Naujienos

KITI VEIDAI: Ieva Jakubauskaitė ir jos debiutinės knygos „Oda, kvepianti chalva“ pristatymas

KITI VEIDAI: Ieva Jakubauskaitė ir jos debiutinės knygos „Oda, kvepianti chalva“ pristatymas

Švęsdama Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dovanoja Ievos Jakubauskaitės debiutinio romano pristatymą. Balandžio 25 d. 17.30 val. visus, ieškančius naujų literatūrinių vėjų meilės, ironijos ir savirefleksijos temomis, kviečiame į susitikimą su rašytoja Ieva ir jos knygos „Oda, kvepianti chalva“ sutiktuves (bibliotekos salė, Seirijų g. 2).

Ievos Jakubauskaitės kūrybinės temos liečia tapatybės, prasmės paieškas. Teksto gyvybė kyla iš autorės kūryboje dominuojančio buitiškojo realizmo, kuriame stipriai juntamos moteriškojo egzistencializmo užuomazgos. Romane galima aptikti ir detektyvo bruožų.

„Neįprasta meilės istorija įtraukia žodinga, vaizdinga kalba, ironija, saviironija ir intriguojančiu siužetu. Iki pat romano pabaigos dėmesį prikausto pagrindinės veikėjos vidinė slinktis, veikėjų charakterių vingiai. Knyga kelia daug aktualių klausimų, su kuriais žmonės gali susidurti meilės aklavietės pinklėse. Priverčia susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę bei beprasmybę ir priversti ieškoti tikrojo gyvenimo kelio.“

Apie autorę: Ieva Jakubauskaitė (gim. 1986 m.) savo pirmąją autorinę knygą „Oda, kvepianti chalva“ (2023 m. išleido asociacija „Slinktys“) jau spėjo pristatyti šių metų knygų mugėje. Dar prieš tai, kūrėjos trumpoji proza debiutavo rinkinyje „Einančiam pro šalį“ (2023), o jos eseistiniai straipsniai buvo publikuoti šalies dienraščiuose, žurnaluose („Bernardinai“, „Aštuntoji diena“, „Pašvaistė“, „Ji“). Ieva Jakubauskaitė yra anglų kalbos mokytoja savo pačios įkurtame „Anglų kalbos kabinete“, kur aktyviai rengia įvairaus pobūdžio anglų kalbos kursus suaugusiesiems. Anksčiau dirbo vertėja, yra išvertusi kelias saviugdos knygas („Geri įpročiai, blogi įpročiai“, „Sudėtingi dalykai sudėtingais laikais“). Taip pat rašo tinklaraštį „Petite Monday“.

Kviečiame maloniai praleisti vakarą su naujais literatūriniais veidais!

Bibliotekos erdvėse – Miglės Trainienės fotografijos darbų paroda „Magiškoji Lietuva“

Bibliotekos erdvėse – Miglės Trainienės fotografijos darbų paroda „Magiškoji Lietuva“

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė (Seirijų g. 2) šiuo metu eksponuojama švietimo sferoje dirbančios kaunietės, filologės Miglės Trainienės fotografijos darbų paroda „Magiškoji Lietuva“.

Parodoje įamžintas mūsų šalies draustinių, piliakalnių, pajūrio vietovių grožis, užfiksuoti nuo įspūdingo aukščio apžvalgos bokštų ir slėnių atsiveriantys vaizdai, saulėlydžių akimirkos.

„Aistra kelionėms mane atvedė prie daugybės įspūdingų mūsų šalies kampelių – draustinių, apžvalgos bokštų, piliakalnių ir kopų, saulėlydžių nutviekstų ežerų, Baltijos jūros. Magiški vaizdai paskatino paimti fotoaparatą, kuris laikui bėgant tapo neatskiriamu palydovu. Taip gimė nuotraukų paroda „Magiškoji Lietuva“ – antroji, po 2015 metais Kauno rajono viešojoje bibliotekoje įvykusios parodos „Saulėlydžio kerai“.

Džiaugiuosi parodos lankytojams pristatydama įamžintą Nidos Parnidžio kopos, Notigalės draustinio (Rokiškio r.), Kauno Panemunės šilo grožį, Biržų apylinkės prie Kirkilų karstinių ežerėlių esančio apžvalgos bokšto panoramą, vaizdus atsiveriančius nuo Lantainių (Kauno r.) ir Lokėnėlių (Jonavos r.) piliakalnių, kitas užburiančias Lietuvos vietoves“, – apie parodą ir ką joje galima išvysti atsiliepia jos autorė.

Gamtos, išskirtinės architektūros fotografavimu parodos moteris susidomėjo prieš dešimtmetį. Laikui bėgant, šis pomėgis virto gyvenimo būdu.

Paroda bibliotekoje viešės iki balandžio 25 dienos. Kviečiame aplankyti ir pasigrožėti žadą atimančiais vaizdais!

Dviejų rašytojų tandemas kviečia į knygos pristatymą: Irena Buivydaitė-Kupčinskienė ir Jolita Herlyn bei jų romanas „Atgimusi melodija“

Dviejų rašytojų tandemas kviečia į knygos pristatymą: Irena Buivydaitė-Kupčinskienė ir Jolita Herlyn bei jų romanas „Atgimusi melodija“

„Gyvenimas kupinas netikėtų posūkių, už kurių mūsų laukia daug gerų dalykų, jei tik peržengiame savo ambicijas ir priimame vieni kitus tokius, kokie esame – netobulus, bet žmogiškus.“ (ištrauka iš knygos „Atgimusi melodija“).

Vienos skaitomiausių Lietuvoje knygų autorių, itin dažnai atsiduriančios pirmosiose turnyrinės lentelės pozicijose – alytiškių numylėtinė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė ir gyvenimiškų istorijų virtuozė Jolita Herlyn, pasirodo, yra ir puikios bendraautorės. Balandžio 19 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) jos pristatys debiutinį romaną „Atgimusi melodija“. Judviejų pokalbį moderuos kita žinoma rašytoja Gina Viliūnė.

„Knygos idėja kilo 2023 metų Vilniaus knygų mugėje, kai mudvi su Jolita sėdėjome gražioje, skoningai įrengtoje, jaukioje, tik mums skirtoje leidyklos „Alma littera“ nišoje po dideliais savo portretais. Pertraukėlėse tarp bendravimo su skaitytojais ir savo knygų pasirašinėjimo šnekėjomės apie tai, kad mąstome panašiai, o kartais visai nesitarusios parašome kone vienodas mintis, pasirenkame panašius savo veikėjų gyvenimo vingius, netgi vardus“, – kaip kilo mintis kartu rašyti romaną atskleidžia Irena Buivydaitė Kupčinskienė.

Apie romaną: Lyg ir eilinė kelionė į Daniją Dagnei tampa lemtinga kryžkele. Nedidukėje kavinėje netikėtai nugirsta melodija pažadina prisiminimus apie seniai nematytą, lyg į vandenį pradingusią draugę. Kur dabar Magna? Kaip susiklostė jos likimas? Kokie įvykiai privertė ją pasitraukti iš draugų bei artimųjų gyvenimo? Kas atsitiko Magnai, kol Dagnė, perspektyvi korėjiečių kalbos studentė, buvo išvykusi mokytis į Seulą?

Rašytojos, grojančios melodiją keturiomis rankomis ir spinduliuojančios gyvenimo džiugesiu ne tik kūryboje, kitaip sakant – apie meilę su meile savo skaitytojams, kviečiame!

Bibliotekos inf.

Keletas Alytaus kraštotyrinių faktų: BALANDŽIO mėnesį minime...

Keletas Alytaus kraštotyrinių faktų: BALANDŽIO mėnesį minime...

2 diena

1989 metų balandžio 2 dieną įkurtas Alytaus fantastų klubas „Soliaris“.

3 diena

2014 metų balandžio 3 dieną įregistruoti Alytaus pilietinio judėjimo įstatai.

8 diena

1989 metų balandžio 8 dieną prasidėjo respublikinis satyros ir humoro festivalis „Svečiuose pas „Sprigtą“.

9 diena

1989 metų balandžio 9 dieną Sporto rūmuose kultūros darbuotojų profsąjunga surengė pirmąją šeimų popietę kultūros darbuotojams.

11 diena
1909 metų balandžio 11 dieną Šeštokuose, Krosnos vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub (dab. Lazdijų r.) gimė pedagogė Aldona Vidūnienė. 1997 metais ji buvo apdovanota LDK Gedimino ordino medaliu. Mirė 1999 metų vasario 23 dieną.

14 diena

1989 metų balandžio 14 dieną Alytuje SSRS liaudies deputatas akademikas Antanas Buračas susitiko su rinkėjais. Po susitikimo, kartu su Alytaus Sąjūdžio nariais, parke prie Dailės mokyklos pasodino Atgimimo ąžuolą.

17 diena

1924 metų balandžio 17 dieną įregistruotas Alytaus visuomenės klubas.

23 diena

1524 balandžio 23 dieną Alytaus valdytojas LDK maršalka Jonas Zaberezinskis fundavo parapinę Šv. Jono Krikštytojo, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir Šv. Mikalojaus bažnyčias.

1914 metų balandžio 23 dieną Krokininkuose, Krokialaukio vlsč. gimė agronomas, sodininkas, pomologas, biomedicinos mokslų daktaras Vilhelmas Vytautas Tuinyla. Mirė 1996 metų kovo 12 dieną Kaune.

26 diena

1989 metų balandžio 26 dieną senojoje sviesto gamykloje (Kauno g.) atidarytas pieno mišinių cechas.

27 diena
1954 metų balandžio 27 dieną Šiauliuose gimė rašytoja, vertėja, anglų kalbos pedagogė Irena Kupčinskienė. 2017 metais ji tapo Alytaus miesto kultūros premijos laureate.

28 diena

1919 metų balandžio 28 dieną Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse iškilmingai perlaidotas karininkas Antanas Juozapavičius.

29 diena
1969 metų balandžio 29 dieną Alytuje gimė visuomenės veikėja, kultūros renginių organizatorė ir vedėja, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus, asociacijos „Matučio namai“ valdybos narė, Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė (nuo 2022 liepos mėn.), 2006 metų Alytaus miesto kultūros premijos laureatė Vida Grišmanauskienė.

 

Pirmą kartą Alytuje – kultūrinių patirčių festivalis „Nuo Art‘isto iki Me(n)talisto“!

Pirmą kartą Alytuje – kultūrinių patirčių festivalis „Nuo Art‘isto iki Me(n)talisto“!

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jaunimui dovanos neišdildomų kultūrinių įspūdžių ir patyrimų! „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ – pirmasis tokio pobūdžio festivalis Dzūkijos sostinėje, skirtas jauniems smalsiems žmonėms bei jų naujiems atradimams – jau balandžio 19-ąją. Įkvėpti ir išmėginti kultūrinius potyrius šįkart kviečiame ne tradicinėse bibliotekos erdvėse, o projekto partnerių – Alytaus kultūros centro salėse. Mums labai svarbu, kad erdviai ir laisvai jaustųsi kiekvienas atėjęs.

Ką galima atrasti kelyje nuo artisto iki mentalisto? Edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, vyksiančios festivalio metu, pasižymės išskirtiniu interaktyvumu ir įtraukumu, sukurs jaunimui galimybę per aktyvią kūrybinę veiklą artimiau pažinti kultūros ir meno procesus. Šios iniciatyvos į veiklas įtrauks žinomus profesionalius menininkus, diskusijoje ir koncertinėje dalyje dalyvaus jaunimui gerai pažįstami veidai: komikas Evaldas Jasaitis, už savo fanų surinktą 10 tūkst. eurų auką Ukrainai pėsčiomis nukoręs net iki Berlyno, bei reperis, nenutrūkstamos dešimties valandų repo improvizacijos rekordininkas Pijus Opera. Skirtingų kūrybinių edukacijų (Slemo kūrybos, istorijos pažinimo pasitelkiant virtualią realybę, kino scenarijaus dirbtuvių ir t. t.) metu kiekvienas galės prisiliesti prie literatūrinių procesų pažinimo, atsiverti bandymui ir kūrybiškumui bei pažinimui. Labai tikimės, kad šis festivalis bus įdomi ir nauja patirtis moksleiviams, kuri leis įgyti naujų patirčių, pažinti, susipažinti, atsiskleisti ir išbandyti naujus dalykus, atrasti savo gebėjimus.

Kultūrinių patirčių festivalis „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ – tai galimybė turėti kitokias pamokas, o vėliau klasėje diskutuoti apie kultūrines patirtis. Beje, visi festivalio užsiėmimai – NEMOKAMI, tad bereikia tik užsidegimo, noro ir jūsų laiko.

DĖMESIO!  Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: edukatorė Viktorija Juškienė, el. p. viktorija.juskiene@alytus.mvb.lt arba tel. nr. +370 656 98 503.

Ir dar. Festivalio metu bus apdovanoti jaunuoliai, dalyvavę skaitymo skatinimo akcijoje, į kurią kvietė Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka. Turėkite su savimi „Skaitytojo pasąׅ“ su įklijuotais lipdukais, gautais už perskaitytas knygas, ir laimėkite prizus!

Kviečiame „Skaitytojo pasą“ pasiimti Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) arba Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje (Topolių g. 21) iki balandžio 18 d.

Na, o balandžio 19 d. susitikime Alytaus kultūros centre (Pramonės g. 1B) ir kartu panirkime į naujus kultūrinius patyrimus!

Kultūrinių patirčių festivalio „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“ PROGRAMA:

  • 9.30 val. Vytauto V. Landsbergio kino scenarijaus kūrimo dirbtuvės (Konferencijų salė)
  • 9.30 val. (I grupė) ir 10.30 val. (II grupė) Slemo dirbtuvės su poete Renata Karvelis (3 a. fojė)
  • 9.30 val. Armino Bartulio teatro improvizacijos (Mažoji parodų salė)
  • 9.30 val. 3D (virtualios realybės) edukacija apie istoriją ir partizanus (Mažoji salė)
  • 9.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „Kūrybinio rašymo dirbtuvės IMAGO FATUM“ (2 a. fojė) (be registracijos)
  • 11 val. Kūrybinis rašymas su Ilona Ežerinyte (Mažoji salė)
  • 12 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos „Komiksų kūrybinės dirbtuvės“ (2 a. fojė) (be registracijos)
  • 12.30 val. Kotryna Zylė „Būtybės daugiabučiuose“ (Mažoji salė)
  • 13 val. Kūrybinės dirbtuvės „Iš akių matau“ (Mažoji parodų salė)
  • 14 val. Kūrybinio rašymo dirbtuvės „Traukiam kūrybos šaknį“ su Sandra Bernotaite (Konferencijų salė)
  • 14.30 val. Loterijos rezultatų paskelbimas (2 a. fojė)
  • 15 val. Sigutės Trimakaitės koncertas-edukacinis užsiėmimas (Mažoji salė)
  • 15 val. Diskusija jaunimui „IMPROVIZACIJA: (NE) APRIBOTA KŪRYBINĖ LAISVĖ“. Dalyvauja: komikas Evaldas Jasaitis ir reperis Pijus Opera (2 a. fojė) (be registracijos)
  • 16 val. Festivalio uždarymas ir geras laikas – Pijus Opera ir DJ (2 a. fojė) (be registracijos).

„Jaunojo skaitytojo paso“ žaidimo TAISYKLĖS

Pokalbis apie artėjantį festivalį radijo stoties FM99 studijoje

Festivalio partneris – Alytaus kultūros centras, rėmėjas – AB „Kauno grūdai“.

Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

„Metai su knyga“ pristato vaikų skaitymo ambasadorių Virgį Šidlauską: „Energijos semiuosi iš prisiminimų apie vaikystę“

„Metai su knyga“ pristato vaikų skaitymo ambasadorių Virgį Šidlauską: „Energijos semiuosi iš prisiminimų apie vaikystę“

Ar kada nors esate savo akimis matę, kaip gimsta vaikiškų knygų personažai? Kaip ryškėja jų charakteriai, kaip netikėtai klostosi jų nuotykiai, kaip skamba jų dainos? Ar esate patys prisidėję prie knygos personažų ir įvykių gimimo? Visa tai turės galimybę patirti vaikai, ateisiantys į Lietuvos bibliotekų iniciatyvos „Metai su knyga“ susitikimus su šios iniciatyvos ambasadoriumi, rašytoju, muzikantu, literatūrinio žurnalo mažiesiems vyriausiuoju redaktoriumi Virgiu Šidlausku.

Visos Lietuvos bibliotekose vyksiančiuose „Metų su knyga“ susitikimuose skaitymo ambasadoriai skatins vaikus, paauglius ir suaugusiuosius dalintis pačiomis įdomiausiomis skaitymo patirtimis, kalbėtis apie tai, kodėl gera skaityti, aptars rekomenduotas sezono knygas. Jau balandžio pradžioje bus paskelbta, kuriose Lietuvos bibliotekose šiemet apsilankys skaitymo ambasadoriai V. Šidlauskas, Juozas Ališauskas ir Gina Viliūnė. Sekite naujienas interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei socialinių tinklų paskyroje „Vasara su knyga“, sužinokite, ar į Jūsų biblioteką atvyks kuris nors skaitymo ambasadorius, dalyvaukite FB ir IG konkursuose, laimėkite viliojančių prizų, ir... skaitykite!

Vaikų skaitymo ambasadorius V. Šidlauskas pavasario sezonui rekomendavo puikią Shauno Tano knygą „Atokaus priemiesčio istorijos“. Kviečiame ruošiantis pavasario susitikimams perskaityti ne tik šį pokalbį su ambasadoriumi, bet ir jo rekomenduotą knygą!

Labai džiaugiamės, šiemet sveikindamiesi su Jumis kaip su projekto „Metai su knyga“ vaikų skaitymo ambasadoriumi. Pernai dalis Lietuvos vaikų jau turėjo galimybę susipažinti su Jumis kaip su projekto „Metai su knyga“ edukatoriumi. Mažieji skaitytojai su didžiuliu džiaugsmu dalyvavo Jūsų edukacijose, entuziastingai įsitraukdavo į bendravimą su Jumis – drauge dainavo daineles, kūrė istorijas, piešė. Kur slypi Jūsų stiprios ir linksmos energijos paslaptis? Esate visiškas ekstravertas? Ar nuo vaikystės mokėjote šitaip suburti ir sudominti kitus žmones?

Nesu ekstravertas. Tiesą sakant, nemėgstu didelių žmonių susibūrimų. Mieliau laiką leidžiu mažose kompanijose ar namie su šeima. Bet vadinti savęs introvertu irgi negaliu. Pilnos skaitytojų salės manęs negąsdina. Tikriausiai būčiau kažkur per viduriuką. Iki šiol miesto šurmulys mane įkvepia labiau nei tyla ir ramybė.

Energijos semiuosi iš prisiminimų apie vaikystę: dažnai kapstausi atmintyje, kas tuo metu labiausiai žavėjo, kokie žaidimai rūpėjo, apie ką svajojau. Visada prieš kurdamas naujas istorijas, dainas, spręsdamas, apie ką galėtume su vaikais pasikalbėti, ką nupiešti, pagalvoju, ar mane tai būtų sudominę, įtraukę, ar atvirkščiai. Ne visos dainos, ne visi piešiniai išsyk sulaukia vienodos sėkmės: kartais praeina nemažai laiko, kol surandi tinkamą raktą į vaikų širdis. Bet tada jau reikia gerai įsikibti, kad jų energijos viesulas nenuneštų per toli (šypsosi).

Taip pat įkvepia vaikų entuziazmas, noras  bendrauti, pasipasakoti apie sau svarbius dalykus, mėgstamų knygų vardijimas. Tada labai aiškiai suprantu, kad tai nėra tik susitikimas. Tai gyvas, jaukus pašnekesys.

Vaikystėje buvau aktyvus vaikas. Mėgdavau suburti kiemo draugus žaidimams. Nuo Robino Hudo įkvėptų herojų su lankais ir strėlėmis iki fantastinių personažų nuotykių. Arba galų gale kamuolio spardymo.

Turint omenyje Jūsų talentus – Jūs ne tik vaikiškų knygelių autorius, bet ir muzikantas, kompozitorius, be to, puikiai piešiate ir įtaigiai bendraujate – net nesitiki, kad viską atlieka vienas žmogus. Vis dėlto visiems žmonėms būna akimirkų, kai nesinori ne tik kad eiti į sceną, bet net apskritai bendrauti. Ką darote, jeigu tokia nuotaika užklumpa prieš pat susitikimą su vaikais?

Taip būna retai. Bet, neslėpsiu, pasitaiko.

Tada stengiuosi persilaužti ir save išjudinti. Išlipti iš tos negatyvios būsenos. Skaitytojai niekuo dėti, jei autorių graužia nerimas dėl neatliktų darbų, spaudžiančių terminų ar naujų projektų. Tikslas sudominti, užkrėsti vaikus skaitymu visiškai nesiderina su dantų griežimu dėl to, apie ką žiūrovai nė nenutuokia. Stengiuosi, kad blogos nuotaikos šešėlis neužgožtų renginio atmosferos.

Prieš susitikimus visada prisimenu ir sugroju planuojamas atlikti dainas, pamėginu nupiešti naujus personažus, apmąstau galimas pokalbių temas, ir kai ateina laikas – atvykstu su pačia geriausia nuotaika. Niekam nebūtų smagu žiūrėti į surūgusį svečią, ne ta koja išlipusį iš lovos. Žinau, kad stovėdamas prieš būrį smalsių vaikų negaliu sau leisti būti susierzinęs ar nuobodus.

Esate apvažiavęs daugelio Lietuvos rajonų bibliotekas, mokyklas. Ar kuo nors skiriasi vaikai, sakykim, Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Dzūkijoje? Arba mažų miestelių ir didelių miestų vaikai?

Iš tiesų, skirtumas yra, bet ne toks didelis, kaip būtų galima įsivaizduoti. Visur yra tylesnių ir drąsesnių vaikų. Stebėtojų ir linkusių daugiau bendrauti. Ir tai nepriklauso nuo gyvenamosios vietos. Labiau nuo temperamento ir aplinkos, kurioje auga. Galbūt didžiuosiuose miestuose vaikai kiek laisvesni, turi daugiau drąsos užkalbinti, nesidrovi kažko paklausti. Bet mažesniuose miesteliuose visada žavi draugiška ir nuoširdi atmosfera, kurios kitur kartais pritrūksta.

Neseniai „Facebook“ paskyroje pasidalijote maloniu įvykiu, kad Jūsų dukra pradinukė į lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinį įrašė atsiliepimą, jog jai labiausiai patikusi knyga – Virgio Šidlausko „Ulfas ir stebuklinga barzda“. Ar parašęs naują tekstą, pirmiausia perskaitote jį dukrai, ar ji susipažįsta su Jūsų nauju kūriniu, kai šis jau būna įgavęs knygos pavidalą? Ar taisydamas ar perrašinėdamas tekstus paisote dukters ar kitų šeimos narių atsiliepimų, pastabų?

Anksčiau skaitydavau, bet dažniausiai, kai istorija jau būdavo baigta. Nemėgstu kitiems rodyti neredaguoto ir dar nesutvarkyto teksto. Lyg gročiau dar neišbaigtą, aiškios formos neturintį kūrinį. Kai pats jau tikrai esu patenkintas savo tekstu ir pakankamai su juo susigyvenęs, tada būnu pasirengęs juo pasidalinti su kitais.

Dabar dažniausiai šeimai papasakoju apie pačią naujos knygos idėją. Kai atsiranda iliustracijos – jas parodau. Ir, žinoma, visi pačiupinėjam spaustuvės dažais dar kvepiančią naujieną, kai ji atkeliauja į namus.

Kokiomis temomis dabar norisi rašyti vaikams? Kai tokia nelinksma dabartinė pasaulio situacija – ar kalbate apie tai su vaikais, ar kaip tik keliate jiems nuotaiką, pasakodamas apie linksmus nuotykius? Ar reikia su vaikais kalbėtis, pavyzdžiui, apie netoliese mūsų vykstantį karą?

Niekada neieškau temų, kurios būtų patrauklios ar šiuo metu populiarios. Kiekviena jų ateina savaime. Kai pajuntu, jog apie tai noriu ir turiu, ką pasakyti, tada imu natūraliai link jos judėti.

Kalbėti reikia. Apie karą esu pasakojęs istorijoje „Slaptoji „Kornelijaus van Drebelio“ misija“. Ją parašiau 2016 m., kai nuotaikos Europoje taip pat nebuvo pačios geriausios. Bet šiandien ji dar aktualesnė.

Dažnai klausiu vaikų, ką jie darytų, jei vieną dieną turėtų progą užkariauti pasaulį. Kai kurie atsakymai liūdina: sako, reikėtų tankų, bombų, raketų ir viską susprogdinti. Tarsi mūsų pačių visa tai niekaip nepaliestų. Bet griauti visada lengviau nei statyti ar kurti. Todėl džiaugiuosi, kad taip mano ne visi. Kiti įsitikinę, kad pasaulį įmanoma užkariauti gerais darbais, išskirtiniais gabumais, talentais, gerumu ir grožiu. Tada suprantu, kad yra vilties. Kad ir koks kartais pasaulis atrodytų nedraugiškas ir šaltas, tik meilė ir rūpestis vienas kitu mums gali padėti įveikti beprasmybę ir tamsą.

Esate bene vienintelio Lietuvoje literatūrinio žurnalo vaikams redaktorius. Kaip tokiam žurnalui pavyksta išsilaikyti, ar turite pakankamai skaitytojų ir prenumeratorių? Gal per praėjusius metus atradote kokį nors naują vaikų literatūros talentą?

Tiesa ta, kad be valstybės paramos šiais laikais literatūriniam žurnalui išties sunku išsilaikyti. Skaitytojų ir prenumeratorių turime, žurnalą mielai prenumeruoja mokyklos ir bibliotekos, tačiau jei ne jų darbuotojos ir mokytojos, pasiektume tikrai gerokai mažesnį ratą vaikų. Juk yra tiek daug prietaisų, galinčių pavogti jų laiką. Už pagalbą dėkojame vaikų literatūros entuziastams – visiems, kurie padeda vaikams susibičiuliauti su knygomis nuo trumpesnių tekstų. Tai labai svarbu. Nes didelės apimties knygos tam nepasiruošusius vaikus gali išgąsdinti, atbaidyti nuo skaitymo.

Atradome šauniai piešiančią moksleivę Godą Rukšytę, kuri iliustravo Danguolės Garnienės tekstą apie varliuką Izadorą. Buvom nustebinti jos iliustracijų kokybe, kruopštumu, dėmesiu detalėms. Nudžiugino smagia ranka parašyta Rasos Nakties poezija. Taip pat verta paminėti puikaus tandemo Arūnės Urbonaitės ir dailininkės Vandos Padimanskaitės trumpų istorijų seriją.

Ar spėjate sekti pasirodančias vaikų literatūros naujienas? Ką paminėtumėt iš Jums pačiam labiausiai patinkančių lietuvių ar užsienio vaikų literatūros autorių?

Visko aprėpti tikrai nepavyksta. Juo labiau, kad pomėgiai neapsiriboja vien literatūra – nemažai dėmesio skiriu ir muzikai, kinui. Kartais tiesiog pritrūksta laiko. Bet kiek įmanoma, tiek stengiuosi viską sekti, dalyvauti mane dominančiuose renginiuose, knygų pristatymuose.

Iš dabartinių lietuvių autorių paminėčiau Iloną Ežerinytę, Ignę Zarambaitę, Kotryną Zylę. Visos puikiai valdo žodį ir renkasi intriguojančius siužetus. Iš užsienio – visada smagu skaityti Philip Pullman, Neil Gaiman, Frances Hardinge, Victoria Schwab.

Esate sėkmės lydimas vaikų rašytojas. Ar nepagalvojate apie rašymą ne tik vaikams, bet ir jaunimui arba suaugusiesiems?

Tiesą sakant, mano pirmoji, dar paauglystės metais nedideliu tiražu išleista knyga buvo siaubo apsakymų rinktinė. O prieš parašydamas pirmąją knygą vaikams, darbavausi prie trilerio suaugusiems. Tačiau kol kas nerandu noro ir motyvacijos jį tęsti, redaguoti tekstą. Gal niekada neatrasiu, bet kas žino.

Vis pagalvoju apie knygą suaugusiems. Tačiau kol neatradau tinkamo būdo ir formos, kaip visa tai galėčiau pateikti, todėl neskubu. Kai kurioms idėjoms susigulėti reikia daugiau laiko. Bet jei paaiškės, kad laukti buvo verta – tuomet nieko tokio (šypsosi).

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip atrodo Jūsų diena, kai nekeliaujate susitikti su mažaisiais skaitytojais ir nekuriate naujų istorijų ar dainų?

Jei laikas būna intensyvesnis – darbuojuosi prie naujo žurnalo numerio, dalyvauju IBBY valdybos susirinkimuose, įrašinėju naujus kūrinius, repetuoju, vežu dukrą į užsiėmimus. O jei niekur nekeliaujame, neturiu jokių renginių ar didelių planų, mėgstu pailsėti žiūrėdamas mėgstamą filmą, skaitydamas knygą, klausydamasis muzikos ar tiesiog skaniai pasnausdamas (šypsosi).

Kokią knygą pastaruoju metu nusipirkote? O kokią – pasiėmėte iš bibliotekos?

Deja, iš bibliotekos paskutinį kartą knygą ėmiau labai seniai. Dažniausiai man patinkančias knygas įsigyju – mėgstu jas skaityti ne po vieną sykį.

Paskutinė knyga, kurią įsigijau – roko grupės „Nirvana“ būgnininko, „Foo Fighters“ lyderio Daveʼo Grohlʼo prisiminimai „Pasakotojas. Istorijos apie gyvenimą ir muziką“. Seniai norėjau ją įsigyti, bet vis nepasisekdavo užtikti. Buvo gera skaityti apie vieną iš savo paauglystės herojų, kyštelėti nosį į muzikos pasaulio užkulisius.

Ko tikitės iš 2024 m. „Metų su knyga“?

Tikiu, kad laukia be galo įdomūs ir padūkę metai. Bus apie ką pasikalbėti, padiskutuoti, pasidalinti savo mėgstamiausiomis knygomis, kūryba, apsikeisti energija su mažaisiais skaitytojais, sužinoti, apie ką jie galvoja, kuo gyvena. Todėl labai nekantrauju.

 

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

Bibliotekų iniciatyvos „Metai su knyga“ ambasadorius Juozas Ališauskas:  „Į kiekvieną knygą žiūriu kaip į langą, pro kurį viską galiu pamatyti kitaip“

Bibliotekų iniciatyvos „Metai su knyga“ ambasadorius Juozas Ališauskas: „Į kiekvieną knygą žiūriu kaip į langą, pro kurį viską galiu pamatyti kitaip“

Teatro, istorijos, matematikos bei geografijos mokytojas Vilniaus Valdorfo mokykloje, paauglystėje nemėgęs poezijos, o dabar pats ją kuriantis. Aktorius ir slemeris, išdrįstantis autentišką ir atvirą savo kūrybą pateikti momentiniam publikos ir vertinimo komisijos teismui ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose slemo poezijos čempionatuose. Žmogus, šiuolaikine poezija vadinantis mineralinio reklamą, tačiau atskleidžiantis, kad gera literatūra pakeitė jo gyvenimą – toks Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos projekto „Metai su knyga“ paauglių skaitymo ambasadorius Juozas Ališauskas. Negražbyliaujantis, tačiau su pasitikėjimu sakantis, kad jam pavyksta sudominti paauglius šia Lietuvoje dar ne itin gerai žinoma poezijos rūšimi, kuri reikalauja drąsos ir atsivėrimo. Būtent tokių susitikimų Juozas tikisi iš akcijos „Metai su knyga“, kurios metu jis aplankys dvylika Lietuvos bibliotekų ir bendruomenių. Jau artimiausiu metu Juozas (kaip ir kiti šios akcijos skaitymo ambasadoriai Gina Viliūnė bei Virgis Šidlauskas) pasidalins pavasario knygos rekomendacija, o ambasadorių susitikimų kalendorius bus paskelbtas balandžio pradžioje. Visos naujienos – interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų paskyroje „Vasara su knyga“.

 

Poezija, improvizacija, džiazas, repas. Kur tarp šių dalykų yra slemas? Ar slemas, Jūsų nuomone, yra arčiau literatūros, ar arčiau muzikos, o gal teatro?

Slemas – poezijos varžybos. Arčiausiai literatūros, su minimaliu teatro prieskoniu – tiek, kiek tai liečia atlikimą.

Žodžio meistrų varžytuvės – žinomas reiškinys nuo Antikos laikų. Kuo ypatingos šiuolaikinės poetų varžybos? Trumpai pristatykite taisykles. Ar susirenka daug žiūrovų, ar slemeriai visgi daugiausia klausosi vieni kitų?

Šiais laikais, pilnais nuostabių dalykų ir platformų, kuriose gausu talentų bei įvairiausių žanrų, slemo vertė yra jo gyvybėje – tai, palyginus, efektų neturintis menas, todėl jo stiprybė yra paprastumas ir nuoširdumas, panašiai kaip stand-up komedijoje.

Slemo taisyklės: autorinis tekstas, trys minutės ir jokios pagalbos – t. y., jokios muzikos, kostiumų, daiktų.

Žiūrovų susirenka iki šimto, slemerių būna apie dešimt.

Esate ne tik slemeris, bet ir aktorius, vaidinate Lietuvos nacionaliniame dramose teatre. Ar slemas daro įtaką Jums kaip aktoriui?

Truputį. Abu šie menai yra sceniniai ir juose daug kas priklauso nuo ryšio su žiūrovais. O to ryšio pajautimas – taip pat įgūdis, ateinantis su bet kokia scenine patirtimi.

Kas Jus labiausiai traukia slemo žanre: galimybė būti scenoje, improvizacijos elementas, varžybų sukeliamas adrenalinas, žodžio magija?..

Ryšys. Nuostabus jausmas, kai visa auditorija yra tame pačiame tekste, toje pačioje temoje, tuose pačiuose išgyvenimuose. 

Ar pats, būdamas mokinys, mėgote poeziją, ar nesupratote jos ir bodėjotės ja?

Būdamas mokiniu poezijos nevertinau – perskaičiau „Akim tyliųjų ežerų“ (Salomėjos Nėries eilėraščio „Lietuvai“ eilutė – aut.) ir pagalvojau „Vau, kaip originalu tą patį kartot“.

Kodėl šiais laikais esam taip nutolę nuo poetinio žodžio? Nors lietuviai visada būdavo laikomi poetų tauta, bet šiandien vargu ar dažnas, sustabdytas gatvėje, mintinai padeklamuotų eilėraštį...

Man rodos, poezija tiesiog pakeitė savo formą – dabar mes poezijos klausomės drabužių parduotuvėse ir matydami mineralinio reklamą.

Dėl deklamavimo – gal ir gerai. Mokykloje liepdavo iškalt eilėraštį – iškaldavau. Praėjo keleri metai ir pamiršau. O kiek teko matyti žmogų, deklamuojantį klasikinį eilėraštį, dažnai tai būdavo tik palaikant ritmą ir su patosu pilamos eilutės. Panašiai kaip agresyvus repas, daužantis ausis, kol bandai pasimatuoti džinsus.

Suprantu jūsų klausimą. Manau, taip yra todėl, kad poezijai sunku konkuruoti su „Netflix“ dėl žmogaus dėmesio.

Paprašytas apibūdinti save projekto „Metai su knyga“ auditorijai, parašėte: „Literatūra parodė man, kad viskas gali būti kitaip“. Koks buvo Jūsų įsimintiniausias susitikimas su literatūra ir kada tai įvyko? Kokia literatūra Jums yra padariusi didžiausią įtaką? 

Viską pakeitė Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“. Būdamas dvidešimties perskaičiau ir supratau, kiek daug magijos galima įžiūrėti kasdienybėje. Ir kaip ta kasdienybė su savo pilkais sovietiniais dangoraižiais, kasdieniais klausimais „Ką valgei?“ ir per Kalėdas girdimomis evangelijomis gali staiga pasirodyti kitaip – įdomiau, paslaptingiau.

Nuo to laiko į kiekvieną knygą žiūriu kaip į dar vieną langą, pro kurį viską galiu pamatyti kitaip.

Dalyvaujate ir laimite ne tik nacionalinius slemo konkursus, bet atstovaujate Lietuvai ir tarptautinėse varžybose. Ar tuomet atliekate kūrinius anglų kalba? Kurios tarptautinės slemo varžybos Jums yra palikusios didžiausią įspūdį ir kodėl?

Užsienyje pasirodydavau lietuvių kalba – o žmonės tokiuose renginiuose vertina negirdėtas kalbas, po renginio prieina, pakartoja kokį įstrigusį žodį.

Didžiausią įspūdį paliko pasaulio čempionatas Rio de Žaneire – labai skirtingi poetai, visus labai mylinti publika, galinga energija ir tekstai, po kurių lieka mintis, kad dar yra kur augti.

Ar dar negalvojate apie savo slemo tekstų rinkinio leidybą?

Retkarčiais vis kas nors pasiūlo, tačiau veiksmų niekada nesiėmiau. Vis dar jaučiuosi nepakankamai geras.

Esate ne tik aktorius ir slemeris, bet ir mokytojas, taip pat vedate slemo edukacijas mokiniams. Ar tiesa, kad netgi tie paaugliai, kurie visai nemėgsta skaityti, bemat susižavi slemu? Kaip Jums pavyksta juos sudominti?

Dažniausiai net tie moksleiviai, kurie neprijaučia literatūrai, vis tiek būna dėmesingi slemui, kadangi tai vis dėlto išstojimas prieš publiką, drąsos ir atvirumo momentas. Kažkaip man kol kas labai sekasi – visi mano sutinkami paaugliai į slemą žiūri atvirai ir man papildomai jų dominti netenka.

Kuris Lietuvos ar užsienio slemo atlikėjas Jums yra padaręs stipriausią įspūdį, apie kurį esate pagalvojęs: iki jo (jos) dar turėčiau patobulėti?

Stipriausią įspūdį paliko meksikietis Alejandras Jimenezas. Teko girdėti jo tekstą apie narkotikų kartelių susišaudymą, vykusį prie vienos Meksikos mokyklos, bei mokytoją, kuri su vaikais dainavo apie lietų iš saldainių, kad vaikai negirdėtų šūvių.

Po šio teksto nusprendžiau, kad norėčiau dažniau kalbėti apie tokio stiprumo įvykius.

Atskleiskite, kur ir kada Vilniuje renkasi slemo mėgėjai?

Vilniuje slemas vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį bare „Peronas“.

Ko gali tikėtis paaugliai, kurie „Metų su knyga“ renginiuose ateis su Jumis susitikti?

Atviro pokalbio. Tokie pokalbiai nuostabūs, kadangi susitinki su nepažįstamais žmonėmis – statistiškai, turbūt pirmą ir paskutinį kartą. Todėl vertini tą valandą, o kadangi abi pusės viena kitos turbūt nebepamatys – gali būti maksimaliai atviras.

Kada paskutinį kartą lankėtės bibliotekoje?

Prieš savaitę. Ieškojau knygos pavasario rekomendacijai.

Įsimintinų, drąsių ir atvirų susitikimų!

 

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

Vidzgirio bibliotekoje suskambėjo gimtajai kalbai puoselėti skirtas rytmetis!

Vidzgirio bibliotekoje suskambėjo gimtajai kalbai puoselėti skirtas rytmetis!

„Tautos didžiausia dovana yra kalba. Ji parodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą rašė Simonas Daukantas. Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba.


Kovo 7 d. saulėtą pavasario rytą Vidzgirio bibliotekoje vyko renginys „Dzūkučiai šnekučiai“, skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Padzūkuoti, padainuoti ir visaip kaip gimtąją kalbą pagerbti net iš Putinų mikrorajono atskubėjo Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai su mokytoja Eurika Turčiniene ir bibliotekos kaimynai Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai su savo mokytoja Gita Karniliene.


Gimtosios kalbos rytmetis prasidėjo daina „Svarbiausi žodžiai“ (m. ž. Ingos Šeduikienės). Vaikai ne tik klausėsi dainos, bet ir patys ją dainavo, nes kūrinys palietė kiekvieno širdį, todėl norėjosi ir patiems svarbiausius žodžius išdainuoti ir išjausti.


Linksmai padainavę, vaikai atidžiai klausėsi, ką bibliotekininkė Rasa pasakojo apie lietuvių kalbą: kilmę, ypatybes, išskirtinumą, bendrinės kalbos kūrėjus, pirmąją lietuvišką knygą ir tarmes, nes renginys buvo skirtas ne tik gimtajai kalbai atminti, bet ir mūsų dzūkiškai tarmei puoselėti.


Mokiniai susipažino su gimtosios kalbos subtilybėmis ir patys smagiai įsijungė į draugiškas dainų bei eilėraščių varžytuves. Alytaus „Šaltinių“ progimnazijos trečiokai (mokytoja E. Turčinienė) padainavo dzūkų liaudies dainą „Kielutė ant kreigo“ ir „Kur ciej seni čebataiciai?“. Neatsiliko ir Alytaus „Likiškėlių“ progimnazijos pirmokai (mokytoja G. Karnilienė). Pirmokėliai padainavo labai populiarią dzūkišką dainą „Šių naktelį“ bei padūdavo dainelę „Tancius“.


Vėliau varžėsi, kas gražiau, išraiškingiau iš S. Žadeikienės knygelės „Paukštukai ir būžukai“ eilėraščius padeklamuos. Nuostabiai deklamavo ir pirmokai, ir trečiokai, nes visi labai ruošėsi, stengėsi, visą širdį įdėjo sakydami dzūkiškas eiles. Linksmai pasivaržę, mokiniai kartu atliko ritminį pratimą „Kalvelis“.


Renginio pabaigoje, draugiškai sustoję, visi kartu atliko bendrą dainą „Ten ir aš“ (m. ž. E. Tolvaišienės), kurioje, žinoma, ir vėl visiems svarbiausi žodžiai buvo: tėvynė, šeima, kalba, meilė ir aš.
Vidzgirio biblioteka labai džiaugiasi, jog tokį saulėtą pavasario rytmetį tapo gražia net kelių mikrorajonų švietimo bendruomenių susibūrimo vieta, kurioje įvyko draugystės šventė, skirta mylimai gimtajai kalbai ir dzūkiškai tarmei pagerbti.


Didžiausia padėka mokytojoms Eurikai ir Gitai, kurios vaikučius mokino eilių, vaikams – už nuoširdžius pasirodymus, o tėveliams už tai, kad vakarais tikriausiai klausėsi, kaip jų mažylis eilėraštį išmoko.

Kviečiame paremti biblioteką! Skirkite 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio

Iki 2024 m. gegužės 2 d. galite skirti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Vadovaujantis LR Paramos ir labdaros įstatymu teikti paramą galite neatvėrę piniginės. Nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos pilietis iki 1,2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali paskirti pasirinktai organizacijai.

Žingsniai, kaip skirti 1,2 proc. mūsų bibliotekai:

  • Eiti į Elektroninio deklaravimo sistemą – EDS
  • Prisijungti prie sistemos
  • Spausti „Deklaravimas“
  • Spausti „Pildyti formą“
  • Spausti „Prašymas skirti paramą“
  • Spausti gaublio ikonėlę elektroniniam prašymo pildymui
  • Įvesti duomenis:

Paramos gavėjo pavadinimas: BĮ Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 188205340

  • Sistemai radus organizaciją, paspauskite „Tęsti“ 
  • Mokesčio dalies paskirties laukelyje įrašykite „Parama veiklai“, mokesčio dalies dydžio laukelyje – „1,2“ (arba mažesnį), mokesčio dalies skyrimo laikotarpio laukelyje – „2023“
  • Patikrinkite, ar suvesti duomenys teisingi ir paspauskite „Taip, teisingi“
  • Paspauskite „Pateikti“ (du kartus)

📍  Prašymo formoje pasirinkę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, kitais metais šios formos pildyti nereikės – parama bus skiriama automatiškai.

📍  SVARBU žinoti – skirdami šią paramą, jūs neišleidžiate papildomai savo pinigų, 1,2% suma yra skiriama iš jūsų jau sumokėto GPM. Jei jos niekam neskiriate, ji lieka valstybei.

Kaip skirti GPM paramai naudojantis vedliu, sužinoti galite peržiūrėję VMI sukurtą vaizdo įrašą.

Dėkojame visiems, paskyrusiems bibliotekai dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už ankstesnius metus, gautos lėšos buvo panaudotos tobulinant bibliotekos teikiamas paslaugas.

Remdami mus, Jūs investuojate į informaciją, žinias ir kultūrą. DĖKOJAME!!!

JAUNOJO SKAITYTOJO PASAS – skaityk ir laimėk prizus!

Skubame dalytis džiugia naujiena, kuri ypač patiks mūsų jauniesiems lankytojams – balandžio 19 d. Alytuje PIRMĄ SYKĮ vyks Kultūrinių patirčių festivalis jaunimui „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“!
 
Sekite mus, kad sužinotumėte visas naujienas apie artėjantį kultūrinį įvykį, o dabar labai kviečiame dalyvauti smagioje skaitymo akcijoje.
 
Taisyklės:
🔷 Jei tau 14–29 metai, ateik į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2) ir abonemento skyriuje paprašyk SKAITYTOJO PASO.
🔹 Už kiekvieną perskaitytą ir atgal į biblioteką grąžintą knygą gausite vieną lipduką. Akcija vyksta tik Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).
🔷 Surinkus tris lipdukus (1 knyga = 1 lipdukas), turėsite galimybę dalyvauti loterijoje.
🔹 Balandžio 19 d., festivalio jaunimui metu, burtų keliu rinksime 5 laimėtojus, kurie bus apdovanoti akcijos prizais (Skaitytojo pasą su visais surinktais lipdukais būtina turėti su savimi, kitaip negalėsite dalyvauti loterijoje).
 
P R A D E D A M E !!! 
 
 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. Projekto partneris – Alytaus kultūros centras.

Kario ir rašytojo Ernesto Kuckailio knygos „100 pirmųjų karo dienų“ pristatymas

Kovo 14 d., 17.30 val., kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2). Čia pristatysime Lietuvos kariuomenės kario ir knygų apie Lietuvos karybos istoriją autoriaus, viršilos Ernesto Kuckailio knygą „100 pirmųjų karo dienų“.

Rusijos–Ukrainos karas. Ar tikrai tik Rusijos ir Ukrainos?

Savotiškas šimto pirmųjų karo dienų metraštis, sudarytas iš telefono ekrano nuotraukų su vaizdais, tekstais ir emocijomis iš įvykių, kurie išplėšė Ukrainos šalį iš ramybės. Knygoje taip pat pateikiami žinomų žmonių komentarai apie šį karą, taip pat QR kodai, nukreipiantys į vaizdo siužetus iš Kyjivo, Sumų ir kitų vietų gynybos.

Leidinyje „100 pirmųjų karo dienų“ nėra gilios analizės – tik įvykiai, statistika ir komentarai, leisiantys skaitytojams labiau suprasti Ukrainos žmonių drąsą ir atkaklumą kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Tai, kas vyko per pirmuosius tris įsiveržimo į Ukrainą mėnesius. Kad nepamirštume. Ir nepriprastume prie karo, kuris tarsi ir vyksta (dar) ne mūsų kieme, bet mus visus vienaip ar kitaip paliečia.

Knygos sutiktuvėse taip pat dalyvaus leidyklos „Vox Altera“ atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paieškų ir identifikavimo skyriaus vyr. spec. Valdas Šukevičius, VU Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto IV kurso studentas Giedrius Balinskas, muzikiniais intarpais džiugins – bardas Romas Naidzinavičius. Kviečiame dalyvauti!

Puiki žinia negalėsiantiems atvykti – renginį tiesiogiai transliuosime mūsų Facebook’o puslapyje Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

Knygą išleido leidykla „Vox Altera“. Ją bus galima įsigyti renginio metu.

 

Bibliotekoje pavasaris prasideda...naujomis knygomis!

Mielieji, kviečiame pavasarį pasitikti naujomis, dar neskaitytomis knygomis!

Paskutinį žiemos mėnesį biblioteka ir jos padaliniai pasipildė 442 leidiniais, 97 iš jų – naujų pavadinimų knygos. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojos paruošė rekomendacijas, kad būtų dar paprasčiau išsirinkti norimą skaitinį. Užsukite į biblioteką naujos knygos ir diena kaipmat bus gražesnė!

Damon Galgut romanas „PAŽADAS“

Nepaprastas romanas apie mirštančiai žmonai duotą pažadą juodaodei šeimos tarnaitei padovanoti namelį, kuriame ši gyvena ir taip suteikti jai nuosavus namus bei nuosavą žemę. Netęsiamas pažadas ardo šeimą ir tarsi prakeiksmas persekioja tris poros vaikus. Ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių? Pažinkime Pietų Afrikos Respublikos istoriją, apartheido režimo įtaką žmogui ir visuomenei, kelių šeimos kartų sprendimus, atsidūrus vertybinių pasirinkimų kryžkelėje. IŠSAMIAU   

Salman Rushdie romanas „PERGALĖS MIESTAS“

Kerintis kūrinys, šiuolaikinė senovės epo versija. Tai meilės, nuotykių ir mito saga apie viso gyvenimo siekį moterims turėti lygias galimybes patriarchaliniame pasaulyje. Stebuklų, širdgėlos ir humoro kupinas romanas narplioja tokius klausimus, kaip antai kas mus daro žmonėmis. Atskleiskime sau magišką autoriaus pasaulėvaizdį ir meistriškai nagrinėjamas religijos, filosofijos, galios ir teisingumo temas, atvertas pagauliu siužetu ir meistriškomis metaforomis. IŠSAMIAU     

Maya Angelou autobiografija „ŽINAU, KO GIEDA PAUKŠTIS NARVE“

Rašytojos autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir apie dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Jautri asmeninė istorija, išpažinta su empatija sau ir kitam, kartais pasijuokiant iš savęs, pastebint to meto visuomenės trūkumus ir gyvybingas gebėjimas atrasti netikėtas išeitis po skausmingų patirčių. Susipažinkime su nepalaužiamos afroamerikietės rašytojos, žiūrinčios į pasaulį šviesiomis akimis, istorija. IŠSAMIAU

Han Kang romanas „ATEINA BERNIUKAS“

Sukrečiantis kovos už teisingumą liudijimas, bylojantis, kad net ir žiauri priespauda negali palaužti žmogaus prigimties. 1980-ieji, Pietų Korėja. Ilgą laiką kentę valdžios priespaudą, žmonės ima protestuoti. Beginklis maištas žiauriai numalšinamas. Visi susiduria su netektimi, susidorojimu, cenzūra, siaubu... Tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrinys – istorinių įvykių, kurių pasekmės juntamos ir šiandien, paveikslas. Skaitykime vieną geriausių knygų iš tų, kuriose kalbama apie žmogaus teises. IŠSAMIAU

Alina Bronsky jaunimo romanas „ŠUKPARKIS“

Šukparkis – šiukšlina ir pavojinga Rytų ir Vakarų susidūrimo vieta, kurioje slankioja paaugliai ir benamiai, skamba repas ir rusų popsas, žaidžiama šachmatais, mėtomi akmenys ir tušti buteliai... Šalia stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena paauglė Saša, svajojanti parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį. Pagal šį romaną sukurtas filmas. Pasimėgaukime aštriu pasakojimu apie miegamąjį Frankfurto rajoną, kuriame svarbu ne tik pritapti, bet ir apsiginti. IŠSAMIAU    

Benjamin Myers istorinis romanas „KUR SUSITINKA DANGUS IR JŪRA“

Įtraukiantis romanas apie žmogų, kovojantį su savo lemtimi. Pasakojama apie ištvertus didžiulius istorinius lūžius ir iš naujo atrastą laimę paprasčiausiuose, bet dažnai lengviausiai pražiūrimuose dalykuose. Vila, kurioje liejasi vynas ir dialogai apie meilę, žmogiškumą, troškimus ir gyvenimo klaidas, slepia skausmingą patirtį. Ar vilos gyventoja pasiruoš apie tą patirtį prabilti, sužinosite tik perskaitę šį romaną. IŠSAMIAU

Mette Vedsø jaunimo romanas „130 DŪŽIŲ PER MINUTĘ“

Pija nualpsta vidury anglų kalbos pamokos. Ligoninėje jos laukia rimtos naujienos – merginai diagnozuojamas nerimo sutrikimas ir ji trims savaitėms atleidžiama nuo pamokų. Piją užgriūva aplinkinių dėmesys. Visi nešykšti patarimų, tačiau dėl to mergina jaučia dar didesnį spaudimą. Kaip rasti savo vietą pasaulyje, kai aplinkui tiek daug reikalavimų ir lūkesčių? Ar Pijai kas nors pagelbės? Nuostabus, kupinas humoro kūrinys rimtomis ir svarbiomis temomis. IŠSAMIAU

Danutės Jazgevičiūtės romanas „GYVENIMAS DIDMIESTYJE, ARBA KVAIŠALAI“

Tai jau antrasis keramikės D. Jazgevičiūtės romanas. Šįkart apie Gerdą iš mažo miestelio, kuriai pavyksta ištrūkti iš namų. Dailės akademija, dideli norai nustebinti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį... Bet realybė karti: dėstytojų abejingumas, neobjektyvumas, bendrakursių klasta, susipažinimas su kvaišalais. Nusiraminimą ir paguodą Gerda randa kompiuteriu rašydama laiškus motinai. Rašo juos ir motinai mirus... IŠSAMIAU

Jenny Odell psichologinė knyga „LAIKAS“

J. Odell yra įvairių sričių menininkė. Ji teigia, kad laikrodis, pagal kurį gyvename, buvo suskurtas ne žmonių naudai, o siekiant pelno. Todėl, pasak autorės, mūsų gyvenimai, netgi laisvalaikis, tapo panašūs į nesibaigiantį ratą, kuriame esame įsukti į planavimo, pirkimo, pardavimo ir efektyvaus laiko panaudojimo rutiną. Ši knyga griauna įsitikinimus apie laiką, verčia susimąstyti apie savo būtį, siūlo būdus, kaip giliau ir prasmingiau patirti mums skirtą laiką. IŠSAMIAU

Selemono Paltanavičiaus pažintinė knyga vaikams „GYVAS VABZDŽIŲ PASAULIS“

Gamtininkas S. Paltanavičius naujojoje savo knygoje kviečia į pažintinę kelionę patyrinėti spalvingo ir įdomaus vabzdžių pasaulio. Nes būtent šis pasaulis nepaprastai gausus ir įdomus (sudaro nuo 75 iki 80 proc. visos gyvūnijos įvairovės). Kaip jie mato ir girdi? Kaip gyvena ir kuo minta? Kas jiems būdinga? Ką daryti, kad juos apsaugotume? Juk tikrai įdomu. IŠSAMIAU

Rebekos Unos knyga vaikams „PASKUTINIAI VAIKAI“

Lietuvių rašytoja R. Una – mylima skaitytojų ir vertinama literatūros kritikų. „Paskutiniai vaikai“ – tai poetiškas ir įkvepiantis pokyčiams pasakojimas apie draugystę, viltį, besaikio žmonių vartojimo nualintą Žemę, norą gyventi ir palikti ką nors gražaus po savęs. Ką darytum, jei sužinotum, jog netrukus visi žmonės išnyks? Kaip elgtis išgirdus tokią naujieną? IŠSAMIAU

Jonathan Swift nuotykinis satyrinis romanas vaikams „GULIVERIO KELIONĖS“

„Guliverio kelionės“ – klasika, sukurta garsaus rašytojo satyriko J. Swifto. Mokinius šis kūrinys žavi autoriaus sukurtu išmoningu nuotykių ir fantazijos pasauliu, o vyresnis skaitytojas čia randa ir išsilavinusio autoriaus ironišką ir aštrų kritinį žvilgsnį į žmogų bei visuomenę. Su nepailstančiu keliautoju Guliveriu leiskimės į nepaprastą kelionę, į kurią niekada nenuvažiuosime automobiliu, nenuskrisime lėktuvu ir nenuplauksime jokiu laivu. Ar pasiruošę...? IŠSAMIAU

Myriam Dahman ir Nicolas Digard pasaka „LEINA IR MUSMIRIŲ VALDOVAS“

Tai paslaptinga ir puikiai iliustruota šiuolaikinė pasaka apie merginą, išėjusią į užkeiktą girią ieškoti dingusio draugo ir radusią joje kai ką fantastiško ir netikėto. Už stebuklinės pasakos burtų, nuotykių ir pavojų slypi pamoka apie pagarbą mus supančiai gamtai. Tad atsiverskime šią knygelę ir leiskimės į įspūdingą, paslapčių ir burtų kupiną pasaulį. IŠSAMIAU

Philippe Claudel romanas „PONO LINIO DUKRAITĖ“

Labai subtilus pasakojimas. Tai apie nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, apie susikalbėjimą, jei net svetima kalba kalbi. Šioje knygoje rasite gilesnę prasmę – nepaviršinę. Verta dėmesio knyga. IŠSAMIAU

Renatos Šerelytės knyga vaikams „SKRYBĖLĖ PASIPŪTĖLĖ“

Su pasipūtusiais žmonėmis nesmagu bendrauti. O su skrybėle? Įdomi, pamokanti, nuotaikinga istorija apie pasipūtusios skrybėlės nuotykius, kai ją nupučia vėjas nuo senelės galvos. Gražios iliustracijos. Tėveliams siūlome paskaityti vaikučiams, o kurie moka – patys perskaitykite – nesigailėsite. IŠSAMIAU

 

 

Ellen Alpsten istorinis biografinis romanas „CARIENĖS DUKTĖ“

Tai istorinis romanas apie Jelizavetą. Jekaterinos I ir Petro Didžiojo dukterį, valdžiusią Rusiją ir gyvenusią nepaprastą gyvenimą, kuriame buvo visko: meilės, pavojų, aistros ir daug skandalų. Gerai išversta knyga. IŠSAMIAU

 

 

Sebastian Fitzek psichologinis trileris „GROJARAŠTIS“

Ir vėl detektyvų mėgėjams. Tai ne pirma šio rašytojo – tikro psichologo knyga. Tai psichologinis trileris, kuris įtraukia nuo pirmo puslapio. Dainos slepia užuominą, kur paslėpta pagrobta  penkiolikmetė. Intriguoja – paskaitykite, nenusivilsite. IŠSAMIAU

 

Dariaus Bazaro ir Aldonos Jarašūnienės vadovėlis aukštosioms mokykloms „LOGISTIKOS IR TRANSPORTO PROCESŲ ORGANIZAVIMAS“

Transportas ir logistika šiais laikais labai svarbūs. Šioje knygoje labai aiškiai atskleisti sprendimai, padedantys optimizuoti transporto procesus. Pateikiami pagrindiniai transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ir paprastam skaitytojui, ir profesionalui. IŠSAMIAU

Keletas Alytaus kraštotyrinių faktų: KOVO mėnesį minime...

 3 diena
1959 metų kovo 3 dieną Mergalaukyje, Alytaus rajone gimė Lietuvos dainininkė, koloratūrinis sopranas Gražina Miliauskaitė („Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ gimimo vieta nurodoma Buktininkai, Alytaus rajonas).

7 diena
1924 metų kovo 7 diena Alytuje gimė gydytoja odontologė Eugenija Ignatavičienė. 1948–1992 m. dirbo Alytaus apskrities ligoninės Stomatologijos skyriuje, 30 metų buvo jo vedėja. Mirė 1999 metų rugpjūčio 18 dieną.

13 diena
1964 metų kovo 13 dieną Sudokiuose, Ukmergės rajone gimė fotografas, 2002 m. fotokonkursų „Namas ir aš“ ir „Gamtos fotografija 2002“ laureatas, Lietuvos CANON klubo narys Faustas Augustinas. Jo nuotraukos spausdinamos Lietuvos periodiniuose leidiniuose, fotografijos saugomos privačiose kolekcijose ir modelių agentūrose Lietuvoje.

19 diena

1979 metų kovo 19 dieną vienam Marso krateriui suteiktas „Alytaus“ vardas.

23 diena

1994 metų kovo 23 dieną Alytuje pirmą kartą paminėta Žemės diena. Po šventinio renginio prie Sporto rūmų jaunimo parke miesto meras Valdas Kuzabavičius pasodino ąžuoliuką.

25 diena

1949 metų kovo 25–28 dienomis Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ („Bangų mūša“) metu iš Alytaus apskrities ištremti 595 žmonės.

26 diena

Įdomus faktas 1934 metų kovo 26 dieną pirmoji pavasarinė perkūnija sudaužė „Laisvės angelo“ paminklą.

27 diena
1954 metais kovo 27 dieną Marijampolės rajone gimė Alytaus autoklubo direktorius, Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) prezidentas Rimvydas Anusauskas.

28 diena
1919 metų kovo 28 dieną Marijampolėje gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, visuomenės veikėjas, kunigas marijonas Pranas Račiūnas. 1943–1945 metais dirbo vikaru Pirmojoje Varėnoje. 1965 paskirtas Gerdašių (Druskininkų raj.) klebonu. 1980 –1990 metais – Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas. 1972 metais kartu su kunigu Sigitu Tamkevičiumi SJ (dabar Kauno arkivyskupas emeritas) inicijavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidimą, joje bendradarbiavo, buvo vienas pogrindinio periodinio leidinio „Aušra“ (1975–1988) redaktorių. Mirė 1997 rugpjūčio 24 dieną Kaune.

Startuoja naujas bibliotekos projektas „Pasienio bendruomenių išmintis ir augimas“

Nuo šių metų vasario 1 dienos pradedamas įgyvendinti projektas kartu su Elko miesto savivaldybės Sofijos Nasierovskos viešąja biblioteka. Projekto tikslas – padidinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, dalijantis patirtimi ir žiniomis bei į bibliotekų gyvenimą įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus skaitytojų.

Projekto metu bus organizuojami mokymai, edukacijos, susitikimai, taip pat įgyvendinamos ir bendros su Elko viešąja biblioteka veiklos: suorganizuoti 2 mokymai bibliotekininkams, 2 stovyklos pasienio jaunimui, 2 kūrybinės dirbtuvės pasienio senjorams, 1 projekto baigiamasis renginys – konferencija. Visų veiklų metu  bus dalijamasi gerąja patirtimi, žiniomis. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus atnaujintos dvi bibliotekos erdvės: vienoje įrengiant virtualios realybės, laisvalaikio terapijos ir kūrybinių dirbtuvių  erdvę, kitoje – tinklalaidžių studiją bei individualaus darbo vietas.

Siekiama, kad šio projekto veiklos prisidėtų prie darniojo vystymosi politikos pasienio regionų bendruomenėse ir taptų pavyzdžiu kitoms bendruomenėms. Įgyvendinant projekto veiklas, prioritetai bus teikiami tvarumui, lygioms galimybėms, lyčių lygybei ir diskriminacijos prevencijai užtikrinti. Planuojama, kad į bendras projekto veiklas bus įtraukti 132 pasienio gyventojai, o 16-oje vietinių susitikimų dalyvaus ne mažiau kaip 160 alytiškių.

Projekto trukmė 16 mėnesių. Projektas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Bendra investicijų suma, tenkanti Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai 119.368,54 euro, toje sumoje ES skiriamos lėšos 95.494,83 eurai.

 

Bibliotekos inf.

Žygis „2024 literatūriniai sveikatos žingsniai: nuo J. Kunčino iki A. Jonyno“

Pažink Alytaus ryškiausias literatūrines asmenybes žingsniuodamas! Šįkart ypatingą dėmesį skirsime iš Dzūkijos sostinės kilusiems kūrėjams – prozininkui Jurgiui Kunčinui ir poetui Antanui Jonynui. O ir proga tokiam bendruomeniškam žygiui tikrai neeilinė – juk iki pat kovo 11 dienos visoje šalyje yra minimos Lietuvių kalbos dienos.

2024 žingsniai po pavasarėjantį Alytų – maža kelionė su bendraminčiais, kurios metu ne tik sužinosite įdomių faktų apie mūsų krašto literatūros šviesuolius, bet ir pabendrausite bei pastiprinsite sveikatą žingsniuodami gryname ore.

Startas: kovo 7 d. 17.15 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2). Paskutinė stotelė – Antano Jonyno memorialinis muziejus.

Organizatoriai: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Alytaus kraštotyros muziejus.

Žygio gidas – muziejininkas Giedrius Bernatavičius.

Vilniaus knygų mugėje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ nominantai. Kviečiame balsuoti!

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ pretendentai į apdovanojimus buvo paskelbti Vilniaus knygų mugėje. Jau devynioliktą kartą skaitytojai kviečiami rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų knygų penketukų šiose kategorijose: vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2023 metais.  

Vaikų ir paauglių knygas šiemet atrinko tokios sudėties komisija: vaikų literatūros ekspertas doc. dr. Kęstutis Urba (komisijos pirmininkas); literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus; prozininkė, novelistė, knygų paaugliams autorė Daina Opolskaitė; LRT vaikų ir jaunimo turinio vyr. redaktorė Aistė Jurė; Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė, švietimo srities projektų vadovė Rūta Lazauskaitė. 

Suaugusiųjų knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė rašytojas, literatūrologas Saulius Vasiliauskas (komisijos pirmininkas); rašytojas Vidas Morkūnas; literatūros renginių organizatorė Jurga Mandrijauskaitė; rašytoja, vertėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus doktorantė Akvilina Cicėnaitė; poetė, vertėja Ramunė Brundzaitė. 

Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki 2024 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, portale LRT.lt, elektroniniu paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba paštu, laiškus siųsdami adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius. 

Kaip ir pastaruosius kelerius metus, viena nominuota knyga, kurios meninė raiška ir pasakojimo struktūra labiausiai atspindi radijo teatro ypatybes, bus apdovanota specialiu LRT KLASIKA įsteigtu radijo teatro prizu. LRT KLASIKOS komisija iš visų Metų knygos rinkimuose nominuotų knygų išrinks vieną kūrinį ir jo autoriui suteiks išskirtinę galimybę – kartu su radijo teatro profesionalais pastatyti radijo spektaklį knygos motyvais.  

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai ir LRT KLASIKOS komisijos išrinktas laimėtojas bus apdovanoti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. 

Pristatome pretendentus į akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ apdovanojimus 

Prozos knygos 

  • Mantas Adomėnas. Moneta & labirintas, išleido Baltos lankos 
  • Danutė Kalinauskaitė. Baltieji prieš juoduosius, išleido Tyto alba 
  • Undinė Radzevičiūtė. Pavojingi žodžiai, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 
  • Alvydas Šlepikas. Namas anapus upės, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 
  • Jurga Tumasonytė. Naujagimiai, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 

Poezijos knygos 

  • Simonas Bernotas. Pasakų parkas, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 
  • Vytautas Kaziela. Neatsimerk, Viešpatie, išleido Kauko laiptai 
  • Kristina Tamulevičiūtė. Gyvybė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 
  • Tomas Venclova. Už Onos ir Bernardinų, išleido Apostrofa 
  • Tadas Zaronskis. Spalvinimo knygelė draugams, išleido Bazilisko ambasada 

Negrožinės knygos 

  • Eglė Bazaraitė. Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje, išleido Lapas 
  • Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas. Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais, sudarytoja Marija Drėmaitė, išleido Lapas 
  • Saulius Grybkauskas. Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai, išleido Aukso žuvys 
  • Ingrida Jakubavičienė. Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė, išleido Alma littera 
  • Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę, sudarytoja Reda Pabarčienė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 

Knygos paaugliams 

  • Viktorija Butautis. Kanarų paslaptis, išleido Vaga 
  • Dalia Dilytė. Senovės Graikijos išminčiai, išleido Sofoklis 
  • Juozas Gaižauskas. Antarktidos indėnai, išleido Alma littera 
  • Agnesa Kenešytė-Gricė. Purslai, išleido Kriventa 
  • Zigmas Vitkus, iliustruotojas Mindaugas Lukošaitis. Akimirka apsispręsti, išleido Alma littera 

Knygos vaikams  

  • Pavel Kulikov, iliustruotoja Viktorija Ežiukas. Pingvinas Lituanicus, arba Lietuviško pingvino istorija, išleido Lietuvos jūrų muziejus 
  • Nijolė Laurinkienė, iliustruotoja Anete Bajāre-Babčuka. Saulė – dangaus karalienė, išleido Aukso žuvys 
  • Marius Marcinkevičius, iliustruotoja Lina Itagaki. Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę, išleido Misteris Pinkmanas 
  • Vytenė Muschick, Marius Marcinkevičius, iliustruotoja Lina Itagaki. Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė, išleido Aukso žuvys 
  • Ina Ogenskienė, iliustruotojas Andrius Seselskas. Koncertas turėklui, išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ 

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti, o leidėjus – leisti kokybišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą.  

Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis. 

Regimantas Dima ir jo naujausio utopinio romano „Liudvikas, Lietuvos karalius“ pristatymas

Ypatingą datą – vasario 29 d., 17 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks prozininko, istorinių romanų autoriaus Regimanto Dimos utopinio romano „Liudvikas, Lietuvos karalius“ pristatymas.

„Jei norite įtempto siužeto, prašom. Jei norite pagalvoti, kur eina mūsų Respublika, koks kismas turėtų ištikti politinę sistemą, „Liudvikas, Lietuvos karalius“ suteiks daug peno apmąstymams. Net feministės leis šiai knygai egzistuoti, nemitinguos prieš, nes pagrindinė herojė ir viso veiksmo variklis – moteris. Vienintelė galima autoriaus klaida, kad ne ji taps Lietuvos karaliumi ir per retai apsirengusi. Tačiau autoriaus gyvenimiškoji patirtis tvirtina – kai kurioms geriau likti nuogoms. Lietuvos karalius bus vyras, kaip skaitytojas suvokia iš knygos pavadinimo „Liudvikas, Lietuvos karalius“, – žaismingai, netgi ironiškai apie savo naujausią kūrinį kalba jo autorius R. Dima.

Skaitytojui irgi liūdna nebus – galės pasijuokti iš „intelektualaus humoro intarpų apie Kembridžą bei baltųjų meškų šaudymo scenelių Prano Juozapo Žemėje”. Anot R. Dimos, yra ir daugiau knygos pranašumų: universali, patogi, trumpa.

„Kaip autorius, noriu atsiriboti nuo kai kurių personažų minčių, autorinio teksto ir kitokių baisybių. Aš taip nenorėjau. Tačiau gyvenimas – tai žaidimas. O utopinis politinis romanas – dar aršesnis žaidimas. Leidykla taip pat atsiriboja nuo autoriaus. Kai kurios autoriaus mintys nesutampa su leidyklos nuomone. Autorius tai vertina”, – sąmoju trykšta rašytojas.

Prozininkas Regimantas Dima – vilnietis. Nuo 2018 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Utopinis romanas „Liudvikas, Lietuvos karalius“ – jau šeštoji autoriaus knyga.

Rašytojo aštri akis, puiki atmintis ir kandus humoras panardina skaitytoją į kasdienybę, kuri daugeliui pasirodys pažįstama ir artima – bet neįprastai juokinga. Kviečiame ateiti!

Alytaus Jurgio Kunčino
viešoji biblioteka

Biudžetinė įstaiga
Adresas: Seirijų g. 2, 62116 Alytus
Juridinių asmenų registras
Kodas: 188205340

Apie Mus

Informacija

Mūsų kontaktai

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.