Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, pasitikdama Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kviečia kurti, svajoti ir diskutuoti. Kokios bibliotekos bus po penkerių ar penkiolikos metų? Kokie skaitytojai ateis į bibliotekas? Kokie iššūkiai dar laukia mūsų visų?

Balandžio 23–29 dienomis įsisiūbuosianti Nacionalinė bibliotekų savaitė atneš renginių ir idėjų gausą. Naujus sumanymus žadinantis šiemetinės savaitės šūkis „Kartu mes kuriame ateitį“ suburs bibliotekininkus ir skaitytojus spalvingoms ir nekasdieniškoms veikloms.

Kviečiame vaikus, jaunimą, šeimas, senjorus - visus apsilankyti bibliotekos renginiuose, patirti kultūrinio gyvenimo džiaugsmą ir išplėsti savo supratimą apie tai, ką galima veikti šiuolaikinėje bibliotekoje.

NACIONALINĖS LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖS (BALANDŽIO 23-29 D.) RENGINIAI ALYTUJE

BALANDŽIO 24 D.

15 val. Vidzgirio filiale (Volungės g. 25):

Miesto bendruomenės vaikų dienos centro „Viena šeima“ ir VšĮ Socialinių paslaugų centro lankytojai vaidins ir skaitys Simono Daukanto „ŽEMAIČIŲ PASAKAS“

BALANDŽIO 25 D.

14 val. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje ( Topolių g. 21):

Konferencija „PASAKŲ MAGIJA KNYGOJE „DEBESŲ PATALUOS“ IR ATEITIES BIBLIOTEKOS VIZIJA“

15 val. Vidzgirio filiale (Volungės g. 25)

Miesto bendruomenės vaikų dienos centro „Viena šeima“ ir VšĮ Socialinių paslaugų centro lankytojai pieš Simono Daukanto rinkinio „ŽEMAIČIŲ PASAKOS“ personažus.

BALANDŽIO 26 D.

11 val. Vidzgirio filiale (Volungės g. 25)

Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdytinių „Pirštukų teatro“ spektaklis „PASAKA“

17 val. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje (Seirijų g. 2)

Literatūrinis vakaras „ŠIMTMEČIO VARDAI IR VEIDAI“. Kritikas Valentinas Sventickas apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą ir asmenybę. Naujausių knygų pristatymas.

PARODOS, VYKSIANČIOS VISĄ BALANDŽIO MĖNESĮ:

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje (Topolių g. 21):

Irenos Mažeikienės karpinių paroda „MOTERS PASAULIS“

Respublikinio kūrybinių darbų konkurso „Į ŽEMĘ NUSILEIDO ANGELAI“ paroda (Org. I. Gudelevičienė ir D. Bilienė)

Senamiesčio pradinės mokyklos antrų klasių mokinių darbų paroda „ZUIKIŲ PUIKIŲ ŠVENTĖ“ (Org. R. Jančauskienė ir S. Martinėnienė)

Vidzgirio filiale (Volungės g. 25):

Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdytinių darbų paroda „ANTRAS KNYGOS GYVENIMAS“

VŠĮ Socialinių paslaugų neįgaliųjų dienos centro keramikos darbų paroda „KAI RANKOS SUŠILDO MOLĮ“

Dzūkijos pagrindinės mokyklos spec. poreikių mokinių šilko darbų paroda „PAVASARIO  ŽIEDAI“

Pirmojo Alytaus filiale (Jiezno g. 2)

Vidmanto Svirsko fotografijos paroda „GAMTOS UŽKULISIAI“

AKCIJA ILGAI SKAITANTIEMS!

Tradiciškai kviečiame ne tik apsilankyti Bibliotekų savaitės renginiuose, atrasti galbūt iki šiol neaplankytas skaitymo ir laisvalaikio erdves, bet ir prisiminti knygas, kurios jau seniai turėjo būti grąžintos į biblioteką. Balandžio 23–29 dienomis Jurgio Kunčino viešoji biblioteka skelbia savaitę be delspinigių! Kviečiame pasinaudoti šia puikia proga ir atnaujinti draugiškus ryšius su biblioteka. Maloniai laukiame.

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristiano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu. Ši jau tradicija tapusi šventė neaplenkė ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus.  „Vaikų šalyje“ vyko linksma popietė „Svečiuose pas Anderseną“. Išradingi Alytaus šv. Benedikto gimnazijos penktokai su lietuvių kalbos mokytoja A. Balčiūniene pristatė Anderseno gyvenimo ir kūrybos svarbiausius faktus, pateikė renginio dalyviams teminį kryžiažodį ir kitų įvairių užduočių. Renginyje skambėjo ir klarneto muzika. Bibliotekos darbuotojos parengė H. K. Anderseno gražiausių knygų parodą, pasiūlė sukurti akrostichą.

Šventės tikslas – įkvėpti, paskatinti vaikų meilę knygai, kūrybiškumui buvo pasiektas!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Balandžio vidurio sekmadienį tradiciškai minima Kultūros diena. Alytaus kultūros „bitės“ šią dieną minėti pradėjo jau penktadienį - balandžio 13 d. Gražus sutapimas, kad kaip tik šią dieną miesto bibliotekininkus aplankė profesijos kolegės iš Moldovos su lydinčiaisiais asmenimis iš Rumunijos bei JAV.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos struktūra, paslaugomis ir įdomiausiais savitumais domėjosi smalsiai nusiteikusių bibliotekininkių grupė, išsiruošusi į pažintinę kelionę pagal „Novateca“ programą. Ši programa siekia padėti moldavams pagerinti gyvenimo kokybę, išplėsdama jų ekonomines ir socialines galimybes per prieigą prie svarbios informacijos ir modernių paslaugų viešosiose bibliotekose. J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė svetingai atvėrė visų bibliotekos patalpų duris, atsakė į visus rūpimus klausimus, atskleidė Alytaus bibliotekos darbo specifiką ir netgi išdavė labiausiai pasiteisinusius vadybos bei rinkodaros „triukus“.

Ištyrinėjusios bibliotekos parodines erdves, Jurgio Kunčino memorialinį kambarį ir kitus įdomius dalykus, viešnios išvyko pasmalsauti, kaip atrodo ir kuo gyvena Vilniaus bibliotekos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dainingai sutikta spaustuvės dažais vis dar kvepianti Vandos Mockevičienės knyga „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“. Leidinio pristatymo renginyje dalyvavo ne tik pati knygos autorė mokytoja Vanda Mockevičienė, bet ir kiti garbingi svečiai: profesorius, istorikas, etnologas Libertas Klimka, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, Nedzingės vaikai, folkloro ansamblis „Nedzingė“.

Dzūko ausį glostantis, jotvingiškos kilmės vietovardis Nedzingė, žymintis poros šimtų gyventojų kaimą, globia savyje neįkainojamus turtus – žmones, kurie petys petin palaiko vienas kitą ir nepamiršta savo dzūkiškų šaknų.

„Mūsų protėviai, tėvai paliko mums ir ateinančioms kartoms neįkainojamus turtus: visų pirma – didelę meilę ir dėmesį atėjusiam į pasaulį naujam žmogui. Kiek nuostabių lopšinių! O kur dar mylavimai, bovinimai, krykštavimai. Augant vaikui vis kiti žaidimai, vis kitos dainelės“, – sako nedzingiškė, vaikų folkloro ansamblio „Piemenukai“ įkūrėja Vanda Mockevičienė. Ši šviesuolė, daugybę metų atidavusi tautosakai ir pedagogikai, sukaupė tokius vertingus patirties turtus, kad jų jokiu būdu nebuvo galima patikėti užmarščiai.

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, lankęs Nedzingės mokyklą, puoselėja sentimentus šiam Dzūkijos kampeliui ir, žinoma, su pasididžiavimu pristatė vieną iš savo buvusios mokytojos Vandos Mockevičienės prasmingo gyvenimo palikimų – knygą „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“.

„Tautosaka – tai mūsų tautos istorija. Visa tai, kas yra šioje knygoje - labai svarbu ir saugotina“, - teigė P. Zurlys.

Profesorius Libertas Klimka renginyje tarė pagiriamąjį žodį dzūkams: „Neatmenamais laikais, kai paskutinį kartą iš Lietuvos pasitraukė ledynai, pirmiausia žmonės apsigyveno Dzūkijoje. Dzūkų tradicijos – pačios giliausios, pačios įdomiausios. Dzūkai labai draugiški, kaimuose dar daug bendruomeniškumo. Šiam kraštui, kaip ir visai Lietuvai, būdinga nuostabi gamtos kaita – čia kiekviena diena yra vis kitokia. Dzūkų kultūros ypatybė – artumas gamtai. Net ir Vandos Mockevičienės knygoje – pirmoje vietoje ne vaikai, o paukšteliai. O kokie lobiai slypi knygos turinyje – čia užkoduotos senovės baltų religijos apeigos, ritualai ir net burtažodžiai.“

Pastarųjų žodžių prasmę teko patirti ir visiems renginio dalyviams. Folkloro ansamblio „Nedzingė“ moterų atliekamos senosios dzūkiškos dainos, rodos, prasismelkė pro bibliotekos salės sienas. O Nedzingės vaikų dainingumas ir su nuoširdžiu jauduliu atlikti žaidybiniai intarpai privertė žiūrovų kaklus tiestis aukštyn, o akis plėstis iš nuostabos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė „užliejo“ ryškiai mirgančių spalvų dermė ir kontrastai - čia atidaryta Onutės Skerniškienės tapybos darbų paroda. Dažnas bibliotekos lankytojas ar specialiai čia užėjęs tapybos mėgėjas gali paganyti akis po įvairia technika nutapytus paveikslus, slypinčius po viliojančiu parodos pavadinimu – „Švelnus pavasario gūsis“.

Į parodos atidarymo renginį suskubo alytiškiai, panorę pabendrauti su autore bei į mintis ir širdis įsileisti pavasarinių spalvų šuorą. Onutė Skerniškienė, vos prieš ketverius metus pradėjusi tapybos mokytis pas dailės profesionalus, jau išbandė akvarelę, pastelę ir aliejinius dažus.  Alytiškis dailininkas ir dailės mokytojas Vidmantas Jankauskas džiaugėsi gabios mokinės kūrybiniais eksperimentais ir sparčiu tobulėjimu. Kitas mokytojas – profesionalus akvarelininkas Benjaminas Jenčius atkreipė dėmesį į tai, kad Onutės tapybos kompozicijos jau byloja apie autorės meninę brandą.

O. Skerniškienė, visada dirbusi su skaičiais, tapyboje atrado puikią atsvarą „sausai“, loginei savo veiklai. Parodos autorė savo pavyzdžiu galėtų „užkrėsti“ ir kitus alytiškius. Juk geriausias laikas atskleisti savo užslėptas svajones ir talentus yra būtent dabar, o pasiteisinimai ir atidėliojimai nieko gero nesukuria.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė visus pakvietė atidžiau apžiūrėti O. Skerniškienės paveikslus ir įteikė autorei dailininko Kosto Poškaus knygą „(Ne)šventųjų gyvenimai. Alytietiškos istorijos“.

Onutės Skerniškienės tapybos darbų parodą „Švelnus pavasario gūsis“ bibliotekoje dar bus galima apžiūrėti iki balandžio 30 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Balandžio 4-5 dienomis Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje šurmuliavo švietimo inovacijų paroda „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“. Jau antrus metus organizuojamas renginys subūrė ne tik įvairių švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojus, bet ir gausų būrį garbių svečių. Parodą atidarė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė.

Per dvi parodos dienas įvyko daugiau kaip 100 nemokamų renginių mokytojams ir mokyklų vadovams, veikė stendai, kuriuose buvo pristatomos ugdymo(si) priemonės, įrankiai ir edukacinės programos, inovatyvios naujienos. Parodoje dalyvavo ir Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką pristatė darbuotojos Ilona Krupavičienė ir Irma Šarkutė. Jos parodos lankytojus supažindino su bibliotekos teikiamomis paslaugomis. Didelio susidomėjimo sulaukė bibliotekoje moksleiviams vedamos edukacinės pamokos apie Jurgį Kunčiną, papildytos realybės knygos. Visos parodos metu veikė loterija, kurioje, teisingai atsakius į klausimą apie Jurgį Kunčiną, buvo galima laimėti knygų skirtukų rinkinį „Ex libris. Jurgiui Kunčinui - 70“.

Iš parodos darbuotojos parvežė daugybę naujų idėjų, kurias bandysime įgyvendinti, o renginio metu užsimezgusios pažintys, tikimės, ateityje išaugs į glaudų ir produktyvų bendradarbiavimą.

Vaikų ir jaunimo skyriaus inf.

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale penktadienį atidaryta fotomenininko Vidmanto Svirsko darbų paroda „GAMTOS UŽKULISIAI“. Fotografijose – net aštuoniolika metų fiksuoti įspūdingi gamtos vaizdai.

Paroda atvira lankytojams iki balandžio 30 dienos. Maloniai kviečiame.

Kovo 27-oji - Tarptautinė teatro diena. Šią dieną minėjome kartu su Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos linksmaisiais antrokais ir jų mokytoja I.Kazlauskiene. Sakoma, jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre. O šįkart stebuklai vyko Vaikų bibliotekoje. Bibliotekininkės pakvietė mažuosius į stebuklų šalį. Tradicinis susipažinimas su knygelių namais, vykstančiomis parodomis susipynė su įdomiais improvizuotais žaidimais. Vaikai ieškojo įsivaizduojamos piktadarės ir ją nugalėjo, kūrė pasaką, vaidino mini spektaklius, minė mįsles, dainavo.

Bibliotekininkės vaikams padovanojo knygelių, o jie - puokštę nuoširdžiausių pavasarinių linkėjimų.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

„Gera knyga- tarsi pokalbis su protingu žmogumi: teikia žinių, moko apibendrinti tikrovę, suprasti gyvenimą“- pasakė rašytojas A.Tolstojus.

Kaip smagu vėl visoms susitikti, pabendrauti, išsakyti savo pastebėjimus. Šiandien diskutavome apie S.Marai knygą „Žvakės sudega iki galo“. Šį kartą tarsi pasidalijome į dvi grupes: vienoms, kurios mėgsta veiksmą, knyga nepatiko, kitos liko sužavėtos gyvenimiškos filosofijos, minčių gilumo.

Kiekvienas puslapis kupinas išminties. Vyksta dviejų draugų susitikimas po keturiasdešimt vienerių metų. Žvakių šviesoje ištraukiami prisiminimai, norint  gauti atsakymus į klausimus, kurie nedavė ramybės ilgus vienatvės metus. Generolas pabrėžia: „ jei nebūčiau žinojęs, jog vieną dieną vis dėlto sugrįši, tikriausiai būčiau ėjęs tavęs ieškoti...“ Tik šio paskutinio susitikimo laukimas ir viltis gauti atsakymus į neraminančius klausimus, padėjo jiems abiems išgyventi. Atsitikimas praeityje pakeitė trijų žmonių gyvenimus visam laikui. Skirtingi veikėjai, skirtingas buvo ir mūsų požiūris į juos. Labai įdomu buvo išgirsti kitokius pastebėjimus, nuomones. „Žmogus jau toks: užsispyrė ir baigta, ir jo charakterio niekas nepakeis – nei įgytas išsimokslinimas, nei gyvenimo patyrimas“,- teigiama knygoje. Visų mintys sutapo, kad knygoje autorius kalba apie tokius svarbius dalykus kaip draugystė, meilė, vienatvė, pasitikėjimas, išdavystė... Susitikimas draugų po šitiek metų buvo tarsi noras nuraminti sąžinę. Knygoje atomazgos nėra, kaip nėra joje ir veiksmo...

Kitam susitikimui nutarėme pasigilinti į moters pasaulį,  perskaitydamos Martis Larnis knygą „Gražioji kiaulininkė“, ir jau visų perskaitytą  J. Patterson „Siuzanos dienoraštis Nikolui“.

Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Kartu su bundančiu pavasariu ateina ir Didžioji arba „Kančios“ savaitė, kuri prasideda Verbų sekmadieniu.  Pagrindinis šios  dienos simbolis – verba. Jos  Lietuvoje  nuo seno yra kelių rūšių: apeiginės, surištos iš gluosnio, kadagio ar kitų gyvų augalų šakelių,  ir Vilniaus verbos, gaminamos iš džiovintų augalų. Daugelis atsimena  pagrindinę Verbų sekmadienio tradiciją – plakimą pašventintomis verbomis.

Kovo 20 dienos popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko edukacija „ Verba muša, ne aš mušu...“.  Apie Verbų  sekmadienio prasmę, tradicijas bei dzūkiškas verbas  papasakojo Alytaus „Volungės‘ pagrindinės mokyklos etnokultūros būrelio mokytoja Danutė Šalaševičienė su savo mokinėmis Novile ir Benita. Pasiklausyti ir susirišti verbas atskubėjo mažesnieji tos pačios mokyklos pailgintos dienos grupės mokiniai kartu su savo mokytoja Irena Skripkiūniene. Edukacijoje mokiniai sužinojo, kad  tradicinė lietuvių verba – tai paprasčiausia kadagio puokštelė, pagyvinta tujos, išsprogusio gluosnio ar žilvičio šakele. Parsinešę iš bažnyčios verbą žmonės  užkišdavo už paveikslo su šventųjų atvaizdu, laikydavo pagarbiai. Tačiau prieš tai namiškius smagiai verba pamušdavo sakydami: „ Ne aš mušu, verba muša, būk laimingas, nuo visų ligų apgintas”.

Pasižiūrėję filmuotą medžiagą apie verbų rišimo paslaptis, mokiniai kibo rišti patys. Kiekvienas verbų rišėjas pasigamino po verbą. Vienose dominavo kadagio šakelės, kitose – gėlių žiedai.

Mokiniai pažadėjo Verbų sekmadienį nueiti į bažnyčią su popietėje  surištomis verbomis, kad jas pašventintų. Grįžę namo, galės smagiai pamušti namiškius, sakydami: „Ne aš mušu, verba muša...“

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga apie tarpukario Lietuvos žvalgybininką Albiną Čiuoderį. Knygos sudarytojas – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas bei sovietinį terorą autorius dr. Arvydas Anušauskas.

Į knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ sutiktuves Alytuje susirinko nemažas būrys istorijos profesionalų ir mėgėjų bei garbaus amžiaus senjorų, asmeniškai pažinojusių A. Čiuoderio šeimą.

Knygos pagrindu tapo nedideliame Kolumbijos miestelyje, kuriame tebegyvena vienas kitas lietuvis, seno namo palėpėje atrasti itin vertingi Albino Čiuoderio rankraščiai, gausiai papildyti nuotraukomis ir laikraščių iškarpomis. Skirtumas nuo kitų žvalgybininkų užrašų – didžiulis. Kituose, iki šiol žinomuose, memuaruose gausu diplomatiškų nutylėjimų, o A. Čiuoderis aprašė savo tarnybą, tiesmukai, kaip karys savanoris, nestokodamas asmeninių vertinimų. Jo žvilgsnis ir vertinimas - ne „iš viršaus“, o „iš apačios“, autentiškas ir kritiškas, mat iš pradžių A. Čiuoderis užėmė eilines pareigas.

Albiną Čiuoderį (1898–1965) trumpai galima apibūdinti taip: Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, dalyvavęs Nepriklausomybės kare, nuo 1921 m. pradėjęs tarnybą Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybose, vadovavęs prezidento apsaugai ir sekliams, ne kartą gelbėjęs prezidentą A. Smetoną.

Intriguojančios tarpukario Lietuvos politikos ir saugumo peripetijos, slaptos operacijos, okupacijų niuansai – viskas tilpo A. Čiuoderio prisiminimuose, kuriuos į rankraštį suguldė jau gyvendamas Kolumbijoje ir po įvykių praėjus ne vienam dešimtmečiui. Save laikęs savanoriu idealistu, jis bjaurėjosi nepagrįstos prievartos atvejais, net ir karo metu.

Knygos pristatymo renginyje A. Anušauskas teigė, kad nenorįs kaip nors vertinti ar komentuoti memuarų autoriaus aprašomų situacijų ir sprendimų. Esą, bepigu būtų dabar mums po šimto metų sakyti, kad anuomet būtume susitvarkę geriau. Tad knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ sudarytojas leido autentiškai dokumentinei medžiagai byloti pačiai, o nuo savęs pridėjo tik įžangą.

Renginio publika susidomėjusi klausėsi A. Anušausko pasakojimo ir išgirdo įdomių niuansų. Pasirodo, dalis knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ tiesiogiai susijusi su Alytumi. Albinas Čiuoderis beveik prieš 100 metų pateko į Alytų ir 8-eris metus čia dirbo – vadovavo žvalgybos skyriui. Alytus A. Čiuoderiui buvo karjeros pradžios vieta ir pasirodė kaip mažas, „nuvargęs ir biednas“ miestukas. Tačiau mūsų miesto įvaizdis tuo anaiptol nesibaigia – toliau plačiai aprašomas ne tik susidarytas įspūdis, bet ir istorinės bei geografinės jo detalės. Memuarų autorius, tūkstančių kilometrų ir bekraščio vandenyno atskirtas nuo Lietuvos, sugebėjo įtaigiai ir taikliai aprašyti situaciją, kurią dabar nuo mūsų skiria 100 metų.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

LR kultūros ministerijos iniciatyva atliekamas tyrimas „Prenumeruojamų duomenų bazių panauda viešosiose bibliotekose“. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip viešosiose bibliotekose naudojamos šios duomenų bazės, išsiaiškinti jų naudojimo ir nenaudojimo priežastis ir numatyti priemones, kurios padėtų viešosioms bibliotekoms ir jų vartotojams efektyviau pasinaudoti šiais informacijos šaltiniais.

Maloniai prašome dalyvauti apklausoje. Ją galima rasti ČIA.

Atsakymų į anketų klausimus lauksime iki balandžio 10 dienos.

Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.

Lankytojams atverta Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio ketvirtokų darbelių paroda

„Kūryba mano delne“.

Organizatorės - mokytojos Edita Jurčienė, Vilma Čeplevičienė.

Parodą aplankyti galima iki kovo 31 dienos.

Maloniai kviečiame!

Kovo 11-oji atgimusios Lietuvos šventė, garbės ir orumo atkūrimo diena, kuri kiekvieno lietuvio širdy yra ne tik istorinė data, bet ir visų kartų ateities šauklys. Meilės Lietuvai vedini susirinkome paminėti šią istorinę datą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.

Renginyje skambėjo Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos merginų dainavimo studijos dainos (vadovė mokytoja metodininkė Violeta Dumbliauskienė). Jaunus balsus keitė Alytaus ansamblio „Kitoks“ dainininkų patriotinės dainos. Mokytoja metodininkė Zina Bražinskienė ir jos mokiniai deklamavo Lietuvai skirtas eiles ir kūrybinius tekstus, sukurtus iš šimto žodžių. Alytaus Vaikų globos namų auklėtiniai ne tik kartu dainavo dainas, bet ir atliko literatūrinę kompoziciją Lietuvai.

Visus klausimais apie Lietuvos istoriją pradžiugino Alytaus šv. Benedikto gimnazijos 3 klasės mokinė Vytė Sabonytė. Prisiminėme svarbiausius, linksmus ir įdomius Lietuvos istorijos faktus.

Šiltas ir jaukus renginys baigėsi visų atliekama  legendine daina „Laisvė“ ir nuoširdžiais linkėjimais bei padėkomis ne tik vieni kitiems, bet ir Tėvynei Lietuvai.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Kovo 7 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko edukacinė programa „Iš praeities raštų“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Edukacinius mokymus vedė Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtojos Milda Urbanavičienė, Vilija Mikelionienė bei Agnė Sadauskienė.  Edukacijos tikslas – supažindinti vaikus su lietuvių liaudies  tautiniais raštais, amatais, žaidimais, šokiais, dainomis, puoselėti lietuvių tautos, gimtojo krašto kultūrą bei patriotiškumą. Edukaciniuose užsiėmimuose „Iš praeitie raštų“ dalyvavo Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai.

Lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtojos mažiesiems papasakojo apie praėjusias bei artėjančias visiems Lietuvos žmonėms svarbias datas.  Supažindino su tautiškų  spalvų reikšme,  taip pat su lietuvių tautai būdingais raštais ir amatais.

Mažieji, pamokyti auklėtojų, nusivijo tautines juosteles, pasidarė trispalvių ornamentų bei tautiškų knygų skirtukų. Pasidžiaugę darbeliais, mažyliai kartu su auklėtojomis šoko lietuvių liaudies ratelius bei suktinius.

Tikimės, kad tokie edukaciniai užsiėmimai pažadina vaikų širdyse meilę gimtajam kraštui, lietuvių tautos kultūrai, ugdo patriotiškumą.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo informacija

Besidomintieji programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis kviečiami į informacinį renginį. Alytaus regiono konsultantė Laima Jarmalavičienė jaunimui, jaunimo organizacijų atstovams, mokytojams bei kitiems jaunimo darbuotojams pristatys integruotą 2014-2020 m. programą „Erasmus+“.

Programos „Erasmus+“ biudžetas skiriamas: studentų, stažuotojų, mokytojų ir kito švietimo srities darbuotojų, jaunimo mainuose dalyvaujančių jaunuolių, su jaunimu dirbančių asmenų ir savanorių mobilumo galimybėms skatinti; švietimo, mokymo ir jaunimo įstaigų bei organizacijų ir įmonių partnerystei kurti ir gerinti; dialogui remti ir surinkti informacijai, reikalingai, kad būtų reformuotos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemos.

Ateikite ir sužinokite atsakymus į visus jums rūpimus klausimus.

Renginio laikas - kovo 13 d. 16.00 val.

Renginio vieta - Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2

Mėlynžiedis linas – bene labiausiai lietuvių aprašytas ir apdainuotas augalas. Sunkus lino kelias lyginamas su nelengvu Lietuvos istoriniu keliu. Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pakvietėme visus susirinkusius į Vaikų biblioteką pakeliauti lino keliu.

Kartu su bibliotekos darbuotojomis renginį organizavo Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos metodininkės Gitana Baranauskienė ir Vilma Gudaitienė. Sekdami pasakas, mindami mįsles, šokdami, žaisdami ir dainuodami susipažinome su ilgu ir sunkiu lino gyvenimu. Mažųjų renginio dalyvių išmonė ir klegesys susipynė su Alytaus ansamblio „Kitoks“ dainininkių Janinos ir Elytės bei jų vadovės Genės Bartnykienės atliekamomis dainomis.

Susirinkusieji ne tik ragavo tyro linų sėmenų aliejaus su namine duona, fotografavosi prie prieš šimtmetį austų drobių, bet ir džiaugėsi buvimu kartu.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Vaikeli, nebijok,
Ir žodžio nenumesk...
Kur kas baisiau be jo,
Be jo ir mes – ne mes.
      (Just. Marcinkevičius)

„Volungės“ pagrindinės mokyklos mokiniai aktyviai prisijungė prie Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių, visoje Lietuvoje vykstančių vasario 16 – kovo 11 dienomis.

Vasario 27 dieną Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko integruota pamoka „Gimtojoje kalboje – tautos stiprybė“, kurią organizavo lietuvių kalbos mokytoja S. Cegialienė kartu su istorijos mokytoja R. Stonyte bei etnokultūros būrelio vadove D. Šalaševičiene.

Penktokai, padedami mokytojų, keliavo per Lietuvos istoriją, prisiminė žymiausius kūrėjus: rašytojus, poetus, istorikus, kurių nuopelnas lietuvių kalbai yra labai reikšmingas. Mokiniai deklamavo M. Mažvydo, K. Donelaičio, Maironio, J. Degutytės, Just. Marcinkevičiaus, alytiškio poeto A. Matučio kūrinius, pasakojo apie istoriką S. Daukantą, Lietuvos himno autorių V. Kudirką ir „Varpą“, klausėsi dainų pagal poetų posmus, patys dainavo. Mokinius sudomino bibliotekininkės R. Armanavičienės parengta knygų parodėlė bei ją iliustruojantys pasakojimai.

Pamokos pabaigoje penktokai noriai atliko praktines, kūrybines užduotis: ieškojo pasiklydusių patarlių, „gydė“ kalbą – taisė netaisyklingus, barbarizmais ir žargonu užterštus sakinius.

Daug gražių žodžių nuskambėjo šioje popietėje, o kas liko nepasakyta, mokiniai surašė į ąžuolo lapus ir papuošė gimtosios kalbos medį, kurį, atsidėkodami už šiltą priėmimą, padovanojo bibliotekai.

Pasigėrėję kalbos melodingumu ir skambėjimu, penktokai patvirtino mintį, kad kiekvienos tautos pamatas – gimtoji kalba. Kol kalba bus švari, tol ir tauta bus stipri.

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos mokytoja Silvija Cegialienė