Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – ne tik bibliotekų darbuotojų, bet ir jų lankytojų labai laukiama šventė, kuri tradiciškai vėl vyks balandžio 23–29 dienomis. Šia Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) organizuojama ir visas šalies bibliotekas vienijančia iniciatyva siekiama skatinti skaitymą, kviesti bendruomenes lankytis renginiuose ir prisijungti prie įvairių iniciatyvų, pristatyti visuomenei Lietuvos bibliotekininkų profesiją, o taip pat – paskatinti pačius bibliotekininkus švęsti savo profesiją. 

Nuo 2001 m. minimos jau 26-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tema šiemet – „Skaityk tarp eilučių“, kviečianti sužinoti daugiau apie bibliotekininkų profesinį įsipareigojimą priešintis visų formų cenzūrai, remti visuomenės skaitymo laisvę bei teisę į kokybišką ir patikimą informaciją.

„Labai reikšminga šių metų tema. Šiandien, kai informacijos srautai tampa vis intensyvesni, o dezinformacijos – agresyvesni, bibliotekos visomis išgalėmis siekia išlikti patikimais informacijos ir žinių šaltiniais. Esame atsakingi už visuomenės skaitmeninio raštingumo stiprinimą, gebėjimą ugdyti atsparumą dezinformacijai. Stengiamės plėtoti ir garantuoti prieigą prie kokybiškos informacijos šaltinių“, – šios savaitės temos svarbą pabrėžia Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė ir kviečia dalyvauti bibliotekos organizuojamose veiklose.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginių programa:

Balandžio 22 d. 17 val. Susitikimas su poliglotu Gediminu Degėsiu ir lengviausios pasaulyje kalbos – ESPERANTO pirmoji pamoka bendruomenei (AJKVB, Seirijų g. 2).

Balandžio 23 d. 11 val. Edukacija senjorams „Kas už durų?“ (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2).

Balandžio 27 d. 11 val. Diskusija „Kaip šiuolaikinis žmogus supranta Ezopo kalbą“. Informacija ir registracija: tel. +370 315 39 523 (Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21).

Balandžio 27 d. 13 val. Neringos Dangvydės knygos „Plėšytojas“ pristatymas (AJKVB, Seirijų g. 2).

Balandžio 28 d. 10.30 val. Integruota pamoka-renginys „Knyga – mano nuotykis“ (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12).

Balandžio 28 d. 17 val. Žymaus Lietuvos pedagogo, technikos mokslų daktaro Bronislovo Burgio knygos „Aukščiau – tik dangus“ pristatymas (AJKVB, Seirijų g. 2).

Balandžio 29 d. 18 val. Keliautojos, tinklaraštininkės Gretos Volosevičiūtės kelionių romano „Kodėl gi ne?“ pristatymas (AJKVB, Seirijų g. 2).

Kviečiame Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę švęsti kartu su Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka!

Balandžio 29 d. 18 val. Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę užvers keliautoja, knygų blogerė Greta Volosevičiūtė. Ji pristatys savo debiutinį kelionių romaną „Kodėl gi ne?“. Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Greta Volosevičiūtė – keliautoja, literatūros mylėtoja, knygų tinklaraštininkė. Apie savo įspūdžius internete rašo jau beveik 15 metų. Yra nuėjusi šv. Jokūbo kelią ir savarankiškai apkeliavo kelias dešimtis šalių. Noras dalintis meile kelionėms ir literatūrai neblėsta, taip ir gimė šis, abi jos mylimiausias veiklas apjungiantis kelionių romanas.

Apie knygą: 

Fausta, pirmąsyk nusileidusi už Atlanto, susiduria ne tik su naujomis kultūromis ir žmonėmis, bet ir su savimi – savo troškimais, baimėmis, svajonėmis bei ieškojimais. Tada dar įsibaiminusi paauglė nenutuokia, kiek daug ši kelionė jai suteiks. Ir kad ji ten dar sugrįš – tik jau suaugusi moteris, ir būdama ten antrąsyk išmoks daug pamokų, o svarbiausia – ką iš tiesų reiškia mylėti, net kai mylėti sunku.

Kelionės įspūdžiai čia persipina su Faustos vidiniu pasauliu, aprašomos vietos apjungia praeities ir dabarties patirtis bei atskleidžia veikėjų vidinius išgyvenimus.

Prisimenu, kažkada su vaikystės drauge kalbėjome, dėl ko verta gyventi. Draugė tuo metu jau keliavo, o aš dar nieko nebuvau mačiusi. Ji porino, kad verta gyventi dėl saulėlydžių ar saulėtekių, stebimų su tinkamais žmonėmis. Dėl naujų skonių netikėtose vietose. Dėl pasidalintų vynuogių su pirmą kartą matomu žmogumi. Ir tik vėliau supratau, kokia ji buvo teisi. Man atrodo, verta gyventi dėl ispanų kalbos pamokų, kurios spontaniškai įvyksta Malagoje, atsidūrus siauroje gatvelėje ir niekam neprisimenant, kad ispaniškai šypsena yra sonrisa. Dėl šokių palei romėnų teatrą iki paryčių (kitą dieną kitame mieste tiesiog užmiegi ant suoliuko)... Dėl pakeleivių, su kuriais kalbiesi atsišliejęs į bažnyčios sieną ir geri vyną iš paprastos, kone sovietinės stiklinės, ir tiems sutiktiesiems lieji širdį...

Kviečiame visus, kam artima kelionių dvasia, taip pat savęs ieškojimo bei meilės temos!

Ar kada nors norėjote pažiūrėti praleistą mėgstamą laidą, pasitikrinti orus ar pamatyti, kaip šiandien atrodo Jūsų gimtoji gatvė, bet nedrįstate prisiliesti prie kompiuterio?

Kviečiame į pirmąjį susitikimą, skirtą senjorams!

Mes neskubėsime, nesimokysime sudėtingų terminų ir kartu, žingsnis po žingsnio, prisijaukinsime technologijas.

Ką veiksime pirmo susitikimo metu?

• Susipažinsime su kompiuteriu be jokios baimės.
• Išmoksime internete surasti tai, kas Jums įdomu (nuo receptų iki koncertų).
• Mėgausimės arbata, sausainiais ir maloniu pokalbiu.

DATA: balandžio 16 d., ketvirtadienį.

VALANDA: 11:00 val.

VIETA: Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos mokymų klasė, Seirijų g., 2, Alytus.

SVARBU: Kadangi vietų skaičius ribotas, prašome registruotis iš anksto užsukus į biblioteką arba paskambinus tel. +370 315 73 124.

Nėra ko bijoti – mokysimės visi kartu!

2 d.

1736 metų balandžio 2 dieną gaisras nuniokojo Pirmą Alytų.

15 d.

1956 metų balandžio 15 dieną Pivašiūnuose, Alytaus rajone, gimė Lietuvos kino teatro ir kino aktorius, Kultūros ir meno premijos laureatas Sigitas Jakubauskas. 1977 metais baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Dirbo Šiaulių dramos teatre. 2018 metais sukūrė Juozapo personažą Alytaus miesto teatro spektaklyje „Pamatai iš Mindaugo pilies. Netikras akmuo“ (rež. Arvydas Lebeliūnas). Vaidybiniame filme „Labas rytas, Alytau!“ (rež. Arvydas Kinderis) atliko pagrindinį vaidmenį. Mirė 2025 metų sausio 8 dieną Šiauliuose.

1946 metų balandžio 15 dieną Butrimiškių kaime, Alytaus rajone, gimė sporto žurnalistė, konkurso „Auksinė plunksna“ laureatė, Aleksandro Krukausko premijos laureatė (2008), knygų sporto tema autorė, Lietuvos 80 m. barjerinio bėgimo čempionė, daugkartinė prizininkė Marytė Marcinkevičiūtė.

17 d.

1941 metų balandžio 17 dieną Kaune gimė gydytoja kardiologė Sigita Lipovienė-Narbutaitė. Nuo 2011 m. gyveno Vilniuje, rašė atsiminimų knygas. Mirė 2017 metais Vilniuje.

1991 metų balandžio 17 dieną įkurta Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinė (dab. KASP Dainavos 1-oji rinktinė). Rinktinės vadu paskirtas Arūnas Dudavičius.

18 d.

1906 metų balandžio 18 d. Rymiškių kaime, Smilgų valsčiuje, Panevėžio apskrityje, gimė rašytojas, pedagogas, vertėjas Jonas Šukys. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete prancūzų filologiją, po studijų mokytojavo Sedoje, Alytuje, Kaune, gilino žinias Sorbonoje. Mirė 1987 metų sausio 31 dieną.

1931 metų balandžio 18 dieną Kampiškių kaime (dab. Prienų r.) gimė biologas, rašytojas, pedagogas, kolūkio pirmininkas Pranas Sasnauskas. 1972 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, dirbo Butrimonių vidurinės mokyklos direktoriumi, nuo 1975 m. – Alytaus rajono Obelijos kolūkio pirmininku. Mirė 2011 metų rugsėjo 30 dieną.

22 d.

1931 metų balandžio 22 dieną pašventinti statomo Alytaus apskrities valdybos pastato pamatai. Šventino klebonas kunigas P. Baltrušaitis.

23 d.

1906 m. balandžio 23 dieną Meškučiuose, Marijampolės apskrityje, gimė pedagogas, kalbininkas Stasys Barzdukas. 1941–1944 m. Alytaus gimnazijos direktorius, pasaulio lietuvių bendrijos valdybos penktasis pirmininkas (1969–1973), 1973 m. Vašingtone (JAV) išrinktas Pasaulio lietuvių bendruomenės garbės pirmininku. Mirė 1981 metų rugsėjo 13 dieną Klivlende, JAV.

26 d.

1926 metų balandžio 26 dieną Virbalio parapijoje gimė publicistas, poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Stasys Kudirka. Mirė 2007 metų rugsėjo mėnesį.

1796 metų balandžio 26 dieną Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Daugams Magdeburgo teises ir herbą.

27 d.

1946 metų balandžio 27 dieną Alytuje gimė Kauno technologijos universiteto docentas Ramutis Krančiukas. Mokėsi Alytaus vidurinėje ir muzikos mokyklose, studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) Mašinų gamybos fakultete. Parengė daugiau kaip 60 mokslo ir mokymo metodikos darbų, 3 išradimų autorius. Literatūroje pradėjo reikštis nuo 1980 metų.

1976 metų balandžio 27 dieną Dauguose, Alytaus rajone, gimė literatė, barmenė Gitana Doškutė-Juonienė. 2002 metais išvyko gyventi ir dirbti į Italiją.

28 d.

1931 metų balandžio 28 d. gimė ilgametis Alytaus vyno ir šampano gamyklos (dabar „Alita“) generalinis direktorius Juozas Daukšys. Tituluojamas lietuviško šampano krikštatėviu, Alytaus miesto garbės pilietis (2013 m.). Mirė 2023 metų rugsėjo 8 dieną Alytuje.

29 d.

1881 metų balandžio 29 dieną Raižiuose, Butrimonių valsčiuje, Trakų gubernijoje (dab. Alytaus r.), gimė Raižių mečetės imamas Adomas Chaleckas. Mirė 1965 metų birželio 21 dieną Raižiuose.

30 d.

1931 metų balandžio 30 dieną Mokolų Naujienos kaime, Marijampolės apskrityje, gimė pedagogė, poetė, dramaturgė, prozininkė Salomėja Kaknevičienė. Vilniaus pedagoginiame institute įgijo anglų kalbos mokytojo specialybę. Gyvena Punioje, Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“ ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė.

Skaitomiausių bibliotekų autorių tandemas sugrįžta! Balandžio 9 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks Irenos Buivydaitės ir Jolitos Herlyn antrojo bendro kūrinio – romano „Tango šokamas dviese“ pristatymas.

Antroji moterų kartu sukurta istorija pulsuoja argentinietiškojo tango siautuliu, stebina kino filmo vertais siužeto posūkiais ir, kaip visada, artimais bei atpažįstamais likimais. Tai istorija apie lemtingus pasirinkimus, santykių meno subtilybes, draugystę, kaltę, atleidimą ir, žinoma, apie meilę bei pastangas mokytis tango šokti dviese.

Apie knygą:

Ak, ta Buenos Airių magija! Klaidžiojimai senamiesčio labirintais, bučiniai po žibintais… Ir tango, tango, tango – kavinėse, šokių aikštelėse ir tiesiog gatvėje, vos pasigirdus geismingiems akordeono garsams...

Meilė tango šokiui jaunystėje nuvilioja choreografę Lijaną, o vėliau ir jos dukrą Gedvilę, į Argentiną. Ten, kur muzika kaitina kraują, įsiplieskia ir aistra partneriui. O Gedvilės anyta Nomeda studentavimo laikais nuotykių troškulį malšina kelionėse į Jugoslaviją su gerokai vyresniu Manfredu. Atrodo, kad tarp jų įsižiebusi kibirkštis turėjo baigtis kaip pasakoje: „ilgai ir laimingai…“.

Tačiau likimas, sveikas protas ir tetos iš Argentinos slaptas planas viską sudėlioja savaip.

Trys moterys. Trys likimai:

Lijana seniai suprato, kad kartais neverta trokšti nepasiekiamos žvaigždės, kai šalia tyli, bet tikra ir patikima meilė.

Gedvilė mano, kad santuoka tėra nepavykęs eksperimentas, ir nusprendžia atgaivinti Argentinoje užgimusią aistrą bei romantiką.

Nomeda kapstosi po praeitį ir ieško kaltų dėl nutrūkusio ugningo santykių tango, nespėjus iki galo susišokti su partneriu.

Ar įmanoma pasimokyti iš tėvų klaidų, ar esame pasmerkti jas kartoti? Kas sugriauna šeimas, o kas padeda jas išsaugoti?

Kviečiame į naujausios gyvenimiškų istorijų meistrių knygos sutiktuves!

Kovo 16–18 dienomis 10 Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų specialistų dalyvavo darbo stebėjimo vizite Ogrės centrinėje bibliotekoje, Latvijoje. Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką šioje kelionėje atstovavo Jaunimo erdvės vyresn. bibliotekininkė-edukatorė Viktorija Juškienė. Šio vizito tikslas – stiprinti bibliotekininkų profesines kompetencijas suaugusiųjų švietimo, bendruomenės telkimo ir inovatyvių bibliotekos paslaugų srityse.

Darbo stebėjimo vizitas Latvijoje truko tris dienas, jo metu lankytasi Ogrės centrinėje bibliotekoje bei mažesnėse Ogrės regiono bibliotekose – Ikšķilės, Lielvārde ir Lāčplėsio bibliotekose. Pirmąją dieną dalyviai gilinosi į suaugusiųjų švietimo veiklas, skaitmeninius sprendimus ir tvarumo principus, stebėjo edukacines programas bei technologijų taikymą bibliotekos paslaugose. Taip pat susipažinta su inovatyviomis mokymosi priemonėmis, bendruomenės įtraukimo praktikomis ir mobiliosios bibliotekos veikla.

Antrąją dieną dėmesys skirtas mažesnių bibliotekų veiklai ir jų orientacijai į konkrečias tikslines grupes, ypač vaikus ir šeimas, bei gebėjimui lanksčiai prisitaikyti prie bendruomenės poreikių. Dalyviai analizavo paslaugų organizavimą, edukacinius metodus ir dalyvavo kūrybiniame pasakojimo (storytelling) užsiėmime muziejuje.

Trečiąją dieną Ogrės centrinėje bibliotekoje stebėtos skaitymo skatinimo veiklos vaikams ir jaunimui, išbandytos kūrybinės bei knygų restauravimo dirbtuvės. Vizito metu išryškėjo bibliotekos skiriamas dėmesys mokymuisi visą gyvenimą, skaitmeniniam ir informaciniam raštingumui bei bendruomenės įtraukimui.

Darbo stebėjimo vizito dalyvė, bibliotekininkė Viktorija Juškienė ne tik žavėjosi modernia, tvaria, šiuolaikiška ir atliepiančia vartotojų poreikius Ogrės centrine biblioteka, bet ir džiaugėsi galimybe pasikalbėti apie darbinius rūpesčius ir džiaugsmus su kaimyninės šalies bibliotekininkais: „Tikrai buvo naudinga su kolegomis iš Latvijos pasidalinti ne tik gerąja patirtimi, bet ir iššūkiais, su kuriais susiduriame dirbdami bibliotekoje, taip pat pasikeisti idėjomis, pasidalinti savo veiklų pavyzdžiais“.

Apibendrinant, vizitas suteikė praktinių žinių apie edukacinių veiklų organizavimą, tikslinių grupių poreikių analizę ir inovatyvių paslaugų kūrimą, o įgytos patirtys bus pritaikomos Lietuvos bibliotekose stiprinant jų veiklą ir paslaugų kokybę.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis turinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.

Balandžio 15 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks Rimanto Kmitos popromano „Editas kompleksas. Normalūs žmones nesišypsa“ pristatymas. Tai vieno populiariausių lietuvių literatūros kūrinių „Pietinia kronikas“, tapusio ir žiūrimiausiu filmu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, pasakojimas kito veikėjo akimis.

Apie knygą:

Akivaizdu, kad paauglio vaikino ir jo išgyvento laiko istoriją šiaulietiškai pasakojantis romanas „Pietinia kronikas“ peržengė literatūros ribas ir tapo reiškiniu – iš romano išaugo į filmą, ekskursijas, stalo žaidimus, vėliau įžengė į Šiaulių ir Niujorko teatrų scenas su spektakliu „Šok, Edita, šok“. Kaip tik Editos personažas prabyla naujausiame Rimanto Kmitos romane „Editas kompleksas“ – čia savo versiją pasakoja dėl kino ir meilės išprotėjusi Pietinia rajono mergina, rankoje laikanti VHS kasetę.

„Iš pirmo žvilgsnio tai istorija apie septyniolikmetę merginą, įsimylėjusią vaikiną iš to paties daugiabučių kiemo. O iš tikrųjų – apie tai, ką reiškia augti, kai nemoki pasakyti, ką jauti, kai „Purvini šokiai“ ir kiti filmai netikėtai padeda suprasti, kas yra meilė, kūnas ir tu pati. Su humoru ir melancholija, kitaip nelabai ir moku, pasakoju, kaip ištrūkę iš sovietinio raugo norėjome greičiau pasiekti savo svajones ir būti mylimi. Bet nežinojome, kaip išsilaisvinti iš mus persekiojančio senovinio balandėlių kvapo, kaip išsakyti jausmus ir atrasti savo kelią. Norėčiau būti ta Editos draugė, kuri ją apkabina ir sako: „Gluše tu, gluše“. Ir dar – norėjau parašyti istoriją apie tikro gyvenimo alkį. Šitas jausmas nedingsta iki šiol.“

Rimantas Kmita

Apie autorių:

Gimęs 1977 m. Šiauliuose, Rimantas Kmita šiandien – vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuvių kultūros balsų. Literatūrologas, rašytojas, mokslininkas, kūrybinio rašymo dėstytojas, radijo laidų autorius – šis žmogus savo veikla jungia akademinį pasaulį su populiariąja kultūra, tarmę su modernumu, praeitį su dabartimi.

Plačiausią skaitytojų auditoriją jis pasiekė 2016 m., išleidęs romaną „Pietinia kronikas“ kuriame šiaulietiška tarme pasakojama augimo, sovietmečio šešėlių ir miesto tapatybės istorija. Knyga tapo Metų knyga, pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, o 2025 m. buvo ekranizuota. Šis kūrinys padėjo Šiauliams iš naujo įgyti kultūrinį balsą, o šnekamoji kalba – literatūrinę vertę.

Autorius pasiruošęs atsakyti į visus – net ir painiausius – Jūsų klausimus. Kviečiame!

Balandžio 8 d., 17 val., organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse pristatys knygą „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Susitikimas su autore vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos renginių salėje (Seirijų g. 2).

Apie knygą:

Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Apie autorę:

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

Kviečiame ateiti, išgirsti, užduoti rūpimus klausimus ir drauge ieškoti būdų, kaip kurti atviresnę bei empatiškesnę aplinką mums visiems.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Bendrojoje skaitykloje (Seirijų g. 2) įrengta knygų lentyna, kurioje skaitytojai ras knygas lengvai suprantama kalba. Šias knygas galite skolintis į namus lygiai taip pat kaip ir kitus bibliotekoje esančius leidinius.

Lengvai suprantama kalba reikalinga žmonėms, kuriems yra sunku skaityti ir suprasti įprastus tekstus (pvz. turintiems demenciją, intelekto negalią, patiriantiems suvokimo ar dėmesio koncentravimo sunkumų, besimokantiems lietuvių kalbos).

Knygose, parašytose lengvai suprantama kalba, sakiniai yra trumpi, vartojami paprasti žodžiai, o tekstas yra aiškus. Tokia kalba parašytas tekstas nėra tikslus originalaus kūrinio pasakojimo atitikmuo. Tai bandymas leisti skaitytojams susipažinti su tuo, kas yra originalus kūrinys.

Balandžio 1 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) alytiškė (šiuo metu gyvenanti emigracijoje) Julija Miliūtė-Uselienė pristatys ilgai brandintą, gyvenimiškomis patirtimis paremtą romaną „Apgaulinga gyvenimo moneta“.

Ši knyga Julijai Miliūtei – ketvirtoji. Jei pirmosios trys jos knygos pasakojo apie autorės gyvenimą emigracijoje, sunkumus, kuriuos jai teko patirti, tai šis naujasis romanas, turintis autobiografinių bruožų, atskleidžia vienos Lietuvos kaime gyvenančios šeimos istoriją, vaizduoja sudėtingus ir kartais labai dramatiškus tos šeimos narių likimus.

Julija Miliūtė dar 2000 metais išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Emigracijoje rašymas jai buvo tarsi pokalbiai su vaikais, artimaisiais bei draugais. 2015 metais gimė pirmoji jos knyga „Ar braškės virsta ferariais?“, 2016 metais pasirodė „Kodėl aš vis dar ten?“, 2018-aisiais – „Kaip svajonė virsta realybe. Iš emigrantės gyvenimo“.

Naująją savo knygą mamai skyrusi autorė rašo: „Vargas ir nepriteklius nuskaidrina mintis ir priverčia ryžtis tam, ko nesitiki, ar pavyks, bet, nors ir gėda ar sunku, visada privalu už save pakovoti. Daugumai atrodo, kad esame minkšti, geraširdžiai dzūkai, bet, esant reikalui, tampame kieti, atkaklūs ir kovingi. Tokia jau ta mūsų prigimtis – aukšti dvasia, stiprūs vidumi ir išdidūs. Kai už ištiestą išmaldos kąsnį gali išsimokėti dideliu sotumo gabalu, tada pajunti gyvenimo skonį. Daug geriau duoti, nei prašyti.“

Pokalbį su rašytoja moderuos Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotoja Leokadija Sušinskaitė, o muzikinius kūrinius, atliekamus kanklėmis, dovanos Alytaus muzikos mokyklos mokiniai.

Kviečiame į šiltą susitikimą su kraštiete!

Kovo 26 d. 17.15 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas. Leidinys skirtas 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms ir, pristatant mažai tyrinėtą M. K. Čiurlionio vaikystės, jaunystės laikotarpį bei aplinką, naujai įprasminanti žymiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus kūrybinį palikimą.

Šioje knygoje išsamiai aprašomi visi Čiurlionių šeimos nariai bei supažindinama su M. K. Čiurlionio seneliais ir kitais giminaičiais, šeimos tradicijomis, vertybėmis, šeimoje kuriama kultūrine aplinka ir auklėjimu. Leidinyje atskleidžiamas menininko aplinkos kontekstas – tuometinis Druskininkų kurortas, jo apylinkės, o taip pat ir socialinis M. K. Čiurlionio ratas Druskininkuose.

Leidinyje vaizdžiai aprašomi dailininko kūrybiniai įkvėpimai Druskininkuose, čia sukurti jo dailės kūriniai. Taip pat pasakojama apie istorinę sodybą (dabar M. K. Čiurlionio namai-muziejus) nuo jos įsigijimo iki šių dienų. Pristatomi šeimai priklausę daiktai ir jų istorijos, pristatomi iki šiol niekur neskelbti Čiurlionių sodybos planai. Pirmą kartą pristatomi ir Druskininkų objektai, užfiksuoti M. K. Čiurlionio kūryboje.

Knygą pristatys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė-restauratorė Sigita Rundytė, o susitikimą moderuos – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė Rita Makselytė.

Muzikinę programą renginio metu dovanos Alytaus muzikos mokyklos mokiniai.

Svečiai žada įvairių staigmenų ir žaidimų, tad labai kviečiame dalyvauti!

Nuo kovo 19 iki balandžio 19 dienos Alytuje viešės dvi virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Projektai bus pristatomi Alytaus kultūros centre, kviečiant žiūrovus į unikalią meno, technologijų ir asmeninės patirties kelionę.

Dviguba patirtis

Anot organizatorių, virtuali realybė tampa vis svarbesne edukacine priemone, leidžiančia šiuolaikinei auditorijai naujai atrasti klasikinį meną. Šį kartą projektas Alytuje išsiskirs tuo, kad žiūrovai galės patirti abi virtualios realybės patirtis.

„Angelų takais“ jau išvydo daugiau nei 500 tūkst. žiūrovų Lietuvoje ir užsienyje. Lankytojai savo atsiliepimuose dažnai mini ramybės, susikaupimo, vidinio balanso pojūtį. Patirtis kviečia keliauti per simbolinius M. K. Čiurlionio paveikslų peizažus, kuriuose susipina mitologiniai motyvai, gamtos vaizdiniai ir dvasinės temos.

Tuo tarpu „Pasaulių sutvėrimas“ – pažangesnė virtualios realybės patirtis, kurioje žiūrovas tampa aktyviu kelionės dalyviu. Šią kelionę jau išbandė daugiau nei 150 tūkst. žmonių, ji buvo pristatyta daugiau nei 70 Lietuvos miestų ir miestelių bei sulaukė tarptautinio įvertinimo.

Siekis pasiekti platesnę auditoriją

Pasak projekto #PoLietuvą vadovės Austėjos Staniulevičiūtės, atvykimas į Alytų gimė iš noro šias patirtis padaryti prieinamas kuo platesnei auditorijai.

„Tikiu, kad šias patirtis svarbu pamatyti tiek tiems, kurie dar tik ruošiasi pirmam susitikimui su M. K. Čiurlionio kūryba, tiek tiems, kurie jau yra patyrę ir nori dar kartą sugrįžti“, – teigia ji.

Bilietus bei dovanų kuponus galima įsigyti internetu arba renginio vietoje kovo 19–balandžio 19 dienomis Alytaus kultūros centre. Vietų skaičius ribotas.

Org. informacija

Biblioteka daugeliui asocijuojasi su vieta, kur skaitytojai patys ateina išsirinkti knygų. Tačiau ne visi turi galimybę lengvai ją pasiekti. Daliai žmonių tai padaryti trukdo judėjimo ar kitos sveikatos problemos. Tokiais atvejais ypač svarbi tampa bibliotekos teikiama knygų pristatymo į namus paslauga.

Alytuje šią paslaugą teikia Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos padalinio darbuotoja – Olesia Demenkova. Ji ne tik aptarnauja skaitytojus Dainavos bibliotekoje (Vilties g. 34), bet ir vykdo šiuolaikinės knygnešės misiją. Šiuo metu ji reguliariai lanko apie dvidešimt skaitytojų, kuriems dėl judėjimo ar kitos negalios sunku patiems atvykti į biblioteką. Olesia jiems į namus atneša tiek spausdintas, tiek garsines knygas, kartais – ir mėgstamus žurnalus.

Kiekvienų metų pradžioje Olesia dažnai išgirsta tą patį klausimą: „Ar ir šiais metais atnešite mums knygų?“. Tokie žodžiai patvirtina, kad ši paslauga yra svarbi ir reikalinga. Visuomenei senstant, tokių iniciatyvų poreikis vis auga, o biblioteka tampa dar artimesnė savo bendruomenei.

„Kartais žmonės laukia ne tik knygos, bet ir šilto pokalbio. Atneši naują leidinį, o skaitytojas pirmiausia nori aptarti tai, ką perskaitė anksčiau – pasidalijame įspūdžiais, pakalbame apie veikėjus ar siužetą, padiskutuojame“, – pasakoja Olesia.

Bibliotekininkė pastebi, kad jos lankomi alytiškiai dažniausiai renkasi lengvesnio turinio literatūrą – romanus, detektyvus, taip pat kelionių knygas. Kartais skaitytojai paprašo patarti ir parinkti knygų savo nuožiūra. Kai kurie naujų skaitinių idėjų ieško žurnale „Savaitė“, kuriame skelbiama literatūros apžvalga.

Olesia savo skaitytojus lanko kelis kartus per savaitę. Kartais ši paslauga suteikiama ir laikinai – pavyzdžiui, jei skaitytojas patiria traumą ar dėl nelaimės kurį laiką negali pats atvykti į biblioteką. Tokiais atvejais knygos į namus tampa paprastu, bet labai reikšmingu būdu padėti žmogui išlikti skaitytoju net ir sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu.

Knygos, atneštos tiesiai į namus, primena senąją knygnešių tradiciją – tik šiandien ji įgauna naują formą. Olesios kasdienis darbas patvirtina, kad biblioteka gali pasiekti kiekvieną skaitytoją.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Japoniški komiksai – manga – jau seniai užkariavo jaunų žmonių  širdis visame pasaulyje. Dinamiškas piešimo stilius, emocingi veikėjai ir įtraukiantys siužetai skatina ne tik skaityti, bet ir kurti patiems. Būtent todėl Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su Alytaus šv. Benedikto gimnazija kviečia mokinius iš visos Lietuvos dalyvauti respublikiniame manga piešinių konkurse „Mano manga istorija“.

Respublikinis konkursas skirtas 6–19 metų moksleiviams iš visos Lietuvos. Jaunieji kūrėjai kviečiami sukurti originalią manga istoriją, kurioje galėtų atsiskleisti jų vaizduotė, asmeninės patirtys ar emocijos. Dalyviai gali rinktis bet kokį žanrą – nuo fantastikos ar nuotykių iki kasdienybės ar autobiografinio pasakojimo.

„Manga leidžia vienu metu kalbėti ir piešiniu, ir tekstu. Tai puiki forma jaunam žmogui išreikšti savo idėjas, jausmus ar net papasakoti mažą gyvenimo istoriją“, – teigia konkurso organizatoriai.

Konkursas vyksta nuo 2026 m. kovo 12 d., o darbus galima pateikti iki balandžio 30 dienos. Dalyviai bus skirstomi į tris amžiaus grupes: 6–10 metų, 11–15 metų ir 16–19 metų.

Konkursui reikia sukurti vieno A4 formato manga istoriją. Ji gali būti piešta ranka arba sukurta skaitmeniniu būdu, o tekstas gali būti lietuvių arba anglų kalba. Dalyvauti galima individualiai arba dviejų žmonių komandoje – kai vienas kuria scenarijų, o kitas piešia.

Darbus reikia pateikti PDF formatu el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba atsiųsti paštu Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai (Seirijų g. 2, LT-62116, Alytus).

Komisija kiekvienoje amžiaus grupėje išrinks po tris geriausius darbus. Nugalėtojai bus apdovanoti japoniškais prizais, o kūriniai bus eksponuojami parodoje bibliotekoje bei virtualioje parodoje bibliotekos socialiniuose tinkluose. Taip pat bus skiriamas specialus prizas žiūrovų favoritui, kurį išrinks virtualios parodos lankytojai.

Informacija el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.. Su konkurso nuostatais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konkursas yra projekto „WAKU WAKU NIHON: japoniškos edukacijos savaitė!“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ į nemokamus kino seansus gamtos mylėtojus kvies ir pavasario-vasaros sezonais. O kovo 25 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) rodysime filmą „Iš gelmių“ – apie mažiausiai ištirtą Žemės teritoriją – vandenyno dugną.

Daugiau apie filmą „Iš gelmių“ („Deep Rising“, rež. Matthieu Rytz, JAV, 93 min., 2023 m., anglų kalba su lietuviškais subtitrais):

Šis filmas – tai stulbinanti dokumentinė kelionė. Paradoksalu, tačiau apie Marso paviršių šiandien žinome daugiau nei apie tai, kas plyti tūkstančių metrų gelmėse. Ten, kur nepasiekia saulės šviesa, egzistuoja prie sunkiai suvokiamų sąlygų puikiai prisitaikiusios sudėtingos ekosistemos: aplink hidroterminius šaltinius verdanti gyvybė, keisčiausių formų organizmai ir aplinka, galinti priminti Žemę prieš milijardus metų. Mokslininkams šios gelmės – tai gyva laboratorija, sauganti galimus atsakymus į esminį klausimą: kaip Žemėje užsimezgė gyvybė?

Tačiau ši žmogui sunkiai prieinama nepažinta erdvė spėjo tapti nauju pramonės taikiniu. Vandenyno dugne slypintys retieji metalai, nuo kurių priklauso žaliosios energetikos vystymasis, vilioja pasaulio galinguosius kuo greičiau pradėti jų gavybą. Tačiau mechanizuota intervencija gali negrįžtamai sujaukti trapias žemės gelmių ekosistemas ir dar labiau mus nutolinti nuo galimai jose slypinčių atsakymų apie gyvybės paslaptį ir mūsų pačių kilmę.

Filme sprendžiamos su žaliąja energetika susijusios dilemos ir retoriškai klausiama: ar turime teisę ardyti tai, ko dar nesupratome? „Iš gelmių“ – tai pasakojimas apie ribą tarp pažinimo ir naikinimo, tarp smalsumo ir godumo. Apie pasirinkimą, kuris nulems ne tik vandenyno bet ir mūsų pačių ateitį.

Filmo anonsas: https://tinyurl.com/3j6862es

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

„Sengirės kinas“ – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Žiūrovų pamilta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir „Sengirės fondo“ dėka žodis sengirė šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.

Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebia Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai. Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio yra rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų ir ekspertų pristatymais. Filmų programą taip pat lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.

www.sengireskinas.lt