Parodos autorė Ekaterina Panyushkina gimė 1969 m. Maskvoje, techninės inteligentijos šeimoje. Baigė Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakultetą, Formaliosios ir matematinės logikos katedrą. Pagal išsilavinimą – filosofijos ir formaliosios logikos dėstytoja.

Piešti pradėjo antrame universiteto kurse – iki tol niekada nebuvo bandžiusi nei piešti pieštuku, nei tapyti dažais. Viskas prasidėjo nuo mažų piešinėlių tušinuku sąsiuvinio kraštuose. Vėliau būsima grafikė perėjo prie rašiklio ir tušo – ėmė kurti sudėtingesnes kompozicijas ant A4 formato lapų. Kaip ir daugelis žmonių, kurie paskaitų metu ar svajodami ima piešti veidelius, raštus ar geometrines figūras – taip gimė ir Ekaterinos pirmieji piešiniai.

Autorės darbuose atsiskleidžia vidinė harmonija, susitelkimas ir improvizacijos dvasia. Vienas piešinys gimsta per kelias valandas ar net kelias dienas – tai ne mechaninis, bet įkvėptas, vidinio pasaulio diktuojamas procesas: „Man piešimas – tai poilsis ir meditacija. Kurdama visiškai atsipalaiduoju: nekvaršinu galvos, nesiblaškau, susitelkiu į linijas, ritmą ir kompoziciją. Piešimas manęs nevargina – priešingai, tai man atgaiva. Keletą metų aktyviai piešiau, esu sukūrusi ir keletą didesnių darbų pagal užsakymą. Vieno piešinio kūrimas užtrunka nuo trijų iki aštuonių valandų. Ne visada piešiu vientisai – dažnai pradėjusi darbelį jį baigiu po kelių dienų“.

Grafikos darbų paroda „Energijos improvizacija“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis iki liepos 17 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Org. informacija

Alytuje pasklido tikra vaikų kūrybiškumo ugdymo ir saviraiškos epidemija, nes Jurgio Kunčino viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina edukacinį projektą „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“, kuris siekia spręsti aktualią problemą – pradinio amžiaus vaikų prasmingo ir kokybiško laisvalaikio trūkumą.

Bibliotekai inicijavus pokalbius su pradinių klasių mokytojais paaiškėjo, jog mieste trūksta nemokamų, kokybiškų, meninių ir kultūrinių veiklų, kurios skatintų vaikų kūrybiškumą, bendruomeniškumą bei padėtų ugdyti juos kaip savarankiškas asmenybes.

Šis projektas – pirmasis tokio pobūdžio edukacinių renginių ciklas Alytuje – jau spėjo suburti beveik 200 pradinukų iš skirtingų miesto mokyklų. Jie dalyvavo įtraukiančioje edukacijoje „Susikurkime sodybą“ Alytaus kraštotyros muziejuje, „Volungės“ progimnazijoje susitiko su populiariausiu vaikų ir jaunimo rašytoju Tomu Dirgėla, prie kurio nusidriekė ilgiausia eilė, nes visi jo kūrybos gerbėjai norėjo įsiamžinti kartu su savo mylimu autoriumi. Na, o Jurgio Kunčino viešoje bibliotekoje savo kūrybą ir knygas vaikams patraukliai mažiesiems smalsuoliams pristatė kita rašytoja – Evelina Daciūtė.

Projekto koordinatorė, Jaunimo erdvės edukatorė Viktorija Juškienė džiaugiasi, kad šio projekto įgyvendinimas yra unikali galimybė pasiūlyti vaikams tokias iniciatyvas ir susitikimus, kokių be projektinio finansavimo ar užmegztų partnerysčių tiesiog negalėtume suorganizuoti. Kitaip tariant, mes atveriame moksleiviams duris į patirtis, kurios mažesniuose miestuose dažnai lieka nepasiekiamos.

Gera žinia – projektas dar tik įpusėjo! Po vasaros atokvėpio mažųjų lauks dar dvi įtraukiančios veiklos: rugsėjį – susitikimas bei kūrybinio rašymo dirbtuvės su rašytoja Ilona Ežerinyte, o spalį – žaismingos Edukacinio teatro improvizacijos.

Visi projekto užsiėmimai – nemokami! Tai padeda didinti socialinę įtrauktį bei kuria tęstinumą: biblioteka planuoja organizuoti panašaus pobūdžio veiklas vaikams ir kitais metais. Tokiu būdu jie ne tik mokosi neformalioje aplinkoje, bet ir siekia atrasti save ir būti aktyviais bendruomenės nariais nuo mažų dienų.

Projektą „Kūrybinės išdaigos: planas be taisyklių“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Šiemet už aktyvią pastarųjų dvejų kalendorinių metų kūrybinę ir / ar meninio ugdymo veiklą, reikšmingus pasiekimus, puoselėjant Alytaus miesto kultūrą ir garsinant miestą šalyje ir užsienyje Alytaus miesto kultūros premijai nominuota ir Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

2023–2024-ieji metai bibliotekai buvo ypatingi: naujoji direktorė Vida Grišmanauskienė ne tik atnešė svarbių pokyčių, bet ir subūrė kūrybingą komandą. Už savo veiklą ji pelnė „Riešuto 2024“ apdovanojimą ir buvo pripažinta geriausia Vilniaus regiono bibliotekos vadove. Kunčinukų kolektyvą vienija kūrybingos, bendruomenę telkiančios ir „išlipančios iš rėmų“ bibliotekos vizija.

Per šiuos metus kunčinukų komanda ne tik modernizavo bibliotekos paslaugas, bet ir pavertė ją šurmuliuojančiu bendruomenės centru, kuriame skaitytojai jaučiasi lyg namuose. Įgyvendinti tarptautiniai, regioniniai ir respublikiniai meninio-kultūrinio ugdymo projektai, kultūros paso edukacijos, suorganizuoti įvairūs renginiai ne tik bibliotekos patalpose, bet ir skirtingose miesto vietose, pradedant parodomis ir baigiant kompiuterinio raštingumo paskaitomis, medijų ir informacinio raštingumo mokymais, kasdien pasakojant vis apie ką nors naujo – pilietiškumą, istoriją, rankdarbius, grožinę literatūrą, klimato kaitą, etnokultūrą. 

Apie tai – pokalbis su bibliotekos vadove Vida Grišmanauskiene radijo stoties „FM99“ studijoje.

Jurgio Kunčino viešąją biblioteką, kaip kandidatę Alytaus miesto kultūros premijai gauti, pasiūlė Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto skyriaus pirmininkas Jurgis Valiūnas.

Puiki žinia vaikams, leidžiantiems vasarą mieste ir ieškantiems įdomių patirčių – „Skaitykla tavo kieme“ sugrįžta ir, kaip visada, susitikti siūlys skirtingose miesto vietose! Jau ne vienerius metus sėkmingai gyvuojanti Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos iniciatyva vėl kviečia jaunuosius vasarotojus į nemokamas veiklas po atviru dangumi.

Jų laukia knygos, stalo žaidimai, piešimas, kūrybinės dirbtuvės su menininkais bei kitos pramogos. Vasaros skaitykloje kviesime atsipalaiduoti, pabendrauti su bendraamžiais ar net atsivesti savo augintinį – visi laukiami!

Džiaugiamės galėdami ir šią vasarą pasiūlyti smagių edukacijų, kūrybinių užsiėmimų bei nuotaikingų susitikimų – ir net po kelis vienu metu!

Ar esi pasiruošęs smagiai ir kūrybingai praleisti vasarą?

Sek naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose – „Facebook“ ir „Instagram“ – ir nepraleisk nei vieno susitikimo!

„Skaitykla tavo kieme“ renginių grafikas:

• Birželio 26 d. Jaunimo parkas (šalia žaidimų aikštelės). 12:30 val. pasinerk į spalvoto smėlio magiją – kartu su edukatore Justina Rebždiene kursime spalvingas mandalas! O 14:00 val. vaikai kviečiami gaminti gipsines roželes – gražu, originalu ir žaisminga!
• Liepos 3 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (Likiškėlių g. 12). 12:30 val. edukatorė iš „Veiklios mamos“ kvies gaminti prisiminimų dėžutes – tai jaukus, kūrybiškas užsiėmimas, kuris paliks šiltą prisiminimą kiekvienam! 14:00 val. terapinis dailės užsiėmimas su dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite.
• Liepos 10 d. žaidimų aikštelė šalia Alytaus šv. Benedikto gimnazijos. 13:00 val. edukatoriai iš įmonės „Sveikisveiki“ pakvies į dekupažo magijos užsiėmimą – atraskite, kaip paprasti daiktai virsta tikrais meno kūriniais!
• Liepos 17 d. Vingio g. 15A (šalia vaiko ir mamos dienos centro „Kutis“). 12:30 val. edukatorė iš „Veiklios mamos“ kvies gaminti pieštukines – praktiškas, spalvingas ir žadinančias vaikų vaizduotę! 14:00 val. terapinis dailės užsiėmimas su dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite.
• Liepos 24 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (Likiškėlių g. 12). 12:30 val. edukatoriai iš „Sveikisveiki“ kvies į modelino kūrybines dirbtuves – lipdysime, formuosime ir leisime fantazijai pasireikšti be jokių ribų! 14:00 val. dailės terapijos valanda su pedagoge Sandra Kazlauskaite.
• Liepos 31 d. Jaunimo parkas (šalia žaidimų aikštelės). 12:30 val. edukatorė Justina Rebždienė kvies gaminti vitražinius vėjo varpelius – lengvi, spalvingi ir skambantys vasara! 14:00 val. tęsime kūrybinę kelionę gamindami magnetukus.

Skaitykla veiks nuo 12 iki 16 valandos.

Dėmesio! Jei norite atvykti su didesne grupe, prašome rezervuoti norimos edukacijos laiką el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba tel. +370 656 98 503.

Projektą „Skaitykla tavo kieme“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. 

1 d.

1990 06 01 atidaryta Miroslavo ambulatorija.

1995 06 01 Alytaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu atidaryti Nemunaičio kultūros namai.

1995 06 01 Alytaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu uždarytas Venciūnų kultūros klubas.

2 d.

1935 06 02 įvyko Jaunosios Lietuvos sąjungos Alytaus skyriaus steigiamasis susirinkimas.
1950 06 02 Varanauske, Alytaus r., gimė pedagogas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas, Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos direktorius Kęstutis MILIAUSKAS.

5 d.
1945 06 05 netoli Nedzingės, Varėnos r., gimė poetas Antanas KASANAVIČIUS. Mirė 1992 m.

7 d.
1950 06 07 Alytuje gimė gydytojas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Alvydas PAVILONIS.

1955 06 07 Alytuje gimė Rita VOSYLIŪTĖ-ALIŠAUSKIENĖ – lietuvių kalbos mokytoja, mokyklos renginių organizatorė.

9 d.

1915 06 09 Austrijos sostinėje Vienoje priimtas baigiamasis Vienos kongreso aktas, kuris nustatė naujas Europos valstybių sienas. Kongreso nutarimu panaikinta Varšuvos kunigaikštystė. Iš dalies buvusios Varšuvos kunigaikštystės žemių sudaryta Lenkijos kongreso karalystė, autonomijos teisėmis įjungta į Rusijos sudėtį. Antrasis Alytus prijungtas prie Rusijos.

9–10 d.

1935 06 9–10 d. Dzūkų kraštotyros draugija Merkinėje surengė pirmąsias Senovės dienas. Šventėje apsilankė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Apie šventę sukurtas dokumentinis filmas.

10 d.

1935 06 10 Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas SMETONA svečiavosi Bukauciškėse, kunigo Vlado MIRONO dvare.

11 d.

1990 06 11  išrinktas pirmasis Alytaus miesto savivaldybės meras Valdas MACEDULSKAS.

13 d.
1875 06 13 Likiškėse, Alytaus vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), gimė knygnešys Antanas MIGLINAS.

1955 06 13 Alytuje gimė Viktoras ŠČETILNIKOVAS – kapelmeisteris, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2005 m.). Mirė 2019 11 13 Alytuje.

14 d.
1930 06 14 Bugonyse, Alytaus apskr., gimė Bronius PRĖSKIENIS – literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

1990 06 14  Ūdrijoje atidengtas paminklas pokario aukoms atminti. Autorius Antanas KMIELIAUSKAS.

15 d.
2000 06 15 pirmą kartą suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.

18 d.
1960 06 18 gimė Virginija ŽITKAUSKIENĖ – tautodailininkė, tekstilininkė, pedagogė.
20 d.
1930 06 20 Lizdų k., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė Petras JANČIAUSKAS – pedagogas, 1963–1968 m. Alytaus mokyklos-internato direktorius, 1968–1976 m. Alytaus rajono tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Mirė 1993 m.

1950 06 20 Lietuvoje atlikta administracinė reforma. Panaikinta Alytaus apskritis. Vietoje jos sudarytas Alytaus rajonas. Dalis buvusios Alytaus apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytiems Daugų, Jiezno, Simno, Lazdijų ir Veisiejų rajonams.

22 d.
1880 06 22 Kuodiškiuose, Rokiškio apskr., gimė Vladas MIRONAS – kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys, daugelį metų klebonavo Dauguose. Mirė 1953 02 17 Vladimiro kalėjime (Rusija).

24 d.

1910 06 24 Alytaus rajone, Simne, surengtas lietuviškas vakaras. Suvaidinta KETURAKIO komedija „Amerika pirtyje“. Ūdrijos choras pirmą kartą atliko kompozitoriaus Juozo NEIMONTO harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Pasisėjau žalią rūtą“.

26 d.

1865 06 26 Butrimonyse, Butrimonių vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Bernardas BERENSONAS (Bernardas Valvrojensk – menotyrininkas, vienas garsiausių pasaulio dailės istorikų ir garsiausias savo laikmečio Renesanso dailės žinovas. Mirė 1959 10 06 Settingnano, Italijoje.

2010 06 26  Raižiuose, Alytaus r., pastatytas paminklas Žalgirio mūšio 600-mečiui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui VYTAUTUI DIDŽIAJAM.

30 d.
1895 06 30 Musteikoje, Varėnos r., gimė Jonas MIŠKINIS – pedagogas, Alytaus gimnazijos mokytojas, mokyklų inspektorius, Dzūkų muziejaus vedėjas, visuomenės veikėjas. Mirė 1982 11 19 Ročesteryje (JAV).

Jau dešimties metų sukaktį skaičiuojantis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ kviečia visus – nuo mažiausių iki didžiausių skaitytojų – leistis į nuotykį su knygomis! Kiekvienais metais ši iniciatyva atveria duris į literatūrinius atradimus, smagias užduotis ir naujas galimybes tapti aktyvia skaitytojų bendruomenės dalimi.

Prasidėjusi kukliu iššūkiu išaugo į nacionalinę akciją

Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ pradžia – 2016-ieji, kai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka paskelbė skaitymo iššūkį ir pakvietė dalyvauti Šiaulių ir Telšių apskričių bibliotekų lankytojus. Tąsyk iššūkį priėmė 400 dalyvių iš 11 bibliotekų ir per vasarą perskaitė 2 684 knygas. Sėkmė sudomino Apskričių viešųjų bibliotekų asociaciją ir, jai pasiūlius šią skaitymo skatinimo akciją pakartoti visos šalies mastu, per dešimtmetį „Vasara su knyga“ tapo populiariausia ir kasmet augančia skaitymo skatinimo iniciatyva Lietuvoje, pritraukiančia dešimtis tūkstančių dalyvių. Prie iniciatyvos jau prisijungė 1 262 viešosios ir mokymo įstaigų bibliotekos iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Įsitraukia ir užsienio lietuviai. 2024 m. iššūkis sulaukė beveik 30 tūkst. dalyvių iš Lietuvos, Ispanijos, Kipro ir kitų šalių. Organizatoriams didžiausią motyvaciją teikia pasiekti įspūdingi skaičiai – nuo akcijos pradžios iki dabar dalyviai perskaitė daugiau nei 730 tūkst. knygų!

Nuo pat nacionalinės iniciatyvos pradžios komandoje dirbanti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė sako, kad yra tokių knygų skaitymo entuziastų, kurie jau išaugo iš vaikiško amžiaus ir dalyvauja toliau, yra šeimų, kuriose prie tėvų prisijungia vaikai. „Mūsų bibliotekoje skaito mama, dalyvaujanti nuo pirmojo iššūkio. Mamos pavyzdys įkvėpė sūnų, kuris tik išmokęs skaityti iš karto tapo „Vasaros su knyga“ dalyviu. Iš pradžių mes, bibliotekininkai, turėjome tiesioginį kontaktą su dalyviais, nes juos registruodavome (ar bepamenate popierines skaitytojų korteles?). Dabar, kai registracija vyksta internetu, jau tik iš pažįstamų pavardžių pamatome, kad mūsų skaitymo entuziastai vėl dalyvauja“, – pasakoja Odeta.

Skaitymo kelionė prasideda: trys užduotys – trys knygos

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais skaitančius dalyvius. Šių metų iššūkis draugiškas net ir tiems, kurie teigia „neturintys laiko skaityti“. Trys užduotys – trys knygos. Tiek tereikia, kad vasara taptų prasmingesnė ir kūrybingesnė:

1. Perskaityk knygą, kurią norėtum pasiimti į kelionę. Įsivaizduok: lagaminas beveik supakuotas, bilietas kišenėje, o rankoje dar telpa viena knyga... Pasirink tokią knygą, kuri taptų geriausiu kelionės draugu – gal lengvas romanas, gal įtraukiantis detektyvas, o gal istorija, kuri nuneš į kitus pasaulius greičiau nei bet koks transportas!
2. Perskaityk knygą apie muziką. Paklausyk... Ar girdi? Kažkur tarp puslapių skamba džiazas, rokas ar klasikinė sonata. Ieškok knygos, kurioje gyvena muzika – tai gali būti garsaus muzikanto biografija, pasakojimas apie grupės kelionę į šlovę ar net romanas, kurio herojus atranda savo balsą.
3. Perskaityk knygą, kurios pavadinime yra raidė su paukščiuku. Ne, tai ne paukštis ant viršelio – tai lietuviškos abėcėlės „sparnuotosios“ raidės: č, š, ž! Atrask knygą, kurios pavadinime slepiasi nors viena iš jų.

Perskaitai – įvedi knygą – keliauji toliau!

Dalyvauti itin paprasta:

1. Nuo birželio 1 d. apsilankyk svetainėje www.vasarasuknyga.lt.
2. Užsiregistruok.
3. Perskaityk 3 knygas pagal užduotis.
4. Perskaitytas knygas įvesk į sistemą.

Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. Be to, visą vasarą šios akcijos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, bus galima laimėti prizų.

Švęskime 10-ąjį skaitymo iššūkio gimtadienį kartu – leiskimės į vasaros kelionę su knyga ir įkvėpkime vieni kitus skaityti daugiau!

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Visa informacija apie skaitymo iššūkį – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. 

Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Rėmėjai: „Biblioteka visiems“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, virtuali biblioteka „ELVIS“, „Bags and More“, „Tulpės“ sanatorija, „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.

„Vasara su knyga“ finansuojama  Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis.

Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija

Vasarą pasitiksime jaukiu literatūriniu pasibuvimu! Birželio 9 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) rašytoja, geriausiai visiems žinoma kaip romano „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ autorė, Rasa Sagė pristatys jau ketvirtąjį savo romaną „Ugnis jos kauluose“. Renginio viešnią kalbins alytiškė, gyvenimiškų istorijų meistrė Irena Buivydaitė-Kupčinskienė.

Emigracijos, prisitaikymo svetimoje šalyje ir savosios tapatybės tematikai skirtame romane ieškoma atsakymo, kas jungia ir skiria trijų kartų moteris, dėl įvairių peripetijų palikusias Lietuvą ir bandžiusias tvirtintis kitoje kultūroje. Autorė įtaigiai atskleidžia pagrindinių veikėjų Martos, Editos ir Vitos skausmingą ryšio su gimtine praradimą, siekį prigyti svečioje šalyje, išlaikyti ar iš naujo atkurti dėl vienokių ar kitokių aplinkybių trūkinėjančius saitus su Lietuva. Istoriniais faktais paremtame pasakojime veriasi autentiški ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų istorijos ir kultūros vaizdai.

RASA SAGĖ (g. 1977 m.) – rašytoja, tinklaraštininkė ir visuomenės veikėja, gyvenanti Nyderlanduose. „Nyderlandų skaitytojų klubo“ įkūrėja, literatūros premijų komisijos narė, pranešėja, knygų apžvalgininkė, pokalbių laidų ir pamokų apie rašymą kūrėja. Rasa Sagė yra parašiusi ir išleidusi romanus „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“, „Tavo likimo krašteliu einu“, „Burbulas. Apie pasaulį be vaikų“, elektroninę knygą „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“. Kūryboje ypatingas dėmesys skiriamas moters vidiniam pasauliui, emocijoms ir gyvenimo apmąstymams.

Romaną išleido leidykla „Slinktys“.

Ateik ir pasinerk į autorės istorijas – tikras ir tas, kurios „nugulė“ į knygą!

Gegužės 11–14 d. aštuoniolika Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų lankėsi Liublianoje, kur turėjo galimybę susipažinti su Slovėnijos bibliotekų veikla ir šalyje sėkmingai taikomomis paslaugų inovacijomis.

Vizito tikslas – pažinti Slovėnijos bibliotekų veiklą, daugiausiai dėmesio skiriant inovatyvių technologijų pritaikymui, tvarumo sprendimams, suaugusiųjų švietimui ir neformaliojo ugdymo galimybėms. Vizito metu grupė susitiko su Slovėnijos bibliotekų specialistais, dalyvavo praktinėse veiklose ir diskusijose.

Pirmąją vizito dieną bibliotekininkai lankėsi Liublianos Oton Župančič viešojoje miesto bibliotekoje bei Nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje. Antroji vizito diena prabėgo lankantis Liublianos miesto centrinėje bibliotekoje, Liublianos visuomenės švietimo centre bei susipažįstant su Jaunimo literatūros ir bibliotekininkystės centru „Pionirska“. Paskutinę vizito dieną bibliotekininkai lankėsi Radovljicos miesto Antono Tomažo Linharto bibliotekoje, kuri sužavėjo modernumu, bendruomeniškumu ir įkvepiančiomis iniciatyvomis.

„Dalyvaujant „Erasmus+“ mobilumo veiklų projekte, tobulinant profesines kompetencijas, įgijau ne tik profesinių žinių, bet ir naujų draugysčių, kultūrinių mainų ir asmeninio augimo. Labai džiaugiuosi ir vertinu tai, kad turėjau galimybę dalyvauti projekte, kuris skatina bendrystę, mokymąsi ir tobulėjimą“, – įspūdžiais iš vizito pasidalijo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Medijų ir informacinio raštingumo mokymų vyresn. bibliotekininkė Daiva Balionienė.

Vizito dalyviai grįžta namo ne tik su lagaminais, bet ir su vertingomis idėjomis, kurias jau nekantrauja pritaikyti savo bibliotekose.

Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų darbuotojų „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizitas Slovėnijoje finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Mūsų kelias – tik namo

visad, kur bebūtum, – suka;

laukia čia miškų želmuo

savo vaiko – dzūko;

Minint Alytaus miesto dienas, mylimas ir laukiamas kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras pristatys naujausią savo knygą „Pasidainavimai apie Dainavą“. Birželio 12 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks šio leidinio sutiktuvės-koncertas, kuriame išgirsite mūsų krašto dainiaus vizitine kortele jau tapusius gitarinius eilėraščius.

„… į šią knygą sudėjau daug tekstukų apie dzūkiškus (cikrinius) rajonus – dar užgriebiau Birštoną ir gabaliuką Trakų žemių, nors istoriškai Dzūkija (Dainava) yra dar didesnė; visko, ką esu apie JĄ parašęs, žinoma, sudėt net į dvigubai storesnę knygą tiesiog neįmanoma. Gal – vėliau.

Šitie tekstukai dažnai nėra panašūs į tikruosius eilėraščius, – bent jau man taip atrodo, ir aš to visai neslepiu; jie – kone visi – sutverti dainoms ar pasidainavimams (supraskit, kaip norit).

Daugiausia šioje knygoje yra, žinoma, Alytaus miesto; ir kaip gi kitaip, – čia gi užaugau, su Alytum ir dabar kasdien esu, nors jau daugiau nei pusamžį gyvenu kitur. Toliau – Alytaus rajonas, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų ir Varėnos rajonai; esu parašęs ir apie Dzūkijos herbą, visų mūsų miestų bei kai kurių miestelių herbus“, – taip savo knygą apie Dzūkiją pristato pats autorius.

Simboliška, kad Albertas Antanavičius-Šekspyras į jaukų muzikinį susitikimą alytiškius kviečia būtent per savo gimtojo miesto gimtadienį. Kviečiame ir mes!

Renginio bičiuliai – Alytaus miesto savivaldybės Dvaro seniūnaitija.

Projektą „TĖVIŠKĖS ATVIRUKAI: pasidainavimai apie Dzūkiją“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kviečiame visus bibliotekos lankytojus nemokamai naudotis viena didžiausių elektroninių mokslo duomenų bazių – „EBSCO Publishing“. Čia rasite tūkstančius viso teksto mokslinių straipsnių, žurnalų, e. knygų ir kitų patikimų šaltinių įvairiomis temomis. Ypač naudinga studentams, mokytojams, tyrėjams ir visiems žingeidiems skaitytojams. Šiose bazėse informacija pateikiama anglų kalba, tačiau galima rasti publikacijų ir prancūzų, vokiečių, ispanų, lenkų, lietuvių kalbomis.

Svarbiausia – prisijungti prie „EBSCO Publishing“ galite ne tik bibliotekoje, bet ir patogiai iš namų! Norint gauti individualų prisijungimo slaptažodį reikia kreiptis į Knygų, periodikos ir interneto skaityklos darbuotoją (Seirijų g. 2) arba el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (laiške parašykite savo vardą, pavardę, bibliotekos skaitytojo pažymėjimo numerį ir savo el. pašto adresą).

„EBSCO Publishing“ padės greitai rasti patikimus šaltinius tiek moksliniams darbams, tiek asmeniniam tobulėjimui – kviečiame išbandyti!

Gegužės 22 d. 17.15 val. kviečiame alytiškius ne tik į parodos „Lietuva litvakų kūryboje“ pristatymą, bet ir į šiai temai skirtą paskaitą, kurią ves Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė-parodų kuratorė Aušra Rožankevičiūtė. Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta... Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.

Kilnojamoji paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ir miestų griuvėsiai. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikaliu kūriniu – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraščiu apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.

Stendinė paroda „Lietuva litvakų kūryboje“ bibliotekoje svečiuosis iki birželio 30 dienos. Rekomenduojame apsilankyti!

Nuotr. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus

Ką reiškia būti pilietišku ir kaip prie valstybės gynybos ir gerovės galiu prisidėti jau dabar? Tai itin dažnai užduodami klausimai dabartiniame geopolitinių iššūkių kontekste, todėl Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM jau antrąjį kartą organizuoja plačiajai visuomenei skirtą Pilietiškumo egzaminą!

Gegužės 14-ąją, Pilietinio pasipriešinimo dieną, kviečiame skirti laiko ir pasitikrinti savo žinias apie pilietiškumą, valstybės gynybą, mobilizaciją ir kitas svarbias temas. Egzaminas vyks nuotoliniu būdu interneto svetainėje www.pilietiskumoegzaminas.lt.

Ką svarbu žinoti?

• Egzaminas vyks gegužės 14 d. nuo 8 iki 18 val. Lietuvos laiku. Registruotis galite jau dabar interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt.
• Egzaminas bus sudarytas iš 30–40 uždarų ir 1–2 atvirų klausimų. Preliminarus egzamino sprendimo laikas – iki 40 minučių.
• Dalyviai pagal registracijas bus skirstomi į keturias kategorijas: moksleivius, studentus, NVO atstovus, bei plačiosios visuomenės atstovų kategorijas. Klausimai visiems dalyviams bus vienodi.
• Teisingi atsakymai po Pilietiškumo egzamino bus pasiekiami minėtoje interneto svetainėje, o užsiregistravę dalyviai juos gaus ir nurodytu el. paštu.
• Tvirčiausias pilietines žinias pademonstravusiems moksleiviams, studentams, nevyriausybinių organizacijų ir į šias kategorijas nepatenkantiems plačiosios visuomenės atstovams atiteks pilietinį, fizinį ir protinį aktyvumą skatinantys prizai. Kiekvienos kategorijos pirmosios vietos nugalėtojai džiaugsis išmaniaisiais laikrodžiais, antrosios – elektroninėmis skaityklėmis, o trečiosios – talpiomis kuprinėmis ir pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Plačiau – egzamino taisyklėse.
• Treniruoti ir stiprinti savo „pilietiškumo raumenį“ galite skaitydami leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“ ir semdami žinias bei įgūdžius SvarbiosPamokos.lt. Orientuotis padės ir Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainės puslapyje „Koks tavo vaidmuo valstybės gynyboje?“ pateikiama informacija.

Gegužės 14-ąją Pilietiškumo egzamine kviečiame dalyvauti visus, mylinčius savo šalį ir norinčius tapti dar geresniais jos piliečiais!

Stebėkite informaciją:

• Pilietiškumo egzamino interneto svetainėje Pilietiškumo egzaminas 2025
• Įvykyje „Pilietiškumo egzaminas‘25“ https://fb.me/e/2yZ2615S5
• Portale „Delfi“ Pilietiškumo egzaminas - Delfi
• Kitose Krašto apsaugos ministerijos socialinių tinklų paskyrose Instagram, Linkedin

2 d.
1940 05 02 Gečialaukyje, Alovės vlsč., Alytaus apskr., gimė Juozapas Algirdas MAŽEIKA – miško ūkio inžinierius, biomedicinos mokslų daktaras.

3 d.
1890 05 03 Bakšiuose, Alytaus vlsč., gimė Lietuvos karininkas Juozas PLENTA. Mirė 1946 09 12 Karlag, Karagandos sr., Kazachijoje.

7 d.
1930 05 07 Venciūnuose, Alovės vlsč., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.), gimė Jonas JANKAUSKAS – ilgametis Alytaus miesto ir rajono valstybinio draudimo inspekcijos viršininkas. Mirė 2013 01 08.

8 d.
1895 05 08 Ryliškiuose, Merkinės vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Juozas BLOZNELIS – šaulys, pedagogas, 1931 m. apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.
Nužudytas 1923 02 08 Uciekoje, Merkinės vlsč, Alytaus apskr. (dab. Varėnos r.), palaidotas Alytuje, Šv. Angelų sargų bažnyčios šventoriuje.

9 d.
1880 05 09 Kurtiniškėse, Balkūnų vlsč., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), gimė Mečislav MACKIEVIČ (Mieczysław Mackiewicz) – Lenkijos kariuomenės brigados generolas.
Mirė 1954 08 06 Bangore, Didžiojoje Britanijoje.

15 d.
1925 05 15 Alovėje, Alytaus apskr., gimė Liuda KADŽYTĖ-KUZAVINIENĖ – kalbininkė, mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė. Mirė 2012 06 11.

 
1895 05 15 Savilionyse, Merkinės vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Rojus MIZARA – lietuvių išeivijos prozininkas, publicistas, dramaturgas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Mirė 1967 09 23 Niujorke, palaidotas Savilionyse, Alytaus r.

16 d.
1935 05 16 Voniškių k., Plokščių vlsč., Šakių apskr., gimė poetė, tapytoja, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ įkūrėja Danutė JOVAIŠIENĖ. Mirė 2002 03 20 Alytuje.

18 d.
1915 05 18 Dvarčėnuose, Daugų vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.), gimė Boleslovas MAČIONIS – poetas, GULAG kankinys, jaunalietuvis, šaulys, ulonas, pogrindinės organizacijos „Geležinio Vilko Lietuvos partizanai“ skyriaus vadovas, Lietuvos aktyvistų fronto skyriaus vadovas, pogrindinio laikraščio „Žygis“ redaktorius, politinis kalinys. Mirė 1971 08 11.

1935 05 18 Pocelonyse, Alovės vlsč., Alytaus apskr., gimė Aldona PAULAUSKIENĖ  – kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos valstybinės premijos laureatė (1997 m.), Latvijos universiteto garbės daktarė (2005), Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narė.

20 d.
1945 05 20 Prienuose gimė Petras PRANCKEVIČIUS  – tautodailininkas, medžio drožėjas.

21 d.
1955 05 21 Laukinčiuose, Alytaus r., gimė Zenius VENCEVIČIUS – nusipelnęs Lietuvos dziudo treneris, dziudo klubo „Alytis“ įkūrėjas ir prezidentas, Lietuvos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris.

25 d.

1990 05 25 įvyko Antano JONYNO memorialinio muziejaus atidarymo šventė.

30 d.
1980 05 30 Alytuje gimė Gediminas DEGĖSYS – poliglotas, filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas, vertėjas, keliautojas, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

Minint Lietuvos rezistento, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko 100-ąsias gimimo metines, gegužės 8 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Rita Pauliukaitienė pristatys naujausią savo knygą „Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio pėdsakais“.

Šioje knygoje pateikiamos išsamios Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko ir jo brolio Konstanto Baliukevičiaus-Rainio, Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo nario, biografijos, įvairių dokumentų kopijos, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio ištraukos, bendražygių, amžininkų ir giminaičių prisiminimai. Taip pat pateiktos istorikų bei literatūrologų įžvalgos apie Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio istorinę ir meninę vertę, nes šis kūrinys įtrauktas į mokyklinę Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Knyga sukurta remiantis 114 šaltinių, asmenvardžių sąraše keli šimtai Lietuvos laisvės kovotojų, jų artimųjų bei pagalbininkų pavardžių.

Knyga, skirta Liongino Baliukevičiaus-Dzūko ir jo bendražygių atminimui, yra išleista Punsko (Lenkijos Respublika) leidykloje „Aušra“ 2025 metais. Sudarant knygą konsultavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. istorikė Rūta Trimonienė bei Lietuvos laisvės kovų tyrinėtojas Bronius Kašelionis. Knygos dizainerė Rimantė Pauliukaitytė-Ūzė.

Anksčiau išleistos sudarytojos Ritos Pauliukaitienės knygos apie Lietuvos laisvės kovotojus: „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ (2019), „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys“ (2021), „Bajorai Bartoševičiai – Lietuvos laisvės gynėjai, Birštono krašto kūrėjai“ (2022), „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ (2023), „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ (2024). Iš viso išleista 12 R. Pauliukaitienės knygų, 6 iš jų – apie Lietuvos laisvės kovotojus.

Maloniai kviečiame apsilankyti knygos pristatyme!

Tradicija tampantis kultūrinių patirčių festivalis jaunimui „Nuo ART’isto iki Me(n)talisto“ šimtams Alytaus moksleivių iš skirtingų miesto mokyklų sukūrė galimybę patirti, išbandyti ir pasinerti į dar nepažintas ar neišbandytas kūrybines veiklas. Antrus metus festivalį rengia Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, kviesdama jaunus žmones į kitokias pamokas.

Išaugusi bibliotekos „marškinėliusׅ“, į festivalio partnerių Alytaus kultūros centro erdves, gausiai susirinkusius jaunus žmones pasveikino bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė: „Džiaugiuosi, kad jūs esate čia, noriu padėkoti mokytojams, mokyklų vadovams už lankstų požiūrį, atveriantį naujas galimybes jauniems žmonėms. Savęs pažinimo kelias, kaip ir kelias nuo artisto iki me(n)talisto, retai kada yra lygus, dažniausiai tai tarsi amerikietiški kalneliai – su pakilimais ir kryčiais, kupinais naujų atradimų, gilesnio savęs pažinimo ir unikalių patirčių“, – kalbėjo bibliotekos vadovė, pridurdama, kad naujos, festivalyje įgytos patirtys, padės moksleiviams tobulinti savo įgūdžius kasdienėje veikloje, o gal net atrasti būsimą pasirinkimą, baigus gimnaziją. Palaikančiais sveikinimo žodžiais jaunuolius į kultūrines patirtis palydėjo Alytaus miesto mero pavaduotoja Kristina Daugelevičienė.

Net dvylikos skirtingų užsiėmimų metu jaunimas turėjo galimybę improvizuoti scenoje, kurti filmus su režisieriumi Antanu Gluskinu, iš arčiau pažinti šiuolaikinį cirką, literatūrą ir slemą, gilintis į istorines temas bei mokytis gyventi tvariau pasitelkiant virtualią realybę.

Džiaugiamės sulaukę daug teigiamo grįžtamojo ryšio! „Edukacija buvo tikrai įdomi ir naudinga. Praturtinau istorines žinias. Nauja patirtis buvo ir išbandyti teismo simuliaciją“, –  taip apie Kauno IX forto edukaciją „Bausti negalima pasigailėti“ atsiliepė jų dalyvė. „Labai sudomino Armino Bartulio teatro improvizacijos. Atradau dalelę savęs teatre, ko niekada negalvojau, kad padarysiu. Ačiū!“, – mintimis pasidalijo kitos edukacijos dalyvis.

Svarbią festivalio programos dalį užėmė kūrybinio rašymo dirbtuvės, kurias vedė žinomos rašytojos: Renata Šerelytė, Jurga Tumasonytė bei Ignė Zarambaitė, o įkvepianti diskusija su dainų kūrėju, atlikėju „FC Baseball“ bei muzikinis interaktyvus pasirodymas su Gediminu Mačiulskiu ir Afrikos būgnais užbaigė renginį pakilia bendrystės nata.

Organizatoriai džiaugiasi festivalio sėkme bei tęstinumu ir planuoja toliau siekti suteikti jaunimui daugiau galimybių kūrybiškai augti ir tobulėti. Artimiausiu metu planuojamos papildomos edukacijos, kurios pratęs pagrindinę festivalio programą. Sekite naujienas Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ ir nepraleiskite progos dalyvauti!

Svarbu paminėti, kad renginys buvo nemokamas ir pasiekiamas kiekvienam jaunuoliui, norinčiam patirti kultūrą kitaip – laisvai, kūrybiškai ir įtraukiančiai. Visa tai nebūtų pavykę be laimėto projekto finansavimo bei mūsų bičiulių – Alytaus profesinio rengimo centro, AB „Kauno grūdai“, mobiliosios kavinės „Herojų kava“, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, Alytaus kultūros centro pagalbos bei paramos!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, balandžio 24 d. 17 val., kviečiame miestelėnus į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką, kur savo tapybos darbus, paslaptingu pavadinimu „Praskleidus uždangą“, pristatys viešnia iš Panevėžio, dailininkė, medikė, buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Angelė Šimoliūnienė.

Autorė apie save: Gimiau 1961 m. Pasvalyje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Piešiau nuo vaikystės, Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos, bet tėvai nesutiko. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniuje.                                                                            

Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos. 22 metus dirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų dirbau režisiere. Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Baigiau art-terapijos kursą, neuroedukaciją pas Mariją Mendele-Leliugienę. O paskui M. Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus. Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija. Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute. Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą. Mokiausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją. Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv. Kunigaikštienės Olgos ordiną. Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.                

Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau devynerius metus akrilu. Lietuvoje jau esu surengusi 54 personalines tapybos darbų parodas.

Lauksime Jūsų parodos atidaryme-susitikime! 

Nuotr. Angelės Šimoliūnienės