Naujienos

Knyga ir Kalėdos sušildo...

Stebuklinga ir paslaptinga Kalėdų dvasia plevena Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, šventinį dvelksmą tarsi purų sniegą paskleisdama visuose bibliotekos padaliniuose. Pasiruošimas laukiamiausiai žiemos šventei vyksta kone kiekvieną dieną – ateini ir žiū – vis gražiau, jaukiau, puošniau... Norisi prisėdus pabūti, tarsi pas brangų ir pasiilgtą draugą...

... Kalėdos...

Atvėrus Centrinės bibliotekos (Seirijų g. 2) duris dėmesį prikausto it didelės sniego pusnys pūpsantis dovanų kalnas, o kvapas... Žaliaskarės girios gyventojos, įsitaisiusios kampelyje, dvelkia tokia gaivia žaluma, kad nejučia atsiduri miške, o mintyse iškyla malonūs vaikystės prisiminimai. Tuomet vedinas mandarinų, medienos ir cinamono kvapo, kuris švelniai kutena nosį, eini toliau, nes kiekvienas žingsnis kupinas smagių netikėtumų.

Prie Bendrosios knygų skaityklos išvysti vintažinių žaisliukų, saugančių žmonių istorijas ir prisiminimus, parodą, kurios seniausiam eksponatui – žaviam arbatinukui – jau per šimtas metų! Šalia lūkuriuojanti dar viena eglutė tarsi šnabžda – čia dar ne pabaiga, mano mielas lankytojau!

Stabtelti ir prisėsti fojė kviečia šalia židinio stovintis senovinis supamas krėslas. Puiki vieta knygai ir asmenukei… arba jaunųjų skaitytojų sukurtų kalėdinių atvirukų (paskaičiuokite – jų gerokai virš 100!) parodai apžiūrėti. Šie atvirukai, kartu su jaunimu jau greitai iškeliaus pas „Senelių darželio“ lankytojus. Laukia šiltų skaitymų ir jaukių pokalbių popietė.

Centrinėje bibliotekoje visus atvykusius pasitinka kalėdinė iniciatyva „Išsirinkite ir neškitės...“ . Taip, taip. Iš bet kurio kabančio kalėdinio voko išsitraukite užrašytą mintį ir drąsiai neškitės ją į darbą, į namus, į... savo širdį. Juk būna dienų, kai trūksta vienos, laiku „pagautos“ minties, kuri ima ir netikėtai pakeičia, regis, ne visai tikusią dieną. Išmėginkite šį kalėdinį bibliotekos burtą!

... knygos...

Kalėdos – stebuklų metas, tad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka miestelėnus kviečia į intriguojantį „Aklą pasimatymą su knyga“. Susitinkame gruodžio 15 d. 12 val. Alytaus Rotušės aikštėje.

Netoli didžiosios žaliaskarės puikuosis ir bibliotekos tvari žalioji eglutė. Joje su meile supakuotos, dailiai išrikiuotos jūsų lauks knygos. Nebijokite prieiti ir drąsiai čiupkite tą vienintelę, kuris leis patirti nuostabų nežinomybės „o kas viduje?“ jaudulį.

Mes vis dar sulaukiame klausimų, ar knygą reikia grąžinti į biblioteką? Žinoma, kad ne – ji jūsų! Skaitykite patys, dalinkitės su bičiuliais, dovanokite kitiems arba... tai gali būti puiki jūsų pačių dovana po Kalėdų eglute jums patiems!

...žmonės...

Kokios gi šventės be mažųjų Kalėdų Senelio pagalbininkų nykštukų? Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje (Topolių g. 21) mažąsias rankeles lavinti ir Kalėdų laukimu dalintis kviečia „Nykštukų dirbtuvėlės“. Gamindami įvairias dekoracijas, pajusime ir pasakų magijos galią – kada, jei ne dabar, tinkamiausias metas stebuklams.

Vidzgirio bibliotekoje (Likiškėlių g. 12) galima žaismingai įsitaisyti... knygos turinyje! Šviežiai padabinta, milžiniška „Kalėdinių svajonių knyga“ atsivers lyg durys, o įėję į ją galėsite leistis vaizduotės nešami. Originalioje fotografijoje jūs atrodysite kaip tikras svajonių herojus. Abstulbę nuo knygos dydžio ir žavesio, nepamirškite apsidairyti, nes čia bibliotekininkės su bičiulių pagalba išpuošė erdves rankų darbo dekoracijomis, o įvairios parodos žiemos tematika puikiai papildo kerinčią visumą.

Jūs visada esate laukiami Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje! Pamėkite ir sekite mus socialiniame tinkle Facebook..

... SUŠILDO...

                                                                      

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Dovilės Ba fotografijos

„Metai su knyga“ šiemet skelbė: skaityti gera!

Jaukumas ir gera savijauta žiemą bei sulaukus didžiausių metų švenčių tikriausiai neatsiejami nuo šilto kambario, minkšto pledo, puodelio kvapnaus garuojančio gėrimo ir puikios, įtraukiančios knygos. O jeigu dar šalimais smagiai spragsi židinio ugnelė... O jeigu dar kas nors skaito greta... Viso to bibliotekininkų vardu nuoširdžiai linki Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, šiemet organizavusi skaitymo veiklas visoje Lietuvoje, įgyvendindama projektą „Metai su knyga“ – garsiojo skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ tęsinį. „Metai su knyga“ šiemet skelbė: skaityti gera! 

Skaitymas kaip į gelmę vedanti meilė sau 

Projekto metu žymios ir talentingos moterys, skaitymo ambasadorės – dailininkė, leidėja Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė bei dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų „Vasaros su knyga“ paskyrose siūlė skaityti joms pačioms asmeniškai svarbias knygas, o paskui leidosi į įkvepiančius pokalbius, susitikusios su skirtingų amžiaus grupių skaitytojais. Įvairių miestų bei miestelių bibliotekose įvyko iš viso aštuoniolika susitikimų. Paklausta, kuo jai įsiminė šie susitikimai, S. Ach atsakė: „Jau daugiau kaip dvidešimtį metų su edukacijomis važinėju po bibliotekas ir mokyklas, tačiau šių metų susitikimai buvo išskirtiniai tuo, kad susirinkdavo itin gausios būtent skaitančių vaikų bendruomenės. Kartais jaudinuosi dėl to, ar vaikai įsitrauks į pokalbį apie knygas ir skaitymą – siekdama didesnio vizualumo, ant galvos užsivožiu skrybėlę, kad vaikai nesupainiotų manęs su savo mokytoja ar bibliotekininke. Bet „Metų su knyga“ renginiuose jaučiau labai didelį pačių bibliotekų indėlį – vaikai būdavo pasiruošę, aktyviai dalyvaudavo. Tie šiuolaikiniai vaikai – tikros individualybės!“  

Smalsaujantys vaikai džiugino Sigutę Ach, o kaipgi I. Ežerinytei sekėsi bendrauti su „sunkiausia“ skaitytojų grupe – paaugliais? „Kai ateini į paauglių auditoriją, gali visko sulaukti, – neslėpė rašytoja. – Man pasitaikė dviejų tipų auditorijos: tie paaugliai, kurie žinojo, kur atėjo, ir tie, kurie nežinojo, kas ta teta ir kodėl dabar jiems reikės klausytis ir kalbėtis apie skaitymą.“ Pasak skaitymo ambasadorės, ji atrasdavo būdą bendrauti su šia amžiaus grupe net ir tada, kai mokiniai ateidavo neperskaitę rekomenduotų knygų: „Man atrodo, mes pernelyg nuvertinam paauglius, sakydami jiems: tu tik skaityk, kad ir menkavertę lektūrą. Mūsų kaip ambasadorių tikslas buvo nebūtinai dauginti skaitytojų skaičių, bet tapti vedliais – pateikti knygą, kuri yra sunkiau įkandama, ir padėti ją suprasti. Ne skatinti skaityti kuo daugiau, o sudominti gilesnėmis knygomis.“ 

Suaugusiųjų skaitymo ambasadorė Jurga Šeduikytė „Metų su knyga“ susitikimus su Lietuvos žmonėmis pavadino terapiniais: „Kalbėdavom ir apie sodus, ir apie daržus, ne tik apie knygas. Tai, ką mes įvardijam kaip nenorą skaityti ar šiais laikais sunkiai suvaldomą dėmesį, būdinga ir suaugusiesiems. Mano tikslas buvo padėti žmogui, skaitytojui atpažinti save mūsų aptarinėjamose temose. Labiausiai džiugindavo, kai matydavau, kad žmonės suklūsta ir sužiūra, o dar geriau – kai jų akys sužimba. Vadinasi, kažką pavyko užkabinti. Kalbėdamiesi apie knygas, neišvengiamai kalbėdavomės apie žmogiškumą.“ Pasak J. Šeduikytės, skaitytojo indėlis į knygos poveikį yra ne mažesnis nei rašytojo, nes abiejų fantazija dirba panašiai, todėl skaitymas – tai tikrasis komfortas, tikroji meilė sau: „Filmai, kuriuose daug veiksmo – tai lyg greitas maistas mūsų gyvenime. O knygai reikia erdvės ir laiko. 

Po susitikimų su skaitymo ambasadorėmis Lietuvos bibliotekos socialiniuose tinkluose dalijosi įspūdžiais: „Vaikai aktyviai įsitraukė į diskusiją ir pritarė skaitymo skatinimo ambasadorės nuomonei, kad knygos skaitymas išlaisvina vaizduotę“, „Vaikai dalijosi mintimis, kodėl jiems gera skaityti, mainais gaudami Sigutės Ach darbo reprodukciją. Prie menininkės nutįsusi  eilutė, laukianti autografo, liudijo apie įdomiai praleistą laiką su Sigute Ach“, „Šioje netradicinėje literatūros pamokoje-susitikime mokiniai drauge su viešnia diskutavo apie skaitymo naudą ir prasmę. I. Ežerinytė nuoširdžiai pasidžiaugė dalyvių kūrybiškumu ir vaizduote. Rašytoja pateikė vaizduotės gerinimo ir stiprinimo pavyzdžių, praktiškai pademonstravo, kaip gali būti kuriamos istorijos.“, „Susitikime su šios bibliotekos skaitytojais Jurga pasakojo apie savo vaikystę, pilnus knygų tėvų namus, kodėl skaityti yra gera, kokias knygas renkasi, ką jose atranda, kalbėjo apie savo vidinius išgyvenimus ir apie tai, kas padeda neišsibarstyti. Jurga pasakojo ir apie kūrybinį gyvenimą, rašymo poreikį, knygų gimimą. Apie tai, kas atvedė į aktorystę, apie meilę scenai“. 

Mes visi esam savo pasaulių kūrėjai 

Kitą projekto veiklų dalį sudarė edukacijos, susijusios su skaitymu – jų „Metų su knyga“ edukatoriai rašytojas, muzikantas Virgis Šidlauskas, rašytoja, pedagogė Rebeka Una ir aktorė, muzikantė, dėstytoja Emilija Latėnaitė visoje Lietuvoje surengė net 36-ias. 

V. Šidlauskas, kuris savo edukacijos metu su vaikais muzikuodavo, šokdavo, piešdavo, rašydavo, diskutuodavo, sakė: „Mano kaip vaikų rašytojo darbo dalis – kelionės, susitikimai su vaikais. Kai kurie vaikai prisipažįsta, kad knygos jiems nepatinka, bet, man atrodo, šis nuoširdumas yra gerai. Tada diskutuoju su vaikais, kad galbūt jie tiesiog dar nespėjo atrasti sau patinkančios knygos. Juk būtent tada prasideda kelionė į knygų pasaulį.“ Kodėl svarbu skaityti? Rašytojo nuomone, „Jeigu neturėtume knygų, tai negalėtume pažvelgti į kito žmogaus vidų – ne tik į gerų, bet ir blogų personažų vidų. Skaitydami apie juos galime suprasti, kodėl jie taip elgiasi, kas atsitiko jų gyvenimuose, kodėl jie tokie tapo. Tas kitas požiūris, kita perspektyva leidžia mums artimiau pažinti kitus žmones, ir tai labai svarbu, nes galime pamatyti, kad ne taip jau visi ir skiriamės.“

„Metų su knyga“ edukatorė Rebeka Una džiaugėsi, prakalbinusi paauglius: „Paaugliai – man pati įdomiausia amžiaus grupė, manau, dauguma suaugusiųjų taip pat dar nėra išaugę iš paauglystės. Per savo edukacijas sakiau mokiniams, kad tai jūs esate burtininkai ir kūrėjai, tad dabar susikurkite savo ateities pasaulius, galbūt ne tokius liūdnus kaip aš savo knygose. Nes ką gi reiškia keisti pasaulį? Iš tiesų tai reiškia keisti save.“ 

Aktorė Emilija Latėnaitė prisipažino knygas skaitanti kaip aktorė, todėl savo edukacijose ji padėjo suaugusiems dalyviams prisiliesti ne tik prie literatūros, bet ir prie teatro, aktorystės meno: „Aš visada ieškau knygose personažų ir iškart mėginu juos atgaivinti. Buvo nuostabi patirtis tuo dalintis su Lietuvos skaitytojais. Nuostabu, kokie talentingi, drąsūs ir laisvi yra Lietuvos žmonės, kai leidžia sau tokiais būti. Jaučiuosi gavusi didžiulę dovaną. Viename mieste po mano edukacijos dalyviai netgi nutarė įkurti teatrą!“ 

Bibliotekų socialinių tinklų paskyros, kartais ir vietinė žiniasklaida, po edukacijų mirgėdavo nuotraukomis ir atsiliepimais: „Rašytojas pakvietė vaikus į nuotaikingą edukaciją „Nėra nieko, ko negalėtų įveikti draugystė“. Linksmybių ir šėlsmo netrūko viso susitikimo metu. Mokiniai  ne tik klausėsi pasakojimų apie knygas, dainavo, šoko,  bet ir patys kūrė įdomius, neįtikėtinus veikėjus. Nuskambėjus paskutiniesiems gitaros akordams rašytojas palinkėjo vaikams svarbiausia nepamiršti skaitymo, dažniau užsukti į biblioteką ir atrasti knygą, kuri užburs“, „Autorės edukacija „Paauglys kaip kūrėjas ir burtininkas ateities ir dabarties pasaulyje“ kvietė paauglius pasitelkti savo fantaziją ir sukurti ateities pasaulį. Kaip atrodys ateities kambarys? Kaip atrodys ir veiks technologijos? Kokia bus paauglio dienotvarkė? Kaip bendrausime tarpusavyje, su tėvais ir draugais? Ar visas gyvenimas vyks internete? Žaidimo būdu, komandose, progimnazijos mokiniai galvojo, bendravo ir kūrė mūsų ateities pasaulį.“, „Susirinkusios bibliotekos lankytojos praleido puikų laiką edukacijoje „Literatūriniai personažai atgyja ir tampa tikri“. Aktorės pasirinkta lietuvių kilmės prancūzų poetės Carmen Bernos de Gasztold knyga „Maldos iš Nojaus arkos“ leido kiekvienai pasijusti tarsi  tikroje kelionėje Nojaus laivu. Dalyvės pabandė įsijausti į pasirinktą gyvūną, perskaičiusios jo maldą, suprasti jo jausmus ir nuotaiką, baimes ir norus. Buvo labai linksma ir tuo pačiu jautru per judesį atgaivinti personažus.“ 

„Metai su knyga“ socialiniuose tinkluose, nuotoliniai susitikimai ir Skaitymo manifestas 

Socialiniuose tinkluose (FB ir IG) projekto „Metų su knyga“ įrašais pasiekta 565,2 tūkst. žmonių. Daugiausia dėmesio sulaukė Sigutės Ach žiemos skaitinio rekomendacija, kuria pasiekta net 37 tūkst. sekėjų. 

Iš viso paskelbta 221 įrašas – tarp jų skaitymo ambasadorių knygų rekomendacijos, įvairūs konkursai, mįslės, žaidimai, minėtinų dienų priminimai. Šiais įrašais socialinių tinklų naudotojai per visus metus pasidalijo 1999 kartus, paskelbė net 3483 komentarus. Konkursų laimėtojams išdalyta per 70 prizų. 

Į spalio 24 d. surengtą nuotolinį susitikimą su projekto skaitymo edukatoriais per „Zoom“ platformą prisijungė 142 asmenys ir mokinių klasės, per FB šio susitikimo gyva transliacija pasiekė 2,9 tūkstančio žmonių. Lapkričio 6 d. nuotoliniame „Zoom“ susitikime su skaitymo ambasadorėmis dalyvavo 167 prisijungę asmenys ir mokinių klasės, o per FB šis susitikimas pasiekė 3 tūkstančius žmonių. Susitikimuose, kuriuos moderavo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos organizatorė Agnė Deresevičiūtė, ir vėl buvo kalbamasi pagrindine projekto tema – kodėl skaityti gera. 

Į šį klausimą visus metus ieškojo atsakymo ir kontaktiniuose susitikimuose bei edukacijose dalyvavę vaikai, paaugliai ir suaugusieji – iš jų minčių, pamąstymų, abejonių ir stiprių įsitikinimų gimė pirmasis ir vienintelis Lietuvoje Skaitymo manifestas, kurio ilgąją versiją galima rasti projekto internetinėje svetainėje

Projekto „Metai su knyga“ ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė, džiaugdamasi sėkmingu projektu, šiemet vykusiu pirmą kartą, pabrėžė, kad visus metus vykę susitikimai subūrė didžiulę knygų mylėtojų bendruomenę, o visų drauge sukurtas Skaitymo manifestas parodė, kad priežasčių skaityti visada galima rasti begalę, nes skaityti tikrai yra gera. „Laukite tęsinio!“ – lyg kalbėdama apie įdomią knygą intrigavo L. Lukoševičiūtė. 

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija 

Ilgesio rašytoja Bitė Vilimaitė, kurią išgelbėjo kūryba

Nuimk patyrimo derlių ir sukrauk jį į sielos talpyklas,

Kad tuo, kas pribrendo, galėtum gyventi šalčio ir speigo laiku  (Augustinas Dainys „Rudens pamoka“)

Bitės Vilimaitės 80-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas vakaras prasidėjo užburiančiais muzikos garsais, kurie jaukiai derėjo prie malonios susitikimo atmosferos. Į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atvykusius garbius svečius – Vytauto Didžiojo universiteto docentą dr. Augustiną Dainį ir knygos sudarytoją, redaktorę ir leidėją, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovę Lionę Lapinskienę kaip visada šiltai sutiko įstaigos vadovė Vida Grišmanauskienė. Pavaduotoja Skaidrė Polozovienė pasidalijo savo asmeniniais įspūdžiais apie neseniai išleistą naują knygą ,,Bitė Vilimaitė: kūryba, laikas, aplinka“, kuri leido geriau pažinti tiek pačią rašytoją, tiek aplinką, kurioje ji gyveno ir kūrė.

Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė papasakojo apie visus darbus, nuveiktus iš Dzūkijos (Lazdijų) kilusios prozininkės Bitės Vilimaitės kūrybai aktualizuoti bei vardui garsinti. Nors Bitės vaikystė ir paauglystė buvo sunki, tačiau ko jau ko, bet humoro jausmo ji tikrai nestokojo. „Susitarė Bitė su vaikinu į pasimatymą nueiti. Išsidažo mėlynais dažais tokį, kaip sakoma, fanarą po akimi, tarsi būtų ką tik jį gavus. Nueina į pasimatymą ir tikrina tada, kaip tas vaikinas sureaguos. Įdomu ar ne?“, – Bitės studentavimo laikų istorija pasidalino vakaro viešnia Lionė Lapinskienė.

Nors Bitė nebuvo daug rašanti ir jos kūrybos kraitis gana kuklus, tačiau jos novelės įvertintos ne vienu apdovanojimu, o svarbiausias iš jų –  Lietuvos kultūros ir meno premija (2003 m.). Simboliška, bet būtent Bitė Vilimaitė yra dalyvavusi ir trumposios prozos skaitymuose „Imbiero vakarai“, kurie laikomi Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „vizitine kortele“, o ją atmenanti bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė publikai parinko perskaityti novelę „Balti klodai“.

Minčių platumu ir gilumu dažnai pranokstantis net ir patį Paulo Coelho, prozininkas ir poetas Augustinas Dainys praturtino knygos pristatymą savo įžvalgomis. „Bitės tekstai ne tik literatūriškai tikslūs, jie yra ir filosofiškai tikslūs. Ta prasme, kad ji įvardija pasaulio ontologinę struktūrą“, – išanalizavęs keletą B. Vilimaitės novelių, straipsnyje „Prozos įvykis“ konstatavo ir publikai pristatė Augustinas. Jis papildo mintį, kad yra tekstas, yra tikrovė, o pabaigoje – užuomina-paradoksas į kažką daugiau – į kitus pasaulius, tarsi kokia trimatė dimensija. Skaitant tokią novelę mumyse įvyksta pokytis – tekstas mus „išgano“.

Universali rašytoja, konstravusi savus literatūrinius pasaulius, kurios kūrybą galima vertinti įvairiausiais kontekstais. Literatūros akrobatė, vaikščiojusi mįslingų teritorijų lynu. Moteris, kuriai likimas vieną po kito siuntė išbandymus, o nuo visų negandų gelbėjo žodis. „Užrašytas žodis gali pakeisti viską“, – tai pačios Bitės Vilimaitės ištarti žodžiai. Šis susitikimas su knygos kūrybine komanda jau paskutinis, tačiau viliamasi, kad rašytojos vardas ir toliau vilnys po Lietuvos miestus ir kaimus.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems, o ypač Alytaus muzikos mokyklos mokiniams Ąžuolui ir Ugnei už nuostabius saksofono ir pianino garsus (mokytojai Lina Abromavičienė ir Paulius Adomaitis).

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Žiemą namuose jauku su... NAUJA KNYGA!

Mielieji, kviečiame šaltus žiemiškus vakarus praskaidrinti naujomis, dar neskaitytomis knygomis!

Lapkričio mėnesį biblioteka ir jos padaliniai pasipildė 490-iais leidinių, 128 iš jų – naujų pavadinimų knygos. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojos paruošė rekomendacijas, kad būtų dar paprasčiau išsirinkti norimą leidinį. Užsukite į biblioteką ir diena kaipmat bus gražesnė! 

Ilaria Tuti istorinis romanas „UOLYNŲ GĖLĖ“

Ilaria Tuti – garsi italų rašytoja, vieniems jau žinoma autorė, kitus kviečianti susipažinti. „Uolynų gėlė“ – pirmasis autorės žingsnis nauju, istorinių romanų, keliu. Tai tikrais faktais paremtas romanas apie Pirmąjį pasaulinį karą, jo metu pasiaukojamai dirbusias drąsias moteris. 1915-ieji, Alpių viršukalnės... čia įkalintiems kariams trūksta ne tik amunicijos, bet ir maisto. Pagalbos ranką tiesia ir penkios vieno kaimelio moterys, kurių ryžto niekas negali palaužti. IŠSAMIAU

Mattew Perry atsiminimų knyga „DRAUGAI, MEILĖ IR TAS DIDELIS, BAISUS DALYKAS“

Neseniai mirusio kanadiečių-amerikiečių aktoriaus, prodiuserio, dramaturgo Matthew Perry atsiminimų knyga. Tai gyvenimo istorija, paženklinta šlovės, vienatvės, priklausomybių. Matthew: penkiametis berniukas, gyvenantis pas išsiskyrusius tėvus pakaitomis Monrealyje ir Los Andžele; keturiolikmetis paauglys, Kanadoje pripažintas itin perspektyviu tenisininku; dvidešimt ketverių vaikinas, kuriam pasiseka gauti vaidmenį kultiniame seriale „Draugai“. Po to – didelė šlovė su visomis pasekmėmis... Labai nuoširdi ir šilta istorija. IŠSAMIAU

Ben Hoare knyga vaikams „GAMTOS LOBIAI“

Šioje knygelėje daugiau nei 100 gamtos lobių istorijų apie įvairiausius mineralus, išradingas gamtos sukurtas konstrukcijas, įdomiausias augalų ir gyvūnų savybes, padedančias jiems išlikti ir klestėti. Knyga skatina domėtis gamta ir padeda geriau ją suprasti: čia daug įdomių ir netikėtų faktų, nuostabios iliustracijos ir fotografijos, puikiai tinka visos šeimos turiningam laisvalaikiui. IŠSAMIAU

Edith Wharton romanas „ITANAS FROMAS“

Edith Wharton – žinoma amerikiečių rašytoja, kurios kūriniai jau tapo klasika. Ji pirmoji moteris, gavusi Pulitzerio grožinės literatūros premiją. „Itanas Fromas“ – klasikinis romanas apie uždraustus romantinius jausmus ir jų beviltiškumą. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema šis romanas visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir skaitomiausiu jos kūriniu. IŠSAMIAU

Jennifer Gaudiani knyga „(NE)SERGU“

Tai knyga apie medicinines valgymo sutrikimų komplikacijas. Knygos autorė, licencijuota vidaus ligų gydytoja med. dr. J. Gaudiani parašė ją pacientams ir juos mylintiems žmonėms, taip pat medikams, kurie gydo pacientus, turinčius valgymo sutrikimus. Gal nuo to galima apsisaugoti? Koks galėtų būti teigiamas kiekvieno iš mūsų indėlis? IŠSAMIAU

Christopher W. Gortner biografinis romanas „PIRMOJI AKTORĖ“

Tai knyga apie vieną žymiausių aktorių – Sarą Bernar. Ji savo talentu žavėjo milijonus žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai. Autorius labai įžvalgiai pastebėjo ir atskleidė daug ypatingų aktorės bruožų. Labai informatyvi knyga. IŠSAMIAU

Knister apysaka vaikams „RAGANA LILĖ IR KALĖDŲ BURTAI“

Prieš šv. Kalėdas tik tokias knygeles ir skaityti. Padės vaikams suprasti tikrą Kalėdų prasmę. Skaitydami vaikai patirs daug įdomių ir stebuklingų nuotykių. Sužinos, kad burtai turi būti skirti tik geriems darbams. IŠSAMIAU

Jessie Inchauspé dietologijos knyga „GLIUKOZĖS REVOLIUCIJA“

Knyga tiems, kuriems rūpi jų pačių sveikata. Labai aiškiai, detaliai parašyta, kas padės subalansuoti savo gliukozės kiekį ir atsikratyti simptomų, nesilaikant dietų ir neatsisakant mėgstamų patiekalų. IŠSAMIAU

Gary Chapman populiariosios psichologijos knyga „PENKIOS MEILĖS KALBOS“

Ši knyga turi net keletą pakartotinų leidimų. Ir vis tiek išlieka labai populiari. Autorius įtaigiai perteikia, kaip jaustis mylimam, moko mylėti. Dėl meilės daug padaroma gyvenime, bet be meilės sunkumai gyvenime neįveikiami. IŠSAMIAU

Angela Marsons detektyvinis romanas „PAVOGTOS“

Kam patinka šios autorės detektyvai, būtinai skaitys šią naują knygą. Minioje dingsta mergaitė. Kita maža mergaitė taip pat dingo – tik prieš 25 metus. Galbūt jų dingimą sieja tas pats nusikaltėlis? Paini byla... Paskaitykit – ir viskas stos į savas vietas. IŠSAMIAU

Noros Roberts įtempto siužeto romanas „TAPATYBĖ“

Naujas autorės trileris. Siužetas sukrečia. Moterų medžiotojas, kuris nepamiršo vienos vienintelės, o ji – vis dar laisvėje. Įtampa, gilūs veikėjų charakteriai. O pabaiga – neaiški. Paimsit knygą – neatsitrauksit. IŠSAMIAU

 

Kornel Makuszyński apysaka jaunimui „PANELĖS EVOS ŠĖLIONĖS“

Makuszyńskis – lenkų prozininkas, feljetonininkas, vaikų literatūros klasikas, kūręs žaismingas, dinamiškas, jausmingas apysakas, kupinas švelnios ironijos ir sąmojo. Kilniaširdės Evos šėlionės gali atrodyti piktokos. Iš tiesų ji tik nori padėti visiems geriems žmonėms: droviems, nelaimingiems ar suklaidintiems... Pagal šią knygą sukurtas meninis filmas ir televizijos serialas. Nerkime kartu su Eva į jaunystės pasaulį ir pažinkime „bręstančios panelės“ spalvingą sielą. IŠSAMIAU

Projektinė veikla bibliotekoje: ką naujo ir įdomaus nuveikėme 2023-iaisiais metais?

Artėjant kalendorinių metų pabaigai, kviečiame apžvelgti bibliotekoje vykdytą projektinę veiklą! Veiksmo tikrai netrūko – biblioteka džiugino aplinkinius originaliomis idėjomis, pakvietė sudalyvauti ne tik pirmą kartą vykdomose naujo pobūdžio renginiuose, bet ir jau pamėgtose, tęstinėse veiklose, kurios yra skirtos įvairaus amžiaus žmonėms, turintiems skirtingus pomėgius ir interesus. Kartu susipažinome su dzūkų tarme ir tradicijomis, vasaros metu dalyvavome smagiose edukacijose įvairiose miesto vietose, o rudeniop „paskanavome“ baltųjų sūrių ir leidomės į nepamirštamą kelionę „literatūriniu traukiniu“!

Į kitus metus žingsniuojame drąsiai ir ryžtingai: daug ko išmokome, patyrėme, patobulėjome, sužinojome, tad esame pasiruošę ir kitais metais stebinti alytiškius bei Alytaus miesto svečius įdomiais ir turiningais laisvalaikio praleidimo būdais!

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie dalyvavo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos projektinės veiklos renginiuose.

Juk be jūsų, nebūtų ir mūsų!

 

2023 m. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka vykdė šiuos projektus:

 

Audiovizualinė paroda BALTŲJŲ SŪRIŲ NAKTIS

Audiovizualinė paroda ,,Baltųjų sūrių naktis" - naujas būdas pažvelgti į rašytojo Jurgio Kunčino kūrybą ir Alytų.

Projekto metu buvo sukurtos viena kitą papildančios vidaus ir lauko ekspozicijos su garsiniu apipavidalinimu. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pakvietė žiūrovą ne tik pasigrožėti senojo Alytaus vaizdais, bet ir susipažinti su apysakų rinkinio ,,Baltųjų sūrių naktis" kūriniais. Tai - pirmoji tokio formato paroda, skirta Jurgio Kunčino kūrybos pristatymui. Projekto metu buvo sudarytas ir išleistas elektroninis parodos katalogas, toliau naudojamas bibliotekos edukacinėje veikloje. 

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

 

 „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pakvietė į jau 5-tąjį netradicinio formato renginių ciklą „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“. Nuo rugsėjo iki lapkričio Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje apsilankė net 14 įdomių šiuolaikinės literatūros kūrėjų, ekspertų bei muzikos atlikėjų, atstovaujančių skirtingoms kartoms. Renginiai vyko originaliai – improvizuotoje traukinio kupė, kur atsitiktiniai pakeleiviai mezgė aštrias minčių dvikovas, kur viena kitą papildė ar kontrastavo proza, poezija ir muzika. Renginiai buvo tiesiogiai transliuojami internetu.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė

 

„Skaitykla Tavo kieme“

Projekto tikslas - vaikams sukurti saugią ir kokybišką meniniais potyriais pagrįstą erdvę arčiau jų namų. Skaityklų metu vaikai galėjo išbandyti šešias skirtingas meno rūšis devyniose kūrybinėse dirbtuvėse. Edukatoriai vaikams suteikė galimybę ne tik išlaisvinti savo vaizduotę, bet ir mėgautis savo pačių pagamintais kūriniais.. Visos edukacijos ir priemonės vaikams buvo nemokamos. Vienas susitikimas (dešimtasis) buvo išskirtinis, nes vaikai turėjo galimybę susitikti su Kęstučiu Rutkausku bei jo šunų dresūros klubo „Cerberis“ augintiniais. Pastarojo užsiėmimo metu sunkiai skaitantys vaikai galėjo išmėginti jiems dar nepažintą skaitymo lavinimo sritį - kaniterapiją: skaitymą šunims. Kiekvienos edukacijos metu vaikai išmoko naujų dalykų. Organizacijos „Langas į ateitį“ dėka, vaikai buvo supažindinti su saugiu elgesiu internete, suprato, kaip svarbu nesidalinti asmenine informacija apie save ir savo artimuosius. 

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė

 

„Paukštukai ir būžukai“

Projekto metu buvo išleista smagi dzūkiška knygelė  „Paukštukai ir būžukai“, kurią sukūrė dzūkiškos tarmės puoselėtoja Svetlana Žadeikienė. Knygelė atvėrė vaikams gražios senelių ir prosenelių kalbos lobius, paskatino juos skaityti, o jei dar nemoka – klausyti. Trumpi dzūkiški eilėraštukai apie gražius ir įdomius dalykus, iliustruoti vaikų piešiniais, kviečia šią knygelę kasdien paimti į rankas.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė

 

„Dzūkeliai skaito an suolalio“

Kas pasakė, kad dzūkų šnekta nuobodzi ir nemadzynga?

Projekto metu vaikai buvo paskatinti atrasti dzūkų tarmės grožį, savitumą, pasiklausyti ir sukurti tarmiškų pasakų, išbandyti liaudies amatus, pasiklausyti dzūkiškos muzikos, turiningai praleisti laisvalaikį. Šio projekto, skirto vaikams iki 14 m., veiklomis siekta stiprinti regioninį identitetą, didinti dzūkuojančių jaunų žmonių skaičių, skatinti dzūkiškosios kultūros puoselėjimą, tarmės vartojimą bei parodyti, jog dzūkiškoji kultūra gali būti žaisminga ir šiuolaikiška.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė

 

 

Bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

O dabar metas ŽODŽIUI! Tomas Pukys kviečia į poezijos vakarą

Kas gali geriausiai išjausti eiliuoto žodžio grožį ir gylį, jei ne pats poeziją kuriantis žmogus? Jaunasis talentas, puikiai visiems pažįstamas kaip Alytaus teatro aktorius – Tomas Pukys kviečia alytiškius jaukiai susiburti į poezijos vakarą. Gruodžio 11 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje laukiami visi poezijos mylėtojai ar tiesiog norintys atsipalaiduoti ir palengva nuklysti į lyrinio „aš“ pasaulį.

„Nuo Baltakio iki Bukowskio... Nuo lyriko iki CHULIgano... Poezijos kelionė per autorius ieškant savojo balso. Meilė, pyktis, tuštuma – mūsų palydovai, kuriantys mus po plytelę. Pabūkime pirmadienio vakarą su Mačerniu, Maironiu, Marcinkevičiumi ir kitais autoriais,“ – į teatralizuotus poezijos skaitymus kviečia vakaro „kaltininkas“ Tomas Pukys.

Pažadame, kad bus atvira, jautru, nuoširdu. Žinoma, bus ir Pukinės kūrybos. Ateikite ir patirkite patys!

Nuotr. Tomo Pukio

 

Žodžiai, prisisiurbę kapitalo arba „šaltibarščiai šeimos kontekste“

Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas šiuos pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus „sucementuojančios“ sąvokos? Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti knygos „Sąvokų kapitalizmas lietuvių vaizduojamojo meno sistemoje“ bendraautorius, psichodarbininku save pristatantis, Redas Diržys.

R. Diržio teigimu, idėja parašyti knygą kartu su bendraminčiu Kęstučiu Šapoka, kilo pastebėjus, kad žmonės nuolatos kartoja kai kuriuos žodžius, siekiant auditorijai sudaryti „intelektualios“ kalbos įspūdį. „Žodžiai, prisisiurbę kapitalo“ – taip autorius apibūdina šias besikartojančias sąvokas. Ilgainiui, bendraminčiai pradėjo gilintis į tokio pobūdžio žodžių vartojimo prasmę, iškeldami klausimą, kodėl jie kartojasi ir kas už to slypi.

Knygos pristatymo metu autorius išskyrė, jog dažniausiai akademiniuose dailėtyrininkų tekstuose pasitaikančios sąvokos yra „menas“, „paroda“, „erdvė“ ir „kontekstas“, kurį Redas Diržys nesikuklindamas pavadino piktybiniu, pasitelkdamas vaizdingą pavyzdį: „Ką pagalvotumėte, jei pasakyčiau valgiau šaltibarščius šeimos kontekste?“

Autorius pažymėjo, kad knygoje pabrėžė skirtį tarp akademinės ir „paprastų žmonių“ kalbos bei skatino apmąstyti ar tikrai, visos sąvokos, kurias naudojame kasdienėje savo kalboje yra visiems aiškiai suvokiamos ir vartojamos sąmoningai – juk tą patį pasakyti galima ir „paprastais“ žodžiais, o tai išsakomai idėjai tikrai nepakenks, priešingai, padės išsakomoms mintims tapti labiau suvokiamoms ir suprastoms aplinkinių. „Protinga kalba paprastai yra pradedama žodžiu diskursas, kadangi akademinis pasaulis šį žodį labai mėgsta, o paprasti žmonės kalba paprasta kalba.“ – pažymėjo R. Diržys. Būtent ši akademinės ir „paprastos“ kalbos vartojimo problema iškeliama bei analizuojama ir pristatytoje knygoje.

Pristatymo metu buvo paliesta ir poezijos tema. Autorius pasakojo pastebėjęs, kad poetams būdinga vartoti žodžius „mirtis“, „tamsa“ ir „neviltis“ ir iškėlė klausimą, ar tikrai skirtingi eilėraščiai, kuriuose vartojamos tos pačios sąvokos ir išsireiškimai yra daugiau nei „žodžių suma“? Kokią žinutę jie mums transliuoja, kokius vaizdinius kuria?

Renginio pabaigoje autorius akcentavo, kad netiki meno sistema. Sisteminė meno samprata šios knygos autorių netenkina ir jiems  yra nepriimtinas „vaidmuo“, kurį kapitalistinėje visuomenėje „vaidina“ žmonės, save pavadinę menininkais. „Tokie žmonės supranta apie ką rašoma, tačiau stengiasi apsimesti, kad tokios knygos nėra“ – reziumavo Redas Drižys.

Knyga „Sąvokų kapitalizmas lietuvių vaizduojamojo meno sistemoje“ – tai savotiškas žmonių elgsenos stebėsenos eksperimento rezultatas, iškeliant aktualias, bet ne visų norimas pripažinti problemas, susijusias su tam tikrų sąvokų vartojimu. Todėl visus, kurie nebijo pažvelgti kritiškai ar su tam tikru ironijos prieskonių į save ir savo aplinką, kviečiame paskaityti šią R. Diržio ir K.Šapokos knygą, kuri bibliotekos lentynose atsidurs jau visai netrukus!

 

 

Bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„ŠELMIS RUDUO“. Suskambėjo atlikėjo Romo Naidzinavičiaus kūrybos vakaras (papildyta fotografijų galerija)

Viešpatie, koks gerumas –

Dar pagalvoja ruduo

Ir nusigręžęs užmiega

Vėsioj krištolinėj šarmoj.

Tarp neatpažįstančių žmonių,

Praplaukiančių ryto laiveliais.

Tarp melancholiškų melodijų,

Sklindančių iš estradų.  (Jurgis Kunčinas)

Dainų autorius ir atlikėjas Romas Naidzinavičius padovanojo miestelėnams tikrą dainuojamosios poezijos šventę. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skambėjo jautrios melodijos, kurių dalis yra „užaugintos“ Romui gyvenant ir kuriant Alytuje.

Apie atlikėją: Dainas rašo nuo 1975 metų. Pirmieji muzikiniai, kūrybiniai, koncertiniai bandymai buvo klasėje ir kultūros namuose per šokius. Vėliau studijuojant Šiaulių universitete prasidėjo savęs ieškojimas kūryboje ir taip vyro gyvenime atsirado dainuojamosios poezijos žanras.
Muzikiniai projektai, pasiekimai: Bardų plokštelė „Dabar kai galima“. 1986 m. Respublikinio pilietinės dainos festivalio laureatas. 1986 m. „Debiutai“ diplomantas. TV muzikinės laidos – „Debesėlio pasakos“ ir „Muzika ir poezija“. Įvairių respublikinių festivalių dalyvis. Muzika vaikų spektakliui „Skersgatvio pasaka“. Vaikams dainelių knygelė „Visiems viena kregždutė“. 
Keletą metų yra organizavęs Alytuje dainuojamosios poezijos festivalį „Pilnaties atspindžiai“. Paskutinieji darbai Kaune – suorganizuotas koncertas „Rugpjūčio skliaute“, „Kauno Bardai Kaunui“, „Bardų Kalėdos“. 

Ruduo bibliotekoje buvo palydėtas su dainomis, gerų bičiulių apsuptyje. Ir ko gi daugiau reikia, kad niūrus ir tamsus rudens vakaras taptų bent kiek šviesesnis...

 

TAI SMAGIOS DZŪKELIŲ SULĖKTUVĖS!

Atrasti dzūkų tarmės grožį, savitumą, pasiklausyti ir patiems sukurti tarmiškų pasakų, išbandyti liaudies amatus, pasiklausyti dzūkiškos muzikos bei turiningai praleisti laisvalaikį, minint Dzūkijos ir Dainavos krašto metus, skaitytojus pakvietė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius.

Saulei dangumi ritinėjantis „Dzūkelių vasara“ savo veiklų gausa ir įvairumu subūrė net pačius išrankiausius. Kūrybinėse edukacijose jaunieji dzūkai susipažino su Dzūkijos krašto mitais ir legendomis, kurias padėjo kurti žymus fotomenininkas Albertas Švenčionis, drąsinami muziejininkės ir knygų apie Alytų autorės Birutės Malaškevičiūtės dalyvavo viktorinoje, klausėsi ir kūrė dzūkiškas pasakas kartu su knygos „Dabarcinės pasakos“ autore Ieva Motiejauske, smagiai sukosi rateliuose, žaidė liaudies žaidimus.

Projektas „Dzūkeliai skaito an suolalio“, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos (www.ltkt.lt) ir Alytaus miesto savivaldybės, buvo skirtas vaikams iki 14 metų, tačiau dzūkiška širdis atvira visiems. Džiaugiamės renginiuose sulaukę ir daugybės suaugusiųjų. Ir maži, ir dideli vadovaujami amatininkės Renatos Žiūkienės mokėsi audimo amato paslapčių bei džiaugėsi savo nusiaustais knygų skirtukais.

Graži draugystė projekto metu užsimezgė su Prienų krašto muziejumi, kuris noriai sutiko bendradarbiauti ir pakvietė į Prienų krašto Davatkyno paslaptingą erdvę. Tarmiškai Prienai yra kraštas tarp Dzūkijos ir Suvalkijos, tad renginio „Devyni amatai, dešimtas badas“ metu per žaidimus, literatūrą ieškojome panašumų bei skirtumų, diskutavome apie tarmių grožį ir svarbą. Davatkyno muziejuje dalyviai turėjo unikalią galimybę prisėsti prie audimo staklių, pasukti verpimo ratelį, apžiūrėti daugybę autentiškų eksponatų.

Na, o viską vainikavo „Dzūkelių sulėktuvės“. Svečius pasitiko įdomi paroda „Iš motulės skrynios“, kurioje eksponuojamos šimtametės knygos, rankšluosčiai, juostos, Sibiro skausmą ir šalčius ištvėręs divonas, lėkštės, šventas paveikslas, moteris puošusios skarelės, amerikoniško balto šilko suknelė, kuria 1959 m. puošėsi nuotaka. Mokinukams buvo įdomu pamatyti, kaip atrodė kaspinai, pažymių knygelės ar užklasinio skaitymo sąsiuviniai.

Kad smagumo ir veiklų netrūktų sulėktuvių dalyviams teko lentynose tarp knygų ieškoti pasislėpusių grybų ir ragauti tikrų raisto spalgenų! Dzūkiškos muzikos akordus, šiltus pasakojimus susirinkusiems dovanojo dzūkiškosios kultūros puoselėtojas Rokas Kašėta.

Nepraeikite pro šalį ir užsukite į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių (Topolių g. 21)! Visą lapkričio mėnesį galėsite apžiūrėti parodą, pasižvalgyti po užfiksuotų projekto renginių akimirkas ir sukrimsti rūgščią, bet vitaminų kupiną spalgeną! O atsisėdę ant tautodailininko Algimanto Sakalausko kurto ir Alytaus miesto herbo akcentu papuošto suolelio galėsite ir dzūkišką knygą paskaityti!

 

AJKVB Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus informacija

Susitikime „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ – pilnų butelių draugija ir poetinio gylio paieškos

Eilėmis turtingas literatūrinis traukinys paskutinį kartą (šiais metais!) užsuko į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos peroną. Kad nei prozos, nei poezijos gerbėjai neliktų nuskriausti – penktajame renginių ciklo „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ susitikime alytiškiai turėjo galimybę pasimatyti su abiejų literatūros žanrų atstovais. Rašytojai, atstovaujantys skirtingas kartas, bei traukinio vairininkai, kitaip vadinami moderatoriais, padovanojo kultūrinę šventę tamsiais ir niūriais rudens vakarais.

Paskutinėje menamo traukinio kupė susitiko įvairiais literatūriniais apdovanojimais įvertinti poetai – Julius Keleras ir Ramunė Brundzaitė. Vakaro pašnekovus kalbinusi Donata Mitaitė vis ieškojo abi kartas vienijančių bendrumų ir nesunkiai juos rado. Abu kūrėjai atvyko iš Vilniaus, o ir ne vieną eilėraštį savo mylimai sostinei yra parašę. Kaip pastebėjo literatūrologė Donata, jų kūryboje Vilnius nėra pompastiškas – jis labiau buitiškas, pačiupinėtas, pamatytas ir patirtas. Apskritai, abiejų vakaro svečių kūryba subtiliai išpažinta, išgyventa, tačiau ir pakankamai santūri – emocijos puikiai suvaldomos.

Abu rašytojai yra ir vertėjai, todėl skaitė šiek tiek eilių, išverstų iš užsienio kalbų. Julius skaitė latvio Pėterio Brūverio kūrybą, kuris buvo puikiai išmokęs kalbėti lietuviškai, bet kai išgerdavo kažkodėl prabildavo rusiškai. Ramunė verčia iš italų kalbos, todėl susirinkusiems pristatė būtent šios šalies poeziją, o jeigu tiksliau – žydų kilmės Umberto Saba eilėraščius.

Traukinys kaip ir atvyko, taip ir paliko mus ritmingos muzikos palydimas, o už tai galime nuoširdžiai padėkoti charizmatiškajam Ignui iš Ignalinos. Paskutinis poezijos traukinys buvo išlydėtas plojimais. Tikimės, kad po poros metų jis užsuks į Alytų ir vėl...

Kultūrinę kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

 Bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Nauji rudeniški skaitiniai jau „nutūpė“ lentynose!

Naujut naujutėlės knygos jau atkeliavo pas mus, mieli skaitytojai! Spalio mėnesį biblioteka ir jos padaliniai pasipildė 406-iais leidiniais, 91-as iš jų – naujų pavadinimų knygos. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus darbuotojos paruošė rekomendacijas, kad būtų dar paprasčiau išsirinkti norimą leidinį. Jums tereikia ateiti ir pasiimti norimą skaitinį į namus!

William Gibson mokslinės fantastikos romanas „NEUROMANTAS“

Kaip debiutinis romanas virto pripažintu mokslinės fantastikos šedevru? „Neuromantas“ – pirmas visa apimantis žvilgsnis į suskaitmenintą žmonijos ateitį. Knyga meta iššūkį tam, kaip suvokiame technologijas ir save pačius. Romanas išleistas prieš 40 metų, bet lietuviškai tik dabar. Viena priežasčių – įmantrus autoriaus stilius ir detaliai išplėtotas technologijų žodynas. Vertėja A. Kapočiūtė, mėgstanti mokslinę fantastiką ir verčianti daug tokių kūrinių, sako, kad sudėtingiausia lietuviškai buvo perteikti komplikuotą W. Gibsono sakinių struktūrą. Visiems mokslinės fantastikos mėgėjams. IŠSAMIAU

Édouard Louis autobiografinis romanas „EDŽIO BELGELIO PABAIGA“

Autobiografinis romanas apie patyčių ir smurto persunktą vaikystę Prancūzijos provincijoje. Vos pasirodęs Prancūzijoje iškart sukėlė diskusijų bangą apie socialinę nelygybę, smurtą ir alkoholizmą, seksualinę tapatybę. É. Louis romanas „Edžio Belgelio pabaiga“ – jautriai, atvirai, bet nesmerkiančiai papasakota sava istorija, o per knygą gavęs dėmesio į viešumą iškėlė sistemines problemas. Autorius atkreipė dėmesį į daugybės paprastų prancūzų realybę ir taip gerokai šokiravo elitą, ilgą laiką ignoravusį visuomenės skaudulius. IŠSAMIAU

Carolina D‘Angelo pažintinė knyga vaikams „KAIP PASAULIS ŠVENČIA KALĖDAS“

Tai nuostabių istorijų rinkinys apie Kalėdas. Legendos, įdomiausios tradicijos, dainos, šokiai, valgiais nukrauti stalai. Laukia nuostabi kelionė, kuri leis patirti tikrąją Kalėdų dvasią. O ir šventės jau čia pat... IŠSAMIAU

Jurgitos Lieponės kelionių dienoraštis „KELIAS, PINGVINAI IR AŠ“

Tai „Camino Lituano“ dienoraštis. Tarp autorės įspūdžių įterptos žmonių istorijos, aprašytos įdomios Lietuvos vietovės. Kodėl žmonės eina? Kodėl pavadinime yra žodis pingvinai? Perskaitykit – rasite visus atsakymus ir dar daugiau. Nuostabu. IŠSAMIAU

Vytauto Račicko apysaka vaikams „BERNIUKAS IEŠKO TĖČIO: ROJAUS BARONO UŽRAŠAI“

Vytautas Račickas – mylimas vaikų rašytojas Lietuvoje. Jo knygos kasmet patenka į skaitomiausių knygų penketuką. „Berniukas ieško tėčio“ – nauja autoriaus apysaka apie vienuolikametį Rojų, kuris laimingai gyvena apsuptas mamos, močiutės ir babūnės meilės, tačiau į jo širdį vis labiau ima smelktis tėčio ilgesys. Visi berniuko nuotykiai šioje knygelėje. IŠSAMIAU

Eugenijaus Laurinaičio knyga apie sklandų bendravimą „ŽUVIS VANDENYJE“

Bendravimas – labai plati tema. Gydytojas, psichiatras, psichoterapeutas, lektorius prof. dr. E. Laurinaitis veda skaitytoją per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę. Tai puiki knyga visiems, norintiems pastebėti, spręsti, bendrauti, vertinti, suprasti, įsiklausyti... nes nuo savo egzistencijos pradžios iki jos pabaigos mes negyvename po vieną, visada tarp žmonių, visada bendraujame. Tas procesas toks natūralus, kad jo tiesiog nepastebime. Knyga visiems ir apie visus. IŠSAMIAU

Linda Hatfield, Ty Hatfield, Wendy Thomas Russell knyga apie tėvišką elgesį „TĖVYSTĖS POKYTIS“

Dešimt universalių tiesų, pakeisiančių jūsų auklėjimo būdus. Moko tėvus, kaip nustatyti ribas ir jų laikytis, ką daryti susidūrus su nekontroliuojamu vaiko elgesiu. Kaip išlaikyti tvirtą ryšį su vaiku. Tikrai verta dėmesio knyga. IŠSAMIAU

Kristin Hannah romanas „TOLIMI KRANTAI“

Daugeliui gerai žinomos autorės knyga pilna emocijų, kasdienių džiaugsmų. Ir visgi apie sudėtingus žmonių santykius, apie sprendimą rizikuoti ir tapti tuo, kuo visą gyvenimą svajojai tapti – tapti savimi. IŠSAMIAU

Eimanto Gudo genealoginė istorinė knyga „MĖLYNAS KRAUJAS“

Istorinė knyga. Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės: Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai ir Tiškevičiai. Tai tarsi kelionė laiku su puikiu gidu. Autorius nenuvylė nė vieno istorijos mylėtojo. IŠSAMIAU

Juozo Gaižausko pasaka suaugusiems „ANTARKTIDOS INDĖNAI“

Dar viena nuostabi autoriaus knyga. Privers ir juoktis, ir ašarą nubraukti. Tiek daug emocijų sutalpinta. Tai pasaka suaugusiems, bet galima skaityti ir vaikams. Ji įkvėps net tada, kai gyvenimo prasmės nematai. IŠSAMIAU

Megan Campisi istorinis romanas „NUODĖMIŲ VALGYTOJA“

Dar viena istorinė knyga. Kažkas užburiančio ir negirdėto XVI a. Anglijoje. Detektyvo elementai, kalbos grožis ir rašymo stilius nuostabus. Apie našlaitę, kuri pavogė duonos ir buvo nubausta iki gyvenimo pabaigos tapti nuodėmių valgytoja – atstumtąja, su kuria niekam negalima kalbėtis, negalima liesti, net pažvelgti. Intriga? Paskaitykit – nenusivilsit. IŠSAMIAU

Robert M. Sapolsky psichologinė knyga „ELGESYS“

Kas nulemia mūsų geriausius ir blogiausius poelgius? Kodėl vieni poelgiai vertinami kaip geri, kiti – kaip blogi? Ši knyga – įspūdinga mokslo apie žmogaus elgesį sintezė. Remdamasis naujausiais įvairių mokslo sričių tyrimais autorius nagrinėja tokias aktualias temas, kaip gentinis mąstymas, ksenofobija, hierarchija, konkurencija, moralė, laisva valia, karas ir taika... Puikiausia tai, kad ši knyga mums teikia pagrįstos vilties, kad savo elgesį galime valdyti daug geriau, negu mums atrodo. Pažinkime netradicinį būdą, aiškinantį mūsų poelgių prigimtį. IŠSAMIAU

Mariaus Katiliškio socialinis romanas „PIRMADIENIS EMERALD GATVĖJE“

Keliaudami po lietuvišką XX a. 7-ojo dešimtmečio Čikagą pamatytume: grinorkas, uoliai lankančias lietuvišką bažnyčią; naujais fordais zvimbiančius buvusius dipukus; jaunimą, dieną lankantį lietuviškos parapijos mokyklą, o vakarais – ieškantį aistringos meilės patirčių; tėvus, įsitvėrusius tautinės žiniasklaidos ar skandinančius gyvenimo kartėlį lietuviškoje karčiamoje... Sutiktume ir bedarbį Benių Uogintą, tikintį, kad gyvenimas yra bjaurus. Anot Juozo Apučio, šis romanas yra lyg „Juodoji drobulė“, tikras savo žmogiškumu, praradimo išgyvenimo gyliu, kūniškumu. Pasižvalgykime po lietuvišką XX a. 7-ojo dešimtmečio Čikagą. IŠSAMIAU

 

Svetlana Žadeikienė apie dzūkiškos tarmės išsaugojimą: „Pasėji grūdą, o kalasi daigas“

Svetlana Žadeikienė Dzūkijos kraštą, o ypač jo sostinę Alytų, visoje Lietuvoje garsina skleisdama melodingą dzūkišką žodį. Ne veltui ją praminė nepailstančia dzūkiškos tarmės puoselėtoja. Net 45-erius metus mokykloje dirbusi mokytoja, Svetlana dabar turi kitą misiją – išsaugoti dzūkų tarmę bei pabrėžia, kad viskas prasideda nuo mažų dienų. Todėl ir gimė idėja išleisti knygą vaikams pavadinimu „Paukštukai ir Būžukai“, kurioje mažasis skaitytojas ras ne tik nuotaikingus dzūkiškus eilėraščius, bet ir smagias iliustracijas, pieštas Alytaus „Dzūkijos“ mokyklos mokinukų.

Tarmė – mūsų identiteto vizitinė kortelė

Dzūkiška tarmė pamažu vis nyksta, ypač miestuose, kur retas šneka cikrine dzūkų šnekta, nors būtent tarmė yra vienas iš tų dalykų, kuris tiksliausiai parodo mūsų kilmės šaknis. Svetlana pripažįsta, kad yra sutikusi žmonių, kurie nepagarbiai atsiliepia apie dzūkų tarmę, laiko tai neišprusimo ženklu: „Jei žmogus moka daug kalbų į jį žiūrima pagarbiai. Norėčiau šį požiūrį pakoreguoti. Labai gerbiu žmones kurie moka daug kalbų, bet manau, kad nemažiau gerbtinas turi būti ir savo prigimtinės tarmės, senelių ir prosenelių šnektos mokėjimas. Taigi bandau šią nuostatą skleisti nuolat vesdama dzūkų tarmės pamokėles vaikams, juk tarmė – kalbos pagrindas, kuris mus lydėdavo ir turi lydėti nuo kūdikystės. Pasakai kelis sakinius dzūkiškai ir prisistatinėti nereikia – tavo tapatybė kaip ant delno,“ – teigia S. Žadeikienė ir priduria, kad vis dar susiduriama su lyderystės stoka siekiant įtraukti mokytojus bei moksleivius į edukacines programas.

Etnokultūros puoselėjimas – mūsų pačių rankose

Kadangi 2023-ieji metai paskelbti Dzūkijos (Dainavos) metais, kurie skirti Dzūkijos istorinio bei kultūrinio paveldo išsaugojimui bei aktualizavimui, šio krašto žmonės galėjo džiaugtis etnokultūrinių renginių gausa, tačiau vaikiškos knygelės autorė, literatė pabrėžia, kad ne vien institucijos turi saugoti mūsų tarmę, o ir mes patys turime ją „įsileisti“ į savo kasdienybę. ­„Manau, kad pirmas žingsnis prisidedant prie dzūkų tarmės išsaugojimo yra jos įtraukimas į savo kasdienę aplinką. Taigi kviečiu nelaukiant specialių progų ir išskirtinių aplinkybių į savo buitį įtraukti bent tuos kelis dzūkiškus žodžius, kuriuos dar prisimenate. Didžiausias džiaugsmas man išgirsti, kaip edukacijoje dalyvavę mokiniai vėliau atėję į klasę sveikinasi „Labų rytų“. Tada pamatai, kiek nedaug iš tikrųjų tereikia, norint išsaugoti tarmės gyvybingumą,“ – šypsosi Svetlana.

Knyga, atverianti senelių ir prosenelių kalbos lobius

„Paukštukai ir Būžukai“ jau ketvirtoji Svetlanos Žadeikienės knyga, prie kurios leidybos šįkart prisidėjo Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, o finansavo Lietuvos kultūros taryba (https://www.ltkt.lt/). „Man dzūkų tarmė – paukštuko giesmė. Noriu, kad vaikai skaitydami šią knygelę, girdėtų tą stebuklingo paukštuko giedojimą,“ – taip apie naujausią knygelę atsiliepia jos autorė ir teigia, jog nuotaikingi eilėraštukai, dzūkų tarme ir pačių vaikų pieštos iliustracijos sukuria šiltą, betarpišką aplinką. „Kadangi bendrauju su mokytojais, tai žinau, kad vaikai džiaugiasi ne tik dzūkų tarmės edukacijomis ir gautomis knygelėmis, bet ir noriai jas skaito, o kai kuriuos eilėraščius išmoksta mintinai. Nuoširdžiai viliuosi, jog ši knygelė neliks vieniša ir bibliotekų lentynose, o šalia jos išsirikiuos daugiau dzūkų tarme parašytų kūrinių vaikams ir jaunimui,“ – lūkesčiais pasidalijo S. Žadeikienė.

Gyvenimas laisvoje Lietuvoje suteikia mums visiems vienodą galimybę gilintis į savo praeitį, kultūrą, šaknis. Etnokultūrą galime matyti kaip vieną iš priemonių balansui gyvenime, kuriame vyrauja skaitmeninės technologijos, pasiekti. Praturtindama kasdienybę, skatindama bendrauti etnokultūra, tradicijų puoselėjimas įneša džiaugsmo į tarpusavio santykius ir suteikia priklausymo bendruomenei jausmą.

 

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Šaltuoju metų laiku padėkime Ukrainos kariams!

Skubame pranešti, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka ir jos padaliniai prisideda prie kilnios ir reikalingos iniciatyvos rinkdami medžiagas apkasų žvakių gamybai. Žvakės bus gaminamos ir siunčiamos fronte kovojantiems Ukrainos kariams. Šios žvakės – tai vašku ar parafinu užpildytos skardinės, kurias apkasuose kariai naudoja gamindami maistą, džiovindami drabužius ar tiesiog norėdami sušilti, todėl jos gyvybiškai svarbios, kai šalta.

Kokias medžiagas renkame?

Šiuo metu renkame įvairų vašką ir parafiną, didelius ir mažus jo gabalus, senas žvakes ir jų likučius. Tai gali būti maistinis parafinas, bičių vaškas, žvakės, skirtos uždaroms patalpoms ir tokių žvakių likučiai.

! Netinka: techninis parafinas, parafinas iš kapinių žvakių ir žvakių nuo uodų likučiai. Toks parafinas yra abejotinos kokybės arba blogo kvapo, degdamas gali išskirti sveikatai kenksmingas medžiagas. Todėl saugodami karių sveikatą tokių medžiagų atsisakome.

Kaip panaudosime surinktą vašką ir parafiną?

Bibliotekose surinktą vašką ir parafiną perduosime iniciatyvoms, kurios užsiima parafino ir vaško lydimu, apkasų žvakių gamyba.

Kur ir kada galite atnešti medžiagų?

Medžiagas galite palikti specialiose dėžėse, kurias rasite Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) ir jos padaliniuose.

Tikslius adresus ir darbo laiką galite pasitikrinti čia: https://rb.gy/y7ym6

Medžiagas planuojame rinkti iki 2024 m. kovo mėnesio. Net ir nedideli vaško ir parafino kiekiai yra svarbūs, tad nedvejokite ir atneškite tai, ką turite!

 

Dėkojame už pagalbą!

Razom do peremogi!

Tapti informacijos ekspertu padės Lietuvos bibliotekos

Niežti rankos spausti nuorodą, viliojančią laimėti milijoną? Sunku atsispirti šeicho palikimui? Nepasiduoti propagandai? Ar žinote, kaip tvirtai nardyti informacijos vandenyne? Jums padės Lietuvos bibliotekos. Spalio 24–31 dienomis jos antrąsyk kviečia kartu paminėti Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę.

„Matome, jog medijų ir informacinio raštingumo iššūkiai panašūs visoje planetoje. Dezinformacija, misinformacija, melagienos paliečia skirtingus regionus, žemynus. Dėl sparčiai tobulėjančių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, naudojimo dezinformacijai, netikrai informacijai skleisti tenka suremti pečius plačiai tarptautinei bendruomenei, tarptautinėms ekspertų grupėms. Esame stipriai vieni su kitais susiję. Visgi galima pastebėti, jog Lietuvoje ir kitose kaimyninėse valstybėse medijų ir informacinis raštingumas dažnai apmąstomas kartu su nacionalinio saugumo klausimais dėl esamos geopolitinės situacijos“, – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato komunikacijos programų vadovė Miglė Viselgaitė.

Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžia: pastarųjų kelerių metų įvykiai pasaulyje įrodė, kad gebėjimai kritiškai vertinti gaunamą informaciją, atsirinkti šaltinius, atpažinti melagienas tapo ypač svarbūs. Šis poreikis tik stiprės – nesvarbu, kalbėtume apie kibernetinius incidentus, propagandos mašinos įtaką ar kasdienes veiklas socialiniuose tinkluose.

„Medijų ir informacinis raštingumas tampa baziniu poreikiu, kurį aktyviai ugdyti privalome ne kada nors, o šiandien, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Todėl labai vertinu Lietuvos bibliotekų įdirbį šioje srityje – jos tapo nebe vien knygų namais, bet ir tikrais medijų ir informacinio raštingumo ugdymo centrais. Bibliotekos neatsiejamos nuo jų bendruomenės, žmonių, kurie šia institucija pasitiki, nuolat lankosi, užmezga asmeninį ryšį su specialistais. Todėl būtent bibliotekų vaidmuo didinant visuomenės sąmoningumą, supratimą apie informacinio raštingumo svarbą yra ypač reikšmingas ir aktualus“. 

Šiemet bibliotekos siekia, kad Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė apimtų kiekvieną šalies kampelį.   

„Suplanavome, kad kiekviena Lietuvos viešoji biblioteka galėtų pasiūlyti renginį vietoje. Numatėme kokybiškų virtualių veiklų, nes ketiname pasiekti suaugusių žmonių auditoriją – tų, kurie dirba, augina vaikus, rūpinasi tėvais ir seneliais, turi daug kitų įsipareigojimų. Skubantieji galės išbandyti virtualų pabėgimo kambarį. Organizuosime susitikimus ir diskusijas su specialistais, pasitelksime improvizacijos meną, humorą. Mėgstančių susiburti, bendrauti bibliotekose lauks protmūšiai, daug kitų rimtų ir smagių dalykų, prizų ir staigmenų. O masiškiausias renginys jau rytoj – spalio 21 d. kviečiame leistis į teminį orientacinį žygį „Taigi viską žinau“ net 42 skirtinguose Lietuvos miestuose!“, – pasakoja Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.  

2022 m. tarptautiniame OSIS tyrime matuotas medijų raštingumo indeksas – Lietuva gavo 58 balus iš 100. Tai 17 vieta tarp 41 Europos šalies (tiek pat balų skirta Prancūzijai).

„Kelerius metų vieta išlieka ta pati, tačiau medijų raštingumo balas didėja. Džiaugiamės, jog Lietuva atsižvelgia į kitų šalių gerąsias patirtis – vis daugiau dėmesio skiria skirtingų veikėjų bendradarbiavimui, įtraukiant medijų raštingumo ir dezinformacijos ekspertus, mokslininkus, valdžios atstovus, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą. Lietuvos bibliotekų tinklo organizuojama Medijų ir informacinio raštingumo savaitė – puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys“, – įsitikinusi M. Viselgaitė.  

Visa informacija apie spalio 24–31 d. Medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginius, projektus – „Biblioteka visiems“ ir bibliotekų interneto svetainėse, specialioje „Facebook“ paskyroje (Medijų ir informacinis raštingumas bibliotekose) bei, žinoma, mūsų bibliotekos socialiniuose tinkluose.

Artimiausi renginiai, vyksiantys Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2):

  • 21 d. 10–12 val. Orientacinis žygis „Taigi viską žinau...“. Registracija pratęsta, todėl kviečiame dalyvauti (dalyvių laukia rėmėjų įsteigti prizai). REGISTRACIJOS FORMA
  • 25 d. 17 val. apie organų donorystę su Lietuvos asociacija „Gyvastis“.
  • Iki lapkričio 8 d. akcija „Jei neturi žinių – esi pažeidžiamas“. Kiekvienas užsukęs į biblioteką gaus skrajutę su pleistriuku ir turės galimybę dalyvauti organizatorių rengiamame konkurse.

*****

Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės globėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, koordinatorė – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Savaitę finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Organizatorės: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija ir Lietuvos medicinos biblioteka.

Partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, nevyriausybinė organizacija „Meno avilys“, Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES, naujienų agentūra „Media4change“, nevyriausybinė organizacija „Pilietinio atsparumo iniciatyva (CRI)“, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, MB „iFuture investments“, Nacionalinis kraujo centras, improvizacijos teatras „Impro241“, asociacija „Vietos bendruomenių žurnalistų tinklas“.

Rėmėjai: elektroninių knygų knygynas „Antanukas“, „Go3“ televizija, žurnalas „National Geographic Lietuva“, telekomunikacijų bendrovė „Telia“.

Informacinis rėmėjas – LRT.

Saulius Vasiliauskas: „Sostinėje nėra krokodilų“

Menamo literatūrinio traukinio kupė įvyko dviejų aštrialiežuvių susitikimas. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje susirinkę pakeleiviai galėjo išgirsti poeto, literatūros apžvalgininko Tomo Vyšniausko ir literatūrologo, prozininko, publicisto Sauliaus Vasiliausko diskusiją, kuriai apibūdinti labai tinka pasakymas – kai buitį nustelbia egzistenciniai klausimai.

Buitis buitimi, bet štai lankytinų stotelių pavadinimai negali būti kokie papuola. Tomas, pasitelkdamas visą savo išmonę, sugalvojo tokius unikalius jų apibūdinimus, kad net pats sau pavydėjo. 1 stotelė vadinosi „Maisto pramonė“. Nors skamba labai buitiškai bei kasdieniškai, bet klausimai pasitaikė rimti – pradėję nuo krepšinio aikštelės rašytojai baigė literatūros skaitymo nauda žmogui.

2 stotelė „Kompromatų lentynos“. T. Vyšniauskas pastebėjo, kad perskaičius Sauliaus Vasiliausko knygą „Dabar aš ramiai papietausiu“, formuojasi nuoširdžių pasaulio stebėtojų impresijų įspūdis. Todėl rašant tos asmeninės patirtys, emocijos iš tiesų yra labai svarbios, nes duoda impulsus naujiems tekstams. 3 stotelė „Šokoladas panagėse“ akcentavo mūsų svečio, prozininko tekstuose atsispindintį išskirtinį dėmesį detalėms, savitą literatūrinį stilių.

4 stotelė skambėjo labai intriguojančiai – „Geiduliai“. Trumposios prozos tekste „Patirtį dabartį“ Saulius pabrėžia gyvenimo čia ir dabar džiaugsmą: „Mes taip įkrentam į savo rutinas, į savo pareigas, darbus, vaidmenis, kuriuos turime atlikti, kad kartais nutolstame nuo to, kas vyksta šiandien.“ Čia, kaip tose ilgai lauktose kelionėse – grįžti ir supranti, kad nieko nematei, todėl gyvenime labai svarbu balansas.

5 stotelėje „Šamanai šaukia lietų“ buvo aptarti ypatingi rašymo ritualai, kurie svarbūs kiekvienam kūrėjui. Bet nemažiau svarbi ir autoritetų įtaka, todėl 6 stotelėje „Korifėjų fundamentai“ Saulius prisipažino, kad jau 12-os metų mokytojai padavė perskaityti pirmąjį eilėraštį, vėlyvoje paauglystėje skaitė „Šiaurės Atėnus“ ir žavėjosi Kęstučio Navako eseistika, vėliau ir čekų literatūra.

7 stotelė „Žvirbliai ekstremalai“ kalbėjo apie drąsą lietuvių literatūroje, kurios mūsiškiams ypač netrūksta žodyno panaudojimo plotmėje. Bet šnekant apie drąsą eksperimentuoti su kūrinio forma Saulius pastebi, kad „Kafka turi ne tik „gimti“, bet ir visuomenė, o ypač literatūros bendruomenė, turi būti pasirengusi tuos kafkiukus ir jų tekstus priimti.“

Simboliška, bet priešpaskutinėje stotelėje „Gaivališkieji kalneliai“ nuskambėjo šmaikšti ir gyvenimiška situacija, kurioje ryškų vaidmenį suvaidino būtent kelionė traukiniu. O paskutinėje stotelėje „Palmyros krištolas ir Vaivos kompasas“ žiūrovai kaip visada turėjo galimybę paspėlioti – šį kartą apie tai, koks zodiako ženklas vienija abu rašytojus.

Vakaro dalyviai dėkojo šauniai ir aktyviai publikai, puikiai grojusiems Julijai Ritčik bei Justui Jasenkai (iš Julijos Ritčik TRIO) bei nepasikuklino konstatuoti, kad susitikime tvyrojo kunčiniška dvasia. Na, o jau paskutinis šiais metais literatūrinis traukinys išvyksta lapkričio 8 d. 17 val. ir žada mums atvežti poetus Julių Kelerą ir Ramunę Brundzaitę, literatūrologę, kritikę Donatą Mitaitę bei atlikėją Igną iš Ignalinos. Iki pasimatymo!

TRANSLIACIJOS NUORODA

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.

 

Bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

 

Virtuali biblioteka ELVIS: kad skaityti galėtų visi

Šiais metais keliones po Lietuvą pradėjęs ELVIS autobusas ir jo komanda su geromis žiniomis mūsų vietos bendruomenei jau spėjo apsilankyti ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) bei Dainavos padalinyje (Vilties g. 34). Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) atstovės alytiškiams pristatė ELVIS virtualią biblioteką, skirtą žmonėms, dėl turimų regėjimo, fizinių negalių, skaitymo sutrikimų negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.

ELVIS bibliotekos fonduose saugoma beveik 16 tūkst. pavadinimų bei žanrų įgarsintų knygų (tarp jų – ir įgarsintos knygos, skirtos vaikams), žurnalų, filmų su garsiniu vaizdavimu, skaitmeninių knygų (PDF, DAISY, EPUB formatais), skaitmeninių Brailio rašto leidinių, garso spektaklių. Deja, bet dauguma vyresnio amžiaus žmonių, ypač gyvenančių rajonuose ir kaimuose, nežino apie nemokamas garsinių knygų naudojimo galimybes bei kaip jų klausytis.

O būdų klausytis garsinių knygų yra du. Žmonės, kurie turi išmaniuosius telefonus, kompiuterius, planšetes ir interneto ryšį, garsinių knygų gali klausytis portale www.elvislab.ltTie, kurie neturi galimybių, nemoka ar nenori klausytis knygų portale, gali nemokamai pasiskolinti specialius grotuvėlius, į kuriuos bibliotekininkai įrašo garso knygų. Tačiau yra viena sąlyga – ELVIS klientais gali tapti tik tie, kurie turi vienokią ar kitokią negalią, neleidžiančią skaityti įprastų, ant popieriaus atspausdintų, knygų ar knygų skaityklėse, be to, turintys šeimos gydytojų, gydytojų optometrininkų, logopedų pažymas apie turimas negalias ar sutrikimus.

Koks turėtų būti pirmas žingsnis norint tapti virtualios bibliotekos vartotoju? Pirmiausia reikėtų kreiptis į savo miesto biblioteką. Ten dirbančios ELVIS ambasadorės suteiks informacijos, atsakys į rūpimus klausimus, pamokys užsiregistruoti ir naudotis portalu www.elvislab.lt bei papasakos apie specialų grotuvėlį, kurį galima pasiskolinti į namus.

Kontaktai, kuriais galima kreiptis Alytaus mieste: Dalia Meškelevičienė el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 32 446, Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2).

Olesia Demenkova, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 34 806, Dainavos biblioteka (Vilties g. 34).

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

 

 

Alytiškiams – nemokami medijų ir informacinio raštingumo mokymai bibliotekoje!

Mokytis niekada nevėlu! Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2) tęsia gyventojams skirtus kompiuterinio raštingumo kursus. Mokymai yra individualūs, todėl visas dėmesys bus skirtas tik Jums – taip lengviau ne tik įsisavinti naujas žinias, bet ir jaukiai praleisti laiką.

Norintiems mokytis šiuo metu siūlome šias temas:

– Pažintis su pagrindiniais kompiuterio valdymo įrankiais

– Dokumentų aplankų kūrimas.

– Tekstų rinkimas ir koregavimas.

– Informacijos paieška internete.

– Bendravimas internete, socialiniuose tinkluose, elektroniniu būdu.

– Saugus elgesys internete.

– Mokymas naudotis išmaniųjų telefonų programėlėmis.

Jei neradote norimos temos mūsų sudarytame sąraše ir turite konkrečių pageidavimų, ko norėtumėte išmokti – drąsiai kreipkitės žemiau nurodytais kontaktais:

Medijų ir informacinio raštingumo vyresn. bibliotekininkė Daiva Balionienė: el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. nr. +370 315 73 124.

Ateik, sužinok, išmok ir TU!

Bibliotekos inf.

BIBLIOTEKOS ŽMONĖS: „Cirko, teatro ar performanso mokytojas prieš klasę nesukurs”

Susipažinkime: Andrija Petkevičiūtė – jauniausia Alytuje dirbanti mokytoja, dėsto kino meną Adolfo Ramanausko-Vanago mokykloje, taip pat, esant poreikiui, pavaduoja kolegas anglų kalbos pamokose. Nuo šio rudens dirba ir Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje. Andrija sako, kad jos gyvenime pasiteisino posakis „niekada nesakyk niekada“: „Neplanavau grįžti į Lietuvą. Nesitikėjau, kad būsiu mokytoja, nors mokykla mane visada traukė. Ir atsitiko taip, kad dabar jaučiuosi savo vietoje ir man patinka tai, ką darau.“

„Mokytojų kambarys – šventa erdvė“

„Esu tikras „vanagų“ vaikas“, – sako Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos absolventė Andrija. Ir patikslina, kad šioje mokykloje mokėsi nuo 5 iki 12 klasės, dar iki jai tampant keturmete gimnazija, kurioje „mokiniai vos spėja sušilti kojas ir jiems jau reikia atsisveikinti“.

„Dabar esu kolegė su savo buvusiais mokytojais, klasės auklėtoju Jonu Baltrušaičiu. Tai – gana keistas jausmas, nes mokytojų kolektyvas beveik nepasikeitė, o reikėjo, kad jie pradėtų matyti manyje ne vaiką, ne buvusią mokinę, o kolegę. Prisipažinsiu, man buvo sudėtinga net į mokytojų kambarį įeiti, nes jis atrodė tokia šventa erdvė. Šis persivertimas buvo įdomus procesas ir įvyko ne per dieną. Kai studijavau Londone, grįžusi aplankyti šeimos į Alytų būtinai užsukdavau ir į mokyklą, aplankyti savo mokytojų“, – pasakoja Andrija.

Svajojo studijuoti kiną

Mokyklą Andrija baigė 2013 metais ir pasirinko kino studijas Londone todėl, kad Lietuvoje tokios plačios programos nė viena aukštoji mokyklą pasiūlyti negalėjo. Kitas alytiškės tikslas buvo išvykti iš Lietuvos. Tuo metu studijos užsienio šalyse buvo ant bangos, jas rinkosi dauguma Andrijos bendraklasių. Dabar, kaip pastebi pašnekovė, situacija keičiasi ir daugelis abiturientų renkasi studijuoti Vilniuje ar Kaune.

„Mano studijos buvo sudėliotos taip, kad per trejus metus mokiausi visų dalykų, kurių reikia kuriant kiną, o baigiau režisūros specializaciją. Studijos buvo įdomios, nors iš pradžių buvo labai sunku, visumoje džiaugiuosi tuo, ką studijavau. Ne, jas baigusi dirbau ne kūrybinį darbą, o barista kavinėje. Ypač prasidėjus kovido ribojimams, tai suteikė socialines garantijas, bet, žinoma, buvo ir kita medalio pusė – man norėjosi kūrybos. Kai turi išsilavinimą ir pašaukimą kurti menus, tai sėdi ir save grauži klausdamas – dėl ko buvo studijos ir pastangos?“ – pasakoja Andrija.

Grįžti paskatino mokytojai

Septynerius metus Londone gyvenusi Andrija sako, kad pasvarstyti apie grįžimą ir darbą mokykloje ją paskatino buvę mokytojai, su kuriais susitiko grįžusi namo atostogų dar kovido epidemijos metu.

„Mano mokytojai mane ne tik kalbino ateiti dirbti į mokyklą ir dėstyti teatrą, kiną, bet ir įkvėpė vilties, kad Lietuvoje dabar nėra taip prastai, kaip man atrodė išvažiuojant prieš dešimt metų. Pagalvojau: jei ne dabar, tai kada? Kovido epidemija, ribojimai Lietuvoje taip pat atrodė geriau nei Anglijoje, o ir Londone jaučiausi užstrigusi tam tikrame „patogume“, iš kurio jau norėjau išeiti. Nusprendžiau pabandyti, pagalvojau, jei nepavyks – grįšiu“, – prisimena savo apmąstymus.

Siaubo žanras – patraukliausias

Kino būrelyje, kuriam Andrija vadovauja Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, jaunimas mokosi kurti kiną nuo idėjos iki išleidimo į ekraną. „Tai – ilgas ir sunkus procesas, kol filmas pasiekia ekranus, jaunimas prisipažįsta, kad dabar jau visiškai kitaip pradėjo vertinti kiną, nes iki tol neįsivaizdavo, kad tiek daug žmonių prisideda prie filmo atsiradimo“, – pastebi mokytoja.

Ji pasidžiaugia, kad gimnazistai yra labai kūrybingi ir turėjo sumanymą iškart sukurti net 7 serijų filmą, bet apsiribojo viena. Jis vadinasi „Seven deadly sins“, o jį pamatyti galima gimnazijos feisbuke ir „YouTube“. Filmas sukurtas anglų kalba, jo žanras – siaubo. „Tai yra du dalykai, kurių jaunimui nepiršau, bet ir neprieštaravau. Tiesa, šiemet paprašiau ieškoti kokios linksmesnės idėjos, be kraujo, tačiau siaubo žanras jiems patinka ir yra įdomus. Turbūt rinksimės psichologinio siaubo žanrą“, – šypsosi mokytoja.

Streikuoja, nes palaiko kolegas

Rugsėjį A. Petkevičiūtė pradėjo studijas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje pedagogo kvalifikacijai įgyti ir šiuo metu yra prisijungusi prie mokytojų streiko. Jos motyvas – palaikyti vyresniuosius kolegas, kurie dešimtis metų dirba švietimo sistemoje ir aiškiai sako, kad joje ne viskas yra gerai. 

„Nedideli atlyginimai, didžiulės klasės, darbui su specialiųjų poreikių vaikais padėjėjų nėra, su tuo susiduriu ir kaip neformaliojo ugdymo mokytoja. Manau, kad mokytojai privalo apginti savo poziciją. Tiesa ta, kad nė vienas, o ypač jaunas mokytojas šiandien neina dirbti į mokyklą dėl atlyginimo, nes yra daugybė vietų, kur užsidirbti galima lengviau“, – įsitikinusi Andrija.

Ji džiaugiasi, kad pavyksta rasti bendrą kalbą su mokiniais, o Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje negirdėti tokių incidentų, kaip kitose mokyklose – mokinių įžūlaus elgesio, atvirų  konfliktų su mokytojais: „Būrelio metu bendraujame gana laisvai, man smagu, kai mokiniai šypsosi, džiaugiasi procesu. Kai studijavau Londone, dėstytojai akcentavo, kad esame lygūs, žinoma, bendravimas buvo grįstas abipuse pagarba. Taip ir mokykloje, negalima leisti mokiniams elgtis su mokytoju, kaip jie nori, bet ir susiraukusio, save iškeliančio mokytojo irgi nereikia.“

Andrija šypsosi: „Taip. Pasitaiko, išgirsti klausimą: „O kur mokytoja...?“ Nors išvaizda ji nelabai skiriasi nuo savo mokinių, tačiau jokių problemų dėl to nekyla, pavyksta susitarti ir sutarti visai neblogai.

Kaip mokytojui nukonkuruoti telefoną?

Kas ginčytųsi – problemų šiuolaikinėje mokykloje daugybė. „Mobiliųjų telefonų problema yra vienas tų dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti. Gimnazijoje turėjome diskusiją ir paklausėme mokinių nuomonės: ką reikėtų daryti, kad pamokų metu jie nenaudotų telefonų? Atsakymas buvo „tegul pamokos būna įdomesnės“. Bet kaip mokytojui nukonkuruoti telefoną? Kaip žmogus, kuris visą laiką sėdi telefone, aš esu už tai, kad per pamoką telefonai turėtų būti padėti. Nebent yra užduotis, kuriai reikia telefono. Kolegė lankėsi pamokoje Skandinavijos mokykloje, kur ant sienos yra specialus įtaisas, į kurį sudedami prieš pamoką visi telefonai“, – sako pašnekovė.

Andrija yra įsitikinusi: cirko, teatro ar performanso mokytojas prieš klasę nesukurs. Neįmanoma konkuruoti su telefonu, kuris leidžia vaikui savo rankose turėti visą pasaulį: „Atsimenu, kad mano mokyklos laikais bet koks bandymas iš kišenės pamokos metu išsitraukti mobilųjį telefoną baigdavosi tuo, kad jis atsidurdavo mokyklos direktoriaus stalčiuje.“

Pakviesti jaunimą – iššūkis

„Mano profesija yra kinas, bet po studijų kol kas neatradau istorijos, kurią man reikėtų papasakoti kino formatu. Šiuo metu daugiau užsiimu fotografija, filmuoju ir padedu draugams jų projektuose“, – pasakoja Andrija. Nuo šio rudens ją taip pat galime sutikti Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvėje, kur ji dirba bibliotekininke-edukatore: „Fantastika, kad toks dalykas egzistuoja. Tai vieta, į kurią jaunimas gali ateiti ir naudotis technologijomis, žiūrėti filmus, žaisti žaidimus, su draugais smagiai praleisti laiką. Ir visa tai – nemokamai. Keista, bet iššūkis yra būtent pakviesti jaunimą į šią erdvę, nors veiklų sugalvojame įvairiausių ir jas viešiname socialiniuose tinkluose“, – pastebi pašnekovė.

Taigi, kas įdomu jaunimui? Pašnekovė sako, kad esminis dalykas yra tai, kaip viskas greitai keičiasi: „Su socialinėmis medijoms ateina tiek daug naujovių ir įdomybių, informacijos, kad nespėji pasigauti ir jau pradingo. Turi spėti įšokti į tą mažą langelį, nes tas dalykas, kuris populiarus šiandien, kitą rytą gal ir neberūpės. Šis iššūkis nuolat kyla ir man, nes dirbu su jaunimu. Kaip jį įveikia amžiumi vyresni mokytojai, man sunku ir įsivaizduoti.“

Saulė Pinkevičienė („Alytaus naujienos“)

 

Alytaus Jurgio Kunčino
viešoji biblioteka

Biudžetinė įstaiga
Adresas: Seirijų g. 2, 62116 Alytus
Juridinių asmenų registras
Kodas: 188205340

Apie Mus

Informacija

Mūsų kontaktai

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.