Paskutinį gegužės sekmadienį praūžė jau XIII-oji menų šventė „Skambantis spalvų miestas“. Šventė, kaip ir kasmet, buvo skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Prie renginio tradiciškai prisijungė ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, kuris pakvietė mažuosius (ir ne tik!) kūrybiškai ir linksmai praleisti popietę. Renginio metu, kartu su bibliotekininkėmis, mažieji spalvino įvairius animacinių filmų personažus, piešė kreidelėmis piešimo lentoje, skaitė spalvingas pasakų knygeles, atliko įvairias užduotėles, stebėjo šokio bei muzikos pasirodymus ir mėgavosi sausainiais bei skania arbata. Džiaugiamės kartu su visais puikiai praleistu laiku ir tikimės dar ne kartą pasimatyti „Vaikų šalyje“!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje apsilankė rašytoja, poetė, dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė ir literatūrologas, rašytojas, eseistas, kritikas VU doc. dr. Regimantas Tamošaitis. Šie du autoriai - ne tiems, kurie knygas gliaudo kaip saulėgrąžas, tingiai gulinėdami saulės atokaitoje. Šis šeiminis tandemas kuria ir gyvena giliai, jautriai. Literatūrinių pašnekesių vakaras alytiškiams neprailgo – svečiai ne tik paskaitė įdomiausius savo kūrybos momentus, tačiau ir atvėrė kuriančių asmenybių būties užkulisius.

Laura Sintija Černiauskaitė už jautrumo ir gyvenimo dramų kupiną kūrybą vertinama skaitytojų bei literatūros kritikų. Jau pirmasis rašytojos romanas „Kvėpavimas į marmurą“ autorei pelnė Europos Sąjungos literatūrinę premiją, romanas „Benedikto slenksčiai“ įvertintas Kazimiero Barėno premija, o už romaną „Medaus mėnuo“ autorei atiteko Jurgos Ivanauskaitės premija.

„Man sunku skaityti Lauros atskleidžiamas tragedijas, bet viską perleidžiu per save. Tai – žmogiško jautrumo temos“, - sakė Regimantas Tamošaitis.

Laura Sintija Černiauskaitė, išleidusi devynias prozos ir vieną poezijos knygą, jau ir pati tarsi iš šalies gali įvertinti subtilius savo kūrybos kelio vingius. „Riba tarp vaizduotės ir realybės yra keistas dalykas. Anksčiau man buvo svarbu tik vidinės veikėjų istorijos, o dabar tampa svarbios ir vietos, kurias anksčiau stengdavausi tarsi apdumti, kad kiekvienas skaitytojas galėtų įsivaizduoti jas savaip. Užaugau siaubingame daugiabutyje. Tik dabar, su „įsišaknijimu“ senelių žemės lopinėlyje, pradėjau norėti, kad į mano kūrybą ateitų tikrovė. Vaizduotėje tikrovė „perverda“, transformuojasi, tampa kita, bet kažkokie jos segmentai lieka, - renginio publikai atviravo rašytoja. - Man duota rašyti. Ir niekur negaliu nuo to pasidėti.“

„Iš tiesų, meno paskirtis – išlaisvinti sielą. Tuo pačiu ir literatūros, – teigė Regimantas Tamošaitis. - Profesionalumas literatūroje, mano supratimu, yra mirtis. Gaila, kad kai kurie žmonės turi taip eksploatuoti save, kad pragyventų.“

Regimantas Tamošaitis – literatūrologas, eseistas. Vilniaus universitete dėsto XX a. lietuvių literatūros istoriją, orientą lietuvių literatūroje, klasikinę lietuvių prozą. Įvairiuose Lietuvos miestuose rengia seminarus ir skaito paskaitas literatūros temomis. Nuo 2002 m. literatūros žurnalo „Metai“ Kritikos skyriaus redaktorius. Bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje: „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“ ir kitur. Naujoje esė knygoje „Vien tik zuikiai naktyje“, pasitelkdamas ironijos, grotesko, paradokso stilistiką, analizuoja žmogaus situaciją permainingame šių dienų pasaulyje.

„Vien tik zuikiai naktyje“ – antroji mano esė knyga. Tačiau man pačiam artimesnė ankstesnioji – „Vitaminų pardavėjas“, nes joje – daugiau energijos, džiaugsmo, fantazijos, netikėtumo. Ji - paradoksali, nenuspėjama, žaisminga. Ji man geresnė už antrąją knygą, kurios turinio nesureikšminu kaip kūrybos. Čia (antrojoje knygoje) pradėjo rastis daugiau tikroviškų problemų, artimų dažnam žmogui. Atpažinimo fenomenas tarsi ir sukuria tą kūrinio vertę, nors tai anaiptol nėra kūrinio vertė. Tai – daugiau etinė knyga, o pirmoji – daugiau estetinė. Antrojoje – daugiau publicistinių momentų, bet aš su tuo jau „išdegiau“. Ką rašysiu paskui – nežinau“, – teigė R. Tamošaitis.

Paklausti apie gyvenimo ir kūrybos pilnatvę, abu rašytojai tiesiog papildė vienas kito minčių giją.

„Galvoju apie visagalį modernizmą, jau daug dešimtmečių vyraujantį literatūroje ir dažnai galvoju, kad jis yra dvasiškai išsisėmęs. Modernizmas siekia efekto, individo sureikšminimo. Kai noriu pailsėti nuo literatūros, imu ką nors iš senųjų autorių – Žemaitę, A. Čechovą. Dabar natūraliai norisi atsigręžti į tai, kas žmogų jungia su žmogumi. Svarbiausia jungtis - šeima. Šeimoje intensyviausiai atsiveria žmogaus galimybė mylėti ir aukotis“, - pamąstymais su publika dalijosi Regimantas Tamošaitis.

„Rašymas – palaiminga prabanga. Kurdamas, mylėdamas ir melsdamasis tu esi atviras tarsi šulinys. Kuo daugiau žmonių į širdį paimi, tuo esi pilnakraujiškesnis“, - pastebėjo L. S. Černiauskaitė.

„Arba renkiesi pinigus, arba dvasinį gyvenimą. Jeigu pasirinkai pastarąjį – nesiskųsk ir neverkšlenk“, – savo gyvenimo pasirinkimą atskleidė R. Tamošaitis.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Gegužės 25 dieną Seime apsilankė keli šimtai pačių šviesiausių žmonių – aktyviausių bibliotekų skaitytojų iš visos Lietuvos. Bibliotekų metams paminėti skirtame renginyje pagerbti aktyviausi 2015 metų skaitytojai ir skaitomiausių knygų autoriai – Kristina Sabaliauskaitė ir Vytautas Račickas. Renginio dalyvius pasitiko šaunioji Kakė Makė.

Į margą Seimo svečių būrį įsiliejo ir alytiškės skaitytojos Leonora Cikanavičienė bei Kamilė Vaidogaitė. Šios dvi ištikimos knygų bičiulės 2015 metais perskaitė daugiausia Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos knygų suaugusiųjų ir vaikų kategorijose. Leonora ir Kamilė buvo apdovanotos Seimo atminimo dovanėlėmis.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Pareisiu su paukščiais...“, skirtą poeto, eseisto, vertėjo Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) 80-osioms gimimo metinėms.

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomas visas publikuotas kūrėjo palikimas jau buvo eksponuojamas parodose, surengtose poeto 60-mečio ir 75-mečio sukaktims paminėti dar jam gyvam esant.

Šį sykį siūlome susipažinti su 2012 metų ir vėlesniais leidiniais, knygose išspausdintomis bei poeto šeimos archyve saugomomis nuotraukomis, rankraščiais, paskaityti M. Martinaičio interviu, sužinoti jo nuomonę politiniais bei kultūros klausimais, „išgirsti“ prisiminimus apie kolegas, bičiulius, kūrėjus, gilintis į literatūrą apie poeto kūrybą. Atskirai išskirti leidiniai apie visiems žinomą, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje populiarų M. Martinaičio poezijos personažą Kukutį: sudėti visi „Kukučio baladžių“ leidimai, vertimai į kitas kalbas, išleisti kompaktiniai diskai ir plokštelės su Vytauto Kernagio atliekamų dainų įrašais.

Dėkojame žmonai Gražinai Marijai Martinaitienei už galimybę parodoje eksponuoti nuotraukas iš asmeninio archyvo ir už komentarus jas aprašant.

Atskira padėka dokumentinio filmo apie M. Martinaitį autoriui – režisieriui ir operatoriui Algirdui Tarvydui, už leidimą demonstruoti jį Nacionalinės bibliotekos tinklalapyje.

Virtuali paroda „Pareisiu su paukščiais...“

Parodą parengė Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Sandra Kuliešienė

Lopšelio-darželio „Nykštukas“ bendruomenės kūrybos paroda

„Prikelkime daiktus naujam gyvenimui“

Paroda veikia 05 16 - 05 31 d.

Jaunosios kartos poetė Aušra Kaziliūnaitė, jau išleidusi tris ryškias knygas ir supurčiusi šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijas, aplankė Alytų. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko originalus vakaras-susitikimas su šia maištingos sielos moterimi. Renginyje skambėjo eilės ne tik iš laikinai paskutinio poezijos rinkinio „Mėnulis yra tabletė“ bet ir naujausi dar tik Facebook terpėje skaitytojams atveriami eilėraščiai. Rutuliojosi spontaniškas, neformalus, netikėtų posūkių vis įgaunantis autorės ir publikos pokalbis.

Aušra Kaziliūnaitė, tamtyč tiesiai iš Vilniaus atsivežusi porą žiūrovų, apsidraudė nuo galimai Alytuje susirinksiančių nuobodylų. Tačiau salė buvo pilnutėlė. Manote, kad žiūrovų vietas okupavo pro plaukų užuolaidas aštriai žvilgčiojantis jaunimas? Ir vėl apsirikimas. Publikoje buvo galima pamatyti ir diedukų preciziškai išlygintais baltiniais, ir tiesia nugara sėdinčių, skrupulingai rankinukus gniaužiančių moteryčių. Aušra Kaziliūnaitė veikiausiai net nesitikėjo, kad jos poezijos gerbėjų rate – tokia įvairovė.

Be abejo, atsitiktiniam alytiškiui, patekusiam į šį renginį laisvu nuo protestų prieš prekybos centrus laiku, būtų kiek keblu. Šokiruojamoji A. Kaziliūnaitės poezija, su kiekviena teksto eilute verčianti protą ir vaizduotę pašėlusiai suktis – šifruoti autorės paspęstus kodus ir mįsles, greičiausiai, ne kiekvienam patogi. Susirinkusieji į renginį gliaudė kampuotą A. Kaziliūnaitės sarkazmą, ironiją ir netgi juodąjį humorą. Salėje kur ne kur šmėkščiojančios trapių sielų būtybės stoiškai ištvėrė eilėraščius, kuriuose minimas smegenų ir rankų valgymas.

Greitai pagavusi Aušros Kaziliūnaitės pradėtą klausimų-atsakymų „tenisą“, publika pasiūlė autorei išbandyti visokius smagius eksperimentus: skaitomo eilėraščio turinį papildyti Alytaus aktualijomis, vietoj baisių žodžių visur sakyti „džemas“, perskaityti eilėraštį be raidžių „i“, perskaityti eilėraštyje tik raides „i“ ir t. t.

Kiekvienas Aušros Kaziliūnaitės eilėraštis – svaiginantis gylis skaitytojo interpretacijoms. Pasak Kasparo Pociaus, ši poetė, pasitelkdama afekto būseną, klyksmą, perteikia nepasitenkinimą dėl to, kaip organizuojamas ir tvarkomas šiandieninis pasaulis.

Paskaitykime ištrauką iš eilėraščio „Mėnulis yra tabletė“:

(...)

tyla yra tabletė

su grioveliu

per vidurį

tame griovyje gulėdamas

kažką vapa

girtas laikas

niekada neklausk

kas iškasė šitą griovį

kas iškasė mums šią dieną

kas sukalė jos dantyse

spurdantį paukštį

PERLAUŽK

(...)

Avangardistinė Aušros Kaziliūnaitės poezija persmelkia filosofine galia, skaitytoją drastiškai išplėšia iš patogaus būvio. „Ji kuria tikrą minų lauką,“ – teigia K. Pocius.

Alytiškių publikai Aušra Kaziliūnaitė pasisakė neturinti vaizduotės. Tuomet ši poetė, ko gero, kurdama naudojasi kažkuo, kas prasideda, kai vaizduotė nukeliauja neįsivaizduojamai toli...

O tu? Ar nesi tabletė su grioveliu per vidurį?..

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Saulėtą gegužės 12 dienos rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko edukacinė pamoka - kūrybinės dirbtuvės „Smėlio terapija“. Lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtoja Milda Urbanavičienė mokino lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytinius, kaip iš spalvotų smėlio smiltelių pasigaminti paveikslėlius.

Pamokos pradžioje auklėtoja Milda Urbanavičienė vaikus supažindino su paveikslėlių iš smėlio gamybos subtilybėmis. O tada vaikai kibo į darbą, prasidėjo tikras kūrybinis procesas. Maži piršteliai pylė smėlį, kirpo, klijavo ... Mažieji gamindami paveikslėlius pasitelkė vaizduotę. Vaikų paveikslėliuose ančiukai ne tik geltoni, bet ir rausvi, žali, saulė gali būti mėlyna, o sraigė violetinė... Vaikų fantazija išties beribė, todėl paveikslėliai gavosi nepaprastai spalvingi, kūrybiški.

Mažyliams labai patiko gaminti paveikslėlius iš spalvoto smėlio, tai tarsi vasara prie jūros, kada gali statyti fantastiškas smėlio pilis... Šis užsiėmimas tikra terapija ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiesiems, juolab , kad smėlio pilys prie jūros išlieka tik trumpam, o spalvoto jūros smėlio paveikslai gali džiuginti ilgai. Lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai džiaugėsi, kad jų namuose „apsigyvens“ tokie fantastiškai gražūs, pačių rankomis pagaminti kūrybiniai darbeliai.

Vidzgirio filialo inf.

Buvęs JAV prezidentas G. Bush'as, sakė, kad būdamas septyniolikos perskaitė romaną vien tam, kad įrodytų sau, kad yra kantrus. Tačiau mūsų skaitytojams turėtų būti lengviau dėl geriau žinomo istorinio konteksto, įdomių užuominų apie Lietuvą ir Vilnių.

Beje, prieš paimant į rankas vieną storiausių pasaulio romanų verta pamatyti visas šešias BBC serialo, filmuoto Vilniuje, serijas! Skaityti bus tikrai lengviau.

Su pirmu tomu gali susipažinti ir čia - http://bit.ly/KarasIrTaika

Visi kiti lauks skaitmeninėje „Vyturio“ bibliotekoje, prie kurios prisijungsi su savo mobiliuoju įrenginiu užsukęs pas mus į svečius.

Kur: www.vyturys.lt

Arūnas Šileris

Foto: Saulius Žiūra

Jau ketvirtąjį kartą Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius organizuoja edukacinį projektą  „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!!“. Šio projekto tikslas – sudominti  vaikus kuo įvairesne kūrybine veikla, skatinti vaikų kūrybiškumą ir saviraišką, pasitelkiant įvairias meninės edukacijos priemones.

Šiandien startavo pirmasis šio projekto renginys – muzikinis spektaklis-žaidimas „Aplink pasaulį“, kurio metu Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje svečiavosi iš Vilniaus atvykęs „Labaiteatras“.  Šis spektaklis – tai kelionė aplink pasaulį, kurioje daug muzikos, fantazijos šėlsmo ir žaidimų. Mažieji žiūrovai patys tapo šios kelionės dalyviais – laivo, oro baliono, lėktuvo kapitonais ir netgi aplankytų šalių gyventojais. Kartu su „Labaiteatro“ aktoriais mažieji žiūrovai nukeliavo į Suomiją, kur užsigrūdino tikroje suomiškoje pirtyje, užsuko į Angliją ir šios viešnagės metu pasimokė gražių manierų bei mandagumo. Prancūzijoje juos pasitiko mados namų įkūrėja, kuri atskleidė mados paslaptis, Italijoje išmoko itališkos virtuvės gudrybių, o galop visi kartu nukeliavo net ir į Afrikos džiungles, kur turėjo apsiginti nuo egzotiškų gyvūnų. Apkeliavę visą pasaulį, mažieji atrado labai seną ir amžiną tiesą: visur gerai, bet namuose – geriausia!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Gegužės 7-ąją praūžė šeimų šventė „Gera gyventi Alytuje“ 2016! Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius džiaugiasi, kad galėjo tapti tokios gražios šventės dalimi! Sulaukėme gausaus būrio mažųjų šventės dalyvių! Kartu piešėme, spalvinome, darėme įvairias užduotis, skaitėme knygeles, žaidėme Twister'į ir labai smagiai praleidome laiką!!! O tų, kurie nesuspėjo mūsų aplankyti šventės metu, visada laukiame vaikų bibliotekoje!! Iki kitų smagių susitikimų!

 Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Akcija „Alytiškis – alytiškiui" skaičiuoja ketvirtus gyvavimo metus. Šia proga Alytaus miesto Socialinių paslaugų centre vyko padėkos renginys prie akcijos prisidėjusiems alytiškiams, šalia socialinių paslaugų centro buvo pasodintas ketvirtasis simbolinis ąžuoliukas.

Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius dėkojo už alytiškių gerumą, prasmingos akcijos įgyvendinimą ir reikšmingą Socialinių paslaugų centro darbą. „Akcijos pavadinimas „Alytiškis – alytiškiui" parodo, kad esame tarsi viena graži šeima, esame pasirengę padėti vienas kitam. Džiugu girdėti, kad tokiais gražiais darbais alytiškiai padeda tiems, kam to labiausiai reikia. Noriu padėkoti Jums visiems ir, žinoma, šiai įstaigai už reikšmingą ir nuoširdų darbą", – padėkos žodžius sakė V. Grigaravičius.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktorė Gita Špucienė pasidžiaugė, kad prisijungusių prie akcijos skaičius kiekvienais metais auga. „Gerumas – tai mūsų mintys ir rūpestis. Gerumas yra tai, kas brangu kiekvienam – mūsų laikas. Džiugu, kad gerumu dalijasi ne tik įstaigos lankytojai, darbuotojai, bet ir žmonės už jos ribų ir šis ratas kiekvienais metais plečiasi. Ačiū Jums, kad atradote laiko ir esate šiandien čia, esate su mumis nuolat", – linkėdama susirinkusiems šiltų ir jaukių emocijų sakė G. Špucienė.

Renginio metu susirinkusiems įteikti padėkos angeliukai. „Jeigu tiesa, kad angelai neša laimę, labai norėčiau, kad būtumėt laimingi", – įteikdama atminimo dovanėles sakė G. Špucienė. Padėkos angeliukas atkeliavo ir į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialą – džiugu, kad toks įvertinimas šiai bibliotekai įteikiamas jau antrąkart.

Akcija „Alytiškis – Alytiškiui" Alytaus miesto socialinių paslaugų centre pristatyta dar 2013 m. balandžio 24 d. Renginio metu buvo pasodintas pirmasis ąžuoliukas ir ši tradicija tęsiama kasmet. Norinčiųjų ir galinčiųjų padėti vaikus auginančioms nepasiturinčioms šeimoms Alytaus bendruomenėje.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Jo metu buvo pristatyta knyga apie alytiškį mokytoją „Lietuviškas žodi, gyvuok. Kajetono Žievio gyvenimas ir darbai“. Knygos autorė Jūratė Žievytė-Fedaravičienė renginio dalyviams  papasakojo apie savo tėvo asmenybę ir pedagogo pašaukimą. Alytaus kolegijos lektorė Aida Kliukinskienė skaitė pranešimą, skirtą lietuvių kalbai ir knygai. Savo įžvalgomis pasidalijo Vytuolis Valūnas – Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.

Biografinėje knygoje „Lietuviškas žodi, gyvuok. Kajetono Žievio gyvenimas ir darbai“ pateikiama išsami, gausiai fotografijomis iliustruota įžymaus pedagogo, kalbininko, mokslininko, nuostabaus žmogaus Kajetono Žievio biografija, nuveikti darbai, jo dukterų, draugų, giminaičių, mokinių, auklėtinių, kaimynų prisiminimai. Skaitytojas čia ras plačiau aprašytą zanavykų kraštą, kuriame K. Žievys gimė, užaugo ir susiformavo kaip lietuvių kalbos, savo krašto mylėtojas, visą gyvenimą paaukojęs lietuvių kalbos mokymui ir puoselėjimui. „Tėtė labai mylėjo savo kraštą – Zanavykiją. Jį vis prisimindavo, mums su sese Danute pasakodavo.“ – teigia knygos autorė.

„Apie savo tėtę, Kajetoną Žievį, norėjau labai išsamiai ir daug parašyti, deja, per pokario laikotarpį nedaug informacijos išliko, nuėjo užmarštin. Buvo metas, kai apie tėtės ir mamos giminaičius nieko vaikams nepasakojo: taip buvo saugiau, o šiandien jau nėra ko paklausti. Todėl knyga nepretenduoja į labai išsamų pasakojimą. Joje atspindėti pagrindiniai Kajetono Žievio gyvenimo momentai bei pedagoginis darbas.“ – knygos pratarmėje rašo Jūratė Žievytė-Fedaravičienė.

Nors Kajetonas Žievys gimė ir augo didelėje šeimoje, vienintelis baigė aukštuosius mokslus. Baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijęs lietuvių kalbos mokytojo specialybę, visą savo gyvenimą paskyrė lietuvių kalbos mokymui ir puoselėjimui. Gerai mokėdamas lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas, ypač daug dėmesio skyrė gimtajai kalbai, nemažai prisidėjo prie Didžiojo Lietuvių kalbos žodyno išleidimo. K. Žievys buvo vienas iš senosios kartos iškilių inteligentų – jis buvo mokinių ir mokytojų Mokytojas.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Parodyk, kuo ypatingas ir unikalus Tavo kraštas. Dalyvauk fotografijų konkurse #MŪSŲKRAŠTAS. Gegužės 1–31 dienomis laukiame Tavo nuotraukų su įamžintais Alytaus ir Vilniaus apskričių kultūros ir gamtos paminklais, Tavo gyvenamojoje vietovėje puoselėjamomis tradicijomis, kasdiene gyventojų buitimi. Visos nuotraukos bus skelbiamos Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Facebooko puslapyje arba nuotraukų autoriai gali jas kelti į Instagramą su žyma #mūsųkraštas.

Trims įdomiausių, gražiausių ir daugiausia paspaudimų „patinka“ sulaukusių nuotraukų autoriams padovanosime itin vertingą 2015 m. išleistą knygą „Pasižvalgymai po Vilnių“, kurioje pirmą kartą aprašyti visi Vilniaus miesto mikrorajonai ir mažesnės vietovės (susipažinkite su elektroniniu knygos variantu). 2016 m. knyga įtraukta į naujausių rekomenduojamų knygų apie Vilnių sąrašą.

Nuotraukas siųskite el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. iki gegužės 31 d. Laimėtojai bus skelbiami birželio 6 d. 

REIKALAVIMAI NUOTRAUKOMS IR JŲ PATEIKIMUI:

• konkursui turi būti fotografuojami žymūs objektai, vietos ir žmonės (su jų sutikimu), susiję su Alytaus ir Vilniaus apskričių bendruomenėmis ir aplinka. Nuotraukose turi atsispindėti vietovių ir bendruomenių išskirtinumas;
• po nuotrauka autorius(-ė) privalo parašyti savo vardą, pavardę arba slapyvardį, el. pašto adresą, palikti trumpą komentarą (nuotraukos pavadinimą, įvardinti objektus, vietas ir žmones, kodėl pasirinko būtent tą objektą, vietą ar žmones, kuo jie jam artimi, išskirtiniai);
• tinkamos įvairios raiškos, dydžio, formato nuotraukos;
• galima naudoti visas vaizdo koregavimo programas;
• siunčiamų nuotraukų skaičius neribojamas;
• nuotraukos siunčiamos el. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (el. laiško „temos“ laukelyje turi būti nurodytas konkurso pavadinimas „#mūsųkraštas“) arba keliamos į socialinį nuotraukų dalinimosi tinklą „Instagram“ naudojant hashtag‘ą - #mūsųkraštas;
• siųsdamas nuotrauką konkursui, autorius garantuoja, kad nuotrauka yra originali, jo paties fotografuota;
• autorius, siųsdamas nuotrauką, konkurso organizatoriams suteikia leidimą viešinti ir/ar spausdinti jo sukurtą kūrinį.

Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai atbunda ir pasipuošia žiedais žemė, nepamirštamos ir motinos.

Gegužės 3 dienos rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko kūrybinės dirbtuvės „Gėlės mamai“. Ir nors motinos diena ką tik praėjo, gėlių gauti iš savo vaikų visuomet malonu, juo labiau padarytų savomis rankomis.

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos mokytoja Gita Karnilienė mokino, kaip pasigaminti žydinčių žibučių vazonėlį iš popieriaus, išsprogusių medžių šakelių iš antrinių žaliavų. Gėles savo mamytėms gamino Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai. Mažieji su didele meile skaičiavo, kad žiedelių būtų penki, juos kirpo, klijavo...

Kadangi meilės į kiekvieną žiedelį buvo įdėta išties daug, tai ir žydinčių gėlių vazonėliai pradžiugino ne tik mažuosius, bet savo grožiu nustebino ir suaugusiuosius. Mėlynų žibučių puokštė tikrai suteiks laimės ir mažųjų mamoms.

Vidzgirio filialo inf.

Manote, kad bibliotekoje visada tvyro rūsti tyla? Klystate! Alytaus jaunimas yra visoks: išradingas, kūrybiškas, veržlus, jo į tylos šarvus neįsprausi. Tokio tavęs ir laukiame – turinčio nesušukuotų minčių, savitų pomėgių ir gebėjimų bei norinčio tuo pasidalinti su kitais.

Išmaniojoje jaunimo erdvėje tęsiami gyvos muzikos vakarai. Tai - neformalūs renginiai neformalioje aplinkoje. Kviečiami visi – pagroti, pasiklausyti, paimprovizuoti ar tiesiog smagiai pasibūti bendraminčių būryje.

Gitaros vakarai:

13 d. 16 val. Alpha

18 d. 16 val. Guoda Bobinaitė

20 d. 15 val. Greta Tumynaitė

Palik namie susikaustymą ir niūrią nuotaiką! Niekada nesužinosi, ką gali, jei nepabandysi…

Dailėtyrininkas Vidas Poškus išleido debiutinę knygą „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“, kurioje skaitytojus kviečia į asmenišką kelionę po sostinę. Knygos sutiktuvės ir diskusija su autoriumi vyko Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Renginys sudomino ne tik literatūros naujovių gurmanus – Vidas Poškus atvėrė ir kitą savo asmenybės pusę, kurioje slypi dailininko talentas. Bibliotekoje buvo atidaryta jo tapybos darbų paroda „Žmonės yra žmonės“.

Į parodos ir naujo leidinio sutiktuvių renginį alytiškiai atvyko genami smalsumo, ką kuria ir kokia filosofija remiasi iš gimtojo miesto „išsilukštenęs“ talentas. Tačiau Vidas Poškus atitarė visai nesijaučiąs išeivis iš Alytaus: „Nors Vilniuje jau gyvenu ilgesnį savo gyvenimo etapą nei gimtinėje, grįžtu į Alytų kartą per mėnesį, o vasarą ir dažniau. Knygą rašiau ne iš vilniečio, o iš alytiškio pozicijos. Nesu išeivis – esu tarsi migruojantis žiogas, besiblaškantis savotiškame „Bermudų trikampyje“ Alytus-Kaunas-Vilnius.“

Paklaustas apie savo knygos išskirtinumą, Vidas Poškus teigė: „Su knygomis yra kaip su automobiliais. Kai nusiperki vienos markės transporto priemonę, tada pradedi pastebėti, jog tokių pačių aplinkui – devynios galybės. Taip ir su mano knyga. Kai ją parašiau, pastebėjau, jog knygų apie Vilnių pasipylę kaip grybų po lietaus. Tačiau aš įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali parašyti savąją knygos apie Vilnių versiją – kiekvienas šį miestą matome vis kitu kampu. Nelaikau savęs architektūros žinovu. Ši knyga – dailės ir architektūros istorija, pateikta per Vilniaus prizmę.“

Vidas Poškus apgailestauja, kad senieji Vilniaus medinukai, matę savyje dešimtmečių istoriją ir ne vieną impozantišką gyventoją, dabar griaunami dėl plastiku žvilgančių daugiabučių. „Šie gi, be abejo, atliks savo funkciją, - teigia dailėtyrininkas, - tačiau tokie namai nesusilieja su aplinka – jie su ja konfliktuoja.“ Savo knygoje V. Poškus stengiasi ne verkšlenti, o pasidžiaugti tuo, kas yra. „Galbūt, istorijų užrašymas yra savotiškas senųjų pastatų gyvavimo įtvirtinimas ir pratęsimas“, – mąsto knygos autorius.

Sovietinių laikų pedagogės, įtariai raukydavusios antakius, kai Vidas pareikšdavo visai netrokštąs tapti nei kosmonautu, nei vairuotoju, šiuo metu tikriausiai jau yra kitokios nuomonės ir slapta džiūgauja. Vaikystėje svajojęs tapti dailininku V. Poškus dabar įvaldęs ne tik menininko teptuką, bet ir rašytojo plunksną. „Vienodai gerai jaučiuosi ir tapydamas, ir rašydamas. Šioks toks svyravimas vyksta tik tame, kad, kai tapau, žvėriškai noriu rašyti, o kai rašau – žvėriškai noriu tapyti.“ – atvirauja Vidas Poškus.

„Vidas mokėsi mano mokykloje – originalus, kultūringas, dvasingas vaikinas didelėmis paslaptingomis akimis. Nuoširdžiai sveikinu pirmąją jo knygą „Nedingęs Vilnius“ ir tikiuosi, kad, galbūt, atsiras ir „Nedingęs Alytus“. Juk mes turime tiek paslaptingų vietų – jas būtų verta atrasti.“ - renginyje kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė.

Nestigo dėmesio ir Vido Poškaus parodai „Žmonės yra žmonės“. Joje eksponuojami paskutinio meto dailininko darbai. Iš karto į akis krinta paveiksluose vyraujanti gili juoduma. Tačiau kylančius minčių stereotipus čia pat išvaikė parodos autorius: „Juoda spalva nieko bendro neturi su depresija ar melancholija. Juodas fonas man – grynai plastinė priemonė.“

Kaip teigia autorius, paroda pavadinimu „Žmonės yra žmonės“ turi daugiau sąsajų su gitaristo Hendrikso (Jimi Hendrix) albumu „People, Hell and Angels /Žmonės, pragaras ir angelai/“ nei su kadaise Antikoje Plauto ar Senekos ištartais žodžiais, jog „žmogus žmogui yra vilkas“. Tai ne vertinantis, o konstatuojantis žodžių junginys, kuris praneša, kad šioje tapyboje pagrindinis objektas ir subjektas yra žmogus.

Jūratė Čėsnaitė

Nuotraukos - Ilonos Krupavičienės ir Zenono Bulgakovo

Balandžio 27-osios rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale, kaip ir visose miesto bibliotekose, vyko vaikų ir jaunimo piešinių akcija „Mano svajonių biblioteka“. Ji skirta Bibliotekų bei Bendruomenių metams. Akcijos data pasirinkta bibliotekų savaitės metu. Jos tikslas pakviesti žmones apsilankyti bibliotekose ir surasti jose sau mėgstamas veiklas.

Vidzgirio filiale akcija vyko bibliotekos kieme. Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniais visą mėnesį piešė savo fantazijų biblioteką ir akcijos dieną išpuošė bibliotekos prieigas. Mažieji bibliotekos bičiuliai savo piešiniais parodė kelią suaugusiems Vidzgirio bendruomenės nariams, kad jie kuo dažniau apsilankytų bibliotekoje ir tai jiems taptų maloniu bei prasmingu laisvalaikio praleidimu.

Nors šis pavasaris išties lietingas ir šaltas, tačiau akcijos dieną skaisčiai švietė saulė ir bibliotekos bei jos bičiulių sumanymas pavyko. Daug praeivių susidomėję stebėjo pačią akciją, o ir jai pasibaigus dažnas sustojęs gėrėjosi vaikų piešiniais. Nors sakoma, kad prieš vėją nepapūsi, labai tikimės, kad oras leis kiek galima ilgiau grožėtis vaikų piešiniais...

Vidzgirio filialo inf.

Britų taryba, bendradarbiaudama su Lietuvos bibliotekininkų draugija, visus norinčiuosius šiemet pakvietė dalyvauti iniciatyvoje „Šekspyras gyvas bibliotekose“. Tai - pasaulinės Britų tarybos programos „Šekspyras gyvas“ renginys Lietuvoje, skirtas 400-osioms kūrėjo mirties metinėms.

Šia proga Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka alytiškiams pasiūlė savitai pasireikšti ir sulaukė net keleto iniciatyvų. Paaugliai, jaunimas ir senjorai miestelėnams padovanojo vaidybines improvizacijas, garsinius skaitymus ir galimybę pasiklausyti apžvalginės paskaitos.

Akcija pasaulio literatūros klasiko atminimui „Šekspyras gyvas bibliotekose“ įvyko Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu - balandžio 26 dieną - Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Ryte buvo galima pasiklausyti dramos „Romeo ir Džuljeta“ skaitymų Vidzgirio filiale, o popietę užsukusieji į centrinį bibliotekos pastatą galėjo dalyvauti jungtiniame gimnazistų, mokytojų, senjorų ir bibliotekininkų renginyje. Alytaus šaulių namų teatro grupė (Stasys Šukys, Lionė Gudžiauskienė, Artūras Galakvoščius) parengė skaitymų ir vaidybos improvizacijas „V. Šekspyras ir dabartis“. Paskaitą, supažindinančią su įdomiausiais Viljamo Šekspyro asmenybės ir gyvenimo momentais, perskaitė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Ališauskienė. Gimnazistai Agnė Vencevičiūtė, Robertina Jasionytė, Modestas Dumbliauskas ir Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė paskaitė keletą sonetų.

Šią aktyvių alytiškių iniciatyvą pasveikino Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos