Svetlana Žadeikienė Dzūkijos kraštą, o ypač jo sostinę Alytų, visoje Lietuvoje garsina skleisdama melodingą dzūkišką žodį. Ne veltui ją praminė nepailstančia dzūkiškos tarmės puoselėtoja. Net 45-erius metus mokykloje dirbusi mokytoja, Svetlana dabar turi kitą misiją – išsaugoti dzūkų tarmę bei pabrėžia, kad viskas prasideda nuo mažų dienų. Todėl ir gimė idėja išleisti knygą vaikams pavadinimu „Paukštukai ir Būžukai“, kurioje mažasis skaitytojas ras ne tik nuotaikingus dzūkiškus eilėraščius, bet ir smagias iliustracijas, pieštas Alytaus „Dzūkijos“ mokyklos mokinukų.

Tarmė – mūsų identiteto vizitinė kortelė

Dzūkiška tarmė pamažu vis nyksta, ypač miestuose, kur retas šneka cikrine dzūkų šnekta, nors būtent tarmė yra vienas iš tų dalykų, kuris tiksliausiai parodo mūsų kilmės šaknis. Svetlana pripažįsta, kad yra sutikusi žmonių, kurie nepagarbiai atsiliepia apie dzūkų tarmę, laiko tai neišprusimo ženklu: „Jei žmogus moka daug kalbų į jį žiūrima pagarbiai. Norėčiau šį požiūrį pakoreguoti. Labai gerbiu žmones kurie moka daug kalbų, bet manau, kad nemažiau gerbtinas turi būti ir savo prigimtinės tarmės, senelių ir prosenelių šnektos mokėjimas. Taigi bandau šią nuostatą skleisti nuolat vesdama dzūkų tarmės pamokėles vaikams, juk tarmė – kalbos pagrindas, kuris mus lydėdavo ir turi lydėti nuo kūdikystės. Pasakai kelis sakinius dzūkiškai ir prisistatinėti nereikia – tavo tapatybė kaip ant delno,“ – teigia S. Žadeikienė ir priduria, kad vis dar susiduriama su lyderystės stoka siekiant įtraukti mokytojus bei moksleivius į edukacines programas.

Etnokultūros puoselėjimas – mūsų pačių rankose

Kadangi 2023-ieji metai paskelbti Dzūkijos (Dainavos) metais, kurie skirti Dzūkijos istorinio bei kultūrinio paveldo išsaugojimui bei aktualizavimui, šio krašto žmonės galėjo džiaugtis etnokultūrinių renginių gausa, tačiau vaikiškos knygelės autorė, literatė pabrėžia, kad ne vien institucijos turi saugoti mūsų tarmę, o ir mes patys turime ją „įsileisti“ į savo kasdienybę. ­„Manau, kad pirmas žingsnis prisidedant prie dzūkų tarmės išsaugojimo yra jos įtraukimas į savo kasdienę aplinką. Taigi kviečiu nelaukiant specialių progų ir išskirtinių aplinkybių į savo buitį įtraukti bent tuos kelis dzūkiškus žodžius, kuriuos dar prisimenate. Didžiausias džiaugsmas man išgirsti, kaip edukacijoje dalyvavę mokiniai vėliau atėję į klasę sveikinasi „Labų rytų“. Tada pamatai, kiek nedaug iš tikrųjų tereikia, norint išsaugoti tarmės gyvybingumą,“ – šypsosi Svetlana.

Knyga, atverianti senelių ir prosenelių kalbos lobius

„Paukštukai ir Būžukai“ jau ketvirtoji Svetlanos Žadeikienės knyga, prie kurios leidybos šįkart prisidėjo Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, o finansavo Lietuvos kultūros taryba (https://www.ltkt.lt/). „Man dzūkų tarmė – paukštuko giesmė. Noriu, kad vaikai skaitydami šią knygelę, girdėtų tą stebuklingo paukštuko giedojimą,“ – taip apie naujausią knygelę atsiliepia jos autorė ir teigia, jog nuotaikingi eilėraštukai, dzūkų tarme ir pačių vaikų pieštos iliustracijos sukuria šiltą, betarpišką aplinką. „Kadangi bendrauju su mokytojais, tai žinau, kad vaikai džiaugiasi ne tik dzūkų tarmės edukacijomis ir gautomis knygelėmis, bet ir noriai jas skaito, o kai kuriuos eilėraščius išmoksta mintinai. Nuoširdžiai viliuosi, jog ši knygelė neliks vieniša ir bibliotekų lentynose, o šalia jos išsirikiuos daugiau dzūkų tarme parašytų kūrinių vaikams ir jaunimui,“ – lūkesčiais pasidalijo S. Žadeikienė.

Gyvenimas laisvoje Lietuvoje suteikia mums visiems vienodą galimybę gilintis į savo praeitį, kultūrą, šaknis. Etnokultūrą galime matyti kaip vieną iš priemonių balansui gyvenime, kuriame vyrauja skaitmeninės technologijos, pasiekti. Praturtindama kasdienybę, skatindama bendrauti etnokultūra, tradicijų puoselėjimas įneša džiaugsmo į tarpusavio santykius ir suteikia priklausymo bendruomenei jausmą.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Skubame pranešti, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai prisideda prie kilnios ir reikalingos iniciatyvos rinkdami medžiagas apkasų žvakių gamybai. Žvakės bus gaminamos ir siunčiamos fronte kovojantiems Ukrainos kariams. Šios žvakės – tai vašku ar parafinu užpildytos skardinės, kurias apkasuose kariai naudoja gamindami maistą, džiovindami drabužius ar tiesiog norėdami sušilti, todėl jos gyvybiškai svarbios, kai šalta.

Kokias medžiagas renkame?

Šiuo metu renkame įvairų vašką ir parafiną, didelius ir mažus jo gabalus, senas žvakes ir jų likučius. Tai gali būti maistinis parafinas, bičių vaškas, žvakės, skirtos uždaroms patalpoms ir tokių žvakių likučiai.

! Netinka: techninis parafinas, parafinas iš kapinių žvakių ir žvakių nuo uodų likučiai. Toks parafinas yra abejotinos kokybės arba blogo kvapo, degdamas gali išskirti sveikatai kenksmingas medžiagas. Todėl saugodami karių sveikatą tokių medžiagų atsisakome.

Kaip panaudosime surinktą vašką ir parafiną?

Bibliotekose surinktą vašką ir parafiną perduosime iniciatyvoms, kurios užsiima parafino ir vaško lydimu, apkasų žvakių gamyba.

Kur ir kada galite atnešti medžiagų?

Medžiagas galite palikti specialiose dėžėse, kurias rasite Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) ir jos padaliniuose.

Tikslius adresus ir darbo laiką galite pasitikrinti čia: https://rb.gy/y7ym6

Medžiagas planuojame rinkti iki 2024 m. kovo mėnesio. Net ir nedideli vaško ir parafino kiekiai yra svarbūs, tad nedvejokite ir atneškite tai, ką turite!

Dėkojame už pagalbą!

Razom do peremogi!

Niežti rankos spausti nuorodą, viliojančią laimėti milijoną? Sunku atsispirti šeicho palikimui? Nepasiduoti propagandai? Ar žinote, kaip tvirtai nardyti informacijos vandenyne? Jums padės Lietuvos bibliotekos. Spalio 24–31 dienomis jos antrąsyk kviečia kartu paminėti Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę.

„Matome, jog medijų ir informacinio raštingumo iššūkiai panašūs visoje planetoje. Dezinformacija, misinformacija, melagienos paliečia skirtingus regionus, žemynus. Dėl sparčiai tobulėjančių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, naudojimo dezinformacijai, netikrai informacijai skleisti tenka suremti pečius plačiai tarptautinei bendruomenei, tarptautinėms ekspertų grupėms. Esame stipriai vieni su kitais susiję. Visgi galima pastebėti, jog Lietuvoje ir kitose kaimyninėse valstybėse medijų ir informacinis raštingumas dažnai apmąstomas kartu su nacionalinio saugumo klausimais dėl esamos geopolitinės situacijos“, – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato komunikacijos programų vadovė Miglė Viselgaitė.

Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžia: pastarųjų kelerių metų įvykiai pasaulyje įrodė, kad gebėjimai kritiškai vertinti gaunamą informaciją, atsirinkti šaltinius, atpažinti melagienas tapo ypač svarbūs. Šis poreikis tik stiprės – nesvarbu, kalbėtume apie kibernetinius incidentus, propagandos mašinos įtaką ar kasdienes veiklas socialiniuose tinkluose.

„Medijų ir informacinis raštingumas tampa baziniu poreikiu, kurį aktyviai ugdyti privalome ne kada nors, o šiandien, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Todėl labai vertinu Lietuvos bibliotekų įdirbį šioje srityje – jos tapo nebe vien knygų namais, bet ir tikrais medijų ir informacinio raštingumo ugdymo centrais. Bibliotekos neatsiejamos nuo jų bendruomenės, žmonių, kurie šia institucija pasitiki, nuolat lankosi, užmezga asmeninį ryšį su specialistais. Todėl būtent bibliotekų vaidmuo didinant visuomenės sąmoningumą, supratimą apie informacinio raštingumo svarbą yra ypač reikšmingas ir aktualus“. 

Šiemet bibliotekos siekia, kad Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė apimtų kiekvieną šalies kampelį.   

„Suplanavome, kad kiekviena Lietuvos viešoji biblioteka galėtų pasiūlyti renginį vietoje. Numatėme kokybiškų virtualių veiklų, nes ketiname pasiekti suaugusių žmonių auditoriją – tų, kurie dirba, augina vaikus, rūpinasi tėvais ir seneliais, turi daug kitų įsipareigojimų. Skubantieji galės išbandyti virtualų pabėgimo kambarį. Organizuosime susitikimus ir diskusijas su specialistais, pasitelksime improvizacijos meną, humorą. Mėgstančių susiburti, bendrauti bibliotekose lauks protmūšiai, daug kitų rimtų ir smagių dalykų, prizų ir staigmenų. O masiškiausias renginys jau rytoj – spalio 21 d. kviečiame leistis į teminį orientacinį žygį „Taigi viską žinau“ net 42 skirtinguose Lietuvos miestuose!“, – pasakoja Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.  

2022 m. tarptautiniame OSIS tyrime matuotas medijų raštingumo indeksas – Lietuva gavo 58 balus iš 100. Tai 17 vieta tarp 41 Europos šalies (tiek pat balų skirta Prancūzijai).

„Kelerius metų vieta išlieka ta pati, tačiau medijų raštingumo balas didėja. Džiaugiamės, jog Lietuva atsižvelgia į kitų šalių gerąsias patirtis – vis daugiau dėmesio skiria skirtingų veikėjų bendradarbiavimui, įtraukiant medijų raštingumo ir dezinformacijos ekspertus, mokslininkus, valdžios atstovus, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą. Lietuvos bibliotekų tinklo organizuojama Medijų ir informacinio raštingumo savaitė – puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys“, – įsitikinusi M. Viselgaitė.  

Visa informacija apie spalio 24–31 d. Medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginius, projektus – „Biblioteka visiems“ ir bibliotekų interneto svetainėse, specialioje „Facebook“ paskyroje (Medijų ir informacinis raštingumas bibliotekose) bei, žinoma, mūsų bibliotekos socialiniuose tinkluose.

Artimiausi renginiai, vyksiantys Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2):

• 21 d. 10–12 val. Orientacinis žygis „Taigi viską žinau...“. Registracija pratęsta, todėl kviečiame dalyvauti (dalyvių laukia rėmėjų įsteigti prizai). REGISTRACIJOS FORMA
• 25 d. 17 val. apie organų donorystę su Lietuvos asociacija „Gyvastis“.
• Iki lapkričio 8 d. akcija „Jei neturi žinių – esi pažeidžiamas“. Kiekvienas užsukęs į biblioteką gaus skrajutę su pleistriuku ir turės galimybę dalyvauti organizatorių rengiamame konkurse.

*****

Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės globėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, koordinatorė – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Savaitę finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Organizatorės: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija ir Lietuvos medicinos biblioteka.

Partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, nevyriausybinė organizacija „Meno avilys“, Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES, naujienų agentūra „Media4change“, nevyriausybinė organizacija „Pilietinio atsparumo iniciatyva (CRI)“, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, MB „iFuture investments“, Nacionalinis kraujo centras, improvizacijos teatras „Impro241“, asociacija „Vietos bendruomenių žurnalistų tinklas“.

Rėmėjai: elektroninių knygų knygynas „Antanukas“, „Go3“ televizija, žurnalas „National Geographic Lietuva“, telekomunikacijų bendrovė „Telia“.

Informacinis rėmėjas – LRT.

Menamo literatūrinio traukinio kupė įvyko dviejų aštrialiežuvių susitikimas. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje susirinkę pakeleiviai galėjo išgirsti poeto, literatūros apžvalgininko Tomo Vyšniausko ir literatūrologo, prozininko, publicisto Sauliaus Vasiliausko diskusiją, kuriai apibūdinti labai tinka pasakymas – kai buitį nustelbia egzistenciniai klausimai.

Buitis buitimi, bet štai lankytinų stotelių pavadinimai negali būti kokie papuola. Tomas, pasitelkdamas visą savo išmonę, sugalvojo tokius unikalius jų apibūdinimus, kad net pats sau pavydėjo. 1 stotelė vadinosi „Maisto pramonė“. Nors skamba labai buitiškai bei kasdieniškai, bet klausimai pasitaikė rimti – pradėję nuo krepšinio aikštelės rašytojai baigė literatūros skaitymo nauda žmogui.

2 stotelė „Kompromatų lentynos“. T. Vyšniauskas pastebėjo, kad perskaičius Sauliaus Vasiliausko knygą „Dabar aš ramiai papietausiu“, formuojasi nuoširdžių pasaulio stebėtojų impresijų įspūdis. Todėl rašant tos asmeninės patirtys, emocijos iš tiesų yra labai svarbios, nes duoda impulsus naujiems tekstams. 3 stotelė „Šokoladas panagėse“ akcentavo mūsų svečio, prozininko tekstuose atsispindintį išskirtinį dėmesį detalėms, savitą literatūrinį stilių.

4 stotelė skambėjo labai intriguojančiai – „Geiduliai“. Trumposios prozos tekste „Patirtį dabartį“ Saulius pabrėžia gyvenimo čia ir dabar džiaugsmą: „Mes taip įkrentam į savo rutinas, į savo pareigas, darbus, vaidmenis, kuriuos turime atlikti, kad kartais nutolstame nuo to, kas vyksta šiandien.“ Čia, kaip tose ilgai lauktose kelionėse – grįžti ir supranti, kad nieko nematei, todėl gyvenime labai svarbu balansas.

5 stotelėje „Šamanai šaukia lietų“ buvo aptarti ypatingi rašymo ritualai, kurie svarbūs kiekvienam kūrėjui. Bet nemažiau svarbi ir autoritetų įtaka, todėl 6 stotelėje „Korifėjų fundamentai“ Saulius prisipažino, kad jau 12-os metų mokytojai padavė perskaityti pirmąjį eilėraštį, vėlyvoje paauglystėje skaitė „Šiaurės Atėnus“ ir žavėjosi Kęstučio Navako eseistika, vėliau ir čekų literatūra.

7 stotelė „Žvirbliai ekstremalai“ kalbėjo apie drąsą lietuvių literatūroje, kurios mūsiškiams ypač netrūksta žodyno panaudojimo plotmėje. Bet šnekant apie drąsą eksperimentuoti su kūrinio forma Saulius pastebi, kad „Kafka turi ne tik „gimti“, bet ir visuomenė, o ypač literatūros bendruomenė, turi būti pasirengusi tuos kafkiukus ir jų tekstus priimti.“

Simboliška, bet priešpaskutinėje stotelėje „Gaivališkieji kalneliai“ nuskambėjo šmaikšti ir gyvenimiška situacija, kurioje ryškų vaidmenį suvaidino būtent kelionė traukiniu. O paskutinėje stotelėje „Palmyros krištolas ir Vaivos kompasas“ žiūrovai kaip visada turėjo galimybę paspėlioti – šį kartą apie tai, koks zodiako ženklas vienija abu rašytojus.

Vakaro dalyviai dėkojo šauniai ir aktyviai publikai, puikiai grojusiems Julijai Ritčik bei Justui Jasenkai (iš Julijos Ritčik TRIO) bei nepasikuklino konstatuoti, kad susitikime tvyrojo kunčiniška dvasia. Na, o jau paskutinis šiais metais literatūrinis traukinys išvyksta lapkričio 8 d. 17 val. ir žada mums atvežti poetus Julių Kelerą ir Ramunę Brundzaitę, literatūrologę, kritikę Donatą Mitaitę bei atlikėją Igną iš Ignalinos. Iki pasimatymo!

TRANSLIACIJOS NUORODA

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.

Bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Šiais metais keliones po Lietuvą pradėjęs ELVIS autobusas ir jo komanda su geromis žiniomis mūsų vietos bendruomenei jau spėjo apsilankyti ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) bei Dainavos padalinyje (Vilties g. 34). Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) atstovės alytiškiams pristatė ELVIS virtualią biblioteką, skirtą žmonėms, dėl turimų regėjimo, fizinių negalių, skaitymo sutrikimų negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.

ELVIS bibliotekos fonduose saugoma beveik 16 tūkst. pavadinimų bei žanrų įgarsintų knygų (tarp jų – ir įgarsintos knygos, skirtos vaikams), žurnalų, filmų su garsiniu vaizdavimu, skaitmeninių knygų (PDF, DAISY, EPUB formatais), skaitmeninių Brailio rašto leidinių, garso spektaklių. Deja, bet dauguma vyresnio amžiaus žmonių, ypač gyvenančių rajonuose ir kaimuose, nežino apie nemokamas garsinių knygų naudojimo galimybes bei kaip jų klausytis.

O būdų klausytis garsinių knygų yra du. Žmonės, kurie turi išmaniuosius telefonus, kompiuterius, planšetes ir interneto ryšį, garsinių knygų gali klausytis portale www.elvislab.lt. Tie, kurie neturi galimybių, nemoka ar nenori klausytis knygų portale, gali nemokamai pasiskolinti specialius grotuvėlius, į kuriuos bibliotekininkai įrašo garso knygų. Tačiau yra viena sąlyga – ELVIS klientais gali tapti tik tie, kurie turi vienokią ar kitokią negalią, neleidžiančią skaityti įprastų, ant popieriaus atspausdintų, knygų ar knygų skaityklėse, be to, turintys šeimos gydytojų, gydytojų optometrininkų, logopedų pažymas apie turimas negalias ar sutrikimus.

Koks turėtų būti pirmas žingsnis norint tapti virtualios bibliotekos vartotoju? Pirmiausia reikėtų kreiptis į savo miesto biblioteką. Ten dirbančios ELVIS ambasadorės suteiks informacijos, atsakys į rūpimus klausimus, pamokys užsiregistruoti ir naudotis portalu www.elvislab.lt bei papasakos apie specialų grotuvėlį, kurį galima pasiskolinti į namus.

Kontaktai, kuriais galima kreiptis Alytaus mieste: Dalia Meškelevičienė el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 32 446, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2).

Olesia Demenkova, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 34 806, Dainavos biblioteka (Vilties g. 34).

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Mokytis niekada nevėlu! Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2) tęsia gyventojams skirtus kompiuterinio raštingumo kursus. Mokymai yra individualūs, todėl visas dėmesys bus skirtas tik Jums – taip lengviau ne tik įsisavinti naujas žinias, bet ir jaukiai praleisti laiką.

Norintiems mokytis šiuo metu siūlome šias temas:

– Pažintis su pagrindiniais kompiuterio valdymo įrankiais

– Dokumentų aplankų kūrimas.

– Tekstų rinkimas ir koregavimas.

– Informacijos paieška internete.

– Bendravimas internete, socialiniuose tinkluose, elektroniniu būdu.

– Saugus elgesys internete.

– Mokymas naudotis išmaniųjų telefonų programėlėmis.

Jei neradote norimos temos mūsų sudarytame sąraše ir turite konkrečių pageidavimų, ko norėtumėte išmokti – drąsiai kreipkitės žemiau nurodytais kontaktais:

Medijų ir informacinio raštingumo vyresn. bibliotekininkė Daiva Balionienė: el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 73 124.

Ateik, sužinok, išmok ir TU!

Bibliotekos inf.

Susipažinkime: Andrija Petkevičiūtė – jauniausia Alytuje dirbanti mokytoja, dėsto kino meną Adolfo Ramanausko-Vanago mokykloje, taip pat, esant poreikiui, pavaduoja kolegas anglų kalbos pamokose. Nuo šio rudens dirba ir Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje. Andrija sako, kad jos gyvenime pasiteisino posakis „niekada nesakyk niekada“: „Neplanavau grįžti į Lietuvą. Nesitikėjau, kad būsiu mokytoja, nors mokykla mane visada traukė. Ir atsitiko taip, kad dabar jaučiuosi savo vietoje ir man patinka tai, ką darau.“

„Mokytojų kambarys – šventa erdvė“

„Esu tikras „vanagų“ vaikas“, – sako Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos absolventė Andrija. Ir patikslina, kad šioje mokykloje mokėsi nuo 5 iki 12 klasės, dar iki jai tampant keturmete gimnazija, kurioje „mokiniai vos spėja sušilti kojas ir jiems jau reikia atsisveikinti“.

„Dabar esu kolegė su savo buvusiais mokytojais, klasės auklėtoju Jonu Baltrušaičiu. Tai – gana keistas jausmas, nes mokytojų kolektyvas beveik nepasikeitė, o reikėjo, kad jie pradėtų matyti manyje ne vaiką, ne buvusią mokinę, o kolegę. Prisipažinsiu, man buvo sudėtinga net į mokytojų kambarį įeiti, nes jis atrodė tokia šventa erdvė. Šis persivertimas buvo įdomus procesas ir įvyko ne per dieną. Kai studijavau Londone, grįžusi aplankyti šeimos į Alytų būtinai užsukdavau ir į mokyklą, aplankyti savo mokytojų“, – pasakoja Andrija.

Svajojo studijuoti kiną

Mokyklą Andrija baigė 2013 metais ir pasirinko kino studijas Londone todėl, kad Lietuvoje tokios plačios programos nė viena aukštoji mokyklą pasiūlyti negalėjo. Kitas alytiškės tikslas buvo išvykti iš Lietuvos. Tuo metu studijos užsienio šalyse buvo ant bangos, jas rinkosi dauguma Andrijos bendraklasių. Dabar, kaip pastebi pašnekovė, situacija keičiasi ir daugelis abiturientų renkasi studijuoti Vilniuje ar Kaune.

„Mano studijos buvo sudėliotos taip, kad per trejus metus mokiausi visų dalykų, kurių reikia kuriant kiną, o baigiau režisūros specializaciją. Studijos buvo įdomios, nors iš pradžių buvo labai sunku, visumoje džiaugiuosi tuo, ką studijavau. Ne, jas baigusi dirbau ne kūrybinį darbą, o barista kavinėje. Ypač prasidėjus kovido ribojimams, tai suteikė socialines garantijas, bet, žinoma, buvo ir kita medalio pusė – man norėjosi kūrybos. Kai turi išsilavinimą ir pašaukimą kurti menus, tai sėdi ir save grauži klausdamas – dėl ko buvo studijos ir pastangos?“ – pasakoja Andrija.

Grįžti paskatino mokytojai

Septynerius metus Londone gyvenusi Andrija sako, kad pasvarstyti apie grįžimą ir darbą mokykloje ją paskatino buvę mokytojai, su kuriais susitiko grįžusi namo atostogų dar kovido epidemijos metu.

„Mano mokytojai mane ne tik kalbino ateiti dirbti į mokyklą ir dėstyti teatrą, kiną, bet ir įkvėpė vilties, kad Lietuvoje dabar nėra taip prastai, kaip man atrodė išvažiuojant prieš dešimt metų. Pagalvojau: jei ne dabar, tai kada? Kovido epidemija, ribojimai Lietuvoje taip pat atrodė geriau nei Anglijoje, o ir Londone jaučiausi užstrigusi tam tikrame „patogume“, iš kurio jau norėjau išeiti. Nusprendžiau pabandyti, pagalvojau, jei nepavyks – grįšiu“, – prisimena savo apmąstymus.

Siaubo žanras – patraukliausias

Kino būrelyje, kuriam Andrija vadovauja Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, jaunimas mokosi kurti kiną nuo idėjos iki išleidimo į ekraną. „Tai – ilgas ir sunkus procesas, kol filmas pasiekia ekranus, jaunimas prisipažįsta, kad dabar jau visiškai kitaip pradėjo vertinti kiną, nes iki tol neįsivaizdavo, kad tiek daug žmonių prisideda prie filmo atsiradimo“, – pastebi mokytoja.

Ji pasidžiaugia, kad gimnazistai yra labai kūrybingi ir turėjo sumanymą iškart sukurti net 7 serijų filmą, bet apsiribojo viena. Jis vadinasi „Seven deadly sins“, o jį pamatyti galima gimnazijos feisbuke ir „YouTube“. Filmas sukurtas anglų kalba, jo žanras – siaubo. „Tai yra du dalykai, kurių jaunimui nepiršau, bet ir neprieštaravau. Tiesa, šiemet paprašiau ieškoti kokios linksmesnės idėjos, be kraujo, tačiau siaubo žanras jiems patinka ir yra įdomus. Turbūt rinksimės psichologinio siaubo žanrą“, – šypsosi mokytoja.

Streikuoja, nes palaiko kolegas

Rugsėjį A. Petkevičiūtė pradėjo studijas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje pedagogo kvalifikacijai įgyti ir šiuo metu yra prisijungusi prie mokytojų streiko. Jos motyvas – palaikyti vyresniuosius kolegas, kurie dešimtis metų dirba švietimo sistemoje ir aiškiai sako, kad joje ne viskas yra gerai. 

„Nedideli atlyginimai, didžiulės klasės, darbui su specialiųjų poreikių vaikais padėjėjų nėra, su tuo susiduriu ir kaip neformaliojo ugdymo mokytoja. Manau, kad mokytojai privalo apginti savo poziciją. Tiesa ta, kad nė vienas, o ypač jaunas mokytojas šiandien neina dirbti į mokyklą dėl atlyginimo, nes yra daugybė vietų, kur užsidirbti galima lengviau“, – įsitikinusi Andrija.

Ji džiaugiasi, kad pavyksta rasti bendrą kalbą su mokiniais, o Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje negirdėti tokių incidentų, kaip kitose mokyklose – mokinių įžūlaus elgesio, atvirų  konfliktų su mokytojais: „Būrelio metu bendraujame gana laisvai, man smagu, kai mokiniai šypsosi, džiaugiasi procesu. Kai studijavau Londone, dėstytojai akcentavo, kad esame lygūs, žinoma, bendravimas buvo grįstas abipuse pagarba. Taip ir mokykloje, negalima leisti mokiniams elgtis su mokytoju, kaip jie nori, bet ir susiraukusio, save iškeliančio mokytojo irgi nereikia.“

Andrija šypsosi: „Taip. Pasitaiko, išgirsti klausimą: „O kur mokytoja...?“ Nors išvaizda ji nelabai skiriasi nuo savo mokinių, tačiau jokių problemų dėl to nekyla, pavyksta susitarti ir sutarti visai neblogai.

Kaip mokytojui nukonkuruoti telefoną?

Kas ginčytųsi – problemų šiuolaikinėje mokykloje daugybė. „Mobiliųjų telefonų problema yra vienas tų dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti. Gimnazijoje turėjome diskusiją ir paklausėme mokinių nuomonės: ką reikėtų daryti, kad pamokų metu jie nenaudotų telefonų? Atsakymas buvo „tegul pamokos būna įdomesnės“. Bet kaip mokytojui nukonkuruoti telefoną? Kaip žmogus, kuris visą laiką sėdi telefone, aš esu už tai, kad per pamoką telefonai turėtų būti padėti. Nebent yra užduotis, kuriai reikia telefono. Kolegė lankėsi pamokoje Skandinavijos mokykloje, kur ant sienos yra specialus įtaisas, į kurį sudedami prieš pamoką visi telefonai“, – sako pašnekovė.

Andrija yra įsitikinusi: cirko, teatro ar performanso mokytojas prieš klasę nesukurs. Neįmanoma konkuruoti su telefonu, kuris leidžia vaikui savo rankose turėti visą pasaulį: „Atsimenu, kad mano mokyklos laikais bet koks bandymas iš kišenės pamokos metu išsitraukti mobilųjį telefoną baigdavosi tuo, kad jis atsidurdavo mokyklos direktoriaus stalčiuje.“

Pakviesti jaunimą – iššūkis

„Mano profesija yra kinas, bet po studijų kol kas neatradau istorijos, kurią man reikėtų papasakoti kino formatu. Šiuo metu daugiau užsiimu fotografija, filmuoju ir padedu draugams jų projektuose“, – pasakoja Andrija. Nuo šio rudens ją taip pat galime sutikti Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje, kur ji dirba bibliotekininke-edukatore: „Fantastika, kad toks dalykas egzistuoja. Tai vieta, į kurią jaunimas gali ateiti ir naudotis technologijomis, žiūrėti filmus, žaisti žaidimus, su draugais smagiai praleisti laiką. Ir visa tai – nemokamai. Keista, bet iššūkis yra būtent pakviesti jaunimą į šią erdvę, nors veiklų sugalvojame įvairiausių ir jas viešiname socialiniuose tinkluose“, – pastebi pašnekovė.

Taigi, kas įdomu jaunimui? Pašnekovė sako, kad esminis dalykas yra tai, kaip viskas greitai keičiasi: „Su socialinėmis medijoms ateina tiek daug naujovių ir įdomybių, informacijos, kad nespėji pasigauti ir jau pradingo. Turi spėti įšokti į tą mažą langelį, nes tas dalykas, kuris populiarus šiandien, kitą rytą gal ir neberūpės. Šis iššūkis nuolat kyla ir man, nes dirbu su jaunimu. Kaip jį įveikia amžiumi vyresni mokytojai, man sunku ir įsivaizduoti.“

Saulė Pinkevičienė („Alytaus naujienos“)

Pasiruošt – dėmesio – MIRKT!

Jei nori aktyviai praleisti laiką bei daugiau sužinoti apie medijų ir informacinį raštingumą, 𝐬𝐩𝐚𝐥𝐢𝐨 𝟐𝟏 𝐝. (šeštadienį) dalyvauk Lietuvos viešųjų bibliotekų organizuojamame masiniame orientaciniame žygyje „Taigi viską žinau…“. Kviesk kartu dalyvauti ir draugus, šeimos narius ar smalsius kolegas.

Norinčius dalyvauti kviečiame užsiregistruoti (registracija būtina): https://bit.ly/mirkt-zygis

Registracija vyksta spalio 2–19 d.

Kaip vyks MIRKT orientacinis žygis?

Starto vieta: spalio 21 d. 10–12 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2). Atvykęs į ją gausi:

• orientacinio žygio maršrutą (jį reikės įveikti per 2–3 val.) ir taisyklių lapą;
• internetinės svetainės nuorodą, kurioje atsidarys klausimai apie medijų ir informacinį raštingumą;
• lapą atsakymams įrašyti.

Ką reikės daryti:

• Turėti rašiklį, išmanųjį telefoną bei internetą.
• Išsiaiškinsi vietą, kurią turi aplankyti.
• Nuvykęs į ją, ieškosi prašomo raktažodžio – tai gali būti pavadinimas, skaičius, pastatas, daiktas, objektas ir pan.
• Raktažodį suvesi į telefone atsisiųstą nuorodą (tik mažosiomis raidėmis, jei atsakymas yra iš 2 žodžių, skaičių ar simbolių, jie rašomi be tarpų).
• Telefone atsidarys klausimas apie medijų ir informacinį raštingumą, kurio atsakymą turėsi įrašyti į atsakymų lapą.
• Eisi į kitą nurodytą orientacinio maršruto tašką, kuriame vėl ieškosi raktažodžio.
• Ir taip tol, kol įveiksi visą maršutą!

𝐃𝐞𝐭𝐚𝐥𝐢 𝐢𝐧𝐟𝐨𝐫𝐦𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚: https://mirkt.bibliotekavisiems.lt/mirkt-orientacinis-zygis/

Kviečiame dalyvauti! Įveikę maršrutą dalyviai dovanų gaus sveikų užkandukų ir rėmėjų prizų.

Svarbu! Žygio maršrutas einamas individualiai.

 Org. inf.

Ar knieti spausti nuorodą, viliojančią laimėti milijoną? Ar mokate tikrinti faktus ir šaltinius? Ar žinote, kaip išvengti trolių fabriko taikiklio? Tokių žinių savo lankytojams gali suteikti Lietuvos bibliotekos, tampančios medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų (MIRKT) centrais. Spalio 24–31 dienomis, kai visame pasaulyje minima Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė, Lietuvos bibliotekos kviečia visuomenę į gausius renginius įvairiomis medijų raštingumo temomis. Vyks nemokamos paskaitos, susitikimai, mokymai, žaidimai.

„Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė yra puiki proga pakviesti ir sutelkti žmones kalbėti, diskutuoti ir dalintis savo patirtimi medijų ir informacinio raštingumo klausimais. Sklindant gandams ir iškreipiant faktus, riba tarp tiesos ir melo tampa sunkiai pastebima,“ sako UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay. Pasak jos, „tai griauna mūsų visuomenės ir demokratijos pagrindus ir net kelia pavojų gyvybėms, kadangi platinama netikra informacija apie vaistus, skiepus, kurstoma neapykanta, skatinamas rasizmas. Tokiame informacijos sraute reikia daugiau atskaitos taškų ir racionalesnio mąstymo. Štai kodėl medijų ir informacinis raštingumas yra pagrindinis XXI amžiaus piliečių įgūdis“. 

Susitikimai, žinios, žygiai – aktyviai ir smagiai

„Pasiruošimas Pasaulinei medijų ir informacinio raštingumo savaitei truko beveik metus, tad renginių įvairovė ir gausa išties įspūdinga, juos ypač praturtina susibūrusi stiprių partnerių komanda. Mes, organizatoriai, norime temą atskleisti smagiai ir įtraukti aktyviai veikti. Visas veiklas vienijanti ašis – medijų ir informacinis raštingumas,“ sako Greta Kėvelaitienė, Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės koordinatorė Lietuvos bibliotekose.

Pasak jos, visi sumanymai sunkiai telpa į savaitę, todėl audiovizualinio turinio kūrimo mokymai bibliotekų lankytojams prasideda jau spalio pradžioje. Spalio 21 d. daugelyje Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų vyks orientacinis žygis „Taigi viską žinau“. Žygyje dalyviai turės galimybę išbandyti jėgas ir atsakyti į įvairius klausimus bei laimėti rėmėjų prizų.

Spalio 24–31 dienomis bibliotekose laukia daugiau kaip 70 gyvų susitikimų su specialistais: su prof. Linu Petkevičiumi diskutuosime apie dirbtinį intelektą, su „TikTok“ žvaigžde istorike Kristina Petrauske kalbėsime apie garsiausias sąmokslo teorijas, komikas Justinas Visickas šmaikščiai pristatys medijų informacinio raštingumo temą „stand-up“ komedijos vakare. Susitiksime su medikais, kompiuterinių žaidimų kūrėjais, finansininkais ir kitais svečiais. 7 virtualūs renginiai medijų ir informacijos, dirbtinio intelekto, finansų, sveikatos raštingumo temomis bus transliuojami per „Biblioteka visiems“ „YouTube“ kanalą.

Savaitės metu veiks virtualus pabėgimo kambarys, vyks skaitymo iššūkis, jėgas visi norintys galės išbandyti spręsdami kryžiažodį ar protmūšiuose. Kiekvieną savaitės dieną vakarais vyks nuotolinės diskusijos, kurias bus galima stebėti gyvai arba vėliau patogiu laiku.

Gilinti žinias finansų, sveikatos, istorijos ir net dirbtinio intelekto srityse yra labai svarbu, tačiau į informacinio raštingumo temą organizatoriai nori pažiūrėti ir iš smagiosios pusės, pasimokyti iš komiškų situacijų, aktyviai žygiuoti, net dalyvauti improvizaciniuose pasirodymuose, patiems veikti sprendžiant medijų ir informacinio raštingumo dilemas. Todėl savaitės metu organizatoriai kvies šmaikštauti „stand-up“ komedijos vakare Kaune ir improvizuoti su pašėlusiais aktoriais „Impro241“ teatro pasirodyme Vilniuje.

Visa informacija apie spalio 24–31 dienomis bibliotekose vyksiančius renginius skelbiama „Biblioteka visiems“ interneto svetainėje, „Facebook“ paskyroje „Medijų ir informacinis raštingumas bibliotekose“. Apie renginius, kurie numatomi Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), informacijos ieškokite mūsų „Facebook“ puslapyje.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės globėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, koordinatorė – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.  Savaitę finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Organizatoriai: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija ir Lietuvos medicinos biblioteka.

Partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, nevyriausybinė organizacija „Meno avilys“, Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES, naujienų agentūra „Media4change“, nevyriausybinė organizacija „Pilietinio atsparumo iniciatyva (CRI)“, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, finansų rinkos įmonė MB „iFuture investments“, Nacionalinis kraujo centras, improvizacijos teatras „Impro241“, asociacija „Vietos bendruomenių žurnalistų tinklas“.

Rėmėjai: elektroninių knygų knygynas „Antanukas“, „Go3“ televizija, žurnalas „National Geographic Lietuva“, telekomunikacijų bendrovė „Telia“.

Informacinis rėmėjas – LRT.

Spalio 12–29 d. tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ prie ekranų vėl pakvies tikrų istorijų – rinktinės dokumentikos – mėgėjus. Galima drąsiai sakyti, kad festivalis pasklis per visą Lietuvą, nes filmus bus galima išvysti ne tik kino ir namų ekranuose, bet ir daugiau nei 200 šalies bibliotekų. Prie šio tinklo prisijungia ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka – jos lankytojai galės žiūrėti festivalio filmus nemokamai.

„Festivalio komanda visus metus žiūri daugybę filmų ir nuolat galvoja apie žiūrovą – kas jam ar jai yra svarbu, kas galėtų nustebinti ar įkvėpti? O kai taip nuoširdžiai ir kruopščiai atrenkame geriausius filmus, natūraliai norisi, kad galiausiai juos pamatytų kuo daugiau žmonių, ne tik didžiųjų miestų kino teatruose. Tad jau trečius metus dovanojame nemokamą prieigą prie festivalio programos Lietuvos bibliotekų lankytojams. Per bibliotekas mūsų filmai gali pasiekti žingeidžius, gerus filmus mėgstančius žiūrovus ir labai džiaugiamės, kad prie kokybiško turinio sklaidos jungiasi ir Alytaus miesto biblioteka“, – sako festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Virtualioje „Nepatogaus kino“ kino salėje esančius filmus spalio 12–29 d. galima nemokamai žiūrėti tuose bibliotekos kompiuteriuose, kuriuose jai yra suteikta prieiga. Rekomenduojame atsinešti savo ausines, o prisijungimus prie virtualios kino salės suteiks bibliotekos darbuotojai. Na, o rinktis filmus, kuriuos norėtumėte pamatyti, jau dabar galima „Nepatogaus kino“ interneto svetainėje.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras ir Vilniaus miestas.

Realybę keičiančius filmus kviečiame žiūrėti Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Knygų, interneto bei periodikos skaitykloje ir Jaunimo erdvėje (Seirijų g. 2)!

Org. inf.

Šaltą ir lietingą rudens vakarą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje šviesos ir jaukumo į publikos širdis atvežė literatūrinis traukinys. Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir ši neapsiėjo be netikėtumų: prieš pat poezijos garvežiui paliekant peroną susirgo vienas jo keleivis – poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras. Rašytojas apgailestavo, jog negali dalyvauti ir pasiuntė visiems kuo šilčiausius linkėjimus. Kadangi vakaro vairininkė Indrė Valantinaitė irgi yra poetė – literatūrinis-muzikinis vakaras vyko kaip pridera: liejosi eiliuotas žodis, apsuptas gitaros garsų, o į kartų sandūrą buvo pažvelgta kiek kitokiu kampu. Indrę ir kitą susitikimo dalyvį – poetą, literatūrologą, kritiką Vainių Baką skiria vos penkeri metai, todėl, kad tinkamai galėtų išpildyti renginio užmanymą, jie skaitė tiek naujausią savo kūrybą, tiek eiles, rašytas daug metų atgal.

Vainius Bakas pirmąją savo knygą išleido būdamas vos keturiolikos metų, iš viso jis yra jau septynių poezijos knygų autorius. Kaip pastebėjo vakaro moderatorės vaidmenį prisiėmusi Indrė, Vainius jau nuo pat pradžių nerašė lengvabūdiškomis temomis, nors abu sutiko, kad poezija beveik visada esti tarp meilės ir mirties polių, nes tai amžinos temos. Neliko neaptarta ir Juliaus Kelero knyga „Virtuvėlė pilna Ukmergės”, pelniusi „Metų knygos 2022” titulą. Įdomu tai, kad abu poetai yra ukmergiškiai, tad ir jų kūryboje sklando aukštaitiška dvasia. Jaunosios kartos atstovas V. Bakas į pirmąją užduotį „Išsirinkti mėgstamiausią eilėraštį” pažvelgė retrospektyviai ir pradėjo nuo vieno iš pirmųjų savo kūrinių, vėliau skaitė eiles ir iš naujausios savo poezijos knygos „Pasiklydusios kulkos”, kuri, pasak autoriaus, kaip Ukrainos karo metadienoraštis t. y. empatija sukelta ne kaip tiesioginiam dalyviui, bet kaip stipriai viską išgyvenančiam kartu:

Pralaimėsim save / Bet vis vien laimėsime laiko / Prarasim namus, / Bet išsaugotas bus židinys. / Nenuleiskite rankų – / Atlantas šį dangų dar laiko. / Ir paklydėlis tikisi, / Jog nuodėmes jo išganys.<...>

Gitaros garsais ir provokuojančiais dainų tekstais publiką žavėjęs atlikėjas Algis Fediajevas pripažino, kad labai smagu dalyvauti ne vien muzikiniame, bet ir literatūros kupiname renginyje ir papildė diskusiją mintimi, kad dainos yra tarsi dialogas tarp skirtingų savo pusių. Savo muziką pavadinęs akustine psichodelika, išdavė paslaptį, kad jau pakeliui ir ketvirtasis jo albumas poetiškai buitišku pavadinimu „Po trijų metų”. O antroji namų darbo užduotis dalyviams buvo „Naujausi tekstai”. Kol Vainius dalijosi šviežiomis eilėmis, Indrė išnaršė visą telefoną, kad rastų savąsias, nes juk specialiai tam nesiruošė, bet, kaip sakoma – nutiko gyvenimas:

<...> Stengiausi suvokti, kokio dydžio Dievo baimė turėtų kaustyti jų širdis / Kad šitaip pasmerktų save, neišsižadėdami /Turbūt begalinė, visa persmelkianti.../ Suvokiau tik po kelių dešimtmečių / Meilė tatai, begalinė, visa persmelkianti.

„Būti poetu yra dovana, kaip ir būti čia, džiaugtis šia akimirka, šiuo susitikimu”, – taip jautriai vakarą apibendrino Indrė ir padėkojo gausiai susirinkusiems poezijos mylėtojams. Na, o kitas traukinys, kuris atvyksta spalio 18 d. 17 val., mums žada atvežti prozininką, literatūrologą Saulių Vasiliauską ir jau patyrusį traukinio vairininką, charizmatiškąjį Tomą Vyšniauską. Iki susitikimo!

TRANSLIACIJOS NUORODA

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.

Bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Spalį bibliotekoje karaliaus tapyba ir spalvos, nes 4 d. 16 val. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2) Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ įkūrėja, režisierė ir dailininkė Loreta Skruibienė pristatė naujausią savo tapybos darbų parodą „Drugelio efektas“!

„Kūryba šiuo metu man šiokia tokia beprotybė. O drugelio efektas būtent tai ir atspindi. Drugelio sparneliais plaku taip dažnai, kad atrodo sukelsiu cunamį“ – taip apie savo kūrybos vingius šiomis dienomis atsiliepia pati menininkė.

Apie autorę: Loreta – profesionali dailininkė-lėlininkė, sukūrusi 50 lėlių teatro repertuarinių spektaklių, tarptautinio lėlių teatro festivalio-konkurso „Aitvaras“ iniciatorė ir organizatorė, daugelio teatro edukacinių programų iniciatorė ir edukatorė, lėlių teatro „Aitvaras“ kūrybinių idėjų generatorė. Surengusi jau virš 20 personalinių parodų, dailininkė pripažįsta, kad didelę įtaką jos tapybos darbams, be abejo, daro jos ilgametis darbas teatre.

Spalvomis, emocijomis bei būsenomis turtingi paveikslai bibliotekos erdves puoš iki lapkričio 15 dienos. Būtinai apsilankykite!

Kelis saulėtus spalio rytmečius Vidzgirio bibliotekoje klegėjo vaikų balsai, nes čia vyko labai smagus ir svarbus įvykis – Svetlanos Žadeikienės knygos „Paukštukai ir būžukai” sutiktuvės bei paroda-edukacija pagal lavinamąją knygelę „Ir katukas turi šyrdzį”. Leidinio sutiktuvėse dalyvavo dvi Alytaus Dzūkijos mokyklos trečiokų klasės (mokytojos: Irma Gruzinskienė bei Asta Vieraitienė).

Smagus įvykis, nes ne taip dažnai išleidžiamos knygos vaikams, parašytos būtent cikrine dzūkų tarme, o dar smagiau, kad šią knygelę išleido Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka. Na, o Vidzgirio bibliotekai triskart smagiau, nes šio leidinio iliustracijos gimė būtent čia, edukacijų metu.

Dar pavasarį įvyko šiltas knygelės „Paukštukai ir būžukai” autorės Svetlanos Žadeikienės ir Alytaus Dzūkijos mokyklos būsimų trečiokų susitikimas, nes būtent šiuos vaikus Svetlana pasirinko iliustruoti būsimą knygą.

Vaikai nuoširdžiai stengėsi piešti piešinius. Aišku, jog ne visų vaikų ir ne visi piešinukai galėjo sutilpti į knygos puslapius, todėl autorė išsirinko jai labiausiai patikusias iliustracijas.

Svetlanos Žadeikienės knygos „Paukštukai ir būžukai” iliustratoriais tapo – Ernesta Beniuškevičiūtė, Nojus Jankauskas, Miglė Talandytė (Alytaus Dzūkijos mokykla, 3A klasė, mok. Irma Gruzinskienė).

Knygelės „Paukštukai ir būžukai” sutiktuvių metu mokiniai dar labiau pagilino dzūkų šnektos žinias, sužinojo kaip dzūkiškai vadinasi savaitės dienos, kaip vadinasi dzūkiškų rūbų aprangos detalės. Klasė, kurios ugdytiniai piešė piešinius, autorei padeklamavo jos kurtas eiles, nes bepiešdami, eilėraščius spėjo ir mintinai išmokti.

Na, o renginio pabaigoje visi maži ir dideli sulaukė dovanų. Kai kas naująją knygelę gavo net ir su autorės parašu. O nenuilstanti dzūkiškos tarmės puoselėtoja Svetlana Žadeikienė gavo ne tik gėlių, rankų darbo dovanų, bet ir visą glėbį nuoširdžių vaikiškų šypsenų bei padėkos žodžių.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Vidzgirio bibliotekos inf.

Besibaigiant vasarai Lietuvoje prasidėjo projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Izraelio ambasada, bendradarbiaudama su vietos bendruomenėmis ir švęsdama daugiau nei 30 metų trunkančius Lietuvos ir Izraelio diplomatinius santykius, daugiau nei trisdešimtyje miestų ir miestelių surengs nemokamus Izraelio filmų seansus. Šiemet žiūrovams bus pristatyti trys skirtingais laikotarpiais sukurti filmai – „Blaumilcho kanalas“, „Pasaulio pakrašty sukite kairėn“ bei „Abulelė“.

Peržiūras Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pradėsime nuo filmo „Blaumilcho kanalas“ (rež. Ephraim Kishon). Tai 1969-aisiais sukurta komedija – kultinis Izraelio kino filmas, pašiepiantis biurokratiją ir kasdienio gyvenimo beprotybę.

Šiemet žiūrovai taip pat galės išvysti fantastinį filmą visai šeimai „Abulelė“ (rež. Jonathan Geva, 2015) apie berniuko ir mistinės būtybės draugystę. Juk kiekvienam vaikui reikia tikro draugo.

Romantinių dramų mėgėjams – keturis apdovanojimus Izraelio ir tarptautiniuose festivaliuose pelnęs filmas „Pasaulio pakrašty sukite kairėn“ (rež. Avi Nesher, 2004) apie dviejų į Izraelį atvykusių merginų, indės ir prancūzės, draugystę bei meilės romaną. Filme taip pat nagrinėjami sunkumai ir netikėtumai, kylantys integruojantis šeimoms iš skirtingų etninių terpių, jų kova su imigracija ir prietarais.

„Izraelio kinas – vienas mūsų vertingiausių eksportų, kurį labai myli ir vertina Lietuvos auditorija. Ankstesniais metais tūkstančiai žiūrovų visoje Lietuvoje, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir mažesniuose miesteliuose, jau spėjo pamatyti keturiolika Izraelio filmų. Tikimės, kad su naujuoju paketu iš Izraelio kino aukso fondo dar daugiau žiūrovų pamils Izraelio kiną,” – sako Izraelio ambasadorės pavaduotojas Erez Golan.

„Izraelio kinas tavo mieste“ seansai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2):

• 10 d. 18 val. kino filmo „BLAUMILCHO KANALAS“ peržiūra
• 17 d. 18 val. kino filmo „PASAULIO PAKRAŠTY SUKITE KAIRĖN“ peržiūra
• 28 d. 12 val. kino filmo visai šeimai „ABULELĖ“ peržiūra.

Filmai bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti Izraelio ambasados Facebook paskyroje „Izraelis Lietuvoje“.

Linkime malonių įspūdžių!

Org. inf.

Veiklių ir meilę gyvenimui spinduliuojančių senjorų Alytaus mieste tikrai netrūksta! Tuo įsitikino ir bibliotekos darbuotojai, pakvietę senjorus paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną kartu. 

Jaunimo erdvėje, kurią galite rasti bibliotekos Centriniame skyriuje (Seirijų g. 2), senjorai turėjo galimybę sudalyvauti žaidimo ,,BINGO" turnyre. Tokio pobūdžio laisvalaikis itin populiarus Vakarų šalyse - šį žaidimą senjorai žaidžia bent kartą į savaitę! Tad visai nenuostabu, kad žaidimas patiko ir alytiškiams, o gerų emocijų suteikė ir puikūs prizai – visi dalyviai buvo apdovanoti ne tik bibliotekos suvenyrais, bet ir bibliotekos draugų Lietuvos raudonojo kryžiaus Alytaus skyriaus paruoštomis sveikatai naudingomis dovanėlėmis. Vėliau dalyviai dalinosi įspūdžiais, diskutavo apie laisvalaikį Alytaus mieste ir čia organizuojamas veiklas, skirtas garbaus amžiaus sulaukusiems gyventojams. 

Tuo tarpu Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius (Topolių g. 21) senjorus pakvietė į jaukią popietę, pavadinimu „VINGRIŲJŲ RAŠTŲ PASLAPTYS“. Renginio dalyviai smagiai kalbėjosi apie vasaros keliones po Angliją, Belgiją, Kiprą, Vokietiją, Vengriją, dalijosi sveikatinimo receptais iš vasaros bei rudens gėrybių, naujausiais mezgimo raštų pavyzdžiais. Smagius pašnekesius papildė kūrybinės dirbtuvės – kartu su bibliotekos skaitytoja Irena, dalyviai pasigamino po nuotaikingą nykštuką iš spalvingų siūlų. Senjorai ir sulaukė ir ypatingo dėmesio – bibliotekininkės juos apdovanojo knygomis.

Kviečiame pasigrožėti širdžiai mielomis akimirkomis!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Vis labiau rudenėjant, o vakarams tamsėjant rugsėjo 28 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyko susitikimas intriguojančiu pavadinimu „Meilė, detektyvas, magija ir...“, kuris pritraukė tiek meilės romanų, tiek detektyvų mėgėjus. Šįkart į svečius mūsų kraštietė, gyvenimiškų istorijų guru Irena Buivydaitė-Kupčinskienė moteriškam pokalbiui pasikvietė kitas lietuvių rašytojas: Lavisą Spell, Jolantą Vilkevičiūtę bei Astą Jolantą Miškinytę. Jos gvildeno literatūros mylėtojams aktualias temas, tokias kaip: drąsa kūryboje, meilės istorijos su detektyvo prieskoniu bei kaip jos gimsta, kvietė dalintis mintimis apie knygas, skaitymą ir rašymą, o susitikimo pabaigoje stojo į magišką ratą – juk šiek tiek burtų dar niekam nepakenkė.

Irena Buivydaitė-Kupčinskienė – lektorė, anglų kalbos dėstytoja, jos kolekcijoje net 14 romanų! Pirmasis – „Šimtas baltų „Mersedesų“ – pasirodė 1995-aisiais. Nuo tada rašytoja skaitytojams beveik kas dvejus metus pateikia po naują širdis virpinančią istoriją. LATGA duomenimis, Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės knygos yra vienos iš skaitomiausių Lietuvos bibliotekose, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka – ne išimtis!

Lavisa Spell – rašytojos Auksės Šiugždinienės slapyvardis. Auksė Šiugždinienė ilgai slėpė savo tapatybę, o apie pirmosios knygos pasirodymą nedrįso pasakyti net savo artimiausiems žmonėms, todėl pasirinko slapyvardį Lavisa Spell. Tai sutrumpinta frazė „Love is a spell“, kuri reiškia – meilė yra kerai. Būtent ši frazė geriausiai atspindi pagrindinius autorės kūrybos bruožus.

Jolanta Vilkevičiūtė – rašytoja, teisininkė, VDU žemės ūkio akademijos ir VU Kauno fakulteto teisės lektorė. Pirmasis nuotykių romanas – „Kleopatros brilianto paslaptis“ (2005 m.), vėlesnis – „Paslaptingi Petros lobiai“ (2015 m.) Sabinos Šatinskos pseudonimu, 2016 metais – linksma detektyvinė pjesė teatrui „Aneliukės lobiai“. Trečiasis J. Vilkevičiūtės romanas – „Mirtis tarp žvaigždžių“ (2020 m.) ilgą laiką buvo lietuvių autorių bestselerių tarpe. 2022 m. išleistas ketvirtasis romanas „Žmogžudystė pagal fengšui“.

Asta Jolanta Miškinytė – Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto Gamtos geografijos fakulteto absolventė. Pirmieji jos eilėraščiai išspausdinti žurnale „Jaunimo gretos“, radijo pjesė „Mama, aš tave myliu“ – Lietuvos radijo pjesių konkurso trečios premijos laimėtoja. 2020 metais pasirodė pirmoji knyga – „Bitlas, Ana Orka ir aš“, skirta jaunimui ir visiems iki 99 metų. Po pusmečio išleistas romanas „Kasios K. Asmeninis gyvenimas“, o 2021 m. – „Ir tada jie išplaukė“ – romanas apie kelią į meilę, kurios niekas nelaukė ir nesitikėjo.

Bibliotekos inf.

Į pirmojo improvizuoto traukinio kupė, įsikūrusioje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, šįkart susirinko prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių rašytojų Herkus Kunčius bei jaunosios kartos kūrėja, skambiai debiutavusi romanu „Šaltienos bistro“ Ieva Dumbrytė, o muzikos garsais šiltą atmosferą kūrė įvairių tarptautinių festivalių ir konkursų laureatas, akordeonistas Deividas Dombovskis. Vakaro bendrakeleiviai literatūrinio pokalbio metu leidosi į magiškojo realizmo užkaborius.

Poetas, literatūros apžvalgininkas Tomas Vyšniauskas, kad nebūtų laiko žiovauti, sugalvojo autoriams nebanalius maršrutus ir žaismingai metaforiškus stotelių pavadinimus. Kelionę pradėjome nuo stotelės „Bufetas“, kurioje buvo aptarti buitiniai klausimai, tokie kaip: maisto gamyba, mėgstamiausi patiekalai ir ar menininkas tikrai turi būti „alkanas“. Antrojoje stotelėje „Laurų kvartalas“ buvo diskutuojama apie kūrybinius įvertinimus ir apdovanojimus bei jų reikšmę rašytojams, kuri tikrai nėra tik materiali, o veikiau simbolinė. Kitoje stotelėje, pavadinimu „Rožiniai akiniai“, pokalbis pasisuko apie itin lengvai vartojamą šiandieninį medijų turinį ir tai, kad šiais laikais poetai jau skaito tik poetams. Ieva pastebėjo, jog žmonės apskritai skaito daugiau, bet vertingumo prasme, ko gero, gauna mažiau. „Mes esame „persisotinę“ informacija, todėl skaitytojas turi būti „alkanas“ kokybiškesnio turinio“ – apibendrino rašytoja ir papildė, kad šiuo metu mieliau renkasi popierinę knygą nei spoksoti į ekranus, dėl ko jos kartais nesupranta net artimieji.

Ketvirtoji stotelė „Vienaragių ferma“ buvo skirta aptarti realybės ir fikcijos santykį šių autorių kūryboje, o štai penktoji stotelė „Kaktusų giraitė“ atskleidė būties dramatiškumo, sociumo ydingumo aspektus, kurie būtinai „nugula“ į tekstus. Tada pašnekesys pakrypo į tai, kad „visgi rašytojas yra ir amatas, ir profesija, o ne koks hobis“ – konstatavo Herkus Kunčius ir papildė savo mintį, kad jei atsitinka taip, jog gyvenimas ir realybė pranoksta vaizduotę, rašyti tarsi nebėra prasmės.

Šeštoji stotelė pasitaikė itin egzotišku pavadinimu – „Šiaudadūšių šaknys“. Traukinio vairininkas pakeleivių klausė apie asmenybės dramas, išlikimą atšiauriame pasaulyje, pritapimo sociume problemas, itin ryškias jų kūryboje. Vėliau improvizuotoje traukinio kupė autoriai skaitė savo ištraukas iš knygų, o tai, pasak Tomo, tikras eksliuzyvas. Literatūrinė kelionė baigėsi smagia gaida, nes septintoji stotelė buvo „Vanga pas Nostradamą“. Joje svečiams teko užsiimti raganavimu ir atspėti šį bei tą apie Alytaus futbolo komandos perspektyvas.

Džiugi žinia visiems – laukia dar trys „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ susitikimai. Artimiausias iš jų – spalio 5 d. 17 val., kur intriguojančiam pokalbiui susitiks poetas, dramaturgas Julius Keleras bei poetas, literatūrologas, kritikas Vainius Bakas. Eiliuoto žodžio meistrus kalbins poetė, žurnalistė Indrė Valantinaitė, o jaukią vakaro atmosferą gitaros skambesiu praturtins Algis Fediajevas. Kviečiame!

TRANSLIACIJOS NUORODA

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.

Indrė Navickė 

Nuotr. Ilonos Krupavičienės