Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka prisijungė prie visoje Lietuvoje startuojančio projekto „Sengirės kinas“ ir kovo 12 d. 17 val. renginių salėje parodys Mindaugo Survilos dokumentinę poemą „Sengirė“. 

Šio filmo poveikis senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo srityje „Sengirės kino“ organizatorėms tapo įkvėpimu inicijuojant kiną ir edukaciją jungiantį projektą kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rodomi dokumentinio kino seansai, kuriuos lydi filmų temas praplečiantys mokslininkų video-pristatymai bei kitos veiklos. 

„Norėjosi darant tai, ką mokame geriausiai, išvystyti projektą, kuris prisidėtų prie visuomenės informavimo apie dabartinę Žemės būklę. Žinome, kad geras ir paveikus kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai. Būtent nuo jų prasideda realūs pokyčiai. Filmų kultūrinė vertė ir gamtininkų ekspertiškumas – tai pagrindinės projekto vertybės“, – pasakoja ilgametę patirtį kino kuravimo ir renginių organizavimo srityje turinčios projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė. 

Kovo 12-osios seansą pradės režisieriaus ir biologo M. Survilos video pristatymas, kuriame jis atskleis filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją saugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu?

„Esu dėkingas, kad prieš 7 metus „Sengirės" idėja patikėjo į kino sales gausiai plūstelėję žiūrovai. Tada aiškiai supratome, kad filmo dėka galime ne vien pasakoti apie senuosius miškus, bet ir veikti. Labai džiaugiuosi, kad filmas įkvėpė susiburti nuostabią „Sengirės fondo“ komandą, kurios įdėto darbo dėka šiandien esame išpirkę ir nuo kirtimų apsaugoję jau apie 200 ha miškų, kuriuose kiekvienas, net ir mažiausias organizmas, gali jaustis saugus. Už miškų išpirkinėjimą ne mažiau svarbi „Sengirės fondo“ veikla – visuomenės švietimas. Džiaugiuosi, kad šiemet su mano filmu prasikals ir dar vienas edukacinis daigelis – „Sengirės kinas“, – džiaugdamasis projektu pasakojo M. Survila.

Daugiau apie projektą „Sengirės kinas“

Filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kartą per mėnesį kvies žiūrovus skirti visą savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti filmai iš viso pasaulio apie gamtos įstabumą ir pažeidžiamumą bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

Daugiau apie filmą „Sengirė“ (Lietuva, 2017 m., 85 min.)

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Laukiame Jūsų magiškame kino seanse, kuris vyks kovo 12 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2)!

2 d.

1940 m. kovo 2 d. Butrimiškiuose, Alytaus apskr., gimė Lietuvos televizijos ir kino dokumentininkas, žurnalistas, kultūros paveldo metraštininkas, redaktorius Bronius Slavinskas.

Mirė 2014 09 19.

4 d.

1925 m. kovo 4 d. gimė visuomenės veikėjas, skautas, Tauro apygardos partizanas, Lietuvos kariuomenės savanoris Kazimieras Savičius-Uranas. Mirė 2008 01 15 Alytuje. 

6 d.

1990 m. kovo 6 d. atidaryta Alytaus vaikų poliklinika.

9 d.

1925 m. kovo 9 d. Dvarčėnų k., Daugų vlsč., Alytaus apskr., gimė partizanų ryšininkė, laisvės kovotoja, rašytoja, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Izabelė Navarackienė. Mirė 1921 m.

10 d.

1965 m. kovo 10 d. Alytuje gimė futbolininkas, 1991 m. Lietuvos čempionas, 1993 m. Ukrainos čempionas, 1991–1997 m. Lietuvos rinktinės vartininkas, 1989 m. ir 1992 m. geriausias Lietuvos futbolininkas Valdemaras Martinkėnas. Mirė 2004 07 20 Nova Gorica, Slovėnijoje.

16 d.

1950 m. kovo 3 d. Alytuje gimė Alytaus rajono kultūros centro liaudies teatro režisierė, poezijos švenčių Alytaus rajone pradininkė, organizatorė, teatrų konkurso „Kaimo liktarna“, skirto kraštiečio teatrologo V. Maknio premijai laimėti, iniciatorė ir puoselėtoja Aldona Balalienė.

19 d.

1955 m. kovo 19 d. Šeduvoje, Radviliškio r., gimė Alytaus miesto politinis veikėjas Juozas Skestenis.

20 d.

1970 m. kovo 20 d. Alytuje gimė aktorė, režisierė, Alytaus teatro direktorė, Alytaus kultūros vadybos akademijos sumanytoja ir viena iš vadovių, Alytaus miesto kultūros premijos laureatė Inesa Pilvelytė.

21 d.

1960 m. kovo 21 d. Šiauliuose gimė literatūrologijos magistras, poetas, kunigas, Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys, Pilnų namų bendruomenės Panaroje (Merkinės sen., Varėnos r. sav.) įkūrėjas Valerijus Rudzinskas.

28 d.

1965 m. kovo 28 d. gimė tautodailininkė, pedagogė Regina Rinkevičienė.

Pirmąjį pavasario ketvirtadienį, kovo 6 d., 17.15 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) komunikacijos meno paslaptimis dalinsis patyrusi šios srities ekspertė, alytiškė Laura Dabulytė.

Apie Laurą: Komunikacijos profesionalė, šioje sferoje dirbanti daugiau nei 20 metų, kuriai teko valdyti ne vieną komunikacijos krizę. Kaip ji sako, geriausiai pavyko su tomis, apie kurias niekas nežino. Ji ilgą laiką dirbo vaistinių tinklo komunikacijos vadove, telekomunikacijų įmonės „Bitė“ komunikacijos vadove, „Integrity PR“ agentūros projektų vadove, buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadove.

Šiuo metu Laura vadovauja savo įkurtai agentūrai „Budinti komunikacija“, „Žinių radijuje“ veda vienintelę šalyje radijo laidą apie komunikaciją „Aš jus įrašinėsiu“ ir dėsto VU Verslo mokykloje.

Kviečiame įgyti vertingų bei aktualių komunikacijos žinių bei įsitraukti į diskusiją apie moterų lyderystę – galią vesti, įkvėpti ir keisti. Lauksime Jūsų!

Organizatoriai: Alytaus miesto ZONTA klubas ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Pažink svarbiausias Alytaus asmenybes žingsniuodamas! Šįkart išskirtinį dėmesį skirsime Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui – visuomenės ir politiniam veikėjui, poetui, prozininkui, rezistentui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui. 1939–1946 metais Pietų Lietuvos partizanų ryšininkas gyveno ir veikė Alytuje.

Bendruomeniško žygio metu ne tik pagerbsime šį Lietuvai nusipelniusį žmogų, pedagogą, kūrybiškai skiepijusį mokiniams meilę Tėvynei ir gimtajai kalbai, bet ir sužinosime įdomių faktų, pabendrausime bei pastiprinsime sveikatą žingsniuodami gryname ore.

Startas: kovo 7 d. 17.00 val. nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2). Preliminari žygio trukmė ~1,5 val.

Žygio gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius.

Lietuvoje (ir visame pasaulyje) prasidėjo Lietuvių kalbos dienos, šiemet – jau dešimtosios. Vasario ir kovo mėnesiais šalies bibliotekose ir kitose įstaigose bei organizacijose, pasaulio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, literatūrai, istorijai. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016 m., remiantis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Laikas pasirinktas neatsitiktinai – šiuo laikotarpiu minimos Lietuvos valstybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Lietuvių kalbos dienų tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius.

Vasario–kovo mėnesiais Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai taip pat minės Lietuvių kalbos dienas. Pristatome renginių programą ir kviečiame dalyvauti!

Vasario 26 d. 13 val. ir 15 val. Garsiniai skaitymai „Iš slapto bunkerio į tavo ausis…“ iš partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko „Dienoraščio“. Renginys skirtas jo 100-osioms gimimo metinėms paminėti (vietų nėra).

13 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „Facebook“ puslapyje galėsite stebėti tiesioginę skaitymų transliaciją.

Kovo 3 d. 9 val. Literatūrinė popietė ,,Kelionė lietuvių kalbos labirintais“ (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Kovo 4 d. 11 val. „Džiaugsmo priešpietis senjorams“. Viktorina senjorams (ir ne tik) apie lietuvių kalbą (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2)

Kovo 7 d. 10 val. Protmūšis „Lietuviška kalba dainuoja“ (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Kovo 7 d. 17 val. Literatūrinis pėsčiųjų žygis „Tarp žodžio ir tylos...“, skirtas lietuvių kalbos mokytojui Konstantinui Bajerčiui atminti. Gidas – Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius. Startas nuo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Visus alytiškius ir ne tik maloniai kviečiame į tautodailininko Modesto Grigaliūno bei kino režisieriaus, fotografo Oleksandro Dirdovskio jungtinės parodos „Traukiantis iš jūros“ atidarymą, kuris vyks vasario 13 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Modestas Grigaliūnas pateikia juodojo ąžuolo skulptūrų kolekciją – iš kelių tūkstančių metų senumo medienos. Šimtus ar net tūkstančius metų Baltijos jūros gelmėse praleidęs ąžuolas tampa juodas kaip anglis. Kaip ir anglis, tokia mediena – saugo žemės atmintį.

Įdėjęs fizinio ir kūrybinio darbo, menininkas eina savo prigimties ir savotiškos metafizinės tikrovės riba, šią medžiagą paverčia nauja tikrove, įtraukia į žmogaus vaizduotės jūros gelmes, skatina ir mus pasižiūrėti į daugelį dalykų kitokiu, kiekvienam žmogui suteikiamu, kūrybiniu žvilgsniu...

Parodos pavadinimas „Traukiantis iš jūros“ sulieja 3 vaizdinius:

• Pirmasis yra lengviau suprantamas realistiškai mąstančiam žmogui: ŽMOGUS TRAUKIA MEDĮ IŠ JŪROS... Tai užuomina į ypatingą žmogų, gyvenantį jūros pakrantėje, pastebėjusį stebuklą, kad vanduo ne supūdo ąžuolo medieną, o ją užkonservuoja ir jos gyvenimą pratęsia tūkstantmečiui. Žmogų, traukiantį iš Jūros – Žemės medžiagą ir istoriją.
• Antrasis – žmonėms, mėgstantiems perkeltines prasmes: ŽMOGUS TRAUKIANTIS IŠ JŪROS SKULPTŪRAS. Šis vaizdinys byloja apie Jūros įkvėptą žmogų – perduodantį Jos sekamas sakmes.
• Trečiasis – mėgstantiems kiek pafilosofuoti ir pratęsti mintį patiems: PASITRAUKIANTIS IŠ JŪROS... Tai būsena, kai mąstoma apie Jūrą atsitraukiant, atsitolinant nuo Jos, nyrant skulptūrosna, atsinešant, perkeliant į ją – iš Jūros kylantį jausmą, traukiantį mus į žmogaus vidinio, dvasinio pasaulio JŪROS gelmes...

Atvykite į jaukų susitikimą su parodos autoriais / organizatoriais – laukia įdomus jų kūrybos pristatymas!

1 d.
1985 m. vasario 1 d. Alytuje gimė Brigita Virbalytė-Dimšienė – lengvaatletė, ėjikė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė, Europos, pasaulio čempionatų dalyvė, Nacionalinės sportininkų asociacijos bendrakūrėja, buvusi LRT televizijos sporto žurnalistė, dabar – nacionalinės sporto agentūros prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viešųjų ryšių ir įvaizdžio projektų vadovė.

4 d.
1960 m. vasario 4 d. Alytaus r., Vabalių k., gimė Gediminas Jegelevičius – UAB „Jundos stalių gaminiai“ direktorius, Alytaus miesto politinis veikėjas.

6 d.
1960 m. vasario 6 d. Raseinių r., Paviduklio k. gimė Česlovas Meržvinskas – 1998–2014 m. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus valdybos, Alytaus LIONS klubo narys.

10 d.
1960 m. vasario 10 d. Alytuje gimė Danutė Remeikienė – docentė, buvusi Alytaus kolegijos direktorė, Alytaus miesto politinė ir visuomenės veikėja.

2010 m. vasario 10 d. įkurta VšĮ „Tėviškės namai“.

11 d.
1965 m. vasario 11 d. Alytaus r., Zizėnų k. gimė Zenė Leonavičiūtė-Bernatavičienė – Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo direktorė.

1945 m. vasario 11 d. Marijampolės apskr. (dab. Prienų r. ), Stuomenų k., Šilavoto vlsč., gimė Birutė Eišmontienė – pedagogė, chorvedė, dirigentė.

1955 m. vasario 11 d. gimė Vitalija Makauskienė – ilgametė buvusio Alytaus medvilnės kombinato dailininkė, tekstilininkė.

13 d.
1955 m. vasario 13 d. Alytaus r., Pošnios k., gimė Eimutis Valakevičius – matematikas, fizinių mokslų daktaras, Alytaus krašto mokslininkų „Vizija“ draugijos narys.

14 d. 1900 m. vasario 14 d. Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.), Jackonyse, Ūdrijos vlsč. gimė Ignas Malinauskas – pedagogas, vadovėlių autorius. Mirė 1980 12 22 Klivlende (JAV).

15 d.
1950 vasario 15 d. Trakų r., Samninkų k., gimė Stasė Nedzinskienė – poetė, pedagogė, buvusi ilgametė Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė, 2008 m. pripažinta Lietuvos metų mokytoja. Mirė 2011 03 31 Alytuje.

16 d.
1870 m. vasario 16 d. Šakiuose, Naumiesčio apskr., Suvalkų gub., gimė Antanas Dailidė – kunigas, nuo 1908 m. Krokialaukio klebonas, knygnešių rėmėjas. Mirė 1939 02 03 (palaidotas Krokialaukyje).

1920 m. vasario 16 d. – pirmą kartą Alytuje iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

20 d.
1945 m. vasario 20 d. Alytuje gimė Gintautas Andriuškevičius – 1990–2000 m. „Alytaus tekstilės“ direktorius.

1955 m. vasario 20 d. Lazdijų r. gimė Benjaminas Valiauga – ekonomistas, dirbo ENSK, liaudies teatro aktorius. Mirė 1994 11 10 Alytuje.

21 d.
1930 m. vasario 21 d. Alytaus r., Skituriuose, Simno sen., gimė Emilija Liegutė-Balionienė – rašytoja, prozininkė, visuomenininkė. Mirė 2022 08 26.

1945 m. vasario 21 d. išleistas pirmasis laikraščio „Tarybinė Dzūkija“ numeris. Jo redaktoriais dirbo Kazys Lydis (1945), Stanislovas Juknevičius (1945–1947), Balys Bazevičius (1947–1950).

23 d.
1925 m. vasario 23 d. Alytuje gimė Stasys Kizelavičius – politinis kalinys, visuomenės veikėjas, nuo 1991 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkas. Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininko pavaduotojas. Mirė 2005 03 01 Alytuje.

1935 vasario 23 d. Alytaus r. gimė dailininkas Vytautas Remeika.
 
24 d.
1940 m. vasario 24 d. Trakuose, Širvintų vlsč., gimė Petras Naraškevičius – rašytojas, publicistas, konkurso „Visuomenės raidos pagrindas – reformos žmogaus labui“ laureatas (2001 m.),  Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2009 m.). Mirė 2020 02 16 Alytuje.

26 d.
1955 m. vasario 26 d. Asino mieste, Tomsko sr., gimė Algimantas Balčius – tautodailininkas, kalvis.

1905 m. vasario 26 d. Plimute, JAV, gimė Kazimieras Berulis – žurnalistas, redaktorius. Nuo 1909 m. gyveno Gudziniškėse, mokėsi Miroslave, Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų gimnazijose. Mirė 1941 07 29 Vilniuje.

1985 m. vasario 26 d. Alytuje gimė Remigijus ir Algirdas Gataveckai – Alytaus vaikų globos namuose augę broliai dailininkai, dailės pedagogai, profesionalūs breiko šokėjai.

27 d.
1940 m. vasario 27 d. Babtuose, Kauno apskr. (dab. Kauno r.), gimė Napoleonas Buinauskas – Lietuvos nusipelnęs dviračių sporto treneris.

1940 m. vasario 27 d. Alytuje gimė Vytautas Nedzinskas – gamtininkas, rašytojas, publicistas, mokslininkas, aktyvus visuomenininkas, buvęs ilgametis Žuvinto rezervato direktorius, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1992 m.), Alytaus miesto garbės pilietis (2002 m.). Žuvo 2002 02 07.

1955 m. vasario 27 d. Alytuje gimė Rimantas Pisaravičius – futbolo treneris. Mirė 2007 05 03 Alytuje.

Džiaugiamės, kad garsinių knygų skaitytojų bendruomenė Alytuje auga ir vis daugiau žmonių atranda, kad klausyti tekstų ne tik paprasta, bet ir labai patogu. Šiuo metu turime dvi ELVIS ambasadores (Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir Dainavos padalinyje), kurios yra pasirengusios padėti ir vėl atrasti skaitymo džiaugsmą. 2024 m. mūsų biblioteka turėjo 86 aktyvius vartotojus (iš jų 33 – naujai registruoti), kuriems buvo išduota 814 leidinių.

Registracijai bus reikalinga dokumento, patvirtinančio, kad negalite skaityti įprasto spausdinto teksto, kopija.

Būklę, dėl kurios negalite skaityti įprastų spausdintų knygų, gali patvirtinti šie specialistai:
• optometrininkas (tai optikoje dirbantis specialistas, parenkantis tinkamus akinius)
• šeimos gydytojas
• akių gydytojas
• logopedas
• pedagoginė psichologinė tarnyba

Pažymos forma nėra svarbi, tačiau tai turi būti oficialus dokumentas, kuriame nurodytas sutrikimas, trukdantis skaityti įprastai, arba įrašyta rekomendacija naudotis garsinėmis knygomis.

Prie ELVIS sistemos galite jungtis savarankiškai (jei turite nepilnamečių vaikų, turėsite tai padaryti už juos) arba ateiti į biblioteką ir jums tai padaryti padės darbuotojas: pagelbės prisiregistruoti, atsisiųsti ir perkelti leidinį į jūsų atsineštą laikmeną. Esant poreikiui galima nemokamai pasiskolinti specialų grotuvą, į kurį bibliotekininkas įrašys pageidaujamų garsinių knygų.

Virtualioje bibliotekoje galite išgirsti tūkstančius leidinių prieinamais formatais:
• įgarsinta grožinė ir dalykinė literatūra;
• įgarsinta mokiniams rekomenduojama literatūra;
• įgarsinti žurnalai;
• daugiafunkciai DAISY leidiniai studijoms ir savišvietai;
• skaitmeniniai Brailio leidiniai;
• filmai ir spektakliai su garsiniu vaizdavimu;
• garso spektakliai ir tinklalaidės.

Kontaktai, kuriais galima kreiptis Alytaus mieste: 

Dalia Meškelevičienė el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 32 446, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2).

Olesia Demenkova, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 34 806, Dainavos biblioteka (Vilties g. 34).

2024 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisoms, minėtoms įstaigoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims – tai leis pratęsti knygos gyvavimo amžių.

Nurašytos ir toliau naudoti tinkamos spausdintos knygos gali būti neatlygintinai perduodamos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėmis. Beje, perduodamose nurašytose spausdintose knygose esantys bibliotekos nuosavybės ženklai nenaikinami ir visos fiziniams ar juridiniams asmenims perduoti atrinktos spausdintos knygos yra ženklinamos spaudais „Nurašyta“ ir „Atiduota asmenims“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atiduodamos knygos – įvairi lietuvių ir užsienio autorių literatūra lietuvių bei kitomis kalbomis. Kviečiame visus, norinčius papildyti savo asmeninę biblioteką ar suteikti naują gyvenimą knygoms, atvykti į biblioteką ir išsirinkti tai, kas domina.

Knygų atidavimas vyks nuo 2025 m. vasario 6 d. 13 val., kol bus išdalintos knygos, bet ne ilgiau nei iki vasario 19 d. įskaitytinai Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbo metu (Seirijų g. 2, Alytus). Atrinktas knygas galėsite pasiimti pirmame aukšte prie įėjimo (tarp lauko ir vidinių durų) iš lentynos „Skaitykla-Lektūra iš palėpės“. Siekiant užtikrinti visiems vienodas sąlygas, knygos nėra iš anksto rezervuojamos.

Atkreipiame dėmesį, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis bibliotekos nurašytomis knygomis.

Bibliotekos knygas gyventojams gali atiduoti tik įvykdžiusios visas teisės aktų nustatytas su nurašymu susijusias procedūras. Su Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, kuriuose įtvirtinta tvarka, kaip nurašytoms knygoms galės būti suteikiamas „antras gyvenimas“, galite susipažinti čia.

Kilus klausimų maloniai prašome kreiptis į Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėją Liną Rutkauskienę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Laukiame Jūsų!

Informuojame, jog nuo 2025 m. vasario mėn. ŠVAROS DIENA bus kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį. Tą dieną lankytojai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose bus aptarnaujami nuo 13 valandos.

Primename, kad bibliotekos ne darbo metu kviečiame naudotis KNYGOMATU (iš anksto rezervuotų leidinių atsiėmimui) bei knygų grąžinimo dėže (leidinių atidavimui). Abu juos rasite šalia Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2).

Linkime gero laiko su knyga, o platų jų pasirinkimą rasite atėję į biblioteką!

Kadangi Alytaus miestas užima itin garbingą vietą šio albumo atsiradimo istorijoje, tam tikra prasme net įkūnija Lietuvos progresą miestų prisistatymo koncepcijoje, idėjos sumanytojas ir fotoalbumo „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ autorius Mindaugas Kavaliauskas vasario 14 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) alytiškiams pristatys kruopščiai parengtą leidinį, kurį sudaro beveik 200 fotografijų.

Lietuvos kelių kilometrų milijonieriaus – tolimų maršrutų autobusų vairuotojo anūkas – fotografas Mindaugas Kavaliauskas nuo 2012 iki 2021 m. keliavo Lietuvos keliais į 103 šalies miestus, siekdamas dokumentuoti miestų riboženklius ir kitas miestų pristatymo skulptūrines kompozicijas, ratuotam pakeleiviui matomas kelkraščiuose.

Kurdamas dar nepublikuotą seriją apie reklaminį Lietuvos peizažą, fotografas „užkliuvo“ už vietovardžių skulptūrinių ženklų, vietovių kaip prekės ženklų, asociatyvių vertybių pristatymų. Galbūt tai atsitiktinumas, kad Mindaugo Kavaliausko darbas „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ prasidėjo būtent nuo Alytaus riboženklio – „kliūškių su šaiba“, kaip jį vadino alytiškiai. „Įkvėptas efektingų metereologinių sąlygų ir neįprastų situacijų, jį fotografavau ir žaižaruojant saulėlydžiui, ir žliaugiant lietui, ir ant skulptūros sėdint gandrams, ir nuo jos byrant apskardinimui su grafičiais”, – pasakoja autorius. Vėliau teko galvoti, kur ir kaip šias fotografijas įrėminti į platesnį kontekstą. Taip gimė idėja serijai „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“, kuriai pavadinimą autorius sugalvojo iškart. „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ – aliuzija į titanišką alytiškio fotografo Vytauto V. Stanionio kūrinį „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“, kuriame fotografas, apkeliavęs visą Lietuvą, mums rodo šalies prie Europos slenksčio būvį. Tuo tarpu „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“ –  siekiama sustoti ten, pro kur pralekiame ieškodami centrinio vaizdo – vietoves įvaizdinančius užrašus, skulptūrines, architektūrines kompozicijas, kurios gausios savo dar nesurašyta, tačiau jau imančia siaurėti tipologija.

„Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai" yra fotografijų serija, sukurta JAV fotografų dažnai naudotu kūrybiniu metodu, kurio priemonės – automobilis ir fotoaparatas. Tai nuoseklus pasakojimas apie Lietuvą, kurią matome, tačiau kurioje niekad nesustojame. Į knygą įveda Ričardo Šileikos tekstas, o užbaigia fotografijų autoriaus tekstas, kuriame persipina asmeniniai liudijimai apie Lietuvos, kaip kelių raizginio su taškeliais-miestais – suvokimą, kelkraščio fotografijos tradiciją, fotografijų serijos sukūrimo iššūkius bei nuotykius, savęs atradimą kelionėje iki mėnulio ir atgal gimtosios šalies keliais.

Apie autorių

Mindaugas Kavaliauskas (g. 1974) yra fotografas, kuratorius ir kultūros vadybininkas, gyvenantis Kaune. Nuo 1993 m. Lietuvos fotomenininkų narys. 1989–1992 m. mokėsi Kauno fotomeno mokykloje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo meno istorijos bakalauro (1996) ir magistro (2000) laipsnius. 1997–1998 m. mokėsi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje; 1998 m. – ENSB-A Paryžiuje. 2000–2001 m. mokslo metus praleido Lozanos universitete, Šveicarijoje, tuo pačiu metu stažavosi „Musée de l’Elysée“.

Susidomėjimas dokumentine fotografija Kavaliauską paskatino kurti pirmąjį didelės apimties kūrinį „Kražių portretas“ (2001–2003), kuris buvo eksponuotas Europoje ir už jos ribų, o 2009 m. išleistas fotoalbumo pavidalu. Pradėjęs organizuoti festivalį KAUNAS PHOTO (2004), fotografas asmeninei kūrybai nebeturėjo laiko. Tačiau dažnai skraidydamas į parodas, festivalius ir portfolio peržiūras Europoje ir už jos ribų, atrado, kad fotoaparatu galima atvaizduoti žmogaus santykį su aviacija oro uostuose, lėktuvuose. Taip gimė projekto „travel’AIR“ idėja. Šias fotografijas vėliau publikavo „The New York Times“ (JAV), „Die Zeit“ (Vokietija), „IlPost“ (Italija) ir daugelis kitų naujienų ar fotografijos portalų, leidinių. „travel'AIR“ serijos fotografijos buvo eksponuotos Lietuvoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Tarpuose tarp kelionių po pasaulį ir administracinio darbo vadovaujant Lietuvos aviacijos muziejui (2019–2024), fotografas nuo 2012 iki 2021 m. kūrė seriją Lietuvą.

Kviečiame į fotografijų albumo pristatymo vakarą, kuriame pamatysite, o galbūt ir išgirsite, skirtingus pirmuosius, kartais antruosius įspūdžius apie Lietuvos miestų pasisveikinimus su ratuotu keliautoju!

Sausio 25 d. (šeštadienį) 12 val. kviečiame į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salę (Seirijų g. 2), kur vyks susitikimas su auditore, mokesčių eksperte, mentore, o dabar ir knygos „Menas gyventi gerai“ autore Jurgita Navikiene.

Tai beveik 400 istorijų, gimusių ir dar nepatekėjus saulei, ir siaučiant pilnačiai, ir suskaudus širdžiai, ir atėjus įkvėpimui. Tai patirtys, išgyvenimai, jausena, atsitiktinumai, vizijos, pamokymai, sapnai, įžvalgos. Vis dėlto svarbiausia šių istorijų ašis yra pati Jurgita. Trijų vaikų mama, duktė, draugė, kaimynė, lektorė, direktorė, debiutuojanti rašytoja.

Knygoje „Menas gyventi gerai“ – šimtai temų ir tūkstančiai atpažinimo ženklų. Kiekvienas joje ras savo mintį, nes skaitydamas tekstus nejučiomis atrandi ir savo aplinką, savo žmones, įvykius. Juk viskas yra apie mus, viskas yra gyvenimas. Tai knyga, kuri gali būti skaitoma ryte – įsikvėpti dienos darbams. Arba priešingai – nusiraminti po dienos darbų ir sugrįžti į savo esmę. Knyga, kurią galima skaityti nuo pradžios arba nuo pabaigos, o gal atvertus bet kurį puslapį. Knyga, parodanti, kad vienas žmogus atspindi daug kitų žmonių ir perleidęs per save, teigia „gyvenimas yra visoks. Mes esame skirtingi. Čia ir slypi žavesys. Belieka tik pastebėti, ar nustebti, nuliūsti; nusijuokti ar pravirkti; lėkti laukais ar nurimti“.

Kviečiame prasmingai ir jaukiai praleisti šeštadienio popietę bibliotekoje!

Po pristatymo bus galima įsigyti autorės knygų.

Elektroninių paslaugų portale www.iBiblioteka.lt galima užsisakyti tiek fizinį, tiek elektroninį skaitytojo pažymėjimą nemokamai. Vartotojui pasirinktinai išduodama tik viena iš versijų: elektroninis arba fizinis pažymėjimas-kortelė, kuri galioja visose vartotojo pasirinktose Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Naujai besiregistruojantiems arba praradusiems pažymėjimą siūlome užsisakyti elektroninį. Tai patogus sprendimas, nes užsakant knygas arba naudojantis kitomis paslaugomis elektroninį pažymėjimą galima lengvai rasti savo paskyroje portale iBiblioteka.lt. Vartotojų anksčiau registruoti fiziniai pažymėjimai lieka galioti, jų pakeisti į elektroninius pažymėjimus neprivaloma, nebent pats vartotojas to pageidauja.

Skaitytojo registracija ir kartu pažymėjimo įgijimas yra būtina sąlyga norint pasiskolinti knygų iš bibliotekų ir naudotis kitais bibliotekų informacijos ištekliais, dalimi paslaugų.

Nuo sausio – nemokami fiziniai pažymėjimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir visose kitose Lietuvos bibliotekose fizinis vartotojo pažymėjimas taip pat bus išduodamas nemokamai.

Tai tapo įmanoma po kultūros ministro įsakymo, kuriuo pakeistas Valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašas. Iš jo išbraukta vartotojo pažymėjimo išdavimo paslauga. Šis pakeitimas užtikrins nemokamą prieigą prie informacijos išteklių ir paslaugų visiems Lietuvos gyventojams.

Elektroninis skaitytojo pažymėjimas portale www.iBiblioteka.lt

Kadangi skaitytojo pažymėjimas yra susietas su vartotojo paskyra, elektroninį pažymėjimą galima lengvai rasti savo paskyroje portale www.ibiblioteka.lt naudojant išmanųjį telefoną arba kompiuterį su interneto prieiga.

1. Meniu juostoje Mano iBiblioteka pasirinkite Skaitytojo pažymėjimas.
2. Atsidarys informacija apie jūsų skaitytojo pažymėjimą, kur matysite pažymėjimo numerį ir brūkšninį kodą.
3. Brūkšninis kodas jūsų telefone gali būti nuskaitomas bibliotekų savitarnos ir kitais įrenginiais, taip pat kaip ir fizinis pažymėjimas.

Kai nėra interneto prieigos, skaitytojo pažymėjimo kopiją galima parsisiųsti PDF formatu ir išsaugoti savo įrenginyje.

Elektroninį skaitytojo pažymėjimą galima užsisakyti atėjus į biblioteką arba portale www.ibiblioteka.lt. Norėdami tai padaryti portale, atlikite šiuos veiksmus:

1. Pasirinkite meniu punktą El. paslaugos.
2. Pasirinkite Skaitytojams.
3. Pasirinkite paslaugą Skaitytojo pažymėjimo užsakymas.
4. Pasirinkite mygtuką Užsakyti.
5. Norėdami gauti elektroninį pažymėjimą, pasirinkite paslaugos suteikimo būdą Internetu (tik elektroniniam pažymėjimui).
6. Pasirinkite biblioteką, iš kurios norite užsisakyti elektroninį pažymėjimą.
7. Paspauskite mygtuką Užsakyti.

Po užsakymo elektroninio skaitytojo pažymėjimo numeris ir brūkšninis kodas bus matomi jūsų paskyroje, kai bibliotekos darbuotojas patvirtins duomenis.

1 d.

1925 metų sausio 1 dieną Alytuje gimė Lietuvos partizanų vadas, pulkininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, mirė 1950-06-24 Žaliamiškyje, Leipalingio vlsč., Lazdijų apskr. (dabar Varėnos r.).

1925 metų sausio 1 dieną Miklusėnuose įkurta Lietuvos katalikiško jaunimo draugijos „Pavasaris“ kuopa.

1935 metais, sausio 1 dieną, vidaus reikalų ministro nutarimu pakeistos daugelio Alytaus apskrities seniūnijų ribos. Keletas kaimų prijungti prie Marijampolės, Seinų ir Trakų apskričių. Septyni Trakų apskrities kaimai – prie Alytaus apskrities.

1990 metų sausio 1 dieną uždaryta senoji liejykla Pulko gatvėje.

2005 m. uždarytas Balninkų bendruomenės medicinos punktas.

3 d.

1935 metais, sausio 3 dieną, Vilkaviškyje gimė teisininkas, advokatas Stanislovas Kumpys. Mirė 2009 metais, rugsėjo 30 d. Alytuje.

1890 metais, sausio 3 dieną, Raižiuose, Butrimonių vlsč., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Aleksandras Makulavičius. Mirė 1968 metais sausio 15 d. Spencervilyje, Kanadoje.

4 d.

1995 metais, sausio 4 dieną, Kaniūkų kaime atidarytas „Skirlitos“ techninių apžiūrų centras.

2015 m. atidaryti renovuoti Butrimonių kultūros namai.

1925 metais, sausio 4 dieną, Kapčiamiestyje gimė gydytojas Eduardas Berulis. Nuo 1952 m. dirbo akušeriu ginekologu Alytuje. Mirė 2009 metais, lapkričio 2 d., Alytuje.

5 d.

1975 metais, sausio 5 dieną, gimė istorikas, etnografas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas Giedrius Bernatavičius (2005 m.).

6 d.

1990 metų sausio 6 d. įvyko Alytaus Sąjūdžio IV konferencija.

1960 metais, sausio 6 dieną, Pušėnų k., Alytaus r. gimė fotografė, „Alytaus naujienų“ foto korespondentė Zita Stankevičienė, Alytaus kultūros premijos laureatė (2011 m.), Lietuvos spaudos fotografų klubo kasmetinio konkurso „Auksinis kadras“ laureatė (2002, 2012 m.).

7 d.

1920 metais, sausio 7 dieną, Miroslave, Alytaus r. (Alytaus apskr.) gimė Justinas Pikūnas – psichologas, mokslų daktaras, profesorius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

9 d.

1925 metais, sausio 9 dieną, įregistruotas Alytaus miesto savanorių gaisrininkų draugijos klubas.

12 d.

1990 metais, sausio 12 dieną, išleistas pirmasis Alytaus savaitraščio „Provincija“ numeris. Redaktorius Linas Jakštonis.

15 d.

1955 metais, sausio 15 dieną, Plungėje gimė Vidmantas Ežerskis – kultūros veikėjas, choreografas, kūrybinės studijos „Alytaus miestelėnai“ vadovas, Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (2007 m.), buvęs ilgametis Alytaus teatro direktorius. Mirė 2024 m. liepos 5 d. Alytuje.

18 d.

1930 metais, sausio 18 dieną, Alytuje atidaryti nauji pašto rūmai. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga.

23 d.

1955 metais, sausio 23 dieną, Alytuje gimė Svetlana Žadeikienė – pedagogė, vaikų poetė, dzūkų tarmės puoselėtoja – rašo linksmas pasakaites suaugusiems gimtąja dzūkų tarme.

27 d.

1970 metais sausio 27 dieną įkurta Alytaus šilumos tinklų įmonė. Dabar „Litesko“ filialas Alytaus energija.

29 d.

1930 metų sausio 29 d. prezidentas Antanas Smetona medžiojo Alytaus miškuose. Medžioklėje dalyvavo diplomatinio korpuso atstovai.

31 d.

1960 metais, sausio 31 dieną, Alytuje gimė Kęstutis Daukšys – buvęs LR ūkio ministras, buvęs Seimo narys ir parlamentarų Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas.