„Auginu gėles ir pomidorus, patinka nerti, siuvinėti, siūti, iš popieriaus ar putgumės karpau bei gaminu gėles, skaitau knygas,  dėlioju deimantines mozaikas ir tapau pagal skaičius“, – vieną po kitos mėgiamas laisvalaikio veiklas vardija alytiškė Kristina Jonynienė.

Išgirdus, kiek daug įvairių veiklų Kristina spėja nuveikti laisvalaikiu, nejučia kyla klausimas – kaip ji viskam randa laiko? Juk moteris dar ir dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.

„Stengiuosi susidėlioti laiką taip, kad jo liktų ir mėgstamoms veikloms. Po darbo grįžusi namo atlieku namų ruošos darbus, o vėliau, kadangi vaikai jau nemaži ir jais rūpintis reikia mažiau nei anksčiau, galiu skirti laiko sau“, – šypsosi moteris.

Kristina neslepia, kad atrasti daugiau laiko mėgstamoms veikloms ją paskatino sunkūs gyvenimo išbandymai – moteriai teko susidurti su onkologine liga.

„Kai buvo mažai šansų išgyventi, pradėjau viską labiau vertinti. Supratau, kad gyvenimu reikia džiaugtis čia ir dabar, o mėgstamos veiklos man padėjo tą džiaugsmą atrasti“, – pasakoja Kristina.

Kristinos šiltnamyje – pomidorų spalvų, formų ir skonių įvairovė

Pomidorų auginimu Kristina susidomėjo maždaug prieš 16 –17 metų, kai šeima nusipirko sodą. Ten buvo didelis šiltnamis, o jame tilpo nemažai pomidorų. Iš pradžių Kristina jame augino įprastus pomidorus.

„Pirmas pomidorų derlius nebuvo didelis, nes žemė, į kurią juos sodinome, buvo skurdoka ir prasta, trūko žinių,  reikėjo žinoti, kuo juos tręšti, tačiau laikui bėgant situacija keitėsi  – palaipsniui dirvožemis gerėjo, daugėjo pomidorų, prasidėjo pomidorų degustacijos, į kurias buvo įtraukti vaikai“, – pasakoja Kristina.

Vėliau susidraugavusi su kaimynėmis, moteris ėmė keistis su jomis pomidorų sėklomis. Taip įprastus pomidorus šiltnamyje pamažu ėmė keisti iš kaimynių pasiūlytų sėklų užauginti daigai.

„Vėliau įnikau į veislinių pomidorų „rojų“ ir   šiltnamyje  pasisodinau apie 100 pomidorų veislių“,– atvirauja moteris.

Tiesa, pernai Kristinos  šiltnamyje noko 80 veislių pomidorai, o šiemet  dar mažiau –  kiek daugiau nei 60 pomidorų veislių. 

„Atsirinkau patinkančias veisles. Be to, auginti daug pomidorų nėra poreikio. Juos reikia suvalgyti, išmesti juk gaila, vis tik įdedi daug darbo, o dalinti nesinori“, – teigia ji.

Mylimiausias Kristinos pomidoras – „Lapės nosis“. Ši veislė išsiskiria savo ryškiai oranžiniais, pailgos širdies formos vaisiais, kurie pabaigoje turi nedidelį „nosytės“ užlinkimą.  Šie pomidorai yra mėsingi,  beveik neturi sėklų,  jų tekstūra  – „sviestinė“, o skonis pasižymi ypatingu saldumu. 

Tarp mėgiamų Kristinos pomidorų ir „Gargamel“ veislė. Šiuos slyvos formos oranžinėmis, raudonomis ir tamsiai violetinėmis bei juodomis juostelėmis išmargintus pomidorus Kristinai davė kaimynė.

„Pomidorus mes mėgstame. Mane žavi jų spalvų ir formų įvairovė – būna ir mažų, ir didelių, ir visai neįprastų“, –paklausta, kodėl susidomėjo pomidorų auginimu, sako Kristina.

Moters teigimu, pomidorų auginimas jai – ne tik malonus užsiėmimas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti. „Tai atgaiva akims, malonumas skonio receptoriams ir tikras spalvų džiaugsmas“, – priduria Kristina.

Nemenką pomidorų auginimo patirtį sukaupusi moteris pasidalija ir patarimais, galinčiais padėti kitąmet užauginti didesnį nei įprastai pomidorų derlių.  

„Aš stengiuosi pomidorus tręšti natūraliai – pelenais, žolių raugais. Svarbu žinoti, kada ir ką reikia daryti. Iš pradžių žolių raugą ant pomidorų pildavau bet kada, tuomet pomidorų daigai užaugdavo milžiniško dydžio, tačiau derėjimas būdavo prastas. Dabar šį raugą aš pilu į duobutes sodindama pomidorų daigus arba kiek vėliau, kai pomidorai prigyja,  bet labai po truputį“,– pataria Kristina.

Nors pomidorus Kristina šiltnamyje dar vis skina, tačiau jau galvoja apie kitus metus, kitąmet  moteris planuoja didinti auginamų veislių skaičių ir atkreipti dėmesį į ligoms atsparias pomidorų veisles.

Jurginai – dar viena Kristinos meilė 

Pradėjusi auginti pomidorus, Kristina susižavėjo ir jurginais. „Kaimynė davė vieną paprastą senovinį jurginą, o vėliau interneto platybėse atradau daug kitų gražių jurginų, kurių dabar turiu visą šimtą“, – apie dar vieną savo pomėgį pasakoja Kristina.

Prieš kelerius metus moteriai teko apsilankyti ir jurginų parodoje, kurioje akį patraukė kelios veislės. Susidomėjusi jomis, Kristina internete surado parodoje jurginus eksponavusių augintojų kontaktus ir įsigijo labiausiai patikusias veisles.

Šiemet savo jurginų  kolekciją ji papildė  savo vardo jurginu „Freda Kristina“, kurį ji atrado Botanikos sode.

„Jurginas yra mano meilė“, – šypsosi moteris.

Kristinos planuose – kaligrafija ir dzen raizginių (zentangle) kūrimas

Kristinos laisvalaikis neapsiriboja vien gėlių auginimu. Namuose ji mėgsta užsiimti įvairiais rankdarbiais, o savo sukurtus darbus mielai pristato ir parodose. Neseniai jos darbai buvo eksponuojami Metelių bibliotekoje, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir literatūros skyriuje. Parodose lankytojai galėjo išvysti moters iš popieriaus ir putgumės sukurtas gėles, snaiges bei kitus kruopščiai pagamintus darbus.

„Karpymą atradau kolegių dėka. Prieš Kalėdas darbe reikėjo papuošti erdvę. Lyg ir viską papuošėme, tačiau vienas kampelis liko tuščias. Internete pamačiau dideles iškarpytas snaiges ir pamaniau, kad reikia pabandyti jas padaryti, nors anksčiau to niekada nebuvau dariusi. Vakare grįžusi namo pabandžiau iškarpyti vieną snaigę, tačiau tuo viskas nesibaigė – iškarpiau jų ne vieną. Tomis snaigėmis papuošus bibliotekos erdvę, visų žvilgsniai krypo būtent į jas. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakoja Kristina.

Pavasarį valstybinėms šventėms Kristina vėl ėmė puošti bibliotekos erdvę. Tąkart ji iškarpė Lietuvos vėliavos spalvų gėles. Nuo tada Vaikų ir literatūros skyriaus erdves moteris puošia nuolat – vos pasikeičia metų laikas, bibliotekoje atsinaujina ir dekoracijos.

„Aš visada kuo nors užimta. Tai puošiu darbovietės erdves, tai ruošiu dekoracijas Metelių bibliotekai. Gal dabar atsiras daugiau laiko, tai pamegsiu ar panersiu,“ – teigia moteris.

Paklausta, kuri iš daugybės laisvalaikio veiklų jai pati mieliausia, Kristina vienos iš jų neišskiria. Moteris sako, kad pomėgiai keičiasi priklausomai nuo metų laiko.

„Sakyčiau, kad mano laisvalaikio veiklos man patinka pagal sezoną. Vasarą daugiau laiko skiriu gėlėms ir pomidorams, o žiemą imuosi tapybos pagal skaičius, dėlioju deimantines mozaikas“, – pasakoja Kristina.

Moteris prisipažįsta, jog turėti laisvalaikio veiklą jai yra labai svarbu. „Aš nenustygstu vietoje. Tarkime, geriu kavą ir begerdama ją kažką sugalvoju nuveikti, grįžtu, o mano kava jau beveik atšalusi, nes jeigu aš išeinu į lauką, tai mane „pasigrobia“ gėlės,  o kai nueinu į šiltnamį – pomidorai“, – juokauja Kristina.

Nepaisant to, kad Kristinos gyvenime netrūksta įvairių veiklų, moteris neketina jomis apsiriboti – ateityje norėtų išbandyti ir naujus kūrybinius užsiėmimus. Moteris svajoja išmokti kaligrafijos bei išbandyti dzen raizginių (zentangle) kūrimą.  

Atrodo, Kristinos gyvenime vietos naujiems pomėgiams visada atsiras. Ji įsitikinusi, kad svarbiausia – nebijoti išbandyti, kurti ir džiaugtis tuo, ką darai, o kol vieni pomėgiai keičia kitus, jos kasdienybę ir toliau spalvina gėlių žiedai, praturtina kūryba ir nuolat gimstančios naujos idėjos.

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija

Spalio 15 d., 17.30 val., kviečiame į betarpišką susitikimą su dainų atlikėju, aktoriumi, rašytoju, piligrimu Juozu Gaižausku, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Jūsų lauks naujausios knygos „Kobros lopšinė“ pristatymas, autorinės dainos, piligriminiai pasakojimai, teatrinės istorijos, ištraukos iš knygos ir specialūs auksiniai antspaudai.

Apie knygą: Tik vienas trakštelėjimas, ir akimirksniu netekęs galios žengti nė žingsnio piligrimas įstringa kalnuose. Aplinkui nė gyvos dvasios, artimiausias kaimas už keliolikos kilometrų, visi, kas galėtų pagelbėti, toli toli priekyje... Jis braunasi per kalnus nė nemanydamas sustoti, nors kiekvienas žingsnis – peilis, o kiekvienas metras – valanda... Iš kur tas nepalaužiamas ryžtas? Ką slepia toks neįmanomas atkaklumas ir pasiryžimas? Negi toks beprotiškas žygis beveik nevaldant kojų gali turėti prasmę? Atsipeikėjęs kažkur kalnuose traktoriuko priekaboje ir atsidūręs keistame piligriminiame name, kuriame prieglobstį randa Kelio suvargėliai, jis jaučiasi tarsi spąstuose. Tačiau netrukus paaiškėja, kad būtent čia ir prasidės jo neįmanoma, bet pati didžiausia gyvenimo kelionė į kitame pasaulio krašte kraujasiurbių knibždančias džiungles, kur MIRTIS – tik detalė, MILIJONAS sulaužytų įstatymų – tik plano dalis, o į šią kelionę pakvies jau mirusio žmogaus laiškas. 

Istorija apie paprastus, bet tikruosius Kelio milžinus, apie jų skausmą, meilę, netektį ir viltį... Nors milžinų skausmas milžiniškas, bet pamėginkite įsivaizduoti, kokio dydžio gali būti jų meilė! Kobros lopšinė – tai mirtinas kirtis ir bučinys kartu, ją ne kiekvienam lemta išgirsti, tik ją išklausius teks pasirinkti: sulaužyti mirties akimirką duotą pažadą ar dar kartą pasirašyti krauju?

Kviečiame į prasmingą ir nuoširdų susitikimą!

Atviras ir aktualus žvilgsnis į menopauzę – gyvenimo etapą, apie kurį vis dar per mažai kalbame.

Spalio 14 d., trečiadienį, 16 val., bibliotekos Jaunimo erdvėje vyks filmo „Menopauzės paslaptis“ (rež. Louise Unmack Kjeldsen) peržiūra, po kurios rengėjai kvies į virtualią diskusiją su viena iš Lietuvos menopauzės asociacijos steigėjų – gyd. akušere-ginekologe Dovile Kalvinskaite. Filme kalbama apie neaiškų simptomų darinį, kankinantį daugiau nei milijardą moterų. Ir nors su šiais negalavimais susiduriama visame pasaulyje, tačiau niekas iš tikrųjų nesupranta priežasčių ir nežino, ką daryti. Režisierė pasiryžta nutraukti tylą ir išsiaiškinti didžiąją paslaptį.

Apie menopauzę ilgai žinojome maždaug tiek pat, kiek apie Marso paviršių – skirtumas tas, kad ten negyvena 49,74 proc. pasaulio populiacijos. Mokslas išmatavo gravitacines bangas ir nufotografavo juodąją skylę, bet milijonams moterų iki šiol nepaaiškino, kas vyksta jų kūne. Filmas apie temą, kuri niekada neturėjo tapti paslaptimi

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.

Maloniai kviečiame!

Spalio 5–25 d. jau 20-ąjį kartą žiūrovus suburs dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, šiemet pasitinkantis šūkiu „Paveikti kino. Jau 20 metų“. Rūpestingai atrinkti festivalio dokumentiniai filmai vėl pasakos realias ir aktualias istorijas iš viso pasaulio, kviečiančias pažvelgti į jį kitomis akimis. Filmus bus galima žiūrėti kino salėse, internete ir nemokamai beveik 300 Lietuvos bibliotekų, tarp jų ir – Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), kuri spalio 5 d. 18.30 val. pakvies ir į jubiliejinio festivalio atidarymo šventę.

„Nuo pat pirmųjų dienų siekiame, kad rinktinius festivalio filmus pamatytų kuo daugiau žmonių – tikime, kad šios tikros, į pasaulį kitomis akimis pažvelgti skatinančios istorijos kuria pokytį ir turi poveikį. Norėdami išplėsti festivalio geografiją, prieš šešerius metus užmezgėme draugystę su Lietuvos bibliotekomis ir jos išpildė mūsų svajonę – jų dėka šiandien festivalio žiūrovų tinklas vienija šimtus bendruomenių. Bibliotekos – mūsų komandos širdžių projektas, tad atsidėkodami, 20-ojo festivalio atidarymą šiemet sutiksime būtent jose“, – sako festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Bibliotekoje filmus žiūrėti bus galima dviem būdais: individualiai bibliotekos Bendrosios skaityklos kompiuteriuose arba dalyvauti bendruose kino seansuose. Asmeninėms peržiūroms tereikės atsinešti savo ausines ir kompiuteryje prisijungti prie festivalio internetinės filmų žiūrėjimo platformos (prisijungimo teirautis bibliotekos darbuotojo). Visus filmus galima rasti „Nepatogaus kino“ svetainėje. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su festivaliu taip pat rengs ir viešus kino seansus, į kuriuos kviečiami visi norintieji. Šie seansai vienu metu vyks projekte dalyvaujančiose bibliotekose iš visos Lietuvos, o filmų transliacijas lydės aptarimai ir tiesioginiai pokalbiai su įdomiais svečiais, kuriems seanso žiūrovai galės užduoti rūpimus klausimus.

G. Andriukaitis džiaugiasi, kad šiemet viešų seansų programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams ir jaunimui. „Visada laukiame įvairiausio amžiaus žiūrovų – jų individualioms peržiūroms atrinkome beveik pusšimtį filmų. Tačiau šiemet į bibliotekas norime pasikviesti dar daugiau moksleivių, tad jiems paruošėme ir daugiau filmų seansų, kuriuos lydės aptarimai ir edukacinės užduotys. Į šias bendras peržiūras labiausiai skatiname burtis mokyklų bendruomenes, tačiau iš tiesų laukiame visų žiūrovų, nes filmuose nagrinėjamos temos – universalios, o moksleiviams bus labai prasminga ką tik pamatytą filmą aptarti su kitais suaugusiais žiūrovais.“

Bendri seansai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2):

Spalio 14 d., trečiadienį, 16 val., vyks filmo „Menopauzės paslaptis“ (rež. Louise Unmack Kjeldsen) peržiūra, po kurios rengėjai kvies į diskusiją su viena iš Lietuvos menopauzės asociacijos steigėjų – gyd. akušere-ginekologe Dovile Kalvinskaite. Filme kalbama apie neaiškų simptomų darinį, kankinantį daugiau nei milijardą moterų. Ir nors su šiais negalavimais susiduriama visame pasaulyje, tačiau niekas iš tikrųjų nesupranta priežasčių ir nežino, ką daryti. Režisierė pasiryžta nutraukti tylą ir išsiaiškinti didžiąją paslaptį.

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT Partnerships“.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į filmo peržiūrą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Spalio 14 d. (trečiadienį) 17 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Pasienio vilkai“ (rež. Martin Páv, Čekija, 79 min.).

Pasakojimas apie į Čekijos Broumovo regiono miškus po daugiau nei dviejų šimtų metų grįžusius vilkus bei jų sugrįžimo sukeltą konfliktą. Po ilgo laiko vilkai čia vėl tampa neatsiejama kraštovaizdžio dalimi.

Vieni vietos gyventojai vilkų sugrįžimą vertina kaip galimybę atkurti natūralią ekosistemos pusiausvyrą, kiti – kaip grėsmę savo gyvuliams, ūkiams ir gyvenimo būdui. Filmo centre atsiduria ne tik pats vilkas, bet ir žmonių santykis su laukine gamta, mūsų noras ją kontroliuoti bei skirtingas supratimas, kiek vietos joje turėtų likti laukiniams gyvūnams.

Režisierius Martin Páv nesirenka vienos konflikto pusės ir tampa stebėtoju vis labiau kaistančio ginčo centre. Vilkų sugrįžimas čia tampa platesnio klausimo metafora: ar galime išmokti gyventi šalia laukinės gamtos ir vieni kitų, net kai mūsų interesai ir baimės skiriasi.

Pasakojimą apie Čekijos vilkus Lietuvoje aktualizuoti padės pėdsekystės eksperto Tomo Selicko virtualus pasakojimas apie Lietuvos vilkus, jų ekologiją ir mūsų požiūrį į juos bei vietą mūsų kultūroje.

Tomas Selickas yra „Savas Gamtoje“ pėdsekystės kursų vadovas, gamtos gidas ir edukatorius, gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narys. Nuo 2012 metų veda pėdsekystės užsiėmimus ir edukacijas, padedančias geriau pažinti laukinius gyvūnus, jų aplinką ir žmogaus santykį su gamta.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

Sengirės kinas – kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje vykstančios „Sengirės kino“ savaitės metu daugiau nei 80 ekranų įvairiuose miestuose ir miesteliuose rodo dokumentinį kiną apie gamtą ir jos saugojimą, lydimą požiūrį plečiančių mokslininkų pristatymų.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.

1 d.

1936 m. spalio 1 d. Alytaus rajone atidaryta Kurnėnų mokykla.

1991 m. spalio 1 d. atidaryta Alytaus dailiųjų amatų mokykla.

2 d.

1926 m. spalio 2 d. Jackonių k., Alytaus rajone, gimė pedagogė, tautodailininkė Zuzana Buckevičiūtė-Jankauskienė. Mirė 2005 metais.

1951 m. spalio 2–3 d. vykdant Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Ruduo“ iš Alytaus rajono ištremta 400 žmonių.

4 d.

1936 m. spalio 4 d. Alytuje gimė gydytoja, politikos ir visuomenės veikėja, habilituota mokslų daktarė, profesorė Vida Marija Čigriejienė. 2004–2008 m., 2008–2012 m., 2012–2016 m. Seimo narė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė.

5 d.

1921 m. spalio 5 d. įregistruota Alytaus miesto butų samdytojų sąjunga.

1921 m. spalio 5 d. įkurta AB „Dzūkija“, viena pirmųjų ir reikšmingiausių prekybos bei pramonės įmonių Pietų Lietuvoje.

9 d.

1951 m. spalio 9 d. Egliškių k., Lazdijų rajone, gimė Vytautas Čeponis. 1993–1997 m. SP AB „Lietuvos energija“, „Alytaus šilumos tinklų“ direktorius, UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ direktorius, Rotary klubo narys.

1936 m. spalio 9 d. Punioje, Alytaus rajone, gimė humanitarinių mokslų daktaras, habilituotas socialinių mokslų (edukologija) daktaras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos pedagogikos katedros profesorius, Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centro prezidentas, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys Albertas Piličiauskas. Mirė 2011 metų gegužės 3 dieną Vilniuje.

1981 m. spalio 9 d. Alytuje gimė literatė (kūryba spausdinama „Tėkmės“ literatų klubo almanache, dienraštyje „Alytaus naujienos“, taip pat „lrytas.lt“ rubrikoje „Bendraukime“) Rūta Kanaukaitė.

13 d.

1906  m. spalio 13 d. Mankūnuose, Alytaus rajone, gimė pedagogas, žurnalistas, išeivijos visuomenės veikėjas Albinas Gražiūnas (Graževičius). Mirė 1971 m. liepos 6 d. Niujorke, JAV.

14 d.

1906 m. spalio 14 d. Krokialaukyje įkurtas katalikiškos švietimo ir labdaros draugijos „Žiburys“ skyrius. 

15 d.

1931 m. spalio 15 d. AB „Dzūkija“ prie savo lentpjūvės ir baldų fabriko atidarė Amatų mokyklą.

16 d.

1936 m. spalio 16 d. Žagarėje, Joniškio rajone, gimė tautodailininkas, kalvis, juvelyras, skulptorius monumentalistas Vytautas Jarutis. Alytaus garbės pilietis (2015 m.), Alytaus kultūros premijos laureatas (1994 m.). Mirė 2017 m. rugsėjo 27 d. Alytuje.

1941 m. spalio 16 d. Alytuje pradėjo dirbti Druskininkų mokytojų seminarija. Nuo 1943 m. – Alytaus mokytojų seminarija.

17 d.

1926 m. spalio 17 d. Alytuje Šv. Angelų sargų bažnyčios šventoriuje atidengtas ir pašventintas paminklas Juozui Blozneliui.

18 d.

1886 spalio 18 d. Krokininkuose, Alytaus rajone. gimė matematikas, pedagogas, Alytaus gimnazijos direktorius, Alytaus mokytojų seminarijos direktorius, matematikos vadovėlių autorius Kazys Klimavičius. Mirė 1972 m. vasario 16 d. Alytuje.

1996 m. spalio 18 d. atidarytas „Drevinuko“ skulptūrų parkas. Dailininkė Gintarė Markevičienė.

19 d.

1991 m. spalio 19 d. atidarytas Anzelmo Matučio memorialinis muziejus.

20 d.

1926 m. spalio 20 d. gimė poetas, publicistas, kompozitorius, visuomenės veikėjas Tadas Navickas.

1896 m. spalio 20 d.  Medžiūnų k., Vabalninko vlsč, Biržų apskr., gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupacijos režimui veikėjas, Dainavos apygardos partizanų vadas, Lietuvos kariuomenės savanoris, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Domininkas (Domas) Jėčys. 1947 m. rugpjūčio 11 d. žuvo kautynėse.

24 d.

2001 m. spalio 24 d. įkurtas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras.

25 d.

1991 m. spalio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės valdyba Alytaus šaulių rinktinei suteikė karininko Antano Juozapavičiaus vardą.

26 d.

2011 m. spalio 26 d. ant Dainavos pagrindinės mokyklos fasado atidengta Artūro Sakalausko atminimo lenta.

27 d.

2011 m. spalio 27 d. įkurtas Alytaus miesto bendruomenės centras.

28 d.

1956 m. spalio 28 d. Geidukonių k., Varėnos rajone gimė gydytoja, Alytaus rajono politinė ir visuomenės veikėja Ramunė Gaisrienė.

2011 m. spalio 28 d. atidarytas naujasis Lietuvos tūkstantmečio tiltas.

29 d.

1921 m. spalio 29 d. Ponkiškių k., Alytaus rajone, gimė mokytojas, lituanistas, pedagogas Jonas Kvederaitis. Mirė 2007 m. vasario 24 d. Vilniuje.

31 d.

1876 m. spalio 31 d. Seirijuose, Lazdijų rajone, gimė žymus Lietuvos dailininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas Antanas Žmuidzinavičius. Mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune.

Ne vienerius metus bibliotekose filmus rodantis festivalis NEPATOGUS KINAS šiemet žengia dar vieną žingsnį didesnio kino kultūros prieinamumo srityje.

2026 m. spalio 5 d. įvyksiantis jubiliejinio festivalio atidarymo seansas bus atviras visiems bibliotekų lankytojams Lietuvoje.

Vakaro metu:

– prisijungsime prie šventinės festivalio atidarymo transliacijos;

– dalyvausime virtualiame žaidime;

– prisiminsime įdomias festivalio istorijos akimirkas;

– kalbėsime apie dokumentinio kino poveikį ir apžvelgsime šių metų programą;

– žiūrėsime festivalio atidarymo filmą „Alioša“;

– vaišės.

Apie filmą „Alioša“ (Estija, 2008, 67 min., N-13)

Atminimo ženklas ar tobulas įrankis propagandai? Talino centre stovintis Bronzinis kareivis sukiršina Estijos visuomenę.

Estijai atgavus nepriklausomybę, dauguma sovietų režimo pastatytų paminklų buvo išardyti. Tačiau Talino centre stovintis Bronzinis kareivis Alioša išliko ir tapo skirtingų istorinių atminčių susidūrimo simboliu.

Daliai estų paminklas primena sovietinę okupaciją ir represijas, o daliai rusakalbių šalies gyventojų jis siejasi su istorine atmintimi, ryšiu su Rusija ir rusiškąja tapatybe. Skirtingos istorijos interpretacijos Bronzinį kareivį pavertė visuomenę skaldančių ginčų centru.

Vieta: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2)
Renginio pradžia: spalio 5 d. 18.15 val.
Transliacijos pradžia: 18.30 val.

Renginys nemokamas, maloniai kviečiame!

Organizatoriai – Dokumentinių filmų festivalis NEPATOGUS KINAS ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

Spalio 7 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) kraštietė Danutė Kurkulionienė-Raistinė pristatys psichologinį romaną „Kaimo daigeliai miesto šaligatviuose“, atskleidžiantį jautrią sovietmečio vaikų ir paauglių patirtį. Tai jau trečioji alytiškės knyga.

Naujausiu kūriniu autorė nori pasiųsti skaitytojui žinutę – tai istorija iš patirties, kad nuo tarybinių laikų iki šiandien jaunų žmonių tarpe vis dar aktuali problema yra patyčios, prisitaikymo sunkumai ir tapatybės paieškos. Jos svarbios visoms kartoms. Ypač jaunam daigeliui, augusiam vienkiemyje ir patekusiam į didmiestį.

Apie knygą: Dienos šviesą išvydusioje knygoje autorė aprašo iš vienkiemių kilusių jaunuolių kelią – nuo pirmųjų iššūkių mokykloje, kur jie susiduria su patyčiomis ir atskirtimi, iki paauglystės išbandymų, kai penkiolikmečiai išvyksta į didmiesčius mokytis to, kas jiems svetima.

Naivūs, nedrąsūs ir lengvai pažeidžiami, jie tampa apgaulės aukomis, tačiau kartu ieško savęs, bando prisitaikyti prie miesto gyvenimo ir drąsiai prieštarauja tam, kas jiems nepriimtina. Tai romanas apie trapų žmogaus vidinį pasaulį, apie kovą su aplinkos spaudimu ir pastangas išsaugoti savo tapatybę.

Apie autorę: D. Kurkulionienė-Raistinė – Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė, Lietuvos kūrybinės raiškos „Menų sodas“ narė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Alytaus skyriaus narė – tapytoja, surengusi vienuolika personalinių tapybos darbų parodų. 2012 m. išleido knygą „Vijokliai“, o 2024 m. – apsakymų ir eilėraščių knygą dzūkų kalba „Iš dzūkiškų budinkų ir ne cik“...

Susitikimą savo dainomis paįvairins Vilma Klimavičienė.

Kviečiame jaukiai praleisti vakarą!

Spalio 1 d. 17 val. kviečiame į šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Andriaus Pulkauninko naujausios knygos „Pelynas, mirkytas acetone“ pristatymą ir diskusiją Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Tai susitikimas, kuriame netrūks netikėtų istorijų, provokuojančių temų ir pokalbių apie knygą bei jos herojus. Autorius savo kūrinyje žvelgia į gyvenimą savitu kampu, o skaitytoją kviečia ne tik skaityti, bet ir susimąstyti.

Apie knygą: Sako, kad atsiplėšus nedidelį gabalėlį knygos puslapio ir pasikišus po liežuviu, galima išvysti nuostabių haliucinacijų. Dar sako, kad suvyniojus silkę su galva į knygos lapus ir palaikius ją kambario temperatūroje tris dienas, ji pradės kalbėti ir papasakos visas pasaulio paslaptis, atidengs visas uždangas. Tačiau visa tai – purvinas marketingo triukas!

Knygos autorius nesiūlo ir primygtinai nerekomenduoja vynioti iš knygos popieriaus suktinių, draudžia uostyti poligrafijos dažus ar knygos pelenus, skirtingai nei tai daro knygos herojai. Jie įgudę deginti savo gyvenimą ir jaunystę nesibaigiančiuose nelegaliuose reivo vakarėliuose, alternatyviuose festivaliuose ir performansuose, mėgaujantis trumpalaikiais sekso nuotykiais, nuolatos susiduriant vienam su kitu mažame pogrindžio pasaulėlyje. Toliau seka meilė, fatališka alchemija ir likimo ironija.

To paties autoriaus anksčiau išleistos knygos: „Miegantys ugnyje“ (2023 m. audio leidyba „Audioteka“), „Paskendęs turgus“ (2024 m. audio leidyba „Audioteka“), „Jautrumo gravitacija“ (2025 m. „Slinktys“).

Kviečiame į susitikimą su autoriumi – pokalbį apie jo kūrybą, literatūrą, personažus, įkvėpimus ir pasaulį, kuriame pelynas gali būti mirkomas acetone!