Naujienos

Trys geriausi būdai sužinoti apie renginius bibliotekoje

Gyvenimas sukasi vis greičiau, mintis okupuoja rūpesčių virtinės, o žavingas poilsis po Dzūkijos pušele atrodo vis sunkiau pasiekiamas?.. Tokia situacija, tikriausiai, pažįstama daugeliui. Tačiau niurnėjimas čia tikrai nepadės, o išeitis paprasčiausiai laukia „už kampo“.

Geriausias vaistas nuo „perdegimo“ – nuoširdus panirimas į kultūrą. Pripažinkime, juk širdžiai mielam renginiui laisvą valandą savo planuose tikrai atrastume. Jaukūs pokalbiai su rašytojais, literatūros naujovės, meno parodos, paslaptingų kultūrų klubai, hipnotizuojantys rankdarbiai, akli pasimatymai su knyga... Visa tai ir dar daugiau kiekvieną mėnesį siūlo Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

Kaip patogiausia sužinoti apie renginius Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje?

Pirmas būdas – sekti informaciją bibliotekos interneto svetainėje – skiltyje „Mėnesio renginiai ir parodos“ ČIA;

Antras būdas – stebėti įvykius bibliotekos feisbuko paskyroje ČIA;

 

Trečias būdas – užsisakyti naujienlaiškius portale www.ibiblioteka.lt. Prisijungus eiti į „Mano paskyra“, tuomet skiltyje „Duomenų naudojimas“ pažymėti, kad sutinkate gauti bibliotekos naujienlaiškius:

Vieną kartą per mėnesį jus pasieks informacija apie bibliotekos organizuojamus renginius jūsų nurodytu el. pašto adresu. Savo sutikimus galėsite redaguoti bet kada, o taip pat atrasti ir kitų naudingų funkcijų.

Iki pasimatymo renginiuose!

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Akcija „Padovanok šilumą bibliotekai“ – padėkime išsaugoti Ukrainos kultūros objektus

Kultūros ministerija kartu su partneriais vasario 23–26 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje kviečia prisidėti prie paramos akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai.

Rusijos raketų atakų metu buvo apgadinta 70 proc. Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešosios bibliotekos pastato. Iš erdvių išvalius nuolaužas, įstačius langus, nuo vasaros biblioteka vėl tapo aktyviu kultūros židiniu miesto bendruomenei. Tačiau ukrainiečiai prašo padėti atkurti bibliotekos šildymo sistemą, taip išsaugant pastatą, o kartu ir gausų knygų, periodinių leidinių ir dokumentų archyvą. Prisidėdami prie šios akcijos ne tik paremsime Ukrainos kultūrą, bet ir suteiksime Černihivo miesto gyventojams šiltą prieglobstį karo metu.

„Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko prašo Europos šalių padėti išsaugoti ne tik esamus, bet ir apgriautus Ukrainos kultūros objektus, kad karui pasibaigus būtų galima juos visiškai atstatyti. Šio brutalaus karo metu, kurio vienas pagrindinių tikslų yra sąmoningas kultūros naikinimas, buvo sugriauta ar apgadinta daugiau nei 800 kultūros objektų. Atstatant Ukrainą, kultūrai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, nes ją gindami ukrainiečiai kartu gina ir visą Vakarų civilizaciją, ir būtent kultūra padės šaliai grįžti į visavertį gyvenimą, skatins tolesnį darnų vystymąsi“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

„Karas prieš Ukrainą daugelyje gyvenimo sričių perdėliojo mintis ir akcentus. Ši šalis tapo kaip niekad artima. Žinias apie kolegas gaudau socialiniuose tinkluose, lengviau atsidūstu, kai prie jų šviečia žalias taškelis – prisijungęs. Pergalė bus, ir mes tuo neabejojame. Šalį reiks atstatyti ir mes prie to galime prisidėti. Kai pirmą kartą nuotoliniu būdu dar vasarą susisiekiau su černihiviečiais, jie paprašė padėti parengti bibliotekos renovacijos planą – europietiškos bibliotekos viziją. Smagu, kad jie tuo tiki. Šiandien pradėkime nuo šilumos Černihivo miesto M. M. Kociubinskio viešajai bibliotekai, kad neišblėstų jų tikėjimas, jog jie ne vieni kovoje, kad biblioteka gali būti rami vieta, kurioje miestiečiai laukiami, ir kad geri žmonės jais rūpinasi“, – kilniam tikslui prie akcijos prisijungti skatina Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.

Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė tiki, kad prisidėdami prie akcijos ne tik sušildysime Černihivo bibliotekos erdves, bet ir leisime skaitytojams atrasti skaitymo malonumą saugiame ir šiltame prieglobstyje. „Pagrindinė viso pasaulio bibliotekų misija yra dovanoti skaitymo džiaugsmą. Tai džiaugsmas ateiti į biblioteką, pabendrauti su bendraminčiais, padiskutuoti apie skaitomas knygas ir pačiam jas skaityti. Tai bibliotekos dovanojama šiluma savo skaitytojams. Padovanokime ir mes šilumą Ukrainos bibliotekai. Padovanokime skaitymo ir bendravimo džiaugsmą ukrainiečiams. Padėkime Černihivo bibliotekai šiltai ir jaukiai pasitikti savo skaitytojus“, – kviečia E. Urbonavičienė.

Prie akcijos #PadovanokŠilumąBibliotekai prisidėti galima pervedant pinigus į VšĮ Vienas K paramos fondo specialią sąskaitą LT547300010175970761, arba Vilniaus knygų mugės metu kavinėje „Buffet by Chef the Viking“ perkant kavą. Jūsų pinigai bus skirti bibliotekos šildymo sistemai atkurti.

Akciją organizuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, akcijos draugai – „Litexpo“, kavinė „Buffet by Chef the Viking“, paramą rinkti padeda 1K paramos fondas.

Pirmojo trilerio apie Lietuvos partizanų kovas autorius sutiktas Dzūkijos sostinėje

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko pirmosios Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinės premijos laureato Bernardo Gailiaus knygos „Kraujo kvapas“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Svečią kalbino V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Subartonyse muziejininkė Laimutė Raugevičienė, o muzikinę idilę kūrė folkloro studija „Daulėlis“ (vad. Laimutė Zavistauskienė).

Bernardo Gailiaus knyga „Kraujo kvapas“ ką tik išrinkta į kūrybiškiausių 2022-ųjų metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką, tad alytiškiams pateikiama elitinės šiuolaikinės lietuvių literatūros naujiena į bibliotekos salę pritraukė nemažą būrį publikos. Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė pasidžiaugė galimybe Dzūkijos sostinėje susipažinti su autoriumi bei prisipažino esanti suintriguota knygos pavadinimu ir pasisakė artimiausiu metu šią knygą tikrai perskaitysianti.

Bernardas Gailius teigia, kad „Kraujo kvapas“ nėra istorinis romanas, kuriame būtų griežtai atvaizduojama istorinė tikrovė. Toks turinio pobūdis nebuvęs autoriaus siekiamybė. Knygos užsklandos žodyje autorius teigia siekęs, kad esminiai siužeto posūkiai atspindėtų ką nors istorinėje tikrovėje ir kai reikėdavę rinktis tarp tikroviškumo ir geros istorijos, jis visuomet teikdavęs pirmenybę gerai istorijai.

Istorikui, savo mokslinėje veikloje tyrinėjančiam Lietuvos partizanų karą, publicistui Bernardui Gailiui už trilerį „Kraujo kvapas“ įteikta pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija, kurią įsteigė Alytaus regiono plėtros taryba.

Bernardo Gailiaus rašymo centre lig šiol figūravo partizanų karas ir Jamesas Bondas, apie kuriuos jis rašė iš istorinės, teisinės, politinės perspektyvos. „Kraujo kvapas“ yra jo debiutinis trileris, kurio istoriją įkvėpė pokario partizanų laisvės kovos.

Renginyje figūravo trys tarpusavyje susijusios temos: naujausiosios Bernardo Gailiaus knygos tekstas ir kontekstas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija (kaip ji atsirado, kokia jos idėja ir koks tęstinumas) ir paties Krėvės-Mickevičiaus asmenybės bei kūrybos ypatumai. Šias tris pokalbio gijas į vientisą renginį sumezgė informatyvioji muziejininkė Laimutė Raugevičienė.

Bernardo Gailiaus „Kraujo kvapas“ jau skinasi kelią į skaitytojų protus ir širdis. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) visos turimos knygos šiuo pavadinimu šiuo metu paimtos, tad pravartu rezervuoti leidinį portale ibiblioteka.lt.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„BIBLIOTEKOS ŽMONĖS“: pasuoju VS rekomenduoju

Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai – 30!

Minėdama veiklos jubiliejų, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka atsigręžia į žmogų: tą kuris dirba bibliotekoje, tą kuris čia užsuka pabūti, pabendrauti, pažinti, sužinoti, tą, kuriam knygų pasaulis, tekstai, kūryba, susitikimai, parodos ir kiti įvykiai yra neatsiejama ir neatskiriama kultūrinio gyvenimo dalis. Šiandien pristatome dvi koleges, tikras ir nenuilstančias knygų skaitytojas – Dalią Beinienę ir Aureliją Sukadelskaitę.

Mano „auksinis darbas“

Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Dalia Beinienė Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dirba nuo pat jos įsikūrimo pradžios. Nors skaitytojams ji „plika akimi“ nematoma, tačiau jos rankos pirmosios, paliečiančios naujas, ką tik iš leidyklų į biblioteką atkeliavusias, dažais dar kvepiančias knygas. O jų kelias iki skaitytojo ne toks jau ir trumpas: „Kiekviena knyga turi trumpąjį aprašą (jai suteikiama dalykinė rubrika, atspindinti turinį, pagal kurį skaitytojui patogiau ieškoti norimo leidinio). Tada knygai suteikiamas inventorinis numeris, ji sukataloguojama ir paskirstoma po bibliotekos bei jos padalinių lentynas“, – apie darbo specifiką pasakoja D. Beinienė, Vilniaus universitete baigusi bibliotekininkystės mokslus, kurie dabar likę jau tik kaip papildoma studijų programa.

Dalia per metus perskaito beveik šimtą knygų ir yra tapusi kolegų konsultante, patariančia, kokią literatūrą skaityti. Kaip sako moteris, jos darbas tikrai „auksinis“: „Manau, kad gyvenime atradau savo vietą. Knygų skaitymą priimu kaip duotybę, tai MALONUMAS, kuris pasotina sielą milžiniška dovana“.

Skaitymas – sielos prieglobstis

Tuo tarpu skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aurelija Sukadelskaitė atstovauja jaunajai bibliotekininkų kartai. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ji dirba nuo 2016 metų. „Sunku pasakyti, ar aš atradau biblioteką, ar biblioteka mane“, – mintimis dalijasi Aurelija. „Tiesiog, kaip būna gyvenime, viskas įvyko laiku ir vietoje. Gavau nepakartojamą galimybę būti nuolat apsupta knygų, kurios yra ir buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis“.

Kada gimė meilė knygoms bibliotekininkė neprisimena ir sako, nežinanti, kaip ir kodėl pradėjo skaityti: „Galbūt buvau smalsi, todėl skaičiau, o gal skaičiau, nes buvo smalsu, bet akivaizdu, su knygomis mane sieja draugystė“. Anot Aurelijos, knyga jai yra daugelio emocijų draugas, kartais pabėgimas nuo realybės ar ramybės oazė šiame skubriame kasdienybės pasaulyje. Jos per metus perskaitytų knygų sąrašas oi koks netrumpas!

„Pasuoju VS rekomenduoju“

Dalia ir Aurelija – naujos rubrikos ,,Pasuoju VS rekomenduoju“ autorės. Knygų mylėtojams, tikimės, bus smagu stebėti argumentų dvikovą: kas pasuoja, kas rekomenduoja, ką pasirinksite Jūs? Visus metus, kiekvieno mėnesio 15 dieną, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos socialiniame tinkle Facebook bus aptariama vis kita knyga. Pirmoji – Elif Shafak „Stambulo pavainikė“. Sekite naujienas, tapkite bibliotekos draugais Facebook ir Instagram socialiniuose tinkluose. Jūs taip pat būsite naujos rubrikos autoriais, galintys dalintis savo nuomone apie tą mėnesį pristatomą knygą. 

Iki pasimatymo Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose!

Rokenrolo dvasia pulsuojanti Ritos Valantytės knyga „Laužytojai“ svetingai priimta Dzūkijos sostinėje

Penktadienis Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo kiek kitoks nei įprasta: skambant grupės Pink Floyd muzikai sulaukta ypatingos viešnios – žurnalistės, rašytojos Ritos Valantytės, šiuo metu gyvenančios Danijoje. Ji pargrįžo keletui dienų į Lietuvą, kad Dzūkijos sostinėje Alytuje pristatytų debiutinę savo knygą itin maištingu pavadinimu – „Laužytojai“. Savitą ir originalią susitikimo atmosferą susirinkusiems miestelėnams kūrė to meto (1980–1991) atributai: deficitiniai mandarinai ir konservuoti žirneliai, ano laikmečio populiarių grupių vinilinės plokštelės, džinsai, gauti tik per „blatą“...

Knygoje sutalpintos septynios mums puikiai pažįstamų žmonių (Oskaras Koršunovas, Aidas Giniotis, Saulius Urbonavičius-Samas, Algirdas Kaušpėdas, Arnoldas Lukošius, Arūnas Valinskas, Algis Ramanauskas) istorijos ir jų gyvenimo etiudai iš vėlyvojo sovietmečio (nuo 1980-ųjų iki pirmųjų Nepriklausomybės metų), atskleidžiantys ne tik žymių žmonių gyvenimą, bet ir to meto subkultūras (pankų, hipių, montanų ir t. t.), viešų institucijų (mokyklos, armijos ar psichiatrijos ligoninės) nerašytas taisykles bei daugelį subtilių ar sovietų laikais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais įsišaknijusių visuomenės normų. Kaip teigia autorė, kiekvienas savo pažįstamų tarpe turėjome tų vadinamųjų „laužytojų“, nes užteko tiesiog būti kitokiu – užsiauginti ilgesnius plaukus ar užsivilkti džinsus ir tu jau ėjai prieš sistemą.

Kūrinys, anot Ritos Valantytės, nėra chronologiškai įpareigojantis – skaitant galima drąsiai užmigti, o atsikėlus skaityti nebūtinai nuo tos vietos, kurioje baigei. Istoriko Valdemaro Klumbio papildomi komentarai leidžia pažvelgti giliau, siejant įvykius su istoriniu kontekstu. Autorė, paklausta, kodėl „Laužytojai“ yra išskirtinai tik apie vyrus, nedvejodama pateikė klausytojams atsakymą: „Ir man pačiai berašant kilo toks klausimas, kaip čia su tomis moterimis, nes jų tikrai buvo (pvz. N. Oželytė, J. Ivanauskaitė)... Bet aš kažkaip nusprendžiau, kad noriu „vyriškos“ knygos. Tuo labiau, kad moterys ilgiau gyvena, tai dar bus laiko jas pakalbinti ateityje. O ir man pačiai buvo smagu apklausti vyrus, geriau pažinti jų mąstymo psichologiją.“

Tiek rašytoja, tiek su ja pokalbį mezgusi bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė sutarė, kad vieniems „Laužytojai“ – tai savas gyvenimo tarpsnis, kurį dar puikiai atsimena, o kitiems, ypač jaunimui – egzotiška istorija, kurios įdomu klausytis ištempus ausis, kadangi tos maištingos asmenybės, kurių pasakojimai „nugulė“ knygoje, yra dar gyvos, beje, ir mums puikiai pažįstamos. To laikmečio prisiminimais drąsiai dalijosi ir renginio svečiai: Ilona papasakojo apie jai nutikusį įvykį su tautine juostele ir kaip ją sekęs žmogus iš KGB mandagiai perspėjo geriau jos nenešioti, o Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ prezidentas Rytis Zautra – kaip represinei sistemai nepavyko nuslopinti jo aplinkos patriotizmo ir laisvės troškimo.

Nors to meto sistema „laužė“ žmones, bet jie, savitais ir dažnai labai kūrybingais būdais, taip pat „laužė“ tą sistemą – tai buvo jų tyli, bet prasminga kova už nepriklausomybę. Šiandieniniame kontekste visi puikiai supranta, kad laisvė nėra duotybė. Ir nors mes už ją tiesiogiai ir nekovojame atvirame fronte, bet turime nepamiršti jos saugoti visais įmanomais būdais.

 

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

Indrė Navickė

 

 

Dvejose bibliotekos erdvėse – naujos parodos mistifikuotu pavadinimu

Pirmoji vasario mėnesio diena bibliotekoje maloniai paženklinta dviejų naujų parodų, skirtų knygos ženklo (žyminčio jos savininką) tematikai, eksponavimu. Bibliotekos salėje (Seirijų g. 2) lankytojų lauks 2020 m. Trakuose organizuoto ekslibrisų konkurso profesionalams „Trakų Pusiasalio pilis: vienaragis – kultūrinio, istorinio paveldo simbolis“ paroda, o štai kitoje, itin demokratinėje erdvėje – bibliotekos fojė – ekslibrisų konkurso vaikams „Trakų Pusiasalio pilis: vienaragis – kultūrinio, istorinio paveldo simbolis“ parodos eksponatai.

Ekslibrisas, XV a. atsiradęs kaip knygos meno dalis, kaip leidinio savininką nurodantis ženklas, XXI a. yra šiek tiek nutolęs nuo pagrindinės paskirties ir dažnai skiriamas istorinės atminties, kultūros, iškilių asmenybių, dabarties gyvenimo aktualijoms įprasminti talpia menine, poetine, alegorine kalba. Visame pasaulyje ekslibrisai, populiarinami parodose, konkursuose, kolekcininkų kongresuose, išlieka svarbia kultūros komunikacijos priemone.

Tarptautinį ekslibrisų konkursą Trakų istorijos muziejus surengė jau ketvirtą kartą. Paskutinio konkurso tema skirta Trakų Pusiasalio pilies įvaizdžiui gerinti ir pasirinktam simboliui įprasminti. Unikalus, galbūt analogo neturintis radinys pasirinktas Pusiasalio pilies simboliu todėl, kad vienaragio apkalo radimo vieta sutampa su populiarinama vieta. Vienaragis suteikia tikėjimo stebuklais, švarumo, magijos, skaistumo, švelnumo, intuityvaus žinojimo simbolinę prasmę ir dėl to visame pasaulyje yra itin sėkminga rinkos prekė. Konkurso tema organizatoriams buvo tikras iššūkis – teko paieškoti vienaragio ir Trakų Pusiasalio pilies sąsajų, mistifikuoti ir apibendrinti mintis kuriant knygos ženklą, atsigręžiant į Lietuvos ir Trakų miesto istoriją.

Konkurso nugalėtojų paroda – tai meno kūrinių, atliktų tradicinėmis grafikos technikomis, bei jų individualaus stiliaus ir naujų išraiškos priemonių, technikos naujovių pademonstravimas. Dauguma konkurso dalyvių ieškojo konkrečių nuorodų į minimo vienaragio simbolio bei to laiko realijas. Nemažai autorių savo kūrinius skyrė garsiems gobelenams su mergele ir vienaragiu, daugelyje jų vaizduojami neatsiejami nuo Trakų istorijos ir kultūros simboliai: vanduo, kunigaikščiai, architektūra, viduramžių ornamentika ir kiti.

Trakų istorijos muziejus ne tik pristatė sėkmingai po Lietuvą keliaujančią minėtą parodą, bet ir padovanojo vertingų leidinių, kurie praturtins bibliotekos spaudinių fondą. Na, o mistiškai skambančias ekspozicijas aplankyti, apžiūrėti ir įvertinti galėsite iki pat mėnesio pabaigos – paslaptingai subtilūs vienaragiai viešės iki vasario 28 dienos.

 

Indrė Navickė

Bibliotekos komplektavimo ir katalogavimo skyrius rekomenduoja: 2023 m. sausio mėnesį gautos knygos

2023 m. sausį Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojos sutvarkė ir perdavė skaitytojus aptarnaujantiems bibliotekos padaliniams 241 fizinį vienetą 55 skirtingų pavadinimų knygų.


Atiq Rahimi romanas „Kantrybės akmuo. Sengė Sabur“

 Tai pasakojimas apie afganų moterų gyvenimą. Vienos šeimos moters lūpomis atskleista siaubinga moters padėtis. Įdomiausia, kad šį romaną parašė vyras. Perskaitykite, kiek išminties, koks gražus kalbos žaismas. Vertėja Stasė Banionytė labai pasistengė, kad knygą perskaitytume vienu prisėdimu. Šis romanas 2008 m. laimėjo žymiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą - Gonkūrų premiją. Išsamiau


Lisa Gardner detektyvinis romanas „Slėpynės“

Tie, kurie mėgsta skaityti detektyvus, puikiai pažįsta šią autorę. Tai jos dar viena įtampos pilna knyga. Trileris nuveda į giliausias ir tamsiausias baimes. Niekuo negali pasitikėti, niekur negali pasislėpti... Perskaitykit ir kartu išgyvenkit visus pavojus su detektyvu Bobiu Džodu. Išsamiau


Lola Shoneyin romanas „Slaptas Babos Segi žmonų gyvenimas“

Nigerijos spalvingas šiuolaikinis gyvenimas. Poligamija. Šeimos gyvenimas. Po pykčio, agresijos skraiste dažniausiai slepiasi labai jautri ir kenčianti siela. Paskaitykite, suprasite, kokie kultūriniai skirtumai šiame pasaulyje. Išsamiau


Beno Lyrio dvasinio gyvenimo knyga „Puslapis švelnumo“

„Puslapis švelnumo“ – ankstesnių Beno Lyrio knygų „Kiekvienos dienos terapija“ ir „Ramybės teologija“ tąsa, toliau vedanti į nesibaigiančią mūsų gyvenimo kelionę. Kaip sako pats autorius: „Šioje knygoje tėra vienintelis receptas, leisiantis pasveikti, gebėti kuo gražiau nupinti savo paties gyvenimo vainiką. Tai – džiaugtis savo unikalumu, vertinti jį. Neprivalome būti kaip visi...“. Išsamiau


A. S. Magnason klimato kaitos tikrovės knyga „Apie laiką ir vandenį“

A.S. Magnason – vienas labiausiai vertinamų Islandijos rašytojų. Šioje knygoje autorius kviečia pagalvoti apie laiką ir klimatą per keliones, mokslą, istoriją ir mitus. Tai kvietimas geriau suprasti žmonių laiką ir mūsų įsipareigojimus vienas kitam visame pasaulyje. Ir kartu tai – prašymas mums visiems gyventi harmonijoje su ateities kartomis. Išsamiau


Gianni Rodari nuotykinė pasaka „Dželsominas melagių šalyje“

Žymusis G. Rodari ir jo sukurti netipiški personažai, nenuspėjami įvykiai. Dželsominas turi tokį neįtikėtinai stiprų balsą, kad mokykloje nuo jo dūžta langų stiklai, o namie, pasakojant apie tai, kas nutiko mokykloje - net dvylika stiklainių... Ir kas nutinka, kai jis atklysta į melagių šalį? Jau Įdomu? Tai vaikų literatūros klasika, teikianti skaitymo malonumą ir kviečianti kitaip pažvelgti į pasaulį. Išsamiau


Saadia Bahat autobiografinė knyga „Iš vaikystės rojaus į pragarą ir atgal“

Kupinas laimės, meilės ir šilumos Lietuvos žydo berniuko gyvenimas Alytuje virsta pragaru, kai okupacijų ir karo siaubas priverčia palikti namus, naikina artimųjų gyvenimą ir grasina atimti gyvybę pačiam Saadiai. Kiekvieną sekundę koncentracijos stovykloje tykanti mirtis regis įsiskverbia į pačią egzistencijos šerdį. Stebuklingai susiklostę aplinkybės, guvus paauglio gebėjimas teisingiausiai pasirinkti ir atkaklus siekis išgyventi padeda Saadiai pasiekti saugesnį kraštą ir pradėti viską iš naujo išsvajotoje Palestinoje, tapusioje Izraeliu. Knygos herojus šiai valstybei atiduos visas gyvenimo jėgas, viltis ir džiaugsmus, kartu nepamirš gimtinės Lietuvos. Skaitykime šią knygą, autentišku liudijimu papildančią istorikų pateikiamą medžiagą ne tik apie Holokaustą, bet ir apie bendrą lietuvių ir žydų gyvenimą prieškariu, žydų įnašą kuriant valstybę. Išsamiau


 

ESPERANTO kalbos kursai jau greitai!

Skleidžiame žinią visiems, norintiems išmokti, ką nors naujo arba ketinantiems tiesiog pamiklinti protą bei „įveiklinti“ atmintį!
 
Nuo vasario 1 d. poliglotas, keliautojas, esperantininkas Gedinimas Degėsys visus visus kviečia į naujus ir išties inovatyvius esperanto kalbos kursus PRADEDANTIESIEMS!
 
📌 LYGIS: nuo 0.
📌 TRUKMĖ: nuo š. m. vasario mėn. 1 d. iki š. m. gegužės mėn. 31 d.
📌 VIETA: Messenger / Mesendžeris / Mesenĝero (parašėme trimis kalbomis, kad visi suprastumėte ir nepasiklystumėte).
📌 LAIKAS: diena, rytas, vakaras, naktis – kai tik turėsite laiko, nes dėstytojas kasdien atsiųs naują žodį ar sakinį su paaiškinimais ir garsiniu įrašu.
📌 KAINA: daugiau negu simbolinė – 50 eurų (už 4 mėnesius!).
📌 DĖSTYTOJAS: kalbėtojas kalbomis (žinoma tarp jų ir esperanto) dr. GEDIMINAS DEGĖSYS, asistuoja – VDU doktorantė JULIJA GRIGĖNAITĖ.
📌 DAUGIAU INFORMACIJOS: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba tel.: +370 688 13 555.
 
IŠMOK DABAR: lietuvių – PASAULIS, esperanto – MONDO, italų – IL MONDO, ispanų – EL MUNDO, prancūzų – LE MONDE, portugalų – O MUNDO, lotynų – MUNDUS, katalonų – EL MÓN (o angliškai MUNDANE – pasaulietiškas, žemiškas).
 
 
 
Organizatorių inf.

Ironiškai nostalgiškas Jurgio Kunčino sausis. Charizma ir faktai

Pirmąjį metų mėnesį prisimename Jurgį Kunčiną (1947–2002) – ryškią ir charizmatišką asmenybę, įvairiapusį kūrėją – prozininką, poetą, vertėją. Šiemet, sausio 13-ąją rašytojui būtų sukakę septyniasdešimt šešeri...

„Rašytojas Jurgis Kunčinas – tikriausia žodžio prasme romantikas maksimalistas, modernizmo reliktas postmodernėjančioje vertybių nuvertinimo erdvėje, savo herojų gyvenimus ir likimus grindęs ir tikrinęs savo paties gyvenimu ir likimu. Buvo pilietis, beviltiškoje situacijoje pasiduodantis bejėgiškam bohemos įniršiui, o laisvės ir demokratijos vilčių įkvėpusioje Lietuvoje tapęs įžvalgiu, ironišku analitiku, neteisybės ar kvailybės triumfo akimirką neprarandančiu blaivaus optimizmo ir tikėjimo“, - taip apie Jurgį Kunčiną yra pasisakęs Antanas A. Jonynas.

Septyniasdešimt šeštoji rašytojo gimimo diena sausio 13-ąją buvo paminėta Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Vidinio laisvumo kupino jaunimo ir lygiai taip pat laisvę branginančių senųjų alytiškių būryje. Tyliai ir prasmingai.

Bibliotekos kraštotyrininkė Ilona Krupavičienė renginio dalyvius pakvietė patyrinėti rašytojo dvasią atspindinčią memorialinio kambario ekspoziciją. Jaunimą sudomino autentiška Jurgio sofutė, išradingas koliažas, rašymo mašinėlė ir dar negirdėti faktai. Pasižvalgymas po Jurgio Kunčino kambarį netruko prabėgti ir veiksmas persikėlė į bibliotekos salę. Čia visi įsitraukė gvildenti protmūšio-viktorinos klausimus.

Taip pamažu menant Kunčiną, priartėta prie renginio dalies, kupinos garsų ir vaizdų – filmo peržiūros. Šįkart demonstruotas Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Menestreliai maksi paltais“ (2002) pagal Jurgio Kunčino noveles.

Pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio, A. Marcinkevičiūtės filmai apie rašytojus pribloškia jų nuotaikų turtingumu, mokėjimu įsiskverbti į asmenį ir, atrodytų, net ne pačiais reikšmingiausiais kadrais išsakyti žmogaus esmę.

„Po filmavimų atsirasdavo kitas žvilgsnis į Jurgio Kunčino kūrybą. Pastebėjau, kad visiškai kitaip skaitomas tas pats kūrinys, kai sužinai jo atsiradimo aplinkybes. Tos abstrakcijos, kurios mane žavėjo anksčiau, turi labai konkretų pagrindą. Istoriniai faktai tiesiog praplečia rašytojo literatūros kontekstą. Tai – gera kūrybinė laboratorija. O J. Kunčinas buvo labai atviras. Todėl žmonėms patrauklus, prieinamas“, – teigia filmo „Menestreliai maksi paltais“ režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.

Iš tiesų – gera literatūra ir geri filmai, prabėgus laikui, tampa tik dar vertingesni...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„BIBLIOTEKOS ŽMONĖS“: Laima Bagdanavičienė ir jos raštų raštai

Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai – 30!

Alytaus  Jurgio Kunčino biblioteka šiemet mini veiklos 30-metį. Jį kartu su jumis švęsime visus metus, pristatydami iniciatyvas „Bibliotekos žmonės“, „Kiti veidai“, „Įdomu žinoti“, bibliotekos istoriją nuotraukų, vienos knygos parodose, skaičiuodami literatūrinius sveikatos žingsnius, rengdami susitikimus su rašytojais ir  menininkais.

Šie metai prasidėjo jubiliejumi. Prieš 30 metų, 1993 metais sausio 1 dieną, Alytuje buvo įregistruota viešoji biblioteka, po daugiau nei dešimtmečio gavusi Jurgio Kunčino vardą.

„Tokią sukaktį dera minėti ištisus metus – prisiminti, džiaugtis, kurti, dovanoti ir svajoti“, – mintimis dalijasi bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė. Anot jos, „tai – ne tik pačios bibliotekos, bet ir bendruomenės jubiliejus, kurį norime paminėti įvairiomis formomis“.

Biblioteka – tai erdvė, kur susitinkame ir išsiskiriame kažkuo praturtėję. Moterys ir vyrai. Vaikai ir seneliai. Svajokliai ir cinikai. Darboholikai ir „maistoholikai“. Smalsuoliai ir drovuoliai. Visi..

„Bibliotekos žmonės“ – tai iniciatyva, kuria norime parodyti mažiau pažįstamą žmogaus pusę. Sumanymo esmė – pristatyti tas ir tuos bibliotekos darbuotojus, kurie dirbo, dirba, kurie be tiesioginio darbo dar turi įvairiausių pomėgių. Taip pat ir skaitytojus – tuos, kurie skaito nuo pat bibliotekos įkūrimo dienų, tuos, kurie skaito ištisomis šeimomis, tuos, kurie kažkuo ypatingi.

Pirmoji pažintis jau sausio 17-ąją

Rubrikoje „Bibliotekos žmonės“ – sausio asmenybė. Susipažinkite: Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos tylioji kruopštuolė – veiklos administratorė Laima Bagdanavičienė. Nors jos darbas lankytojams dažniausiai nematomas, tačiau atsakingas rūpinimasis vidiniais dokumentais yra itin svarbus procesas, padedantis sklandžiai suktis pagrindinių bibliotekos veiklų ratui.

Šiuokart norime atskleisti ypatingą Laimos Bagdanavičienės pomėgį, kurio ji tikriausiai nė nepavadintų pomėgiu. Tai raštuotų pirštinių su rankovytėmis mezgimas – ir neeilinis gebėjimas, ir nuostabi, į kraują įaugusi, kartų kartas siekianti tradicija. Neapsakomos vidinės ramybės ir susikaupimo reikalaujantis amatas Laimos šeimoje perduodamas pagal moteriškąją liniją. Tokias pirštines savo jaunystėje 1948 m. mezgė ir dėvėjo Laimos mama Milda Asadauskaitė-Vaitonienė (g. 1931 m., Kudrinėlių km., Leipalingio vls.). Raštuotų pirštinių su rankovytėmis mezgimo tradicija užfiksuota Kudrinėlių km., Leipalingio vls. 1940–1950 metais. Gražiai ir atidžiai atlikti darbą Laimą išmokė mama Milda, kurią tokio paties kruopštumo mokė jos mama Juzė Švitraitė Asadauskienė (g. 1894).

Sausio 17-31 dienomis Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) veiks Laimos Bagdanavičienės megztų raštuotų pirštinių su rankovytėmis paroda „Pirštinė tavo rankai“.

Dzūkiški gražumai

Laima Bagdanavičienė tęsia giminės tradiciją ir stengiasi išlaikyti Dzūkijos kraštui būdingų raštų subtilumą. Vilnonius siūlus, spalvinius derinius, raštus moteris parenka ir dėlioja pati, vis pavartydama knygas apie mezgimą. Laima sakosi tradicinėmis mūsų krašto pirštinėmis susidomėjusi jau brandžiame amžiuje:

„Radau spintoje bene 70-ties metų senumo mamos naudotą mezgimo brošiūrą ir susidomėjau. Tada mama ir išsipasakojo apie tai, kaip ir ką ji megzdavusi. Pirmos mano pirštinės – su gyvybės medžiu. Po to numezgiau pirštines dukrai Eglei, giminaičiams ir taip prasidėjo – taip tos pirštinės mane ir „pagavo“. Būtent tokias tradicines pirštines pradėjau megzti gal prieš kokia dvylika metų, nors mezgu tai aš nuo pat vaikystės.“

Dobiliukai, kryžiukai, žirgeliai, eglutės – miela tautinė simbolika, vis kitaip Laimos išmezgama stebėtino smulkumo raštais. Moteris sakosi išmezganti ir lelijas, nors jos gal ir nelabai dzūkiškos, bet jas mėgusi mama. Simboliška, kad parodoje yra ir paskutinis Laimos mamos mezginys – mažos pirštinaitės proanūkei.

Tautodailės magija ir „Aukso vainikas“

Laima Bagdanavičienė yra tapusi Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus nare, o jos megztos pirštinės pateko į mūsų šalies aukso fondą. Lietuvos etninių tradicijų puoselėjimas 2021 metais Laimai atnešė regioninės parodos-konkurso „Aukso vainiko“ apdovanojimą.

Tautodailininkė sakosi, kad „ji pati tikrai nebūtų dalyvavusi „Aukso vainiko“ konkurse“, jei ne Gintarė“. Laimos bičiulė muziejininkė-dailininkė Gintarė Markevičienė džiaugiasi, kad jos kuklus padrąsinimas virto tokiu gražiu rezultatu. Kiek nedaug kartais reikia, kad padarytum išties daug...

„Man paskolino knygą apie tradicines lietuvių juostas. Ten yra raštų schemos ir aš šiuo metu daugiausia renkuosi raštus iš tų juostų – į vieną porą pirštinių sudėlioju kokių trijų juostų fragmentus. Procesas užtrunka, nes raštų yra begalybė. Aš kryptingai ir tendencingai renkuosi tiktai dzūkiškų juostų raštus. Dar panaudoju man patikusius tradicinių lovatiesių raštų elementus iš knygos „Dzūkų divonai“, – pasakoja Laima Bagdanavičienė ir priduria: – savo darbų aš neparduodu, o darau, nes man tiesiog labai patinka pats procesas.“

Raštų raštai ir kiti dideli mažmožiai

Laima sakosi turinti daugybę pomėgių, tačiau visus juos aprėpti kartais nebeužtenka dviejų rankų. Pirštinių mezgimas – išskirtinai žiemos vakarų užsiėmimas, o vasarą ir taip darbų netrūksta, namų ir sklypo puoselėjimas pasiglemžia beveik visą laisvalaikį. Be kitų užsiėmimų Laima dar yra įgudusi siuvėja, o jos naujausias pomėgis yra skiautiniai – lovatiesės, užuolaidos. Šie siuviniai reikalauja preciziško tikslumo ir matematikos. Viename Laimos skiautinyje – apie 1300 medžiagos gabaliukų, tad vos milimetro netikslumas vienoje vietoje galėtų nepataisomai iškreivinti visą darbą.

„Laimos pomėgis pasigaminti daugelį dalykų apgaubtas kūrybiškumu. Prigimtinė spalvinė klausa, saiko pajautimas, neperkrovimas, ramybė ir subtilumas – tai savybės, kurios žavi.  Viskas dvelkia ramybe, subtilumu: ar megztos pirštinės, ar pasisiūta suknelė, kostiumėlis, ar rankomis, senuoju būdu pasiūti marškiniai, ar iš  skiautelių sukurta antklodė, – taip apie Laimą pasakoja Gintarė Markevičienė ir dar paatvirauja: – tai nepaprastai draugiškos sielos žmogus, kuris visada išklausys, patars. Ir svečią, ir draugą pasitiks savo namuose kvepiančiu, labai gardžiu pačios iškeptu šimtalapiu.“

„Išeisiu į pensiją – siūsiu skiautinius“, – sako apie naujausią savo pomėgį Laima. Tačiau bibliotekos kolektyvas šypsosi, nes pensija ne taip jau ir arti, tad kolegiška bendryste bibliotekoje dar bus galima džiaugtis ne vienerius metus.

Laimos Bagdanavičienės megztų raštuotų pirštinių su rankovytėmis paroda bibliotekoje veiks dvi savaites. Suskubkite pamatyti!

Jūratė Čėsnaitė

Zitos Stankevičienės nuotr.

Vidzgirio bibliotekoje įvyko simbolinė pamoka, skirta Laisvės gynėjų dienai atminti

Jau beveik metus besitęsiančio baisaus ir grobuoniško karo Ukrainoje fone Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – yra dar svarbesnė ir aktualesnė...Mums prieš 32 metus prie Televizijos bokšto pavyko apginti Lietuvą, o ukrainiečiai dar tebetęsia kovą už savo, o kartu ir už mūsų bei viso demokratinio pasaulio laisvę.

Sausio 13-osios rytmetį Vidzgirio bibliotekoje įvyko Alytaus „Volungės“ progimnazijos septintokų pilietiškumo pamoka „Istorija gyva“, skirta Laisvės gynėjų dienai atminti. Pilietiškumo pamoką mokiniams vedė mokytojai Silvija Cegialienė ir Gintautas Semeška.

Renginio metu moksleiviai atidavė pagarbą Sausio 13-osios didvyriams. Mokiniai atsistoję garsiai perskaitė visų 14 žuvusių žmonių pavardes, įvardijo, kiek jiems tuo metu buvo metų, kas jie buvo, kokiomis aplinkybėmis tragiškai žuvo...Vėliau didvyriai buvo pagerbti tylos minute.

Septintokai turėjo unikalią galimybę išgirsti gyvo 1991 m. įvykių liudininko, kovojusio Laisvės gynėjų gretose ir 1991 m. gynusio Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio atsargos majoro Vytauto Devyžio prisiminimus.

Ši pilietiškumo pamoka prabėgo taip greit, kad laikas tiesiog ištirpo, o mokiniai drąsiai uždavinėjo klausimus V. Devyžiui. O jų būta kuo įvairiausių: ar nebijojo, ar turėjo ir kokį turėjo ginklą, kiek jam tuo metu buvo metų...Pamokos metu buvo diskutuojama: Kas yra laisvė? Kokia jos kaina? O ar galima laisvę gauti veltui? Ar tai yra duotybė, ar už ją reikia mokėti labai didelę kainą – kartais net savo gyvybės...

Iš „Volungės“ progimnazijos septintokai į Vidzgirio biblioteką „atskrido“ su laisvės paukšteliais, kuriuos paženklino žodžiais, įprasminančiais LAISVĘ. Jie nutūpė šalia Šaltinių progimnazijos ugdytinių pieštų piešinių.

Smagu, kad Vidzgirio biblioteka galėjo prisidėti prie patriotinių vertybių puoselėjimo, nes – pilietiškumas bei pagarba istorinei praeičiai neatsiranda savaime – to reikia mokytis visur – namie, šeimoje, mokykloje...

 

Vidzgirio bibliotekos inf.

Gyvos atminties švieselės suplazdėjo bibliotekos languose

Sausio tryliktąją Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos languose sužibo žvakių švieselės. Iniciatyvai „Atmintis gyva, nes liudija“ vilnijant per visą Lietuvą, dešimčiai minučių centrinės bibliotekos ir visų filialų languose suplazdėjo šimtas vienybės, atminimo ir pergalės žvakučių. Liepsnelės languose simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

Pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ prisimename 1991 metų sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę.

2023 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyksta jau šešioliktą kartą. Kasmet minėjimas įgauna vis naują, ypatingą prasmę, nes keičiasi kartos ir, pasak žiniasklaidoje skambėjusios frazės, „laisvėje gimusios kartos Sausio įvykius pažįsta tik iš istorijos vadovėlių ir negausių dokumentinių kadrų“. Todėl labai svarbu perduoti žinią jaunajai kartai apie 1991 metų sausio įvykių svarbą ir prasmę mūsų valstybei.

Sausio 13-oji primena, kad laisvė nėra duotybė. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos bendruomenė visiems linki to niekada nepamiršti.

Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai – 30. Sveikinimai ir tortas!

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka šiemet mini veiklos 30-metį. Šia gražia proga įstaigos kolektyvą pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.

„Linkiu, kad biblioteka būtų atvira žmonėms ir ypač jaunimui ir, kad jaunimas skaitytų ne tik tai, ką jiems privaloma skaityti, o ir vėliau čia užsuktų ir atsivestų savo vaikus“, – sveikindamas bibliotekos kolektyvą sakė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.

Mero pavaduotoja J. Šukevičienė linkėjo, kad ir paminėjus veiklos trisdešimtmetį biblioteką lydėtų sėkmė ir visi užsibrėžti tikslai būtų lengvai pasiekiami. „Pas jus visuomet gera ir jauku. Visam kolektyvui didžiausi sveikinimai ir linkėjimai“, – pridūrė mero pavaduotoja.

„Biblioteka visais laikais buvo pats svarbiausias kultūros židinys. Visi, kurie užsuka į bibliotekoje vykstančius renginius, žino, kad ši įstaiga yra labai svarbi. Tas židinys tegu dar ilgai neužgęsta. Lai jis būna nesvarbu kur, bet svarbu, kad jūs būtumėte pilni optimizmo, energijos ir noro kurti ir būti svarbia kultūros dalimi“, – sveikindama bibliotekos bendruomenę gražios sukakties proga sakė Kultūros skyriaus vedėja V. Liaukuvienė.

Alytaus J. Kunčino bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė teigė, kad Alytaus miestui reikalinga jį reprezentuojanti biblioteka, kurioje po vienu stogu tilptų ir suaugusieji, ir vaikai.  Kalbėdama apie šiemet bibliotekoje vyksiančius renginius, bibliotekos vadovė akcentavo, kad šie metai bus bendruomeniški – skirti pažinti į biblioteką užsukančius skaitytojus  ir čia dirbančius žmones, vyks Lietuvių kalbos dienoms paminėti skirti renginiai ir kitos iniciatyvos.

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Tylos patyrimai su fotografu Simu Martinoniu

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atverta jauno savito menininko Simo Martinonio fotoparoda „lieku 1“. Autorius sakosi, kad tiek daug žmonių dar nėra atėję į jokį jo darbų pristatymą, o fotografijų parodų jis yra surengęs ne tiek ir mažai – šioji jau aštunta. Na, ką čia bepridursi – alytiškiai smalsūs ir svetingi, o jaunas fotomenininko amžius ir nuoširdus atvirumas į renginį bibliotekoje priviliojo ne tik senuosius „fotografijos vilkus“, bet ir eksperimentuojantį jaunimą.

Simo laisvė kurti

Montažo režisierius ir fotografas Simas Martinonis gyvena ir kuria Vilniuje. Yra išbandęs tiek skaitmeninę, tiek analoginę fotografiją, 30-ies vienetų tiražu išleidęs analoginės fotografijos fotoalbumą „Begyvybės Erdvės. Fotografika.“ ir 50-ties vienetų tiražu – originalų fotodienoraštį „LACUNA.“

„Myliu fotografiją ir joje slypinčias abstrakcijas, fragmentus, linijas, negatyvias erdves. Fotografija kartu ir mano sielos vaistai, nes ji neverčia manęs kitiems atsiskaityti, bandyti kažką įrodyti ar pagrįsti dėl ko priėmiau vienokį ar kitokį kūrybinį sprendimą. Esu laisvas kurdamas ir dalindamasis kūryba su kitais“, – sako jaunasis fotomenininkas.

Simo fotografijų parodų, kurių dauguma buvo surengta Vilniuje, pavadinimai dvelkia paslaptimi ir yra kiek melancholiški: „Ne Visai Realu“, „Tylumos“, „lieku 1“. Pastaroji paroda žiemos pradžioje buvo eksponuota Paliesiaus dvare, o po Naujųjų atkeliavo tiesiai į Alytaus biblioteką.

Simo tyla ir muzika

Skaitmeninėse „lieku 1“ fotografijose – į gilią tamsą panirę urbanistiniai vaizdai, kuriuos jaunasis fotomenininkas užfiksuoja naktinėdamas mieste. Tyla mėnesienoje Simui atveria pribloškiančius patyrimus.

„Naktimis, kai miestą aplanko tyla, su ja ateina jausmas, kad likau vienas – atsiranda erdvės. Viduje ir išorėje. Šis itin ribotas tarpelis paroje – mano produktyvumo laikas. Jo metu būnu savimi, nieko neįpareigotas ieškau, stoju, grįžtu, laukiu ir vėl einu... kuriu, patiriu tylą, vienatvę, nerimą. Klajodamas mėnesienos nušviestais keliais ir slapstydamasis jos kuriamuose šešėliuose kartas nuo karto susitinku kadrą. Štai tokie susitikimai nugulė ant popieriaus ir tapo šia paroda“, – atvirauja parodos autorius.

Galbūt tyla į Simo potyrius taip jautriai įsismelkia todėl, kad jis sakosi šiaip beveik visą laiką gyvenąs muzikoje:

„Aš muzika gyvenu nuo tada, kiek tik save pamenu. Fotografuoju su muzika, redaguoju su muzika, net ir mąstau su muzika. Muzika be perstojo yra su manim – tiek fone, tiek pirmam plane. Man ir fotografija yra tam tikra muzikos forma.“

Vienui vienas

Simas Martinonis sakosi „tikrą“ fotoaparatą į rankas paėmęs prieš daugiau nei ketverius metus, šiuo metu fotografuojantis sau ir šiame procese jam draugijos nereikią, mat kurdamas jis jaučiąs laisvę. Tačiau aplinkinių reakcija, kad ir kokia ji bebūtų, yra stimulas keistis, kurti, judėti unikaliu keliu.

Fotografijos „guru“ Vytautas V. Stanionis, užsukęs į parodos atidarymą padrąsinti jaunojo autoriaus, pasisakė gana lakoniškai:

„Įžengus į šią pažįstamą bibliotekos salytę ir žvilgsniu perbėgus tai, kas yra ant sienų, pirmas įspūdis buvo, kad tai yra „veidas“, kad tai, kas čia pakabinta turi savo „veidą“ ir yra individualu.“

Visiems netikėtai Vytautas V. Stanionis čia pat spontaniškai suimprovizavo vieno autoriaus ir vienos fotografijos lakšto performansą, pagilinantį suvokimą, kad Simas net ir pilnoje žmonių salėje yra vienui vienas.

Sveikindama Simą savo parodai eksponuoti pasirinkus būtent Dzūkijos sostinės bibliotekos erdves vicemerė Jurgita Šukevičienė pasidžiaugė, kad Alytaus bendruomenė tikrai myli menininkus ir kultūrą.

Simo Martinonio fotografijų paroda „lieku 1“ Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki sausio 28 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Per 2023-ųjų slenkstį – drauge su Jūsų biblioteka...

Visi nuščiuvę sustojame prie Naujųjų Metų slenksčio. Žingsnis į ateitį – magiškas akies mirksnis tarp dviejų sekundžių, priklausančių skirtingiems metams – kitiems pasauliams. Šiek tiek susimąstymo, šiek tiek nerimo, šiek tiek naujų lūkesčių ir labai daug dėkingumo už tai, ką turime...

***

Ateinantys metai Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai ypatingi – švęsime jos 30-ąją sukaktį. Trisdešimt metų – tai virtinė mažų akimirkų, kupinų rūpesčio, kūrybiškumo, atidaus darbo ir pasitikimo šypsenų. Daugybė stebuklų, kuriuos priimame iki širdies gelmių ir kuriais džiaugiamės, galėdami pasidalinti su Jumis.

***

Mieli mūsų skaitytojai ir lankytojai,

esame Jums dėkingi už bendrystę, įveiktus skaitymo iššūkius, įstabią kelionę per lygiai penkiasdešimt šiemet mūsų erdvėse įvykusių renginių ir reginių.

Linkime Jums pastebėti kiekvieną minutę besiskleidžiančius stebuklus, pajusti neaprėpiamą vaizduotės ir pažinimo žaismą, kartu su mumis vėl ir vėl patirti neapsakomą skaitymo malonumą.

Ačiū, kad esate...

Su geriausiais linkėjimais –

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos bendruomenė

Bibliotekos komplektavimo ir katalogavimo skyrius rekomenduoja: 2022 m. gruodžio mėnesį gautos knygos

Kateřina Tučková romanas „Baltųjų Karpatų raganos“

Čekų meno istorikės, vertėjos ir rašytojos romanas yra įkvėptas istorijų apie išskirtinę moterų gyduolių giminę, gyvenusią Baltųjų Karpatų kalnuose. Į šias dievotojas, gebančias paprašyti Dievo pagalbos, apdovanotas ypatingomis galiomis ir iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis, kreipdavosi ne tik kaimynai, bet ir žmonės iš visos Moravijos bei tolimesnių kraštų. Žiniuonės gerai pažino vaistinius augalus, gydė lūžusius kaulus, gelbėjo įveikiant įvairius kūno ir dvasios negalavimus. Romano veiksmas plėtojamas sparčiai nykstančiame tradiciniame kaime, persmelktame komunistinės santvarkos realijų, pasakojimų apie traumuojantį režimo poveikį ir visa stebinčią saugumo akį. Skaitydami šią knygą pažinsime nepaprastas žiniuones, prisiminsime praeitį, mąstysime apie dabartį, atsilikimą ir pažangą, pastangas atsilaikyti prieš žlugdantį socialinį žmonių rūšiavimą ir atskirtį... Išsamiau

 


Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas „EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“

„EMMI“ - penktasis lietuvių poetės, prozininkės, muziejininkės biografinis romanas apie garsias Lietuvos literatūros asmenybes. Šios knygos pavadinimas sudarytas iš keturių pirmųjų Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterų vardų raidžių – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos. Autorė remiasi gausia archyvine medžiaga, ją nuosekliai tyrinėja ir literatūriškai išmaniai panaudoja niekur anksčiau neskelbtus faktus, priartinančius prie sudėtingos iškilios asmenybės. Vingiuojantis pasakojimas  atveria įvairialypį rašytojo santykį su motina Magdalena, skausmingai reagavusia į sūnaus santuoką, poetišką sielos giminystę su seseria Magdalena ir ilgesį, jai pasitraukus į Australiją, sudėtingus santykius su studente Emilija, po devynerių metų draugystės tapusia žmona ir į trisdešimt dvejus metus trukusią santuoką įsiterpusia kita studente Irena, įkvėpusia gražiausiems poezijos posmams ir palaikiusia sunkiausiomis gyvenimo valandomis. Skaitydami šią knygą žvelgsime į tolstantį klasiko laiką, jo asmenybę, prieštaringą ir nuostabą keliančią biografiją per santykį su keturiomis jam svarbiausiomis moterimis. Išsamiau

 


Rimanto Dimos lietuviškoji J. Pilsudskio biografija „Žavingasis šunsnukis“

Dažnam lietuviui Juzefas Pilsudskis – šunsnukis, klastingai atplėšęs Vilnių nuo Lietuvos, o kaimynams lenkams – valstybės atkūrėjas, beveik pusdievis. Bene didžiausias jo nuopelnas Europai – raudonosios ordos plitimo sustabdymas 1920 metais, Budiono raiteliams šuoliuojant į Berlyną kelti pasaulinės revoliucijos. J. Pilsudskio idėjos sukurti Tarpjūrio valstybių federaciją, kaip atsvarą Rusijos ir Vokietijos galiai, šiuo metu itin aktualios, nes pažangus pasaulis tebemėgina stabdyti Rusijos imperializmą. Šis iš žemaitiškos giminės kilęs žmogus jau prieš šimtą metų žinojo ir darė tai, ką per vargą  šiandien suvokia Vakarai ir daro Ukraina. Istorinė biografija parašyta savitu rašymo stiliumi, tekstas kupinas aštrokų vyriškų žodžių ir šiurkštoko humoro. Skaitykime šio „žavingojo šunsnukio“ lietuviškąją biografiją  ir pamėginkime įsivaizduoti jo vizijoje gimusią galingą federaciją nuo „jūrų iki jūrų“, apimančią Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją, Lietuvą... Ar Stalinas, Hitleris, Putinas drįstų tokią pulti? Išsamiau

 


Algimanto Juknos Giedriko knyga „Lemties broliai“

Tai trumpas Lietuvos istorijos kursas apie svarbiausius momentus, lėmusius tautos likimą, apimantis karą po karo, raudonąją okupaciją, trukusią 50 metų ir skaudžias jos pasekmes. Kiekvienai kartai Lietuvoje tenka kovoti už laisvę. Knygoje gausu partizanų prisiminimų, buvusių tremtinių ir politinių kalinių pasakojimų. Skaitykime apie žmones, pasipriešinusius primestam režimui, ginkluotą ir neginkluotą rezistenciją, pasiaukojimą Tėvynei ir jos žmonių laisvei. Išsamiau

 


Onos Drobelienės „Molinukų sakmės“

Subtiliai iliustruota knygelė skirta įvairaus amžiaus skaitytojams. Žinomos Lietuvos etnografės, pedagogės, tautodailininkės ir etnokultūrinių renginių organizatorės daininga dzūkiška šnekta parašytos sakmės gimė įkvėptos pasaulyje garsios Merkinės keramikės Rūtos Indrašiūtės molinukų: skulptūrėlių, puodynių, dubenėlių, ąsotėlių, ištapytų vaizdeliais ir gyvūnėliais. Knygelės puslapiuose atgijo ir apsigyveno vieversys, gandras, žaltys, neužmirštuolė... Knygelės pabaigoje esantis žodynėlis padės dzūkiškas sakmes lengviau suprasti. Tėvai ir vaikai, skaitydami šią knygelę, galės pramokti dzūkų tarmės, galbūt pamils jos šiltą ir dainingą skambesį, taps atidesni aplinkai ir išmintingesni, nes knygelės puslapiuose suras raktą nuo durų į paslaptingą mitų pasaulį. Išsamiau

 


Romos Blėkienės sudaryta „Profesijų enciklopedija“

Knygelė vaikams vaizdžiai apie įvairiausias profesijas. Pasidomėkit, tėveliams duokit paskaityti. Kiek daug sužinosit apie virėjus, mokytojus, veterinarus... Tikrai labai labai įdomiai aprašyta daug profesijų. Išsamiau

 


Rut Guðnadóttir romanas vaikams „Vampyrai ir kitos bėdos“

Paaugliams skirta knygutė apie vampyrus. Nes visada rasi įdomybių apie vampyrų gyvenimą. Skaitykit, mėgaukitės, stebėkitės, baisėkitės - juk tai apie VAMPYRUS. Išsamiau

 


Lietuvių liaudies pasaka „Gulbė karaliaus pati“

Šią knygelę bibliotekai dovanojo Japonijos ambasada. Naujasis knygos leidimas yra ypatingas, nes tekstas atspausdintas lietuvių ir japonų kalbomis. Stebuklinę lietuvių liaudies pasaką į japonų kalbą išvertė Mitsuko Nakagome. Skaitykime šią knygelę ir gėrėkimės subtiliomis dailininkės Sigutės Valiuvienės iliustracijomis, egzotiškais japonų rašmenimis. Gal kam nors pavyks perskaityti pasaką ne tik lietuvių, bet ir japonų kalba? Išsamiau

 


Bruce D. Perry tikros vaikų istorijos „Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro užrašų“

Vaikų psichiatras Bruce D. Perry padeda vaikams, susidūrusiems su neįtikėtinu siaubu: išgyvenusiems genocidą, patyrusiems artimųjų smurtą, nepriežiūrą ir emocinį abejingumą, pagrobtiems, gyvenantiems su vienu iš tėvų arba visai be jų... Pasakojamos tikros vaikų istorijos paaiškinant, kas nutinka vaikų smegenims patiriant stiprų neigiamą stresą. Atskleidžiami netikėti būdai, kurių reikia imtis, siekiant palengvinti tų vaikų išgyvenamą skausmą ir padedant jiems užaugti sveikais žmonėmis. Knyga verta gerų žmonių, esamų ir būsimų tėvų, globėjų, ugdytojų, socialinių darbuotojų, terapeutų, įstatymų leidėjų, teisininkų... dėmesio. Skaitykime šią knygą ir gal perprasime mokslą apie protą, meilės ir švelnumo galią, gydančią net ir skaudžiausiai sužeisto vaiko sielą, sužinosime, ko gali mus išmokyti traumuoti vaikai apie netektį, meilę ir gijimą. Išsamiau

 


 

TBA burtažodis, suvienijęs skaitytojų bendruomenę

Tarpbibliotekinis abonementas (TBA) – knygų dalijimosi tarp šalies bibliotekų paslauga, kuria naudojantis viena biblioteka skolina dokumentus kitai. Nors ši paslauga visuomenei teikiama jau ne vienerius metus, nuo šių metų spalio 1 d. ji dar patrauklesnė – norimą knygą ar leidinį iš kitos bibliotekos galima užsisakyti visiškai nemokamai. Tad ir kiekvienas alytiškis, neradęs norimos knygos savo bibliotekoje, gali nesudėtingai ją užsisakyti iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos.

Užčiuopę šį patogumą nemokamai naudotis didžiuliu jungtiniu visos Lietuvos knygų fondu, alytiškiai aktyviai plečia savo pažinimo galimybes. Pašėlę siųsdintis norimas knygas iš kitų bibliotekų Dzūkijos sostinės skaitytojai jau spėjo „uždirbti“ garbingą įvertinimą. Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai 2022 metais skirta Vilniaus regiono bibliotekų tarybos padėka už atnaujintos tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslaugos proveržį. Argi ne šaunu?

Studijoms, darbui ar pomėgiams prireikus reikalingos literatūros ir pasigedus jos bibliotekos knygų lentynose, siūlome ir toliau mielai naudotis TBA paslauga. Tai – greita, paprasta, patogu ir nemokama.

Dėl dokumentų užsakymo iš kitų bibliotekų kviečiame kreiptis į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos periodikos skaityklos bibliotekininkę Vidą Veličkienę (el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. Nr. (+370 315) 32 446). Ji jums padės surasti norimą knygą, o parsiuntus ją, informuos ir išduos.

Kviečiame pasinaudoti TBA galimybe ir taip prisidėti prie tvaresnės aplinkos, skatinančios dalijimosi ekonomiką. Tarpbibliotekinis abonementas – tai lyg savotiškas tvarus socialinis tinklas, vienijantis skaitytojų bendruomenę.

Bibliotekos komplektavimo ir katalogavimo skyrius rekomenduoja: 2022 m. gruodžio mėnesį gautos kompaktinės plokštelės

Pasaulinės gerumo dienos (lapkričio 13 d.) proga Sigutis Jačėnas kvietė paremti iniciatyvą – padovanoti Lietuvos viešosioms bibliotekoms VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleistus kompaktinių plokštelių rinkinius. Šios Pasaulinės gerumo dienos iniciatyvos rezultatas – kompaktinės plokštelės padovanotos net 36 bibliotekoms. Viena iš laimingųjų – Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka! Nuoširdus AČIŪ Sigučiui Jačėnui už kilnias iniciatyvas ir dėmesį mūsų bibliotekai.


Julijos Jačėnaitės autorinių dainų albumas „Moon Moods“

„Moon Moods“ – tai debiutinis dainų kūrėjos ir atlikėjos Julijos Jačėnaitės autorinių dainų albumas, įrašytas drauge su žinomais Anglijos muzikantais (Alan Law, Stephen Glendinning, Alexys Alfaro, Joel Brown, Paul Grainger, Paul Gowland, David French, Katy Trigger, David Manasse) ir kolegomis iš Lietuvos (Giedrė Kilčiauskienė, Kęstutis Pavalkis, Vytis Smolskas). Dainų tekstai: Julijos Jačėnaitės, Ilzės Butkutės, Šarūno Bernatavičiaus. Pasimėgaukime melodingomis laimės ir skausmo, džiaugsmo ir liūdesio dainomis, kurių pagrindas – džiazas. Išsamiau


Sigučio Jačėno albumas „Virš viso pasaulio“

Klausydami kompaktinės plokštelės „Virš viso pasaulio“ išgirsime Sigučio Jačėno (aktoriaus, režisieriaus, kultūros projektų iniciatoriaus, skaitovo, dainų autoriaus ir atlikėjo, renginių scenarijų autoriaus, režisieriaus ir vedėjo, televizijos bei radijo laidų rengėjo, prodiuserio ir leidėjo...) atliekamas dainas ir skaitomas rinktines pasaulio pasakas. Turinyje:
•    Liudviko Ježio Kerno „Ferdinandas Nuostabusis“,
•    Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“,
•    Natanielio Niumano „Kamilės ir Domo kosminiai nuotykiai,
•    Hanso Kristiano Anderseno „Pasakos“.
Bendra garso įrašo trukmė – 8 valandos. Palepinkime vaikus išskirtine vaikų literatūra. Išsamiau


Kristijono Donelaičio poema „Metai“, pasakėčios, eilėraščiai

Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, pasakėčias ir eilėraščius skaito Klaipėdos aktoriai Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Dainuoja Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė Ramunė Pečiukonytė. Pasinaudokime galimybe prisiminti Vyžlaukio „viežlybuosius“ ir „nenaudėlius“, išklausyti vieno savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasiko, sukūrusio Prūsijos lietuvininkų epą  Kristijono Donelaičio visą literatūrinį palikimą, sukauptą vienoje kompaktinėje plokštelėje. Išsamiau


Rūtos Staliliūnaitės dviejų archyvinių garso įrašų rinkinys „Valanda kai esi...“ ir „Pirmoji mano vaikystės knyga“

Kompaktinėje plokštelėje „Valanda kai esi...“ skamba Onės Baliukonytės, Gražinos Cieškaitės, Aldonos Puišytės ir Dalios Saukaitytės lyrika, atverianti šiuolaikinės moters sudėtingą, prieštaringą ir gilų pasaulį. Visų keturių poečių lyriką skaito Rūta Staliliūnaitė, fortepijonu skambina kompozitorius Julius Andrejevas.
Kompaktinę plokštelę „Pirmoji mano vaikystės knyga“ Rūta Staliliūnaitė dedikavo Mamos ir Tėvo atminimui, vedusiems „Skudurinės Onutės“ pamokų keliais. Džonio Griuelo „Skudurinės Onutės pasakėles“ skaito Rūta Staliliūnaitė, autorines dainas dainuoja Ilona Papečkytė.
Įsiklausykime ir pasikvieskime vaikus įsiklausyti į vienos ryškiausių visų laikų lietuvių teatro ir kino aktorės skaitomus tekstus. Išsamiau


Marinos Cvetajevos poezijos albumas „Viešpats mano – laikas...“ («Господин мой – время…»)

Marinos Cvetajevos eilėraščius ir poemų fragmentus originalo (rusų) kalba skaito aktorė Dalia Rasa Jankauskaitė, kompozitorių K. Debiusi, V. Jakubėno, F. Kupereno, V. A. Mocarto, F. Šopeno, S. Vainiūno kūrinius fortepijonu skambina prof. Birutė Vainiūnaitė. Pasiklausykime tiesios, laisvę įkūnijančios poezijos, nepaisančios laikmečio ar mokyklos diktuojamų normų, nuolat siekiančios peržengti žodžių, strofų, eilėraščio, meno ribas, nes mums pavyko sulaukti laikų, kuomet ją galima skaityti ir klausyti laisvai... Išsamiau


 

 

 

Alytaus Jurgio Kunčino
viešoji biblioteka

Biudžetinė įstaiga
Adresas: Seirijų g. 2, 62116 Alytus
Juridinių asmenų registras
Kodas: 188205340

Apie Mus

Informacija

Mūsų kontaktai

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.