Rugpjūčio 13 d. 17 val. Alytuje viešės Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja Jolita Zykutė ir pristatys jau trečiąjį romaną „Drugelis, arba 69 iš 2 nesidalija“. Susitikimas vyks Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2), o jaukų pokalbį moderuos rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė.

Naujajame J. Zykutės romane pasakojama apie Vokietijoje gyvenančią lietuvę Oliviją, kuri po skaudžios išdavystės persikelia į Stokholmą pas seserį. Pažadėjusi sau daugiau niekada nebemylėti, ji netikėtai atsiduria aplinkybėse, kuriose tenka dar kartą rizikuoti savo širdimi.

„Norėjau papasakoti apie svarbius dalykus, tačiau kalbėti apie tai lengvai ir šmaikščiai“, – teigia autorė, savo romanus vadinanti širdies terapija, nes siekia jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad laiminga atomazga įmanoma ne tik romanuose.

„Drugelis, arba 69 iš 2 nesidalija“ (leidykla „Svajonių knygos“) – trečiasis J. Zykutės romanas. Iš viso rašytoja yra išleidusi devynias knygas, tarp jų – tris romanus suaugusiesiems ir keturias knygas vaikams.

„Kai tamsu, reikia šviesos. Kartais ta šviesa yra mumyse – mūsų patirtyse, kurios tikros ir nesumeluotos. Jos įkvepia, paskatina ir padrąsina“, – tiki rašytoja.

Na, o kodėl 69 iš 2 nesidalija ir kokias istorijas slepia šis knygos pavadinimas – galėsite sužinoti susitikime su autore. Kviečiame!

Jei šiuo metu viena ar daugiausia pati rūpiniesi vaiku / vaikais ir jauti, kad tau reikia palaikymo, naujų žinių, bendrystės ar aiškesnės krypties – norime priminti: tu nesi viena.

Izoliacija, emocinis nuovargis, finansinis nesaugumas ir karjeros pertraukos dažnai tampa nematomomis sienomis, kurios stabdo moteris nuo tolesnių galimybių ir savarankiškumo.

„WoW University“ kviečia registruotis į „1000 moterų projektą“ – nemokamą 6 mėnesių programą, skirtą mamoms, kurios nori sustiprėti emociškai, atgauti pasitikėjimą savimi, įgyti praktinių įgūdžių ir drąsiau kurti savo ateitį.

Registruotis kviečiamos:

• vienišos mamos;
• daugiavaikės mamos;
• mamos, kurios slaugo artimuosius;
• mamos po ligų ar reabilitacijos, norinčios sugrįžti į darbo rinką;
• mamos po motinystės atostogų, norinčios sugrįžti į darbo rinką;
• negalią turinčios mamos;
• mamos, auginančios vaikus su negalia.

Projekte tavęs laukia nuotoliniu būdu vykstančios veiklos:

• individuali mentorystė;
• psichologinei sveikatai ir emociniam atsparumui skirtos paskaitos;
• profesinio orientavimo ir pasiruošimo darbo rinkai dirbtuvės;
• bendruomenės palaikymas.

Programa yra nemokama.

Norėdama dalyvauti, užpildyk registracijos formą: dalyvių registracija

Daugiau apie projektą gali sužinoti: 1000moteru.lt

Registracija mentoriams: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScxh3EmkQy9vsaQoX3AYzOBV69m30OdPViaswbTgkLAhEqFNg/viewform

Kartais vienas mažas žingsnis tampa didelių pokyčių pradžia. Tavo istorija dar tik prasideda.

Jei turi klausimų – susisiek el. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Matuoti, kaip stipriai saulėta vieta gali traukti žmones.

Liepos 16 d. 11 val. kviečiame alytiškius į iliustruotojos Ayumi Kudo parodos „Neišmatuojami dalykai“ (ang. Unmeasurable Things) parodos atidarymą ir knygos pristatymą, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2). Šis renginys yra 7-ojo Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalis.

Apie autorę:

Ayumi Kudo gimė 1980 m. Okayamoje (Japonija). 2010 m. baigė Šiuolaikinio meno akademiją Kararoje, kur studijavo tapybą. Ji rašo tekstus ir kuria knygų iliustracijas. Iki šiol yra išleidusi 14 knygų italų, japonų, tajų ir anglų kalbomis.

Piešimas ir rašymas menininkės kūryboje egzistuoja kaip viena visuma. Kūrinių veikėjas nėra apibrėžtas lytimi – tai gali būti ir žmogus, ir gyvūnas, todėl žiūrovas gali lengvai atpažinti save. Vaizduojami herojai išgyvena įvairias emocijas, atskleidžiančias žmogaus sudėtingumą, įvairovę ir virsmą. Darbuose susipina asmeninė Ayumi Kudo perspektyva ir labiau atsiribojęs, stebintis žvilgsnis. Kūriniai gali sukelti nostalgiją, padėti atleisti sau praeities klaidas ar sušvelninti skausmo aštrumą. Jie saviti, jautrūs ir kartais šiek tiek ironiški.

Kūrėjos tekstai – trumpos frazės, perteikiančios Ayumi Kudo filosofijos esmę. Kaip ir piešiniai, jie yra labai paprasti. Daugelyje darbų italų ir japonų, o kartais ir anglų kalbos pateikiamos greta. Tačiau tai nėra tiesioginis vertimas. Jeigu tai būtų sėkla, iš vienos sėklos išaugtų skirtingų kalbų gėlės, leisdamos kiekvienai jų skleistis natūraliai.

Unmeasurable Things (liet. „Neišmatuojami dalykai“) pirmą kartą buvo pristatyta 2013 m. asmeninėje parodoje Milane. 49 piešinių serija taip pat išleista knygos forma. Ši knyga naudojama mokyklose, mokymuose bei grupinės terapijos užsiėmimuose su jaunais žmonėmis, taip pat kalėjimuose.

Kviečiame apsilankyti parodos atidaryme ir susipažinti su išskirtine Ayumi Kudo kūryba!

1986 m. liepos mėnesį Alytuje atidaryta naujoji pieninė.

4 d.

1981 m. liepos 4 d. Pivašiūnuose (Alytaus r.) gimė žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, redaktorius, dainų atlikėjas, skraidymo oro balionais entuziastas Giedrius Leškevičius.

1996 m. liepos 4 d. miesto savivaldybės valdybos sprendimu Alytaus miesto teatro studija tapo Alytaus miesto teatru.

5 d.

1931 m. liepos 5 d. Voniškių k. (Šakių apskr.) gimė medicinos mokslų daktarė, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vidaus ligų gydytoja, gydytoja hematologė, prozininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė Birutė Skėraitytė-Vansevičienė.

1996 m. liepos 5 d. Daugirdų kaime atidengtos memorialinės lentos diplomatui Tomui Norui-Naruševičiui ir pulkininkui Vaclovui Žadeikai.

8 d.

1951 m. liepos 8 d. gimė dailininkas, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Kostas Urbonavičius.

9 d.

1906 m. liepos 9 d. Alytuje gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas, laikraščio „Chata Rodzinna“ („Gimtoji pirkia“) redaktorius Zigmantas Ugianskis (Zygmunt Ugianski). Mirė 1972 m. kovo 18 d. Varšuvoje (Lenkija).

10 d.

1951 m. liepos 10 d. Dauguose gimė muzikas, birbynininkas, Muzikos akademijos profesorius, tautinės muzikos ansamblio „Vilnius“ įkūrėjas ir vadovas Antanas Smolskus. Mirė 2003 m. gruodžio 1 d.

2011 m. liepos 10 d. Alytuje atidarytas Socialinių paslaugų centras.

16 d.

1871 m. liepos 16 d. Verebiejuose (Alytaus r.) gimė vargonininkas, knygnešys Jonas Mardosa. Mirė 1961 m. liepos 16 d., palaidotas Krokialaukyje.

1926 m. liepos 16 d. Čižiūnų k. (Aukštadvario vlsč., Trakų apskr.) gimė pedagogas, poetas, kraštotyrininkas Vincas Steponavičius.

24 d.

1956 m. liepos 24 d. Alytuje gimė humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, menotyrininkas Rimantas Sliužinskas.

1931 m. liepos 24 d. Stebuliuose (Lazdijų r.) gimė fizikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, 1991 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signataras Mindaugas Stakvilevičius.

27 d.

1971 m. liepos 27 d. Ūdrijoje (Alytaus r.) gimė pedagogė Vitalija Vitkauskienė, 2001–2005 m. Ūdrijos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 2005–2014 m. direktorė, nuo 2015 m. Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“ direktorė.

29 d.

1946 m. liepos 29 d. Alytuje gimė verslininkė, literatė, poetė Ona Galkevičiūtė-Baltrukevičienė.

TIKRA. GYVA. TAVO.

Kviečiame išbandyti naują žaidimą! Atvykite pas mus ir raskite virtualų literatūrinį lobį! QR kodas nuves į virtualų žaidimą, kur sužinosite naujų ir įdomių faktų apie mūsų krašto rašytoją, taip pat išgirsite Maironio eilėraščius iš rinkinio „Pavasario balsai“. Žaidimas skirtas visiems – nuo moksleivių iki smalsių keliautojų.

 „90 Maironio balsų“ – tai visos Lietuvos mastu veikiantis interaktyvus literatūrinis maršrutas, jungiantis kultūros bei švietimo įstaigas, skatinantis domėtis lietuvių literatūra, savo krašto rašytojais ir atrasti įdomias bei prasmingas muziejines vertybes.

Nuo birželio 30 d. stilizuotą Maironio figūrėlę su QR kodu rasite ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Bendrosios skaityklos prieigose (Seirijų g. 2).

Nuoroda į žemėlapį: https://90maironiobalsu.maironiomuziejus.lt/

Įsitraukite į žaidimą – kurkite savo maršrutus, rinkite virtualius ženkliukus ir gaukite staigmenų bei prizų!

________________________________________________________________

Projekto organizatorius: Maironio lietuvių literatūros muziejus.

Partneris: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

Virtualūs kūrybiniai sprendimai: BMK.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Liepos 7 d. 17 val. kviečiame susitikti Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), kur vyks kraštietės Vaivos Milončiūtės poezijos vakaras ir naujausios eilėraščių knygos „Vasaros namai“ pristatymas.

„Vasaros namai“ – tai antrasis Vaivos poezijos rinkinys, skirtas jos Mamai. Eilėraščiai parašyti vieną vasarą, praleistą prie jūros. Knyga pilna šviesių, šiltų ir įkvepiančių eilėraščių, kurie dvelkia vasariška gaiva ir ramybe. 

Autorė apie save:

„Gimiau Dzūkijoje, Lazdijų r. Po vidurinės mokyklos baigimo išvažiavau studijuoti į Klaipėdos universitetą lietuvių kalbos, literatūros ir etnografijos. Po studijų daug keliavau po pasaulį. Kurti pradėjau 2021 metais. 2022 m. Punsko leidykla „Aušra“ išleido pirmąją mano poezijos knygutę „Sielos žingsniai“. 2023 m. gimė antra knygutė „Vasaros namai“ – joje sukaupti šilti, jaukūs, vasara alsuojantys eilėraščiai, kuriuos ir norėčiau pristatyti Alytaus miesto bendruomenei. Dar groju gitara ir dainuoju savo kūrybos dainas.“

Kviečiame pasiklausyti poetės Vaivos Milončiūtės kūrybos ir jaukiai praleisti vakarą!

Jurgio Kunčino asmeninė biblioteka – tai tylus rašytojo gyvenimo ir kūrybos liudininkas, atveriantis galimybę pažvelgti į kūrėją iš arčiau. Tai svarbi ir reikšminga Rasos Kunčinienės dovana, į Alytų atkeliavusi iš rašytojo namų Vilniuje bei savo vietą atradusi bibliotekoje jo atminimui skirtame kambaryje.

Jurgis Kunčinas augo inteligentų šeimoje, todėl spausdintas žodis tėvų namuose buvo ypač vertinamas, knygos skaitomos ir gerbiamos. Nuo pat ankstyvos vaikystės knygai neabejingas Jurgis savo prisiminimuose rašė: „Galiu pasakyt, kad man pasisekė. Namuose buvo pusėtina biblioteka. Knygas tėvai pirkdavo. Mums jas dovanodavo gimtadienio proga, baigiantis mokslo metams. Tų, kurių labiausiai geisdavau, retai kada pavykdavo įsigyti. Kartą, sename Alytaus knygyne, sukaupęs drąsą išdrįsau pasiskolinti iš anglistės mokytojos Butkutės 30 kapeikų. Ir čia pat įsigijau apsakymų sporto tematika rinktinę „Ketvirtis milijono“. Vėlesni prisiminimai apie savanorišką lektūrą beveik visuomet būdavo saldūs: aš dar ir šiandien grįžtu į aną metą. Į mažą savo miestuką ir pusiau slapčia godžiai skaitomą knygą“ (J. Kunčinas. Nuo Vingių Jono iki Oskaro Macerato ir toliau // Metai, 2000, Nr. 8/9.).

Didesnę asmeninės bibliotekos dalį sudaro grožinės lietuvių ir užsienio autorių knygos, literatūros klasikų ( A. Vienuolio, V. Kudirkos, A. Nykos-Niliūno, B. Brazdžionio, F. Šilerio, V. Šekspyro) bei kritikos kūriniai, nemažai poezijos knygelių. Knygų lentynoje rikiuojasi istoriniai, filosofiniai, enciklopediniai, religiniai leidiniai bei knygos vokiečių kalba. Čia galima atrasti ir lietuvių liaudies anekdotus. Rašytoją visada žavėjo humoras, groteskas, satyra.

Žvelgiant chronologiškai, seniausias leidinys datuojamas 1913 m. Tai Vokietijoje, Miunchene vokiečių dramaturgo, novelisto ir poeto Karlo Imermano parašyta knyga vokiečių kalba, spausdinta gotikiniu šriftu. Šią unikalią knygą J. Kunčinas įsigijo Kauno antikvariate. Prie seniausių leidinių galima priskirti Petro Jurgėlos 1935 m. Čikagoje išleistą knygą „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“. Šios pagarbiai išsaugotos senosios knygos paveldėtos iš tėvų. Tai liudija Larisos ir Vlado  Kunčinų parašai knygų antraštiniuose puslapiuose bei Jurgio prisiminimai: „Tikras įvykis buvo gal 1959 metų žiemą pas mus iš Anykščių atgabentos dvi dėžės knygų. Didelės dėžės, talpios. Daugumą jų tėvas 1942-aisiais susipirko už reichsmarkes. Litais tikrai būtų neįpirkęs. Buvo ten man visai neįkandamų skaitinių ir vokiškų knygelių smulkiu gotišku šriftu. Bet dėžėse būta ir tokių, kurios daugiau ar mažiau padarė perversmą mano galvoje.“ 

Kūrėjo asmeninės knygos pasakoja apie bičiulius ir kitus asmenis, su kuriais bendrauta. Nemažai leidinių rašytojui padovanojo įvairūs autoriai, kolegos, pažįstami. Visi jie turi savitą ir unikalią vertę – daugelyje knygų yra Jurgio Kunčino parašas, antspaudas, įvairių įrašų ir dedikacijų. Šiltus linkėjimus paliko Antanas A. Jonynas, Paulius Širvys, Juozas Aputis, Laurynas Katkus, Bitė Vilimaitė, Gintaras Grajauskas, Gasparas Aleksa, Sigitas Parulskis, Kęstutis Navakas ir kiti. 

Pasižvalgymas po asmeninę biblioteką leidžia ne tik pažinti Jurgio Kunčino skaitytą literatūrą, bet ir priartėti prie rašytojo asmenybės, geriau suprasti jo pasaulėžiūrą, gyvenimo aplinką bei kultūrinį laikmetį, kuriame formavosi rašytojo kūrybinis mąstymas. Išlikusios knygos tampa tiltu į autoriaus vidinį pasaulį – jos atskleidžia šio žmogaus interesus, vertybes, intelektinius ieškojimus ir ryšį su to meto literatūra bei kultūra.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Ilona Krupavičienė

Nebūtina keliauti į kalnus, kad patirtum jų didybę. Nebūtina eiti pajūriu, kad pajustum vėją plaukuose. Nereikia būti įsimylėjusiam, kad suprastum jausmų sūkuryje besiblaškančias sielas. Visa tai gali dovanoti knygos! 

Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ skaitytojus pasitinka su šūkiu „Triskart daugiau įspūdžių“ ir kviečia šią vasarą skaityti, atrasti ir patirti daugiau. 

Skaitymas tampa įpročiu 

Jau vienuoliktą kartą Lietuvos bibliotekų organizuojamas skaitymo iššūkis kasmet suburia vis daugiau skaitymo entuziastų. 

„Kasmet fiksuojame naujus dalyvių rekordus, – džiaugiasi nuo pat pirmųjų metų iniciatyvos darbo grupėje dirbanti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė. – Norisi tikėti, kad skaitymas tampa ne laikina mada, o įpročiu. Daugiau nei dešimtmetį siekiame auginti visuomenės skaitymo kultūrą ir, nors susidomėjimas nuolat auga, tikime, kad Lietuva gali – ir nori! – skaityti daugiau.“ 

Pernai skaitymo iššūkį priėmė 34 tūkst. žmonių, o jį įveikė daugiau nei 28 tūkst. dalyvių. 

Trys užduotys – visiems prieinamoje skaitymo kelionėje 

Nesvarbu, kiek tau metų, kokį knygos formatą renkiesi ar kokia kalba skaitai – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vyksianti skaitymo skatinimo iniciatyva kviečia įsitraukti visus. 

Kiekviena knyga slepia savitą istoriją, žadina emocijas ir dovanoja naujus įspūdžius. Skaitymo iššūkis kviečia įveikti tris užduotis – perskaityti tris knygas – ir praturtinti vasarą. 

Šiemet dalyvių laukia tokios užduotys: 

1.Perskaityk knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai. 

Trejetas laikomas pilnatvės simboliu. Atrask knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai, ir pasinerk į joje slypinčią istoriją.  

2. Perskaityk knygą apie drąsą. 

Drąsa – gebėjimas veikti nepaisant baimės – yra viena labiausiai žavinčių savybių. Atrask istorijas, kurių herojai įkvepia ryžtu ir stiprybe.  

3. Perskaityk draugo ar draugės mėgstamiausią knygą. 

Galbūt jau seniai girdi rekomendacijas, tačiau vis pritrūksta laiko perskaityti? Dabar puiki proga atrasti istorijas, kurios žavi tavo artimuosius, ir turėti dar daugiau temų pokalbiams.  

Nori dalyvauti, bet negali skaityti įprastų spausdintų knygų? Iššūkio dalyviai užduotis galės įveikti pasirinkdami jiems tinkamiausią formatą – garsines, elektronines ar kitas prieinamas knygas. 

„Visai nesvarbu, ar knyga popierinė, garsinė, ar elektroninė – svarbiausia jos turinys, – sako iniciatyvos organizatoriai. – Sau tinkamų knygų galima rasti platformoje ibiblioteka.lt, virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) ir leidėjų platformose.“ 

Dalyvauti paprasta 

1. Nuo birželio 1 d. apsilankyk svetainėje www.vasarasuknyga.lt.
2. Užsiregistruok. 
3. Perskaityk 3 knygas pagal užduotis.
4. Perskaitytas knygas įvesk į sistemą.  

Jeigu prireiktų pagalbos, užsuk į artimiausią biblioteką. Tiek mažuose kaimeliuose, tiek dideliuose miestuose – visos Lietuvos bibliotekos pasirengusios tave lydėti skaitymo kelionėje.  

Trys ambasadoriai – trigubai daugiau pagalbos renkantis knygas 

Iššūkio dalyviams padės ne tik bibliotekos, rengiančios rekomenduojamų knygų sąrašus. Savo knygų pasiūlymus pateiks ir šiemet prie iniciatyvos prisidėję skaitymo ambasadoriai: grupės „G&G Sindikatas“ lyderis, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas (Svaras), reperis Pijus Opera ir tinklaraštininkė Nora Žaliūkė (Knygų Dama). 

Paklausti, kada randa laiko skaityti, tiek Svaras, tiek Pijus Opera paminėjo trumpas skaitymo pertraukėles. Svaras teigė, kad knygą paima vakare prieš miegą ir visada, kai valgo namie. Reperis Pijus Opera pabrėžė laiko trūkumą: „Esu labai užimtas, tad dažnai skaitau, kol laukiu susitikimo kavinėje, kol važiuoju taksi iš vietos į vietą, ryte prie kavos, naktį prieš miegą, nuobodžioje paskaitoje ar dar kur papuola. Vis dėlto, turėdamas laisvo laiko, labai mėgstu skaityti rytais, lėtai.“ 

Savo skaitymo ritualais išsiskiria Nora Žaliūkė (Knygų Dama). Moteris pabrėžia, kad skaitymas yra jos darbo dalis. „Kiekvieną mielą dieną skaitymui specialiai skiriu kelias valandas, bet man to negana! Sumigdžiusi vaikus, pasidovanoju dar valandą laiko su knyga. O jei knyga labai įtraukė, būna, atsikeliu ir anksčiau, kad spėčiau daugiau paskaityti prieš įsisukdama į rutininius darbus“, – sako ji. 

Trys iniciatyvos skaitymo ambasadoriai kviečia priimti skaitymo iššūkį, o jų knygų rekomendacijomis pagal šių metų užduotis bus pasidalinta iniciatyvos socialiniuose tinkluose. 

Prizai ir dėmesys tvarumui 

Skaitymo iššūkio dalyvių lauks įvairūs prizai. Konkurso būdu išrinkti nugalėtojai bus apdovanoti pagrindiniais didžiaisiais prizais, tačiau be dovanų neliks nė vienas dalyvis. 

„Kasmet iššūkį įveikia vis daugiau žmonių. Pernai jų buvo daugiau nei 28 tūkstančiai. Siekiame, kad kiekvienas dalyvis sulauktų bent simbolinės dovanėlės už pastangas, – sako šių metų iniciatyvos koordinatorė, Povilo Višinskio bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Justina Grigienė. – Šiemet jas pakeitėme tvaresniu sprendimu – dalyviams suteiksime 30 dienų prieigą prie atrinktų garsinių knygų platformoje „Audioteka“. Tai ir tvaru, ir dar vienas žingsnis skaitančios visuomenės link.“ 

Skaitymo iššūkį įveikusių dalyvių laukia ne tik pergalės džiaugsmas, bet ir gausybė dovanų. „Populiarėjanti iniciatyva „Vasara su knyga“ tampa vis patrauklesnė ir verslo partneriams. Vis dažniau ne mes ieškome rėmėjų, o rėmėjai atranda mus“, – džiaugiasi šią sritį kuruojanti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Šarūnė Leikienė. Pagrindinis rėmėjas – ledai „Klasika“ – dovanos net 50 ledų dėžių. Nugalėtojams taip pat atiteks garso kolonėlės, lego konstruktoriai, „Pegasas“ ir „Decathlon“ dovanų čekiai, „Gera dovana“ įspūdžių kortelės, vigvamai, momentinis fotoaparatas ir net dviračiai. Papildomų dovanų sulauks ir socialiniuose tinkluose vykstančių konkursų dalyviai. 

Visa informacija apie skaitymo iššūkį – „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose bei interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt.  

Iniciatyvą „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. Iniciatyva „Vasara su knyga“ finansuojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis. 

Akcijos draugai: virtuali biblioteka ELVIS, IBBY Lietuvos skyrius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, iniciatyva „Biblioteka visiems“. 

Informacinis partneris – LRT. 

Rėmėjai: „Alma littera“, „Audioteka“, „Bags & more“, „Formosa“, „Forum Cinemas“, „Gera dovana“, „Julius Meinl“, „Kitos knygos“, „Klasika ledai“, „Kuoka“, „Lieta dėlionės“, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Mano tapyba“, „Misteris Pinkmanas“, „Mokslo bazė“, „Muilo virtuvė“, „Nieko rimto“, „Puoškis lietuvškai“, „Vilnius – Europos žalioji sostinė“, „VITAPUR“, „Skilsas“. 

1 d.

1936 m. birželio 1 d. įkurtas Miškų departamento terpentino ir kanifolijos fabrikas. Dabar AB „Alytaus chemija“.

1936 m. birželio 1 d. atidaryti džiovininkų vasaros sanatorijos pastatai (buvusi Alytaus tuberkuliozės ligoninė, dabar  – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Tuberkuliozės skyrius).

4 d.

1986 m. birželio 4 d. įkurtas sporto klubas „Margiris“.

2011 m. birželio 4 d. AB Lietuvos paštas išleido du pašto ženklus Alytaus kraštotyros muziejui.

2016 m. birželio 4 d. atidarytas naujasis pėsčiųjų ir dviračių „Baltosios rožės“ tiltas.

8 d.

1896 m. birželio 8 d. Pitsburge (JAV) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, šaulys, ugniagesys, visuomenės veikėjas Antanas Petruškevičius. 1926–1933 m. XIX Alytaus šaulių rinktinės vadas, 1930–1933 m. Alytaus apskrities ugniagesių vadovas. Mirė 1942 m. lapkričio 21 d. Sverdlovsko kalėjime (Rusija).

9 d.

1951 m. birželio 9 d. Alytuje gimė gydytojas endokrinologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras Valentinas Matulevičius (Anzelmo Matučio sūnus).

14 d.

1941 m. birželio 14 d. sovietinė valdžia įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Iš Alytaus apskrities ištremta apie 500 gyventojų.

1961 m. birželio 14 d. Alytuje gimė biomedicinos mokslų daktaras Edmundas Kaduškevičius.

15 d.

1581 m. birželio 15 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises – miestas gavo savivaldos privilegiją ir herbą – baltą rožę raudoname lauke, Lietuvos rūmų iždininką Teodorą Skuminą Tiškevičių paskyrė Alytaus miesto vaitu.

1991 m. birželio 15 d. surengta pirmoji miesto šventė. Įteiktos pirmosios kultūros premijos – knygos „Sušaudytos dainos“ autorių kolektyvui ( V. Ledas, H. Rimkus, Z. Bulgakovas), audėjai Julijai Platūkienei (dailės srityje) ir chorui „Putinas“.

18 d.

1966 m. birželio 18 d. Pocelonių k., Alytaus r., gimė fotografas, Alytaus fotografų klubo vadovas Stasys Šmigelskas.

1896 m. birželio 18 d. Varšuvoje gimė visuomenės veikėja, rašytoja Vanda Janavičienė-Hunsdorfer (slap. Vanda Rauda), 1923–1935 m. Lietuvos vaiko draugijos Alytaus skyriaus pirmininkė. Mirė 1968 m. spalio 23 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose.

20 d.

1951 m. birželio 20 d. Alytuje gimė politikos ir visuomenės veikėja Laima Vincė Kirkliauskienė. 2006–2015 m. Piliakalnio pagrindinės mokyklos direktorė, nuo 2015 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė.

1981 m. birželio 20 d. atidarytas Kraštotyros muziejus.

21 d.

1956 m. birželio 21 d. Stebeikių kaime, Panevėžio rajone, gimė gydytoja Regina Grigaravičienė, 2007–2011 m. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė.

1956 m. birželio 21 d. Krasnojarske (Rusija) gimė žurnalistė Dalia Paulauskaitė. 2007–2009 m. Alytaus miesto savivaldybės mero patarėja, nuo 2009 m. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė.

22 d.

1941 m. birželio 22 d. Alytų okupavo Vokietijos kariuomenė. Mieste sugriauta virš 300 gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Ties Kaniūkų tiltu įvyko vienas didžiausių tankų mūšių. Jame kovėsi Vokietijos Vermachto 20-oji ir 7-oji tankų divizijos bei Raudonosios armijos 5-oji tankų divizija.

23 d.

1941 m. birželio 23–24 d. vokiečių kariai sušaudė apie 200 Alytaus gyventojų.

30 d.

1951 m. birželio 30 d. Kružiūnų kaime, Alytaus rajone, gimė lietuvių pramonininkas, verslininkas, vadybininkas Vaclovas Šleinota. 1987–1990 m. Panevėžio „Lietkabelio“ gamyklos direktorius, 1990–1991 m. pramonės ministro pavaduotojas, 1991–1992 m. ekonomikos ministro pavaduotojas, 1992–1993 m. pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas, 1994–2006 m. AB „Vingis“ generalinis direktorius. Mirė 2024 m. liepos 2 d.

Alytaus miesto dienų išvakarėse, mylimas ir laukiamas kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras pakvies visus savo kūrybos gerbėjus į muzikinį-poetinį susitikimą. Birželio 11 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečias pristatys naujausią savo knygą „Veisiejų krašte – su paukščiais ir paukštukais“, gros ir dainuos.

Knyga-albumas „Veisiejų krašte su paukščiais ir paukštukais“ – eiliuoti tekstai apie Dzūkijos Veisiejų krašto sparnuočius. Puikios kokybės leidinyje net 117 dailininkės Aurelijos Ozolinios nupieštų Veisiejų krašto paukščių bei tiek pat Alberto Antanavičiaus sukurtų tekstų giesmininkams. Tai leidinys, įdomus pažintine prasme tiek mažam, tiek suaugusiam.

„Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug pasako, visų pirma apie jo aistrą eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose – ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo kaip moka – ir jam sekasi“, – apie cikrinį dzūką Albertą pasakoja rašytojas Juozas Šikšnelis.

Kviečiame į jaukų dainuojamosios poezijos vakarą!

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje gimusi iniciatyva „Pelėdžiukas Alytėlis“ subūrė mažuosius skaitytojus pažinti savo miestą per knygą, kūrybą ir bendrystę. Šios idėjos autorė – bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Ilona Krupavičienė.

Iniciatyva įkvėpta Birutės Malaškevičiūtės knygos „Kaip Alytėlis Alytų pažino“, pasakojančios apie smalsųjį pelėdžiuką Alytėlį ir jo kelionę po Alytų, siekiant išsiaiškinti, kodėl jį tėveliai pavadino tokiu neįprastu vardu. Simboliška pelėdžiuko kuprinė iškeliavo į Alytaus Senamiesčio pradinę mokyklą, kur antrokai kartu su mokytojomis skaitė šią knygą.

Perskaitę istoriją apie pelėdžiuką, vaikai įvykdė ir kūrybinę užduotį – nupiešė savo mėgstamiausią Alytaus miesto vietą ir trumpai ją aprašė. Ši iniciatyva ne tik tapo skaitymą skatinančia veikla, bet ir padėjo vaikams artimiau pažinti gimtąjį miestą, pasidomėti jo istorija.

Baigiamasis iniciatyvos renginys „Pelėdžiukai ir kanklės“ vyko Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parke. Į šventę buvo pakviestos visos iniciatyvoje dalyvavusios Senamiesčio pradinės mokyklos antrokų klasės. Renginio metu eksponuoti vaikų piešiniai kvietė pažvelgti į Alytų mažųjų akimis – spalvingai, išradingai ir kūrybiškai.

Renginį žaismingai ir įtraukiančiai vedė Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė. Šventę pradėjo dvi jaunosios kanklininkės iš Alytaus muzikos mokyklos (kanklių mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė). Šis muzikinis pasirodymas parinktas ne atsitiktinai – 2026 m. Lietuvoje yra paskelbti Kanklių metais.

Vėliau gidė ir knygos autorė Birutė Malaškevičiūtė vaikams artimiau pristatė pelėdžiuko Alytėlio personažą bei jo istoriją. Mažųjų laukė ir smagūs žaidimai – „Diena–naktis“ bei „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip pelėdos daro“, įsukę vaikus į tikrą linksmybių sūkurį.

„Norisi manyti, kad ši skaitymo skatinimo ir Alytaus pažinimo iniciatyva suteikė mažiesiems alytiškiams įdomių žinių apie savo miestą, knygos puslapiais smagiai keliaujant kartu su pelėdžiuku Alytėliu. Galbūt perskaityti pasakojimai įkvėps mažuosius alytiškius dar smalsiau pažinti savo miestą, naujai pažvelgti į jau matytas vietas ir pasidžiaugti savo žiniomis“, – mintimis dalijosi iniciatyvos sumanytoja Ilona Krupavičienė.

Šventės pabaigoje visi dalyviai sulaukė saldaus siurprizo, o renginys tapo gražiu iniciatyvos užbaigimu, palikusiu daug šiltų emocijų tiek vaikams, tiek organizatoriams.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į filmo peržiūrą Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Birželio 3 d. 16 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Primatologių trijulė“.

Taip pat primename, kad birželio mėnesio filmas užbaigs „Sengirės kino“ pavasario sezoną. Vasarą ilsėsimės ir su naujais filmais apie aplinkosaugą ir gamtą sugrįšime nuo rudens, tad laukite naujienų!

Primatologių trijulė („Trimates“, rež. Mark Starowicz, Caitlin Starowicz, 2020, Kanada, JAV, 2 serijos po 60 min., anglų kalba su lietuviškais subtitrais):

Dviejų moterų kartų istorija: jaunųjų primatologijos pionierių – Jane Goodall, Dian Fossey ir Birutės Galdikas – kurios prieš daugiau nei pusę amžiaus išvyko į džiungles gyventi kartu su artimiausiais mūsų giminaičiais – didžiosiomis beždžionėmis.

Tai taip pat pasakojimas apie kartą, kuri skaitė jų straipsnius, buvo pakerėta jų istorijų ir pasiryžusi sekti tais pačiais tolimais keliais. Filmas kviečia pasinerti į Ugandos, Borneo ir Kongo džiungles bei kalnus, tyrinėjant svarbiausių mokslinių tyrimų ribas ir žmogaus kilmę.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

Sengirės kinas – kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje vykstančios „Sengirės kino“ savaitės metu daugiau nei 80 ekranų įvairiuose miestuose ir miesteliuose rodo dokumentinį kiną apie gamtą ir jos saugojimą, lydimą požiūrį plečiančių mokslininkų pristatymų.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.

Birželio 5 d. 17.15 val. kviečiame į alytiškio Kęstučio Ptakausko fotografijų parodos „Paukščiai. Metų ratas“ atidarymą, kuris vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Parodoje pristatomas apie 50 fotografijų ciklas, kuriame paukščių pasaulis atsiskleidžia per keturis metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Autoriaus fotografijose paukščiai tampa ne tik gamtos grožio liudytojais, bet ir metų kaitos, laukimo, ištvermės bei gyvybės trapumo simboliais.

Parodoje taip pat bus eksponuojamos dar neviešintos pastarųjų metų fotografijos: jautri grifų istorija su virvele ir dramatiška lingės bei peslio dvikova.

Tai jautrus pasakojimas apie paukščius, gamtos ritmą ir akimirkas, kurios atsiveria tik kantriam ir pagarbiu žvilgsniu gamtą stebinčiam žmogui.

Trumpas autoriaus pristatymas

Kęstutis Ptakauskas – bonsai meistras, japoniškų sodų kūrėjas, Japonijos kultūros puoselėtojas ir gamtos fotografas. Jo kūryboje svarbus kantrus žvilgsnis į gamtą, pagarba gyvybei ir gebėjimas pastebėti tylias akimirkas, kurios dažnai lieka nepamatytos. Fotografuodamas paukščius autorius ieško metų laikų ritmo, šviesos, judesio ir laukinės gamtos istorijų.

Kviečiame atvykti ir pamatyti sparnuotą paukščių pasaulį visais keturiais metų laikais!

„WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitę“, kurios metu alytiškiai turėjo išskirtinę galimybę geriau pažinti Japonijos kultūrą ir tradicijas, vainikuos projekto baigiamasis renginys. Gegužės 27 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) svečiuosis Lietuvoje gyvenanti japonė Rio Kajihara, kitiems dar geriau žinoma kaip Tinginėlė japonė.

„Tinginėlė japonė“ yra populiari turinio kūrėja socialiniuose tinkluose (TikTok, YouTube, Instagram), kuri žavi lietuvius savo kasdienybe Lietuvoje, lietuvių kalbos mokymusi ir kultūrų skirtumais. Ji rodo savo kasdienybę ir gyvenimą Vilniuje, gamina lietuviškus patiekalus ir dalijasi japonų kultūros ypatumais. 

Rio apie save: „Lietuvoje mokau japonų kalbos ir kuriu trumpus vaizdo įrašus kaip „Tinginėlė japonė“. 2019 m. studijavau Kaune, o 2024 m. vėl grįžau į Lietuvą. Šiuo metu mokausi lietuvių kalbos. Mėgstu bendrauti su žmonėmis ir kasdien mokausi lietuvių kalbos, kalbėdama lietuviškai.“

Nepraleiskite progos gyvai susitikti su Rio Kajihara ir išgirsti apie jos gyvenimą tarp dviejų kultūrų!

Projektą „WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitė“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Nijolė Giedraitienė – ilgametė Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos administracijos ir archyvo darbuotoja. Šiandien, minint Tarptautinę žavėjimosi augalais dieną, nusprendėme pakalbinti Nijolytę ir pasiteirauti jos apie meilę rožėms bei netikėtai atrastą ryšį tarp gėlių ir knygų.   

Kokia yra gražiausia (geriausia) darbo bibliotekoje dalis?

Gražiausia darbo bibliotekoje dalis man yra jausmas, kad bent kažkiek prisidedu prie žmonėms svarbios vietos kūrimo.

Nors mano darbas administracinis, smagu matyti gyvą bibliotekos kasdienybę — renginius, susitikimus, ateinančius žmones ir jausti bendruomenės pulsą. Biblioteka šiandien yra daug daugiau nei knygos — tai jauki erdvė bendravimui, mokymuisi ir kultūrai.

Kokia knyga ar autorius Jums paliko didžiausią įspūdį?

Esu perskaičiusi daug įdomių knygų, tačiau labiausiai įsiminė Majgull Axelsson romanas „Balandžio ragana“. Tai istorija, pasižymintis didele įtaiga ir atviru jausmingumu. Romane gyvenimas vaizduojamas nepagražintas – toks, koks ir yra. Ši knyga paliko gilų įspūdį, gal todėl, kad ją skaičiau labai jautriu savo gyvenimo laikotarpiu. Nors kūrinys, sakyčiau, vienas iš sunkesnių, bet rekomenduočiau jį perskaityti.

Kokias knygas dažniausiai renkatės skaityti savo malonumui ir ką rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam?

Skaitau įvairaus žanro knygas — mėgstu istorinius romanus, psichologines dramas, gyvenimiškas istorijas, kriminalinius romanus. Man patinka knygos, kurios leidžia geriau suprasti žmones, jų pasirinkimus ir skirtingus gyvenimo laikotarpius, o perskaičius paliečia jausmus ir dar ilgai išlieka mintyse. Nemėgstu tik fantastinės literatūros — ji man artima mažiausiai.

Savo darželyje auginu apie 130 rožių, visos skirtingų veislių ir pavadinimų. Turiu vijoklinių, hibridinių arbatinių, floribundinių, krūminių bei japoniškų rožių iš „Rosen Tantau“, „Harkness“, „Bedard“, „Delbard“ ir kitų selekcininkų, taip pat nemažai Davido Austino rožių. Rožių veisėjai jas dažnai pavadina žymių žmonių vardais, literatūros kūrinių ar jų herojų vardais, todėl man tapo įdomu ne tik pačios rožės, bet ir istorijos, slypinčios už jų pavadinimų. Taip atradau savitą būdą skaityti – per rožes.

Jei rožė pavadinta žymaus žmogaus vardu, ieškau informacijos apie jį, jei literatūros kūrinio – skaitau knygą. Pavyzdžiui, „The Mill on the Floss“ (Džordž Eliot romanas „Malūnas ant Floso“) rožės pavadinimu pažymėtą kūrinį teko užsisakyti per mūsų bibliotekos tarpbibliotekinį abonementą, nes jo nebuvo visose Alytaus bibliotekose. Perskaičiau – labai patiko, rekomenduočiau ir kitiems skaitytojams.

Su rože „Emily Brontë“ susidomėjau ir pačia rašytoja – peržiūrėjau biografinį filmą apie ją bei romano „Vėtrų kalnas“ ekranizaciją. Sužinojau, kad ji buvo nepaprastai stipri ir ištverminga asmenybė. Manau, kad ir mano rožė stipri – ji jau atlaikė dvi lietuviškas žiemas. Skaitytojams, tikiu, patiktų, ne tik filmas, bet ir knyga.

Su rože „The Lark Ascending (Kylantis vieversys)“ atradau ir Ralfo Vono Viljamso kūrinį – simfoninę poemą „Kylantis vieversys“. Kadangi mėgstu klasikinę muziką, šis kūrinys man labai patiko – rekomenduočiau jo pasiklausyti ir kitiems.

Vasarą ir pavasarį daug laiko skiriu rožėms, todėl skaitymui lieka mažiau laiko – šį „žaidimą“ palieku rudeniui ir žiemai, kai dar laukia labai daug neatrastų istorijų.

Skaitytojams rekomenduočiau paskaityti romanus: „Kai gervės skrenda į pietus“ (Lisa Ridzén), „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos: devyneri metai pragare“ (Eunsun Kim, Sébastien Falletti), „Maria Callas“ (Michelle Marly), „Vandens pažadas“ (Abraham Verghese), „Mažas gyvenimas“  (Yanagihara, Hanya).

Iš kur atsirado meilė gėlynams ir rožėms?

Gal pasirodys labai juokinga, bet dabar pagalvojau, kad viskas prasidėjo nuo vaikystėje pasodintos pupos, nuo pievoje žydinčių gėlių. Visada norėjau turėti darželį, dabartinį paveldėjau iš anytos, bet jau iš esmės jis pasikeitęs. Mes gyvename daugiabučiame name. Kaip ir visi mūsų kaimynai, turime nedidelį žemės plotelį, kuriame sodiname ne tik daržoves, vaismedžius, bet ir gėles. Visos kaimynės – galėčiau drąsiai pasakyti – tikros gėlininkės. Jos turi ne tik savo darželius, bet ir puoselėja namo aplinką: sodina gėles, dekoratyvinius augalus, juos prižiūri. Visas gėles myliu, džiaugiuosi jų žydėjimu, o labiausiai džiaugiuosi rožėmis, laukiu pražįstant kiekvienos rožės. Šiemet jos žiemojo, kaip kolegė važiuodama pro šalį pastebėjo „palapinėse“. Neseniai dar tik atidengtos, visos gražios žaliuoja, krauna pumpurėlius – jeigu neužpuls ligos ar kenkėjai, sulauksime gražaus žydėjimo. Rožė – išskirtinė gėlė, ją galima atpažinti pagal žiedą, kvapą, ja gėrėtis, dovanoti draugams. O gal net smagiausia tai, kad paklausus anūkėlio, kokia gėlė jam gražiausia, jis atsakė – rožė. O kai paaugs mažoji anūkėlė, bus įdomu išgirsti ir jos atsakymą.

Ar turite mėgstamiausią rožių veislę?

Visas rožes myliu, bet gal labiausiai patinka Davido Austino rožės. Praėjusiais metais man gražiausios buvo: Royal Jubilee, Wollerton Old Hall, Desdemona, Emily Bronte. Kitų žydėjimo turėčiau sulaukti šiemet, gal kuri taps šių metų mano favoritė.

Ką Jums suteikia laikas sode ar tarp gėlių?

Nors nelabai turiu jėgų ir kartais pritrūksta laiko, man patinka dirbti darže, savo gėlyne — kiekvieną vakarą einu pasižiūrėti, kaip mano „gėlynėlis-rožynėlis“ gyvuoja. Darbas su žeme ramina, atpalaiduoja po dienos rūpesčių ir suteikia vidinę ramybę bei pusiausvyrą.

Jei galėtumėte apibūdinti save viena gėle – kokia ji būtų?

Rožė – jautri visiems metų laikams gėlė, reikalaujanti daug meilės, laiko ir nuolatinio rūpesčio. Jei save apibūdinčiau viena gėle, būčiau tokia pati – jautri, bet gyva.

Koks mažas kasdienis dalykas Jus pradžiugina?

Šiltas žodis, anūkėlių juokas ir pražydusi rožė mano darželyje.

Kokią vietą Lietuvoje rekomenduotumėte aplankyti pavasarį ar vasarą?

Lietuvoje pavasarį ar vasarą rekomenduočiau aplankyti botanikos sodus ar dvarų parkus, ypač rožynus jų žydėjimo metu. Man labai patiko ir Dubingių miestelis Molėtų krašte — ramus, gražios gamtos apsuptas, istorija ir ežerais turtingas Lietuvos kampelis.

Ko palinkėtumėte bibliotekos lankytojams?

Bibliotekos lankytojams palinkėčiau atrasti knygas, kurios ne tik sudomintų, bet ir paliestų širdį, įkvėptų ar padėtų bent trumpam sustoti kasdienybės skubėjime. Taip pat linkėčiau nebijoti skaitymą atrasti netikėtais būdais – galbūt net per rožes, jų pavadinimus, istorijas ar žmones, kurių vardus jos nešioja. Kartais netikėčiausi dalykai atveda prie gražių istorijų, naujų autorių ar dar nepažintų pasaulių. Bibliotekoje kiekvienas gali rasti kažką artimo sau — knygą, renginį, bendravimą ar tiesiog jaukią akimirką.

Nuotraukose – ne tik Nijolės išpuoselėti gėlynai, bet ir jos beveik 92 metų mamytė. Jos abi turi gražią tradiciją – dukra mamai kasmet savo gėlių darželyje surengia fotosesiją tarp spalvingų, kvepiančių žiedų.