Naujienos
Sausio 13 d. mūsų kraštiečiui Jurgiui Kunčinui būtų sukakę 70 metų. Ta proga Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius visus pakvietė į šventinę popietę.
Renginį pradėjo mažosios Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos 5-6 klasių skaitovės (Agnė, Ugnė, Bernadeta) ir Vidzgirio pagrindinės mokyklos 8 klasės mokiniai (Miglė, Iveta, Rokas ir Eglė), kurie skaitė J. Kunčino poeziją. Aidas Andreikevičius visus džiugino gitaros garsais.
Bibliotekininkės žaismingai pristatė 10 įdomių faktų apie rašytoją, supažindino su jo kūryba.
Kęstutis Miliauskas – Jotvingių gimnazijos direktorius, Kostas Poškus – dailininkas, knygos „(Ne)šventųjų gyvenimai“ autorius ir Liudas Ramanauskas – Alytaus radijo stoties „FM99“ direktorius skaitė ištraukas iš novelių ciklo „Trys akcentai“ ir pasidalino prisiminimais apie rašytoją J. Kunčiną bei tuometinį Alytų.
„Volungės“ pagrindinės mokyklos direktorius Feliksas Džiautas deklamavo eilėraštį iš knygos „Vainikas „Soscinei“ ir pakvietė visus skaityti knygas, mylėti savo kraštą.
J. Kunčinas rašė, kad Nemunas yra pirmasis Alytaus miesto pasididžiavimas. Antrasis – medžiai. Tad ir gimtadienio tortas buvo ypatingas bei simboliškas – apsnigta, skarota imbierinė eglė.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.
Sausio 13 dieną kraštiečiui rašytojui Jurgiui Kunčinui būtų sukakę 70 metų. Visus šio autoriaus kūrybos gerbėjus ir amžininkus, dar menančius liūdnas bei linksmas bendravimo su šia originalia asmenybe patirtis, kviečiame nenuobodžiai paminėti jubiliejų. Antrąją sausio savaitę Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks:
JUBILIEJINIAI RENGINIAI J. KUNČINO 70-MEČIUI
Nuo SAUSIO 9 iki 13 d.
Kasdien 15 ir 17 val. - A. Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Beveik laimingas“ peržiūros
Peržiūras grupėms galima užsisakyti ir kitu laiku (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446)
SAUSIO 10 d. 13 val.
Popietė J. Kunčino 70-mečiui
(Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. (8 315) 39 523)
Programoje:
10 įdomių faktų apie J. Kunčiną
„Trys akcentai“ - rašytojo kūrybą skaito ir maži, ir dideli
Imbierinis gimtadienio tortas
SAUSIO 14 d. 14 val.
JUBILIEJINIS LITERATŪRINIS-MUZIKINIS VAKARAS
(J. Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446)
Programoje:
Foto prisiminimai apie J. Kunčiną
„Aprašytas gyvenimas“ - autobiografijos fragmentus pristato teatro studija „Apartė“ (rež. Arvydas Kinderis)
Jurgio Kunčino kūrybos takais – dr. Audingos Peluritytės-Tikuišienės pranešimas
Alytus – Jurgiui Kunčinui - faktų ir įvykių apžvalga. Skaito bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė
Įvairiakalbis „Tūlos“ skambesys - romano fragmentus užsienio kalbomis skaito alytiškiai ir vertėjai.
Dainos Jurgio Kunčino tekstais. Atlieka Alvydas Jegelevičius, Romas Naidzinavičius, Albertas Antanavičius
Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje vyksianti renginių savaitė – savotiška įžanga į simbolinius Jurgio Kunčino metus. Pavasarį alytiškių laukia kiti įdomūs įvykiai: J. Kunčino poezijos rinktinės sutiktuvės bei šiam kūrėjui skirtas ekslibrisų konkursas.
Maloniai kviečiame aplankyti karpinių parodą „Sniego sapnas“.
Tai - karpinių paroda, skirta Onos Sventnickienės (1938-2015) kūrybai atminti.
Lauksime jūsų iki sausio 13 dienos.
Pirmojo Alytaus filialo inf.
Baigiasi 2016-ieji – Bibliotekų metai, per kuriuos šalyje įvyko rekordinis renginių, projektų ir įvykių skaičius. Pagrindiniai šių metų veiklos akcentai buvo KNYGA ir SKAITYMAS, sutelkę visuomenę atrasti skaitymo malonumą. Tačiau šalia knygų bibliotekose įsitvirtino daug naujoviškų paslaugų, tarp kurių jau galima pamatyti ir virtualiosios realybės ekspoziciją – pirmą tokią Europoje.
Šalies bibliotekos aktyviai įsitraukė organizuodamos įvairius renginius, o drauge sudomindamos jais visuomenę. Išskirtiniai Bibliotekų metų renginiai, pasižymėję ypač didele lankytojų gausa, buvo bibliotekų erdvė, suorganizuota jau 17-tą kartą vykusioje Vilniaus knygų mugėje, bibliotekų dalyvavimas parodoje „Mokykla 2016“, kurios metu buvo stiprinamas bibliotekų ir mokyklų dialogas.
Bibliotekų metams paminėti Lietuvos bibliotekininkų draugija skyrė ir savo rengiamą tradicinę Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, jos tema pasirinkdama Bibliotekų metų moto – „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Savaitės metu šalies bibliotekose įvyko 2046 renginiai: konkursai, susitikimai, diskusijos, skirtos bendruomenių įtraukimui į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo projektus. Renginiuose apsilankė daugiau nei 50 tūkst. lankytojų.
Viena prasmingiausių ir ryškiausių metų iniciatyvų – skaitymai „Vasara su knyga“, pakvietę vaikus ir jaunimą skaityti, bendrauti ir pramogauti bibliotekose. Čia vyko kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės, vaidinimai, iš viso daugiau nei 1300 renginių.
Šiandien Lietuvoje veikia daugiau nei 2,5 tūkst. bibliotekų, jose dirba beveik 6 tūkst. (5866) profesionalių darbuotojų. Bibliotekos turi daugiau nei 1 mln. (1 mln. 249 tūkst.) registruotų skaitytojų, o tai reiškia, kad kas antras šalies gyventojas 2015 m. bibliotekose apsilankė 23 mln. kartų. Šalies bibliotekose sukaupta daugiau nei 107 mln. knygų.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.
Nuotraukoje - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka savo skaitytojus pasitinka su šventės nuojauta. Fojė erdvę papuošė darbuotojų rankų ir širdžių šiluma dvelkianti paroda. Poeziją, akvarelės paveikslus, mezginius, nėrinius, siuvinius, lipdinius iš molio, dirbinius iš vilnos čia demonstruoja šios knygų karalystės moterys.
Dažnas lankytojas gali tik numanyti, kiek visokių gabumų slepia bibliotekininkių asmenybės. Kiekviena atradusi širdžiai mielą užsiėmimą, ilgus vakarus paskyrusios kūrybinei meditacijai, džiugina savo artimuosius ir draugus galbūt ne visada tobulais, tačiau dėl to tik dar savitesniais ir mielesniais kūrinėliais.
Šventoms Kalėdoms pamažu artėjant, Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos moterų kolektyvas su meile kviečia savo skaitytojus prasmingai Bibliotekų metų pabaigai. Kaip žinia, kiekviena pabaiga atneša naują pradžią.
Nacionalinėje bibliotekoje įvyko iškilmingas Bibliotekų metų baigiamasis renginys „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: skaitau–mokausi–kuriu“. Renginyje dalyvavo bibliotekų metų globėja Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri aktyviausiems bibliotekininkų bendruomenės nariams įteikė vardines padėkas.
Prieš Bibliotekų metų baigiamąjį renginį vyko spaudos konferencija, skirta apžvelgti svarbiausius ir ryškiausius metų įvykius viešųjų bibliotekų kontekste. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius ir projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas Eugenijus Stratilatovas.
Monika Kundelytė
Beveik 1200 renginių, kuriuose apsilankė daugiau nei 40 tūkst. žmonių; daugiau nei 90 naujoviškų paslaugų, 215 naujų produktų ir priemonių – šie skaičiai liudija pakitusį atsinaujinusių Lietuvos bibliotekų požiūrį į savo lankytoją ir bendruomenę. Prie visų šių pokyčių prisidėjo trejus metus trukęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai 2“.
Į baigiamąją projekto „Bibliotekos pažangai 2“ konferenciją Nacionalinėje bibliotekoje susirinkusius šalies viešųjų bibliotekų ir savivaldybių atstovus, kultūros politikos formuotojus, taip pat partnerius iš užsienio bibliotekų pasveikino robotas Zoras. Jis džiaugėsi, jog gerai jaučiasi tarp žmonių, ypač todėl, kad tenka bendrauti su tokia kūrybinga ir dalytis žiniomis norinčia bendruomene.
Ne vienas konferencijos kalbėtojas pažymėjo, kaip per trejus projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo metus keitėsi šalies viešosios bibliotekos ir jų svarba bendruomenėms, o svečiai iš užsienio bibliotekų pasidalijo savo gerosiomis patirtimis. Susirinkusiems taip pat buvo pristatyta unikali, naujų technologijų pritaikymu pagrįsta virtualiosios realybės paslauga „Laiko portalas“.
Pasak „Bibliotekos pažangai 2“ vadovo Eugenijaus Stratilatovo, šis pažangos projektas tapo geru katalizatoriumi ir paskatins bibliotekas toliau vystytis, prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės poreikių net ir projektui pasibaigus.
„Per trejus metus bibliotekos ne tik kūrė naujas, už tradicinės bibliotekos sampratos ribų toli išeinančias paslaugas, jos pačios nuolat ugdė savo darbuotojų kompetencijas: mokėsi rengti projektus, ieškoti papildomo finansavimo jiems įgyvendinti, pritraukti naujų partnerių, efektyviai komunikuoti ir į bibliotekų veiklas įtraukti vietos bendruomenes, galiausiai – dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Dabar per 1000 Lietuvos viešųjų bibliotekų formuoja naują suvokimą apie besiplečiančias bibliotekos funkcijas ir misiją visuomenėje“, – sakė E. Stratilatovas.
Apie bibliotekos vaidmenį šalies kultūriniame gyvenime kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas: „Mes turime milžinišką bibliotekų tinklą ir, jei kalbame apie regioninę kultūrą, tai yra visos prielaidos startuoti su labai solidžiu institucijų tinklu, kuriame dirba profesionalai, intelektualūs žmonės. Kaip šiandien girdėjome, jie dar įgijo papildomų kompetencijų – kompiuterinio raštingumo, darbo su bendruomenėmis, politikais ir partneriais. Šios visai naujos funkcijos dar labiau sustiprina jų vaidmenį.“
Šiandien bibliotekos – jau ne tik žinių kaupimo centrai ir knygų saugyklos. Jose nuolat ir sistemingai vyksta įvairiopa veikla: kūrybinės dirbtuvės ir susitikimai, filmų, komiksų, muzikos įrašų kūrimo, programavimo, inžinierinių gebėjimų lavinimo, robotikos pamokos. Čia organizuojami įvairaus tipo mokymai ir tobulinimo kursai moksleiviams, suaugusiesiems bei senjorams.
Projekto vykdymo laikotarpiu 37 bibliotekose surengtuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, kurie įgijo naujų įgūdžių informacinių ir ryšių technologijų, profesijos, verslumo, kūrybinių industrijų srityse. Edukacinėse veiklose per pastaruosius dvejus metus dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų.
Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai 2“, bibliotekose buvo surengta apie 1190 renginių; tai ir naujų paslaugų pristatymai, parodos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, protų mūšiai, konkursai, susitikimai su žmonėmis, filmų peržiūros ir pan. Minėtuose renginiuose apsilankė daugiau nei 40 tūkst. žmonių.
Projektas suteikė galimybę viešosioms bibliotekoms sukurti ar patobulinti per 90 paslaugų, tarp jų – psichologinė pagalba vaikams pasitelkiant kompiuterines komunikavimo priemones, virtualaus mokymosi paslaugos, interaktyvūs kalbų kursai, mobiliosios laboratorijos ir IT centrai, garso įrašų studijos ir t. t. Dabar šalies viešųjų bibliotekų lankytojai gali naudotis laisvalaikio ir mokymosi erdvėmis, užsiimti fotografija, kurti vaizdo ir garso medžiagą, naudotis bibliotekų turima infrastruktūra ir technologijomis (pvz., 3D modeliavimo programomis, 3D spausdintuvais).
Projektą „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinančios 45 viešosios bibliotekos per 2015–2016 m. sugebėjo pritraukti paramos ir papildomo finansavimo, kurių bendra vertė viršijo 380 tūkst. eurų. Nors pagrindiniai bibliotekų partneriai išlieka viešasis sektorius ir savivaldybės, net 25 bibliotekos per porą metų iš privačiojo sektoriaus sugebėjo pritraukti apie 54 tūkst. eurų ir užmegzti bendradarbiavimą su verslo sektoriumi.
„Šiemet 45 Lietuvos viešosios bibliotekos sėkmingai baigė įgyvendinti projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamus projektus, kuriais buvo siekiama pagerinti vietos bendruomenių gyvenimo kokybę. Šie projektai sudaro sąlygas bibliotekoms toliau plėsti paslaugų pasiūlą, stiprinti partnerystę su verslu, vietos valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis bibliotekomis. Iš viso šiems projektams finansuoti buvo skirta 1 mln. 200 tūkst. eurų“, – sakė E. Stratilatovas.
Monika Kundelytė
Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ryšių su visuomene ir atstovavimo koordinatorė
Laisvieji stumbrai Lietuvoje. Kas per žvėrys šie gyvūnai, apie kuriuos daugelis net nežino, o žinantys, net nesusimąstydami dažnokai vadina klaida, siūlo iššaudyti, „sureguliuoti“, gi „humanistai“ - uždaryti į aptvarus, kur esą ir jiems bus lengviau, ir mums ramiau?
12 geriausių Lietuvos laukinės gamtos fotografų nuotraukų ir 12 pagrindinių faktų apie stumbrus. Susipažinkite iš arčiau. Jie ateina.
Daugiau informacijos ir nuotraukų www.lietuvosstumbrai.com, www.facebook.com/LietuvosStumbrai.
Stumbrams reikia tavo balso. Išreikšk pritarimą jų teisei būti laisviems.
Stumbras (lot. Bison bonasus, angl. Wisent, Buffalo, Bison, vok. Wisent) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi. Paplitęs Europoje. Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Stumbras įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą (statusas: pažeidžiama rūšis) ir Lietuvos raudonąją knygą (stausas: atkurta rūšis). Rimanto Nalivaikos nuotrauka:
Pirmieji stumbrai pasirodė centrinėje Azijoje vėlyvojo Plioceno - ankstyvojo Pleistoceno epochoje. (Plioceno laikotarpis tęsėsi prieš 5,332 mln. - 2,588 mln. metų, Pleistoceno laikotarpis - prieš 2,588 mln. - 12 tūkst. metų). Iš centrinės Azijos jie pasklido po visą Aziją ir Europą, o per Beringo sąsiaurį ir į Šiaurės Ameriką. Rimanto Nalivaikos nuotrauka:
Stumbrai grąžinti į Lietuvą 1969 metais, o 1973 metais pirmieji penki Lietuvoje atsivesti stumbrai išleisti į laisvę. Tad stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų. Jau daugiau kaip 40 metų jie yra laisvi. Romualdo Barausko nuotrauka:
Stumbras - kertinė ir skėtinė ekosistemos rūšis. Kertinių rūšių buvimas yra lemiamas norint palaikyti ekologinės bendruomenės struktūrą bei įvairovę, jos išskirtinės tuo, kad yra susijusios su visa likusia bendruomene. Rewilding Europe priskiria stumbrus prie skėtinių rūšių, nes saugant stumbrus ir dideles teritorijas, kurios reikalingos jiems gyventi, laimi ir daug kitų augalų bei gyvūnų rūšių. Romualdo Barausko nuotrauka:
Paskutiniais lenkų mokslininkų tyrimų duomenimis - tai atvirų vietovių gyvūnas, tad kuriant stumbrų apsaugos programas rekomenduojama vadovautis šia nauja informacija. Dariaus Babelio nuotrauka:
Stumbras - žolėdis gyvūnas, aktyviai keičiantis kraštovaizdį pagal save. Jo dėka klesti daugybė kitų gyvūnų ir organizmų. Mariaus Čepulio nuotrauka:
Stumbras yra didžiausias ir stipriausias gyvūnas Europoje, praktiškai neturintis natūralių priešų, tačiau tai baikštus gyvūnas. Stumbrui gamta nedavė žvitrių akių, todėl gerai įžiūrėti besiartinantį gyvį stumbrai išgali iš kokių 200 – 300 m. Kažką įtartino pamačiusi stumbrų banda sužiūra, išsirikiuoja puslankiu, kad užstotų savo kūnais jauniklius, ir tokiu savo elgesiu nesupratingam prašalaičiui gali kelti baimę. Atrodo, kad šie stambūs žvėrys tuoj puls. Tačiau stumbrai taip elgiasi tol, kol gerai įžiūri besiartinantįjį, ir jei tai žmogus – bėga. Atstumas, kuris leidžia stumbrams gerai įžiūrėti besiartinantįjį tik 200 - 300 metrų. Mariaus Čepulio nuotrauka
Stumbrai gyvena bandomis, kurias sudaro patelės su savo atžalomis iki kol subręsta. Žiemą stumbrai laikosi didesnėmis bandomis vidutiniškai po 20. Vasarą bandos suskyla į mažesnes grupeles vidutiniškai po 12 stumbrų. Ne rujos metu patinai laikosi pavieniui (60% patinų) arba grupelėmis po 2-3. Vasarą stumbrai daugiausia laiko praleidžia miške ir į laukus maitintis ateina nereguliariai. Žiemą situacija keičiasi, ir stumbrus dažniau galima pastebėti atvirose vietovėse. Mariaus Čepulio nuotrauka:
Bandoje - matriarchatas. Vadovauja suagusi stumbrė. Dažniausiai stumbrė su jaunikliu. Stumbrai nesudaro griežtai apibrėžtų bandų, nesaugo savo teritorijos, todėl gali lengvai pereiti iš vienos bandos į kitą kai susitinka. Mariaus Čepulio nuotrauka:
Stumbrų ruja tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio mėn. Nėštumo laikotarpis trunka apytiksliai 9 mėn. Vaikus veda daugiausia gegužės - liepos mėn., tačiau gali ir visus metus. Daugiausiai veda po 1 jauniklį, tačiau pasitaiko ir po 2. Mariaus Čepulio nuotrauka:
Patinai lytiškai subręsta 3 gyvenimo metais, tačiau reprodukcijoje dalyvauja 6-12 metų amžiaus patinai. Patelės subręsta 3 gyvenimo metais ir dažniausiai pirmą jauniklį atsiveda 4-aisiais gyvenimo metais. Jauniklius veda daugiausiai veda iki 20 metų amžiaus po vieną jauniklį. Viena patelė per savo gyvenimą atsiveda apie 9 jauniklius. Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 metų. Romualdo Barausko nuotrauka:
Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Greitis iki 60 km/val., šuoliai į aukštį apie 2 m. Žmonių simpatijų dėka stumbras išrinktas į didįjį Europos gyvūnų penketą (European Big 5).
Viršuje išskirta - Romualdo Barausko nuotrauka
Po Rasos Petkevičienės, ilgametės S. Kudirkos ligoninės bibliotekininkės ir žinomos kraštotyrininkės ankstyvo išėjimo gan ilgą laiką liko neatsakytas Alytaus šviesuomenę jaudinęs klausimas: koks likimas jos surinktos unikalios medicinos technikos kolekcijos ir kitos sukauptos medžiagos apie ko ne šimtametę S. Kudirkos ligoninės istoriją ir iškiluosius čia dirbusius medikus? Mat ligoninės biblioteka kelerius metus neveikė.
Per tą laiką svarstyti įvairūs bibliotekos atgaivinimo ar ekspozicijos perkėlimo į kitas erdves variantai. Tačiau jie atmesti, kaip dalini ir ne itin vykę sprendimai. Tačiau dviejų miesto įstaigų, labai skirtingų savo veiklos pobūdžiu, vadovų atsakingas požiūris į susiklosčiusią situaciją padėjo rasti, regis, visoms pusėms priimtiną alternatyvą.
Šiandien Alytaus miesto merui Vytautui Grigaravičiui Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas pristatė suderintą viziją. Jos esmė – buvusios S. Kudirkos ligoninės bibliotekos pagrindu įsteigti J. Kunčino viešosios bibliotekos filialą, veikiantį dabartinėse patalpose. Viena iš jo funkcijų būtų rūpintis ir Rasos Petkevičienės sukaupta ekspozicija – ją toliau tvarkyti, plėsti, užtikrinti viešą prieigą alytiškiams bei miesto svečiams, rūpintis informacijos sklaida. Kartu čia teikti ir bibliotekines paslaugas, iš dalies nukreiptas ir į pagal slaugytojų programą Alytaus kolegijoje studijuojančiųjų medikų reikmes: skirti specialistą, savo lėšomis nuolat atnaujinti kryptingą knygų fondą, užsakyti periodinius leidinius, užtikrinti pilnavertį IT, informacinį ir ūkinį aptarnavimą. Giedrės Bulgakovienės parengtose preliminariose veiklos gairėse numatyta ir galimybė įgyvendinti čia medicinos informacijos sklaidos iniciatyvas kartu su Lietuvos Medicinos technikos biblioteka, vykdyti biblioterapijos ir kitokius sveikatinimo projektus miesto gyventojams ir kt.
Įgyvendinant minėtą veiksmų planą S. Kudirkos ligoninė neprieštarautų bibliotekos patalpų ir kito turto perdavimui Alytaus miestui ir J.Kunčino viešajai bibliotekai panaudos bei kito pobūdžio sutartimis. Biblioteka, panaudodama visus savo infrastruktūros vidinius išteklius, prisiimtų atsakomybę už pilnaverčio šio padalinio funkcionavimo organizavimą. Miesto savivaldybei reikėtų surasti ganėtinai kuklų papildomą finansavimą kompensuoti išlaikymo išlaidas. Visus parengiamuosius tokio filialo steigimo veiksmus realu atlikti per 2017 metus.
Jeigu Alytaus miesto Taryba pritartų šiai iniciatyvai, iki 2018 metų, kuomet minėsime ne tik Lietuvos Valstybės atkūrimo bet ir S. Kudirkos ligoninės gyvavimo šimtmetį, Alytuje duris atvertų intriguojantis visuomenės traukos centras, ne tik saugantis istorinę atmintį, bet ir teikiantis aktualias paslaugas miestiečiams. Ir galintis tapti šviesiu bei prasmingu abiejų minimų jubiliejų akcentu.
Kai už lango žvarbu ir nejauku, apsilankykite Satkūnų šeimos rankdarbių parodoje „Ilgų vakarų sulaukus“. Galėsite grožėtis Valentino tapytais paveikslais, Marijos ir Dainos sukurtais įvairiais papuošalais iš odos: segėmis, karoliais, apyrankėmis.
Paroda veiks iki gruodžio mėn. 30 d.
Pirmojo Alytaus filialo inf.
Gruodžio 2 d. Tarptautinė neįgaliųjų diena „Iš širdies į širdį“ paminėta VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre.
Šią dieną sulaukėme daug svečių, atvyko Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė, seimo narys Julius Sabatauskas.
„Džiaugiamės, kad Alytuje planuojama kurti savarankiškus gyvenimo namus, turime idėjų dėl amatų dirbtuvės neįgaliesiems, kur jie galėtų dirbti ir užsidirbti, po truputį vis labiau pritaikomos miesto perėjos, kita infrastruktūra. Kartais labai nedaug reikia, kad kitiems palengvintum gyvenimą, kad visi gyventume kaip lygūs. Gyvenkime, džiaukimės, vieni kitus palaikykime“, – kalbėjo meras V. Grigaravičius.
Už šventės organizavimą dėkojame Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo bibliotekininkėms Rasai Armanavičienei ir Marytei Molderienei.
Visiems susirinkusiems šventinę programą dovanojo Šv. Benedikto gimnazijos moksleiviai.
Sakome AČIŪ visiems, surengusiems šventę
VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.
Valstybinės ligonių kasos informacinės kampanijos „Vaistus vartok atsakingai“ tiesioginė internetinė transliacija „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“.
Gruodžio 6 d. 10 val. Valstybinės ligonių kasos bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, transliacijos metu pristatys aktualią temą, susijusią su mūsų šalyje vartojimų vaistų kainomis. Transliacijos tikslas - skatinti mūsų šalies gyventojus racionaliai vartoti vaistus.
Moderatorius – aktorius, radijo laidų ir renginių vedėjas Aistis Mickevičius (personažas – pensininkas Vydas)
Dalyviai:
Kristina Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja;
Gita Krukienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė;
Gediminas Žižys, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas.
Bibliotekų lankytojai prie transliacijos galės prisijungti per Nacionalinės bibliotekos youtube kanalą, aktyvavę šią nuorodą.
Klausimus galite užduoti: http://klausimas.3erdve.lt
Transliacijos trukmė apie 1 val.
Transliacijas organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
leovaradkar.ie foto
Lapkričio 30 d. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje lankėsi vaikų rašytojas Tomas Dirgėla. „Būna raganų šiokių. Būna ir tokių. Bet ir šiokia , ir tokia yra tik viena – tai šios knygos ragana! Taip rašytojas pristatė vaikams knygą „Apie raganą Šiokiątokią“, už kurią autoriui įteikta Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią 2014 m. debiutą .
Ji nominuota ir geriausių 2015 –ųjų metų knygų vaikų kategorijoje. Tomo Dirgėlos ragana, kaip ir visos raganos, gyvena miško trobelėje su juodu katinu, bet ji šiuolaikiška ragana: siekia dainininkės karjeros, kuria eiles, moka vairuoti automobilį. Todėl ji patinka ir vaikams, ir tėveliams, ir seneliams. Rašytojas paskaitė keletą ištraukų iš knygų „Domas ir Tomas .Dingusios šluotos byla“ ir „Kaip balandis buvo papūga“. Pasak jo , pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas.
Nuotaikingame renginyje netrūko juoko, rimtų ir nerimtų klausimų, dovanų.
Tuo pačiu metu kitose bibliotekos patalpose (Seirijų g. 2) vyko kūrybinės dirbtuvės „Žibintų šviesa“. Vaikai išgirdo žibintų atsiradimo istoriją, gamino žibintus.
Šie renginiai yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Skaitymo naktys bibliotekoje: vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimas kitaip“ dalis, remiama Lietuvos kultūros tarybos. Projekto partneriai yra ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.
Lapkričio pabaigoje Jurgio Kunčino viešoji biblioteka trumpam buvo tapusi literatūros sostine. Čia įvyko septintieji trumposios prozos skaitymai Jurgiui Kunčinui atminti „Imbiero vakarai-2016“. Alytiškiai ir miesto svečiai galėjo pasimėgauti naujausiais šiuolaikinės lietuvių literatūros kūriniais, susitikti ne tik su gerai žinomais, bet ir naujai atrastais autoriais. Konkursinius kūrinius publikai skaitė: Birutė Jonuškaitė, Danutė Kalinauskaitė, Aistė Kisarauskaitė, Gytis Norvilas, Rolandas Rastauskas, Tomas Vaiseta, Vytautas Varanius, Agnė Žagrakalytė. Daugiau nei pusės šių autorių kūriniai per pastaruosius penkerius metus „apsilankė“ Metų knygos rinkimų geriausių knygų penketukuose.
Šių metų skaitymų klausytojų laukė siurprizas - išskirtinė galimybė susipažinti su dviem jaunais įspūdingai rašančiais talentais iš užsienio: ukrainiete Kateryna Kalytko (vertėjas - Vytas Dekšnys) ir viešnia iš Lenkijos Weronika Murek (vertėja – Birutė Jonuškaitė).
Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius pasveikino skaitymų dalyvius bei svečius ir pasidžiaugė, jog ši literatūrinė šventė tapo viena iš miesto kultūrinio gyvenimo tradicijų: „Kas yra tradicija? Mano galva, tradicija yra labai stipru, progresyvu ir man asmeniškai tradicija labai patinka. Renginys tobulėja, stiprėja, atsiranda pamatai, sienos, daugėja klausytojų ir taip jie pradeda domėtis kultūra apskritai.“
Pasak Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorės, skaitymų sumanytojos Giedrės Bulgakovienės, šis renginys yra tarsi įžanga į kitų metų sausio mėnesį minėsimą Jurgio Kunčino 70- mečio jubiliejų: „Kitais metais mes planuojame daug įvairių meninių, literatūrinių įvykių po Jurgio Kunčino ženklu. „Jaučiamės atsakingi už renginio sėkmę ir, be jokios abejonės, Jurgio Kunčino atminimo saugojimą ir sklaidą. Tai yra mūsų garbės reikalas.“
Garsiniai konkursinių kūrinių skaitymai tradiciškai vyko dvi dienas. Literatūrinius įvykius kuravo: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas ir poetas, publicistas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas.
Skaitymų išvakarėse buvo išleistas specialus leidinys - laikraštis „Imbiero tiesa“ su naujausiomis festivalio žiniomis ir literatūrinėmis įdomybėmis.
Improvizuotoje bibliotekos užeigėlėje „Užėjau pas draugą“ publiką intrigavo neformalūs naktiniai skaitymai, meno ir prozos sintezė. Šį naktinėtojų „meniu“ papildė charizmatiškojo dailininko iš Druskininkų Andriaus Mosiejaus meninė akcija „Atvirlaiškis Jurgiui Kunčinui“.
Antrąją skaitymų dieną vyko atminimo renginys „Jurgio Kunčino valanda“. Buvo galima pasiklausyti Erikos Urbelevič pranešimo „Gyvenimo šortai: Jurgio Kunčino kasdienybė ir kitos detalės“.
Antanas A. Jonynas atskleidė poetinę rašytojo Jurgio Kunčino asmenybės pusę – pristatė leidybai rengiamą jo eilėraščių rinktinę. Kaip žinia, kaip tik nuo poezijos prozininkas J. Kunčinas pradėjo savo kūrybinį kelią. Nauja, po daugiau nei 20 metų pertraukos, J. Kunčino eilėraščių rinktinė bus išleista vasarį – joje apie 400 eilėraščių. „Jis parašė tos poezijos iš tikrųjų daug, poezija labai įvairi, skirtinga. Yra ir humoristinė-satyrinė, ir vaikams skirta poezija, taip pat ir rimtoji, ji ir tematiškai, ir stilistiškai tikrai labai įvairi“, – pasakojo Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.
Vyresn. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė simboliškai pravėrė rašytojo knygų spintą – pristatė J. Kunčino asmeninės bibliotekos leidinių su dedikacijomis kolekciją, neseniai papildžiusią viešosios bibliotekos fondus Alytuje.
Tradicinis festivalio renginys – „Laureato valanda“. Į kūrybinį susitikimą skaitytojus pakvietė prozininkas Vidas Morkūnas, 2014 metų Jurgio Kunčino premijos laureatas.
Literatūrinių renginių ciklą papuošė vokalinis intarpas – akustinis Aistės Lasytės koncertas.
Festivalio metu pristatytos dvi meno parodos: „Ne tik portretai“ (ekslibrisai, Arūnas Vaitkus), „Danguje ir visai kitur“ (veltinio darbai ir objektai, Karolina Kunčinaitė).
Dviejų dienų skaitymo šventę užbaigė iškilmingas laureatų pagerbimas. Premijos atiteko keturiems kūrybinio trumpųjų prozos tekstų konkurso dalyviams. Pagrindinė Jurgio Kunčino premija už geriausią trumposios prozos kūrinį Alytaus miesto vardu įteikta Tomui Vaisetai už apsakymą „Tirštėjanti raudona“. Publika savo simpatijų prizą skyrė Rolandui Rastauskui už noveletę „Patsukė su skaitytoja“. „Baltos varnos“ premija įvertinta Danutė Kalinauskaitė už apsakymą „Nuotolinis būdas“. Katerinos Kalytko apsakymas „Jamais vu“ (literatūrinis vertimas - Vyto Dekšnio) įvertintas kaip geriausias naktinių skaitymų tekstas, pavergęs ir rašytojus, ir publiką.
Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė pasidžiaugė, kad pavyko pasiekti, jog festivalis taptų gerai žinomu tarp šalies rašančių ir skaitančių žmonių, o Alytaus miesto gyventojams – neatsiejama kultūrinio gyvenimo dalimi: „Sulaukiu vis daugiau patvirtinimų iš kompetetingų literatūrinio pasaulio atstovų, jog „Imbiero vakarų“ skaitymai – solidžiausias prozos festivalis Lietuvoje. Toks profesionalų įvertinimas tikrai džiugina.“
Imbiero skonių ir kvapų kupini trumposios prozos vakarai alytiškiams padovanojo tikrą literatūros šventę. Telieka laukti kitų porinių metų – aštuntasis festivalis jau patyliukais pradedamas planuoti.
Projektą iš dalies finansuoja: Alytaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Ilonos Krupavičienės, Zenono Bulgakovo ir Gintaro Žilio nuotr.
Lapkričio 29 d. 10 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija pristato tiesioginę transliaciją „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pataria: šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose - ką vertėtų žinoti “.
Šioje transliacijoje bus pristatyta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, aktualios Komisijos vykdomos vartotojų informavimo bei švietimo priemonės bei iniciatyvos. Įsibėgėjus šildymo sezonui vartotojams kyla daug klausimų šia tema, tai antroji laidos dalis bus skirta šilumos paskirstymo daugiabučiuose namuose ypatumams.
Dalyviai:
Agnė Paškevičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Bendrojo informacijos centro vedėja;
Kristina Engelgardt Tkačuk, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos paskirstymo skyriaus vedėja.
Bibliotekų lankytojai prie transliacijos galės prisijungti per Nacionalinės bibliotekos youtube kanalą, aktyvavę šią nuorodą
Klausimus bus galima užduoti adresu: http://klausimas.3erdve.lt
Transliacija truks apie 1 val.
Lapkričio 17-ąją Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje vyko paskutinysis projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!! – 4“ renginys (projektą iš dalies finansuoja Alytaus miesto savivaldybė). Į svečius atvyko žinoma rašytoja, iliustratorė, poetė, įvairių premijų laureatė Nijolė Kepenienė. 2002-aisiais metais pasakų rinkinys „Po riestainio saule“ buvo pripažintas geriausia metų vaikų knyga. Ir išties, paklausus, ar susirinkusiųjų tarpe yra skaičiusiųjų bent vieną rašytojos knygelę, pakilo daugybė rankų! Iš viso autorė yra parašiusi apie 30 knygų, skirtų ir mažiems, ir dideliems.
Susitikimas prasidėjo naujausių knygelių pristatymu, kurio metu bibliotekos viešnia skaitė trumpas siaubo pasakaites. Jos vaikams pasirodė ne tik nebaisios, bet net ir šiek tiek juokingos! Pasitelkę vaizduotę vaikai papasakojo, kokius nematomus draugus turi. Vienas draugauja su zombiu, kurio akys žiba geltonai ir kuris pasirodo tik tuomet, kai berniukas eina miegoti. Kitam, ruošiant namų darbus, į pagalbą atbėga kaukutis, trečią mokykloje nuolat saugo mėlynas drakonas... Įdomiausios istorijos apie nematomą draugą autorę N. Kepenienė apdovanojo knygele. Knygelės laimėtoja draugauja su nematomu meškučiu, gatvėje ant grindinio vis numetančiu jai pinigėlį.
Mažieji bibliotekos lankytojai susižavėję klausėsi rašytojos pasakojimų apie jos pirmąjį išdrožtą šaukštą, kurį vėliau galėjo apžiūrėti. Visi drauge padainavo šiam šaukštui skirtą dainelę. Autorę vaikai apibėrė klausimais: kiek jai metų, kada ir kodėl pradėjo rašyti, kiek knygų parašė, ką rašo šiuo metu.
Prieš atsisveikindama N. Kepenienė vaikus apdovanojo knygelėmis „Su saulės vėju“, kurias papuošė autografais!
Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.
Sekmadienį Alytuje lankėsi Jungtinės Karalystės konsultacijų ir leidybos įmonės „Oxford Business Group“ vadovas Azijoje, rašytojo Jurgio Kunčino sūnus Paulius Kunčinas. Iš Lietuvos išvykęs būdamas vos 13-os, mokslus krimtęs Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Oksforde), šis politikos, ekonomikos ir filosofijos žinovas jau yra išmaišęs daugybę pasaulio šalių. Besivystančių ekonomikos rinkų analitikas, daug profesionalių patarimų atvežęs Alytaus savivaldos atstovams, Paulius Kunčinas apsilankė ir jam asmeniškai svarbioje vietoje – Alytaus viešojoje bibliotekoje, pavadintoje Jurgio Kunčino vardu. Svečią palydėjo Alytaus miesto tarybos narys Andrius Jučas bei kiti asmenys.
Paulius Kunčinas atidžiai ištyrinėjo ne tik bibliotekoje glūdinčius istorijos trupinius, teikiančius žinių apie garsaus tėvo asmenybę, bet ir visas erdves bei skaityklas, siekdamas užčiuopti J. Kunčino vardo bibliotekos savitumą.
Apsilankęs Jurgio Kunčino memorialiniame kambaryje, P. Kunčinas atidžiai ištyrinėjo jame esančią dokumentinę medžiagą, rankraščius, senas nuotraukas. Vienoje fotografijoje atrado ir save – dar visai mažytį. Svečias pažadėjo bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei, kad praturtins šį muziejėlį ir savo turima unikalia medžiaga – vaizdo bei audio įrašais.
Išvykdamas, Paulius Kunčinas sau ir kitiems pasižadėjo, jog artimiausiuose jo planuose – J. Kunčino knygos „Vainikas soscinei“ skaitymas, vasaros kelionė po Alytų tėvo asmenybės pėdsakais bei Dzūkijos krašto gamtos turtų tyrinėjimas. Žinia, miestelėnus labiausiai pradžiuginsiantis pažadas - kultūrinis renginys, kuris kitais metais bus surengtas simbolinėje vietoje - Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.
Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su rašytoju Regimantu Dima. Alytiškiai turėjo galimybę susipažinti su naujausiu šio intriguojančio autoriaus kūriniu – nuotykių romanu „Bronislovas ir imperatorius“. Bibliotekos renginių vedėja Leokadija Sušinskaitė, vakaro metu subtiliai kalbinusi svečią ir pamažu atvėrusi gilesnius jo asmenybės ir kūrybos klodus, publikai padovanojo ir keletą garsinių skaitymų momentų – ištraukų iš ką tik skaitytojus pasiekusio romano.
Regimantas Dima – lietuvių literatūros fenomenas: „Verslo klasės“ straipsnių autorius iškart ėmėsi romano. Jau pirmuoju istoriniu detektyvu - lietuvišku šnipų romanu „Vilniaus plovas“ jis sudrebino tiek negausią nuotykinę lietuvių literatūrą, tiek Lietuvos istoriją.
„Kodėl iš verslo pasukau į literatūrą? Dantės pasakymas „gyvenimo nuėjęs pusę kelio, aš atsidūriau miško tankmėje, pametęs tiesų pėdsaką takelio“ tinka ir man. Kai praeini pusę gyvenimo, pagalvoji, kas liko. Vaikai, medžiai pasodinti? Bet aš radau dar kažką įdomaus ir norėjau tai palikti.“ – alytiškių publikai atviravo rašytojas.
„Anksčiau rašydavau savo tekstukus internete. Taip pamažu tapau žinomu tinklaraščio autoriumi. Tai pastebėjo redaktoriai ir ėmė mane kviestis pas save. Tos mano gyvenimo stebėtojo istorijos galiausiai sugulė į „Gyvenimo stebėtojo memuarus“ (beje, šis pavadinimas pasiskolintas iš mano mėgstamo rašytojo Jurgio Kunčino), kuriuos galima rasti el. pavidalu.“ – kalbėjo R. Dima.
Kaip žinia, Regimanto Dimos „Gyvenimo stebėtojo memuarai“ - interneto tautosaka tapę „užkietėjusio“ vilniečio pasakojimai apie anų ir šių laikų gyvenimą sostinėje, tuometinėje sovietų imperijoje ir posovietiniame plačiajame pasaulyje, su atitinkama leksika ir juokeliais, dažnai priverčiantys nusišypsoti, o kartais – net ir raitytis iš juoko. Iš pirmo žvilgsnio, regis, neišskirtinės istorijos, iš kurių rašytojas sugeba sukurti unikaliai patrauklius pasakojimus.
Regimantas Dima, išgarsėjo savo istoriniu romanu „Vilniaus plovas“ (2015). Užsimojęs atversti daugumai nežinomus, skaudžius tiek lietuviams, tiek ir lenkams XIX a. puslapius, jis ką tik išleido antrą romaną – „Bronislovas ir imperatorius“. Ši knyga – savotiškas pirmosios tęsinys, pasakojimas apie idėjas, valdžiusias ano šimtmečio protus ir apie dar vieną stulbinančios biografijos žmogų. Į pašėlusias XIX amžiaus pabaigos geografinių atradimų ir imperijų lenktynes – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje – energingai įsivelia jaunas bajoras Bronislovas Grombčevskis iš Telšių pavieto. Britai bijo jo šešėlio virš Britų Indijos, kinai bando sunaikinti, Rusijos imperatoriaus rūmuose Bronislovą tai glosto, tai varo šalin.
„Bronislovas ir imperatorius“ – tai istorinis šnipų romanas. Kiek jame tikrovės? Pirmajame romane („Vilniaus plovas“) – 95 proc. tiesos. O naujausioje knygoje – kai kas sugalvota, sukurta, tačiau pagrindiniai faktai ir žmonės – nesumeluoti, tikri. XIX amžių tyrinėti nesunku, nes dabar visko yra internete, archyvai yra iškelti. Tik keletą knygų teko parsisiųsti iš užsienio. Romane istorija vystosi daugybėje šalių.“ – pasakojo rašytojas. Regimantas Dima publikai čia pat pademonstravo autentišką pakolį - tiesiai iš Afganistano lauktuvių jam parvežtą minkštą vilnonę kepurę.
Alytiškiai dar ilgai nenorėjo paleisti Regimanto Dimos – jiems norėjosi su rašytoju ne tik pabendrauti, padiskutuoti, bet ir gauti vertingą autografą.