Naujienos

„Scanoramos vasara“ Alytuje – kino stovykla jaunimui ir europietiško kino peržiūros su profesionalais

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ projektas „Scanoramos vasara“, kartu su skirtingų miestų kultūros bendruomenėmis kviečiantis į mažuosius kino ir kultūrinių renginių festivalius, tęsia kelionę per Lietuvą – liepos 31 – rugpjūčio 6 d. Alytuje antrus metus iš eilės įvyks kino stovykla jaunimui ir trečią kartą bus pristatyta pripažintų europietiškų filmų programa.

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ siūlo prasminga tradicija tampantį kultūrinį atostogų kursą Alytuje – praėjusiais metais didelio dėmesio sulaukusi kino stovykla jaunimui „24 per sekundę“ kvies tęsti ir gilinti pažintį su kino kūrimo procesu. Stovyklos programą įkvėpė iš Alytaus kilusio poeto, eseisto, vertėjo ir vieno žymiausių lietuvių prozininkų Jurgio Kunčino asmenybė bei kūryba – dirbtuvių organizatoriai ir Lietuvos kino profesionalai kvies pažvelgti į jo tekstus pro kino kameros objektyvą. Užsiėmimų metu jaunuoliai kurs dviejų Jurgio Kunčino novelių ekranizacijas ir dokumentinę medžiagą apie jų kūrimo užkulisius. Kino stovyklą „Scanorama“ rengia kartu su kino teatru „Dainava“, Alytaus miesto teatru ir Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka.

„Jau trečią vasarą iš eilės grįžtame į skirtingus šalies miestus su mažaisiais festivaliais, kuriuos rengiame su vietos kultūros bendruomenėmis. Komponuodami „Scanoramos vasaros“ programą Alytuje įdėmiai pažvelgėme į miesto kultūrinį kraštovaizdį ir jį kūrusias bei kuriančias asmenybes. Rašytojo Jurgio Kunčino asmuo padiktavo jaunimui skirtos kino stovyklos kryptį, o kokybiškų ir aktualių filmų seansai, kuriuos rengsime vienoje pagrindinių miesto kultūros erdvių – Alytaus miesto teatre, suburs bendruomenę į savaitę truksiantį kultūrinį vyksmą“, – pasakoja „Scanoramos vasaros“ idėjos autorė ir programos sudarytoja Vaida Kazlauskaitė.

Kūrybinėse dirbtuvėse jaunuoliai mokysis rašyti scenarijus ir paversti literatūros kūrinį kino pasakojimu su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Puipa, sukūrusiu daugiausia literatūros kūrinių ekranizacijų lietuvių kine. Režisierius Jonas Trukanas ir vienas iš „Scanoramos“ programų sudarytojų, kino kritikas, semiotikas Dmitrijus Gluščevskis supažindins su žanrinio kino specifika ir atskleis, kodėl Lietuvoje beveik neturime tokio kino kūrėjų. Režisierius Giedrius Tamoševičius dalinsis aktorių atrankos ir darbo su aktoriais patirtimi. Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ metų geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnęs Donatas Želvys, sukūręs pagrindinį vaidmenį filme „Poetas“, supažindins su vaidybos pagrindais ir dialogų skaitymo subtilybėmis.

„Sidabrinei gervei“ nominuota grimo meistrė Elena Permogorskaja stovyklos metu pasidalins patirtimi, kaip neatpažįstamai pakeisti aktoriaus fizinę išvaizdą. Kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė, kurios kūrybinėje biografijoje – kelios dešimtys kino filmų ir teatro spektaklių, papasakos, kaip apranga ir jos detalės kuria prasmę kine, o kino ir montažo režisierius Eimantas Belickas mokys montuoti dokumentinius filmus. 

„Mokykloje būčiau svajojęs apie stovyklą, kurioje galėčiau mokytis ne privalomų dalykų, o kino paslapčių ir bendrauti su kino pasaulio žmonėmis, kuriuos išvysdavau nebent laikraščių ir žurnalų puslapiuose. Ir meninis, ir pramoginis kinas gali provokuoti mąstymą ne mažiau nei matematikos lygtys“, – pasakoja Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.

Vakarais naujausių, pagrindiniuose kino festivaliuose ir Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ įvertintų filmų programa kvies į peržiūras vienoje pagrindinių miesto kultūrinių erdvių – Alytaus miesto teatre. Žiūrovų laukia susitikimai su naujausiais lietuvių filmais – Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ geriausio Baltijos šalių filmo apdovanojimą pelniusiu Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus „Poetu“, Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ metų geriausio dokumentinio filmo kategorijoje nominuota albanų kilmės čekų režisieriaus Saimiro Bajo ir scenarijaus autorės Linos Žukauskaitės dokumentine juosta „Dekadentas Nr. 2419“ ir režisieriaus Jono Trukano kartu su scenaristu Titu Lauciumi kurtu įtemptu siaubo trileriu „Rūpintojėlis“, nominuotu „Sidabrinės gervės“ apdovanojimams geriausio pagrindinio ir antraplanio aktoriaus bei grimo dailininko kategorijose.

Šalia jų išsirikiuos Kanų kino festivalyje „Ypatingo žvilgsnio“ apdovanojimu įvertintas austrų režisierės Marie Kreutzer „Korsažas“ ir Berlyno kino festivalyje pristatytas norvegų režisieriaus Kristofferio Borglio „Bloga nuo savęs“. Algimanto Puipos „Dievų miškas“ pagal to paties pavadinimo Balio Sruogos romaną, laikomą vienu kertinių literatūros tekstų, leidžiančių suvokti lietuviškosios tapatybės raidą sudėtingame istorijos kontekste, sujungs kino stovyklą ir filmų programą literatūros leitmotyvu.

 

Festivalio „Scanorama“ nuotr.

„Scanoramos vasara“ Alytuje vyks liepos 31–rugpjūčio 6 d. Alytaus miesto teatre ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.

Visi renginiai nemokami.

Projektą „Scanoramos vasara“ dalinai finansuoja Lietuvos kino centras.

BIBLIOTEKOS ŽMONĖS. Prisiminimų saugotoja Ilona Krupavičienė: Jurgio Kunčino kūryboje viskas buvo tikra, laisva, iškentėta ir nuoširdu...

Sakoma, kad žmogus yra gyvas tol, kol gyvi prisiminimai apie jį. Skleisti žinią apie literatūrinį palikimą tų, kurių tarp mūsų jau nebėra – svarbi ir reikšminga misija, kuri neretai atitenka įvairių Lietuvos miestų ir miestelių viešosioms bibliotekoms. Būtent apie tai pasikalbėkime su „Kunčinuke“ vadinama Ilona Krupavičiene – prisiminimų apie bohemiškos prigimties rašytoją Jurgį Kunčiną saugotoja, dirbančia Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Ilona dalijasi mintimis ne tik apie rašytojo kūrybą bei asmenybę, bet ir apie savo atsakingo bei prasmingo darbo niuansus.

 

  –  Ilona, kada ir kodėl susidomėjote Jurgio Kunčino asmenybe ir kūryba?

  – 2006 metais Jurgio Kunčino bibliotekai persikėlus į naujas patalpas, atsirado erdvė rašytojo atminimo įamžinimui. Tuomet ir teko pradėti domėtis Jurgio Kunčino kūryba bei jo gyvenimo  vingiais.

 

  –  Jurgis Kunčinas. Koks jis? Kuo jis gyveno, kas jam buvo svarbu?

  –  Jurgis Kunčinas – rašytojas ir vertėjas – buvo talentinga, spalvinga, bohemiška asmenybė. Dažnai pavadinamas gyvenimo stebėtoju, Alytaus miesto metraštininku... Jurgis Kunčinas buvo  žmogus, nuo vaikystės atradęs save literatūros pasaulyje ir savo gyvenimo keliu visuomet žingsniavo su knyga rankose. Rašytojas turėjo ir ypatingą humoro jausmą – jis žinojo savo silpnąsias vietas ir mokėjo pasijuokti iš savo ydų. Taip pat, jis buvo apdovanotas unikalia atmintimi, galėjo detaliai papasakoti begales istorijų. Akivaizdu, jog buvo užsispyręs ir kruopštus – kitaip  neturėtume tokio gausaus rašytojo kūrybinio palikimo. Rašymas jam buvo tarsi galimybė atskleisti savo pasaulį, ne visada gražų, bet visada tikrą. Jo gyvenimas, jo patirtys – tai jam buvo  svarbiausia. Taip pat labai svarbu jam buvo ir gimtasis miestas Alytus, būtent čia, kur užaugo, buvo jo tikrieji namai. Jis pats ir jo gyvenimas buvo labai įvairus. Kažkada netgi „lenkėsi“ tokiai taisyklei – „sveikame kūne – sveika siela“: mėgo irkluoti, plaukti, keliauti, turėjo trečiąjį stalo teniso atskyrį. Su draugais ir į kalnus kopė, ir kas vasarą upėmis plaustais plaukė...

 

 –  Kaip manote, kuri knyga geriausiai atspindi šio rašytojo asmenybę?

Daugelyje Jurgio Kunčino romanų yra improvizuotų jo gyvenimo autobiografinių detalių, tačiau romanas „Tūla“ galbūt labiausiai atspindi šią įvairiapusę asmenybę. Šis romanas buvo jam brangiausias ir artimiausias kūrinys, kuriame rašytojas pasakojo pats apie save, ten aprašyti ir skaudžiausi jo išgyvenimai...  

 

 –  Turbūt nesuklysiu, pasakydama, kad ,,Tūla“  daugiausiai susidomėjimo sulaukęs Jurgio Kunčino romanas. Kaip manote, kodėl?

–  Jurgis Kunčinas šį romaną rašė nieko neslėpdamas ir negražindamas, herojai taip pat čia tikri, neišgalvoti, jų gyvenimo patirtis tokia, kokia ir pavaizduota kūrinyje – skaudi ir dramatiška. Pasakojimas tuo pačiu ir juokina, ir graudina. Šis tragiškai pasibaigusios meilės istorijos romanas yra išverstas į septynias užsienio kalbas, todėl atrastas ir kitų šalių skaitytojų.

 

–  Kuo dar ypatinga šio rašytojo kūryba?

–  Kad ir ką Jurgis Kunčinas būtų rašęs – romaną, apsakymą, feljetoną ar kitokį tekstą – visur jo žodis liejosi itin laisvai, šmaikščiai ir žaismingai. Jo kūryboje viskas buvo tikra, laisva, iškentėta ir nuoširdu. Romanuose labiau atsispindi įvairūs Vilniaus „užkaboriai“, o apsakymuose – senojo Alytaus vaizdai. Jurgio Kunčino romanai pasižymi išskirtine savybe – jų nebūtina perskaityti nuo pradžios iki galo tam, kad suprastum pagrindinę autoriaus mintį. Šiam kūrėjui buvo itin svarbu ištikimybė savo vertybėms ir įsitikinimams bei savo gimtajam kraštui, taip pat skaidrūs ir tikri santykiai tarp žmonių.

 

 –  Kokiam skaitytojui yra skirti Jurgio Kunčino kūriniai? O galbūt jis rašė tik alytiškiams įdomius tekstus?  

– Jurgio Kunčino tekstų skaitytojas gali būti labai įvairus, pradedant vyresniojo amžiaus moksleiviu ir baigiant senjoru. Vyresnio amžiaus žmonės kuo puikiausiai pamena laikmetį, apie kurį rašė Jurgis Kunčinas, o jaunimui šie tekstai – tarsi savotiškas istorijos vadovėlis. Alytui ir alytiškiams skirtos knygos – tai žvilgsnis atgal į jaukų mielą, nedidelį provincijos miestelį, sužadinant nostalgiškus prisiminimus arba naujus atradimus ir pamąstymus.

 

–  O kuri šio rašytojo knyga jums pačiai, asmeniškai, yra artimiausia?  

–  Karts nuo karto man įdomu „pasklaidyti“ knygas, kurias rašytojas skyrė savo gimtinei, tai – „Niekieno namai“ ir „Baltųjų sūrių naktis“. Būtent šiuose tekstuose senasis Alytus ir jo apylinkės „atgyja“, atsispindi itin glaudus žmonių tarpusavio ryšys, nuoširdus bendravimas. Taip pat, neseniai iš naujo atradau „Tūlą“, kadangi pastaruoju metu kartu su besimokančiu jaunimu teko šiek tiek giliau „pagvildenti“ šio romano ypatumus.

 

–  Koks buvo šio rašytojo santykis su jo vardu pavadinta biblioteka? Ar dažnai čia lankydavosi?

–  1993 metais tuometė Alytaus miesto viešosios bibliotekos vadovė Giedrė Bulgakovienė į pirmąjį literatūros vakarą bibliotekoje pakvietė atvykti Jurgį Kunčiną, kartu su kitu „išeiviu“ iš Alytaus, poetu Antanu A. Jonynu. Tuomet ir užsimezgė graži rašytojo draugystė su biblioteka, kurią jis pavadino „Raudondvariu“. Bibliotekai kūrėjas skyrė ne vieną eiliuotą tekstą ar epigramą. Būtent to pirmojo apsilankymo metu kraštiečiams pirmą kartą buvo pristatytas žymusis romanas „Tūla“. Biblioteka yra minima ir knygoje „Baltųjų sūrių naktis“, kurioje jis aprašė savo vaikystės ir jaunystės prisiminimus. 1997-aisiais rašytojui minint 50-ąjį jubiliejinį gimtadienį, mūsų bibliotekoje susirinko labai gausus būrys savo kraštietį bei literatūrą mylinčių alytiškių, kadangi Jurgis puikiausiai sugebėdavo visus pavergti savo originaliu šmaikštumu.

 

 –  Bibliotekos darbuotojai dažnai yra pavadinami ,,Kunčinukais“. Ką jums reiškia šis vardas? Kokią žinutę jis transliuoja visuomenei?

 –  Manau, kad Jurgio Kunčino biblioteka tikrai pateisina rašytojo vardą, nes čia dirba savo darbą ir knygas mylintys žmonės. O „Kunčinukai“ – tai rašytojo vardu pavadintos bibliotekos darbuotojai. Jie –  nuoširdūs, smalsūs, turintys daug žinių ir nebijantys iššūkių, trykštantys naujomis idėjomis bei stebinantys lankytojus vis naujomis veiklomis.  

 

Centrinėje bibliotekoje yra įkurtas rašytojui skirtas memorialinis kambarys. Ką įdomaus, išskirtinio galima jame rasti?

– Čia sukaupti rankraštiniai bei spausdinti dokumentai, susiję su rašytojo kūryba – tekstų rankraščiai, laiškai, piešiniai, satyriniai leidiniai, taip pat publikacijos iš periodinių leidinių apie rašytoją ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Apsilankius čia, galima pasižiūrėti įdomų ir tikrovišką režisierės Agnės Marcinkevičiūtės sukurtą dokumentinį filmą apie rašytoją, pavadinimu „Beveik laimingas“. Savitą aurą sukuria ir rašomoji mašinėlė, kuria ir buvo parašytas garsusis romanas „Tūla“, kušetė, pieštukinė bei kiti rašytojo asmeniniai daiktai. O daugiausia dėmesio sulaukia garsioji, unikali siena, į šį kambarį atkeliavusi iš rašytojo namų Vilniuje. „Traktoristo kampelis“ – taip šią meninę instaliaciją, kuri be galo įdomi tyrinėjimui, vadino Jurgis Kunčinas. Koliažo principu sukurtoje sienoje sutilpo galybė asmeninių kūrėjo gyvenimo detalių – laikrodžiai, spynos, rožančiai ir kiti įdomūs daiktai bei daikteliai. „Dauguma šių daiktų turi simbolinę reikšmę“, – kartą yra pasakęs rašytojas.

 

–  Kaip manote, ar Jurgio Kunčino tekstai vis dar aktualūs šiomis dienomis? Ko juose pasisemti gali šiandieninis skaitytojas?

–  Jurgio Kunčino tekstai vis dar aktualūs ir šiandien, tikriausiai tokie išliks ir ateityje. Būtent tokių pastebėjimų yra išsakę ir rašytojo kūrinius skaitę jo kūrybos gerbėjai. Vienas iš pavyzdžių – Jurgio prieš eilę metų parašytas eilėraštis „Karantinas“. Na, ir šiandieniniam skaitytojui tikrai praverstų Jurgio turėtas humoro jausmas bei požiūris į daugelį dalykų.

 

–  Biblioteka ieško įvairių būdų sudominti jaunąją kartą Jurgio Kunčino kūryba. Kokias priemones tam pasitelkiate? Ar pavyksta sėkmingai tai padaryti?

–  Jurgio Kunčino kūryba galbūt labiau suprantama vyresniojo amžiaus moksleiviams bei abiturientams, nes romanas „Tūla“ yra dažna brandos egzaminų tema. Netradicinių bei integruotų pamokų metu informacija pateikiama šiuolaikiškai, įtraukiant teminius „protmūšius“ ir viktorinas. Smagu, kad vedant edukacijas, kiekvienoje klasėje atsiranda būrelis moksleivių, kurie, prasisklaidžius klasės draugų sukeltam šurmuliui, kiek ilgėliau stabteli Jurgio Kunčino kambaryje, diskutuoja, svarsto... Tikėtina, kad kiekvienas iš jų su savimi išsineša kažką naudingo – naują faktą, žinią ar mintį.  

 

–  Kokie ateities planai? Kaip dar planuojate ,,įveiklinti“, aktualizuoti šio rašytojo kūrybinį palikimą?

–  Turime planų ir idėjų, kurios bus įgyvendintos pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir „papildytos realybės“ elementus, išplečiant tradicinę Jurgio Kunčino kambario ekspoziciją. Taip pat planuojame čia įrengti išmanų, liečiamą ekraną –  tikimės, kad profesionalų sukurtas virtualus turinys bus įdomus jaunajai kartai. Esame atviri įvairioms idėjoms bei visuomenės iniciatyvoms – kviečiame lankytojus išsakyti savo poreikius, pastebėjimus ir norus. Stengiamės nenuobodžiai skleisti žinią apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Šiemet, kartu su Alytaus turizmo informacijos centru organizavome jau antrąjį ,,literatūrinės sveikatos“ žygį, kurio metu kvietėme sužinoti daugiau apie Alytaus krašto rašytojus, o taip pat ir Jurgį Kunčiną. ,,Na, o kitų paslapčių neišduosiu – ateikite ir patys pamatysite!” – linksma gaida užbaigdama pokalbį kviečia Ilona.

 

–  Dėkoju už įdomų pokalbį!

Agnė Grigaliūnė

 I. Krupavičienės, A. Grigaliūnės nuotr.

 

 

 

„VASARA SU KNYGA“ JAU ĮPUSĖJO: Pasirinkusių įveikti populiarųjį vasaros iššūkį laukiama visose Lietuvos bibliotekose!

Vasarai įpusėjus, pusiaukelę pasiekė ir skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“, kurį šiemet jau aštuntą kartą rengia Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos. Birželio 1 d. paskelbus akcijos pradžią, daugybė azartiškų skaitytojų suskubo registruotis www.vasarasuknyga.lt svetainėje ir ieškoti knygų pagal 5 paskelbtas užduotis. Knygų rekomendacijas pateikė skaitymo skatinimo ambasadorės – muzikos kūrėja Jurga Šeduikytė, iliustratorė Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė, bibliotekininkai.

Į šių metų šūkį – „Skaitymas tau tinka!“ atsiliepė ir iššūkį priėmė jau arti 18 000 akcijos dalyvių, o iš jų beveik 5 000 jau suskubo ir įveikė iššūkį. Tarp bibliotekų, kurių skaitytojai per pusę vasaros perskaitė daugiausia knygų, rikiuojasi Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės filialas, Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lukšių padalinys, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pabradės miesto filialas, Jonavos rajono savivaldybės viešoji centrinė biblioteka bei daugelis kitų.

Iki akcijos pusiaukelės perskaitytų knygų TOP 10-uke – Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“, Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“, Ingos Staban „Laisvės kalinė“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Živilės Miežytės „Vilniaus Vilnius“ ir kitos.

Klaipėdos žvejybos uosto rajone įsikūrusios Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės filialo vedėja Milda Skutulaitė-Gaubė džiaugėsi akcijoje „Vasara su knyga“ kasmet noriai dalyvaujančiais savo bibliotekos skaitytojais: „Mūsų bibliotekoje yra suaugusiųjų ir vaikų skyriai, čia įsikūręs vaikų centras „Ruoniukas“. Vaikai, jų tėveliai, jauni ir vyresni žmonės maždaug nuo 20 metų, senjorai labai noriai dalyvauja akcijoje, o kadangi pernai mūsų biblioteka užėmė gana aukštą vietą tarp aktyviausių dalyvių, tai šiemet visi labai pasiryžę nenuleisti kartelės.“ Pasak bibliotekos, kurioje yra apie 1 500 registruotų skaitytojų, vedėjos, žmones motyvuoja ne tik pomėgis skaityti ir noras pasivaržyti su kitomis bibliotekomis, bet ir akcijos rėmėjų įsteigti prizai.

Skutulaitės-Gaubės teigimu, kai kurie pensinio amžiaus skaitytojai, iki tol neturėję elektroninio pašto, bibliotekos darbuotojų padedami jį susikūrė, kad galėtų priimti iššūkį: „Žmonėms patinka paskelbtos užduotys, pagal jas ieško knygų, o mes padedame ir skatiname dalyvauti. Kiekvieną žmogų pakalbiname, papasakojame apie akciją ir paraginame dalyvaujant būtinai pažymėti mūsų biblioteką,“ – pasakojo Kalnupės bibliotekos vedėja.

Vienos iš populiariausių Lietuvos atostogų vietų – Druskininkų kurorto – viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė teigė, kad akcijoje dalyvaujantys poilsiautojai mielai užsuka į biblioteką: „Džiaugiamės, kad mūsų bibliotekoje aktyviai lankosi ir skaito ne tik druskininkiečiai, bet ir mieste viešintys poilsiautojai. Juk LIBIS skaitytojo bilietas suteikia galimybę keliaujantiems po Lietuvą skaityti knygas bet kurioje bibliotekoje. Skaitytojų patogumui rekomenduojamas knygas pagal iššūkio „Vasara su knyga“ užduotis esame išrikiavę tam skirtose lentynose. Tik gailimės, kad poilsiautojų skaičius neatsispindi mūsų bibliotekos iššūkio rezultatuose – svečiai dažniausiai jau būna užsiregistravę kaip iššūkio dalyviai savo gyvenamųjų vietų bibliotekose. Tačiau ir druskininkiečiai stengiasi neatsilikti ir dalyvauja akcijoje „Vasara su knyga“.

Įsitraukti galima ne tik įveikiant iššūkį ir per vasarą perskaitant 5 knygas pagal paskelbtas užduotis (jas galima rasti čia), bet ir socialiniuose tinkluose – iniciatyvos „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. Dalyviai smagiai rungiasi interaktyviuose konkursuose, galvosūkiuose, gauna vertingas knygų rekomendacijas.

Kaip teigė akcijos „Vasara su knyga“ komandos narė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Rūta Paukštytė, „Vasara su knyga“ subūrė net 15,5 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose. Įrašais pasidalinta 2,5 tūkst. kartų. Per vos daugiau nei mėnesį į „Facebook“ ir „Instagram“ paskelbtus konkursus įsitraukė daugiau nei 1 100 dalyvių. Mįslės suvienijo ir įtraukė daugumą Lietuvos bibliotekų – dalintasi įrašais, kviesta dalyvauti ir pasitikrinti savo žinias. „Ši iniciatyva subūrė jaukią virtualią bendruomenę, kurios sekėjai noriai dalijasi mintimis, mėgstamų knygų rekomendacijomis. Iš viso sulaukta beveik 1,5 tūkst. pozityvių komentarų,“ – tikino R. Paukštytė.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais (ne tik įprastas, bet ir garsines, patogaus skaitmeninio formato knygas) skaitančius dalyvius. Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Taigi, priimti ir įveikti iššūkį padės artimiausia biblioteka. Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. Akcijos draugai ir rėmėjai – leidyklos „Alma littera“, „Nieko rimto“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aukso žuvys“, „Terra Publica“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įmonės „Dimo“, Antanukas.lt, „Urtės tekstilė“, „Muilo virtuvė“, „Finaneta“, Pazymetas.lt, „Rūta“, „Lieta dėlionės“, „Kavos draugas“, Patogupirkti.lt, mokymosi platforma internete Mokslobaze.lt

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Kilus klausimams visada galima kreiptis į mūsų bibliotekos skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ ambasadorę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

 

Skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ organizatorių informacija

 

„Laisvės pašaukti. Alytaus Sąjūdžiui – 35!“ (papildyta nuotraukomis iš laisvo ir gražaus pikniko)

„Leiskis žemyn, revoliucija!”, – šiais žodžiais į iniciatyvinę Alytaus Sąjūdžio grupę 1988-ųjų liepos 14-ąją Arvydą Švirmicką nuo statomo namo stogo pakvietė Vytautas Ledas. 

Simboliškai susirinkę būtent Alytaus dailės mokyklos kiemelyje (čia lygiai prieš 35 metus miesto šviesuomenė išsirinko Sąjūdžio iniciatyvinę grupę) į laisvą ir gražų pikniką galėjo išgirsti sąjūdiečių bei jų artimųjų prisiminimus, tylos minute pagerbti jau išėjusius Anapilin, pamatyti to laikmečio nuotraukų archyvą bei neformalioje atmosferoje vėl išgyventi bendrystės ir vienybės emociją.
 
Apie du Vytautus – Ledą ir Kolesnikovą – piknike kalbėjo ne tik A. Švirmickas, tačiau ir renginio dalyvius kalbinusi Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė, Nijolė Kolesnikovienė. Savo prisiminimais taip pat dalijosi Linas Jakštonis, Zita Stankevičienė bei Vytautas V. Stanionis, paviešinęs asmeninės, prieš 35 metus rašytos, užrašų knygelės turinį, kuri po to nukeliavo tiesiai į Alytaus kraštotyros muziejininkių rankas kaip vertingas eksponatas, dokumentuojantis to meto įvykius.
 
 
Kad šis jautrus susibūrimas nenukeliautų užmarštin, renginio dalyviai kartu kūrė Alytaus Sąjūdžio 35-mečio laikraštį, kuriame, be abejonės, „švietė“ žodis LAISVĖ. 
 
Dėkojame visiems, kurių dėka ši graži idėja buvo įgyvendinta, o ypač:
  • Alytaus kraštotyros muziejus,
  • Alytaus Dailės mokykla,
  • Alytaus Senamiesčio bendruomenė.
 
Organizatorių inf.

IŠSKIRTINĖ GALIMYBĖ – Alytaus jaunimas kviečiamas registruotis į kino stovyklą „24 per sekundę“!

Liepos 31 – rugpjūčio 6 d. Alytaus jaunimas antrus metus iš eilės kviečiamas iš arti susipažinti su kino kūrimo užkulisiais ir praleisti vasaros atostogas savaitę truksiančioje nemokamoje kino stovykloje „24 per sekundę“, įkvėptoje iš Alytaus kilusio rašytojo Jurgio Kunčino asmenybės ir kūrybos. Registracija į stovyklą vykdoma iki liepos 21 d.

Jaunuolių laukia išskirtinė galimybė įvairiapusiškai ugdyti savo kūrybinius sugebėjimus, komandinio darbo įgūdžius ir, bendradarbiaujant su jaunaisiais kolegomis bei žinomais Lietuvos kino profesionalais, sukurti savo trumpametražį filmą, kurio premjera įvyks kino teatre „Dainava“.

Šiais metais stovyklos programą įkvėpė iš Alytaus kilusio poeto, eseisto, vertėjo ir vieno žymiausių lietuvių prozininkų Jurgio Kunčino asmenybė bei kūryba. Suvieniję jėgas Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kino teatras „Dainava“, Alytaus miesto teatras ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kvies į jo tekstus pažvelgti pro kino kameros objektyvą: užsiėmimų metu bus kuriamos dviejų Jurgio Kunčino novelių ekranizacijos ir dokumentinė medžiaga apie jų kūrimo užkulisius. Jaunuoliai mokysis rašyti scenarijus, režisuoti, atrinkti aktorius, vaidinti, kurti filmo scenografiją ir kostiumus, montuoti. Stovykloje su jaunimu savo žiniomis dalinsis režisieriai Algimantas Puipa, Giedrius Tamoševičius, Jonas Trukanas, kino kritikas, semiotikas Dmitrijus Gluščevskis, kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė, režisierius ir montažo režisierius Eimantas Belickas.

„Mokykloje būčiau svajojęs apie stovyklą, kurioje galėčiau mokytis ne privalomų dalykų, o kino paslapčių ir bendrauti su kino pasaulio žmonėmis, kuriuos išvysdavau nebent laikraščių ir žurnalų puslapiuose. Ir meninis, ir pramoginis kinas gali provokuoti mąstymą ne mažiau nei matematikos lygtys“, – pasakoja Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.

„Džiaugiamės, kad nemokama kino stovykla antrus metus iš eilės grįžta į Alytų. Jaunimas iki šiol gyvai prisimena praėjusių metų dirbtuves ir įsimintinas pažintis su Lietuvos kino kūrėjais, dalis jų rimtai svarsto studijuoti skirtingas kino specialybes. Nepamiršime ir kokybiško kino mylėtojų – savaitę truksianti nemokama europietiškų filmų programa kvies kultūringai atostogauti ne kur kitur, o Alytuje“, – patirtimi dalijasi „Dainavos“ kino teatro direktorė Simona Butrimienė.

Vakarais Alytaus miesto teatre Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau trečius metus iš eilės siūlys pasinerti į nemokamas europietiško kino atostogas su naujausiais ir įdomiausiais Europos bei lietuvių režisierių filmais, kuriuos pristatys kino dirbtuvių lektoriai. Vakarinės filmų peržiūros ir pristatymai atviri ne tik stovyklos dalyviams, bet ir visiems gero kino mėgėjams.

Registracija į nemokamą savaitės trukmės kino stovyklą vykdoma iki liepos 21 d. Pateikdami užpildytą anketą, būsimi dalyviai patvirtina, kad gali dalyvauti visuose užsiėmimuose. Kviečiami registruotis jaunuoliai nuo 14 metų. Dalyvio anketa: bit.ly/3NNrmYc 

Projektus „Kinas veža“ ir „Scanoramos vasara“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras

Bibliotekos lentynos pasipildė naujomis knygomis!

Mielieji, ruoškitės vasariškiems skaitiniams, nes naujos knygos jau „nutūpė“ mūsų lentynose!

Birželio mėnesį biblioteka pasipildė net 269-iomis naujų pavadinimų knygomis, dar 29-ių pavadinimų knygos buvo atnaujintos. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojų dėka bibliotekos ir jos padalinių lentynose išsirikiavo iš viso 730-ešimt knygų. Skaitykite ir mėgaukitės – o kad būtų lengviau išsirinkti, galite pasinaudoti mūsų bibliotekininkų rekomendacijomis!

Aldonos Tüür novelių romanas „KILTŲ NUOMA“

Aldona Tüür nėra naujokė tekstų pasaulyje – ji yra parašiusi daugybę straipsnių, dirbusi žurnaluose ir jiems vadovavusi, ji turi savo tinklaraštį, dėsto kūrybinį rašymą studentams ir plačiajai visuomenei. Romanas „Kiltų nuoma“ yra debiutinis. Jį autorė pradėjo dar besimokydama rašymo praktikos ir studijų magistrantūroje Dandi universitete Škotijoje ir rašė net dvylika metų. Tai romanas apie Aną, Anabelę ir Ievą, įvairių likimų ir amžiaus moteris, kurias suveda laikas, vieta ir gyvenimo aplinkybės. O kaip joms seksis susitikus? IŠSAMIAU

 

Sohn Won-pyung romanas „MIGDOLAI“

Aleksitimija, arba emocijų raiškos sutrikimas – emocinis sutrikimas, apie kurį pirmą kartą paskelbta tik XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Pagrindinis romano veikėjas Jundžė turi šį sutrikimą. Jis kitoks nuo gimimo, nejaučia emocijų – nei džiaugsmo ar liūdesio, nei pykčio ar baimės, jo veido išraiška visada išlieka tokio pati, kitiems jis panašesnis į robotą nei žmogų. Kaip jam sekasi bendrauti, mokytis, gyventi? Nepaprasta istorija... IŠSAMIAU

 

Tomo Dirgėlos proza vaikams „LUKAS ŠIAUDELIS LAIMI MILIJONĄ“

Bene populiariausio Lietuvos vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos nauja knyga vaikams.

Šįkart jau trečia istorija apie vėjo perpučiamą Luką Šiaudelį ir jo batsiuvį tėtį. Ir autorius pažada, kad tikrai ne paskutinė. Naujausioje knygoje Lukas su tėčiu laimi milijoną! Neįtikėtina... IŠSAMIAU

 

Ilonos Ežerinytės pasakinė novelė „TETULĖ LIU“

„Tetulė Liu“ – žinomos vaikų ir paauglių rašytojos Ilonos Ežerinytės pasakinė novelė apie tai, kas daro mus mažesnius, o kas augina. Knyga skirta labiau pradinukams, tačiau ją skaityti tikrai gali ir vyresni, net ir suaugusieji. Kaip ir dauguma geros literatūros, ji daugiasluoksnė ir gali jaudinti skirtingą patirtį turintį skaitytoją. Ji nėra tipinė vaikiška pasaka, kur dažniausiai veikia gyvūnai ar vaikai. Jos herojė – pagyvenusi moterėlė. Vieną rytą ji pabunda, pažvelgia į veidrodį ir mato save sumažėjusią. Jos mažėjimas yra dvasinio pobūdžio – Liucija tiesiog nesiekia tapti dideliu žmogumi. Sužinokime, kaip tetulei Liu sekėsi. IŠSAMIAU

 

 

Vido Leščinsko autobiografinė knyga „NEVYKĖLIO PERGALĖS: KAIP AŠ TAPAU SAVIMI“

Vidas Leščinskas yra verslininkas, kovotojas, keliautojas. Labai įvairiapusis žmogus. Dar domisi ezoterika, parapsichologija bei psichologija. Tai autobiografinė knyga. Kaip sako pats autorius, „per knygą noriu perteikti savo požiūrį apie gyvenimo tikslą ir tai, kaip svarbu yra GYVENTI. Juk kiekvienas anksčiau ar vėliau susimąstom, kas tai? O atsakymas paslėptas jau pačiame žodyje! Gyvenimo tikslas yra... GYVENTI!!!“ Knyga tiems, kas gyvena ir džiaugiasi... IŠSAMIAU

 

Marco De Franchi trileris „PASMERKTI GYVI“

Trilerių mylėtojams. Apie serijinį vaikų grobiką, kuris turi kažkokį tikslą, bet policininkams niekaip nepavyksta užčiuopti siūlo galo. Žingsnis po žingsnio narpliojamas nusikaltimų voratinklis... Pats knygos autorius didelę savo gyvenimo dalį dirbo kriminalinėje policijoje, todėl jam svarbu pernelyg nenutolti nuo tikro nusikaltimo tyrimo ir kuo geriau atskleisti ne tik teisingus policijos metodus, bet ir mintis, kvapus, abejones, baimes ir stiprius jausmus, lydinčius ne visada maloniose situacijose, su kuriomis susiduria tyrėjų komanda. IŠSAMIAU

 

Konrad Ambroziak, Artur Kołakowski, Klaudia Siwek populiariosios psichologijos knyga „PAAUGLIŲ DEPRESIJA“

Depresija – dažna liga. Jos simptomai dažni paauglystėje, nes tai ypač jautrus laikas žmogaus gyvenime. Liga šiuo laikotarpiu gali rimtai sutrikdyti sergančio žmogaus gyvenimą ir reikšmingai paveikti jo ateitį. Tokie pastebėjimai ir paskatino autorius parašyti šią knygą. Kaip paaugliams ir jų šeimoms padėti: paaiškinti su šia liga susijusias problemas ir kaip sergantis žmogus gali pagerinti savo būklę. Susipažinkime, kaip ligą atpažinti, suprasti ir įveikti. IŠSAMIAU

 

Stuart Sandeman praktinis vadovas „ĮKVĖPK IŠKVĖPK“

Daug dėmesio sulaukęs praktinis vadovas apie tai, kaip turėtume kvėpuoti, kad geriau miegotume, susidorotume su stresu, pagerintume savivertę ir deramai pasirūpintume savo psichikos sveikata. Šioje knygoje rasite pratimų, kurie suteiks jums jėgų, padės atsipalaiduoti ir pagerins produktyvumą bet kurioje srityje. Susipažinsite su priemonėmis, padėsiančiomis sumažinti stresą, skausmą ir įveikti nerimą. Pamirškite viską, kas jums iki šiol netiko, ir pasiruoškite teigiamiems pokyčiams. Taigi... pradėkime. ĮKVĖPKITE.  IŠKVĖPKITE. IŠSAMIAU

 

Joseph Fasano romanas „TAMSI LAUKINIO PADARO ŠIRDIS“

Šokiruojančią netektį patyręs vyras leidžiasi į žūtbūtinę pumos medžioklę. Užsitęsusi medžioklė tampa savęs paieškomis, primenančiomis svarbiausius vaikystės, jaunystės, santuokos išgyvenimus. Medžiotojas tampa medžiojamuoju. Knygos kulminacija – žmogaus ir pumos akistata pūgoje, pasirengus lemiamam susidūrimui. Tai jautri istorija apie prarastą meilę, netektis, gijimo procesą ir apie išgyvenimą – tiek fizinį, tiek psichologinį. IŠSAMIAU

 

Ihor Michailyšyn autobiografinė knyga „MIRTIES ŠOKIS: „DONBASO“ BATALIONO KARIO SAVANORIO DIENORAŠTIS“

Ihoris Michailyšynas, pagal išsilavinimą advokatas, tapo vienu pirmųjų savanorių, 2014 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, išėjusių ginti savo šalies. Po Ilovaisko mūšio nelaisvėje praleido 119 dienų. „Mirties šokis“ – pirmoji autoriaus knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase. Tai įkvepiantis pasakojimas apie savanoriškai prisiimtą pareigą ginti TĖVYNĘ. IŠSAMIAU

 

Anne Applebaum istorinė knyga „RAUDONASIS BADAS: STALINO KARAS PRIEŠ UKRAINĄ“

1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti žemės ūkio kolektyvizaciją. Milijonai valstiečių priverstinai atidavė savo žemę ir stojo į kolūkius. Dėl to kilo pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 m. Sovietų Sąjungoje mirė penki milijonai gyventojų. Daugiau kaip trys milijonai mirusiųjų buvo ukrainiečiai, netekę gyvybių, nes valstybė sąmoningai naikino ukrainiečių tautą, taip spręsdama Ukrainos jai keliamą politinę problemą. Tai negailestingai atviras istorinis pasakojimas apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol. Rusija ir vėl kėsinasi į Ukrainos nepriklausomybę. Istorija kartojasi, jeigu iš jos nepasimokoma. Ar pasimokysim iš šios istorijos? IŠSAMIAU

 

 

Jella Lepman autobiografija „KNYGŲ VAIKAMS TILTAS“

Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma iškili Jellos Lepman asmenybė. Knygoje aprašomos šios šviesuolės iniciatyvos: įsteigta Tarptautinė jaunimo biblioteka Miunchene, įkurta Tarptautinė IBBY organizacija, pradėta minėti Tarptautinė vaikų knygos diena... ir kitos, kurias jai kartu su bendraminčiais pavyko įgyvendinti sudėtingomis pokario aplinkybėmis. J. Lepman gyvenimas – lyg įkvepiantis pavyzdys, skatinantis išgyventi pasaulines krizes. Skaitykime apie šią nepaprastą moterį ir jos indėlį į pasaulinę knygų vaikams kultūrą. IŠSAMIAU

 

 

 

Pijaus Poškaus istorinė biografinė knyga „TURI BŪTI PALEISTAS... KAPITONAS STEPONAS DARIUS LIETUVOS KARO AVIACIJOJE 1922–1927 M.“

Apie lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinį skrydį per Atlanto vandenyną ir tragišką jo baigtį yra girdėjęs kiekvienas lietuvis. Šioje knygoje išsamiau žvelgiama į kapitono S. Dariaus penkerių metų tarnybą Aviacijoje, pasakojama apie to meto aviacijos karininko tarnybos užduotis ir kasdienybę, apžvelgiama sportinė veikla, vertinami lakūnų tarpusavio santykiai ir nesutarimai su vadovybe, naujomis įžvalgomis papildoma „Lituanicos“ piloto biografija. Leidinys bus įdomus visiems, besidomintiems iškiliomis šalies asmenybėmis, Lietuvos aviacijos bei tarpukario Lietuvos istorija. IŠSAMIAU

 

Étienne de la Boétie politinės filosofijos knyga „TRAKTATAS APIE SAVANORIŠKĄ VERGYSTĘ“

Kodėl visa tauta kantriai kenčia pavergta vieno žmogaus, neturinčio nei pakankamai galių, nei autoriteto? Autorius mano, kad  žmonės priespaudą kenčia savo valia, o tautos, savanoriškai paklūstančios tironijai, pačios priešinasi laisvei, pamindamos žmogiškąją prigimtį. Atverkime politinio skepticizmo stiliumi parašytą, jau klasika tapusį kūrinį, pagerbiantį laisvę ir smerkiantį tironus, nes jis tebėra svarbus mūsų dienomis. IŠSAMIAU

 

 

Atgalinio skaičiavimo laikmatis „TIME TIMER PLUS 60 MIN“

Time Timer laikmatis padeda vaikams, dar nepažįstantiems laikrodžio, perprasti laiko sąvoką, pajusti jo tėkmę, valandos ar minutės ilgį. Ugdytojams ar tėvams tampa lengviau susitarti su vaikais dėl veiklų trukmės. Jau pažįstantiems laikrodį, Time Timer tampa puikiu pagalbininku planuojant laiką savo užsibrėžtiems tikslams pasiekti, nes lavina savidrausmę. Kas pirmas pasiskolins šį laikmatį iš bibliotekos Jaunimo erdvės? IŠSAMIAU

 

Česlovas Juršėnas ir jo „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“

„Mokykla. Mokykla! Šiandien tiesiog su grauduliu, su širdies virpesiu prisimenu pradžios mokyklas – ir Ceikinėliuose, ir Zuikose (abu kaimai – šalia mano Panižiškės), neišblėstantys įspūdžiai tebesilaiko mano atminty ir iš Ignalinos vidurinėj mokykloj praleistų septynerių metų. O buvo sudėtingi laikai: bolševikinės valdžios siautėjimas, partizaninis karas, pokario ūkinė ir socialinė suirutė.“ – taip pradedama naujoji Česlovo Juršėno knyga, kviečianti „pakeliauti“ neeilinės asmenybės gyvenimo prisiminimų takeliais.

„Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ – knyga, kurios puslapiuose „nugulė“ žymaus žurnalisto, Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Lietuvos Respublikos seimo pirmininko Česlovo Juršėno autobiografiniai pasakojimai, „pagardinti“ lengvu humoro prieskoniu, iliustruoti ne tik nuotraukomis, bet ir šmaikščiomis karikatūromis. Susitikti su šia charizmatiška ir intelektualia asmenybe panoro nemažai alytiškių, nusprendusių turiningai praleisti laiką Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vykusiame Česlovo Juršėno knygos pristatyme.

Renginį praturtino knygos redaktoriaus, eseisto, literatūros kritiko Valentino Sventicko pasakojimai bei įžvalgos. Redaktorius džiaugėsi, kad dirbti kartu su šios knygos autoriumi nebuvo labai sunku: „Česlovas Juršėnas yra ne tik didis politikas, bet ir žurnalistas, „enciklopedistas“, todėl ir pasakojimas – sklandus, palyginti, paprastas, nuotaikingas ir neprasilenkiantis su humoro jausmu“.

Ši knyga išsiskiria turinio išliekamąja verte. Tai – ne tik prisiminimai, bet ir enciklopedinio pobūdžio biografija, aprėpianti autoriaus apmąstymus įvairiomis temomis, jo gyvenimo faktus bei sutiktus žmones, o taip pat ir Lietuvos istorinius vaizdus bei žinomų asmenybių paveikslus. Knygoje atskleidžiamas ir reikšmingas autoriaus vaidmuo sprendžiant Lietuvai svarbius klausimus. Leidinyje garbingą vietą užima ir vyro meilė knygoms: kol sovietmečiu žmonės nuvykę į užsienį ieškodavo „drapanų“, Česlovas Juršėnas tuo metu ieškodavo knygynų. „Baigdamas negaliu nepaminėti, kad būtent pagal knygų skaitymą vertinau ir kitus žmones“, – savo atsiminimuose pažymi Č. Juršėnas.

 

 

 

Agnė Grigaliūnė

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

 

Didysis Lietuvių Kalbos Žodynas – bibliotekos erdvėse!

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje – neeilinė ekspozicija, skirta besidomintiems lietuvių kalba bei jos istorija.

„Lietuvių kalbos žodynas“  – tai 20-ties tomų žodynas, laikomas didžiausiu XX a. lietuvių kalbotyros veikalu, kurio tekstą rašė ir redagavo ne viena kalbininkų karta, daugiau nei septyniasdešimt „žodynininkų”, dvidešimt trys redaktoriai ir keli tūkstančiai žodžių rinkėjų. Žodyno apimtis ne ką mažiau įspūdinga, nei prie jo sukūrimo prisidėjusių žmonių skaičius – veikalą sudaro netgi 22 tūkstančiai puslapių!

 

Keletas įdomių faktų:

  • Žodyno tekste pavartota daugiau kaip 11 milijonų žodžių;
  • Veikalui pabaigti prireikė 100 metų;
  • Dvidešimtyje Žodyno tomų yra aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių;
  • 1-ąjį žodyno sąsiuvinį parengė Kazimieras Būga, 1924-aisiais metais;
  • Tai – vienas didžiausių žodynų pasaulyje.

 

Daugiau informacijos skaitykite Daugvardo Noreikio parengtame straipsnyje.

 

Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno ekspoziciją galite apžiūrėti Centrinėje bibliotekoje (Seirijų g. 2, Alytus) šalia Knygų ir interneto skaityklos iki rugpjūčio 1 d.

Vėliau Žodynas keliaus į Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių (Topolių g. 21, Alytus).

 

 

 

Agnė Grigaliūnė

Nuotr. Ilonos Krupavičienės 

„Skaitykla tavo kieme“ – pažinties ir naujų patyrimų laikas!

Ar esate girdėję apie atostogų metu jaunuosius alytiškius džiuginančias vasaros skaityklas, į kurias jau ne vienerius metus kviečia Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka? Šią vasarą, tęsdami savo misiją, kviesime būti kartu ir įsitraukti į įvairias veiklas, susipažinti su skirtingomis meno sritimis, kartu su savo sričių profesionalais dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.

Biblioteka „be sienų“ kiekvieną vasaros trečiadienį įsikurs vis kitoje miesto vietoje, tad vaikai turės galimybę iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta ir ką galima nuveikti užsukus į biblioteką: išsirinkti ir skaityti knygeles, išbandyti virtualios realybės akinius, su bičiuliais žaisti virtualios realybės ar stalo žaidimus.

Šios vasaros naujiena – įtraukiančios edukacijos, kurias ves savo profesionalūs menininkai! Mažųjų smalsuolių lauks piešimas ant stiklo bei smėliu, vėjo varpelių ar sapnų gaudyklių gamyba, terapiniai dailės užsiėmimai, piešimo pradžiamokslio kūrybinės dirbtuvės. Į svečius užsuks dresuoti šuniukai, o mėgstančius aktyviai judėti kvies Zumba šokiai po atviru dangumi! „Skaityklos tavo kieme“ kelionę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Susidomėjai? Puiku! Lauksime Tavęs atsinaujinusioje vasaros skaitykloje!

„Skaitykla tavo kieme“ susitikimų grafikas:

Darbo laikas – nuo 11 iki 16 valandos, edukacijos prasideda nuo 13 valandos.

  • Birželio 28 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
  • Liepos 5 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 11 val. „Dzūkelių pasakadzieniai“, nuo 13 val. piešimas ant stiklo (vėjo varpelių gamyba)).
  • Liepos 12 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. dailės pradžiamokslio edukacinis užsiėmimas).
  • Liepos 19 d. Pirmo Alytaus aikštė (nuo 13 val. dailės pradžiamokslio edukacinis užsiėmimas).
  • Liepos 26 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. „Cerberis“: šunų dresūros pasirodymas)
  • Rugpjūčio 2 d. Jaunimo parke (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
  • Rugpjūčio 9 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. sapnų gaudyklių gamyba).
  • Rugpjūčio 16 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. piešimas smėliu).
  • Rugpjūčio 23 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
  • Rugpjūčio 30 d. Jaunimo parke (nuo 13 val. Zumba šokiai po atviru dangumi).

Paįvairinkite atostogas smagiais susitikimais mobiliose vasaros skaityklose, kurios šįkart – dar arčiau savo jaunojo skaitytojo! O kad visų šių įdomybių nepražiopsotumėte – sekite naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram!

 

 Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija

 

AUGC, ŽYDĖC IR MYLĖC: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka aktyviai įsiliejo į Miesto dienų kultūrines veiklas!

Viena laukiamiausių metų švenčių – Alytaus miesto gimtadienis, nepabūgęs vasariškų liūčių džiugino tiek alytiškius, tiek miesto svečius. Jurgio Kunčino viešoji biblioteka taip pat aktyviai įsitraukė į įvairias šurmuliuojančias veiklas ir turėjo puikią progą miestelėnams priminti, kad biblioteka – ne vien knygos, o ir renginiai, susitikimai su įkvepiančiomis asmenybėmis, kultūriniai išėjimai į miegamuosius miesto rajonus ir daug kitų aktualių dalykų.

Alytaus miesto gimtadienio išvakarėse sausakimšoje bibliotekos salėje suskambėjo visada laukiamo kraštiečio Alberto Antanavičiaus gitariniai eilėraščiai. Kaip teigia pats Šekspyras, savo kūrybos dainuojamąja poezija vadinti jis nedrįsta, nes labai jau rimtai skamba, todėl ir gimė toks gražus ir puikiai jį reprezentuojantis pavadinimas. Nors planavo groti tik eiles iš naujausios savo knygos „Žodžiai, kuriais mylim: Jūsų dainoms ir pasidainavimams“, tačiau kaipgi neatliksi ir bent kelių dainų apie savo mylimą gimtąjį miestą.

Po kelių metų pertraukos Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dalyvavo šventinėje Miesto dienų eisenoje „Sinavadų paradas“. Ryškus kaip niekada bibliotekos kolektyvas nešė žinią apie tai, koks nuostabiai spalvingas kultūrinis miesto gyvenimas, o biblioteka – jo dalis! Knygos, jaukiai tupinčios darbuotojų rankose, vėliau atiteko eiseną stebėjusiems miestelėnams – tegul „Aklas pasimatymas su knyga“ džiugina visus ir toliau!

Šeštadienio rytmetį bibliotekos veiklos, skirtos vaikams, persikėlė į Dainų slėnį, kur jų jau nekantriai laukė mūsų mažieji lankytojai. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininkės atvėrė spalvingų knygų lobynus bei supažindino smalsuolius su virtualios realybės akiniais ir kitais, mažas rankutes traukiančiais, dalykais.

Tos pačios dienos popietę būrys entuziastų leidosi į sveikatinimosi žygį. Ir ne bet kokį, o tokį, kuris sustiprina kūną ir pamaitina sielą. „7770+2 literatūrinių sveikatos žingsnių“ kelionė prasidėjo nuo rašytojo Jurgio Kunčino atminimo kambario, o vėliau – patyrusi ir savo darbui atsidavusi gidė Birutė Malaškevičiūtė vedė žygeivius kultūriniu maršrutu, kuris buvo kupinas malonių netikėtumų: tai ir Vieno eksponato galerija (Julius Būtėnas ir „Sciklinės gonkos“), ir viktorina su prizais, ir niekur negirdėti faktai apie įvairius Alytaus objektus.

Nors Miesto dienos jau praūžė, tačiau prieš akis – naujų atradimų pilna vasara: tai ir „Skaitykla tavo kieme“, kuri kiekvieną trečiadienį įsikurs vis kitoje miesto vietoje bei stebins skirtingų tematikų edukacijomis (o jas ves savo sričių profesionalai), ir „Dzūkelių pasakadieniai“, kurie kvies vaikus kartu su tėveliais turiningai praleisti laiką mokantis dzūkuoti ir taip geriau pažinti savo kilmės šaknis. O kad visų šių įdomybių nepražiopsotumėte – sekite naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram!

 

Indrė Navickė

Lietuvos ir Ukrainos bibliotekos forumas – patirtims, bendrystei ir diskusijai

Kaip stiprinti demokratinę visuomenę, kritinį mąstymą, bendruomeniškumą šiuo permainų, dezinformacijos ir sudėtingų naujų iššūkių laikotarpiu? Šį ir kitus klausimus praėjusią savaitę gvildeno Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų specialistai, susirinkę į trijų dienų forumą „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“, vykusį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pirmąją forumo dieną Nacionalinėje bibliotekoje jo dalyvius sveikino kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Gudauskas pažymėjo, kad Nacionalinė biblioteka Ukrainai dėmesio skiria nuo pat 2014 m., kai Rusija pradėjo karinę invaziją į šią šalį. „Mes skiriame daug dėmesio mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldui, literatūros pasiekimams viešinti, stengiamės atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo. Bendradarbiaujame su ukrainiečiais, plėtojame bendrus projektus – tai ir filmų peržiūros, ir parodos, ir knygų pristatymai, ir Ukrainos vaikų viešnagės bibliotekoje. Gerokai padidinome knygų ir leidinių ukrainiečių kalba fondus, esame įdarbinę ukrainiečių tautybės darbuotojų. Praėjusių metų lapkričio pradžioje Nacionalinės bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse buvo inicijuota apkasų žvakių gamyba. Nė nesitikėjome pasiekti tokių rezultatų, sulaukti tiek vilniečių, žmonių iš visos Lietuvos ir, žinoma, Nacionalinės bibliotekos darbuotojų palaikymo ir dėmesio šiai socialinei iniciatyvai“, – sakė generalinis direktorius.

Apie karo metu išryškėjusį Ukrainos bibliotekų vaidmenį stiprinant demokratinę visuomenę kalbėjo Ukrainos bibliotekų asociacijos vicepirmininkė Larysa Luhova. „Mūsų veiksmai pasireiškia praktiniais sprendimais ir prisitaikymu prie aplinkos. Bibliotekos imasi iniciatyvų kurti prieglaudas savo patalpose šeimoms per Rusijos bombardavimo reidus, riša kamufliažinius tinklus kariuomenei, kovoja su dezinformacija, pagalbai ir paramai telkia tarptautinę bendruomenę. Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo nauja realybė. Šiandien tiksliai negalime pasakyti, kiek bibliotekų dirba Ukrainoje. Bet galime pasakyti, kad rusų fašistai 89 bibliotekas visiškai sunaikino, 602 – yra iš dalies sugriautos, jas būtina prikelti iš griuvėsių. Okupuotose teritorijose rusai naikina bibliotekų fondus ukrainiečių kalba, ypač knygas apie Ukrainos istoriją, kultūrą, švietimą. Jie bando sunaikinti mūsų atmintį, mūsų kalbą, bet jiems nepavyks. Iš įvairių aukštų tribūnų visame pasaulyje mes kalbame tiesą apie karą, renkame dokumentus, įrodančius Rusijos nusikaltimus kultūrai ir bibliotekoms“, – sakė L. Luhova.

Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidiumo narė Ivana Ščerbina pažymėjo, kad iš okupantų išvaduotose teritorijose vyksta bibliotekų fondų dekolonizacija ir derusifikacija. „Mes kovojame už teisę būti laisva, demokratiška šalimi ir atsisakome kolonijinę politiką bei imperines ambicijas šlovinančios literatūros rusų kalba“, – sakė I. Ščerbina.

Ukrainos karo veteranas, rašytojas ir geras Nacionalinės bibliotekos bičiulis Oleksandras Tereščenko pasidalijo įžvalgomis apie patirtis ginant Donecko oro uostą ir dabartinę savo visuomeninę veiklą.

Nacionalinės bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Daiva Janavičienė pranešimu „Biblioterapija: teorija ir praktika Lietuvos bibliotekose“ kvietė atkreipti dėmesį į gydantį žodį ir rūpintis psichikos sveikata bei geresne savijauta, o Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos direktorė Olha Škyra skaitė pranešimą „Meno terapija emociniam stabilumui atkurti: Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos patirtis“.

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bibliotekose

Antroji forumo diena buvo labiausiai orientuota į medijų ir informacinio raštingumo reikšmę, bibliotekų ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo galimybes bei kūrybines bendruomenių iniciatyvas ugdant gyventojų sąmoningumą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė pasveikino visus, susirinkusius į senąjį bibliotekos pastatą, kuriame ir prasidėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos kelionė ir į kurį vėl teko sugrįžti prasidėjus bibliotekos modernizacijos darbams.

„Šiandien jūs susirinkote čia, į pastatą, kuriame prieš daugiau nei šešiasdešimt metų mes pradėjome savo veiklą. Šis pastatas yra senas, daug atlaikęs, ir jo sienos tikriausiai nesitikėjo, kad mes čia persikraustysime visa veiklos apimtimi, kol pagrindinis pastatas bus modernizuojamas.“ – teigė E. Urbonavičienė. Pranešimo metu direktorė atskleidė jau šių metų pabaigoje atsiversiančios atsinaujinusios modernizuotos bibliotekos viziją.

Bibliotekos metai iš metų rūpinasi ne vien naujų, patogių, modernizuotų erdvių kūrimu vartotojams, bet ir kreipia didelį dėmesį į besikeičiančius visuomenės poreikius, konsultavimą, demokratijos bei kritinio mąstymo ugdymą. Kelerių pastarųjų metų įvykiai parodė, kaip svarbu ugdyti kritinį mąstymą, gebėti vertinti informaciją ir atskirti faktus nuo melagienų. Apie medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) svarbą bei veiklas, vykstančias Lietuvos bibliotekose, pranešimą skaitė Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis metodininkas Lukas Volskis ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.

„Medijų ir informacinis raštingumas pas mus atkeliavo pakankamai vėlai. Mes būtume norėję karo akivaizdoje jau būti stiprūs kibernetinio saugumo srityje bei susidurdami su melagienomis, įvairia propaganda ir jos keliamais pavojais. Bet pradėti niekada nevėlu. Džiaugiamės, kad šiais metais galbūt kiekvienas bibliotekos specialistas jausis tvirčiau stovėdamas informacijos sūkuriuose.“ – teigė G. Kėvelaitienė.

Ir nors sistemiškai vystyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo švietimą bibliotekose pradėta vystyti dar palyginti neseniai, šiuo metu Lietuvos bibliotekose jau yra suformuoti regioniniai medijų ir informacinio raštingumo konsultantų tinklai, bibliotekų edukatorių kompetencijoms tobulinti organizuojami mokymai ne tik MIRKT, bet ir andragogikos, viešojo kalbėjimo, auditorijų valdymo temomis. Per praėjusius metus pirmą kartą organizuoti Pasaulinės UNESCO medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginiai, sukurta speciali platforma su visuomenei pasiekiama aktualia medžiaga šia tema, vaizdo įrašų formatu sukurtas pokalbių ciklas „Pažink medijas su Klaudija“, kuriame yra kalbama apie saugumą internete, netikras naujienas, socialinių medijų įvairovę, autorių teises, jaunimo kritiniam mąstymui ugdyti sukurtas stalo žaidimas „Populistas“. Parengta medijų ir informacinio raštingumo mokymų programa, kurią Lietuvos audiosensorinė biblioteka pritaikė ir asmenims, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar intelekto negalią. Pagal šią programą bibliotekų specialistai jau dabar pradėjo organizuoti nemokamus mokymus gyventojams.

Apie bibliotekų įtaką sąmoningos informacinės visuomenės kūrime bei medijų raštingumo svarbą karo kontekste kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Darius Remeika.

„Kas paprastai atsitinka, kai mes perskaitome melagingą naujieną? Mes reaguojame – informacija patenka į mūsų limbinę smegenų dalį, atsakingą už emocijas. Emocijos gali pakilti, o pakilus emocijoms pamėginkite logiškai mąstyti – jums nepavyks. Tas tarpas tarp informacijos gavimo ir šaltinių tikrinimo yra dar atskiras tam tikrų emocijų išgyvenimas. Kai mes negalime mąstyti logiškai – apie kokį dar šaltinių tikrinimą galime šnekėti. Kiek tos emocijos pakyla, žinoma, priklauso ir nuo to, kiek ta informacija, dezinformacija, propaganda mus asmeniškai liečia.“ – teigė D. Remeika.

Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad perskaičius bet kokią informacinę žinutę reikėtų pirmiausia stengtis nepasiduoti emocijoms ir neskubėti komentuoti. Svarbu kelti klausimus: Kodėl ši žinutė mane palietė? Ar joje slypi faktas, ar nuomonė? Kas ją parašė? Kokie galėjo būti autoriaus motyvai? Taip pat D. Remeika kalbėjo apie tai, kad bibliotekos jau dabar yra ir turi didelį potencialą tapti dar stipresne informacine erdve, kuri ne tik konsultuoja vartotojus, bet ir jaučia visuomenės pulsą, išgirsta jai rūpimus klausimus. Šiai idėjai pritarė bei ją toliau forumo metu vystė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė.

Pranešėja minėjo, kad bibliotekos, galinčios pasiekti visuomenę, ir akademinė bendruomenė, turinti gilią ekspertinę patirtį ir įgūdžius, bendradarbiaudama gali pasiekti geriausių rezultatų stiprindama visuomenės kritinį mąstymą ir sąmoningumą. Taip pat A. Balčytienė savo pranešime pasakojo apie šoninio skaitymo metodą, kurį naudoja ir faktų tikrintojai.

Forumo metu savo bibliotekų patirtimis apie darbą, informacinės kultūros auginimą, iššūkius prasidėjus karui dalijosi atstovės iš keturių Ukrainos bibliotekų: Kyjivo Igorio Sikorskio mokslo technikos instituto bibliotekos, Donetsko apskrities bibliotekos vaikams, Lvivo vaikų regiono bibliotekos bei Lvivo regioninės jaunimo bibliotekos.

Ukrainos Donetsko apskrities bibliotekos vaikams pavyzdys parodė, kad net ir neturėdama fizinio pastato, biblioteka toliau išlieka aktuali ir reikalinga visuomenės informavimo erdvė, kurioje nuotoliniu būdu organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, iniciatyvos, prie kurių prisijungia regiono gyventojai iš įvairių pasaulio taškų.

„Po bibliotekos sugriovimo labai daug bendradarbių išvyko į užsienį, keitėsi kolektyvas, anksčiau mūsų buvo 47, o dabar mūsų yra penki. Visi mes fiziškai esame skirtingose šalies miestuose, bet mes dirbame, dirbame įkvėptai. Šiuo metu esame biblioteka lagamine. Tai mūsų žinutė, projektas – viskas, kas mums liko, gali būti sudėta į nedidelį lagaminą“ – pasakojo Donetsko apskrities bibliotekos vaikams atstovė Julija.

Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų panašumai ir skirtumai

Tris dienas trukusį Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumą „Bibliotekų vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“ vainikavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vykusi svečių iš Ukrainos ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių diskusija „Kartu iki pergalės“. Renginio metu buvo plėtojama šių dviejų šalių bendradarbiavimo svarba bei ryšių puoselėjimas, dalintasi patirtimis, praktiniais patarimais, kaip bibliotekos ir jose vykdomos veiklos padeda ukrainiečiams išgyventi vykstančio karo siaubą.

Renginio pradžioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Juchnevič pasveikino susirinkusius svečius ir palinkėjo turiningo, įdomaus bei naujiems darbams įkvepiančio pokalbio.

Diskusijos, kurią moderavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos mentorė Larysa Sydorenko, metu dalyviai dalijosi savo viešnagės Lietuvoje įspūdžiais. Svečiai iš Ukrainos pastebėjo, kad abiejų šalių bibliotekos panašios savo didumu, tylumu, atmosfera, kurioje norisi būti. Pasidžiaugta, kad Lietuvos bibliotekos modernios, turinčios puikiai išvystytą infrastruktūrą bei malonius, paslaugius darbuotojus. Šiuo metu Ukrainos bibliotekų paskirtis, pasak pašnekovų, pakeitė pobūdį. Bibliotekos tapo ne tik knygų išdavimo ir grąžinimo vieta, bet ir humanitariniais centrais, kuriuose suteikiama materialinė, informacinė, psichologinė bei kitokia pagalba nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams.

Susitikimo metu ne kartą užsiminta apie galimą Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų bendradarbiavimą bei bendrų projektų rengimą. Atsižvelgiant į karo situaciją Ukrainoje, projektus siūlyta rengti naudojantis nuotolinėmis vaizdo konferencijų platformomis, pavyzdžiui, „Zoom“. Diskusijos metu taip pat kalbėta apie iššūkius, su kuriais susiduria bibliotekininkai ir įgūdžius, kuriuos turėtų turėti šiuolaikiniai bibliotekų darbuotojai. Siekiant pritraukti į bibliotekas naujus vartotojus ir lankytojus, diskusijos dalyviai pabrėžė informacinių technologijų ir ryšių su visuomene specialistų svarbą.

Susitikimo pabaigoje diskusijos dalyviai Lietuvos ir Ukrainos kolegoms palinkėjo įgyvendinti daug bendruomenėms naudingų projektų bei, žinoma, greitos pergalės Ukrainai kovoje už laisvę. Po diskusijos vyko ekskursija po Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką, kurios metu svečiai susipažino su bibliotekos struktūra, teikiamomis paslaugomis ir projektine veikla.

Organizatorių inf.

 

KITI VEIDAI: Su keliautoju Antanu Skindzera – apie Tanzanijos gamtą ir žmones

Vasara – atostogų ir neišdildomų įspūdžių metas, kai sukame galvas, kokią nematytą neregėtą šalį aplankyti. Egzotiškų kelionių mylėtojams turime puikią žinią – birželio 22 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2) kviečiame susitikti su užkietėjusiu keliautoju Antanu Skindzera, kuris pas mus svečiuosis pirmą (bet, tikimės, ne paskutinį) kartą. Šnekučiuosimės tema „Klajonės Tanzanijoje. Apie gamtą ir žmones“.

Egzotiškoji Tanzanija talpina didžiąją dalį Afrikos gamtos: besikeičiančios klimato juostos nuo gražiausių paplūdimių iki Kilimandžaro kalno viršūnės. Žemyninėje Tanzanijoje (Tanganika) gausu nacionalinių parkų su daugybe gyvūnų, kurių stebėti vyksta ne tik turistai, bet ir mokslininkai iš viso pasaulio. Susitikime bibliotekoje bus kalbama apie nacionalinių parkų (Ngorogoro, Manjaros, Arušos, Tarangirės) florą ir fauną, apie šalies skirtumus žemyne ir salynuose. Virtualiai bus nukeliauta į vergų turgaus vietą bei vergijos muziejų Zanzibaro sostinėje Stountaune (Akmenų mieste). Tai liūdna Zanzibaro istorijos dalis, apimanti XIX amžių. Zanzibaro salynas keliasdešimt kilometrų nutolęs nuo žemyno, geriausiai žinoma sala – Ungudža, kartais vadinama tiesiog Zanzibaru. Ungudžoje auginami prieskoniai, yra įspūdingų paplūdimių, o jos istorijoje savo pėdsaką paliko tiek portugalai, tiek arabai, tiek britai.

„Nustebino ir paliko didelį įspūdį gamta, kontrastai. Taip pat skirtumai tarp žemyninės Tanzanijos ir Zanzibaro (žmonės, religija)“, – sako keliautojas A. Skindzera, turizmo srityje besisukantis jau dvyliktus metus. Pasak jo, keliauti pradėjo dar anksčiau, tiek lėktuvais, tiek automobiliu Europoje. Aplankė 46 šalis, daugelyje jų buvo po 2–3 ar daugiau kartų. „Keliavimas kaip pasaulėžiūros transformavimas, stereotipų laužymas, išgyventi įspūdžiai, skoniai, kvapai, sutikti žmonės. Pasaulis skirtingas, spalvingas ir įdomus. Kelionės – tarsi viena iš neformalaus švietimo formų: istorija, geografija, kultūrologija  ir kiti dalykai praktikoje“, – kalba A. Skindzera.

Tikras kelionių guru, galintis duoti ir puikių patarimų atostogų tematika, kviečia ateiti į jaukų pašnekesį apie egzotiškąją Tanzaniją ir bent mintimis visiems kartu joje pabuvoti!

 

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

„Nenuobodaus gyvenimo mozaika“: politikas, žurnalistas Česlovas Juršėnas alytiškiams pristatys prisiminimų knygą

„Stovėjo prieš tankus, o nepastovi prieš Juršėną.“ (Vytautas Lansbergis)

Žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs LR Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas birželio 27 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) pristatys autentišką prisiminimų knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. Garbus autorius neseniai atšventė 85-metį ir LR Seime buvo apdovanotas Aleksandro Stulginskio žvaigžde už nuopelnus parlamentarizmui ir demokratijai. Buvę šalies vadovai savo sveikinimo kalbose ypač pabrėžė signataro politinę kultūrą, erudiciją ir išmintį.

Prisiminimų knygoje liejasi ne tik įdomaus gyvenimo pasakojimai, iliustruoti nuotraukomis, bet ir sudėta pora dešimčių karikatūrų, kurios puikiai atskleidžia pajuokauti mėgstantį ir humorą suprantantį žmogų. Tai ne šiaip prisiminimai, o enciklopedinio pobūdžio biografija, atskleidžianti ir autoriaus gyvenimą, ir Lietuvos istorinius vaizdus bei žinomų asmenybių paveikslus. Knygoje pasakojama, kaip tuo metu gyveno žmonės, kaip veikė sistema. Pateikiama daug vertingos informacijos apie Česlovui Juršėnui itin svarbų Atgimimo laiką. Leidinyje garbingą vietą užima ir vyro meilė knygoms: kol sovietmečiu žmonės nuvykę į užsienį ieškodavo drapanų, Česlovas tuo metu ieškodavo knygynų. „Baigdamas negaliu nepaminėti, kad būtent pagal knygų skaitymą vertinau ir kitus žmones“, – savo atsiminimuose pažymi Č. Juršėnas. Skaitydami tikrai nenuobodžiausite.

Apie autorių: Gana pasakyti Česlovas Juršėnas, ir tuoj prisiminsime jo nuveiktus darbus, pareigas, titulus, prisiminsime veidą iš TV ekranų, paskaitas ir knygas. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Č. Juršėnas vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, kuriose pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. 1990-aisiais, eidamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir 1992 m. seniūno pavaduotojo pareigas, jis tapo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1992–1996 m. ir 2008 m. vykdė Seimo Pirmininko pareigas, 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Eidamas šias pareigas, Č. Juršėnas daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje.

Įtraukiančio pokalbio gijas megs eseistas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Visus maloniai kviečiame į susitikimą su nepaprastai spalvinga, šviesia, intelektualia, ypatingai aukštos politinės kultūros asmenybe, kuri pasidalins ne tik įdomiais, bet ir didelę išliekamąją vertę turinčiais pasakojimais!

Indrė Navickė

Švenčiame Dainavos metus: atverta paroda „Restauruoti Dzūkijos krašto kultūros paveldo objektai“ (fotografijų galerija)

Minint Dainavos metus ypatingas dėmesys skiriamas Dzūkijos krašto puoselėjimui. Ta proga Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinis skyrius parengė fotografijų parodą ir ją lydinčią paskaitą „Restauruoti Dzūkijos krašto kultūros paveldo objektai“. Mūsų viešnia, minėto skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė prasitarė, kad vienas iš šios parodos pristatymo tikslų – pasidžiaugti pastarųjų metų restauravimo rezultatais: „Esame turtingi vaizdingais pastatais, vaizdingomis ir gražiomis vietomis, o kuo turtingi – tuo dalijamės ir su kitais“ – atkreipė susirinkusiųjų dėmesį moteris ir akcentavo, kad būtent restauratoriai yra tikrieji stebukladariai.

Kita mūsų viešnia – dr. Margarita Janušonienė „nėrė į gylį“ ir apžvelgė pagrindinius po 1990 metų Dzūkijos kultūros paveldo objektuose vykdytus tvarkybos darbus, aptarė teorinius bei praktinius restauravimo disciplinos pokyčius. Dauguma įvairaus pobūdžio ir apimties tvarkybos darbų vykdyti sakraliniuose pastatuose ar jų kompleksuose (Liškiavos, Rumbonių, Pivašiūnų, Simno, Veisiejų, Merkinės, Rudaminos bažnyčios, Alytaus sinagoga, Raižių mečetė ir kt.). Restauruoti ne tik pastatų eksterjerai bei interjerai, bet ir vertingiausi juose esantys meno kūriniai. „Kaip žinia, krašto identitetą, ko gero, geriausiai ir atskleidžia išlikę materialaus kultūros paveldo objektai ir to nematerialaus paveldo apraiškos, tradicijos ir jų darna“, konstatavo paveldosaugininkė ir priminė, kad būtent aplinkosauga ir paveldosauga Sąjūdžio metu buvo skausmingiausios problemos Lietuvoje (sandėliais paverstos bažnyčios, užterštos upės ir ežerai) ir tik atgavus nepriklausomybę šį skaudulį pradėta spręsti iš esmės.

Svarbus sektorius – miestų bei miestelių architektūra (medinės Druskininkų kurorto vilos), pavieniai unikalūs pastatai (Kurnėnų mokykla). Ypač daug lėšų, laiko ir pastangų reikalauja archeologijos paveldo objektų būklės stabilizavimas ir pritaikymas lankymui (minėtini Alytaus, Punios, Merkinės, Liškiavos, Paveisininkų piliakalnių tvarkymo darbai). Paskaitoje žmonėms buvo pristatyti svarbiausieji įvairių tipologinių sričių paveldo objektai, sutvarkyti po nepriklausomybės atkūrimo, paaiškinta, kaip sudaromi tvarkytinų objektų sąrašai, kokie reitingavimo kriterijai bei prioritetai, kokios yra valstybės finansinės paramos galimybės ir kiti aktualūs klausimai.

Parodą bibliotekos salėje aplankyti galima iki liepos 14 dienos! Vėliau ši paroda iškeliaus po kitas Dzūkijos regiono savivaldybes – juk gera žinoti, kad savo krašte tikrai turime kuo didžiuotis!

 

Indrė Navickė

Alytaus miesto dienų metu kviesime žingsniuoti „7770+2 literatūrinius sveikatos žingsnius“!

Pažink Alytaus miesto literatūrinį „veidą“ žingsniuodamas! O proga tokiam bendruomeniškam žygiui tikrai neeilinė – juk kartu švęsime Alytaus miesto gimtadienį. Vasariškais vaizdais grožėsimės ir keliausime nei daug, nei mažai – 7770+2 žingsnius! Iš kur atsirado tas magiškas skaičius +2? – iškart susidomėjęs paklaus smalsuolis. Mes, dzūkai, juk esame sąžiningi žmonės! Geriau sutrepsėsime kelis papildomus žingsnelius maršruto „užtvirtinimui“ nei nueisime per mažai.

Kad vaikščiojimas gryname ore yra naudingas sveikatai turbūt žino visi! Bet, pasirodo, ėjimas gali būti ir maistas mūsų sielai, ypač tada, kai leidiesi į žygį kartu su žmonėmis, kurie žino begalę įdomių istorijų bei niekam dar negirdėtų faktų, kuriais nekantrauja pasidalinti.

Kviečiame kartu su mumis patirti Alytaus literatūrinį žavesį!

Jūsų lauks: Alytaus miesto literatūros ir kultūros šviesuolius menantis maršrutas, Vieno eksponato galerija su specialiai šiai progai atrinktais vertingais leidiniais, prizai ir siurprizai viktorinos dalyviams bei kitos netikėtos staigmenos.

Startas: šeštadienį, birželio 17 d. 12 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Organizatoriai: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Alytaus turizmo informacijos centras. Žygio gidė – Birutė Malaškevičiūtė.

 

Alytaus miesto dienas pasitikime su Alberto Antanavičiaus-Šekspyro „Gitariniais eilėraščiais“!

Tikros muzikos ir nuoširdaus jausmo išsiilgusieji Alytaus miesto dienų išvakarėse, birželio 15 d. 17 val. susiburs Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Čia kaip tik tuo metu žadamas jaukus ir jautrus kultūros įvykis – Alberto Antanavičiaus-Šekspyro „Gitarinių eilėraščių“ vakaras arba dar kitaip – naujausios jo knygos „Žodžiai, kuriais mylim“ sutiktuvės. Dainuojamosios poezijos kūrėjo ir atlikėjo tekstai – paprasti, neįmantrūs, tačiau glūdintys daugelio alytiškių širdyse.

„O Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug ką pasako, visų pirma, apie jo aistrą viską eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais, nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo, kaip moka – ir jam tai sekasi. Perklausius dvigubą albumą „Bunkerių paukščiai“, skirtą Lietuvos partizanams, kuris, beje, buvo įvertintas Alytaus kultūros premija (2014), tramdai ašaras, bandai nuryti sprangų gumulą gerklėje ir supranti, kad skatinti meilę Tėvynei reikia ne paminklų statymais, ne valdiškais paminėjimais su garbės rikiuotėmis ir gėlių dėjimais. Alberto dainose pasišventėlių, gyvybes dėl mūsų aukojusių vyrų ir moterų portretai, iškyla prieš mus visu didingumu – be dirbtinių paspalvinimų, be falšo. Taip yra ne tik su jo jau padainuotom dainom, bet ir su šios knygos tekstais, skirtais Jūsų dainoms ir pasidainavimams“, – atsiliepia rašytojas Juozas Šikšnelis.

„Imkit mani ir skaicykit, perskaitį – pasdainuokit. Iš manį duonos neacimsit, pasdalysim, visiems užteks!“ – į dainų ir poezijos kupiną vakarą kviečia visų alytiškių mylimas ir laukiamas A. Antanavičius-Šekspyras – žmogus, kuris negali neeiliuoti.

 

Indrė Navickė

Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ kviečia atrasti knygas, kurios (pa)tinka

„Skaitymas tau tinka!“ – šių metų šūkiu tikina Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, ir vėl skelbiančios kasmetinį, jau aštuntąjį, skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“.

Atėjus vasarai džiaugiamės saulės spinduliais, gyvename džiugiomis emocijomis, matuojamės akinius nuo saulės, maudymosi kostiumus ir skrybėles. Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ šiemet kviečia pasimatuoti skaitymą ir knygą! Esame įsitikinę: skaitymas tau tinka! Juk 2022 m. į skaitymo skatinimo akciją „Vasara su knyga“ įsitraukė per 30 tūkst. dalyvių, iššūkį įveikė net 22 698 dalyviai, ir jų skaičius kasmet auga.

Skaityk kaimo, miestelio, miesto ar didmiesčio bibliotekoje

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais skaitančius dalyvius. Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Taigi, priimti ir įveikti iššūkį padės artimiausia biblioteka.

Kilus klausimams visada galima kreiptis į mūsų bibliotekos skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ ambasadorę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentės Danguolės Abazoriuvienės įsitikinimu, „Iššūkis „Vasara su knyga“ – puiki priemonė, stiprinanti ryšį su knyga, su kitu žmogumi, skatinanti visuomenės įsitraukimą į skaitymą. Tai tarsi savotiškos varžytuvės, turinčios kilnų tikslą – telkti bendruomenę, skatinančios tobulėti. Smagu, kad į šią akciją įsitraukia vis daugiau kaimiškųjų vietovių skaitytojų. Skaitantis žmogus yra gražesnis, sveikesnis ir emociškai stabilesnis, gebantis įveikti ne vieną iššūkį“.

Ką skaityti?

Šiemet akcija pateiks naujovę – skaityti kvies ir įdomiausių bei mylimiausių knygų pasiūlymais dalysis net trys skaitymo ambasadorės, trys menininkės: vaikų amžiaus grupės ambasadorė – Sigutė Ach, paauglių – Ilona Ežerinytė ir suaugusiųjų – Jurga Šeduikytė. „Skaitymas man siejasi su laisvu laiku. Fantazijai išsiskleisti reikia erdvės“, – teigia J. Šeduikytė, ir argi tai nėra puiki galimybė būtent šiai vasarai? O ką ji patartų visai neskaitantiems? „Galite apsiauti bėgimo batelius, įsikišti ausines ir pradėti nuo audioknygos. Arba paprašyti skaitančio draugo, kad duotų paskaityti jam labiausiai patikusią knygą. Man dar labai patinka nueiti į šviežiomis knygomis kvepiantį knygyną ir užklausti, ką rekomenduotų pardavėja. Aišku, prieš tai papasakojus jai, ką pats mėgsti gyvenime ir ko ne“, – siūlo dainininkė, kompozitorė, aktorė ir rašytoja J. Šeduikytė, jau ne pirmus metus raginanti priimti vasaros skaitymo iššūkį.

Skaitymo ambasadorės knygų rekomendacijas pateiks vasaros pradžioje interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Penkios užduotys

Dalyvauti vasaros skaitymo akcijoje paprasta: užsiregistruok svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitęs (-iusi) knygas suvesk jų pavadinimus. Jeigu reikia, paprašyk bibliotekininko pagalbos. Štai kokias užduotis prisieis įveikti nusprendusiems priimti iššūkį:

  1. Perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis (skaitytojų pasiūlyta užduotis)
  2. Perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota
  3. Perskaityk fantastinę knygą
  4. Perskaityk negrožinę knygą
  5. Perskaityk knygą apie laisvę

Be skaitymo ambasadorių rekomendacijų, akcijos interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose bus skelbiami ir bibliotekininkų rekomenduojamų knygų sąrašai pagal kiekvieną užduotį.

Skaityk įvairiais formatais

Skaitytojai, dėl individualių poreikių besirenkantys kitokius skaitymo būdus – garsinę knygą ar kitą jiems patogų skaitmeninį knygos formatą – jau ne pirmus metus dalyvauja skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB), įkūrusios ir administruojančios virtualią biblioteką ELVIS, direktorė Inga Davidonienė. – Tarp šių skaitytojų – žmonės, turintys regos problemų, skaitymo sutrikimą (disleksiją) ar fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos, perversti puslapių ar sėdėti. Ir nors ELVIS skaitytojai yra labai „darbštūs“ – per metus vidutinis skaitytojas įveikia net 60 garsinių knygų, o labiausiai atsidavę perskaito ir kelis šimtus – skaitymo iššūkyje dar nė karto nesame laimėję pagrindinio prizo. Bet ELVIS skaitytojams ne prizas yra svarbiausia. Daugelis sako, kad garsinė knyga grąžino skaitymo džiaugsmą ir atvėrė visai kitokias skaitymo patirtis – garsinės knygos galima klausytis išėjus pasivaikščioti, kelionėje ar dirbant nuobodžius buities darbus. „Atsisėdi po kaštonu ir klausai“, sako viena mūsų ištikima skaitytoja.“

Nors, kaip pažymi I. Davidonienė, LAB yra pajėgi įgarsinti tik 15 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų knygų, tad ELVIS skaitytojams knygų pasirinkimas yra kiek mažesnis, nei tiems, kurie gali skaityti įprastas spausdintas knygas, tačiau siekdama didesnio skaitmeninių leidinių prieinamumo, Lietuvos audiosensorinė biblioteka pradėjo įgyvendinti ES finansuojamą projektą „ELVIS – pritaikytų medijų platforma“, tariasi su šalies leidėjais ir tikisi, kad įtraukios leidybos situacija Lietuvoje pagerės.

Įveik iššūkį ir laimėk prizų

Kaip ir kasmet, rengti akciją organizatoriams padeda visas būrys draugų bei partnerių. Pagrindinius prizus šiemet įsteigė įmonė „Hobbyshop“, kuri pasiūlė ir šių metų akcijos naujieną – Stalo žaidimų iššūkį.

Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. O jų nepritrūks, nes akcijai talkina leidyklos „Alma littera“, „Nieko rimto“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aukso žuvys“, „Terra Publica“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įmonės „Dimo“, Antanukas.lt, „Urtės tekstilė“, „Muilo virtuvė“, „Finaneta“, Pazymetas.lt, „Rūta“, „Lieta dėlionės“, „Kavos draugas“, Patogupirkti.lt.

Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

Akcijos draugai – virtuali biblioteka ELVIS, „Biblioteka visiems“, pagrindinis informacinis partneris – LRT.

„Hobbyshop“ stalo žaidimų iššūkis visai šeimai

Įmonė „Hobbyshop“ vasaros skaitymo akcijos metu surengs stalo žaidimų iššūkį. Paskelbus iššūkio startą, lankytojai bus kviečiami į bibliotekas žaisti žaidimų, žaisdami nusifotografuoti, nuotrauką įkelti į savo socialinius tinklus ir pažymėti atitinkamomis grotažymėmis. Iššūkio pabaigoje bus paskelbti penki nugalėtojai – po vieną iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos regionų, kuriems bus įteikta po asmeninį stalo žaidimų komplektą. Informacija apie stalo žaidimų iššūkio pradžią ir bibliotekų sąrašas bus paskelbtas jau netrukus „Vasaros su knyga“ bei dalyvaujančių bibliotekų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje (Seirijų g. 2) stalo žaidimų iššūkis vyks nuo birželio 1 iki 15 dienos!

Skaito visa Lietuva

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė tikisi, kad šią vasarą skaitymo džiaugsmas pasieks dar daugiau žmonių, o juos įkvėpti padės skaitymo ambasadorės Sigutė Ach,  Ilona Ežerinytė ir Jurga Šeduikytė: „Tikimės, jog šis iššūkis bus proga atrasti naujų, įkvepiančių istorijų. O su šių metų naujiena – Lietuvos kultūros tarybos finansuojamu projektu „Metai su knyga“ kviesime skaityti toliau – visus metus!“

Šiemet pirmą kartą vykdomas projektas „Metai su knyga“ siūlo sezono knygų aptarimus, susitikimus su skaitymo ambasadorėmis bei literatūrines edukacijas visuose Lietuvos kampeliuose. L. Lukoševičiūtė primena, kad dalyvaujant skaitymo iššūkyje, verta pasinaudoti nemokama tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslauga – knygą pasiskolinti iš bet kurios viešosios bibliotekos.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Nuo 2016 m. vasaros metu vykdoma akcija yra LR kultūros ministerijos Skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos dalis.

 

Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ organizatorių informacija

Spragsincių mincių dziena!

𝑺𝒑𝒓𝒂𝒈𝒄...𝑺𝒑𝒓𝒂𝒈𝒄...𝑺𝒑𝒓𝒂𝒈𝒄...

„Spragsincių mincių dziena“!

Prasideda „Dzūkelių vasara“!

 

Šiandien Alytaus Vaikų Bibliotekoje žiūrint dokumentiką apie Dzūkijos kraštą viena paskui kitą galvelėse spragsėjo mintys, piešiant ant Dzūkijos smėlynuose rastų akmenų spragsėdamos liejosi spalvos, dainuojant daineles smagiai pasispragsėdami skambėjo gražūs žodžiai, o širdyse kibirkščiavo pasididžiavimas, jog esame DZŪKAI!

 

Projekto „Dzūkeliai skaito an suolalio“ renginys.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus Jurgio Kunčino
viešoji biblioteka

Biudžetinė įstaiga
Adresas: Seirijų g. 2, 62116 Alytus
Juridinių asmenų registras
Kodas: 188205340

Apie Mus

Informacija

Mūsų kontaktai

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.