Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir vėl kviečia jaunimą naujiems atradimams! „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ – tai kultūrinių patirčių festivalis, pernai sėkmingai debiutavęs Dzūkijos sostinėje. Šiemet, balandžio 18 dieną, jis vėl stebins įkvepiančiais susitikimais bei įtraukiančiomis edukacijomis. Projekto partneriai – Alytaus kultūros centras pasirūpins, kad veiklos vyktų erdviose jų patalpose. Mums labai svarbu, kad kiekvienas atėjęs jaustųsi laisvai ir patogiai.

Ką galima atrasti kelyje nuo artisto iki mentalisto? Edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, vyksiančios festivalio metu, sukurs jaunimui galimybę per įtraukią kūrybinę veiklą artimiau pažinti kultūros procesus. Atrasti, patirti ir atsiskleisti jauniems žmonėms padės savo sričių specialistai bei žinomi menininkai, literatūros lauko atstovai. Intriguojančiam pokalbiui pakvies jaunimui puikiai pažįstama keliautoja, blogerė, „Pildyk“ ambasadorė DEMINO. Kultūrinių veiklų siestą vainikuos Gediminas Mačiulskis ir egzotiškas Afrikos būgnų skambesys, kurio autoriumi galėsi tapti ir tu.

Festivalis „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ suteikia moksleiviams unikalią galimybę patirti kitokias pamokas ir vėliau dalintis įspūdžiais bei aptarti naujai įgytas patirtis klasėje. Be to, visi festivalio renginiai – NEMOKAMI – tereikia noro, entuziazmo ir jūsų laiko.

DĖMESIO! Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: edukatorė Viktorija Juškienė, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba tel. nr. +370 656 98 503.

Kultūrinių patirčių festivalio „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ PROGRAMA:

• 9.30 val. VšĮ Menų spaustuvė „Šiuolaikinio cirko edukacija“
• 9.30 val. Renata Šerelytė „Praeitis ir ateitis paauglių literatūroje: koks pasaulis mūsų laukia ir kokio nebeprisimename”
• 9.30 val. MOSTAI. Armino Bartulio teatro improvizacijos
• 9.30 val. MOSTAI. „Politinis žaidimas: Rizikingas rinkėjas“
• 9.30 val. Režisieriaus Antano Gluskino edukacinės filmų kūrimo dirbtuvės „Dėmesio, filmuojam“
• Nuo 11 val. Edukacinis medijų ir informacinio raštingumo furgonėlis „Cookie truck“ (registracijos nėra)
• 11 val. Jurgos Tumasonytės kūrybinio rašymo dirbtuvės
• 13 val. Kauno IX forto muziejaus edukacija „Bausti negalima pasigailėti“
• 13 val. Virtualios realybės edukacija apie ekologiją ir tvarumą „Žalioji žinutė“ + žaidimas
• 13 val. Slemo kūrimo dirbtuvės su Jovaru Kelpšu
• 13.30 val. Ignės Zarambaitės literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Būk kaip upė“ + knygų skirtuko gamyba
• 14 val. Kauno IX forto muziejaus edukacija „Tremtis: išlikti ir papasakoti“
• 15 val. (NE)ATRASTI HORIZONTAI susitikimas su keliautoja, blogere, „Pildyk“ ambasadore DEMINO (registracijos nėra)
• 16 val. Festivalio uždarymas ir geras laikas – muzikinis-edukacinis susitikimas Gediminas Mačiulskis ir Afrikos būgnai (registracijos nėra)

Balandžio 18 d. susitikime Alytaus kultūros centre (Pramonės g. 1B) ir kartu pasisemkime įkvepiančių kultūrinių patyrimų!

Festivalio partneris – Alytaus kultūros centras, rėmėjas – AB „Kauno grūdai“.

Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Norime su Jumis pasidalinti ypatinga naujiena – kunigas Benas Lyris į jaukų ir prasmingą susitikimą pakvies tiek Alytaus miesto, tiek rajono gyventojus. Balandžio 3 d. 14.30 val. su dvasininku pasimatysime Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filiale (Vytauto g. 38), o tą pačią dieną, 17.30 val., susitiksime ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Dvasininkas nuoširdžiai dalinsis asmeniniais išgyvenimais, įkvepiančiomis žmonių patirtimis bei iššūkiais, su kuriais tenka susidurti šiuolaikiniam žmogui, taip pat susipažinsime su jo kūryba bei naujausia autoriaus knyga „Kunigo širdies dienoraštis“.

Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų patirčių, kurios padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Jis iš visos širdies tiki, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers visus KAIP ir šiuo tikėjimu užkrečia ne tik savo knygų skaitytojus, bet ir daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose.

Jis studijavo filosofiją ir teologiją VDU ir Kauno kunigų seminarijoje, klausė pastoracinės psichologijos paskaitų Milane. Rašyti eilėraščius B. Lyris pradėjo dar besimokydamas mokykloje ir nuo to laiko nebeįsivaizduoja gyvenimo be kūrybos, poezijos. Ir nekelia nuostabos, kad visos Beno Lyrio išleistos knygos tampa bestseleriais.

Kviečiame į susitikimą su knygų autoriumi, kurio žodžiai gydo, įkvepia ir priartina prie širdies bei gėrio pasaulio!

Renginys nemokamas, bet vietų skaičius ribotas, kadangi mūsų bibliotekos renginių salė yra jauki ir kompaktiška.

Balandžio 2 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Ukrainos karo veteranas, rašytojas Oleksandras Tereščenka (g. 1966 m.) pristatys savo knygą „Gyvenimas po 16.30. Po septynerių metų“.

Renginyje dalyvaus autorius O. Tereščenka, žiūrėsime rašytojo ir žurnalistės Nemiros Pumprickaitės interviu LRT vykusioje akcijoje „Radarom“. Renginį moderuos rašytoja Loreta Jastramskienė, iš ukrainiečių kalbos vers Irina Zaikova.

Knygos autorius O. Tereščenka 2014 m. vasarą, Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus pulti Donecką bei Luhanską, savanoriu įstojo į Ukrainos kariuomenę, tarnavo oro divizijoje. Budint Donecko oro uoste, į patalpą, kurioje buvo O. Tereščenka su kitais kariais, pataikė granata. Ją karys pagriebė ir bandė išmesti, granata sprogo rankose. Sunkiai sužeistas, jis neteko dešiniosios rankos ir kairiosios rankos plaštakos, gavo sunkią akies traumą, tačiau išgelbėjo bendražygių gyvybę.

Savo patirtis O. Tereščenka aprašė knygoje, kurią galima vadinti dokumentine publicistika, dienoraščiu, išgyvenimo literatūra.

Knygą lietuvių kalba išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, vertėja Halina Kulinič. Knyga pelnė skaitytojų pripažinimą, ji pristatyta tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2024 m. gausiai auditorijai.

Apie ką šis kūrinys ir kodėl autorius jį rašė? Tai renginio dalyviai sužinos iš pirmų lūpų – kalbėdami ir diskutuodami su knygos autoriumi O. Tereščenka. Renginio metu bus galima įsigyti knygą.

Renginį organizuoja Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Nuotraukos Vygaudo Juozaičio

Vilniaus knygų mugėje buvo paskelbti jubiliejinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai. Jau dvidešimtą kartą skaitytojai kviečiami rinkti jiems labiausiai patikusias Lietuvos autorių knygas iš komisijos pasiūlytų knygų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2024 metais.

Vaikų ir paauglių kategorijos knygas atrinko: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Skujytė-Razmienė (komisijos pirmininkė); vaikų knygų leidybos specialistė, rašytoja, vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė Ieva Vaitkevičiūtė; prozininkė, novelistė, knygų paaugliams autorė Daina Opolskaitė;  dailėtyrininkė, vaikų knygų iliustracijų tyrėja dr. Jolita Liškevičienė ir prozininkė, vaikų ir paauglių knygų autorė Kotryna Zylė.

Prozos ir poezijos kategorijų knygas vertino: literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus (komisijos pirmininkas); literatūrologas, leidėjas Mantas Tamošaitis; rašytoja, „Meno bangų“ projektų vadovė Gintarė Adomaitytė; rašytoja, literatūros kritikė Renata Šerelytė ir literatūrologė dr. Rita Tūtlytė.

Negrožinės literatūros ekspertų komisiją sudarė: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto docentė, vertėja dr. doc. Gitana Vanagaitė (komisijos pirmininkė); literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. Reda Pabarčienė; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja, projektų vadovė, įvairių konkursų komisijų narė doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė; istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Marius Ėmužis ir poetas, vertėjas Antanas Gailius.

Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki balandžio 23 d. portaluose metuknyga.lt ir lrt.lt, elektroniniu paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba paštu, laiškus siųsdami adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai bus apdovanoti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos abonemento skyriuje (Seirijų g. 2) rasite specialiai šiai akcijai parengtą knygų lentyną, iš kurios galite drąsiai skolintis leidinius į namus.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai 

Poezijos knygos 

• Austėja Jakas, „Mėlynieji malonumai“, išleido Baziliskas  
• Jurgita Jasponytė, „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  
• Mindaugas Nastaravičius, „Antra dalis“, išleido Tyto alba  
• Tomas Petrulis, „Daikto kūnas“, išleido Baziliskas  
• Vytautas Stankus, „Renkant kaulus“, išleido Baziliskas 

Prozos knygos 

• Ieva Dumbrytė, „Negrįžtantys“, išleido Kitos knygos  
• Mykolas Sauka, „Kambarys“, išleido Odilė  
• Ieva Marija Sokolovaitė, „Pozuotoja“, išleido Baziliskas  
• Kotryna Zylė, „Mylimi kaulai“, išleido Aukso žuvys  
• Darius Žiūra, „Diseris“, išleido Kitos knygos su Vilniaus dailės akademijos leidykla 

Negrožinės knygos 

• Viktorija Daujotytė, „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  
• Donaldas Kajokas, „Leistinas privatumas. Dienoraščiai: 1979–1999“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  
• Jolita Mulevičiūtė, „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas  
• Rūta Oginskaitė, „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, išleido Inter se  
• Arūnas Streikus, „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“, išleido Naujasis židinys-Aidai 

Knygos paaugliams 

• Justina Kapeckaitė, iliustruotojas Paulius Uziela, „Tyroji Aušra“, išleido Nieko rimto 
• Aušrinė Tilindė, iliustruotoja Roberta Railaitė, „Šiurpnakčio istorijos“, išleido Alma littera 
• Rebeka Una, iliustruotoja Lena Klyukina, „Paskutiniai vaikai“, išleido Nieko rimto

Knygos vaikams 

• Eglė Jasė, iliustruotoja Julija Račiūnaitė, „Kamandosė“, išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“   
• Rūta Kačkutė, iliustruotojos Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas, „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“, išleido Alma littera  
• Vytautas V. Landsbergis, iliustruotoja Dalia Karpavičiūtė, „Pūkis ir kėkštas“, išleido Dominicus Lituanus  
• Paulius Norvila, iliustruotoja Patricija Bliuj-Stodulska, „Tėčio Marselio liežuvis“, išleido Baltos lankos 
• Paulius Norvila, iliustruotoja Salvija Vaičikonytė, „Išprotėję eilėraščiai“, išleido Nieko rimto 

Akciją „Metų knygos rinkimai“ organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis. 

Kovo 27 d. 17 val. kviečiame visus besidominčius tiek istorija, tiek praktiniais kapų priežiūros sprendimais į paskaitą „Kapų priežiūra: tradicijos, tvarumas ir regionų istorijos“. Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2), bus galimybė užduoti klausimus pranešėjams, todėl kviečiame susipažinti su renginio programa.

1. Įžanga

2. „Alytaus miesto kapinės: nuo viduramžių iki šių dienų“
Pranešėjas: AKM muziejininkas, Vilmantas Dunderis

XIV-XVII a. įkapės ir ką jos mums pasakoja apie praeitį.
Žydų kapinių epitafijos: seni užrašai ant kapų ir jų vertimais į lietuvių kalbą.
Garsūs žmones, kurie ilsisi Alytaus miesto kapinėse ir kodėl jų gyvenimai svarbūs šiandien.

3. Tvarūs paminklai ir mažiau priežiūros reikalaujantys sprendimai
Pranešėjas: Povilas Galinis, paminklų statymo įmonės „Kadiz.lt“ vadovas

Kaip renovuoti senus kapus, išlaikant jų autentiškumą?

Ilgaamžiai ir mažai priežiūros reikalaujantys sprendimai.

4 „Kapų priežiūra: ekologiški sprendimai ir ilgaamžiai augalai“
Pranešėja: Rūta Matulienė, kapų priežiūros įmonės „Eram service“ vadovė

Sezoninės kapavietės priežiūros patarimai ir augalai.
Kaip rinktis žvakes, augalus ir dekoracijas, mažinančias aplinkos taršą?
Kaip kapinių tvarkymas gali tapti bendruomenės projektu?

5. Uždarymas
Apibendrinimas ir padėka dalyviams.

Įėjimas laisvas ir nemokamas! Maloniai kviečiame!

Kovo 19 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skulp­to­rius, me­džio dro­žė­jas Kęstutis Benedikas pristatys savo pirmąją poezijos knygą „Obels žiede matau akis“. Susitikimą moderuos bibliotekos renginių („Dvi kartos traukinyje“, „Imbiero vakarai“) lankytojams puikiai pažįstamas poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas.

Apie autorių: medžio skulptorius, meno kūrėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugiau nei dešimtmetį gyvuojančio tarptautinio skulptūros simpoziumo organizatorius, kurio dar­bai ži­no­mi dau­ge­ly­je ša­lių. Plati Kęstučio kūrybinės patirties geografija, apimanti parodas, simpoziumus, plenerus, bienales, kūrybines stovyklas, seminarus Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Argentinoje, Kosta Rikoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje. Aly­tiš­kiams šio kū­rė­jo var­das dažniausiai sie­ja­mas su vis tur­tė­jan­čiu An­zel­mo Ma­tu­čio skulptūrų par­ku. 2014 m. Kęstučiui Benedikui suteiktas meno kūrėjo statusas.

Kviečiame jaukiai praleisti vakarą poezijos apsuptyje!

„... Iš pasakų šalies sparnais vasnodami atskriskit,

Nutūpkite ant mano delno šokantys drugiai.

Atneškite man mažą gabalėlį saulės,

Jos šypseną, vaiskias vaivorykštės spalvas.

Atneškit ant sparnų saulėlydžio pašvaistę,

Simfoniją skambių lietaus lašų.

Atskriskite, tikrai lyg mažas vaikas lauksiu,

Ant mano ištiestų į dangų nukreiptų delnų.

Vasnokite sparnais, sukelkit virsmą,

Sparnų vėduoklėmis paglostykit akis.

Kad sieloj ir širdy vėl būtų šventė,

Atverkite dabar man pasakų šalies duris...“  

Kovo 18 d. 17.30 val. kviečiame į autorinį vakarą „Drugelio sparno paliesti“, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2). Vakaro metu skambės Arūno Žiemelio poezijos eilės, bus pristatomos dvi autoriaus naujausios knygos: „Per mane vėl kalbi“ ir „Iš verdenių gelmės  ta giesmė“ bei menininkės Linos Danilienės autoriniai keramikos darbai. Renginio metu eiles skaitys Angelė Statkuvienė. Muzikinę pavasarinę nuotaiką kurs J. Gruodžio konservatorijos kanklininkės.

Kviečiame į jaukų meno ir poezijos vakarą!

Renginys nemokamas.

Pavasariui vis labiau užplūstant mūsų širdis, norisi pozityvių, įkvepiančių istorijų, tad kovo 20 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje rašytoja, vertėja, alytiškė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė savo kūrybos gerbėjams pristatys jau 17-ąjį romaną „Trečias kartas nemeluoja“, kuris jau tradiciškai „užgimė“ Nidoje, moters mylimame kurorte. Viena skaitomiausių Lietuvoje knygų autorių teigia, kad nors jos gyvenimiškuose romanuose pasitaiko visko, tačiau jų pabaigos optimistinės – visada yra viltis, jog viskas baigsis gerai.

Apie romaną: Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Kviečiame praleisti vakarą kartu su gyvenimiškų istorijų guru!

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkės, kovotojos už laisvę, kraštietės Elės Radzevičiūtės-Andriuškevičienės surinkti prisiminimai, eilėraščiai ir nuotraukos, primenantys visuomenei Lietuvos istoriją sugulė į knygą vykdant projektą „Sušaudyta kūryba / Elė Radzevičiūtė-Andriuškevičienė“. Kovo 13 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje (Seirijų g. 2) vyks šio leidinio pristatymas, kuriame dalyvaus ir gausus būrys svečių: knygos sudarytojas Juozas Žitkauskas, Lazdijų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblis „Riecimėlis“ ir kiti.

Autorės eilėraščiai pasakoja patirtus išgyvenimus, apdainuoja palaužtą laisvės troškimą, prarastą viltį sugrįžti, meilę, tėviškės ilgesį. Elė Radzevičiūtė-Andriuškevičienė parašė labai daug dainų, kurios plačiai pasklido ne tik po Dzūkijos regioną, bet ir po Lietuvą. Atokvėpio valandėlėmis aplankiusios mūzos įkvėpti įvairaus žanro kūriniai, patvirtinantys, kad kovos su okupantais vyko ne tik ginklu, bet ir plunksna. Kūrybinis partizanų palikimas svarbus ir istorijai, ir kultūrai, ir menui. Partizanų dainos, dažnai gimdavusios iš girių bunkeriuose užrašytų eilių, – ypatinga kūrybos sritis. Ypač tuo, kad keliaujant iš lūpų į lūpas tikroji autorystė nusitrynė ir jos virto liaudies dainomis.

Maloniai kviečiame praleisti vakarą bibliotekoje!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lazdijų rajono savivaldybė.

Mūsų visų tikslas – Lietuvos valstybės atkūrimas. Tokios valstybės, kurioje žmogus gyventų jaukiai ir patogiai. Žmogaus gerovė – tai ir Lietuvos gerovė. Mes grįžtame į civilizuotą Europą, ir todėl sieksime dirbti ir gyventi kaip europiečiai. (Kęstutis Glaveckas, 1990 metų vasaris)

Ši paroda skiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko 75-osioms gimimo metinėms paminėti. 2024 m. balandžio 30 d. jam būtų sukakę 75-eri. Kęstutis Glaveckas neabejotinai yra vienas žymiausių moderniojo Lietuvos parlamentarizmo atstovų – septynių Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų (1996–2021) narys, politikas tarsi iš prigimties, profesines ekonomisto žinias taikęs Lietuvos teisėkūroje ir politiniame gyvenime, kuriame dalyvavo beveik trisdešimt metų. Būdamas liberalių pažiūrų jis prisidėjo kuriant svarbias Lietuvos ekonomikos institucijas: Lietuvos laisvosios rinkos institutą, Nacionalinę vertybinių popierių biržą.

Smalsumas, žinių troškimas ir lyderio savybės Kęstučiui nutiesė kelią į ekonomikos mokslo aukštumas. Vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, kur mokėsi sustiprintoje matematikos klasėje. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Likęs dirbti kaip fakulteto stažuotojas, asistentas, aspirantas, būdamas vos 27-erių, 1976 metais Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute apgynė daktaro disertaciją, o 1988 metais Estijos mokslų akademijos Ekonomikos institute – habilituoto daktaro disertaciją. 39-erių tapo vienu iš jauniausių to meto Lietuvos habilituotų daktarų ir profesorių. Tai liudija ypatingą mokslininko talentą, gebėjimą analizuoti ir sisteminti ekonomikos mokslo žinias. Pertvarkos metais, atsiradus pirmosioms galimybėms išvykti stažuotis į užsienį, K. Glaveckas tobulinosi Frankfurto prie Maino (VFR), Niujorko (JAV), Budapešto ekonomikos ir Debreceno (Vengrija) universitetuose. Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete studentų buvo mylimas dėstytojas ir autoritetas, gavęs „komandoro“ pravardę. Paskaitas skaitydavo be konspekto, turėjo sukaupęs daug informacijos ir mokėjo šias žinias skleisti studentų tarpe. Buvusi K. Glavecko studentė ir doktorantė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva taip prisiminė jo paskaitas universitete: „Iš jo aš ir visa mūsų karta gavom supratimą apie tai, kas yra laisvė, kokie yra laisvosios rinkos principai, galėjome įsivaizduoti būsimos laisvos Lietuvos gyvenimą. Jo paskaitose buvo viskas: turėjo dėstyti apie planinio ūkio tobulinimo principus, tačiau dėstydamas sugriaudavo visą sovietinę ūkio sistemą.“

Atgimimo metais profesorius Kęstutis Glaveckas neliko nuošalėje nuo praktinės ekonomikos ir ekonominės politikos klausimų. Jis aktyviai įsitraukė į to meto diskusijas dėl ekonominės Lietuvos ateities, respublikos ekonominio savarankiškumo ir ūkio mechanizmo koncepcijos kūrimo. Dirbo kartu su kitais žymiais Lietuvos ekonomistais: Kazimieru Antanavičiumi, Algiu Dobravolsku, Stasiu Kropu, Vytu Navicku, Kazimira Danute Prunskiene, Albertu Šimėnu, Stasiu Uosiu, Gediminu Vagnoriumi, Eduardu Vilku, Nijole Žambaite ir kitais. Daugelis iš jų kartu su K. Glavecku vėliau tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Reformų kelią pasirinkusios Lietuvos komunistų partijos lyderiai taip pat pastebėjo jauno ekonomikos profesoriaus talentą. Algirdo Brazausko pakviestas, 1989 m. rugpjūčio mėn. K. Glaveckas sutiko tapti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Ekonominių ir socialinių klausimų skyriaus vedėju, o po kelių mėnesių, 1989 m. gruodžio 22 d., LKP XX suvažiavime buvo išrinktas LKP CK sekretoriumi, atsakingu už ekonomines reformas Lietuvoje.

1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą K. Glaveckas kandidatavo kaip savarankiškos LKP kandidatas Alytaus miesto Putinų rinkimų apygardoje Nr. 60. Alytaus rinkėjams pažįstamas iš viešų debatų, diskusijų dėl ekonominio savarankiškumo, rinkimus jis laimėjo jau pirmajame ture. 1990 m. kovo 11-ąją, būdamas vos 40-ties, Kęstutis Glaveckas tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.

Suspendavęs savo narystę LKP, Lietuvos parlamente K. Glaveckas priklausė Liberalų frakcijai, kurioje dirbo kartu su akademiku Eduardu Vilku, Bronislovu Lubiu, kolega ekonomistu iš Vilniaus universiteto Arvydu Kostu Leščinsku ir kitais. Buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinę Ekonomikos komisiją. Dirbo ir kitose Aukščiausiosios Tarybos komisijose ir darbo grupėse: Lietuvos Respublikos parlamentinėje-vyriausybinėje komisijoje konsultacijoms su Rusijos TFSR, Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSRS specializuotoje parlamentinėje-vyriausybinėje ekonomikos ekspertų grupėje, Lietuvos Respublikos ekonomikos reformos programos projekto alternatyvų rengimo komisijoje, Aukščiausiosios Tarybos laikinojoje ekonomikos reformos komisijoje, Centrinėje privatizavimo komisijoje, komisijoje bankininkystės klausimams tirti.

Septynių kadencijų K. Glavecko darbas Lietuvos Respublikos Seime pasižymėjo stebėtinu pastovumu – jis buvo nuolatinis Biudžeto ir finansų komiteto narys, komiteto pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Pastovumas, o galbūt ir rinkėjų ištikimybė ryškėjo jam kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Seimą. 1996 m. Alytaus miesto rinkėjų išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, vėlesniuose rinkimuose, net tris kartus (2000, 2004 ir 2008 m.) Seimo nario mandatą gavo nuo Kauno miesto Dainavos rinkimų apygardos rinkėjų. Galima sakyti, kad K. Glaveckas pasižymėjo tobulo parlamentaro savybėmis – eruditas, diskusijų ir debatų, subtilaus humoro ir žodžio meistras, gebėdavęs kolegoms paprastai paaiškinti sudėtingus ekonomikos reiškinius. Parlamentinių diskusijų metu ištarti taiklūs Kęstučio Glavecko aforizmai, matyt, dar laukia politinės komunikacijos tyrėjų publikacijų, o čia verta prisiminti nors keletą jų: „Nesvarbu koks katinas, svarbu kad peles gaudo“, „Alkanam žmogui duokime ne žuvį, o meškerę. Išmokykime žmones žvejoti“, „Taupydamas nepraturtėsi“.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga 2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Kęstutis Glaveckas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Lyg prisimenant ir įamžinant Vilniaus universiteto studentų ir doktorantų profesoriui duotą „komandoro“ vardą, Prezidentas Valdas Adamkus 2004 m. apdovanojo K. Glavecką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2021 m. liepos 28 d. Prezidentas Gitanas Nausėda – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro Kęstučio Glavecko gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, studijų ir dėstytojo metus Vilniaus universitete, ekonominių Lietuvos reformų ir jų projektų, verslo ir ekonomikos institutų kūrimo bei reikšmingiausius parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Kęstučio Glavecko šeimos archyve, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, ekonomisto Rimanto Busilos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Arvydo Kosto Leščinsko asmeniniuose archyvuose. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas.

Nuoširdžiai dėkojame signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei, dukrai Ramunei, padėjusioms parodai atrinkti šeimos archyvo nuotraukas, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Arvydui Kostui Leščinskui, asmeniniame archyve išsaugojusiam Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto istorijai vertingų fotografijų, kurios iliustruoja ir Kęstučio Glavecko – Vilniaus universiteto dėstytojo – akademinę veiklą.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka prisijungė prie visoje Lietuvoje startuojančio projekto „Sengirės kinas“ ir kovo 12 d. 17 val. renginių salėje parodys Mindaugo Survilos dokumentinę poemą „Sengirė“. 

Šio filmo poveikis senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo srityje „Sengirės kino“ organizatorėms tapo įkvėpimu inicijuojant kiną ir edukaciją jungiantį projektą kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rodomi dokumentinio kino seansai, kuriuos lydi filmų temas praplečiantys mokslininkų video-pristatymai bei kitos veiklos. 

„Norėjosi darant tai, ką mokame geriausiai, išvystyti projektą, kuris prisidėtų prie visuomenės informavimo apie dabartinę Žemės būklę. Žinome, kad geras ir paveikus kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai. Būtent nuo jų prasideda realūs pokyčiai. Filmų kultūrinė vertė ir gamtininkų ekspertiškumas – tai pagrindinės projekto vertybės“, – pasakoja ilgametę patirtį kino kuravimo ir renginių organizavimo srityje turinčios projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė. 

Kovo 12-osios seansą pradės režisieriaus ir biologo M. Survilos video pristatymas, kuriame jis atskleis filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją saugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu?

„Esu dėkingas, kad prieš 7 metus „Sengirės" idėja patikėjo į kino sales gausiai plūstelėję žiūrovai. Tada aiškiai supratome, kad filmo dėka galime ne vien pasakoti apie senuosius miškus, bet ir veikti. Labai džiaugiuosi, kad filmas įkvėpė susiburti nuostabią „Sengirės fondo“ komandą, kurios įdėto darbo dėka šiandien esame išpirkę ir nuo kirtimų apsaugoję jau apie 200 ha miškų, kuriuose kiekvienas, net ir mažiausias organizmas, gali jaustis saugus. Už miškų išpirkinėjimą ne mažiau svarbi „Sengirės fondo“ veikla – visuomenės švietimas. Džiaugiuosi, kad šiemet su mano filmu prasikals ir dar vienas edukacinis daigelis – „Sengirės kinas“, – džiaugdamasis projektu pasakojo M. Survila.

Daugiau apie projektą „Sengirės kinas“

Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kartą per mėnesį kvies žiūrovus skirti visą savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti filmai iš viso pasaulio apie gamtos įstabumą ir pažeidžiamumą bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau apie filmą „Sengirė“ (Lietuva, 2017 m., 85 min.)

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Laukiame Jūsų magiškame kino seanse, kuris vyks kovo 12 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2)!

2 d.

1940 m. kovo 2 d. Butrimiškiuose, Alytaus apskr., gimė Lietuvos televizijos ir kino dokumentininkas, žurnalistas, kultūros paveldo metraštininkas, redaktorius Bronius Slavinskas.

Mirė 2014 09 19.

4 d.

1925 m. kovo 4 d. gimė visuomenės veikėjas, skautas, Tauro apygardos partizanas, Lietuvos kariuomenės savanoris Kazimieras Savičius-Uranas. Mirė 2008 01 15 Alytuje. 

6 d.

1990 m. kovo 6 d. atidaryta Alytaus vaikų poliklinika.

9 d.

1925 m. kovo 9 d. Dvarčėnų k., Daugų vlsč., Alytaus apskr., gimė partizanų ryšininkė, laisvės kovotoja, rašytoja, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Izabelė Navarackienė. Mirė 1921 m.

10 d.

1965 m. kovo 10 d. Alytuje gimė futbolininkas, 1991 m. Lietuvos čempionas, 1993 m. Ukrainos čempionas, 1991–1997 m. Lietuvos rinktinės vartininkas, 1989 m. ir 1992 m. geriausias Lietuvos futbolininkas Valdemaras Martinkėnas. Mirė 2004 07 20 Nova Gorica, Slovėnijoje.

16 d.

1950 m. kovo 3 d. Alytuje gimė Alytaus rajono kultūros centro liaudies teatro režisierė, poezijos švenčių Alytaus rajone pradininkė, organizatorė, teatrų konkurso „Kaimo liktarna“, skirto kraštiečio teatrologo V. Maknio premijai laimėti, iniciatorė ir puoselėtoja Aldona Balalienė.

19 d.

1955 m. kovo 19 d. Šeduvoje, Radviliškio r., gimė Alytaus miesto politinis veikėjas Juozas Skestenis.

20 d.

1970 m. kovo 20 d. Alytuje gimė aktorė, režisierė, Alytaus teatro direktorė, Alytaus kultūros vadybos akademijos sumanytoja ir viena iš vadovių, Alytaus miesto kultūros premijos laureatė Inesa Pilvelytė.

21 d.

1960 m. kovo 21 d. Šiauliuose gimė literatūrologijos magistras, poetas, kunigas, Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys, Pilnų namų bendruomenės Panaroje (Merkinės sen., Varėnos r. sav.) įkūrėjas Valerijus Rudzinskas.

28 d.

1965 m. kovo 28 d. gimė tautodailininkė, pedagogė Regina Rinkevičienė.

Pirmąjį pavasario ketvirtadienį, kovo 6 d., 17.15 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) komunikacijos meno paslaptimis dalinsis patyrusi šios srities ekspertė, alytiškė Laura Dabulytė.

Apie Laurą: Komunikacijos profesionalė, šioje sferoje dirbanti daugiau nei 20 metų, kuriai teko valdyti ne vieną komunikacijos krizę. Kaip ji sako, geriausiai pavyko su tomis, apie kurias niekas nežino. Ji ilgą laiką dirbo vaistinių tinklo komunikacijos vadove, telekomunikacijų įmonės „Bitė“ komunikacijos vadove, „Integrity PR“ agentūros projektų vadove, buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadove.

Šiuo metu Laura vadovauja savo įkurtai agentūrai „Budinti komunikacija“, „Žinių radijuje“ veda vienintelę šalyje radijo laidą apie komunikaciją „Aš jus įrašinėsiu“ ir dėsto VU Verslo mokykloje.

Kviečiame įgyti vertingų bei aktualių komunikacijos žinių bei įsitraukti į diskusiją apie moterų lyderystę – galią vesti, įkvėpti ir keisti. Lauksime Jūsų!

Organizatoriai: Alytaus miesto ZONTA klubas ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Pažink svarbiausias Alytaus asmenybes žingsniuodamas! Šįkart išskirtinį dėmesį skirsime Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui – visuomenės ir politiniam veikėjui, poetui, prozininkui, rezistentui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui. 1939–1946 metais Pietų Lietuvos partizanų ryšininkas gyveno ir veikė Alytuje.

Bendruomeniško žygio metu ne tik pagerbsime šį Lietuvai nusipelniusį žmogų, pedagogą, kūrybiškai skiepijusį mokiniams meilę Tėvynei ir gimtajai kalbai, bet ir sužinosime įdomių faktų, pabendrausime bei pastiprinsime sveikatą žingsniuodami gryname ore.

Startas: kovo 7 d. 17.00 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2). Preliminari žygio trukmė ~1,5 val.

Žygio gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius.

Lietuvoje (ir visame pasaulyje) prasidėjo Lietuvių kalbos dienos, šiemet – jau dešimtosios. Vasario ir kovo mėnesiais šalies bibliotekose ir kitose įstaigose bei organizacijose, pasaulio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, literatūrai, istorijai. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016 m., remiantis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Laikas pasirinktas neatsitiktinai – šiuo laikotarpiu minimos Lietuvos valstybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Lietuvių kalbos dienų tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius.

Vasario–kovo mėnesiais Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai taip pat minės Lietuvių kalbos dienas. Pristatome renginių programą ir kviečiame dalyvauti!

Vasario 26 d. 13 val. ir 15 val. Garsiniai skaitymai „Iš slapto bunkerio į tavo ausis…“ iš partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko „Dienoraščio“. Renginys skirtas jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti (vietų nėra).

13 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „Facebook“ puslapyje galėsite stebėti tiesioginę skaitymų transliaciją.

Kovo 3 d. 9 val. Literatūrinė popietė ,,Kelionė lietuvių kalbos labirintais“ (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Kovo 4 d. 11 val. „Džiaugsmo priešpietis senjorams“. Viktorina senjorams (ir ne tik) apie lietuvių kalbą (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2)

Kovo 7 d. 10 val. Protmūšis „Lietuviška kalba dainuoja“ (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Kovo 7 d. 17 val. Literatūrinis pėsčiųjų žygis „Tarp žodžio ir tylos...“, skirtas lietuvių kalbos mokytojui Konstantinui Bajerčiui atminti. Gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius. Startas nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).