„Niekas kitas taip nesužadina ir neugdo vaiko vaizduotės, kaip knyga. Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas pasiima pirmąją knygutę“, - sakė Astrida Lindgren.

Knygos ne tik suteikia informacijos, bet lavina vaizduotę, leidžia pasinerti į nuotykius bei įvairias istorijas. Skaitymas skatina protinę veiklą, tobulina kalbos įgūdžius, padeda ugdyti vaikų dėmesio koncentraciją, kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas.

Gegužės 10 dienos rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale apsilankė Alytaus pradinės mokyklos „Sakalėlis“ pirmokai. Susipažinti su Vidzgirio biblioteka  vaikučius į biblioteką atvedė mokytoja  Gražina Gurnevičienė. Bibliotekoje vaikai atrado daugybę įvairiausių knygų: karpytų, žaislinių, garsinių, audio, apie žvėris, žmogaus kūną, Brailio raštu parašytų pasakų ir t.t.  Mergaitės  galėjo patirti burtų smagumus, nes su muzikine burtų lazdele kiekviena mergaitė „pavirsdavo“ į  pačią tikriausią burtų fėją. Mažieji vyrukai galėjo „valdyti“ knygeles ekskavatorius, garvežius bei kitas mašinas. Bibliotekos darbuotojos vaikus supažindino su  bibliotekos taisyklėmis, elektroninio skaitytojo bilieto išdavimo sąlygomis, papasakojo kaip reikia knygeles saugoti ir t.t.

Tikėtina, jog šie vaikai atrado nuostabų knygų pasaulį, todėl dabar dažnai užsuks į biblioteką pasiimti knygelės ir su ja įdomiai praleis laisvalaikį.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Gegužės 9-oji – Europos diena – alytiškiams primena, jog esame tie, kurie drauge su kitais kuriame šiuolaikinę Europą. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos jaunimas šią Europoje ir pasaulyje minimą dieną įprasmino savaip. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje jie surengė „Protų kovas“. Klausimus, reikalaujančius ir žinojimo, ir protavimo, gliaudė penkios jaunimo komandos ir viena suaugusiųjų garbės komanda, nekonkuravusi dėl pagrindinių prizų.

Renginio vedėjais tapo Matas Padegimas ir Kristina Marcinkevičiūtė. Šie jaunuoliai ir atsakymų vertinimo komisija yra MEPA ambasadoriai, veikliai prisidedantys prie tarptautinės programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (#MEPALietuva) įgyvendinimo.

Sudėtingas protų mūšis „Europos balsas, Europos paveldas“ pareikalavo nemažai pastangų. Komandos iš Alytaus miesto ir rajono atskleidė savo žinias apie Europos Sąjungos aktualijas, Europos parlamentą, turėjo pademonstruoti išprusimą Europos istorijos, geografijos ir kultūros srityse.

Šešis etapus įveikė šešios komandos: „Skamba teisingai“, „Vanagai“, „Alovė“, „Svinkūnaitės“, „Daugai“ ir „Dainava“. Dalyviai nekantriai laukė susumuotų rezultatų. Netrukus paaiškėjo, kad vos puse taško įveikusi artimiausius konkurentus pirmojoje vietoje atsidūrė komanda intuityviai pasirinkusi taiklų pavadinimą „Skamba teisingai“. Visi dalyviai gavo prizų, tad po renginio išsiskirstė daug sužinoję ir smagiai nusiteikę.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Žmogus ateina iš savo vaikystės, o lėlė iš sapnų bei svajų pasaulio.

Gegužės 9 d. rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale pasigaminti savo vaikystės sapnų lėlę susirinko Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai.  Kaip sukurti savąją skudurinę Onelę, Barborą ar kitu vardu pavadintą lėlę, kūrybos paslaptimis pasidalijo Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtojos Milda Urbanavičienė ir Vilė Mikelionienė.

Vadovės vaikučiams priminė  lėlių atsiradimo istoriją. Pasak auklėtojos Mildos, lėlių gamyba nėra sudėtinga. Tai, esą, kaip abėcėlė – ją išmokęs, kiekvienas rašo savaip. Kuriant lėlę, svarbiausia yra pajusti jos charakterį, tada jai bus jauku savajame kūnelyje.

Lėlių gamyba vyko labai susikaupus, kiekvienas mažylis prieš pradėdamas gaminti sugalvojo norą ir stengėsi jį „įdėti‘ į  savą kūrinį. Mažos vaikų rankelės tiesė siūlą prie siūlo, rišo, vijo, dėjo pagaliukus, piešė akeles ir sukūrė savo nepakartojamas lėles. Vieno lėlė svajinga, kito – liūdna, kita lėlytė tikra valiūkė, kaip ir mes visi, maži ir dideli, visokie būname.

Savo pagamintus žaislus vaikai išsinešė namo. Kiekvienas mažylis sakė, kad tai bus jo  pati  mylimiausia lėlė – norus pildanti, į sapnų karalystę nunešanti.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Linksma ir smagi Piliakalnio progimnazijos ketvirtokų baigiamosios parodos „Kuria tėvai ir vaikai“ atidarymo šventė J. Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale. Pasigrožėti kūrybiniais darbeliais kviečiame iki gegužės mėn. 31 d.

Mobili Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitykla šį savaitgalį veikė žydinčiame ir čiulbančiame Jaunimo parke. Ką ten veikė vaikai ir tėveliai? Žvilgtelėkime pro foto objektyvą...

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos duris praveria dažnas alytiškis emigrantas, vis sugrįžtantis į širdžiai mielas savo miesto vietas. Šįkart sulaukta ypatingos viešnios - bibliotekoje įvyko Julijos Miliūtės autobiografinių knygų apie emigraciją pristatymas „Kaip svajonė virsta realybe“.

Julija Miliūtė Dzūkijos sostinei yra padovanojusi gerą gabalą savo gyvenimo – čia dirbo net 20 metų. Tačiau, likimui savaip sumaišius kortas, Julijai teko išvykti, ir štai, jau 18 metų ji gyvena Anglijoje.

„Vaikus palikusi seseriai, emigravau į Angliją tik vienam mėnesiui – tuščiomis rankomis ir su slegiančiu kaltės jausmu“, - knygų sutiktuvių renginyje bibliotekoje publikai pasakojo Julija.

Tas vienas mėnesis pavirto keliolika metų, o sunki pradžia ir ištvermės reikalaujantys darbai galiausiai atnešė palengvėjimą ir įsitvirtinimą svečioje šalyje. Į klausimą, kur jos namai, Julija dabar atsako, jog juos turi dvejus: „Vykdama į Angliją galvoju, kad važiuoju namo, o grįžtu į Lietuvą su pojūčiu, jog taip pat keliauju namo. Tad mano širdis - lyg perskelta pusiau.“

Tas magiškas žodis „namo“! Į renginį bibliotekoje susirinko Julijos Miliūtės šeimynykščiai bei buvę klasiokai. O kur dar jautrių temų gvildenimas! Visa tai vakaro „kaltininkei“ sukėlė nemažą jaudulį. Renginyje tvyrojusią nuotaiką puikiai papildė šiltas, žemas Eglės Malinauskienės balsas. Jos atliekamas dainas gitaros stygų virpesiais apipynė vyras Nerijus.

Anglijoje patyrusi nelengvą emigrantės dalią, Julija Miliūtė mintimis vis nuklysdavusi į Lietuvą. Laisvalaikiu Julija panirdavo į rašymą, kuris jai buvo lyg nebylus bendravimas su artimaisiais, likusiais tėvynėje. Taip 2015 metais atsirado pirmoji J. Miliūtės knyga „Ar braškės virsta ferariais?“, o po metų netruko pasirodyti ir antroji - „Kodėl aš vis dar ten?“.

Šiemet į skaitytojų rankas atiduotas trečiasis Julijos Miliūtės romanas „Kaip svajonė virsta realybe. Iš emigrantės gyvenimo“ tęsia iš Dzūkijos kilusios autorės knygų ciklą apie gyvenimą anapus sienos. Pastarojoje knygoje su jauduliu atverdama dar vieną savo esybės kertelę, autorė kreipiasi į būsimus skaitytojus ir vertintojus: „Šioje knygoje, gerbiamas skaitytojau, rasite trečiąjį mano gyvenimo etapą svetur. Tai - jau ne tik darbas, bet ir pramogos, pasaulio pažinimas bei išgyventas ilgesio jausmas. Šioje knygoje skyriau daug vietos jausmams, kuriuos kaip duoklę už skalsią emigranto duoną atiduodame gyvenimui. Paliečiau ir pačią skaudžiausią mažo vaiko gebėjimo pritapti svetimoje aplinkoje temą ir ieškojau atsakymo į dažną klausimą „Ar verta vaikus vežtis į svetimą šalį?.. “

Renginio vedėjos Leokadijos Sušinskaitės klausimai Julijai Miliūtei nepasirodė per tiesmuki – knygų autorė drąsiai ir atvirai papasakojo apie įvairias patirtis: nelegalų darbą, emigrantų tarpusavio santykius, „Brexit“ sukeltą sumaištį.

Paklausta, ko reikėtų emigrantams, kad jie sugrįžtų į Lietuvą, Julija atsakė net nesusimąsčiusi:

„Lietuviui nuo seno svarbiausia yra „trioba ir sriubos bliūdas“. Net Anglijoje, užuot elgęsi kaip vietiniai – nuomojęsi gyvenamą plotą, lietuviai imigrantai tuoj pat stengiasi įsigyti nuosavą būstą, kad ir su paskola. Lietuvoje reikia tokio valdžios požiūrio ir politikos, kad būtų teikiama pagalba apleistų kaimo sodybėlių prikėlimui. Tada ir emigrantai sugrįžtų...“

Gaila, tačiau artimiausiuose Julijos Miliūtės planuose dar nėra visiško sugrįžimo į Lietuvą vizijos. Veikli moteris turi kitų sumanymų. Jos mintyse jau pamažu bręsta ketvirtosios knygos apie emigraciją kontūrai ir svajonė Vorčesteryje įkurti lietuvių biblioteką. Beliko išspręsti patalpų klausimą. Mat dabar lietuviškos knygos skaitytojus pasiekia kiek kitokiu būdu - jų lentynėlių galima rasti netikėčiausiose šio Anglijos miesto vietose – šalikelių knygų namukuose, gydymo įstaigose, svečių namuose.

„Dar manyje anglo mažai – dar nesugebu susikaupti ir įsijausti, skaitydama angliškai...“ - sako Julija Miliūtė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Artėja gegužės 7 d. –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Lietuvių kalbos draugija pakvies visus dalyvauti pirmojoje visuotinėje virtualioje lietuvių kalbos  viktorinoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Viktorinos tikslas – skatinti visuomenę labiau domėtis lietuvių kalba. Joje galės dalyvauti ir Lietuvoje, ir užsienyje gyvenantys kalbos įdomybių mėgėjai. Viktorinos dalyviams reikės atsakyti į 25 nestandartinius klausimus, parinktus iš įvairių kalbos sričių. Tikimės, kad ypač nuotaikingų akimirkų dalyviai patirs, ieškodami atsakymų į žaismingus frazeologijos, dialektologijos ir kt. klausimus.

Prie  viktorinos kūrimo prisidėjo didelis būrys kalbininkų ir kalbos mylėtojų. Klausimus ir užduotis rengė LKD valdybos ir tarybos nariai, LKD skyrių ir grupių pirmininkai, kruopštų techninį darbą atliko lituanistinei veiklai ir įvairioms LKD iniciatyvoms pritarianti Indrė Skramtai.

Viktorinos užduotys bus prieinamos visą parą – nuo gegužės 7 d. 00:00 val. iki 23:59 val. Lietuvos laiku Lietuvių kalbos draugijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, „Metų žodžio“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos, Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ paskyrose socialiniame tinkle „Facebook“. Ten pat 2018 m. gegužės 14 d. bus paskelbti ir viktorinos nugalėtojai.

Gegužės 7 d. viktorinos rengėjai lauks Jūsų. Aktyviai dalyvaukite patys ir pakvieskite savo draugus ir artimuosius. Viktorinos taisyklės labai paprastos ir aiškios, jas rasite atsidarę viktorinos nuorodą. Atsakyti bus nesunku – reikės iš kelių teikiamų atsakymų pažymėti vieną tinkamiausią variantą.

Iki susitikimo viktorinoje!

Lietuvių kalbos draugijos viktorinos rengėjai

Baigėsi 18-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Kartu mes kuriame ateitį“. Diskutavome šmaikščioje vaikiškoje konferencijoje apie šiuolaikinę ir ateities biblioteką, pristatėme, dalijomės perskaitytų knygų įspūdžiais. Vaikai – tai mūsų ateitis. Bet kaipgi sukursime ateitį be brandos ir išminties? Gal todėl ir užsimezgė Vaikų bibliotekos darbuotojų nuoširdus bendravimas su Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro gyventojais. Šaltuoju metų laiku bibliotekos darbuotojos skaitė centro gyventojams knygas, o jie buvo atvykę į Vaikų biblioteką.

Gegužės 2 dieną kartu su šauniu ansambliu „Kitoks“ (vadovė Genė Bartnykienė) bibliotekos darbuotojos pakvietė ten gyvenančius į Vaikų bibliotekos organizuojamą vaidybinę-koncertinę programą „Gerumo rytmetis“. Skambėjo muzika, eilės, linksmos istorijos. Dovanojome vieni kitiems gerą nuotaiką ir baltus, vėjy plazdančius vaikučių pagamintus angelus, atkeliavusius iš respublikinės parodos „Į žemę nusileido angelai“.

Dar ilgai nenorėjome skirstytis. Juk gerumo negali būti per daug. Todėl, gerdami kvapnią žemuogių arbatą, kartu dainavome apie jaunystę, brangią mamą ir svajones...

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Europos Sąjungos skaitmeninėje darbotvarkėje teigiama, kad iki 2020 m. gerokai padaugės naujų darbo vietų, kuriose reikės informacinių ir ryšių technologijų įgūdžių. Šia darbotvarke siekiama ne tik to, kad visi gyventojai naudotųsi internetu, bet ir kad orientuotųsi skaitmeniniame pasaulyje. Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta ugdyti gyventojų gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir didinti jų informuotumą apie naujas technologijas ir elektronines paslaugas, vykdant edukacinius ir naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose.

Siekiant šių tikslų, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda įgyvendinti Kultūros ministerijos ir Nacionalinės bibliotekos projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Suburta projekto įgyvendinimo komanda. Projektas tęsis iki 2021 m. Projekto vertė – 10,7 mln. eurų.

Projekto tikslas – inovatyvios bibliotekos ir išmanūs vartotojai

Projektu siekiama plėtoti ir atnaujinti viešos prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūrą viešosiose bibliotekose, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose.

„Visų šių paslaugų tikslas – įgalinti e. transformaciją, t. y. skatinti naujų produktų ir paslaugų atsiradimą įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio“, – sako Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Įgyvendinant projektą ketinama atnaujinti kompiuterinę ir programinę įrangą daugiau nei 1200 viešos interneto prieigos taškų viešosiose bibliotekose. Be to, planuojama, kad regionų centruose esančios bibliotekos turės galimybę pasiūlyti tokias technologijas, kurių gyventojai ar namų ūkiai dar neturi: bus sukurtos naujos darbo vietos darbui su vaizdo ir garso ir (ar) grafine medžiaga, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinančiais konstruktoriais, robotikos rinkiniais, taip pat darbui su virtualiosios realybės ir kt. įrenginiais. Taip pat numatoma apmokyti naudotis įranga apie 3 tūkst. viešųjų bibliotekų darbuotojų, modernizuoti lankytojų, kurie naudojasi įrengtomis viešomis darbo vietomis bibliotekose, registravimo ir statistikos sistemą. Šiuo projektu planuojama prisidėti prie skaitmeninės atskirties problemos sprendimo. Viešosiose bibliotekose gyventojams bus suteiktos galimybės naudotis spartesniu negu 30 Mb/s interneto ryšiu.

„Mūsų įdirbis sėkmingai įgyvendintuose projektuose „Bibliotekos pažangai“ ir „Bibliotekos pažangai 2“ leido pasiekti, kad šalies bibliotekos jau ir šiuo metu aktyviai prisideda prie esminių strateginių Lietuvos ir ES tikslų: mokymosi visą gyvenimą skatinimo, skaitmeninės ir socialinės atskirties mažinimo. Europos skaitmeninė darbotvarkė suteikė naujų impulsų ir galimybių, o pasiekti rezultatai įrodė, kad išmanioji biblioteka tolygu išmaniajam miestui. Einant toliau: sumanusis miestas – sumani valstybė – perspektyvi visuomenė. Esu tikras, kad projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ toliau ties praskintą kelią išmanios visuomenės link“, – teigia generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas.

Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos projekto 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.2.2-CPVA-V-524 priemonės „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Projektas tęsis iki 2021 m.

Renata Surovec,

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Septyneri metai prabėgo po poeto Justino Marcinkevičiaus netekties 2011 m. vasario 16-ąją, bet jo atminimas vis dar ryškus ir gyvas. Pastaraisiais metais dienos šviesą išvydo dvi reikšmingos knygos – Justino Marcinkevičiaus kūrybos rinktinė „Amžiaus pabaiga“ ir poeto asmenybės bei kūrybos impresijų leidinys „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Abiejų knygų sudarytojas – literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko literatūrinis vakaras „Šimtmečio vardai ir veidai“. Renginyje Valentinas Sventickas alytiškiams pristatė naujausias jo sudarytas knygas ir atskleidė dar ne visiems žinomų faktų apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą bei asmenybę.

Knygoje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ prisiminimais dalijasi šešios dešimtys žmonių – poeto dukra Jurga, rašytojai, visuomenės ir kultūros veikėjai, žurnalistai, pedagogai, mokslininkai, mokslo draugai. Vaizdų skalė atsiminimuose plati – nuo vaiko dienų iki saulėlydžio, nuo privataus gyvenimo iki dalyvavimo politikoje, Nepriklausomybės atkūrimo veiksme.

„Atsiminimų knygos parengimas ir darbas su ja buvo nelengvas – užtruko keletą metų. Šiek tiek pažindamas ir poetą, ir jo kūrybą, suradau nemažai galimų jo atsiminimų autorių. Į atsiminimų knygą susitelkia kolegų, rašto žmonių, politikų pasakojimai. Jau net bendraklasiams ir mokytojams matėsi, kad čia ne šiaip sau vaikas (J. Marcinkevičius) auga. Jau tada ryškėjo pirmieji jo kūrybiniai bandymai“, - pasakojo knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ sudarytojas V. Sventickas.

„Ši knyga – kaip tik dabarties žmogui, kurį labiau traukia fakto literatūra. Justinas Marcinkevičius – harmoninga asmenybė. O rašyti apie prieštaringas asmenybes yra juk dėkingesnis darbas. Aš, kaip knygos sudarytojas, bandžiau išpešti, kad būtų kuo konkretesnis pasakojimas, kas pavertė knygą sodria, tiršta – joje daug informacijos. Ši atsiminimų knyga – žodžių paminklas Justinui“, - sakė V. Sventickas.

Rinktinė „Amžiaus pabaiga“ išleista serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“. Joje skaitytojams pateikiami žinomiausi Justino Marcinkevičiaus  eilėraščiai, poemos, drama „Mindaugas“, esė „Taburetė virš galvos“ bei kūrybą palydintys tekstai.

„Justinas Marcinkevičius – tai poetas, kuris skleidė šviesą ir mes su ta šviesa esame išlikę. Šimtmečiai neturėtų užgožti jo poezijos. Metams bėgant, lyrika gali įgyti visiškai naujų reikšmių. Knygoje yra baladžių poema „Devyni broliai“, aprėpianti neramaus pokario įvykius. Sunku suvokti, kad partinės priežiūros sąlygomis buvo galima išspausdinti tokius tekstus. Tais laikais Justinas Marcinkevičius į savo knygą įtraukė kažką apie Leniną ir taip mes turime tuos „Devynis brolius“, - pasakojo rinktinės „Amžiaus pabaiga“ sudarytojas.

„Į rinktinę įtraukiau ir draminę poemą „Mindaugas“. Tai - stiprus veikalas literatūros meno požiūriu ir labai stiprus dramiškai. Tuo laiku ir tomis sąlygomis atsirado poetas, kuris atvedė į sceną Lietuvą kaip valstybę, kuri turi savo vadovą. Poemos sumanymas kilo iš kovos už Lietuvą. Besilankydamas Prancūzijoje ir bendraudamas su Jeanu Pauliu Sartre'u Justinas išgirdo jį šokiravusį rašytojo patarimą: „Žiūrėk, jaunas žmogau! Joyce'as – pasaulinio masto rašytojas. Jeigu sieki tokio tikslo, rašyk kuria nors iš didžiųjų kalbų! Rusų, prancūzų, anglų...“ Po pokalbio sugrįžęs į Lietuvą Justinas Marcinkevičius per dvi savaites parašė „Mindaugą“, - teigė V. Sventickas.

„Justinas Marcinkevičius buvo kovotojas „už“, o ne kovotojas „prieš“. Pats užpultas niekada neatsikirsdavo. Ir visi tai žinojo. Tai – ir drąsos stoka, ir taikingo gyvenimo troškimas. Justinas Marcinkevičius labai sunkiai išgyveno įvairius puolimus. Būtinai perskaitykyte esė „Taburetė virš galvos“. Ir tada suprasite to labai dramatiško būvio visumą“, - sakė V. Sventickas.

Taburetės virš galvos jausmas, patirtas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, poetą Justiną Marcinkevičių lydėjo ne vienerius metus. Paradoksalu, kad žmogus, kurio dar gūdžiais 1974 metais sukurtas eilėraštis virto kultine, Eurikos Masytės atliekama daina „Laisvė“, patyrė daugiausia puolimų būtent paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais, kai Lietuva jau iš tikrųjų gavo įkvėpti laisvės.

Iš tiesų, geriausiai apie autorių byloja jo kūriniai. Renginyje Alytuje ištraukas iš J. Marcinkevičiaus kūrinių skaitė Leokadija Sušinskaitė ir Audronė Jakunskienė. Radijo verti dramatiški ir jautrūs skaitymai dar kartą įrodė, kad J. Marcinkevičiaus kūryboje slypi tokie giluminiai klodai, kad iki dugno viską išsemti tikriausiai neįmanoma, o ir kiekvienam skaitytojui atsiveria vis kitokia potekstė ir savitas patyrimas.

Renginys, sujudinęs klausytojų esybes ir mintis, pasibaigė, tačiau šviesos potyris išliko. Pirmajame knygos „Amžiaus pabaiga“ priešlapyje literatūros kritikas Valentinas Sventickas suraitė tokį įrašą:

„Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekai ir jos lankytojams. Amžius pasibaigė, šviesa lieka. Saugokite ją.“

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Alytaus lopšelio-darželio "Vyturėlis" "Meškučių" grupės vaikai apsilankė J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale ir Volungėlės lopšelio-darželio vaikams parodė pirštukų teatro pasaką "Bėkim, žvėrys, pažiūrėti". Esame dėkingi bibliotekininkei Rasai  Armanavičienei už svetingą priėmimą, įdomų pasakojimą apie garsines, 3D, brailio rašto knygeles, bei padovanotas atminimo knygeles.

Alytaus lopšelio-darželio „Vyturėlis“  priešmokyklinio ugdymo pedagogė Malvina Miškelienė

„Įsivaizduok, kad gyvenimas – tai žaidimas, kuriame tu žongliruoji penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai – tai darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Tu neleidi nei vienam iš jų nukristi.“ Taip apibūdina gyvenimą rašytojas J.Pattersonas savo knygoje „Siuzanos dienoraštis Nikolui“.

Kaip visada susirinkus į Vidzgirio biblioteką paskutinį mėnesio trečiadienį užvirė gyva diskusija. Tai jaudinantis pasakojimas apie šeimą, netektį, atgimusią meilę ir viltį. Romano veikėjai yra trys: Metas (rašytojas, meistras, mylintis vyras), jo žmona Siuzana ir mylimoji Katja. Pasakojama jų gyvenimo istorija, persipynę likimai. Daug vietos užima Siuzanos dienoraštis mylimam sūnui Nikolui. Siuzanos samprotavimai apie gyvenimą taiklūs, daug pasakantys: „Prisimenu vieną savo močiutės posakį: vienas „šiandien“ vertas dviejų „rytoj“. Vienoms romanas patiko be išlygų, kitų autorius savo istorija neįtikino. Per daug jau viskas tobula, viskas saldu. Tobulas vyras, tobuli santykiai, tobulas vaikas. Visa tai atrodė perspausta, labai jau pasaldinta. Gyvenimas yra labiau įvairiabriaunis, nenuspėjamas. Norisi užbaigti mintis citata iš romano: „Gyvenimas – tikras stebuklas, mažų stebuklų virtinė. Jis tikrai toks, jei išmoksti žvelgti iš tinkamos perspektyvos“.

Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

18-oji  Nacionalinė  Lietuvos bibliotekų  savaitė  skelbia – „Kartu  mes  kuriame  ateitį“.  Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, balandžio 24 dienos popietę. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale  Alytaus miesto bendruomenės vaikų dienos centro „Viena šeima“ ir VšĮ socialinių paslaugų vaikų dienos centro lankytojai skaitė bei vaidino Simono Daukanto „Žemaičių pasakas“.

Susipažinę su Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo, vieno  pirmųjų tautinio atgimimo ideologų veikla ir kūrybiniu palikimu, vaikai vaidino, skaitė  pačių pasirinktas pasakas iš knygos „Žemaičių pasakos“. Pirmieji aktoriais pabuvojo VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro vaikų dienos centro lankytojai (vadovė Jolita Valentienė), kurie suvaidino pasaką „Karalius, turėjęs tris sūnus“. Vėliau vaikai pasikeitė vietomis, aktoriais tapo Alytaus miesto bendruomenės vaikų dienos centro „Viena šeima“ lankytojai (vadovė Laimutė Čepulienė), kurie skaitė pasaką „Apie katiną su višta“.

Balandžio 25 d. popietę vaikai vėl sugužėjo į biblioteką piešti perskaitytų pasakų herojų. Vienas piešė stebuklingą karalystę, kitas - karalių, o kai kas - lapę su višta. Buvo ten ir stebuklingas vamzdis, ir norus pildantis obuolys ir daug daug visokiausių stebuklingų veikėjų.

Ateikit ir patys pamatysit, nes vaikų piešiniai Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu puoš bibliotekos erdves. Vidzgirio filialo bibliotekininkės džiaugiasi, jog auga puiki jaunoji karta, kuri myli knygą ir viliasi - bibliotekų laukia šviesi ateitis.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Pavasario spalvoms siaučiant už lango, į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką rinkosi alytiškiai, panorę giliau panirti į žydų kultūrą ir istoriją, kurioje – daugybė skausmo užuolankų. Gyvai ar iš rašytinių dokumentų mus pasiekiantys neeiliniai šios tautos liudijimai kaskart sukrečia iš naujo.

Bibliotekoje tąkart įvyko „Beigelių popietė“, kurios metu buvo pristatyta unikali knyga - Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“. Renginyje dalyvavo knygos vertėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, poetas, literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir ypatinga viešnia - Lietuvos žydų bendruomenės narė Galina Vyšniauskienė.

Renginyje pristatytas Vilniaus geto metraštininku vadinamo Icchoko Rudaševskio dienoraštis išleistas dvikalbe knyga – jidiš ir lietuvių. Penkiolikmetis paauglys Icchokas, vos pradėjus skleistis jo gyvenimui ir literatūriniam talentui, turėjo būti nužudytas Paneriuose su visa savo šeima. Likimas beveik taip ir susiklostė. Tik su viena vienintele išimtimi – I. Rudaševskio pusseserei Sorei Vološin pavyko išlikti gyvai. Ji pabėgo į mišką, kur, patekusi į partizanų būrį, sulaukė mūšių dėl Vilniaus pabaigos. Saugesniu laikotarpiu Sorė atėjo į „maliną“ – gete įrengtą slėptuvę, kurioje vylėsi rasianti savo artimuosius. Tačiau aptiko tik keletą pabirų nuotraukų ir pusbrolio taip brangintą dienoraštį, besimėtantį dulkėse. Taip šie autentiški Icchoko Rudaševskio užrašai pateko į teisingas rankas ir pirmiausia buvo publikuoti Izraelyje jidiš kalba. Vėliau dienoraštis buvo išleistas hebrajų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Užtruko daugiau nei 70 metų, kol Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis ši knyga buvo išleista ir lietuviškai. Dienoraščio originalas saugomas Niujorko JIVO institute, kuris suteikė teisę publikuoti originalius dienoraščio vaizdus ir naudotis originaliu rankraščio tekstu.

Renginio svečiai Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje susirinkusiai publikai pateikė daugybę įdomių minčių, tad vertėtų paminėti nors keletą iš jų.

Knygos vertėjas dr. Mindaugas Kvietkauskas atskleidė įdomias sąsajas tarp Jurgio Kunčino, jo vardo bibliotekos ir Icchoko Rudaševskio:

„Pažinojau Jurgį Kunčiną asmeniškai – teko redaguoti jo tekstus. Jurgis Kunčinas kūrė Vilniaus miesto poeziją. Jis prakalbino tą erdvę, kuri daugeliui iš mūsų buvo nebyli. Jurgio Kunčino aprašytas Vilnius – tai žmonių istorijos ir įvairios gijos, kurios labai susipynusios tarpusavyje. J. Kunčino Vilnius – tai ir žydų istorijos. Ir štai, šito vaiko istorija atveda čia – į J. Kunčino vardo biblioteką.“

„Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“ pasirodymas – labai svarbus įvykis mūsų kultūrai. Tai – vienas žymiausių pasaulyje vaiko parašytų holokausto liudijimų. Tai nėra tik įvykių atpasakojimas. Tai – ir išgyvenimai, ir jausmai, ir labai įdomūs geto vaizdai. Tai talentas, kuriam likimas neleido pasireikšti“, - kalbėjo M. Kvietkauskas.

Knygų iliustracijų meistrė – dailininkė bei grafikė Sigutė Chlebinskaitė kukliai šyptelėjo, alytiškiams pristatyta kaip šiųmetė Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, ir sutelkė visą dėmesį pristatomai knygai:

„Buvo sunku emociškai dirbti su šia knyga. Nes tai buvo darbas su nužudyto vaiko viltimi gyventi. Perteikti tą skausmą, kurį patyrė Icchokas ir visa tauta, pavyko apnuoginant knygą - ji be viršelio, be nugarėlės. Ši knyga – kaip būdas Icchokui toliau gyventi mūsų atmintyje. To dienoraščio labai reikia mums. Jo tekstai – genialūs. Knyga - labai jautri. Paskui reikia išmokti su tuo gyventi.“

Iš abiejų pusių verčiamos – pagal lietuvių ir žydų manierą – knygos dviejų kalbų tekstai susitinka jos viduryje. Knygoje pavaizduotas autentiškas Icchoko Rudaševskio portretas perskeltas per pusę, tarsi nebylus negrįžtamai nutrūkusio gyvenimo liudijimas. Reikia knygą atversti, kad abi berniuko veido pusės susijungtų tarsi savotiškas atgijimo, tekstuose pulsuojančios gyvybės, pasiekiančios kiekvieną skaitytoją, simbolis.

Gyvybę liudijo ir apie išsigelbėjimą nuo holokausto žiaurumų alytiškiams papasakojo Lietuvos žydų bendruomenės narė Galina Vyšniauskienė. Daugelį detalių ponia Galina pateikė, remdamasi kitų žmonių pasakojimais – mat iš Vilniaus geto ji buvo išnešta, dar būdama vienerių metukų. Lenkės auklės išgelbėta ir perduota kitai lenkų šeimai, gyvenusiai Žvėryne, ji išliko gyva ir nugyveno laimingą gyvenimą - kaip akibrokštą tiems, kas linkėjo jai blogo. Savo kraujo artimuosius Galina Vyšniauskienė surado Australijoje, jau sulaukusi garbaus amžiaus.

Publika nuščiuvusi klausėsi svečių atviravimų. Įspūdį dar sustiprino Mindaugo Kvietkausko skaitomos ištraukos iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ abiem kalbomis – jidiš ir lietuvių.

Renginio pabaigoje salėje nusidriekė viliojantis kvapas. Tradiciniais pūstašoniais žydų riestainiais vaišino ir jų gaminimo paslaptimis dalijosi svetinga „Beigelių krautuvėlės“ šeimininkė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Kamorūnaitė padėkojo  Žmogaus teisių centro projektų vadovei Simonai Gaidytei už informatyvų ir visapusišką renginį, atkleidžiantį žydų tautos likimo detales.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, pasitikdama Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kviečia kurti, svajoti ir diskutuoti. Kokios bibliotekos bus po penkerių ar penkiolikos metų? Kokie skaitytojai ateis į bibliotekas? Kokie iššūkiai dar laukia mūsų visų?

Balandžio 23–29 dienomis įsisiūbuosianti Nacionalinė bibliotekų savaitė atneš renginių ir idėjų gausą. Naujus sumanymus žadinantis šiemetinės savaitės šūkis „Kartu mes kuriame ateitį“ suburs bibliotekininkus ir skaitytojus spalvingoms ir nekasdieniškoms veikloms.

Kviečiame vaikus, jaunimą, šeimas, senjorus - visus apsilankyti bibliotekos renginiuose, patirti kultūrinio gyvenimo džiaugsmą ir išplėsti savo supratimą apie tai, ką galima veikti šiuolaikinėje bibliotekoje.

NACIONALINĖS LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖS (BALANDŽIO 23-29 D.) RENGINIAI ALYTUJE

BALANDŽIO 24 D.

15 val. Vidzgirio filiale (Volungės g. 25):

Miesto bendruomenės vaikų dienos centro „Viena šeima“ ir VšĮ Socialinių paslaugų centro lankytojai vaidins ir skaitys Simono Daukanto „ŽEMAIČIŲ PASAKAS“

BALANDŽIO 25 D.

14 val. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje ( Topolių g. 21):

Konferencija „PASAKŲ MAGIJA KNYGOJE „DEBESŲ PATALUOS“ IR ATEITIES BIBLIOTEKOS VIZIJA“

15 val. Vidzgirio filiale (Volungės g. 25)

Miesto bendruomenės vaikų dienos centro „Viena šeima“ ir VšĮ Socialinių paslaugų centro lankytojai pieš Simono Daukanto rinkinio „ŽEMAIČIŲ PASAKOS“ personažus.

BALANDŽIO 26 D.

11 val. Vidzgirio filiale (Volungės g. 25)

Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdytinių „Pirštukų teatro“ spektaklis „PASAKA“

17 val. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2)

Literatūrinis vakaras „ŠIMTMEČIO VARDAI IR VEIDAI“. Kritikas Valentinas Sventickas apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą ir asmenybę. Naujausių knygų pristatymas.

PARODOS, VYKSIANČIOS VISĄ BALANDŽIO MĖNESĮ:

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje (Topolių g. 21):

Irenos Mažeikienės karpinių paroda „MOTERS PASAULIS“

Respublikinio kūrybinių darbų konkurso „Į ŽEMĘ NUSILEIDO ANGELAI“ paroda (Org. I. Gudelevičienė ir D. Bilienė)

Senamiesčio pradinės mokyklos antrų klasių mokinių darbų paroda „ZUIKIŲ PUIKIŲ ŠVENTĖ“ (Org. R. Jančauskienė ir S. Martinėnienė)

Vidzgirio filiale (Volungės g. 25):

Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdytinių darbų paroda „ANTRAS KNYGOS GYVENIMAS“

VŠĮ Socialinių paslaugų neįgaliųjų dienos centro keramikos darbų paroda „KAI RANKOS SUŠILDO MOLĮ“

Dzūkijos pagrindinės mokyklos spec. poreikių mokinių šilko darbų paroda „PAVASARIO  ŽIEDAI“

Pirmojo Alytaus filiale (Jiezno g. 2)

Vidmanto Svirsko fotografijos paroda „GAMTOS UŽKULISIAI“

AKCIJA ILGAI SKAITANTIEMS!

Tradiciškai kviečiame ne tik apsilankyti Bibliotekų savaitės renginiuose, atrasti galbūt iki šiol neaplankytas skaitymo ir laisvalaikio erdves, bet ir prisiminti knygas, kurios jau seniai turėjo būti grąžintos į biblioteką. Balandžio 23–29 dienomis Jurgio Kunčino viešoji biblioteka skelbia savaitę be delspinigių! Kviečiame pasinaudoti šia puikia proga ir atnaujinti draugiškus ryšius su biblioteka. Maloniai laukiame.

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu. Ši jau tradicija tapusi šventė neaplenkė ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus.  „Vaikų šalyje“ vyko linksma popietė „Svečiuose pas Anderseną“. Išradingi Alytaus šv. Benedikto gimnazijos penktokai su lietuvių kalbos mokytoja A. Balčiūniene pristatė Anderseno gyvenimo ir kūrybos svarbiausius faktus, pateikė renginio dalyviams teminį kryžiažodį ir kitų įvairių užduočių. Renginyje skambėjo ir klarneto muzika. Bibliotekos darbuotojos parengė H. K. Anderseno gražiausių knygų parodą, pasiūlė sukurti akrostichą.

Šventės tikslas – įkvėpti, paskatinti vaikų meilę knygai, kūrybiškumui buvo pasiektas!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Balandžio vidurio sekmadienį tradiciškai minima Kultūros diena. Alytaus kultūros „bitės“ šią dieną minėti pradėjo jau penktadienį - balandžio 13 d. Gražus sutapimas, kad kaip tik šią dieną miesto bibliotekininkus aplankė profesijos kolegės iš Moldovos su lydinčiaisiais asmenimis iš Rumunijos bei JAV.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos struktūra, paslaugomis ir įdomiausiais savitumais domėjosi smalsiai nusiteikusių bibliotekininkių grupė, išsiruošusi į pažintinę kelionę pagal „Novateca“ programą. Ši programa siekia padėti moldavams pagerinti gyvenimo kokybę, išplėsdama jų ekonomines ir socialines galimybes per prieigą prie svarbios informacijos ir modernių paslaugų viešosiose bibliotekose. J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė svetingai atvėrė visų bibliotekos patalpų duris, atsakė į visus rūpimus klausimus, atskleidė Alytaus bibliotekos darbo specifiką ir netgi išdavė labiausiai pasiteisinusius vadybos bei rinkodaros „triukus“.

Ištyrinėjusios bibliotekos parodines erdves, Jurgio Kunčino memorialinį kambarį ir kitus įdomius dalykus, viešnios išvyko pasmalsauti, kaip atrodo ir kuo gyvena Vilniaus bibliotekos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dainingai sutikta spaustuvės dažais vis dar kvepianti Vandos Mockevičienės knyga „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“. Leidinio pristatymo renginyje dalyvavo ne tik pati knygos autorė mokytoja Vanda Mockevičienė, bet ir kiti garbingi svečiai: profesorius, istorikas, etnologas Libertas Klimka, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, Nedzingės vaikai, folkloro ansamblis „Nedzingė“.

Dzūko ausį glostantis, jotvingiškos kilmės vietovardis Nedzingė, žymintis poros šimtų gyventojų kaimą, globia savyje neįkainojamus turtus – žmones, kurie petys petin palaiko vienas kitą ir nepamiršta savo dzūkiškų šaknų.

„Mūsų protėviai, tėvai paliko mums ir ateinančioms kartoms neįkainojamus turtus: visų pirma – didelę meilę ir dėmesį atėjusiam į pasaulį naujam žmogui. Kiek nuostabių lopšinių! O kur dar mylavimai, bovinimai, krykštavimai. Augant vaikui vis kiti žaidimai, vis kitos dainelės“, – sako nedzingiškė, vaikų folkloro ansamblio „Piemenukai“ įkūrėja Vanda Mockevičienė. Ši šviesuolė, daugybę metų atidavusi tautosakai ir pedagogikai, sukaupė tokius vertingus patirties turtus, kad jų jokiu būdu nebuvo galima patikėti užmarščiai.

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, lankęs Nedzingės mokyklą, puoselėja sentimentus šiam Dzūkijos kampeliui ir, žinoma, su pasididžiavimu pristatė vieną iš savo buvusios mokytojos Vandos Mockevičienės prasmingo gyvenimo palikimų – knygą „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“.

„Tautosaka – tai mūsų tautos istorija. Visa tai, kas yra šioje knygoje - labai svarbu ir saugotina“, - teigė P. Zurlys.

Profesorius Libertas Klimka renginyje tarė pagiriamąjį žodį dzūkams: „Neatmenamais laikais, kai paskutinį kartą iš Lietuvos pasitraukė ledynai, pirmiausia žmonės apsigyveno Dzūkijoje. Dzūkų tradicijos – pačios giliausios, pačios įdomiausios. Dzūkai labai draugiški, kaimuose dar daug bendruomeniškumo. Šiam kraštui, kaip ir visai Lietuvai, būdinga nuostabi gamtos kaita – čia kiekviena diena yra vis kitokia. Dzūkų kultūros ypatybė – artumas gamtai. Net ir Vandos Mockevičienės knygoje – pirmoje vietoje ne vaikai, o paukšteliai. O kokie lobiai slypi knygos turinyje – čia užkoduotos senovės baltų religijos apeigos, ritualai ir net burtažodžiai.“

Pastarųjų žodžių prasmę teko patirti ir visiems renginio dalyviams. Folkloro ansamblio „Nedzingė“ moterų atliekamos senosios dzūkiškos dainos, rodos, prasismelkė pro bibliotekos salės sienas. O Nedzingės vaikų dainingumas ir su nuoširdžiu jauduliu atlikti žaidybiniai intarpai privertė žiūrovų kaklus tiestis aukštyn, o akis plėstis iš nuostabos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos