Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytojams atverta paroda „Ex libris. 100 mūsų laisvės vizijų“. Ekspozicijoje – mažosios grafikos meistrų darbai, sukurti bibliotekos paskelbtam tarptautiniam ekslibrisų konkursui.

Šiais metais mažytė bet ryžtinga mūsų šalis mini išskirtinį istorinį įvykį – Valstybės atkūrimo šimtmetį. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka surengė tarptautinį ekslibrisų konkursą, siekdama pasidalinti šia žinia su laisvę mylinčiais žmonėmis visame pasaulyje. Profesionalūs Lietuvos bei užsienio šalių dailininkai buvo pakviesti sukurti knygos ženklus, įprasminančius su šia garbinga data susijusius istorinius įvykius bei asmenybes. Konkurso savitumas – ypatingas dėmesys su Alytumi susijusiems žmonėms, įvairiais būdais palaikiusiems Lietuvos laisvės siekį.

Į bibliotekos kvietimą atsiliepė 18 autorių. Mažosios grafikos kūriniai į konkursą paštu atkeliavo ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Rumunijos ir net tolimosios Meksikos. Konkursui sukurtuose ekslibrisuose atgijo ne tik mūsų valstybei vadovavusių prezidentų portretai, bet ir daugelio Alytaus miestui svarbių asmenybių vardai ir veidai. Tai - Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius, pokario partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pedagogas, rezistentas Konstantinas Bajerčius, disidentas Romas Kalanta, Lietuvos kariuomenės savanoris Artūras Sakalauskas, Dainavos apygardos partizanų vadai Lionginas Baliukevičius-Dzūkas ir Domininkas (Domas) Jėčys-Ąžuolis, hipis ir talentingas poetas, priešinęsis sovietinei santvarkai Rimas Burokas, kunigas, pogrindžio leidinio „Aušra“ redaktorius ir leidėjas Lionginas Kunevičius, Afganistane žuvęs Lietuvos kariuomenės seržantas Arūnas Jarmalavičius, Kovo 11-osios akto signataras, alytiškis dailininkas Vytautas Kolesnikovas.

Paroda „Ex libris. 100 mūsų laisvės vizijų“ buvo įkurdinta demokratiškiausioje bibliotekos erdvėje – fojė, kurioje kasdien apsilanko keletas šimtų lankytojų. Ekslibrisų ekspozicijos pristatymo renginyje bibliotekoje buvo galima pabendrauti su kūrinių autoriais - konkurso laureatais ir dalyviais, Alytui ir Lietuvos istorijai nusipelniusių asmenų artimaisiais. Skambėjo etnografinio ansamblio „Kitoks“ (vad. Genutė Bartnykienė) atliekamos prasmingos lietuviškos dainos.

Ekslibrisų konkurso sumanytoja Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė pasveikino visus dalyvius ir pasidžiaugė darbų profesionalumu bei įvairove. Už gražią ekslibrisų kūrimo iniciatyvą bibliotekos kolektyvą pasveikino konkursinių darbų vertinimo komisijos pirmininkas - dailininkas grafikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Albertas Gurskas. Renginio dalyviams žodį tarė garbi viešnia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – partizaninio karo vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės dukra. Alytaus miesto savivaldybės narys, gydytojas Vytas Jazepčikas pasidžiaugė, kad dėl originalių konkursų ir idėjų susidomėjimas Alytumi iškeliamas į tarptautinį lygį.

Parodos atidarymo renginio metu buvo paskelbti ekslibrisų konkurso laureatai. Pirmąją vietą pelnė Sigutė Bronickienė (Kaunas) už kolekciją: „Romas Kalanta“, „Adolfas Ramanauskas-Vanagas“, „Lionginas Baliukevičius-Dzūkas“. Antroji vieta atiteko Vaivai Kovieraitei-Trumpei (Šiauliai) už kūrinį „Jonas Basanavičius“. Garbinga trečioji vieta pradžiugino Kristiną Daniūnaitę (Vilnius), kurios kūrinys „Degtukai“ pripažintas vertu apdovanojimo. Specialusis „Loretos galerijos“ prizas iškeliavo už Atlanto - jį pelnė Victor Ortega (Meksika) kūrinys „Romas Kalanta“. Specialiąja paslaptyje panorusio likti rėmėjo įsteigta premija apdovanotas Juozas Gecevičius (Vilnius) už kolekciją: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas“, „Lionginas Baliukevičius-Dzūkas“, „Domininkas Jėčys-Ąžuolis“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje parodą „Ex libris. 100 mūsų laisvės vizijų“ bus galima apžiūrėti iki rugpjūčio 14 dienos, o Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus erdvėse visam laikui įsikurs Kristinos Daniūnaitės padovanotas grafikos darbas „Arkliukas“.

Specialiai išleistame parodos kataloge publikuojamas visas konkursui pateiktų darbų keturiasdešimtukas. Šio leidinio įžangoje išreikšta mintis, jog šio konkurso dėka J. Kunčino viešosios bibliotekos meno kūrinių kolekciją praturtins visas pluoštas išliekamąją vertę turinčių mažosios grafikos darbų, kurie ir toliau primins alytiškiams mūsų krašto iškiliuosius, savo gyvenimu ir veikla ne tik žadinusius tautos viltį gyventi oriai, bet ir vienaip ar kitaip gynusius šventus Lietuvos valstybės Nepriklausomybės siekius.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Laukuose pats gėlių žydėjimas, o Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje sužydo dviejų moterų – motinos ir dukters – rankdarbių paroda. Zina Dimšaitė-Bražinskienė labai veikli ir visuomeniška moteris.  Ji yra Lietuvos mokytojų literatų „Spindulys“ draugijos narė, aktyvi Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ dalyvė, Alytaus Šaulių namų teatro aktorė. Jos darbų parodos buvo surengtos ne tik Vilniuje, Kaune, Prienuose, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Bibliotekoje eksponuojami Zinos darbai iš odos, originalūs atvirukai, papuošalai.

Moterų kūrybiškumas perduotas iš kartos į kartą. Ponios Irenos Emilijos Dimšienės mama (šeimoje švelniai vadinta mamute) buvo siuvėja. Jos kruopštumą, meilę darbui, meniškumą paveldėjo šeimos moterys. Irena Emilija Dimšienė siuvinėja, neria, mezga – savo darbais puošia šeimos narius, draugus. Parodoje eksponuojami moters išsiuvinėti paveikslai ir riešinės. Vienas iš parodos eksponatų – dar 11-oje klasėje išsiuvinėtas rožės žiedas.

Biblioteka džiaugiasi, kad abi moterys ir jų šeimos nariai yra aktyvūs skaitytojai,  knygų mylėtojai ir mūsų renginių dalyviai. Parodą aplankyti galite iki rugpjūčio 1 d.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Birželio pabaigoje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankėsi kaunietis verslininkas Aleksandras Chudinskis, įsteigęs interneto svetainių ir logotipų kūrimo įmonę, rašantis saviugdos patarimų knygas bei teikiantis gyvenimo būdo trenerio (angl. Coaching) paslaugas. Alytiškiams svečias pristatė dvi naujausias savo knygas, pasirašytas Alex Monaco slapyvardžiu – „Laimingi šunsnukiai“ ir „Sielos drabužiai arba becukris A“.

Puikiai įvaldęs skambių frazių ir publikos valdymo meną Aleksandras Chudinskis surengė bibliotekoje tikrą vaidybos ir įtaigos šou. Šiais greito praturtėjimo ir stulbinančio įtakingumo siekiamybės laikais Alex Monaco knygos pasiekia perkamumo aukštumas, nes noras atrasti stebuklingą, staiga viską pakeisiančią gyvenimo sėkmės piliulę tampa vis madingesnis. Magiškas patarimas nusimesti visuomenės primestus „sielos drabužius“ ir gyventi taip, kad taptum sėkmingas, neretai sutinkamas garsiais pritarimo šūksniais. Tuo tarpu, kas yra tas „sėkmingas“, gilintis nesinori, nes tuomet suprastume vėl atsidūrę tuose pačiuose visuomenės pripažinimo rėminamuose gniaužtuose...

Alex Monaco alytiškius skatino siekti esminių gyvenimo permainų: vieniems siūlė išsiskirti, kitiems – susirasti merginą, tretiems – sukurti savo asmenybę iš naujo. Po renginio publika skirstėsi užliūliuota fantastiškų pažadų: „viską galima pasiekti per 30 dienų“, „siekite ne to, kas patinka, bet to, kas padaro jus sėkmingais“, „dirbkite kuo mažiau, uždirbkite kuo daugiau“ ir t. t...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Birželio 19 d. į Jurgio Kunčino bibliotekos Vidzgirio filialą, vėl sugužėjo Alytaus miesto socialinių paslaugų centro  ir Alytaus miesto bendruomenės centro ,,Viena šeima” vaikų dienos centrų lankytojai.

Vyresn. bibliotekininkė Rasa Armanavičienė organizavo vaikams  netradicines edukacijas.

Pirmiausia dalyviai buvo kviečiami įsipatoginti ant pievelės ir mokytis lankstyti lėktuvėlius bei laivelius. Na, o vėliau, netilo vaikų juokas  - savo gamintus lėktuvus vaikai galėjo išbandyti čia pat! …O kaip sužinoti, ar laivelis plauks? …Kur išbandyti pagamintus laivelius? Taip! Laivelius vaikų dienos centrų lankytojai plukdė čia pat – bibliotekos teritorijoje.

Dar nepasibaigus vienai atrakcijai, jau laukė kita - visiškai saugus cheminis bandymas. Jaunimas ne tik galėjo stebėti, bet ir patys pamėginti išpūsti balioną naudojant vien tik  valgomąją sodą ir actą. Vaikai negalėjo atsistebėti matydami tokią rekaciją. Balionų, sodos ir acto reikėjo daugiau ir daugiau!

Na, o užsiėmimai buvo užbaigiami pačių gamintais įspūdingų formų muilo burbulais. Galiausiai sužinojome, jog šių ir daug kitų bandymų tikrai rasime knygelėse.

Smagu, jog šių atrakcijų vaikai neiškeitė į telefone esančius žaidimus. Kartais tiek nedaug reikia sukurti vaikams džiaugsmą.

Už nuostabiai praleistą laiką dėkojame J.Kunčino bibliotekos Vidzgirio skyriaus darbuotojoms.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.

Vėl susibėgome pavakaroti bibliotekoje. Tai paskutinis susitikimas prieš vasaros atostogas. Kalbėjome apie Rusijos rašytojos Marijos Metlickajos knygą „Anytos dienoraštis“. Visoms iki skausmo pažįstama tema ir žinoma patirtis. „Juk kiekviena anyta kitados buvo marti. O kiekviena marti - kada nors gali tapti anyta.“ Lenos Sergejevnos išauklėtas ir paklusnus vienturtis sūnelis staiga įsimyli. Veda netinkamą merginą, sugriūva gyvenimas. Tai šmaikštus ir išmintingas dienoraštis apie tapimą anyta, nuomonių išsiskyrimą, naujo žmogaus priėmimą į šeimą, nutylėjimus ir atvirą nuomonės išsakymą, kompromisus ir pasiaukojimą. Apie tėvų ir vaikų santykius, skirtingų kartų požiūrį į šeimyninį gyvenimą, vertybes. Šmaikščiai ir kritiškai pasakoja knygos veikėja apie savo problemas, pažerdama gausybę pavyzdžių. „Motina dvidešimt metų daro iš sūnaus žmogų, o jo mergina gali jį paversti idiotu per dvidešimt minučių.“ Knyga visoms patiko, prisiminėme ir savų panašių situacijų. Knygos pabaigoje skaitytojai ras ir puikių patarimų anytoms – kad marti irgi žmogus, o sūnus – toli gražu ne idealas...

Iš bibliotekininkės Rasos Armanavičienės sužinojome, kad mūsų susitikimai yra tikra biblioterapija. Tai tiesa: mums gera būti kartu, skaityti knygas, dalintis savo nuomone, bendrauti. Rugsėjo susitikime aptarsime D.Michie „Dalai Lamos katė“. Tada švęsime mūsų klubo metų jubiliejų. Visos per metus išlikome jam ištikimos, o tai daug ką pasako...

Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Tėveliai, kviečiame Jus į informacinį seminarą

„MANO VAIKO ATEITIS – MANO RANKOSE“

Seminaro temos:

Vaikų studijų išlaidos

Mokestinės aplinkos nauda

Gyvenamojo būsto įsigijimo išlaidos

Vairuotojo pažymėjimo įsigijimo išlaidos

↓ 

Būtina išankstinė registracija

Tel. Nr.: +370 612 02711

↓

Seminaras vyks

birželio 19 d. 17 val.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2)

↓

Organizatoriai – konsultantų grupė.

Renginio partneriai: Alytaus miesto ir rajono viešosios bibliotekos,

radijo stotis FM 99

„Dalinis mėnulio užtemimas“ – taip pavadinta alytiškio menininko Kosto Poškaus darbų paroda birželio 13 dieną atverta alytiškiams. Parodoje į savitą visumą susipynė šio autoriaus tapyba, piešiniai ir tekstai.

Į pristatymą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje besirenkančią publiką pirmiausia pasitiko įspūdingas paveikslas su tamsoje įsirėžusiu rėkiančiai geltonu mėnuliu. Priėjus arčiau, atsiskleidžia ir paveikslo sukūrimą paskatinusios aplinkybės, mat jo apačioje blausiai boluoja užrašas: „Ankstyvo rugpjūčio vakarą „Berželio“ sodų bendrijoje stebėtas dalinis mėnulio užtemimas. K. Poškus, 2017“.

„Mėnulį galima palyginti su žmogaus protu. Dalinis šio dangaus kūno užtemimas - lyg menininko protas, kuriame kažkur yra šviesu, o kažkur – tamsu, - susirinkusiems teigė parodos autorius, tačiau kūrybinio proceso stengėsi nemistifikuoti: - Aš nejaučiu jokių kūrybinių kančių. Tai kokią mintį parašau, tai papiešiu, tai sriubą paverdu...“

„Mes su Kostu esame seni draugai - dar nuo „Raudondvario“ bibliotekos laikų. Kostas valdo ir spalvą, ir liniją. Ir ne tik. Jis yra vienas iš nedaugelio autorių, kuriuos spausdina elitinis kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“. Prieš kelis metus pristatėme jo knygą su tekstais ir piešiniais. O štai dabar labai nudžiugome, kai Kostas pasiūlė pas mus surengti parodą mūsų miesto šventės išvakarėse. Kostas yra kažkelintos kartos alytiškis. Jis myli Alytų neromantiška ir neegzaltuota meile su geroka ironijos doze. Jo meilė yra tikra“, - renginyje kalbėjo J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.

Kostas Poškus, čia pat pasivadinęs ciniku, sakėsi negalintis pasakyti nieko švelnaus:

„Aš negaliu pasakyti, kad myliu savo miestą. Mylėti galima tik moterį. O Alytus... Na, esi tiesiog tam tikra prasme pasmerktas – šiame mieste gimei, gyveni ir tikriausiai ten būsi palaidotas...“

Žodis „pasmerktas“ iš tiesų apima patį giliausią rūpestį dėl savo miesto, dėl jo praeities sujungimo su ateitimi, dėl visų nūdienos skaudulių, kasdien badančių akį ir širdį. Užtenka paskaityti Kosto Poškaus pamąstymus bei esė ir jokių abejonių nelieka. Susirinkusieji į renginį alytiškiai netruko tuo ir patys įsitikinti. Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė paskaitė ištraukų iš naujausiame „Šiaurės Atėnų“ numeryje pasirodžiusio Kosto Poškaus esė „Mano miestas. Nedidelis, bet gražus“. Šį liūdnai linksmą bei kupiną ironijos trumposios prozos kūrinuką norisi cituoti ištisai. Tačiau čia apsiribokime kad ir šiomis eilutėmis:

„Nepriklausomybės laikais, jau praėjus pilkų blokinių penkiaaukščių erai, miesto pakraščiuose buvo statomos pilaitės su bokšteliais, vėliau jas keitė sumažintų prekybos centrų pavyzdžio statiniai. Jų gyventojai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, manau, dabar po juos klaidžioja tarsi Špesarto pilies vaiduokliai – suaugę vaikai kažin kada išsikraustė svetur. Kraštutinumai nelieka vieniši, todėl kiek įmanoma daugiau statoma medinių kryžių, piemenėlių su dūdelėmis, mitinių karžygių stovylų – ąžuolas atrodo geriausiai nukirstas, nudrožtas suteikiant jam beformę formą. Dabartiniu metu pagrindinėje aikštėje stovi baltarusiškais (?) ornamentais išpuoštas spiralinis objektas, simbolizuojantis Nepriklausomybės šimtmetį. Neretas miesto svečias giria sutvarkymą, o aš prisimenu negrįžtamai sudarkytą pagrindinės aikštės suplanavimą, senosiose gatvėse iškirstus klevus.(...)“

Renginyje kalbėjęs autoriaus sūnus, menotyrininkas Vidas Poškus atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į ant sienų kabančius ryškių, kontrastingų spalvų paveikslus - kaip atsvarą literatūrinei Kosto Poškaus kūrybingumo pusei:

„Alytus man vaikystėje atrodė kaip pasaulio centras. Už jo – pasaulio paribys. Tėvo piešiniuose Alytus - tarsi mikrokosmas. Jame yra ir mitologijos, ir gamtos, ir paties Kosto Poškaus, daugybė kitų jo kūrybai būdingų dalykų. Tikras menininkas turi būti šiek tiek daltonikas. Juk lietuviška kūryba dažnai yra purvina ir blanki, o ryškios spalvos daltonikams - kaip tik. Kostas Poškus mene – atviras, drąsus, nebijo eksperimentuoti ir yra jaunatviškas.“

Šyptelėjęs, Kostas Poškus prisipažino, kad jo paveikslai kartais nustebina net jį patį – visai netyčia juose pavyksta užslėpti kai kuriuos dalykus. Stebintįjį patyliukais apima jausmas, kad menininko paveikslų ir tekstų personažai „gyvena“ savitą gyvenimą, kartais ne visai tikėtą pačiam autoriui... Belieka apsilankyti parodoje ir patiems tuo įsitikinti. Ir numatyti šiek tiek daugiau laiko tam, kad pavyktų įsigilinti ne tik į tapybą, piešinius, bet ir į tekstus.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius birželio 13 dieną Alytaus Medicininės reabilitacijos ir sporto centro gyventojams dovanojo išskirtinį rytmetį. Šventė vyko jaukioje erdvėje: naujoje, medžiu kvepiančioje pavėsinėje.

Kad šventė būtų prasmingesnė, nuskaidrinti centro gyventojų kasdienybę, Vaikų bibliotekos darbuotojos pakvietė savo bičiulius Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Prienų filialo ansamblį „Puriena“, vadovaujamą reto grožio balso savininkės Onutės Matusevičiūtės. Dvasine stiprybe žavinti, gyvenimo džiaugsmu ir energija trykštanti Onutė kvietė kartu dainuoti, šypsotis, neprarasti optimizmo.

Šaltuoju metų laiku Vaikų bibliotekos darbuotojos skaitydavo centro gyventojams knygas, minė mįsles, žaisdavo įvairius žaidimus – vykdė biblioterapiją.

Tikimės, kad tarp įstaigų užsimezgusi draugystė tęsis dar ne vienerius metus, nes gyvenimas dalinantis ir dovanojant būties džiaugsmą yra prasmingesnis.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Pirmą birželio ketvirtadienį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė pakvipo braškėmis ir ką tik nudžiūvusiais potėpiais. Čia įvyko Alytaus Dailės mokyklos suaugusiųjų grupės tapybos darbų parodos atidarymas.

Sukurtus paveikslus šiemet Alytaus bendruomenei pristato penkios autorės: Vita Krinickė, Gerda Pėstininkienė, Gintutė Pužienė, Laima Rasymaitė ir Ramutė Tamošaitienė. Jungtinėje parodoje atsiskleidžia individuali autorinė kiekvienos tapytojos raiška. Besimokančios kūrybos paslapčių alytiškės tapybos mėgėjos kaskart su virpuliuku širdyje atveria savo nuveiktus darbus platesniam žiūrovų ratui.

Pristatymo renginyje pasisakiusios parodos autorės dėkojo tapybos mokytojoms Astai Stasionytei ir Indrei Jakutienei už gerą pamokų aurą bei suteikiamą galimybę atsiplėšti nuo kasdienės rutinos ir panirti į visai kitokį pasaulį.

Dailės mokyklos direktorius Redas Diržys originaliai įvertino parodai pasirinktą vietą: „Biblioteka – tai vieta, kur „kultivuojama“ kultūra. Aš - irgi „kultivatorius“, nes kiekvieną kartą užėjęs čia, ir pats panorstu užsiimti šia veikla“.

Dailės mokyklos suaugusiųjų grupės tapybos darbų paroda Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki liepos 3 dienos. Kviečiame užsukti pasmalsauti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Kaip keičiasi daugybė kitų dalykų, taip keičiasi ir skaitymo tradicijos. Anksčiau pati knyga buvo vertybė, o dabar biblioteka turi ieškoti patrauklesnių skaitymo būdų, įdomesnių erdvių. Siekdami, kad skaitymas taptų laisvalaikio leidimo būdu, siūlome skaityklą po atviru dangumi. Nors kalendorinė vasara dar tik prasidėjo, tai buvo jau trečiasis toks netradicinis renginys. Skaityklą po atviru dangumi taip pat galite aplankyti įvairiuose miesto renginiuose. Šiemet Vaikų biblioteka dalyvavo Jaunimo parke organizuotoje šeimų šventėje „Alytus – viena šeima“, Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtame renginyje bei renginyje „Skambantis spalvų miestas“.

Ką galima rasti užsukus į mūsų vasaros skaityklą? Grojančias, skambančias, pasakas sekančias knygas, stalo žaidimus, patogius sėdmaišius liepų pavėsyje, pasibuvimą kartu, naujus draugus ir smagų, turiningą laisvalaikį!

Sekite naujienas mūsų Facebook‘o puslapyje (Alytaus Vaikų Biblioteka) ir nepraleiskite kitų, dar įdomesnių susitikimų!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Akimirkos iš nepaprastai smagios šventės! Alytaus miesto bendruomenės centras kartu su Vaikų dienos centru „Viena šeima“ suorganizavo šaunų renginį, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Išmanioji vaikų biblioteka kartu su kitomis Alytaus miesto įstaigomis Miesto bendruomenės centro kieme mažiesiems suteikė progą turiningai praleisi laiką, o suaugusiems – prisiminti vaikystę. Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti ir prie šventės, ir prie skambančio vaikų juoko!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Maloniai kviečiame į Aldonos Pacevičienės darbų parodą

„KŪRYBINĖ IŠMINTIS – PAPRASTUME“

Paroda veiks iki birželio mėn. 29 d.

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos pirmokėliai, lydimi savo mokytojos Jolantos Janavičiūtės, apsilankė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale. Mokinukai panoro  susipažinti su bibliotekos teikiamomis paslaugomis, elektroninio skaitytojo pažymėjimo galimybėmis, su bibliotekoje „gyvenančiomis“ knygelėmis.

Vaikai susidomėję vartė enciklopedinius leidinius, žavėjosi garsinėmis, gausiai iliustruotomis pasakų knygelėmis. Apie tai, kaip pasiimti, grąžinti knygeles, kaip jas saugoti, ką dar galima veikti bibliotekoje papasakojo bibliotekos darbuotojos. Su vaikais bibliotekininkės susitarė niekada vieni kitiems nesakyti „Sudie“, bet tik „Iki greito pasimatymo!“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Milžiniško populiarumo sulaukęs, širdis užkariavęs ir kasmet vis daugiau skaitytojų įtraukiantis „Skaitymo iššūkis“ nuo birželio pirmosios dienos vėl kviečia visus literatūros mylėtojus pasigalynėti su savimi, atsiversti mylimas knygas ir įveikti 5 skaitymo užduotis.

Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus

Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau prizų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose.

„Pagrindinis iššūkio tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, kviečiame varžytis tarpusavyje ir žadame nuostabių, vasariškų prizų! Priimti iššūkį gali ir dideli, ir maži, nes užduotys šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį turės perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.

Užduotys gana lengvos ir įdomios, tad kviečiame rinktis knygas ir tiesiog skaityti – namuose ar per pietų pertrauką, parke ar troleibuse, pajūryje ar prie ežero. Kuo labiau įtraukianti knyga, tuo mažiau svarbi vieta. Juk vasara be knygos – ne vasara!“ – prie akcijos kviečia prisijungti organizatoriai.

„Skaitymo iššūkis“ – puiki proga turiningai praleisti atostogas, tuo pačiu sudalyvaujant varžytuvėse, taip pat galimybė atrasti dar neskaitytų knygų ir išbandyti naujus žanrus, nes kiekviena užduotis kviečia ieškoti ir bandyti.

„Skaityti aš mėgstu ir skaitau daug, tačiau dažniausiai tik man patinkančio žanro knygas. „Skaitymo iššūkis“ atkreipė mano dėmesį į tas knygas, kurių pati greičiausiai nebūčiau pasirinkusi. Būtent tos knygos tapo mano šios vasaros atradimais“, – džiaugiasi viena iš pernai vykusio iššūkio dalyvių Rytenė.

Dalyvių skaičius išaugo dešimtimis kartų

Organizatorių teigimu, „Skaitymo iššūkio“ idėja gimė dar 2016-aisiais, Bibliotekų metais, o per kelis metus išaugo dešimtimis kartų ir nustebino net pačius bibliotekininkus.

„Pirmą kartą skaitymo varžytuvės vyko Šiaulių regiono bibliotekose. Sulaukus didelio pasisekimo ir nemenko populiarumo, skaitytojų prašymu nusprendėme pakartoti šią skaitymo skatinimo iniciatyvą visos šalies mastu. Pernai varžytuves organizavo visos šalies viešosios bibliotekos, kurių yra apie 1,2 tūkst. su filialais“, – iššūkio priešistorę pasakoja Edita Urbonavičienė.

Praėjusiais metais iššūkyje varžėsi 4,6 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, kurie per tris vasaros mėnesius perskaitė net 25 tūkst. knygų! Organizatoriai tikisi, kad šiemet dalyvių skaičius, kaip ir jų meilė skaitymui, toliau augs.

„Per kelis metus pasiekti nuostabūs rezultatai rodo, kad žmonės mėgsta skaityti, o varžytuvės skatina juos labiau įsitraukti. Neabejojame, kad tai susiję ir su šilčiausiu metų laiku. Juk vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Geri rezultatai motyvuoja ir mus pačius, todėl dedame visas pastangas, kad „Skaitymo iššūkis“ vis labiau populiarėtų kiekvienais metais“, – pasakoja organizatoriai.

„Skaitymo iššūkį” jau trečius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Daugiau informacijos ir nesudėtingą registraciją internetu galima rasti ČIA.

Gegužės 23-ąją šventėme Kaimynų dieną. Šventėje dalyvavo mūsų draugai ir bičiuliai iš Vidzgirio ir Dainavos pagrindinių mokyklų, Alytaus Vaikų globos namų auklėtiniai bei Vaikų bibliotekos mažųjų skaitytojų teatro narės. Jau prieš savaitę buvo kuriamas koliažas „Kaimynas – mano draugas“. Vaikai klijavo esamų ir tariamų kaimynų nuotraukas. O kaimynų būna visokių!

Skambėjo muzika, dainos, šokiai, eilės, netrūko šypsenų. Bendras kaimynų koncertas visiems patiko. Dalijomės Laimės receptu, kuriam reikia meilės, džiaugsmo, juoko ir vienos geros knygos. Knygą kiekvienas galėjo išsirinkti šventės metu veikusiame Kaimynų knygų turgelyje. Šventės staigmena - Alytaus kinologijos klubo „Cerberis“ nariai su gražuole keturkoje Griuna.

Jau tradicija mūsų bibliotekoje tapusios Kaimynų šventės tikslas - atkreipti dėmesį į kaimynystės vertę ir svarbą, patirti buvimo kartu, vienybės, pažinties džiaugsmą.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos,
tavęs neįmanoma aprašyti,
tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks.
Negalima pasakyti, kad tu reikalingas gyvenimui,
tu – pats gyvenimas...
Tu pats didžiausias turtas pasaulyje...

Antuanas de Sent Egziuperi

Ne tik rašant ar skaitant galima suprasti mus supančią aplinką, ją galima ir pajausti, pamatyti. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys – savomis rankutėmis pažinti juos supantį pasaulį. Tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Atlikti bandymus galima su vandeniu, smėliu, balionais, augalais... Svarbu, kad tyrinėjimo procesas vaikui būtų įdomus ir nesudėtingas. Eksperimentai gali būti atliekami tiek uždarose patalpose, tiek lauke.

Gegužės 16 dienos saulėtą popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo kieme vyko „moksliniai“ eksperimentai su vandeniu. Šių bandymų dalyviai – Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos pailgintos dienos grupės mokiniai, kuriuos atlydėjo mokytoja Ona Žvaliauskienė.

„Vanduo yra visų gyvybės formų esminis elementas. Jis neturi savo formos – įgauna formą indo, į kurį įpilamas. Vanduo sudarytas iš cheminių medžiagų: deguonies ir vandenilio. O gamtoje randamas trijų būsenų“, – pasakojo bibliotekininkė Rasa Armanavičienė.

Susipažinę su teorinėmis vandens savybėmis, jaunieji mokslininkai kibo į praktines užduotis. Vaikai atliko medžiagų tirpumo vandenyje eksperimentą. Nustatė, kad suplotas plastilinas plūduriuoja vandenyje, o rutulys nuskęsta. Atlikus vandens jėgos bandymą išsiaiškinta, kad ši yra didesnė stiklinės apačioje. Dar vaikai atrado, kad per audinį vanduo nesisunkia – jis lieka stiklinėje.

Smagiausios užduotys laukė užsiėmimų pabaigoje. Vaikai gamino muilo burbulus ir čia pat, pievelėje, juos pūtė, gainiojo... Po eksperimentų su vandeniu, mokytoja Onutė Žvaliauskienė moksleiviams parodė, kaip su sodos ir acto pagalba pripūsti balionus.

Moksleiviams labai patiko eksperimentuoti gamtoje. Daugelis žadėjo pademonstruoti savo žinias apie vandenį tėveliams, ypač muilo burbulų gamybą.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Tokiais žodžiais VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras pasitiko gausiai susirinkusias įstaigos bendruomenės šeimas. Šalia neįgalaus, jau žilagalvio, lankytojo mamos sėdėjo sunkiau besiverčiančios šeimos mama su kūdikiu ant rankų. Ir tame buvo šventės esmė ir prasmė: „Mes visi kartu, mes lyg viena šeima, pas mus nėra nei geresnių, nei blogesnių“.

Gera buvo matyti ir svečių būrį: Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Vytautą Jastremską ir jo pavaduotoją Silviją Peštenienę bei Socialinės paramos skyriaus vedėją Sonatą Dumbliauskienę, šv. Brunono kverfurtiečio bažnyčios kleboną Valdą Simanaitį, VšĮ J.Kunčino bibliotekos Vidzgirio filialo vyr. bibliotekininkę ir seną įstaigos draugę Rasą Armanavičienę, Šaltinių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Gintarę Rakauskienę, Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorę Aušrą Plytninkaitę.

Šventė prasidėjo padėka labdaros akcijos „Alytiškis – alytiškiui“ dalyviams. Akcijos iniciatorė ir pradininkė direktorė Gita Špucienė ir vyksta ji jau ne vienerius metus. Už gerus darbus, pagalbą sunkiai materialiai gyvenančioms šeimoms, Vaikų dienos centro lankytojams, rėmėjams ir geros valios žmonėms, įteiktos padėkos ir po raudoną rožės žiedą.

Šventės dalyvius  nuotaikingu pasirodymu pradžiugino ir dainas dovanojo  VšĮ Alytaus jaunimo centro vokalinės studija „Šypsena“ (vadovė Dalia Kazlauskienė). Gausiomis ovacijomis buvo sutiktas labai nuoširdus, linksmas ir beveik visus klientus apjungęs, Neįgaliųjų dienos centro lankytojų  spektaklis „Senas dvaras“ (scenarijaus, kostiumų autorė ir spektaklio režisierė užimtumo specialistė Dalia Akulininė). Vaikų dienos centro lankytojai suvirpino šventės dalyvių širdis daina „Tuk, širdele“.

Visas dėmesys, salėje sklandantis gerumas, buvo skirti susirinkusioms šeimos, buvo dėkojama už jų meilę, rūpestį bei atsidavimą, gebėjimą keistis, bei palaikyti vienas kitą. Atrodo, jog kiekvienas esantis šventėje, vertas įteiktos rožės ir pačių lankytojų rankomis darytos dovanėlės.

Šventės metu atidaryta  Neįgaliųjų dienos centro lankytojo Karolio Račkausko piešinių paroda (vadovė Dalia Akulininė), kurį, laikinai einanti direktorės pareigas, Asta Graužinienė pavadino „Metų atradimu“ ir įteikė padėkos raštą.

Šventės pabaigoje, šeimos nariai dalyvavo loterijoje. Laimėtojas buvo apdovanotas saldžia dovanėle.

Artimai pabendrauti, pasidžiaugti ir kartu pasidalini gerąją patirtimi šventės dalyviai buvo kviečiami prie arbatos puodelio.

Centras stiprus savo darbuotojų, lankytojų susiklausymu, noru gerai dirbti ir padėti vienas kitam. Seni žodžiai, bet kokie teisingi: „Vienybėje – stiprybė“.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.

Stebėjusieji liūdną Vilniaus kino teatro „Lietuva“ pastato agoniją tikriausiai net nesapnavo, kad jo vietoje vos per pusantrų metų išnirs modernaus meno buveinė. Neseniai išdygusiame, dar iš statybinių pastolių neišsivadavusiame unikalios architektūros pastate jau šį rudenį atvers duris MO muziejus (iki 2017 m. birželio mėn. veikęs kaip Modernaus meno centras (MMC)). Tai - privati mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, pareikalavusi nemažai pastangų bei finansinių išteklių. Investicija į kolekcijos sukaupimą, pastatą bei projektus jau artėja prie 20 mln. eurų sumos. Tokio didelio masto mecenatystės Lietuvoje iki šiol nebūta. Pats Viktoras Butkus juokauja, jog tai – ne investicija, o „išvesticija“, juk jokios piniginės grąžos jo šeima nesitiki.

Mo muziejaus kolekcija – išskirtinis Lietuvos dailės fondas nuo šešto dešimtmečio iki šių dienų. Dalis surinktų kūrinių – vertingi meno pavyzdžiai, sukurti nelemtu Sovietų sąjungos gyvavimo laikotarpiu, todėl ideologiškai išbrokuoti ir slėpti nuo visuomenės akių dulkėtuose rūsiuose ar palėpėse. Šiuo metu Mo kolekciją sudaro daugiau nei 225 autorių kūryba - beveik 5000 tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos, videomeno darbų. Alytiškių menininkų A. ir R. Gataveckų kūriniai, turintys ne tik meninę, bet ir socialinę vertę, taip pat pateko tarp profesionalių menotyrininkų atrinktų muziejaus kolekcijos darbų. Visa Mo muziejaus kolekcija yra ir dabar atvira – bet kuriuo metu kiekvieną iš 5000 kūrinių galima pamatyti virtualioje erdvėje ir daugiau sužinoti apie jų autorius.

MO siekia tapti visos Lietuvos muziejumi, kurio tikslas – sukauptą lietuvių modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją atverti kuo platesniam ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio meno mylėtojų ratui. Neapsiribojanti vien tik Vilniumi Mo muziejaus ir atviros kultūros idėja keliauja po miestus ir miestelius. Modernaus meno muziejaus idėja gegužės viduryje buvo pristatyta ir Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Mo muziejaus komunikacijos vadovė Ieva Blaževičiūtė, jau kuris laikas stipriai užsikrėtusi „mo“ virusu, alytiškiams atvežė ne tik originalių kultūros puoselėjimo idėjų, bet ir gerą dozę entuziazmo. Ieva pirmą kartą Alytuje viešėjo prieš septynerius metus, tad šįkart atvykusi iškart pasisakė aptikusi daugybę teigiamų miesto tvarkymosi pokyčių.

Susitikime su alytiškiais Ieva Blaževičiūtė atskleidė, kad MO muziejui neužteks būti vien tik akademiška paveikslų kabykla. Bus siekiama sukurti prasmingo laisvalaikio praleidimo erdvę, kurioje norėtųsi būti, o lankytojai išeitų kupini gerų emocijų. Muziejuje bus organizuojami įvairūs renginiai, kino seansai, veiklos vaikams, susitikimai su menininkais, vyks ekskursijos, performansai, skambės akustinė muzika. Mo muziejaus atidarymo data – 18 10 18. Ieva Blaževičiūtė pakvietė alytiškius atvykti ir pažadėjo įspūdingą bei intensyvią keturių dienų renginių programą, sujungsiančią skirtingas kultūros sritis.

Pagal architekto Daniel Libeskind sukurtą originalų projektą iškilęs Mo muziejaus pastatas iš išorės atrodys kaip gana paprasta ir gryna forma, tačiau, užėjus į vidų, lankytojo žvilgsniui atsivers netikėti požiūrio kampai ir už permatomo stiklo įkurdintos saugyklos. Greta muziejaus bus miestiečiams ir svečiams atvira trijų lygių terasa bei skulptūrų sodas.

Tikriausiai dar nemažai laiko nutekės, kol Lietuva valstybiniu mastu įvertins, kokia vertinga dovana mūsų šaliai yra Mo muziejus. Kasmet jo išlaikymui, skaičiuojama, reikės skirti dar apytiksliai po 600 tūkst. eurų. D. ir V. Butkai tikisi, kad atsiras galinčių tuo pasirūpinti. Dalį lėšų muziejus surinks iš bilietų pardavimų, dar dalį – iš prekybos suvenyrais, tačiau prireiks ir mecenatų pagalbos. Jau dabar muziejaus veiklos siekia žvelgti plačiau - formuoti kultūros poreikį, tad vykdo specialią programą, skirtą vaikams.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje susirinkę alytiškiai, susipažinę su Mo komandos įvykdytais projektais ir įvairialype veikla, stebėjosi, kad taip puikiai suveikė, iš pirmo žvilgsnio, regis, visai paprasta formulė: gera idėja + privačios lėšos + 10 nuolatinių darbuotojų. Išvykdama, Ieva bibliotekoje paliko keletą Modernaus meno centro išleistų knygų ir palinkėjo mūsų miestui atrasti savitą kultūros gerovės formulę.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos