Gegužės 2 dieną jaukus kamerinis renginys Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė užpildė dailės mėgėjų klegesiu. Čia buvo atidaryta Alytaus Dailės mokyklos suaugusiųjų grupės tapybos darbų paroda.

Sukurtus paveikslus Alytaus bendruomenei pristatė penkios autorės: Loreta Blaževičienė, Vita Krinickė, Gerda Pėstininkienė, Gintutė Pužienė, Ramutė Tamošaitienė. Jau ne vienerius metus rimtai kremtančios dailės meno subtilybes, šios moterys atsiskleidė kaip labai skirtingos kūrėjos. Kiekviena autorė tapybą atrado ir tebeatranda savaip.

Parodos atidaryme apsilankęs Dailės mokyklos direktorius Redas Diržys džiaugėsi, jog menas atiduodamas į moterų rankas, kai tuo tarpu prieš keletą amžių tai buvęs išskirtinai vyriškas užsiėmimas. Nepaisant pašėlusiai besisukančio vaikų-namų-darbų rato, kuris reikalauja daug jėgų ir stiprybės, moterys dabar dar gali sau leisti būti subtiliai švelnios, atskleisti savo talentus ir brandžiame amžiuje pradėti mokytis dailės.

Dailės mokyklos suaugusiųjų grupės tapybos darbų paroda veiks iki gegužės 31 dienos. Kviečiame užsukti pasmalsauti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Progresyvių idėjų ir įkvepiančių istorijų renginys „TEDxVilnius“ šiais metais įvyks birželio 10 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre. Pranešimus skaitys daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio.

Šių metų konferencijos tema – Syzygy. Tai astronominė sąvoka, kuomet visos planetos sueina į vieną liniją ir susisieja, tačiau nesusijungia Kviečiame diskutuoti apie tai, kad nepaisant savo religinių, politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės skirtumų, esame vienas su kitu susiję ir turime potencialo drauge kurti modernų, pažangų ir drąsų pasaulį. „TEDxVilnius: Syzygy“ konferencija nori atkreipti dėmesį būtent į tarpusavio ryšį ir parodyti, kad kontroversiškos diskusijos nesupriešina, bet veikiau parodo galimybių spektrą.

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti ČIA.

Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Alytuje praturtino elitinės lietuvių poezijos vakaras. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyko talentingo eilių meistro Dainiaus Gintalo kūrybos vakaras. Poetą – tikrą dzūką, kilusį iš Slabadėlės kaimo, atlydėjo kitas dzūkas – vaikystėje ir jaunystėje Kapčiamiesčio miškų liūliuotas dainuojamosios poezijos entuziastas Juozas Žitkauskas. Tik poetas poetą gali geriausiai pajusti, tad Juozas Žitkauskas, ir pats būdamas keleto poezijos tomelių autorius, alytiškių publikos pasimėgavimui su visu rimtumu ir šmaikštumu „pjaustė“ D. Gintalo poeziją ir asmenybę.

Alytaus rajono savivaldybės mero patarėjas Ramūnas Bielevičius, su D. Gintalu vaikystėje krėtęs bendras šunybes, pažėrė prisiminimų iš Daugų laikotarpio. „Užaugom vienam kieme, sėdėjom vienam suole. Kai Dainius už lietuvių kalbos temas „sėkmingai“ gaudavo 2/2, galvojom, kad jis bus arba krepšininkas, arba veterinaras, nes visur tampydavo savo šunį Maksą. Bet atėjo į mokyklą dirbti lietuvių kalbos mokytojas Algirdas Kalėda ir Dainius paniro į literatūrą. Tada abu rašėm eilėraščius. Bet sutarėm, kad vienam kaimui užtenka vieno poeto ir aš pasitraukiau, nes mačiau, kad jis rašo geriau. Gaila, kad netekom gero veterinaro, bet užtat turim neblogą poetą“, - juokavo R. Bielevičius.

Filologijos studijų VU laikotarpiu D. Gintalas toliau kūrė – jo eilėraščių buvo galima rasti dar 1994 metais išleistame studentų kūrybos almanache „Ribos“. 1997 metais pasirodžius pirmajam jo poezijos rinkiniui „Angis“, Dainius Gintalas ėmė stebinti skaitytojus maždaug kas dešimtmetį išleisdamas po naują brandžią knygą. 2007 m. pasirodžiusi antroji poezijos knyga „Boa“ buvo įvertinta Jaunojo jotvingio premija bei Literatūrinės Jono Meko vardo skrybėlės prizu, o jo knyga „Adatos“, išleista 2016 m., Metų knygų rinkimuose pripažinta Poezijos Metų knyga bei pelnė Julijono Lindės-Dobilo premiją.

„Mano knygos pasirodo kas dešimt metų, užtat labai skirtingos. O tie, kurie leidžia poezijos knygas kasmet... Toks jausmas, kad jie tęsia vieną ir tą pačią knygą. Nebent kas nors apsiverčia ir nuo tada jie pradeda rašyti kitaip“, - teigė D. Gintalas.

Dainius Gintalas – kur kas universalesnis kūrėjas, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Ne daug kas žino, kad D. Gintalas rašo ir eilėraščius vaikams. Jo poezija išversta į 11 pasaulio kalbų, daugiau nei 10 knygų yra ir pats išvertęs iš prancūzų kalbos. „Tiesa, daug plušu prie vertimų – tai toks intelektualus „griovių kasimas“, - atviravo poetas.

Dainius Gintalas – profesionalus dailėtyrininkas, tad 2000 m. sumanė ir iki šiol organizuoja dailininkų neprofesionalų sambūrius, vadinamus „Maskoliškių meno frontu“, natūralioje buvusio tvarto erdvėje įkūrė „Tvarto galeriją“. Dar viena pomėgių kryptis – fotomenas. D. Gintalas fotografijose fiksuoja lauko išvietes, šunų būdas bei kopėčias, yra surengęs keletą konceptualiosios fotografijos parodų „Filosofinės būdelės – išvietės“.

„Išvietė yra mažosios architektūros meno kūrinys. Toks grožis tos išvietės – kai kurios vos gyvos, pasvirusios, kai kurios – kaip Dionizo Poškos baubliai. Tas kreivas menas, susišiaušusios, anarchistinės meno formos man labai patinka. Apskritai, meno vartojimas griauna žmogaus robotiškumą, „spardo“ jam į užpakalį, o poezija yra ne budizmas, bet žmogaus budinimas“, - filosofavo D. Gintalas.

Poezijos poveikį patyrė ir renginyje dalyvavusi publika – įtaigūs Dainiaus Gintalo eilėraščiai skambėjo ne tik iš autoriaus, bet ir iš teatrališkosios bibliotekos renginių sielos – Leokadijos Sušinskaitės lūpų. Spengiančios įtampos persmelkta, skaudžiai badanti Dainiaus Gintalo poezija klausytojus vertė muistytis kėdėse ir kuistis apdulkėjusiuose savo sielos užkaboriuose. „Mano estetika iš esmės ekspresionistinė su psichodeliniu priedu. Taigi, kvanktelėjusi, nerimastinga, teigianti gyvastį, o gyvasties be skausmo nebūna. Lavonai, deja, poezijos nekuria. Gyvi lavonai – taip pat…“ – sako poetas.

Vakaro kulminacija tapo Juozo Žitkausko parengta staigmena. Bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei jis įteikė neįkainojamos vertės dovaną – Jurgio Kunčino piešinių, koliažų ir laiškų vokų rinkinį. J. Žitkauskas dar 2002 m. pavasarį buvo surengęs J. Kunčino koliažų parodą Vilniuje, Mokytojų namuose. Tų pačių metų gruodį, kaip žinia, netekome šio charizmatiškojo rašytojo, tad saugiai supakuotas į dėžę parodos turinys taip ir pratūnojo iki šių dienų. O dabar svariai papildys Jurgio Kunčino memorialinio kambario ekspoziciją Alytuje.

Staigmenų būta ir daugiau. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorei buvo perduota Lietuvos rašytojų sąjungos padėka už ilgametį bendradarbiavimą bei rašytojų kūrybos sklaidą. Dainius Gintalas apdovanotas vertingais prisiminimais – jam įteikta 1998 metus menanti nuotrauka, kurioje bibliotekos penkerių metų šventėje užfiksuoti trys kūrėjai – Jurgis Kunčinas, Antanas A. Jonynas ir pats Dainius Gintalas.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialas  Lietuvos Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių ciklą  pradėjo su mažiausiais bibliotekos draugais, kurie bibliotekos erdves papuošė savo rankomis darytomis knygelėmis. Paskutiniai  Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių ciklo  akordai nuskambėjo  kartu su suaugusiais bibliotekos  bičiuliais,  kurie vaikučių sukurtoms knygelėms pagamino skirtukus.

Balandžio 27 d. popietę kūrybinių dirbtuvių „Skirtukas knygai“  dalyviai VšĮ  Alytaus miesto socialinių paslaugų Neįgaliųjų dienos centro lankytojai, padedami Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos mokytojos Gitos Karnilienės, sukūrė žaismingus skirtukus mažylių kūrybiškoms knygelėms.

Knygų skirtukų gamybą lydėjo žolelių arbatos kvapas, pokalbiai ir prisiminimai apie savo pirmąją perskaitytą knygą, apie mylimiausią knygos herojų, išgyventą nuotykį knygos puslapiuose...

Atviri, įdomūs, išmintingi, akiniuoti, žili, juokingi, draugiški, mokslininkai, mezgantys, pokštaujantys, keisti, greiti, kūrybingi, gražūs, nuoširdūs, linksmi, besidomintys, protingi, liūdni, žaismingi… Tokie yra ir bus Vidzgirio bibliotekos bičiuliai.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje įvyko bibliotekos mažųjų skaitytojų teatro spektaklio premjera. Laikas premjerai pasirinktas neatsitiktinai: ji skirta Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei. Teatralės pristatė spektaklį „Šaltinėlis“ ( pagal J. Degutytės kūrinį). Mergaites paruošė Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Daina Krukonienė.

Susirinko gausus būrys žiūrovų. Smagiai praleisti laiką atvyko ir Alytaus miesto socialinių paslaugų centro bei Vaikų dienos centro lankytojai. Auditorija susijaudinusi sekė spektaklio siužetą, kartu išgyveno pavojus ir džiugias akimirkas Šaltinėliui ieškant jūros.

Bendras tikslas ir meilė knygai suvienijo mergaites iš skirtingų Alytaus mokyklų. Dainavos pagrindinės mokyklos 2 kl. mokinė Adriana Agrba atliko Šaltinėlio vaidmenį, o 6 kl. mokinė Agnė Kiriliukaitė įkūnijo Išmintingąjį medį. Saulės, avyčių, gėlių, drugelių, vėjo ir paukščių vaidmenis atliko Dainavos pagrindinės mokyklos 2 kl. mokinė Aušrinė Radavičiūtė, Dzūkijos pagrindinės mokyklos 5 kl. mokinė Rugilė Karčiauskaitė, šv. Benedikto gimnazijos 2 kl. mokinės Gabija Curkūnavičiūtė, Ugnė Pujanauskaitė ir Kornelija Gustaitytė. O koks gi spektaklis be muzikos? Magiškus fleitos garsus dovanojo Vidzgirio pagrindinės mokyklos 3 kl. mokinė Greta Sarpaliūtė.

Spektakliui pasibaigus visi įsitraukė į smagią diskusiją, pasidalijo savo interpretacijomis. Buvo teigiančių, kad pagrindinis herojus Šaltinėlis yra kiekvienas iš mūsų: nuolat bėgantis, nesustojantis, siekiantis savo gyvenimo tikslų ir svajonių. Įsimintiniausias Šaltinėlio kelio akimirkas mažosios aktorės kartu su žiūrovais įamžino piešiniuose. Jie papuošė Vaikų šalies erdvę.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės viduryje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vykęs renginys sudomino istorijos ir pažintinės literatūros mėgėjus. Čia pristatyta naujausia dr. Arvydo Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“.

Dr. A. Anušauskas - LR Seimo narys, istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės bei politinis veikėjas, 32 knygų autorius, bendraautoris ir sudarytojas. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose yra paskelbęs apie 100 studijų ir straipsnių. Jo domėjimosi ir tyrimų sritis - teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istorija.

Knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ knygynuose pasirodė šiais metais. Joje pateikiama istorija kuri sukasi apie kontroversišką profesoriaus Juozo Albino Markulio asmenybę, apie rezistentus ir jų išdavikus, herojus ir okupantų agentus. Ąžuolas, Noreika, Erelis, Petrovas, Daktaras Narutavičius ir kiti slapyvardžiai lydi pagrindinį šios istorijos veikėją. Jo dramatiška biografija – nuo DLK Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalio iki nusikalstamos veiklos padedant suimti 178 ir nužudyti 18 partizanų, akademinės šlovės ir Darbo raudonosios vėliavos ordinų. Šio žmogaus „nuopelnai“ glumina, audrina vaizduotę. Ką slėpė penki agento bylos Nr. 9249 tomai, kas užšifruota Markulio dienoraščiuose, kokios gyvenimo aplinkybės nuslėptos ir kokie asmeniniai bruožai iki šiol buvo nežinomi, kaip save motyvavo veikti prieš rezistenciją, kaip kūrė ir plėtojo atsisakymo nuo bet kokio pasipriešinimo okupantui idėją, kokie buvo KGB vertinimai ir apgaulės operacijos?

„Priešintis ir žūti ar išduoti ir išlikti – ne kartą Lietuvos valstybės piliečiai stovėjo prieš tokius pasirinkimus. Herojai mus įkvepia, o apie išdavikus stengiamės nekalbėti. Tačiau kiekvieno išdaviko tyli svajonė – likti nepastebėtam, nuošalyje, saugiai. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužimo bei stengiasi save pateikti iš geresnės pusės. Todėl šiandien ir reikia kalbėti apie markuliškus nesipriešinimo okupantui teiginius, nes būtent išdavysčių aukos, kovojusieji ir žuvusieji yra mūsų tikrieji herojai ar įkvėpimo šaltinis“– teigia istorikas ir politikas dr. Arvydas Anušauskas.

Gausiais faktais ir dokumentine medžiaga praturtintą knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ autorius parašė vos per dvi savaites, tačiau medžiagą rinko ir liudininkus apklausinėjo net ketvirtį amžiaus. Sovietų užverbuoto saugumo agento J. Markulio dienoraštį, kurį sudaro visas lagaminas  - 1500 lapų ranka rašyto teksto, A. Anušauskas perskaitė iki paskutinės raidės. Ir dar dabar, su leidinio pristatymais keliaudamas po Lietuvą, vis sutinka žmonių, kurie papildo nagrinėjamą istoriją savais liudijimais, naujomis detalėmis. Dr. A. Anušauskas pripažino manąs, jog su šiais papildymais pasakojimas būtų kur kas įdomesnis, nors knygos esmės tai ir nepakeistų.

Kad ir kokia skaudi būtų dar visai netolima mūsų istorija – mes verti ją žinoti. Ir niekas negali būti garantuotas, kad niekada asmeniškai nesusidurs su okupacijos keliamomis egzistencinėmis dilemomis. Visi, norintieji įsigilinti į rūsčią istorinę realybę, knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ galės pasiskolinti iš bibliotekos fondų.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Šiais metais Nacionalinė bibliotekų savaitė vyksta jau 17 kartą, o jos tema - #tuesibiblioteka.

Nemažai metų Lietuvos bibliotekos Nacionalinės  bibliotekų savaitės renginių maratoną pradėdavo garsiniais skaitymais.  Lietuvos bibliotekose vienu metu buvo skaitoma  literatūros klasikų tekstai. Šiais metai bibliotekininkų draugija nenumatė garsinių skaitymų, tačiau Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialas nusprendė tęsti šią gražią tradiciją. Šiais metais Vidzgirio filialo  bibliotekininkės pasirinko skaityti  savo kraštiečio rašytojo, kurio vardu ir yra pavadinta biblioteka, kūrybą.

Jurgiui Kunčinui šiemet būtų sukakę 70 metų ir todėl norėjosi   Nacionalinės bibliotekų savaitės metu priminti savojo miesto  bendruomenei kraštiečio rašytojo  literatūrinį palikimą.

Balandžio  25 dienos popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale rašytojo Jurgio Kunčino tekstus skaitė Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos mokiniai, kuriuos parengė lietuvių kalbos mokytoja Silvija Cegialienė. Susipažinti su Jurgio Kunčino  kūryba bei paklausyti bendraamžių skaitomų tekstų atėjo Alytaus Vidzgirio mokyklos mokiniai su mokytoja Dangerūta  Jakniūniene.

Renginio pradžioje mokiniai susipažino  su rašytojo gyvenimu bei kūryba. Demonstruojant Jurgio Kunčino foto biografijos medžiagą  bei eilėraščių kompoziciją , mokiniai skaitė ištraukas iš rašytojo knygų.   Renginio pabaigoje mokiniai  klausė garsinių įrašų „Be adreso. Be pavadinimo“, kuriuos skaito žinomi Alytaus miesto menininkai .

Jurgio Kunčino kūrybos skaitymai gražus Lietuvos Nacionalinės bibliotekų savaitės akcentas, tarsi smagus pasivaikščiojimas  Alytaus miesto ir jo gyventojų istorijų takais .

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Lietuvos bibliotekininkų draugija balandžio 24–30 dienomis šalies gyventojus buria į 17-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos šūkis: „Tu esi biblioteka. Tu gali ją keisti. Kurkime biblioteką kartu.“ Bibliotekos gali ir turi būti tokios, kokių reikia skirtingiems į jas ateinantiems žmonėms. Kiekvieno nuomonė yra svarbi ir gali tapti įkvėpimu bibliotekoms keistis.

Šių metų Nacionalinę bibliotekų savaitę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio  filialas pradėjo su mažiausiais bibliotekos bičiuliais. Balandžio 24 d. rytmetį Vidzgirio  bibliotekoje Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ir Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“   ugdytiniai atidarė savo darbelių parodą „Mano knygelė“.

Mažieji bibliotekos bei knygos gerbėjai savo darbelius pristatė linksmai: deklamavo eiles apie knygeles, pašoko bei dainelę apie meilę knygai padainavo. Tarp vaikučių  smagiai sukosi Astridos Lindgren knygelės „Pepė Ilgakojinė“ herojai.

Vaikų  darytos knygelės linksmos, spalvingos, kūrybiškos. Tokios, kokios tik vaikystės vaizduotėje ir būna. Kviečiame apsilankyti ir patiems pamatyti.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Savo kūrinius jau skaičiuojantis tūkstančiais, subtilusis dailininkas Alvydas Petkevičius vis dar išlieka gimtojo miesto Alytaus gyventojams šiek tiek paslaptingas, o jo darbų parodos mūsų mieste yra labai laukiamos. Pirmoji šio dailininko paroda buvo surengta dar 1965 metais vadinamojoje Žaliojoje mokykloje. Alvydas Petkevičius iki šiol yra dėkingas jo talentą pastebėjusiam piešimo mokytojui Repečkai. Laikas parodė, kad tas paaugliškas pasukimas į tapybą buvo pats teisingiausias -  Alvydo Petkevičiaus paveikslai dabar yra vertinami ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje. Dauguma jo darbų nepatenka į parodas – yra iškart įsigyjami privačioms kolekcijoms.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje balandžio viduryje lankytojams atverta dailininko Alvydo Petkevičiaus tapybos darbų paroda „Post scriptum“. Bibliotekos salėje susirinko Alytaus šviesuomenės branduolys – tarp renginio dalyvių šmėkščiojo architektai, muzikantai, dailininkai, rašytojai, dailės mokytojai, fotomenininkai, kitų menų kūrėjai ir visuomenininkai. Santūrusis parodos „kaltininkas“ – Alvydas Petkevičius tyliai džiaugėsi visur matydamas draugų ir kolegų veidus. Tačiau džiaugsmas čia pat atsigręžė į liūdesį. Dailininkas tarė, kad šis renginys – tinkama vieta ir tinkamas laikas prisiminti visus, per dvejus metus nuo paskutinės bibliotekoje surengtos parodos iškeliavusius anapusybėn. Parodą „Post scriptum“ autorius paskyrė visiems tiems brangiems žmonėms, o ypač – a. a. architektui Algirdui Maineliui, kuris draugiškai talkino rengiant Alvydo darbų parodą toje pačioje bibliotekos salėje 2015 metais.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį ir į kitus svarbius faktus: „Ši Alvydo Petkevičiaus paroda - jau penktoji per 20-ties metų draugystę su biblioteka ir šią parodą autorius padovanojo miestelėnams kaip tik per savo Gimtadienį.“

„Menas, grožis ir harmonija – tai tokie dalykai, kurie padeda gyventi“, - teigia Alvydas Petkevičius. Jo gyvenimo filosofija atsispindi ir kūryboje – šviesi, nereikalingomis detalėmis neperkrauta paveikslo erdvė išgrynina sielą.

Kompozitorius ir dainų atlikėjas Alvydas Jegelevičius į renginį atėjo nešinas dūdele ir visus užkerėjo lietuvių liaudies dainų sąskambiais bei improvizuotais džiazo motyvais, inspiruotais įtaigių Alvydo Petkevičiaus paveikslų.

Dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Albertas Antanavičius („Šekspyras“) padainavo ne vienam alytiškiui sentimentus keliančią dainą apie Žaliąją mokyklą bei specialiai Alvydui P. sukurtą draugišką šaržą – dainą „Balandis“. Legendinių „Aisčių“ veteranas Gintautas Unguraitis („Dzilbus“) publiką pamalonino gitaros brazdesiu ir senų laikų hitais.

Savivaldybės Kultūros skyriaus atstovės – vedėja Vilma Liaukuvienė ir vyriausioji specialistė Daina Čečkauskienė perdavė parodos autoriui ne tik savo bet ir kitos ištikimos jo kūrybos gerbėjos - mero pavaduotojos Valės Gibienės sveikinimus.

Sakoma, kad savam krašte pranašu nebūsi. Sakoma, kad tapybos aristokratas Alvydas Petkevičius yra labiau žinomas užsienyje nei Lietuvoje. Tačiau į parodos atidarymą sugužėjo gausus būrys jo kūrybos gerbėjų, o paveikslų ekspozicija sulaukia vis naujų ir naujų lankytojų. Nepraleiskime progos pasidžiaugti savo kraštiečio talentu – parodą „Post scriptum“ dar bus galima apžiūrėti iki gegužės 31 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Nacionaline mokėjimo agentūra, balandžio 25 d. 14 val. organizuoja tiesioginę transliaciją

„Parama asbestinių stogų dangos keitimui“

Šį kartą Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas bei Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė pristatys 2017 m. paraiškų dėl paramos asbestinių stogų dangos keitimui tvarką ir pasidalins praktiniais patarimais, ką reiktų žinoti ketinantiems kreiptis dėl šios paramos.

Bibliotekų lankytojai prie transliacijos galės prisijungti ČIA.

Klausimus bus galima užduoti adresu: klausimas.3erdve.lt

Transliacija truks apie 1 val.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.

Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių - šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo kiaušinių marginimo, sužaliavusių medžių šakelių. Ši šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau  dažnas nežino ir nebeprisimena  Velykų eglutės  puošybos tradicijų.

Prie tiesios šakos senoliai pririšdavo eglės šakelių ir sukurdavo eglės formos papuošimą. Šiame medelyje buvo pritaisomi iš šieno supinti lizdeliai, į kuriuos buvo galima įdėti kiaušinius. Velykų eglutėje dažniausiai buvo galima rasti 9 arba 12 kiaušinių - buvo tikima, kad šie skaičiai neša laimę.  Dažnai Velykų eglutėje buvo prikaišoma  šiaudinių Velykų paukštelių.

Pasigaminti Velykų medelio puošmenos – paukštelio į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialą balandžio 12 d. rytmetį sugužėjo Alytaus  lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai.  Daryti paukštelius iš šieno vaikučius mokino Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos mokytoja Gita Karnilienė.

Mažos vaikučių rankelės dėliojo gelsvus šieno gniužulėlius, supynė, surišo ir padarė kas margą genelį, kas ištikimą gulbę, kas giesmininką vieversį, kai kas gegutę, o kitam ir gandras gavosi.

Parsineš mažieji Velykų paukštelius į namus, o su jais kartu džiugų šventės laukimą bei truputėlį savojo krašto papročių.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Jau nuo ankstaus ryto prie Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus „pražydusios“ gėlės kvietė į Tarptautinę vaikų knygos dienos šventę, kuri minima kartu su pasakų kūrėjo H. K. Anderseno gimtadieniu – balandžio 2-ąją.

Susirinkusiuosius į šventę pasitiko trijų parodų autoriai, kurie pristatė savo darbus. Visus pradžiugino vaikystės tyrumu, džiaugsmu ir šviesa spinduliuojanti Alytaus šv. Benedikto gimnazijos 2 klasės mokinės Gabijos Curkūnavičiūtės piešinių paroda „Vaikystės spalvos“, Evelinos Škarnulytės kūrybinių darbų paroda „Pavasario akimirkos“ bei Alytaus miesto socialinių paslaugų centro lankytojų velykinė paroda.

Bibliotekininkės supažindino su H. K. Anderseno kūryba ir įdomiausiomis gyvenimo detalėmis, pristatė skaitomiausias vaikų knygas.

Rugilė Karčiauskaitė – Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos 5 klasės mokinė, Agnė Kiriliukaitė – Dainavos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinė, Ugnė Pujanauskaitė ir Kornelija Gustaitytė – Alytaus šv. Benedikto gimnazijos 2 klasės mokinės – bibliotekos mažųjų skaitytojų teatro narės deklamavo mėgstamiausių poetų eiles, dalijosi savo, kaip skaitytojų, patirtimi.

Lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtoja metodininkė Diana Bilienė pakvietė „pažaisti teatrą“ , pasekė nuotaikingą muzikinę pasaką.

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos mokytojos metodininkės Zina Bražinskienė ir Danguolė Stagniūnienė pakvietė numarginti margutį „kitaip“. Mokytojų padedami visi kruopščiai dirbo ir įvairiaspalviai margučiai papuošė biblioteką.

Šventėje dalyvavę Alytaus miesto socialinių paslaugų centro lankytojai kartu su užimtumo specialiste Raimonda Baranauskiene darniai įsiliejo į veiklą: gamino margučius, žaidė, vaidino mini spektaklyje.

Visus, dalyvavusius šventėje, suvienijo meilė knygai ir bendrystė būti kartu.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Gražiame artimųjų, draugų ir kolegų būryje pristatyta pirmoji Lauros Zdanavičienės karpinių paroda „Pavasarinė simfonija“. Šiuo subtiliu menu atlikta ir pateikta 111 darbelių. Karpiniuose dominuoja gamtos motyvai, Velykų simboliai, atskleidžiamas pavasario grožis.

Laukiame jūsų apsilankant Pirmojo Alytaus bibliotekoje iki balandžio mėn. 30 d.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filialo inf.

„Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais“, – sakė Justinas Marcinkevičius.

Knyga – svarbus veiksnys, turintis įtakos vaiko formavimuisi. Skaitymas skatina protinę veiklą, tobulina kalbos įgūdžius, padeda ugdyti vaikų dėmesio koncentraciją. Knygos ne tik suteikia informacijos, bet lavina vaizduotę, leidžia pasinerti į nuotykius bei įvairias istorijas.

Niekada nėra per anksti supažindinti vaiką su knyga. Dar prieš išmokdami skaityti vaikai gali jausti ryšį su knygomis –  matydami, klausydami... Po truputį atsiranda susižavėjimas knygomis bei jose aprašytomis istorijomis.

Balandžio 5 dienos rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale apsilankė Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ ugdytiniai. Susipažinti su „knygelių namais“  vaikučius į biblioteką atvedė auklėtoja Milda Urbanavičienė. Bibliotekoje vaikai atrado daugybę įvairiausių knygų: karpytų, žaislinių, garsinių, audio, apie žvėris, žmogaus kūną ir t.t.  Mergaitės  galėjo patirti burtų smagumus, nes su muzikine burtų lazdele kiekviena mergaitė „pavirsdavo“ į  pačią tikriausią burtų fėją. Mažieji vyrukai galėjo „valdyti“ knygeles ekskavatorius, garvežius bei kitas mašinas. Bibliotekos darbuotojos papasakojo vaikams, kaip jie gali knygeles išsinešti į namus, kaip knygeles saugoti...

Tikėtina, jog šie vaikai atrado nuostabų knygų pasaulį, todėl dabar kartu su savo tėveliais dažnai užsuks į biblioteką  pasiimti  knygelės ir su ja įdomiai praleis laisvalaikį.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Pasaulinės sveikatos dienos proga, kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją, kuri vyks balandžio 7 d. 14 val. iš Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Tiesioginės transliacijos tema – „DEPRESIJA – PAKALBĖKIME“.
Transliacijos dalyviai:
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė, Europos komisijos darbo grupės narė (RAN Health) prof. Virginija Adomaitienė
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė bei gydytoja psichiatrė Ona Davidonienė
Žurnalistė, TV laidų vedėja Daiva Žeimytė
Bibliotekų lankytojai prie transliacijos galės prisijungti ČIA
Klausimus bus galima užduoti adresu: klausimas.lnb.lt
Transliacija truks apie 1 val.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.

Švenčiame Tarptautinę vaikų knygos dieną! Šiais metais sukanka 50 metų, kai pasaulyje pradėta švęsti ši šventė.

Pažymėti knygos dieną į Alytaus J. Kunčino Pirmojo Alytaus biblioteką susirinko vaikų globos namų auklėtiniai. Jie deklamavo eilėraščius, skaitė ištraukas iš S. Paltanavičiaus knygelės ,,Maži ežiuko sapnai“. Ši knygelė 2016 m. tapo nugalėtoja knygų vaikams kategorijoje.

Bibliotekos darbuotoja A. Jakimonienė vaikams priminė šios šventės tradicijas, o globos namų užimtumo specialistė L. Klebauskienė įdomiai ir originaliai pristatė šių metų tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą, papasakojo apie jubiliejinę knygos šventę. Šventei įsibėgėjus į svečius pas vaikus užsuko knygų teta. Ji globotiniams padovanojo knygelių, pavaišino saldumynais. Visi dalyviai, uždėję rankeles ant knygelių, pasižadėjo jas saugoti.

Visi mielai aplankė eksponuojamą buvusios globos namų socialinės darbuotojos R. Lietuvininkienės parodą ,,Raganų šėlsmas“.

Šventė vaikams suteikė daug gerų emocijų.

Pirmojo Alytaus Filialo inf.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė papuošė reto grožio popieriaus ažūras. Čia įkurdinta iš Seimo parodų galerijos į Alytų atkeliavusi karpinių paroda simbolišku, šiems išskirtiniams metams skirtu, pavadinimu - „Tautinis kostiumas popieriaus karpiniuose“. Trapius popieriaus raštus sukūrė ir su precizišku kruopštumu atliko Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ moterys.

Kūrybinė grupė „Sėjinis“ – Vilkaviškio rajono popieriaus karpinių meistrus jungianti, regiono tautodailę įvairiuose renginiuose reprezentuojanti grupė, kurią 1988 metais subūrė dailės mokytoja ekspertė Virginija Armanavičienė.

Parodoje „Tautinis kostiumas popieriaus karpiniuose“ pristatomi dešimties „Sėjinio“ grupės narių karpiniai. Menotyrininkė Jurga Minčinauskienė teigia, jog parodos žiūrovai neturėtų pavargti vieną po kito tyrinėdami monochrominius paveikslus, ieškodami tautinės tekstilės ornamentikos ženklų, atrasdami juose – iš delmonų ar prijuosčių, siuvinėtų marškinių apykaklių ar „žičkų“, megztų riešinių, pirštinių ar kojinių – lelijas ir roželes, kryputes, kryžiukus ir rombelius, gyvybės medį, sauleles...

Menotyrininkės Jurgos Minčinauskienės teigimu, tematikos ir formos požiūriu ekspozicijoje karpiniai dalijasi į dvi grupes. Dominuojančios tradicinės stilistikos kūriniams būdingas simetriškas ir ritmingas vaizdo komponavimas iš apačios į viršų arba iš kairės į dešinę, vyraujantys stilizuotų augalų, gyvūnų, soliariniai, gyvybės medžio motyvai, liaudies meno ornamentika. Netradicinės krypties karpiniai pasižymi asimetrija arba komponavimu iš centro, ypatingu naratyvo akcentavimu.

Parodą „Tautinis kostiumas popieriaus karpiniuose“ bibliotekos lankytojai galės apžiūrėti iki balandžio 28 d. Parodos Alytuje kuratorius - menininkas Arūnas Vaitkus.

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Manau, kad žmonės būtų laimingesni gavę lėlių ir pasakų knygelių.
A. Lindgren

Pasak D. Saukos, „pasaka – pati įdomiausia, sudėtingiausia, daugiausia galvosūkių kelianti liaudies kūrybos dalis, kur išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę, kur kuriamas ypatingo patrauklumo ir įdomumo pasaulis, atsiveriantis jau tariant pirmuosius žodžius Seniai seniai...“.

Žinia, pasakos nėra šiuolaikinio žmogaus išradimas, jos atkeliavo iš seniausių laikų tautosakos koridoriais. Visose pasaulio šalyse vaikams sekamos pasakos apie milžinus ir nykštukus, princus ir princeses. Vaikams  pasakos padeda susikurti savą svajonę. Klausydamas pasakos vaikas susitapatina su herojais ir supranta, kad norint pasiekti sėkmę ir pergalę, būtina įdėti daug pastangų. Pasakos labai svarbios lavinant vaiko kūrybinę saviraišką.

Dabar pasakos vis rečiau skaitomos, prioritetas teikiamas vaizdinėms priemonėms. Pasakos nėra tik pasakojimai prieš miegą. Pasaka veikia it psichoterapija – vaikas išgyvena natūralias baimes ir jas nugali,  mokosi išreikšti savo norus, išspręsti iškylančias problemas.

Kovo 29 dienos popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko  edukacinė  pamoka  „Pasakos“.  Sužinoti viską apie pasakas atėjo Alytaus „Volungės“  pagrindinės mokyklos trečiokai. Čia jų laukė parengta spaudinių paroda „Gražiausia pasaka - tai ta, kurią man sekdavo mama“. Mokytojos Ona Kudarauskienė ir Aldona Klimavičienė buvo  parengusios kryžiažodžių apie pasakas, kuriuos vaikai noriai sprendė. Po kryžiažodžių turnyro vaikai patys sekė pasaką be galo. Vėliau trečiokėliai klausė garsinės knygelės „Dangus griūva“ ir atsakinėjo į įvairius klausimus. Kokius pasakos veikėjus jie girdėjo? Koks pamokymas slepiasi šioje pasakoje? Po klausimų viktorinos, vaikai kibo daryti pasakų personažus.

Mokytojų ir bibliotekos darbuotojų bendros pastangos vaikus sudominti, įtraukti į kūrybinę veiklą, sugalvoti kuo daugiau kūrybinės raiškos būdų buvo sėkmingos, nes mokiniai po pamokų iš bibliotekos lentynų „šlavė“ pasakų knygas.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.