido Londone, ten baigė kino studijas. „Iš niekur nieko sugalvojau grįžti į Lietuvą, Alytų, nors daug kas sakė, kad čia nėra ką veikti. Kurį laiką pagyvenau Vilniuje, „paragavau“ jo, bet nusprendžiau grįžti į gimtąjį miestą“, – pasakoja ji. Bibliotekoje Andrija dirba daugiau nei dvejus metus, veda edukacijas jaunimui, o komandoje tapo „reelsų“ režisiere ir operatore.

Viktorija Juškienė – gimusi ir augusi Alytuje, baigusi pedagogikos studijas. Bibliotekoje dirba trejus metus, pagrindinė jos auditorija – jaunimas ir moksleiviai, nors veda edukacijas ir mažyliams, ir senjorams.

Svarbi komandos dalis – ir bibliotekos ūkio skyriaus vedėjas Gedvydas Kakštys.

Idėja gimė iš noro keisti stereotipus

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė pasakoja, kad idėja aktyviau komunikuoti socialiniuose tinkluose kilo prieš kelerius metus. Pagrindinis tikslas – keisti nusistovėjusį bibliotekų ir jų darbuotojų įvaizdį, pritraukti naujų lankytojų, kelti įstaigos prestižą. „Juk yra toks įvaizdis, kad bibliotekose darbuotojai tiesiog sėdi ir nieko neveikia, mezga, na, gal kartais paskaito. Taip pat gajus įspūdis, kad bibliotekoje nėra ką veikti. Tarsi tik ateini ir pasiimi knygą, o taip iš tiesų tikrai nėra. Mums norėjosi parodyti, kad padarome daug įvairiausių dalykų“, – dalijasi vadovė. Iš pradžių komanda galvojo apie „TikToką“, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje ir geopolitinėms įtampoms nusprendė, kad „Instagramas“ bus tinkamesnė erdvė. Komanda susibūrė ir pradėjo gaminti „reelsus“ iš bibliotekos gyvenimo.

Auditorija atjaunėjo dešimčia metų

I. Navickė, dirbanti su socialiniais tinklais ir sklaida, džiaugiasi, kad biblioteka – kūrybiška vieta dirbti ir kad joje galima įgyvendinti įvairias idėjas. „Pradėjome kurti „reelsus“, nes tikėjomės pritraukti jaunimo. Juk bibliotekose jo nėra tiek daug: dažniausiai jauni žmonės lankosi tam, kad pasiskolintų „programinės“ literatūros“, – teigia Indrė. Komanda suprato, kad jaunai auditorijai reikia komunikuoti jiems prieinama, suprantama kalba. Ir tai veikia – bibliotekos turimų socialinių tinklų duomenimis, 2024-aisiais vidutinis jos komunikuojamo turinio žiūrinčiųjų amžius buvo 45 metai, o praėjusiais metais auditorija atjaunėjo iki 35 metų.

Reakcijos pasiekia ir realiame gyvenime, ne tik socialiniuose tinkluose. A. Sukadelskaitė pasakoja, kad kartais ir apsipirkdama parduotuvėje sulaukia gražių komentarų apie bibliotekos kuriamą turinį. V. Juškienė prisimena neseniai važiavusi su „Bolt“ pavežėju: „Jis manęs paklausė, ar esu skaitantis žmogus. Atsakiau, kad mėgstu skaityti. O jis man iškart pasakė, kad pravažiavome biblioteką, o joje – darbuotojai kuria įdomų socialinių tinklų turinį, jis su žmona vakarais kartu jį žiūri.“ Viktorija neišsidavė, kad pati ten ir dirba. „Susikuklinau, bet reakcijas be galo malonu išgirsti“, – šypsosi ji.

„Išmaudyti lankytojai“ ir Kučinsko knygos

Vienas populiariausių bibliotekos „reelsų“ – pokštas su „išmaudytais lankytojais“. Vaizdo įraše darbuotojos apipila vandeniu viena kitą, bėga slėptis į bibliotekos pastatą, o galiausiai filmuojami „trokštantys į biblioteką pakliūti“ lankytojai. „Instagram“ profilyje prieš šio įrašo šmaikščiai rašoma „P.S. Aktoriai savo vaidmenis atliko patys, dubleriai šiam darbui samdomi nebuvo. P. P. S. Vanduo buvo tikras. Kibiras nenukentėjo“.

„Po šio „reelso“ kurį laiką dirbau abonemente, tad pirmasis sakinys, kurio sulaukdavau iš lankytojų būdavo: „Ar jau išdžiūvote?“ arba replikuodavo: „Atėjome, kol dar nesušlapome“. Šios reakcijos labai paglosto širdį – žmonės tikrai pasižiūrėjo ir negaili gražių žodžių“, – pasakoja Viktorija. Aurelija priduria, kad būtent po šio „reelso“ į biblioteką prisiregistravo ir naujų lankytojų. „Ateina ir daugiau jaunesnių žmonių. Nemažai žmonių, kurie pirmą kartą ateina į biblioteką sakydami, kad norėjo pažiūrėti, kas čia per išprotėję žmonės dirba“, – šmaikštauja ji. Kitas „reelsas“ gimė iš kasdienės darbinės situacijos. Vienai kolegei paskambino skaitytojas ir paklausė: „Kokių Kučinsko knygų turite?“ Būdama stropi, darbuotoja apžiūrėjo visas lentynas tokių knygų ieškodama. Turėjo pranešti, kad Kučinsko knygų bibliotekoje, deja, nėra. Tuomet išgirdo pasipiktinimo kupiną balsą: „Tai jeigu čia Kučinsko biblioteka, kaip jūs galite neturėti nė vienos knygos.“ Paaiškėjo, kad Kunčinas nuo Kučinsko nėra taip toli, šypsosi bibliotekos darbuotojos.

Kūryba prasideda prie kavos puodelio

Idėjas socialiniams tinklams generuoja visa komanda. „Mums patiems turi būti faina. Kai turime mažiau tradicinio darbo, tada susirenkame prie kavos puodelio ir generuojame idėjas – dalijamės naujausiais įvykiais su skaitytojais. Gyvenime nutinka tiek daug smagių situacijų, kurios prašosi būti nufilmuotos ir parodytos kitiems. Mes prisijuokiame, norime pasidalinti savo džiaugsmu“, – pasakoja I. Navickė. Andrija, išgirdusi kolegių idėjas, dažnai turi „panirti į meditacinę būseną“. „Turiu išmąstyti, kaip man tai perteikti vizualiai ir kaip čia gi gausis... Dažnai pirminė idėja pasikeičia“, – dalijasi ji. Kolegės pripažįsta – be Andrijos įsitraukimo tokio turinio nebūtų, nes jos pačios nesugalvotų nei įdomesnių lokacijų, nei filmavimo kampų. „Smagiausia, kad šia komunikacija parodome, jog biblioteka yra labai linksma ir gyva“, – teigia Indrė. „Kartais sąmoningai ir paaštriname, kad visi pamirštų neteisingą įsivaizdavimą, kad bibliotekoje tik mezgama...“, – priduria Aurelija. O Viktorija turi ir asmeninį tikslą: „Norėčiau, kad žmonės, ateinantys į biblioteką, vertintų darbuotoją ne pagal amžių, nes jaunas žmogus irgi gali dirbti bibliotekoje, gali patarti, pasiūlyti, būti profesionalus.“ 

Visus Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos komandos kurtus reels'us galite pažiūrėti mūsų „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose.

Parengė Kristina Tamelytė, naujienų portalo 15min.lt kultūros redaktorė

Magijos ir stebuklų kasdienybėje išsiilgusius alytiškius vasario 5 d. 17.15 val. kviečiame į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2). Čia kraštietė Gabija Plukė pristatys debiutinį miesto fantastikos romaną „Vasara, pasaulio pabaiga“. Knygoje vasara nėra vien lengvumas, o pasaulio pabaiga – ne tik apokaliptinė.

Apie knygą: Vilnietei Giltei vasara bėga įprastai: dienomis ofise ji rašo reklaminius tekstus apie puodus, vakarais namuose gamina makaronus su pesto padažu arba susitinka paplepėti su geriausia drauge Jūrate ŠMC bare. Vieną popietę Giltės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, mat nelauktai pasirodęs demonas Magyla tikina, kad ji esanti mirties deivė Giltinė. Bet tai dar ne pati blogiausia naujiena.  

Sugrįžus prisiminimams, Giltė suvokia, kad žmogiškąjį būvį pasirinko graužiama kaltės: kadaise įvykusios tragedijos šurmulyje ji sulaužė Neminėtiną taisyklę – ne savo valia sukūrė nemirtingą žmogų. Tai prieštarauja visiems protokolams, todėl šis pasaulis, pasak Direktoriaus, turės būti archyvuojamas. Ar trims bičiuliams pavyks sustabdyti per Rasas suplanuotą apokalipsę?

Apie autorę: Gabija Plukė (gim. 1996 m.) baigė filmų ir kūrybinio rašymo bakalauro studijas Halo universitete Didžiojoje Britanijoje, dirba komunikacijos srityje bei dalijasi knygų apžvalgomis instagramo paskyroje @Plukereads. Kūryba publikuota kultūrinėje spaudoje „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Pašvaistė“. „Vasara, pasaulio pabaiga“ – debiutinis Gabijos romanas, kurį autorė įvardija kaip miesto fantastiką. Jį rašė semdamasi įkvėpimo iš kasdienybės ir mėgstamos fantastinės literatūros. Romane vaizduojami senovės lietuvių dievai ir deivės, o veiksmas vyksta atpažįstamose Vilniaus miesto vietose.

Romanas kviečia į vieną didelį, gyvenimą keičiantį nuotykį!

Rašytoją kalbins Pirmojo Alytaus bibliotekos darbuotoja Živilė Mackevičiūtė. Lauksime!

Ar norėtum išmokti naudotis elektroninėmis paslaugomis, išmaniai tvarkyti kasdienius reikalus ar tiesiog jaustis užtikrinčiau skaitmeniniame pasaulyje? Prisijunk prie projekto „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ nemokamų kompiuterinio raštingumo mokymų!

Mokymų metu sužinosite, kaip:
✅ tvarkyti viešąsias paslaugas internetu (VMI, Sodra, Regitra, ePolicija ir kt.);

✅ naudotis internetinėmis bendravimo su valdžios institucijomis priemonėmis;

✅ rengti teksto dokumentus ir juos saugiai persiųsti;

✅ skaitmeninti dokumentus išmaniuoju įrenginiu;

✅ pasirašyti dokumentus kvalifikuotu e. parašu;

✅ atpažinti sukčiavimo atvejus internete ir apsaugoti savo asmens duomenis.

Dalyviai gauna pažymėjimus ir mokymo medžiagą.

Dalyviai gali pasirinkti visus mokymų užsiėmimus lankyti bibliotekoje arba rinktis mišrų formatą (bibliotekoje ir nuotoliniu būdu).

Kviečiame nedelsti ir į MOKYMUS registruotis šiais būdais:

Svetainėje: www.mokytiskartu.lt

El. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Tel.: +370 620 20 961

Jūsų miesto ar kaimo bibliotekoje (Alytuje – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje arba tel. +370 315 73 124)

Artimiausios mokymų datos:

I grupė: Sausio 20, 22, 27 dienomis (10–13.15 val.).

II grupė: Vasario 3, 5, 10 dienomis (10–13.15 val.).

Mokymus organizuoja
Asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT), UAB „IT Akademija“, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.

Mes padėsime žengti pirmuosius žingsnius į skaitmeninį pasaulį!

Lygiai po metų, sausio 23 d., 16.30 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) ir vėl viešės mokesčių ekspertė, mentorė Jurgita Navikienė, kuri pristatys naujausią savo knygą „Menas gyventi gerai. Po vienerių metų“. Susitikimą su autore moderuos žurnalistas Arūnas Limantas. 

„Po vienerių metų... Parašius pirmąją knygą „Menas gyventi gerai“, nesinorėjo sustoti. Taip gimė ir ši – antroji. Rašyti knygą vienerius metus – sąlyginai neilgas laiko tarpas. Tačiau tai yra ir disciplina – nepraleisti nė vienos dienos ir suguldyti, surikiuoti mintis į socialinių tinklų įrašus, o vėliau – į knygos puslapius. Visos dar vienerių metų istorijos – nuo Velykų iki Velykų – išjaustos, išgyventos, išliūdėtos. Vienos rašytos pro ašaras, kitos – jaučiant begalinį dėkingumą kitam žmogui, savo esybei, Aukščiausiajam. Kai kurios – su kryptinga intencija atverti plačiau akis sau pačiai, o gal – ir skaitytojui. 

Ši – antroji knyga „Menas gyventi gerai. Po vienerių metų“ – pirmosios tęsinys. Tad ir tobulesnis pavadinimas nei pirmosios „neprisiklijavo“. Tik pavadinimo tęsinys „Po vienerių metų“ įprasmina nepaliaujamą mūsų judėjimą pirmyn – juk nei vienas nesustojome pusiaukelėje. Taigi, tikėtina, kad ir antroji knyga bus kiek kitokia. 

Eiti į gylį – tai ne lįsti į urvą. Priešingai – einant į gylį savo pasaulio suvokime, pleti akiratį, nebeužsidarai tarp keturių sienų ir neapsiriboji ties kieno nors išsakyta mintimi. Dažniau pažvelgi į dangų. Griauni ribas ar bent pleti regos lauką. Keli klausimus ir pats ieškai atsakymų. Nes ir moksliniai tyrimai kinta – vieni tyrėjai gauna skirtingą rezultatą, nei kiti. Taigi, kuo tikėti? Tik Dievu, tik mokslu, tik susikurtais ar primestais autoritetais?“, – taip savo antrąją knygą trumpai pristato jos autorė J. Navikienė.

Kviečiame prasmingai ir jaukiai praleisti penktadienio pavakarę bibliotekoje!

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ bendradarbiaudamas su „Kino pavasariu“ kviečia į filmo peržiūrą sausio 21 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Čia bus rodomas dokumentinis filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“.

Daugiau apie filmą ANTROPOCENAS: ŽMOGAUS EPOCHA (rež. Jennifer Baichwal, Edward Burtynsky, Nicholas de Pencier, Kanada, 2018, 87 min.):

Žmogaus didybės manija, noras užkariauti kuo daugiau gamtos apibrėžia mūsų santykį su Žeme. Milžiniškoms mašinoms be atvangos vykdant neregėto masto kalnakasybos projektus, įprasti kraštovaizdžiai transformuojami į nežemiškas industrines dykvietes. Pasitelkiant stulbinančius panoraminius vaizdus iš viso pasaulio, filme dokumentuojama žmogaus veiklos įtaka geologinei planetos raidai.

Filmo anonsas: https://youtu.be/oPJPnOd_EjA

Dokumentinis filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

„Sengirės kinas“ ir „Kino pavasaris“ filmą sausio 19–26 d. kviečia išvysti daugiau nei 80-yje ekranų visoje Lietuvoje. Projekto žemėlapį galite rasti čia: https://sengireskinas.lt/lokacijos

Daugiau apie projektą SENGIRĖS KINAS

„Sengirės kinas“ – tai naujas kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ padarytas poveikis Lietuvos senųjų miškų apsaugos srityje. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone pažadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebs Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos įstabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Sausio 28 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis ypatinga viešnia, kuri į Lietuvą atvyksta net iš Havajų. Vaiva Rykštaitė – dvylikos knygų autorė, daugiavaikė mama, influencerė, daugiametė LRT skiltininkė, emigrantė susitikimo metu pristatys ir naujausią savo knygą „Mama namuose. Trys valandos iš rytojaus“.

Apie knygą: O kas, jeigu daugiavaikė mama nustotų pataikauti pasauliui ir anytai, liautųsi jaustis kalta, kad ne viską daro pagal psichologų rekomendacijas, ir pagaliau pasakytų, kaip iš tiesų jaučiasi? Jei ji dalintųsi ne patarimais, o patirtimi – kas vaikus auklėjant jai veikia, kas neveikia, o kas gal ir veiktų, jei tik turėtų daugiau valios ir kantrybės tas teorijas pritaikyti?

Kaip ir pati motinystė, ši knyga sunkiai įspraudžiama į vieną žanrą – tai ir džiazas, ir išpažintis, ir kelionė vienu metu. Ji – apie tylą, jausmus, nuotykius. Apie santykius su vyru ir draugėmis, kurios vaikų neturi. Apie žaislus, ribas, cukrų.

Tai ir kultinės knygos „Pirmąkart mama“ tęsinys. Pastarojoje autorė rašė apie virsmą – motinystę kaip esminį moters tapatybės pokytį. Šioje motinystė jau kaip kelias: nuo nežinojimo į žinojimą ir norą tuo žinojimu pasidalinti, kiekvieną moterį padrąsinti kurti tik savą, autentišką motinystę.

Vaiva kviečia susitikti ir pasikalbėti gyvai bei mielai atsakys į Jūsų klausimus.

Renginio metu bus galima įsigyti autorės knygų.