Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga apie tarpukario Lietuvos žvalgybininką Albiną Čiuoderį. Knygos sudarytojas – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas bei sovietinį terorą autorius dr. Arvydas Anušauskas.

Į knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ sutiktuves Alytuje susirinko nemažas būrys istorijos profesionalų ir mėgėjų bei garbaus amžiaus senjorų, asmeniškai pažinojusių A. Čiuoderio šeimą.

Knygos pagrindu tapo nedideliame Kolumbijos miestelyje, kuriame tebegyvena vienas kitas lietuvis, seno namo palėpėje atrasti itin vertingi Albino Čiuoderio rankraščiai, gausiai papildyti nuotraukomis ir laikraščių iškarpomis. Skirtumas nuo kitų žvalgybininkų užrašų – didžiulis. Kituose, iki šiol žinomuose, memuaruose gausu diplomatiškų nutylėjimų, o A. Čiuoderis aprašė savo tarnybą, tiesmukai, kaip karys savanoris, nestokodamas asmeninių vertinimų. Jo žvilgsnis ir vertinimas - ne „iš viršaus“, o „iš apačios“, autentiškas ir kritiškas, mat iš pradžių A. Čiuoderis užėmė eilines pareigas.

Albiną Čiuoderį (1898–1965) trumpai galima apibūdinti taip: Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, dalyvavęs Nepriklausomybės kare, nuo 1921 m. pradėjęs tarnybą Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybose, vadovavęs prezidento apsaugai ir sekliams, ne kartą gelbėjęs prezidentą A. Smetoną.

Intriguojančios tarpukario Lietuvos politikos ir saugumo peripetijos, slaptos operacijos, okupacijų niuansai – viskas tilpo A. Čiuoderio prisiminimuose, kuriuos į rankraštį suguldė jau gyvendamas Kolumbijoje ir po įvykių praėjus ne vienam dešimtmečiui. Save laikęs savanoriu idealistu, jis bjaurėjosi nepagrįstos prievartos atvejais, net ir karo metu.

Knygos pristatymo renginyje A. Anušauskas teigė, kad nenorįs kaip nors vertinti ar komentuoti memuarų autoriaus aprašomų situacijų ir sprendimų. Esą, bepigu būtų dabar mums po šimto metų sakyti, kad anuomet būtume susitvarkę geriau. Tad knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ sudarytojas leido autentiškai dokumentinei medžiagai byloti pačiai, o nuo savęs pridėjo tik įžangą.

Renginio publika susidomėjusi klausėsi A. Anušausko pasakojimo ir išgirdo įdomių niuansų. Pasirodo, dalis knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ tiesiogiai susijusi su Alytumi. Albinas Čiuoderis beveik prieš 100 metų pateko į Alytų ir 8-eris metus čia dirbo – vadovavo žvalgybos skyriui. Alytus A. Čiuoderiui buvo karjeros pradžios vieta ir pasirodė kaip mažas, „nuvargęs ir biednas“ miestukas. Tačiau mūsų miesto įvaizdis tuo anaiptol nesibaigia – toliau plačiai aprašomas ne tik susidarytas įspūdis, bet ir istorinės bei geografinės jo detalės. Memuarų autorius, tūkstančių kilometrų ir bekraščio vandenyno atskirtas nuo Lietuvos, sugebėjo įtaigiai ir taikliai aprašyti situaciją, kurią dabar nuo mūsų skiria 100 metų.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

LR kultūros ministerijos iniciatyva atliekamas tyrimas „Prenumeruojamų duomenų bazių panauda viešosiose bibliotekose“. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip viešosiose bibliotekose naudojamos šios duomenų bazės, išsiaiškinti jų naudojimo ir nenaudojimo priežastis ir numatyti priemones, kurios padėtų viešosioms bibliotekoms ir jų vartotojams efektyviau pasinaudoti šiais informacijos šaltiniais.

Maloniai prašome dalyvauti apklausoje. Ją galima rasti ČIA.

Atsakymų į anketų klausimus lauksime iki balandžio 10 dienos.

Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.

Lankytojams atverta Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ketvirtokų darbelių paroda

„Kūryba mano delne“.

Organizatorės - mokytojos Edita Jurčienė, Vilma Čeplevičienė.

Parodą aplankyti galima iki kovo 31 dienos.

Maloniai kviečiame!

Kovo 11-oji atgimusios Lietuvos šventė, garbės ir orumo atkūrimo diena, kuri kiekvieno lietuvio širdy yra ne tik istorinė data, bet ir visų kartų ateities šauklys. Meilės Lietuvai vedini susirinkome paminėti šią istorinę datą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.

Renginyje skambėjo Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos merginų dainavimo studijos dainos (vadovė mokytoja metodininkė Violeta Dumbliauskienė). Jaunus balsus keitė Alytaus ansamblio „Kitoks“ dainininkų patriotinės dainos. Mokytoja metodininkė Zina Bražinskienė ir jos mokiniai deklamavo Lietuvai skirtas eiles ir kūrybinius tekstus, sukurtus iš šimto žodžių. Alytaus Vaikų globos namų auklėtiniai ne tik kartu dainavo dainas, bet ir atliko literatūrinę kompoziciją Lietuvai.

Visus klausimais apie Lietuvos istoriją pradžiugino Alytaus šv. Benedikto gimnazijos 3 klasės mokinė Vytė Sabonytė. Prisiminėme svarbiausius, linksmus ir įdomius Lietuvos istorijos faktus.

Šiltas ir jaukus renginys baigėsi visų atliekama  legendine daina „Laisvė“ ir nuoširdžiais linkėjimais bei padėkomis ne tik vieni kitiems, bet ir Tėvynei Lietuvai.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Kovo 7 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko edukacinė programa „Iš praeities raštų“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Edukacinius mokymus vedė Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtojos Milda Urbanavičienė, Vilija Mikelionienė bei Agnė Sadauskienė.  Edukacijos tikslas – supažindinti vaikus su lietuvių liaudies  tautiniais raštais, amatais, žaidimais, šokiais, dainomis, puoselėti lietuvių tautos, gimtojo krašto kultūrą bei patriotiškumą. Edukaciniuose užsiėmimuose „Iš praeitie raštų“ dalyvavo Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai.

Lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtojos mažiesiems papasakojo apie praėjusias bei artėjančias visiems Lietuvos žmonėms svarbias datas.  Supažindino su tautiškų  spalvų reikšme,  taip pat su lietuvių tautai būdingais raštais ir amatais.

Mažieji, pamokyti auklėtojų, nusivijo tautines juosteles, pasidarė trispalvių ornamentų bei tautiškų knygų skirtukų. Pasidžiaugę darbeliais, mažyliai kartu su auklėtojomis šoko lietuvių liaudies ratelius bei suktinius.

Tikimės, kad tokie edukaciniai užsiėmimai pažadina vaikų širdyse meilę gimtajam kraštui, lietuvių tautos kultūrai, ugdo patriotiškumą.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo informacija

Besidomintieji programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis kviečiami į informacinį renginį. Alytaus regiono konsultantė Laima Jarmalavičienė jaunimui, jaunimo organizacijų atstovams, mokytojams bei kitiems jaunimo darbuotojams pristatys integruotą 2014-2020 m. programą „Erasmus+“.

Programos „Erasmus+“ biudžetas skiriamas: studentų, stažuotojų, mokytojų ir kito švietimo srities darbuotojų, jaunimo mainuose dalyvaujančių jaunuolių, su jaunimu dirbančių asmenų ir savanorių mobilumo galimybėms skatinti; švietimo, mokymo ir jaunimo įstaigų bei organizacijų ir įmonių partnerystei kurti ir gerinti; dialogui remti ir surinkti informacijai, reikalingai, kad būtų reformuotos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemos.

Ateikite ir sužinokite atsakymus į visus jums rūpimus klausimus.

Renginio laikas - kovo 13 d. 16.00 val.

Renginio vieta - Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2

Mėlynžiedis linas – bene labiausiai lietuvių aprašytas ir apdainuotas augalas. Sunkus lino kelias lyginamas su nelengvu Lietuvos istoriniu keliu. Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pakvietėme visus susirinkusius į Vaikų biblioteką pakeliauti lino keliu.

Kartu su bibliotekos darbuotojomis renginį organizavo Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos metodininkės Gitana Baranauskienė ir Vilma Gudaitienė. Sekdami pasakas, mindami mįsles, šokdami, žaisdami ir dainuodami susipažinome su ilgu ir sunkiu lino gyvenimu. Mažųjų renginio dalyvių išmonė ir klegesys susipynė su Alytaus ansamblio „Kitoks“ dainininkių Janinos ir Elytės bei jų vadovės Genės Bartnykienės atliekamomis dainomis.

Susirinkusieji ne tik ragavo tyro linų sėmenų aliejaus su namine duona, fotografavosi prie prieš šimtmetį austų drobių, bet ir džiaugėsi buvimu kartu.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Vaikeli, nebijok,
Ir žodžio nenumesk...
Kur kas baisiau be jo,
Be jo ir mes – ne mes.
      (Just. Marcinkevičius)

„Volungės“ pagrindinės mokyklos mokiniai aktyviai prisijungė prie Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių, visoje Lietuvoje vykstančių vasario 16 – kovo 11 dienomis.

Vasario 27 dieną Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko integruota pamoka „Gimtojoje kalboje – tautos stiprybė“, kurią organizavo lietuvių kalbos mokytoja S. Cegialienė kartu su istorijos mokytoja R. Stonyte bei etnokultūros būrelio vadove D. Šalaševičiene.

Penktokai, padedami mokytojų, keliavo per Lietuvos istoriją, prisiminė žymiausius kūrėjus: rašytojus, poetus, istorikus, kurių nuopelnas lietuvių kalbai yra labai reikšmingas. Mokiniai deklamavo M. Mažvydo, K. Donelaičio, Maironio, J. Degutytės, Just. Marcinkevičiaus, alytiškio poeto A. Matučio kūrinius, pasakojo apie istoriką S. Daukantą, Lietuvos himno autorių V. Kudirką ir „Varpą“, klausėsi dainų pagal poetų posmus, patys dainavo. Mokinius sudomino bibliotekininkės R. Armanavičienės parengta knygų parodėlė bei ją iliustruojantys pasakojimai.

Pamokos pabaigoje penktokai noriai atliko praktines, kūrybines užduotis: ieškojo pasiklydusių patarlių, „gydė“ kalbą – taisė netaisyklingus, barbarizmais ir žargonu užterštus sakinius.

Daug gražių žodžių nuskambėjo šioje popietėje, o kas liko nepasakyta, mokiniai surašė į ąžuolo lapus ir papuošė gimtosios kalbos medį, kurį, atsidėkodami už šiltą priėmimą, padovanojo bibliotekai.

Pasigėrėję kalbos melodingumu ir skambėjimu, penktokai patvirtino mintį, kad kiekvienos tautos pamatas – gimtoji kalba. Kol kalba bus švari, tol ir tauta bus stipri.

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos mokytoja Silvija Cegialienė

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje buvo pristatyta alytiškės Dainos Jegelevičiūtės-Biekšienės knyga „Barbora Radvilaitė. Rūmų paslaptys“. Tai pirmoji autorės knyga ir pirmasis jos pristatymas.

Renginys prasidėjo žaisminga moksline konferencija. Žinomas Alytaus menininkas Kostas Poškus papasakojo vaikams apie Renesanso laikmetį, tuometinius mokslo ir meno pasiekimus, papročius ir tradicijas.

Renginio stilistika žiūrovus nukėlė į tikrą Renesansą. Akį traukė karalių, dvariškių ir juokdarių kepurės, degančios žvakės, kvapnūs apelsinai ir kriaušės. Visus nustebino tarsi iš knygos „Barbora Radvilaitė. Rūmų paslaptys“ nužengusi Barbora – Alytaus Kraštotyros muziejaus darbuotoja Irma.  Vaikai grojo dūdelėmis, šoko ir dainavo, skaitė knygos ištraukas, apibėrė klausimais knygos autorę ir dailininką.

Valgydami apelsinus ir kriaušes vaikai kūrė eiliuotus tekstus Barborai Radvilaitei, kuriuos rasite užsukę į Vaikų biblioteką.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su praėjusių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviais. Alytų aplankė ir jautrių patirčių persunktą pasakojimą padovanojo du šios ypatingos misijos atstovai – Simona Budreckaitė ir Laimis Kasperavičius. Juos bibliotekos salėje pasitiko dviejų kartų atstovai – laisve alsuojantis jaunimas ir tremtį patyrę žilagalviai senoliai.

„Misija Sibiras‘17“ ekspedicijos metu šešiolika Lietuvos jaunuolių vyko į neaprėpiamai plačią Irkutsko sritį. Tvarkė apleistas, gamtos pasiglemžtas lietuvių tremtinių kapinaites Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose. Aplankytose amžino poilsio vietose - storakamieniai medžiai krituoliai, besiganančios karvės ir sirpstančios žemuogės, simbolizuojančios gyvybės atsinaujinimo ratą. Kapinaičių teko gerokai paieškoti, mat dalies jų žemėlapiuose jau nebėra. Tad pėsčiomis buvo nukeliauta daugiau nei šimtas kilometrų. Per dvi savaites devyniose kapinaitėse iškilo devyni šviežia mediena kvepiantys, lietuviškos kryždirbystės tradicijomis puošti kryžiai. Dainingi ekspedicijos dalyviai mirusiųjų atminimą pagerbė ne tik sugiedodami Lietuvos himną, bet ir įsodrindami miškų, kuriuose ilsisi išvargę tremtinių kauleliai, orą ilgesingomis lietuviškomis dainomis.

„Misija Sibiras‘17“ dalyviai stengėsi įsigilinti ir į lietuvių tremtinių likimus. Susitiko su Sibire tebegyvenančiais lietuviais ar jų artimaisiais - keliaudami iš vienos gyvenvietės į kitą aptiko net aštuonis lietuviškų šaknų turinčius žmones.

Žygeivių patirtis neįkainojama, sunki tiek fiziškai, tiek emociškai. Daugiau nei 20 kg svoris ant nugaros, kiekvieną žingsnį apsunkinanti, nesvetingai kliuksinti pelkė, tik valios pastangomis kažkaip dar tebesikilojančios kojos, meškų pėdsakus ką tik pamačiusios ir iš siaubo suapvalėjusios akys, mažai geriamojo vandens ir kepinantis 38 laipsnių karštis – visa tai ilgam įsirėžė atmintin. O dar intensyvios emocijos... Gautos iš sutiktų žmonių, iš Sibire tebetvyrančios lietuviškumo auros, iš supratimo, kad istorija yra labai gyva ir dabartis taip pat tuoj taps istorija.

Tačiau visos gražios istorinio atminimo išsaugojimo istorijos turi ir priešistorę. Tad kaip gi 2017 metais buvo suformuota grupė ir suorganizuota ekspedicija?

„Kasmet galutinės ekspedicijos komandos paskelbimas projektui yra savotiška šventė ir įrodymas, jog pilietiškų žmonių kasmet daugėja. 2017 metais sulaukėme rekordinio skaičiaus atrankos anketų, o su augančiu susidomėjusiųjų projektu skaičiumi, auga ir mūsų atsakomybė. Į Sibirą išvyksta komanda, kuri galėtų dirbti efektyviausiai, todėl bandomojo žygio metu atkreipiamas dėmesys ne vien į fizinį dalyvių pasirengimą, bet ir į jų norą dirbti vardan vieno tikslo. Dar svarbiau – dirbti ne individualiai, o su komanda, nes tik taip pavyksta atlikti pilietiškumo misiją“, – taip apie galutinį atrankos etapą yra pasakojęs „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Simona Budreckaitė ir Laimis Kasperavičius, kreipdamiesi į alytiškius, padrąsino visus atkakliai siekti savo tikslų ir prisipažino, kad patys į misiją pateko anaiptol ne iš pirmo karto – Laimis buvo atrinktas po antrojo bandymo, o Simonai bandomąjį žygį Lietuvoje teko įveikti net tris kartus.

Projekto „Misija Sibiras“ idėja, gimusi prieš trylika metų, nejučia pavirto reiškiniu – kasmetinės ekspedicijos, dešimtys sutiktų lietuvių, daugiau nei šimtas sutvarkytų kapinių, dešimt dokumentinių filmų, šimtai fotografijų parodų ir tūkstančius kartų pasidalinta istorija. Pagrindinį projekto tikslą - norą išsaugoti istoriją gyvą – palaiko vis daugiau žmonių, o pretendentų tapti ekspedicijų dalyviais kasmet būna beveik tūkstantis.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Jau vienuoliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 2 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

„Vėl kviečiame visus į lietuvių kalbos šventę. Nebijokime nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas.  Organizatoriai siekia paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe“,  - sakė Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.

Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose.

Nacionalinį diktantą kartu su VšĮ Pilietinės minties institutu organizuoja Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“, aktyviai kviečiantis visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus prisidėti prie lietuviško žodžio puoselėjimo.

„Sklandi kalba - sklandi mintis. Sklandi mintis neskaldo, neerzina, ji vienija arba kviečia į dialogą. Tebūnie Nacionalinio diktanto rašymas šventė! Proga pasidžiaugti kalba, prisiminti mokymąsi, mėgautis turtingu tekstu ir pasivaržyti. Šis diktantas – puiki galimybė per 45 minutes pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias. Pakvieskime draugus, pažįstamus ir kolegas – kartu bus smagiau!“- ragino Vilniaus prekybos paramos fondo „Dabar“ direktorė Elena Aleknavičienė.

Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio.

Dėmesio: dėl didelio dalyvaujančiųjų kiekio į finalą atrenkami tik geriausi darbai – mokytojų komisija darbus tikrina tik iki 5–6 klaidos. Todėl parašius rekomenduojame pasilikti savo teksto kopiją (pvz. nufotografuokite tekstą telefonu) ir pasitikrinti, kaip jums sekėsi, savarankiškai.

Pernai Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 33 tūkst. žmonių.

Diktanto tekstas bus paskelbtas kovo 5 dieną svetainėse www.diktantas.lt, DELFI ir www.vlkk.lt (su rašybos ir skyrybos paaiškinimais).

Kovo 2 dieną, penktadienį, 11 valandą diktantą bus galima rašyti Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).

Vasario 16-osios išvakarėse Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Mūsų laisvės aušra. Dokumentika“.

Parodoje eksponuojama dokumentinė medžiaga iš privačių Alytaus kolekcininkų Algimanto Antanevičiaus, Zenono Gramacko, Virginijaus Oželio archyvų, J. Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojų šeimų kolekcijų. Tai - vertingos nuotraukos, atvirukai, Lietuvoje cirkuliavusios valiutos, periodiniai ir proginiai leidiniai, atskleidžiantys istorinius įvykius, susijusius su Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytu dokumentu, paskelbusiu Lietuvos Valstybės atkūrimą. Iš naujo besikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovose apginti savo laisvę. Svarbus vaidmuo šiose kovose teko ir Alytuje dislokuotiems Lietuvos kariuomenės pulkams. Tą liudija parodoje pateikiama dokumentinė medžiaga.

Alytaus kolekcininkų klubo vadovas Zenonas Gramackas renginyje pasidžiaugė, kad klubas tampriai bendradarbiauja su J. Kunčino viešąja biblioteka. „Esame parengę ne vieną parodą ir tikimės įgyvendinti dar daug gražių sumanymų ateityje“, - sakė Z. Gramackas.

Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė susirinkusiems kalbėjo: „Smagu, kad mes turim tokių žmonių, kurie leidžia mums prisiminti, dalijasi su mumis Lietuvos istorija. Mūsų valstybės atkūrimo šimtmetis, turbūt, kiekvieno širdyje kažką reiškia. Džiaugiuosi, kad biblioteka visada atranda tokių temų ir tokių žmonių, kurių dėka mes galime ir vėl prisiliesti prie Lietuvos istorijos.“

Į ekspozicijos pristatymo renginį susirinkę alytiškiai jaukinosi šventinę Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio nuotaiką, klausydamiesi Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblio „Vilniaus dzūkuliai“ atliekamų dainų ir ragaudami juodą ruginę duoną, kurios skonis, tarsi lietuvybės atspaudas, lydi kiekvieną iš mūsų.

Nelengva lietuviams tekusi dalia, sunkūs karų ir neramumų pritvinkę istorijos laikotarpiai, vis dar išlikę amžininkų atmintyje, dabar žadina nuostabą smalsiuose laisvės metais gimusio jaunimo protuose. Ekspozicija „Mūsų laisvės aušra. Dokumentika“ kviečia ne tik prisiminti, bet ir atrasti, suprasti, kokia trapi ir saugotina yra laisvė. 100 metų kelias, atkūrus Lietuvos valstybę, nueitas nelengvai - ilgi nacių ir sovietų okupacijos metai, drąsus pasipriešinimas, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas, po to sekusios represijos.

Parodą „Mūsų laisvės aušra. Dokumentika“ parengė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos bibliografės: Daiva Ivoškienė, Ilona Krupavičienė, Vitalija Pankienė. Ekspoziciją papildė ir Zenonas Bulgakovas - nuotraukomis iš Atgimimo ir pirmųjų Nepriklausomybės metų po sovietų okupacijos.

Parodą bibliotekoje bus galima apžiūrėti iki kovo 12 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Nuotraukos - Ilonos Krupavičienės ir Zenono Bulgakovo

Pasitinkant Lietuvos šimtmetį Jotvingių gimnazijoje vyksta daugybė renginių. Vienas iš jų – Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vasario 14-ą dieną vykusi integruota lietuvių literatūros ir istorijos pamoka „Jie kūrė Lietuvą“ (lietuvių kalbos mokytoja metodininkė S. Žebuolienė ir istorijos mokytoja metodininkė A. Džiautienė).

Šioje pamokoje mokiniai susipažino su iškiliomis kultūros ir istorijos asmenybėmis. Buvo svarstoma, kokia gali būti tautinės ir pilietinės tapatybės schema, ką reiškia sąmoningai pasirinkti tapatybę, kokie turi būti kiekvieno iš mūsų įsipareigojimai tautai ir valstybei. Kiekvienas turi  suvokti, kad gimtoji kalba – svarbus tapatybės dėmuo, o bene svarbiausia tapatybės dalimi pasidaro pačių susikurta ir saugoma civilizuota gyvenimo tvarka, aktyvus pilietinis dalyvavimas. Šioje pamokoje dalyvavo ir istorikas Rokas Jašinskas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos skyriaus vyriausiasis specialistas. Svečias tik dar kartą įtvirtino svarbiausią nuostatą – demokratinės šalies svarbiausias ginklas yra pilietinė visuomenė. Taigi integruotos pamokos tikslas ir buvo ugdyti gebėjimą kompleksiškai spręsti problemas, ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, suvokti, kad komandinis darbas, emocinis intelektas, greitas sprendimų priėmimų būdas – tai kritiniai XXI a. pilietinės visuomenės gebėjimai. Savo vertės pajautimą, pasitikėjimą, nepriklausomą mąstymą, darbą komandoje mums ir įrodė savo darbais iškilios XIX a. pab. – XX a. pr. asmenybės.

„Didžiuojuosi savo gimnazijos mokytojomis S.Žebuoliene ir A.Džiautiene,  jų bendradarbiavimu su mokiniais, ruošiant pamoką „Jie kūrė Lietuvą“. Kas gi kitas, jei ne mokytojai yra patys pirmieji įkvėpėjai?! Kaipgi kitaip, juk tik kartu mokydamiesi ir stipriname Lietuvos pilietinę visuomenę. Tada niekada ir nekils klausimas, kodėl keliu vėliavą,“ – teigia direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė.

Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinė Jovita Kadikinaitė

Nuotraukos iš Jotvingių gimnazijos archyvo

Aktyviausios Pirmojo Alytaus bibliotekos skaitytojos mielai prisijungė prie Suomijos ambasados inicijuotos akcijos „Sveikas, mažyli - Lietuvai  100“. Jos metu moterys numezgė 18 porų trispalvių kojinaičių 2018 metais gimsiantiems mažyliams

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Iki vasario mėn. 28 d. mielai kviečiame aplankyti Užgavėnių kaukių parodą „Vejam žiemą“, kurią parengė Piliakalnio progimnazijos ketvirtokai su savo mokytoja Violeta Narvičiene.

Pirmojo Alytaus Filialo inf.

Vasario 2 dienos rytmetį Pirmojo Alytaus bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės „Mūsų Lietuvai 100“. Piliakalnio progimnazijos antrokėliai su malonumu skaitė‚ rašė linkėjimus Lietuvai ir su didele meile iškarpė 100 širdelių Lietuvai. Sukurtais kūrybiniais darbais grožėsis bibliotekos lankytojai.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo erdves išpuošė bibliotekos bičiuliai. Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos pradinukai bibliotekoje parengė  atvirukų parodą „Šimtas linkėjimų Lietuvai“. Vidzgirio bibliotekos mažiausieji draugai - kaimynai - Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai apipavidalino bibliotekos knygų lentynas Lietuvos respublikos kontūrais. Visi  mažųjų darbai spalvingi, padaryti su tikra meile tėvynei Lietuvai.  Vidzgirio biblioteka Lietuvos šimtąjį gimtadienį pasitinka kaip niekada puošni, su lozungu languose  “Mūsų Lietuvai 100 !!!“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, rengia ekslibrisų konkursą ir kviečia Lietuvos ir užsienio šalių dailininkus kurti ekslibrisus, įprasminančius Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir su tuo susijusių Alytaus miesto istorinių įvykių bei asmenybių atminimą.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio inspiruotus ekslibrisus menininkai gali siųsti iki 2018 metų birželio 10 dienos.

Komisija, įvertinusi pateiktus kūrinius, išrinks tris ekslibrisų konkurso nugalėtojus, kurie bus apdovanoti premijomis. Kitų meniškų ekslibrisų autoriai žiuri sprendimu gali būti apdovanoti įvairių organizacijų ir rėmėjų prizais, vertingomis dovanomis ir diplomais.

Iš konkursui pateiktų darbų bus surengta paroda. Kviečiame dalyvauti konkurse. Konkurso nuostatai

Alytus Jurgis Kunčinas Public Library, commemorating the centenary of the Reinstating Independence of Lithuania's state, is organizing an ex-libris competition and invites Lithuanian and foreign artists to create ex-librises that are giving a meaning to the 100th anniversary of the reinstating independence of the state of Lithuania, the related historical events and personalities of Alytus.

The ex-librises inspired by the 100th anniversary of the restoration of the state of Lithuania can be sent by artists until 10 June 2018.

After evaluating the submitted works, the committee will select three winners of the ex-libris contest, which will be awarded. The authors of other artistic ex-librises can be awarded by various organizations and sponsors with valuable gifts and diplomas.

After the competition an exhibition will be held in the library. We invite you to participate in the competition. The regulations of the competition