Ar norėtum išmokti naudotis elektroninėmis paslaugomis, išmaniai tvarkyti kasdienius reikalus ar tiesiog jaustis užtikrinčiau skaitmeniniame pasaulyje? Prisijunk prie projekto „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ nemokamų kompiuterinio raštingumo mokymų!

Mokymų metu sužinosite, kaip:
✅ tvarkyti viešąsias paslaugas internetu (VMI, Sodra, Regitra, ePolicija ir kt.);

✅ naudotis internetinėmis bendravimo su valdžios institucijomis priemonėmis;

✅ rengti teksto dokumentus ir juos saugiai persiųsti;

✅ skaitmeninti dokumentus išmaniuoju įrenginiu;

✅ pasirašyti dokumentus kvalifikuotu e. parašu;

✅ atpažinti sukčiavimo atvejus internete ir apsaugoti savo asmens duomenis.

Dalyviai gauna pažymėjimus ir mokymo medžiagą.

Dalyviai gali pasirinkti visus mokymų užsiėmimus lankyti bibliotekoje arba rinktis mišrų formatą (bibliotekoje ir nuotoliniu būdu).

Kviečiame nedelsti ir į MOKYMUS registruotis šiais būdais:

Svetainėje: www.mokytiskartu.lt

El. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Tel.: +370 620 20 961

Jūsų miesto ar kaimo bibliotekoje (Alytuje – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje arba tel. +370 315 73 124)

Artimiausios mokymų datos:

I grupė: Sausio 20, 22, 27 dienomis (10–13.15 val.).

II grupė: Vasario 3, 5, 10 dienomis (10–13.15 val.).

Mokymus organizuoja
Asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT), UAB „IT Akademija“, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.

Mes padėsime žengti pirmuosius žingsnius į skaitmeninį pasaulį!

Lygiai po metų, sausio 23 d., 16.30 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) ir vėl viešės mokesčių ekspertė, mentorė Jurgita Navikienė, kuri pristatys naujausią savo knygą „Menas gyventi gerai. Po vienerių metų“. Susitikimą su autore moderuos žurnalistas Arūnas Limantas. 

„Po vienerių metų... Parašius pirmąją knygą „Menas gyventi gerai“, nesinorėjo sustoti. Taip gimė ir ši – antroji. Rašyti knygą vienerius metus – sąlyginai neilgas laiko tarpas. Tačiau tai yra ir disciplina – nepraleisti nė vienos dienos ir suguldyti, surikiuoti mintis į socialinių tinklų įrašus, o vėliau – į knygos puslapius. Visos dar vienerių metų istorijos – nuo Velykų iki Velykų – išjaustos, išgyventos, išliūdėtos. Vienos rašytos pro ašaras, kitos – jaučiant begalinį dėkingumą kitam žmogui, savo esybei, Aukščiausiajam. Kai kurios – su kryptinga intencija atverti plačiau akis sau pačiai, o gal – ir skaitytojui. 

Ši – antroji knyga „Menas gyventi gerai. Po vienerių metų“ – pirmosios tęsinys. Tad ir tobulesnis pavadinimas nei pirmosios „neprisiklijavo“. Tik pavadinimo tęsinys „Po vienerių metų“ įprasmina nepaliaujamą mūsų judėjimą pirmyn – juk nei vienas nesustojome pusiaukelėje. Taigi, tikėtina, kad ir antroji knyga bus kiek kitokia. 

Eiti į gylį – tai ne lįsti į urvą. Priešingai – einant į gylį savo pasaulio suvokime, pleti akiratį, nebeužsidarai tarp keturių sienų ir neapsiriboji ties kieno nors išsakyta mintimi. Dažniau pažvelgi į dangų. Griauni ribas ar bent pleti regos lauką. Keli klausimus ir pats ieškai atsakymų. Nes ir moksliniai tyrimai kinta – vieni tyrėjai gauna skirtingą rezultatą, nei kiti. Taigi, kuo tikėti? Tik Dievu, tik mokslu, tik susikurtais ar primestais autoritetais?“, – taip savo antrąją knygą trumpai pristato jos autorė J. Navikienė.

Kviečiame prasmingai ir jaukiai praleisti penktadienio pavakarę bibliotekoje!

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ bendradarbiaudamas su „Kino pavasariu“ kviečia į filmo peržiūrą sausio 21 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Čia bus rodomas dokumentinis filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“.

Daugiau apie filmą ANTROPOCENAS: ŽMOGAUS EPOCHA (rež. Jennifer Baichwal, Edward Burtynsky, Nicholas de Pencier, Kanada, 2018, 87 min.):

Žmogaus didybės manija, noras užkariauti kuo daugiau gamtos apibrėžia mūsų santykį su Žeme. Milžiniškoms mašinoms be atvangos vykdant neregėto masto kalnakasybos projektus, įprasti kraštovaizdžiai transformuojami į nežemiškas industrines dykvietes. Pasitelkiant stulbinančius panoraminius vaizdus iš viso pasaulio, filme dokumentuojama žmogaus veiklos įtaka geologinei planetos raidai.

Filmo anonsas: https://youtu.be/oPJPnOd_EjA

Dokumentinis filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

„Sengirės kinas“ ir „Kino pavasaris“ filmą sausio 19–26 d. kviečia išvysti daugiau nei 80-yje ekranų visoje Lietuvoje. Projekto žemėlapį galite rasti čia: https://sengireskinas.lt/lokacijos

Daugiau apie projektą SENGIRĖS KINAS

„Sengirės kinas“ – tai naujas kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ padarytas poveikis Lietuvos senųjų miškų apsaugos srityje. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone pažadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebs Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos įstabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Sausio 28 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis ypatinga viešnia, kuri į Lietuvą atvyksta net iš Havajų. Vaiva Rykštaitė – dvylikos knygų autorė, daugiavaikė mama, influencerė, daugiametė LRT skiltininkė, emigrantė susitikimo metu pristatys ir naujausią savo knygą „Mama namuose. Trys valandos iš rytojaus“.

Apie knygą: O kas, jeigu daugiavaikė mama nustotų pataikauti pasauliui ir anytai, liautųsi jaustis kalta, kad ne viską daro pagal psichologų rekomendacijas, ir pagaliau pasakytų, kaip iš tiesų jaučiasi? Jei ji dalintųsi ne patarimais, o patirtimi – kas vaikus auklėjant jai veikia, kas neveikia, o kas gal ir veiktų, jei tik turėtų daugiau valios ir kantrybės tas teorijas pritaikyti?

Kaip ir pati motinystė, ši knyga sunkiai įspraudžiama į vieną žanrą – tai ir džiazas, ir išpažintis, ir kelionė vienu metu. Ji – apie tylą, jausmus, nuotykius. Apie santykius su vyru ir draugėmis, kurios vaikų neturi. Apie žaislus, ribas, cukrų.

Tai ir kultinės knygos „Pirmąkart mama“ tęsinys. Pastarojoje autorė rašė apie virsmą – motinystę kaip esminį moters tapatybės pokytį. Šioje motinystė jau kaip kelias: nuo nežinojimo į žinojimą ir norą tuo žinojimu pasidalinti, kiekvieną moterį padrąsinti kurti tik savą, autentišką motinystę.

Vaiva kviečia susitikti ir pasikalbėti gyvai bei mielai atsakys į Jūsų klausimus.

Renginio metu bus galima įsigyti autorės knygų. 

1 d.

1911 metų sausio 1 d. Girdžių k., Jurbarko r., gimė kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys Zigmas Aleksandravičius. 1929–1935 m. dirbo Alytuje, vargoninkavo I Alytuje, Šv. Liudviko bažnyčioje. Vadovavo Šv. Liudviko ir Šv. Angelų sargų bažnyčių, Aukštesniosios miškininkystės mokyklos, miesto chorams. Alytuje surengė apie 50 vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertų. 1939–1945 m. dėstė Kauno konservatorijoje. 1945–1959 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos dėstytojas, nuo 1947 m. – docentas. Mirė 1965 kovo 5 d. Vilniuje.

1946 metų sausio 1 d. Dauguose, Alytaus r,. gimė architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros ir dizaino fakulteto Piešimo katedros docentas Viktoras Bakšys.

1991 m. sausio 1 d. prie Kraštotyros muziejaus prijungti Anzelmo Matučio ir Antano Jonyno memorialiniai muziejai.

3 d.

1961 metų sausio 3 d. Alytuje gimė inžinierius statybininkas, Alytaus miesto politinis veikėjas, 2003–2007, 2007–2011, 2019–2023 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, 2007–2010 m. Alytaus miesto savivaldybės meras Česlovas Daugėla.

5 d.

1926 metų sausio 5 d. Demeniškiuose, Lazdijų r., gimė literatė, spaudos darbuotoja, prozininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė Jadvyga Vailionienė-Andriulionytė. Gyveno Lazdijų rajono Avižienių kaime. Išleidusi daugiau kaip dešimt savo kūrybos knygų, kurios būsimoms kartoms tarnaus kaip enciklopedijos – savo krašto papročių, skambios ir dainingos dzūkų tarmės, Dzūkijos žmonių tarpusavio santykių. Mirė 2017 metų sausio 12 d. 

6 d.

1926 metų sausio 6 d. Bebrųjų k., Šeduvos vlsč, Panevėžio apskr. (dab. Radviliškio r.), gimė pedagogas, poetas, buvęs ilgametis Alytaus 5-sios vid. mokyklos (dab. Dainavos pagrindinė mokykla) lietuvių kalbos mokytojas Algirdas Martinaitis. Mirė 1993 m. rugpjūčio 19 d. Alytuje.

1996 metų sausio 6 d. atidaryta Alytaus teatro mažoji salė.

2011 metų sausio 6 d. Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas gyvybės langelis.

7 d.

1581 m. sausio 7 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1575–1586 m.) nurodymu sudarytas Alytaus miesto inventorius. Mieste gyveno apie 1200 gyventojų. Dešiniajame krante buvo bažnyčia ir cerkvė, Turgaus aikštė, Punios, Panemunės ir Vilniaus gatvės. Kairiajame krante – Dvaro ir Simno gatvės. Veikė 59 midaus, alaus ir degtinės karčemos.

8 d.

1951 metų sausio 8 d. Alytuje gimė buvusi Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktorė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos, Lietuvos švietimo centrų asociacijos narė Lina Andriulevičienė.

2016 m. sausio 8 d. naudojimui priduotas Baltosios Rožės tiltas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Tai aukščiausias tiltas Lietuvoje. Tilto statybai buvo panaudoti akmeniniai senojo, 1878–1899 m. pastatyto geležinkelio Alytus–Varėna tilto taurai.

10 d.

1986 m. sausio 10 d. atidaryta autobusų stotis Vinco Kapsuko (dab. Jotvingių) gatvėje. Senosios autobusų stoties pastatas Jotvingių gatvėje nugriautas 2016 metais.

1911 m. sausio 10  d. Andreikėnų k., Kuktiškių vlsč., Utenos apskr. (dab. Utenos r.), gimė kunigas, tremtinys Jonas Kaušyla.  1936–1951 m. Pivašiūnų bažnyčios vikaras, kunigas, tame tarpe 1939 m. – Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios vikaras. Jam vadovaujant buvo tęsiamas Pivašiūnų bažnyčios remontas. 1951 m. suimtas ir ištremtas į Pečiorą (Rusija). 1955 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Klebonavo įvairiose Lietuvos vietose. 1986 m. paskirtas Pivašiūnų parapijos altarista. Mirė 1994 m. rugsėjo 29 d. Pivašiūnuose.

11 d.

1991 m. sausio 11 d. SSRS kariai panaudoję ginklus užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą Alytuje.

13 d.

1906 m. sausio 13 d. Rutkos dvaro Sabališkių palivarke, Antnemunio vlsč., Marijampolės apskr. (dab. Alytaus r.), gimė zoologas, habilituotas gamtos mokslų daktaras Mečislovas Valius. Buvęs Lietuvos ornitologų, Lietuvos gamtos apsaugos, Lietuvos hidrobiologų draugijų narys, Maskvos gamtos tyrinėtojų draugijos narys. Mirė 1996 m. gegužės 12 d. Kaune.

15 d.

1961 m. sausio 15 d. Telšiuose gimė krepšinio treneris Sigitas Krukis. 1983–2000 m. Alytaus sporto mokyklos, 2000–2001 m. Alytaus „Alitos“ vyrų komandos treneris, 2001 m., 2003–2005 m. vyriausiasis treneris, 2005–2008 m. Alytaus „Alytaus“ vyriausiasis treneris.

1931 m. sausio 15 d. Alytuje atidarytas aliejaus ir pokosto fabrikas.

18 d.

1926 m. sausio 18 d. Cibiliekuose, Krokialaukio vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė archeologė, istorijos mokslų daktarė Ona Navickaitė-Kuncienė. Tyrinėjo ir žvalgė Lietuvos piliakalnius, kapinynus, pilkapynus. Mirė 1999 m. gegužės 30 d. Vilniuje.

1956 m. sausio 18 d. Onuškyje, Trakų r., gimė teisininkas Jonas Malinauskas. 1987–1997 m., 2007–2008 m. ir nuo 2013 m. Alytaus r. apylinkės teismo teisėjas, 1994–2007 m. teismo pirmininkas, 2008–2013 m. teismo pirmininko pavaduotojas.

21 d.

1941 m. sausio 21 d. Lazdijų r. gimė pramonininkas, visuomenės veikėjas, buvęs AB „Snaigė“ direktorius Antanas Andrulionis. Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys, Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas.

23 d.

1961 m. sausio 23 d. Skraičionių k., Alytaus r., gimė ilgametė lietuvių kalbos mokytoja, Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotoja, folkloro ansamblio „Daulėlio“ įkūrėja ir vadovė Laimutė Dudavičiūtė-Zavistauskienė.

26 d.

1936 m. sausio 26 d. atidarytas Lietuvos draugijos kovai su tuberkulioze Alytaus skyriaus izoliatorius.

1926 m. sausio 26 d. įkurta Alytaus skautų tunto „Vytauto Didžiojo“ draugovė.

27 d.

1996 m. sausio 27 d. Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios parapijos namuose atidarytas kun. Antano Skelčio muziejus.

29 d.

1921 m. sausio 29 d. Domantonyse, Alovės vlsč., Alytaus apskr., gimė ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Pranas Judickas. Mirė 2008-10-03 Alytuje.

30 d.

1961 m. sausio 30 d. gimė kunigas, Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios klebonas, Alytaus dekanato dekanas Garbės kanauninkas Arūnas Užupis.

Šiemet rubrikoje Nauji veidai artimiau susipažinsime su Alytuje gyvenančia menininke iš Ukrainos – Anastasija Zubareva, kuri sausio 7 d. 17.15 val. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) pristatys savo autorinių darbų parodą pavadinimu „Anapus drobės“.

„Manau, kad menininkais mus daro ne diplomas, o gebėjimas įžvelgti nepaprastumą kasdienybėje. Man kūryba yra būdas bendrauti su pasauliu. Šiandien su juo kalbuosi per klasikinę tapybą, rytoj – per džinsinį audinį ir drąsius vaizdus, bet kiekviename kūrinyje lieka ir dalelė mano sielos.

Ši paroda – tai mano laisvės manifestas. Čia nėra griežtų ribų: peizažo tyla egzistuoja kartu su siurrealizmu, o pažįstami paveikslai virsta drabužiais“, – taip save ir savo autorinę parodą pristato Anastasija ir kviečia kartu su ja peržengti įprasto suvokimo ribas.

Kviečiame ir mes!

Gruodžio 22–23 dienomis Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka Alytaus kalėjimo nuteistiesiems surengė šventinę edukaciją „Stebuklas puodelyje“.

Edukacijos metu nuteistieji įgijo teorinių žinių apie Lietuvoje randamus vaistinius augalus, susipažino su jų vaistinėmis savybėmis, išvaizda bei kvapais. Dalyviai mokėsi atpažinti naudingus augalus, sužinojo, kada ir kaip juos rinkti, džiovinti bei naudoti, atsižvelgiant į konkrečius poreikius.

Po teorinės dalies, fone skambant kalėdinei muzikai, kiekvienas edukacijos dalyvis susikūrė individualų arbatos maišelį, derindamas augalus pagal jų vaistinį poveikį. Praktinė veikla skatino kritiškai vertinti augalų savybes ir suprasti, kaip tinkamas jų derinimas gali sukurti tikrąjį „stebuklą puodelyje“.

Edukacijos tęsinys vyko biblioterapijos užsiėmime „Kas aš esu“, kurį vedė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojos Viktorija ir Aurelija. Gerdami savo pasigamintą arbatą, nuteistieji buvo kviečiami prisiminti perskaitytas knygas ar matytus filmus ir įvardyti tą kūrinį, kuris, jų manymu, labiausiai atspindi jų asmenybę. Veiklos pabaigoje dalyviai dalijosi šventiniais palinkėjimais sau ir kitiems.

Nuteistieji aktyviai įsitraukė į veiklas, demonstravo kūrybiškumą ir dėkojo bibliotekos darbuotojoms už skirtą laiką bei dėmesį.

Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyrius nuoširdžiai dėkoja Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai už bendradarbiavimą, prasmingų iniciatyvų organizavimą ir indėlį į nuteistųjų resocializacijos procesą bei tikisi sėkmingo bendradarbiavimo ateityje.

Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus inf.

Šią Kalėdų šventę vėl turime UNIKALIĄ galimybę įžiebti laimės žiburius vaikų akyse, VAIKŲ kuriems to dabar reikia kaip niekada. Jūsų meilė ir rūpestis gali sukurti tikrą stebuklą, supakuotą į mažą kalėdinę dėžutę. Įsivaizduokite, kaip dalelė jūsų širdies, jūsų tikėjimo, jūsų vilties keliauja tūkstančius kilometrų tam, kad sušildytų mažo vaiko širdelę Ukrainoje.

Prisijunkite prie akcijos „Supakuok Kalėdas Ukrainos vaikams 25"! Vilniaus Kalėda ir vėl asmeniškai pristatys jūsų surinktas dovanas į Charkivą bei išlaisvintas teritorijas, kur kartu su šventiniu renginiu įteiks šias stebuklingas dėžutes vaikams. Tai daugiau nei tik dovanos. Tai mūsų šilumos, rūpesčio, palaikymo simboliai, kuriuos galime padovanoti vaikams, kuriems to labiausiai reikia. Tegul kiekviena dovana tampa ryškia Kalėdų žvaigžde, kuri padės vaikams pajusti tikrą šventę ir pamatyti šviesą ateityje. Kalėdos – tai stebuklas, ir jūs galite tapti jo dalimi. Supakuokite savo meilę į dėžutę, ir kartu mes padovanosime vaikams tikrą pasaką.

Visos dovanos skirstomos į kategorijas BERNIUKAI, MERGAITĖS, kuriose daiktai skirstomi ir pagal amžių 0–3, 4–6, 7–11, 12–14. Labai prašome dovanas pažymėti raidėmis B (berniukams), M (mergaitėms) įskaitomoje vietoje, bei užrašyti amžių pagal rekomenduojamas grupes.

Rekomenduojame įdėti šių dovanų vaikams iki 6 metų: smulkūs žaisliukai, higienos reikmenys (dantų pasta, šepetėliai, kremukai, higieninės servetėlės), rūbeliai, plaukų gumytės mergaitėms ir, aišku, saldumynai. Gali būti atvirutė, sveikinanti su šventėmis ir linkėjimais lietuvių bei ukrainiečių kalbomis.

Vaikams nuo 6 metų: įvairūs smulkūs žaisliukai, higienos reikmenys (dantų pasta, šepetėliai, kremukai, higieninės servetėlės), kanceliarinės prekės (pieštukai, flomasteriai, liniuotės, penalai), rūbeliai, kojinytės, saldumynai. Gali būti atvirutė, sveikinanti su šventėmis ir linkėjimais lietuvių bei ukrainiečių kalbomis.

LABAI PRAŠOME, kad visi skysčiai būtų papildomai supakuoti į atskirus hermetinius maišelius. Jeigu į dovanas dedate nefasuotus saldumynus, pageidautina, kad jie būtų supakuoti į atskirus sandarius maišelius. Nesupakuoti saldumynai gali pradėti tirpti nuo atmosferos poveikio. LABAI LABAI PRAŠOME nekrauti į dėžutes namuose esančių nereikalingų niekučių, sulaužytų ar neveikiančių žaislų, neveikiančios buitinės technikos. Turėkite omenyje, kad pakuojate dovaną, kuri pasieks net ir pačius labiausiai nuskriaustus, deokupuotus Charkivo srities miestelius. Tad dovanėles rinkite protingai, atsižvelgdami į rekomendacijas. Pakuokite džiaugsmą!

Batų ar kitokios dėžučių prašome nevynioti šventiniu pakavimo popieriumi. Senelis važiuos per Lenkijos–Ukrainos sieną, todėl visos dovanos turi būti lengvai patikrinamos. Dovanos į šventinį popierių bus supakuotos jau Ukrainoje. Pakavimo popierių pridėkite atskirai. Dėkojame už supratingumą.

Dovanėles atnešti galite: Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos registratūra (Seirijų g. 2).

Projektas vyksta – 2025-12-06–2026-01-03 d.

Vakaro svečias, verslininkas, keliautojas Mindaugas Šatkauskas pilnutėlei salei žmonių prisipažino, jog simboliška visiems susitikti per Tarptautinę kalnų dieną ir dar Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, nes būtent knygos alytiškio gyvenimo pokyčiams padarė tikrai reikšmingą įtaką. „Linkiu skaityti daug knygų, nes niekada nežinai, kuri iš jų gali pakeisti tavo gyvenimą“, – teigė Mindaugas, nes būtent nuo vienos knygos prasidėjo jo pokyčių kelionė.

Pirmiausia Mindaugas išvyko į Nepalą savanorystei, kur kaip pats teigė, Lietuvai gėdos tikrai nepadarė – iš visos dūšios dirbo dvi savaites. Tada ir kilo mintis, kad kaip ten svečiuojantis neaplankyti kalnų. Bet meilė jiems gimė ne iškart.

Grįžus ir susigulėjus mintims, Mindaugas suprato, kad reikalai su kalnais toli gražu nėra baigti. Tikslas ir svajonė – įkopti į aukščiausią pasaulio viršūnę – Everestą. Bet tam reikėjo pasitreniruoti lipant į kitas viršūnes (Ararat, Ama Dablam, Kilimanjaro, Lobuche, Manaslu). Kadangi į Everestą galima kopti tik pavasarį, Mindaugas 2024-05-22 įveikia šią viršukalnę ir didžiuodamasis išskleidžia Alytaus miesto vėliavą.

Vyras jau įveikė 6 iš 14 aukščiausių pasaulio viršūnių. Jo tikslas aiškus – įkopti į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8 kilometrai.

Mindaugas susitikimą užbaigė prasminga Edmund Hillary citata „It is not the mountain we conquer but ourselves“ – kad ne kalnus mes užkariaujame, o save pačius. Kitais žodžiais tariant – kiekvienas mes turime savo kalną, į kurį turime įkopti.

Kokios gi šventės be visų taip laukiamo, pamėgto ir pasiilgto „Aklo pasimatymo su knyga“?

Šįkart į paslaptingą susitikimą su knyga kviečiame gruodžio 22 d. 12 val. Alytaus Senamiesčio skvere.

Dažnai sulaukiame klausimo: ar knygą reikės grąžinti į biblioteką? Tikrai ne – ji lieka jums! Skaitykite, dalinkitės su draugais, dovanokite kitiems arba… padėkite ją po Kalėdų eglute kaip dovaną sau pačiam.

Nors žiemiški orai ne visada lepina, galime pažadėti viena – bendrystė, dalijimosi džiaugsmas ir gera knyga visuomet sušildo. Jei ne kūną, tai sielą – tikrai.

P. S. Knygų kiekis ribotas!

2025 m. lapkričio 25–28 dienomis Briuselyje (Belgija) vyko tarptautinis seminaras „Erasmus+ Programme & EPALE: a window of opportunities for Public Libraries, as Adult Education Providers“, skirtas viešųjų bibliotekų vaidmeniui suaugusiųjų švietime ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybėms stiprinti. Seminare dalyvavo daugiau nei 70 viešųjų bibliotekų specialistų iš visos Europos, o Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atstovavo vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai Agnė Grigaliūnė.

Renginį organizavo Belgijos nacionalinė „Erasmus+“ agentūra kartu su EPALE platformos atstovais. Keturių dienų trukmės seminaras buvo skirtas bibliotekų vaidmens neformaliajame suaugusiųjų švietimo srityje stiprinimui ir tinklaveikai. Buvo aptartos tarptautinių projektų vystymo galimybės, mezgami profesiniai ryšiai tarp Europos šalių bibliotekininkų bei buvo dalijimąsi gerosios praktikos patirtimi.

Pirmąją seminaro dieną dalyvius pasitiko šilti organizatorių pasveikinimai, sukūrę atvirą ir bendradarbiavimui palankią atmosferą, po kurių vyko pažintinė sesija „Who is in the room“, leidusi neformaliai susipažinti seminaro dalyviams. Pagrindinį dienos pranešimą skaitė Ilona Kish, programos Public Libraries 2030 vadovė, pristačiusi temą „Multiple roles of public libraries“. Programą taip pat papildė „speed-dating“ formato sesija, skirta dalyvių susipažinimui.

Antrąją seminaro dieną programa prasidėjo dalyvių gerosios praktikos pristatymais, kurių metu bibliotekų atstovai iš skirtingų šalių dalijosi labiausiai įkvepiančiomis savo darbo patirtimis. Vėliau vyko vieša ekspertų diskusija „Public libraries: challenges as adult education providers in Belgium & at EU level“, kurioje dalyvavo viešųjų bibliotekų ir kultūros politikos srities specialistai. Po pietų buvo pristatytos „Erasmus+“ ir EPALE platformos galimybės viešosioms bibliotekoms, taip pat vyko teminės diskusijos ir kūrybinių dirbtuvių metu ieškota bendrų sąlyčio taškų ir idėjų galimiems ateities projektams. Dieną užbaigė kultūrinė programa – ekskursija Briuselio miesto sieninių piešinių-komiksų maršrutu.

Trečiąją dieną dalyviai vyko į Lyžo miestą, kur aplankė inovatyvią viešąją biblioteką – modernų informacinių išteklių bei kūrybinių erdvių centrą. Ketvirtąją dieną vyko praktiniai seminarai-diskusijos, skirti aptarti pirmuosius žingsnius teikiant Erasmus+“ projektinę paraišką. Buvo pristatyti „My Dream Library“ konkurso rezultatai, o seminaras užbaigtas refleksine sesija, kurioje dalyviai aptarė, ką išsiveža namo ir kaip galės pritaikyti seminaro metu įgytas žinias bei idėjas.

Seminaras dalyviams suteikė galimybę praplėsti profesinius ryšius, pasidalinti gerąja patirtimi bei susipažinti su naujomis bibliotekų veiklos praktikomis Europoje. Dalyvavimas renginyje leido ne tik užmegzti ryšius su kitų Europos šalių bibliotekininkais bei įgyti naujų žinių apie EPALE platformą bei tarptautinius ERASMUS+ projektus, bet ir įsikvėpti naujoms idėjoms.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Minint Tarptautinę kalnų dieną, gruodžio 11 d. 17.15 val. kviečiame į susitikimą su kraštiečiu, keliautoju ir kalnų mylėtoju, įkopusiu į Everesto ir kitas viršūnes, Mindaugu Šatkausku, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Mindaugas Šatkauskas – alytiškis, verslininkas, kalnų mylėtojas, įkopęs į šešias aukštesnes nei 8000 metrų viršūnes, tarp jų: Everestą, Lhotse, Makalu, Kangchenjunga, Manaslu ir Annapurna. Vos prieš dvejus metus Mindaugas Šatkauskas net nebuvo vienas iškeliavęs iš Lietuvos, o šiandien jis – septintasis lietuvis, įkopęs į Everestą ir pirmasis tuo pačiu kopimu pasiekęs ketvirtąją pasaulio viršukalnę Lhotsę.

Šiuo metu Mindaugas svajoja apie Antarktidos ir Pietų ašigalio viršukalnes bei kuria planus kuo greičiau įkopti į visas 14 aukščiausių pasaulio viršūnių, kurių aukštis siekia virš 8 km. 

Kviečiame į susitikimą, kuriame išgirsite ir apie netikėtus gyvenimo pokyčius, ir apie pamokas, kurias duoda kalnai!

Kiekvienas vardas – tarsi mažas pasaulis. Andrija. Kas slypi už dar vieno retesnio vardo?

Andrija Petkevičiūtė iš Londono į Alytų grįžo 2020 m. ir tada pradėjo dirbti Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, kurioje darbuojasi iki šiol. Iš pradžių vadovavo kino studijos ir fotografijos būreliams, o dabar inžinerijos pamokose moko fotografijos. Dvejus metus dirba ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje kaip bibliotekininkė-edukatorė. Taip pat fotografuoja gimnazijos ir bibliotekos renginius bei atlieka įvairius kitus darbus.

Ar žinote istoriją, kodėl Jūsų vardas būtent toks?

Mama norėjo pavadinti mane Kseverija, bet mano močiutė (jos mama) buvo prieš ir turėjo savo pasiūlymą. Kaip „legenda“ byloja (t. y. kaip pasakoja močiutė), močiutė tėvams pasakė, kad jeigu mane pavadins Kseverija, ji, trumpai tariant, manęs kaip anūkės išsižadės (močiutė mane labai myli, bet mėgsta būti dramatiška).

Močiutė norėjo, kad mane pavadintų Andrija, jos tėvo Endriaus garbei. Ji yra sakiusi, kad mano proseneliai labai norėjo, kad bent vienas anūkas būtų pavadintas jo vardu, bet taip nenutiko. Todėl mano močiutė, prūsų kalendoriuje (tiksliai neatsimena, sako buvusi kažkokia prūsų knygelė, gal katekizmas ar kažkas, bet kai pasakojame šitą istoriją, sakome, kad buvo prūsų kalendorius) radusi vardą Andrija, sugalvojo išpildyti savo tėčio svajonę, nors ir šiek tiek pavėluotai. Mano prosenelė tuo labai džiaugėsi.

Po ilgų įkalbinėjimų mama pasidavė ir sutiko pavadinti mane Andrija. Pasak „legendos“, močiutė staigiai nuvažiavo, kad kuo greičiau užregistruotų mano vardą, kol mama nepersigalvojo. Taip ir tapau Andrija.

Ką reiškia Jūsų vardas, iš kur jis kilęs?

Andrija yra kroatiška vardo Andrew/Andreas (Andrius) forma, reiškianti karį arba vyrišką, iš esmės šis vardas apibūdina stiprų, drąsų karžygį. Šis vardas tradiciškai yra duodamas berniukams ir kai pirmą kartą pasigūglinau savo vardą, nustebau pamačiusi vien vyrus paieškos rezultatuose.

Ar prisimenate, kaip pirmą kartą suvokėte, kad Jūsų vardas yra kitoks nei daugumos aplinkinių?

Neatsimenu specifinio momento, bet, manau, visada jaučiau, kad mano vardas yra unikalus. Tikrai nustebau sužinojusi, kad tai iš tikrųjų yra vyriškas vardas, ir tikriausiai tada dar stipriau supratau, jog mano vardas ir jo istorija yra ypatinga.

Žmonės nustemba išgirdę mano vardą arba pasitikslina, ar teisingai išgirdo. Būna, kad paklausia, kas tokį vardą sugalvojo, ir domisi jo istorija. Apskritai žmonės žavisi mano vardu, sako: koks gražus, įdomus ir negirdėtas vardas.

Turbūt ir įsimena dėl vardo?

Tikrai taip. Kartais būna „neatsimenu tavo vardo, bet atsimenu, kad kažkoks keistas“ arba „ta įdomiu vardu“ ar panašiai. Nors žmonės dažniau galbūt įsimena mane dėl raudonos plaukų spalvos, ypač kai jie būdavo metro ilgio, bet, pridėjus mano vardą, tai palieka dar didesnį įspūdį.

O kaip sekėsi mokykloje turint retesnį vardą?

Normaliai. Mokytojams galbūt būdavo lengviau mane įsiminti, bet šiaip viskas buvo gerai. Aišku, būdavo, kad pavadindavo kitokiomis jo formomis, bet prie to tiesiog pripratau. Dėl vardo nepatyriau patyčių, ko mano močiutė bijojo, kad atsitiks, jeigu mane būtų pavadinę Kseverija.

O dažnai esate pavadinama dažnesniu vardu Adrija?

Labai dažnai, net ir žmonių, kurie mane pažįsta jau daug metų. Dažnai randu „Adrija“ ant užsakymų, pažymėjimų, elektroniniuose laiškuose ir t. t. Taip pat būna Andrijana, Adrijana, Andra, Adrėja, užsienyje Andrea, Andrydžia ir pan.

Ar kada nors norėjote savo vardą pasikeisti?

Manau, kad ne. Gal kažkada, kai buvau maža, bet supratusi, koks išskirtinis yra mano vardas, negalėčiau įsivaizduoti savęs jokiu kitu vardu. Tačiau nuo mažens norėjau turėti antrą vardą, bet kadangi pirmas šventas, tai antro negavau.

Ar esate kada pagalvojusi, kad vardas formavo Jūsų tapatybę ar net lėmė profesinius ar kitus pasirinkimus Jūsų gyvenime?

Tikiu, kad išskirtinio vardo turėjimas tikrai prisidėjo prie mano asmenybės ir tapatybės formavimosi. Esu pagalvojusi, kad tikriausiai būčiau kitoks žmogus, jeigu būčiau turėjusi kitokį vardą. Žmonėms su unikaliais vardais turbūt yra lemta tapti išsiskiriančiomis asmenybėmis. Aišku, yra daug aplinkinių faktorių, bet, manau, žmogaus vardas gali daug ką nulemti gyvenime.

Ar žinote, pažįstate ir kitų žmonių, turinčių tokį pat vardą kaip Jūsų?

Nepažįstu nė vieno kito žmogaus vardu Andrija.

Kodėl šiandien, Jūsų  nuomone, vaikams vis dažniau suteikiami reti vardai?

Manau, tai lemia noras suteikti vaikams unikalumo, kad jie išsiskirtų iš minios. Taip pat daug senų vardų jau yra tapę retais ir grįžta į madą. Galbūt tai gali būti ir nostalgija, norisi suteikti vaikui „senovišką“ vardą ar prikelti protėvių vardus. Aišku, yra atvejų, kai nueinama per toli. Tai galbūt dažniau nutinka užsienyje, tenka matyti vardų, kurie iš esmės yra gana paprasti, bet tėvai, norėdami unikalumo, sukuria tam vardui nesąmoningą rašybą, kuri tik apsunkina vaiko gyvenimą.

Kaip manote, ar vardų unikalumas siejasi su individualizmu, kūrybiškumu ar tiesiog mados reikalas?

Vardų unikalumas, manau, siejasi su visais šiais dalykais, bet taip pat gali būti, kad tai atsitinka kaip ir netyčia, kaip nutiko mano atveju. Taip, galbūt močiutė norėjo, kad turėčiau unikalų vardą, mama taip pat, bet Andrijos atveju tai buvo susiję ir tiesiog su noru perduoti vardą iš kartos į kartą.

Aš manau, kad tėvai neturėtų vaikytis vardų madų, o tiesiog suteikti vaikui vardą, kuris jiems tikrai patinka ar bent jau kažką reiškia.

Kita vertus, tėvai mano vardo suteikimui įtakos kaip ir neturėjo, todėl galbūt kartais reikėtų paklausyti aplinkinių nuomonės ir patarimų, nes aš tikrai džiaugiuosi, kad tapau Andrija, o ne Kseverija.

Nuo tada, kai supratau, kad esu non-binary (nebinarinės lyties), dar labiau džiaugiuosi, jog man buvo duotas šis vardas. Tradiciškai berniukams skiriamas vardas, duotas man kaip mergaitei, kai iš tikrųjų, pasirodo, esu kažkur virš viso to, už binarinių (iš dviejų narių sudarytų) lyties suvokimo ribų, ir nepriskiriu savęs nei prie moterų, nei prie vyrų. Mano vardas, ypač užsienio šalyse, ne iš karto išduoda mano lytį, kuri man buvo priskirta, kai gimiau, ir yra šiek tiek androginiškas (androgynous), kas man labai patinka. Taigi, nors to numatyti buvo neįmanoma, manau, šis vardas tobulai tinka man, mano lytinei tapatybei ir asmenybei.

Publikacijų ciklas „Po vardu – alytiškis“ kviečia pažinti mūsų miesto gyventojus, kurių vardai – reti ir kupini istorijų, prasmės bei asmeniškumo.

Alytaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija

1 d.
1950 m. gruodžio 1 d. Alytuje gimė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, vertėja, profesorė Tamara Bairašauskaitė. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė. Mokslinė veikla – Lietuvos kaimas sovietinės okupacijos metais, Lietuvos totorių istorija, XIX a. bajorų savivalda.


1940 m. gruodžio 1 d. Alytuje gimė Lietuvos aktorius, režisierius Jonas Pakulis. Vaidino teatro ir televizijos spektakliuose, kino filmuose. Buvo Lietuvos rusų dramos teatro Vilniuje, Kauno dramos teatro, Jaunimo teatro Vilniuje aktorius. Nuo 1983 m. dirbo redaktoriumi Lietuvos kino studijoje. Taip pat yra režisavęs teatro spektaklius bei kino filmus.

1970 m. gruodžio 1 d. Alytuje gimė tapytoja, pedagogė Irma Leščinskaitė. Gyvena ir kuria Klaipėdoje. 2011 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas (LR Kultūros ministerija). Nuo 2001 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė (Vilniaus sekcija). Nuo 1990 m. dalyvauja Lietuvos ir užsienio dailininkų parodose, taip pat yra įvairių meninių projektų kuratorė.

1980 m. gruodžio 1 d. Vidzgirio mikrorajone, Volungės gatvės gyvenamajame name, bute, atidarytas Alytaus rajono centrinės bibliotekos Vidzgirio filialas (dabar Vidzgirio biblioteka (Likiškėlių g. 12) – Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos padalinys).

2 d.
1985 m. gruodžio 2 d. Švobiškių kaime, Alytaus rajone, gimė poetė, pedagogė, Alytaus rajono literatų klubo „Tėkmė“ ir Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė. Baigusi studijas pradėjo dirbti mokytoja Rusnės (Šilutės r.) kurčių-nebylių mokykloje-internate (dab. Rusnės specialioji mokykla). Išėjusi į užtarnautą poilsį grįžo gyventi į gimtąją Dzūkiją, gyvendama Dauguose (Alytaus r.) tęsė poetinę veiklą. Išleido 12 poezijos knygų, daug jos sukurtų eilių spausdino Lietuvos savaitraščiai, sukurtiems tekstams buvo kuriamos melodijos, dainuojamos dainos, pati autorė dainavo Daugų moterų ansamblyje „Suvingio banga“. Mirė 2018 m. rugpjūčio 18 d. Dauguose, Alytaus r.

2015 m. gruodžio 2 d. atidaryta „Norfa“ Jurgiškių gatvėje.

3 d.
1885 m. gruodžio 3 d. Gluosnininkų kaime, Alytaus rajone, gimė dailininkas, skulptorius Antanas Aleksandravičius. Nuo 1910 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų. Didžiausią ir vertingiausią kūrybos dalį sudaro bareljefiniai portretai, biustai. Sukūrė paminklinių skulptūrų, antkapinių paminklų, išleido vadovėlį pradinėms mokykloms „Piešinėliai ir raižinėliai“ (1923). Mirė 1970-02-04 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

5 d.
1910 m. gruodžio 5 d. Valėniškių kaime, Alytaus rajone, gimė lietuvių išeivių kunigas, prelatas, mokslų daktaras Ignas Urbonas. 1930 m. baigė Alytaus gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas tarnavo įvairiose parapijose, 1954 m. buvo pakviestas į Gary (Indianos valstija). Nuo 1966 m. buvo tenykštės Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas, mokytojavo lituanistinėje mokykloje, buvo moksleivių ateitininkų sąjungos dvasios vadas, stovyklų kapelionas. Šv. Kazimiero parapiją 1998 m. uždarius, kun. Ignas Urbonas persikėlė į pal. J. Matulaičio misiją Lemonte, kur 2012-05-19 mirė. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

8 d.
1895 m. gruodžio 8 d. Svėdasuose gimė Lietuvos pedagogė, poetė, rašytoja Bronė Buivydaitė (Mičiulienė) (slapyvardis – Tyrų Duktė). Po Antrojo pasaulinio karo iki 1948 m. mokytojavo Alytuje. Tačiau buvo priversta mesti darbą mokykloje ir slapstytis nuo tremties, nes buvo areštuotas ir ištremtas į Rusijos lagerį Karelijoje jos vyras. 1948 m. visam laikui grįžo į gimtuosius Anykščius, kur slėpėsi pas pažįstamus, slaugė sunkiai sergančią motiną. Nuo 1957 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Populiarumą B. Buivydaitė pelnė kūryba vaikams, yra išleistos 23 knygos. Mirė 1984-01-29 Anykščiuose, palaidota šio miesto senosiose kapinėse šalia artimųjų.

9 d.

2010 m. gruodžio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės meru išrinktas Feliksas Džiautas.

11 d.

1995 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dailininko Juozo Galkaus atkurtą Alytaus miesto herbą.

16 d.

1730 m. gruodžio 16 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II (1697–1706, 1709–1733) paskyrė Trakų žemės teismo raštininką Andrių Juozapą Tarusą Alytaus miesto vaitu.

17 d.
1940 m. gruodžio 17 d. Alytuje gimė biofizikas, visuomenės ir politinis veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras Dobilas Jonas Kirvelis. Mokėsi Užpalių, Linkuvos, Žeimelio mokyklose, 1957 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete studijavo elektronikos ir skaičiavimo mašinų specialybę. 1962–2013 dirbo Vilniaus universitete, įkūrė Biochemijos ir biofizikos katedrą, Biofizikos ir neurokibernetikos laboratoriją. Mokslinio tyrimo pagrindinės kryptys – kibernetikos ir valdymo sistemų principų taikymas gamtoje bei visuomenėje. Parašė apie 120 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, jam priklauso 9 išradimai.

19 d.
1945 m. gruodžio 19 d. Kruonyje, Kauno apskr., gimė pedagogas, visuomenės veikėjas Rimantas Kazlėnas. Ilgametis Alytaus 38-osios profesinės technikos mokyklos direktorius, Alytaus turistų klubo vadovas, jo iniciatyva organizuotos moksleivių ekspedicijos į Sibirą, į lietuvių tremties vietas. Mirė 2006-03-30 Alytuje.

20 d.
1905 m. gruodžio 20 d. Palomenės kaime, Kaišiadorių rajone, gimė kunigas Bronislavas Novelskis. 1956–1988 m. Šv. Liudviko bažnyčios klebonas, o nuo 1988 m. ten pat altarista. Mirė 1991-08-28 Alytuje, palaidotas Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje.

22 d.
1865 m. gruodžio 22 d. Kunigiškiuose, Anykščių rajone, gimė kunigas, knygnešys, visuomeninis veikėjas Feliksas Baltuška. 1899–1930 m. Nemunaičio parapijos klebonas, pastatė neogotikinę Nemunaičio bažnyčią, kleboniją, parapijos namus su biblioteka ir skaitykla. Mirė 1944-12-24, palaidotas Nemunaičio bažnyčios šventoriuje.

1915 m. gruodžio 22 d. Pasudonio kaime, Keturvalakių vlsč., Vilkaviškio apskr., gimė pedagogė, liaudies teatro aktorė Marija Raulušaitytė-Juodienė. Mirė 1994-04-19.

23 d.
1845 m. gruodžio 23 d. Kirkiliave, Kalvarijos sav., gimė kunigas, knygnešys Adomas Grinevičius. 1891–1908 m. Ūdrijos klebonas. Pietų Lietuvoje pamažu sukūrė spaudos platinimo tinklą. Draudžiamoji spauda platinta Dzūkijoje, gabenta į Seinų ir Kauno kunigų seminarijas. Mirė 1932-12-21 Kaune.

1845 m. gruodžio 23 d. Bazoruose, Alytaus rajone. gimė Rusijos kariuomenės infanterijos (pėstininkijos) generolas Ipolitas Januševskis (Chalilis). Garbingas Lietuvos totorių atstovas, paskyręs visą savo gyvenimą karo tarnybai. Kovodamas su bolševikais 1921 metais žuvo Poltavoje (Ukraina), ten ir palaidotas. Jo simbolinis kapas supiltas Bazorų kaime Alytaus rajone.

Gruodžio 10 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks susitikimas su gydytoja, knygų „Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų“, „Pavojingos gydytojų klaidos“, „Sveikata (ne)kainuoja“, „Laisvė rinktis – gydyti ar gyventi“ autore Robertina Ostapenkiene.

... gydyti ir visiškai išgydyti žmogų yra paprasta...

„Šiuolaikinė medicina nepajėgi grąžinti sveikatos, jos galioje tėra vaistais nuslopinti simptomus, sukeliant vis naujas problemas. Norint tą suprasti – nebūtina skaityti knygas, tam pakanka stebėti gyvenimą ir paprasčiausiai mąstyti. Knygas vis dar skatina rašyti nuolat skaitytojų užduodami klausimai, pacientų, mamų, auginančių vaikus, kreipimasis patarti, suteikti kitokios informacijos nei įprastai girdime. Mano knygos ir yra apie tai – mėginu užpildyti didelį poreikį turinčios informacijos spragas. Mąstantis žmogus visada yra sąmoningas ir protingas, jis užduoda klausimus“, – laisvę rinktis akcentuoja gydytoja R. Ostapenkienė.

Autorė apie save:

„Mano svajonė tapti gydytoja labai ankstyva. Vaikystėje „gydydavau“ lėles ir šis užsiėmimas buvo toks mielas širdžiai, kad nenorėjau užaugti. Supratau, kad suaugusi žaisti su lėlėmis jau nebegalėsiu... Iki 1984 m. įstojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, dvejus metus dirbau ligoninėje vaikų ligų skyriuje sanitare ir kasdien mačiau gydytojo darbą iš arti. Kauno medicinos akademijos gydomosios medicinos specialybės kursą baigiau 1992 m. Aštuonerius metus dirbau UAB „Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras" gydytoja ir trenere. Mano mokytoju buvo šviesaus atminimo prof. V. Jasiūnas – jo dėka gavau svarios darbo patirties ir man svarbų patvirtinimą, kad tik individualizuotas požiūris į pacientą yra teisingas, leidžiantis išspręsti problemas ir galintis visiškai grąžinti prarastą žmogaus sveikatą. Knygas rašau atviros širdies ir sąmoningam žmogui, kiekvienam primindama, kad sveikata yra kiekvieno mūsų viduje ir tam, kad galėtume ją atstatyti, pakaktų negriauti jos „gydant“ šiandien įprastais, bet, deja, dažnai šalutinį poveikį turinčiais, gydymo metodais. Tam tereikia pašalinti sveikatai trukdančius mūsų įpročius ir susigrąžinti asmeninę atsakomybę.“

Autorė kviečia susitikti ir pasikalbėti – pažada, kad pasistengs atsakyti į Jums rūpimus klausimus!