Žvilgsnis į Jurgio Kunčino asmeninę biblioteką
Jurgio Kunčino asmeninė biblioteka – tai tylus rašytojo gyvenimo ir kūrybos liudininkas, atveriantis galimybę pažvelgti į kūrėją iš arčiau. Tai svarbi ir reikšminga Rasos Kunčinienės dovana, į Alytų atkeliavusi iš rašytojo namų Vilniuje bei savo vietą atradusi bibliotekoje jo atminimui skirtame kambaryje.
Jurgis Kunčinas augo inteligentų šeimoje, todėl spausdintas žodis tėvų namuose buvo ypač vertinamas, knygos skaitomos ir gerbiamos. Nuo pat ankstyvos vaikystės knygai neabejingas Jurgis savo prisiminimuose rašė: „Galiu pasakyt, kad man pasisekė. Namuose buvo pusėtina biblioteka. Knygas tėvai pirkdavo. Mums jas dovanodavo gimtadienio proga, baigiantis mokslo metams. Tų, kurių labiausiai geisdavau, retai kada pavykdavo įsigyti. Kartą, sename Alytaus knygyne, sukaupęs drąsą išdrįsau pasiskolinti iš anglistės mokytojos Butkutės 30 kapeikų. Ir čia pat įsigijau apsakymų sporto tematika rinktinę „Ketvirtis milijono“. Vėlesni prisiminimai apie savanorišką lektūrą beveik visuomet būdavo saldūs: aš dar ir šiandien grįžtu į aną metą. Į mažą savo miestuką ir pusiau slapčia godžiai skaitomą knygą“ (J. Kunčinas. Nuo Vingių Jono iki Oskaro Macerato ir toliau // Metai, 2000, Nr. 8/9.).
Didesnę asmeninės bibliotekos dalį sudaro grožinės lietuvių ir užsienio autorių knygos, literatūros klasikų ( A. Vienuolio, V. Kudirkos, A. Nykos-Niliūno, B. Brazdžionio, F. Šilerio, V. Šekspyro) bei kritikos kūriniai, nemažai poezijos knygelių. Knygų lentynoje rikiuojasi istoriniai, filosofiniai, enciklopediniai, religiniai leidiniai bei knygos vokiečių kalba. Čia galima atrasti ir lietuvių liaudies anekdotus. Rašytoją visada žavėjo humoras, groteskas, satyra.
Žvelgiant chronologiškai, seniausias leidinys datuojamas 1913 m. Tai Vokietijoje, Miunchene vokiečių dramaturgo, novelisto ir poeto Karlo Imermano parašyta knyga vokiečių kalba, spausdinta gotikiniu šriftu. Šią unikalią knygą J. Kunčinas įsigijo Kauno antikvariate. Prie seniausių leidinių galima priskirti Petro Jurgėlos 1935 m. Čikagoje išleistą knygą „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“. Šios pagarbiai išsaugotos senosios knygos paveldėtos iš tėvų. Tai liudija Larisos ir Vlado Kunčinų parašai knygų antraštiniuose puslapiuose bei Jurgio prisiminimai: „Tikras įvykis buvo gal 1959 metų žiemą pas mus iš Anykščių atgabentos dvi dėžės knygų. Didelės dėžės, talpios. Daugumą jų tėvas 1942-aisiais susipirko už reichsmarkes. Litais tikrai būtų neįpirkęs. Buvo ten man visai neįkandamų skaitinių ir vokiškų knygelių smulkiu gotišku šriftu. Bet dėžėse būta ir tokių, kurios daugiau ar mažiau padarė perversmą mano galvoje.“
Kūrėjo asmeninės knygos pasakoja apie bičiulius ir kitus asmenis, su kuriais bendrauta. Nemažai leidinių rašytojui padovanojo įvairūs autoriai, kolegos, pažįstami. Visi jie turi savitą ir unikalią vertę – daugelyje knygų yra Jurgio Kunčino parašas, antspaudas, įvairių įrašų ir dedikacijų. Šiltus linkėjimus paliko Antanas A. Jonynas, Paulius Širvys, Juozas Aputis, Laurynas Katkus, Bitė Vilimaitė, Gintaras Grajauskas, Gasparas Aleksa, Sigitas Parulskis, Kęstutis Navakas ir kiti.
Pasižvalgymas po asmeninę biblioteką leidžia ne tik pažinti Jurgio Kunčino skaitytą literatūrą, bet ir priartėti prie rašytojo asmenybės, geriau suprasti jo pasaulėžiūrą, gyvenimo aplinką bei kultūrinį laikmetį, kuriame formavosi rašytojo kūrybinis mąstymas. Išlikusios knygos tampa tiltu į autoriaus vidinį pasaulį – jos atskleidžia šio žmogaus interesus, vertybes, intelektinius ieškojimus ir ryšį su to meto literatūra bei kultūra.
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Ilona Krupavičienė
