Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko Aldonos Ruseckaitės knygos apie Salomėją Nėrį sutiktuvės. Biografinį romaną „Padai pilni vinių“ autorė pristatė alytiškiams kaip rizikingiausią savo kūrinį.

„Daug metų, kaip muziejininkė, buvau gan kategoriška Salomėjos advokatė, dabar supratau, jog kai kuriais atvejais buvau neteisi. Suvokiau, kad tiesą rasti yra labai nelengva, kad to prieštaringo laikmečio įvykiai ir veiksmai slepiasi po keliais sluoksniais, juos bedraskant skirsta pirštai... – atviravo Aldona Ruseckaitė. – Iš pradžių neplanavau šio teksto spausdinti, nes pajudinau pavardes ir asmenis, įvykius, įlindau į sudėtingas situacijas. Bet, antra vertus, pagalvojau – kol mes ramiai neišvalysime žaizdų, kol jų neapraišiosime, kol neištarsime garsiai nemalonių tiesų, mūsų praeitis tik pūliuos ir niekada neišgis...“

Poetė, prozininkė, biografinių knygų autorė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė knygoje „Padai pilni vinių“ atveria lietuvių poetės Salomėjos Nėries gyvenimą. Autorė siūlo tiesiog žmogiškai pažvelgti į vieną talentingiausių Lietuvos poezijos kūrėjų, kurią taršė ir nepalankios istorinės sąlygos, ir asmeniniai išgyvenimai. Ką reiškė tuomet būti vienai iš nedaugelio moterų tarp daugybės rašytojų vyrų?..

Romaną „Padai pilni vinių“, kaip ir kitas biografines knygas, Aldona Ruseckaitė parašė preciziškai išnagrinėjusi pluoštus informacinės literatūros, laiškų, dokumentikos, archyvų medžiagos, apvažiavusi nemažai vietų ir pabendravusi su daugybe žmonių. Knygoje autorė koncentruojasi į sunkiausią Salomėjos Nėries gyvenimo laikotarpį: nuo 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, iki 1945 m. liepos 7 d., kai Salomėja iškeliavo į amžinybę.

„Jutau, kad truputį veliuosi į politikos istoriją. Norėjau atskleisti visą tiesą, nieko neslėpdama“, – knygos pristatymo renginyje pasakojo Aldona Ruseckaitė.

Autorė teigė, kad Salomėja Nėris karo metais papuolė kaip drugelis į tinklą ir nieko negalėjo pakeisti, tačiau, kita vertus, ji nebuvusi tyki, su viskuo susitaikanti mergaitė.“

Dabar, begyvenant demokratinėje valstybėje, bežiūrint iš laiko perspektyvos ir turint po ranka visus istorinius faktus, mums bepigu lengvai susidaryti nuomonę. Tačiau visada pravartu pažvelgti į platesnį kontekstą ir jokiu būdu nedaryti išvadų pagal vienintelį šaltinį.

Simboliška, jog vos prieš metus, praeitą pavasarį, Alytaus rajono Daugų miestelyje besidriekianti Salomėjos Nėries gatvė buvo pervardyta Sofijos Smetonienės vardu. Rajono tarybos nariai tam pritarė vieningai, be svarstymų ir komentarų.

Salomėja Nėris – geniali poetė ir tuo pačiu sudėtingas, kupinas prieštarų žmogus. Sunkiausiais savo gyvenimo metais ji parašė pačius geriausius savo eilėraščius. Tačiau talentas ir pažiūros yra du skirtingi, vienas kito nepaneigiantys, dalykai.

Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą „Padai pilni vinių“ autorė Aldona Ruseckaitė, pateikdama daugybę archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.

Knygos pristatymo renginyje S. Nėries poeziją skaitė ir knygos autorę kalbino bibliotekos renginių vedėja Leokadija Sušinskaitė. Muzikos kūrinius pianinu atliko Jaunimo centro jaunoji atlikėja Beata Jarmalavičiūtė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Lakoniškoje Šaulių namų apybraižoje rašoma:

„1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.“

Dabartiniai praeiviai, nerūpestingai įsisupę į „čia ir dabar“ būtį, vargu ar susimąsto, jog šio Alytui daug reiškiančio pastato sienos mena tokią įvairialypę istoriją. O juk įvairiausiais laikais šioje kultūrine gyvybe tryškusioje erdvėje mezgėsi pažintys, skleidėsi talentai ir kunkuliavo veikla. Tam, kad Šaulių namų istorinės užmaršties užkaborių neužklotų menamos dulkės, puikiai pasitarnavo balandžio 15 dieną čia įvykęs neeilinis kultūrinis sambrūzdis „(Ne)pamatuoti kultūros pamatai. Atminties tiltai“. Pasaulinei kultūros dienai skirtas Alytaus miesto kultūros ir meno darbuotojų vyksmas ne tik atnaujino blausias prisiminimų nuotrupas bet ir pripildė gyvybe visas Šaulių namų kertes bei išorės prieigas.

Vos pasukus Šaulių namų link, visus pasitiko sriuba su „smetona“. Čia pat su fotografu Stasiu Šmigelsku buvo galima pasidaryti retro asmenukę, pasiklausyti kultūrai skirtos salvės, o prie šių istorinių namų rymančio fontanėlio – hipiškos poezijos. Šaulių namų hole buvo galima apžiūrėti čia vykusių renginių ir plakatų parodą, primenančią „kultūrnamio“ veidus ir vardus.

Kultūrinį vyksmą praturtino improvizuota Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitykla „Lektūra iš palėpės“. Joje buvo galima susipažinti su retro paroda iš bibliotekos kraštotyros fondų, o muzikiniame kampelyje – pasiklausyti 7-8 dešimtmečio dainų iš asmeninės Arvydo Kinderio vinilinių plokštelių kolekcijos.

Skaitykloje veikusiame prisiminimų kampelyje buvo ypač laukiami Alytaus rajono kultūros namuose dirbę ar saviveikloje dalyvavę kultūros veteranai, pageidautina, nešini nuotraukomis, menančiomis tuometinę veiklą. Pasidalinti savo prisiminimais čia kaip tik ir atkako kultūros šviesuolė Aldona Balalienė, Alytaus rajono kultūros namuose beveik trisdešimt metų dirbusi Liaudies teatro režisiere.  Per tuos metus sukurta daugybė spektaklių pačiai įvairiausiai auditorijai: vaikams, jaunimui, senjorams, poeziją dievinantiems ir  mylintiems istorinį teatrą, komedijos ir dramos, farso ir tragedijos žinovams, masinių renginių lauko erdvėse ir kamerinio teatro gerbėjams. Dalyvauta pačiuose įvairiausiuose teatrų festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą Alytaus liaudies teatras tapo laureatu.

Skaitykloje mielai laiką leido tiek jaunas, tiek senas. Vieni apžiūrinėjo originalų rekvizitą, kiti suko galvas, bandydami atsakyti į bibliotekininkių sumanytos viktorinos klausimus. Smalsius pirštelius viliojo Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje saugoma lektūra: sovietmetį menantys trapūs 1955 metų „Komunistinio rytojaus“ puslapiai ir knygos, išleistos dar tarpukario Lietuvoje.

Dažno užsukusiojo vidun žvilgsnį patraukė Alytaus rajono kultūros namų kūrybinės veiklos istoriją pasakojanti fotografijų paroda. Joje šmėžavo įstabių asmenybių – pedagogo, kultūros darbuotojo Valentino Kirlio, mokytojo, artisto, režisieriaus, ilgamečio agitbrigados „Sprigtas“ vadovo Domininko Dabriškos, mokytojo, kompozitoriaus Juozo Karpavičiaus, choro „Putinas“ vadovo Jono Vytauto Pavilonio ir kitų – siluetai.

Kultūros diena prabėgo turiningai ir šurmulingai. Bendras vyksmas apjungė praeitį ir dabartį, jaunimą ir brandžiąją kartą, miesto praeivius ir kultūros darbuotojus. Kiekvienas išėjo nešinas kokia nors nauja mintimi.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veikia įspūdinga ir informatyvi kilnojamoji fotografijų paroda, skirta mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui – „Lietuvių Šveicarija“. Kelionę po Lietuvą pradėjusi dar 2016 m. liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, paroda po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas tebekeliauja iki šiol.

Užsienyje gyvenantys lietuviai visais laikais telkėsi į bendruomenes, puoselėjo lietuvybę ir  teikė pagalbą toli pasilikusiai tėvynei. Mūsų išeivijos pastangos atkurti ir stiprinti Lietuvos valstybę, puoselėti gimtąją kalbą, tradicijas bei skleisti žinią apie lietuvių šviesuolius, nors ir sunkiai skynėsi kelią, tačiau dažniausiai be atsako nelikdavo.

Mažoje bet atkaklioje Šveicarijos lietuvių bendruomenėje bendrai veiklai yra susijungęs 160-ties ten gyvenančių aktyvių lietuvių branduolys. O iš viso šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei du tūkstančiai mūsų tautiečių, įsikūrusių šioje svetingoje kalnų šalyje.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, vos atkeliavusi į Dzūkijos sostinę, akimirksniu pavergė alytiškių širdis. Parodoje – dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių.

Parodos dalyviai: Diana Brunner, Eglė Dranevičienė, Danutė Gudauskienė, Ilona Katkienė, Vilma Kinčiūtė-Kern, Rita Meyer, Feliksas Ostapenko, Rimas Sukarevičius, dr. Lijana Tagmann, Laima Jokimaitė-Tikuišienė.

Parodos pristatymo renginyje kalbėjusi Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen pažėrė jautrių išeivijos gyvenimo faktų, atskleidusių lietuvybės stiprybę, atkaklumą ir gebėjimą per kartų kartas išsaugoti savo savastį Šveicarijos žemėje. Kiekvienoje fotografijoje spindi kuklūs bet nepaprasti lietuvybės stebuklai, kiekviename kadre slypi emocinga istorija. Parodos lankytojų įspūdį sustiprina įamžintų vaizdų aprašymai, kuriuos perskaičius, paroda suspindi vis kitoje šviesoje.

Prie fotografijų kolekcijos atkeliavimo į Dzūkijos sostinę prisidėjo Alytaus kurorto seniūnaitija. Šiltų žodžių parodą sutikdamos negailėjo ir Valė Gibienė – Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja bei Giedrė Bulgakovienė – svetingos J. Kunčino viešosios bibliotekos šeimininkė.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen padovanojo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojams keletą dar 1951 metais pradėto leisti žurnalo – Šveicarijos lietuvių kronikos – numerių. Ji taip pat paskatino bibliotekos lentynose iš naujo atrasti ir perskaityti Šveicarijos lietuvių bendruomenės išleistą knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos“. Šioje autorių kolektyvo rašytoje knygoje pateikiama įdomių faktų apie dvylikos Lietuvos rašytojų kelius Šveicarijoje. Vieni iš jų šioje kalnuotoje šalyje atostogavo, kiti keliavo, treti dirbo kaip diplomatai, ketvirti stažavosi ar buvo atvesti į Šveicariją meilės ryšių.

Parodos pristatymo renginys pralėkė kaip viena akimirka. Regis, Jūratė Caspersen galėtų pasakoti neišsemiamas istorijas, ir po kiekvienos jos pasakojimų valandos veikiausiai galėtų gimti vis nauja knyga. Na, o tie, kurie viso to neišgirdo, mielai laukiami J. Kunčino viešosios bibliotekos salėje – fotografijos ir jų istorijos bus atviros lankytojams iki balandžio 23 d.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Balandžio 12 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Vijos Kudzienės, VVTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijų skyriaus vyriausiosios specialistės, pakviesti rinkosi neeiliniai svečiai. Į skaitymo skatinimo popietę „Knygos, keičiančios mano pasaulį“ atvyko Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Rytis Baltrušaitis, Alytaus apskrities VTAS vyriausioji specialistė Jūratė Buškevičienė, Donatas Katlauskas , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, gydytoja Birutė Maciulevičienė, Indrė Miškinytė, Alytaus PGT inspektorė, Liutauras Mickevičius, Ulonų bataliono TPOG vadas.

Garbūs svečiai susirinkusiems vaikams perskaitė Janinos Degutytės pasaką „Šaltinėlis“. Vaikučiai lyg tas mažas šaltinėlis mintimis keliavo po žydinčias pievas, aukštus kalnus, tankias girias. Kelionėje sutikę gerų pagalbininkų, bet nestokoję ir trukdžių galiausiai pasiekė tikslą – jūrą. Pasakos fragmentai darniai persipynė su skaitančiųjų asmeninėmis istorijomis. B. Maciulevičienė nuo pat mažens svajojo tapti gydytoja, padėti žmonėms, gilintis į gyvybės ir pasaulio paslaptis. Klebonas R. Baltrušaitis jau vaikystėje suprato, kad žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą, kuria reikia rūpintis. „Laisvė mums nėra duotybė, už laisvę turime stengtis kovoti,-“ teigė L. Mickevičius. I. Miškinytė prisiminė, kaip degė pieva, o ji, dar būdama mažytė, padėjo gesinti gaisrą. Tada ir suprato, kokia galinga ugnis, ir koks svarbus ugniagesių darbas. D. Katlauskas pakvietė vaikučius tapti policininkais, nes tai pasididžiavimo verta profesija. J. Buškevičienė džiaugėsi tapusi vaikų gynėja. Visus kalbėjusius apie savo profesijos pasirinkimą vienijo noras padėti, daryti gerus darbus ir būti tikrais Lietuvos piliečiais. Mažieji taip pat turėjo kuo nustebinti – pasekė pasaką apie pupą. Popietėje netrūko įdomių klausimų, šmaikščių pajuokavimų, šypsenų, prisipažinimų ir dovanų!

„- Vaikas kaip indas, - suošė medžiai. - Ką įdėsi – tą ir nešios.

- Pasaulis toks didelis, - atsiduso peliūnė. – O vaikas toks mažas – visko nesudėsi...

- O tu dėk tai, kas svarbiausia, - išlindusi iš už debesų patarė Saulė.

- O kaip aš suprasiu, kas svarbiausia? – nerimo peliūnė.

- Širdimi pajusi, - sušlamėjo debesys ir pravirko šiltu lietumi.“ (Rūta Dzin „Peliūnės vasara“)

Visi išsiskirstė atviresnėmis širdimis, supratę, koks svarbus yra Žodis, Atjauta ir Meilė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Jau 580 gyventojų baigė projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus, kurie vyksta daugelyje šalies viešųjų bibliotekų. Dalyviams labiausiai rūpėjo susipažinti su informacijos paieška, e. sveikatos paslaugomis, įgyti saugesnio interneto žinių. Mokymus palankiai įvertino net 99 proc. dalyvių, dauguma norėtų mokytis toliau pagal kitas programas. Didžiąją daugumą dalyvių į mokymus pakvietė bibliotekų darbuotojai.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymus taip pat jau lanko pirmoji pradedančiųjų grupė. Kviečiame ir jus įsidrąsinti ir užsiregistruoti! Organizuojamos pradedančiųjų bei jau pažengusių, norinčių atnaujinti žinias, dalyvių grupės. Grupę sudaro ne daugiau nei 10 žmonių, kad pakankamai dėmesio galėtume skirti kiekvienam besimokančiajam.

Mokymai pradedantiesiems „Skaitmeninės technologijos TAU: ateik, sužinok, išmok“

Mokymų trukmė 18 val.

Šiuose mokymuose mokysitės:

• naudotis kompiuteriu;
• rengti tekstinius dokumentus;
• saugiai naršyti internete bei rasti aktualios informacijos;
• naudotis elektroninėmis valdžios, verslo ir laisvalaikio paslaugomis;
• dalintis informacija bei bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais.

Mokymai norintiems pagilinti žinias

Mokymai penkiomis temomis. Kiekvieno jų trukmė – 6 val. Galima registruotis į visus mokymus pažengusiems arba išsirinkti aktualiausius.

Jei jau turite pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kviečiame mokytis šių programų:

• Bendradarbiavimas Tau. Bendrauk ir dalykis turiniu internete: efektyvus laiko planavimas ir bendravimas.

Šiuose mokymuose sužinosite, kaip saugiai ir atsakingai bendrauti ir bendradarbiauti e. paštu, kaip dokumentus laikyti internete, juos bendrinti su kitais žmonėmis, išmoksite planuoti laiką pasitelkiant e. kalendorius.

• Bendradarbiavimas Tau. Bendrauk ir dalykis turiniu internete: skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis.

Ši programa skirta susipažinti su skaitmeninių nuotraukų redagavimo, koliažo ir animacijų kūrimo galimybėmis. Mokymų metu taip pat sužinosite, kaip saugiai bei atsakingai skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus internete.

• Bendruomenės Tau: būk aktyvus, unikalus ir verslus.

Šioje programoje susipažinsite su interneto svetainių kūrimo bei e. bendruomenės pagrindais, įgysite saugaus naršymo internete žinių bei įgūdžių.

• Bendruomenės Tau: būk aktyvus, unikalus ir verslus: atsakingas turinio skelbimas internete ir saugus naršymas.

Čia mokysitės rengti tekstinius dokumentus internete, susipažinsite su debesų kompiuterija.

• Karjeros galimybės TAU: inovatyvus prisistatymas.

Čia išmoksite prisistatyti naujoviškai bei originaliai. Sužinosite kaip sukurti originalų gyvenimo aprašymą, įdomiau suformuoti tekstus bei susipažinsite su vaizdo įrašų kūrimo ir redagavimo galimybėmis.

Informacija ir registracija į mokymus:

Tel. Nr. 8 603 67 269 arba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos registratūroje (Seirijų g. 2)

Projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projektas yra realizuojamas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią gyventojų tikslinę grupę – apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami. Daugiau informacijos – www.prisijungusi.lt

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Balandžio 9-osios popietę Vaikų biblioteka kartu su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais pakvietė jaunuosius skaitytojus į popietę „Aš esu pilietis“.

Žaneta Abromaitienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, pabrėžė, kad šį susitikimą su vaikais paskatino surengti pokalbiai su tėveliais. Dažnai suaugę sako, kad vaikai išmano tik teises, bet pamiršta pareigas. Todėl diskusijos ir smagaus žaidimo su Agne Malakauskaite, patarėja Alytaus mieste, ir Daliumi Sinkevičiumi, vidaus administravimo skyriaus specialistu, metu buvo akcentuojama, kad svarbios ne tik teisės, bet ir pareigos. Dalyvavę popietėje džiaugėsi vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymu ir prasmingai praleista popiete, kurios metu vaikai turėjo išskirtinę progą pabendrauti su specialistais, besirūpinančiais jų teisių apsauga ir gerove.

Daug sužinoję, gavę atminimo dovanų kuprines su Vaiko teisių apsaugos tarnybos simbolika bei „Vaiko konstitucijas“, moksleiviai prižadėjo gerai mokytis, augti stiprūs ir sveiki, išmanyti savo teises ir nevengti pareigų.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Tapybos paroda

„SILUETAI“–

tai jaunos menininkės Loretos Blaževičienės

praeities ir dabarties pasaulis,

įsivaizduojamas ir esamas.

Laukiami visi iki balandžio mėn. 30 d.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Pirmojo Alytaus filiale

„Skubu!.. Neturiu laiko!.. Sudie!..“ – tokių šūksnių turbūt kasdien išgirsi ne tik Lietuvoje, kuri yra pačiame Europos centre, bet ir daug kur kitur pasaulyje. Ne ką rečiau girdėti samprotaujant, kad gyvename informacijos gausos, skubos ir lėkimo amžiuje. Bet štai paimi į rankas knygą ir pasijunti kažkaip kitaip. Knygos, matyt, turi nuostabią savybę – jos padeda neskubėti.“ Tai ištrauka iš 2019 metų Tarptautinei vaikų knygos dienai skirto Kęstučio Kasparavičiaus kreipimosi į skaitytojus.

Todėl ir mes, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus darbuotojos, nuo pat ankstyvo ryto kvietėme skaitytojus stabtelėti ir pasidžiaugti pavasariu po stebuklingu pasakų medžiu, į kurį jau sugrįžęs kaimynas varnėnas, užsukti į spalvingą lauko bibliotekėlę ir neskubant pavartyti knygeles bei pasigrožėti vaikų piešinių paroda.

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų juvelyro, pasakų karaliaus H. K. Anderseno gimimo diena. Bibliotekos svečiai susipažino su įdomiais, mažiau žinomais šio danų rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktais, jo gyvenimo aplinka, rungėsi linksmoje viktorinoje. Kūrybinėse dirbtuvėlėse gamino stebuklingas gėles, pasakų namelius (tai mėgstamiausias H. K. Anderseno užsiėmimas), kuriuos sustatė į Pasakų miesto gatvę ir papuošė bibliotekos lauko erdvę.

Džiaugiamės, kad auga sveiki, laisvi, mąstantys, skaitantys vaikai. O grožinė literatūra – vienas iš būdų tai pasiekti. Vaikai skaito tikrai daug, bet svarbu, kaip skaito, ar sugeba kūrinius interpretuoti, kritiškai vertinti. „Tarptautinę vaikų knygos dieną palinkėkime vieni kitiems įdomių knygų. Bet taip pat – kad ir patys būtume knygoms įdomūs!“ (K. Kasparavičius).

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Tarptautinę vaikų knygos dieną su Piliakalnio progimnazijos trečiokais, jų mokytoja Rima Pėstininkiene bei direktore Regina Špukiene šventėme linksmai ir turiningai. Skaitėme ištraukas iš rašytojos Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“, tapusios skaitomiausia vaikų knyga 2018 metais, minėme mįsles, diskutavome apie labiausiai patikusią vaikų perskaitytą C. Steiner knygą „Šiltų Švelnukų pasaka“, kuri moko, kuo geresni esame kitiems, tuo daugiau teigiamų emocijų gauname patys.

Norisi tikėti, kad vaikai supras, kad „… skaityti yra ne vien darbas, jausmų ugdymas, vaizduotės ir asmenybės turtinimas, bet pirmiausia – didžiulis malonumas“ (S. Machotinas).

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Kovo mėnesį tradiciškai „pagardina“ prancūzų kalbos ir kultūros pliūpsnis – Frankofonijos dienos Alytuje. Vienas iš šiemetinio renginių ciklo akcentų – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įkurdinta improvizuota „Vertimų kupė poezijos ir prozos traukinyje“. Čia įvyko susitikimas su poetu, vertėju, literatūros ir meno kritiku, libretų autoriumi Dainiumi Gintalu. „Balzamą sielai“ – dainas ir melodijas – renginio publikai dovanojo saksofono maestro Dainius Platūkis bei Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokiniai (vadovė Gintarė Jasionienė).

Frankofonija vienija šalis ir regionus, kuriuose pagrindinė arba paplitusi kalba yra prancūzų. Frankofonija – tai 84 valstybės visuose žemynuose ir daugiau kaip 890 milijonų žmonių, kalbančių prancūzų kalba ar jos besimokančių. 1970 m. buvo įkurta Tarptautinė Frankofonijos organizacija, kurios narė stebėtoja nuo 1999 metų yra ir Lietuva, šiemet žyminti 20 metų narystės šioje organizacijoje sukaktį.

Su šia sukaktimi į renginį susirinkusius alytiškius pasveikino renginio iniciatorė – Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė. Ji pasidžiaugė, kad Alytaus mieste yra nemažai žmonių, kurie kalba prancūziškai ir domisi prancūzų kultūra, tačiau atkreipė dėmesį į liūdną šios kalbos besimokančiųjų skaičiaus mažėjimo tendenciją Alytaus miesto mokyklose.

Renginio svečias – tikras dzūkas, kilęs iš Slabadėlės kaimo Alytaus rajone – Dainius Gintalas Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pasijuto esąs savas tarp savų. O ir renginys šioje knygų buveinėje jam – jau trečiasis.

Originalus ir įvairiapusis kūrėjas Dainius Gintalas šįkart Alytuje atskleidė tik vieną savo talento pusę – vertimus iš prancūzų kalbos. O nuveikta šioje srityje jau tikrai nemažai. Dainius Gintalas yra vertęs Jean Genet, Michel Houellebecq, Georges Bataille, Jean-Claude Izzo, Fiston Mwanza Mujila, Francois-Henri Deserable ir kitų autorių prozos kūrinius bei Henri Michaux, Blaise Cendrars, Arthur Rimbaud, Rene Char, Jean-Baptise Cabaud ir kitų autorių poeziją.

„Jei esate susidūrę su vertimais, tai žinote, koks pragariškas tai darbas. Vertėjas prakaituoja kaip koks duobkasys. Verti, prakaituoji. Išleidžia tavo tą vertimą, pasižiūri – ogi knygoje vertėjo pavardė užrašyta mažom raidelėm. Rodos, esi toks visiškai nereikšmingas skruzdėliukas... – renginio publikai atviravo Dainius Gintalas ir čia pat pridūrė: – Mes, vertėjai, esame tie, kurie skleidžia kitų rašytojų tekstus. Gero vertimo dėka žmonės patiria didelį džiaugsmą.“

Dainius Gintalas susirinkusiesiems paskaitė ištraukų iš savo vertimų. Tuomet išsirutuliojo jo monologas apie prozos ir poezijos vertimus iš prancūzų kalbos.

„Su prozos vertimais Lietuvoje viskas yra gerai. Lietuvių vertimų kultūra iš prancūzų ir kitų kalbų yra aukšto lygio. Na, nebent, jeigu kas nors „nugrybauja“, gauna „antipremiją“ – tarsi kokią Oskarų „Avietę“. O su poezija yra prastai. Yra tiek nuostabių poetų, nuostabių autorių, bet atskirų išverstų knygų turime nedaug. Kai kuriuos dalykus išversti yra itin sudėtinga. Geriausias vertėjas yra tas, kuris sugeba atsitolinti nuo savęs paties. Ir žinoma, poetus išversti gali tik poetai. Verčiančių iš prancūzų kalbos poetų yra labai nedaug. O ir tie patys kitais darbais „užsikasę“, – teigė poetas ir vertėjas Dainius Gintalas.

Po renginio publika išsiskirstė, aptarinėdama literatūrinius ir muzikinius įspūdžius.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„ALL DIGITAL Week“ (lietuviškai „Skaitmeninė savaitė“) – tai visoje Europoje vykstanti akcija, skatinanti naudotis technologijomis bei internetu, ugdyti skaitmeninį raštingumą. Kasmet jos renginiuose  dalyvauja iki 100 tūkst. Europos Sąjungos gyventojų. Šiemet ji vyksta kovo 25 – 31 dienomis. „ALL DIGITAL Week“ tematika labai plati – nuo medijų raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo, skaitmeninio raštingumo, saugaus elgesio internete iki skatinimo tobulinti įgūdžius, reikalingus naujoms skaitmeninėms darbo vietoms. Šiemetinės „Skaitmeninės savaitės“ tema Lietuvoje – skaitmeninės technologijos ugdymui.

Džiaugiamės, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dalyvauja projekte „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ , o Vaikų skyriaus bibliotekininkė Irma Šarkutė yra skaitmeninė konsultantė, prisidedanti prie bibliotekos lankytojų skaitmeninių gebėjimų stiprinimo.

Visą šią savaitę Vaikų bibliotekoje šurmuliavo jaunieji lankytojai, kuriuos Irma Šarkutė konsultavo kaip efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, supažindino su bibliotekoje esančiomis išmaniosiomis technologijomis. Vaikus labiausiai sužavėjo virtualios realybės akiniai, papildytos realybės knygos, galimybė bibliotekoje žaisti su robotikos konstruktoriais.

Biblioteka kviečia žengti koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, domėtis naujovėmis ir nebijoti iššūkių!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Pranešimų  apie sukčiavimą policija sulaukia vos ne kasdien, kartais - ir po kelis. Policijos  duomenimis, pastarosiomis dienomis dažniausiai sukčiauta skambinant į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatant pareigūnu, socialiniu darbuotoju, banko atstovu ar kitos institucijos atstovu, siūlant padėti išspręsti vienokias ar kitokias „problemas“.

Kadangi į sukčių pinkles dažnai įkliūva senyvo amžiaus asmenys, todėl kovo 28 d. rytmetį į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialą atvyko VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro senjorai, gaunantys paslaugas namuose. Paskaitą tema „Sukčiai. Kaip nepatekti į jų pinkles“ jiems skaitė Alytaus AVPK VS vyriausioji tyrėja Zita Sadauskienė bei tyrėja Laura Svolkinaitė. Senjorams buvo paaiškinti labiausiai paplitę sukčiavimo būdai bei kaip reikėtų išvengti tiek ,,telefoninių“, tiek ir ateinančių į namus „svečių“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

„Draugai – tai žmonės, kurie primena tau tavo silpnybes“ – taip teigia romano herojus Oliveris. Šį vakarą aptarėme Liz Nugent knygą „Išnarplioti Oliverį“.

Diskutuojant vienos bandė pateisinti Oliverio poelgius ir jų pasekmes, kitos smerkė charizmatišką, savimi pasitikintį ir patrauklų vyrą. Jis rašo populiarias knygas, gyvena patogiai ir tobulai. Ir štai vienas poelgis pakeičia viską – sumušama žmona Elis. Oliveris grįžta į praeitį. „Sakoma, kad vaikai savo realybę priima kaip natūralų dalyką, todėl Oliveris turbūt nesuvokė, koks yra apleistas.“ Užgniaužti prisiminimai ir buvusių interneto bei universiteto draugų, kaimynų, konkurentų liudijimai atkuria jo gyvenimo istoriją. Į paviršių ima kilti giliai tūnoję demonai ir paslaptys. Sluoksnis po sluoksnio atveriant Oliverio vidinį pasaulį, atsiskleidžia gėdos, atstūmimo, pavydo, apgavysčių ir manipuliacijų istorija, kuri truko daugybę metų. Autorė žaidžia su skaitytoju vis ko nors nepasakydama iki galo ir neleisdama sudėlioti taškų. Knygoje daug svarbių temų, kaip homoseksualumas, smurtas šeimoje, neįgalumas, vaikystės ir tėvų įtaka asmens gyvenimui. „Kaip tėvas, kurį pažinojau vieną savo vaiką galėjo negailestingai palikti, o kitą auginti su tokia meile?“ Išnarplioti Oliverį, sekant jo gyvenimo istoriją, gana sudėtinga. „Sąsiuviniai odiniais viršeliais simbolizavo kai ką gražaus – tai, ką aš sunaikinau, bet ko man labai reikėjo“.

Nutarėme, kad skaitysime Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė.

Knygų klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Patyčios – žodis, iššaukiantis įvairias diskusijas. Ilgą laiką Lietuvoje buvo diskutuojama, kas yra patyčios, o kas ne? Į šį klausimą padeda atsakyti patyčių tyrimo pradininkas ir ekspertas prof. Dan Olweus, kurio teigimu patyčios tai tyčinis, pasikartojantis, agresyvus bendraamžių elgesys, nukreiptas į silpnesnį vaiką, siekiant jam sukelti fizinį arba emocinį skausmą.

Mokykloje didelė vaikų ir paauglių koncentracija, o kur daug vaikų, ten patyčių tikimybė. Šiandien tai tapo opia mūsų visuomenės problema, todėl pagaliau apie tai ne tik kalbama, bet ir stengiamasi užkirsti kelią netoleruotiniems veiksmams.

Kovo 26 dienos popietę Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko renginys „Patyčios turi liautis!“, skirtas patyčių prevencijai. Į biblioteką padiskutuoti, kas yra patyčios, kaip jų išvengti, kaip elgtis patiriant patyčias, kaip netapti emocinio ar fizinio smurto auka, susirinko VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centro bei VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centro lankytojai.

Popietės metu vyko įrašų – „Nikas Vujičičius – Patyčios turi baigtis“ bei „Ways to Stop Bullying“ peržiūra bei aptarimas. Diskusijos metu vaikai aktyviai dalijosi savo asmenine patirtimi bei pastebėjimais. Na, o vėliau ir patys pabandė sukurti patyčių situacijas, kurių metu, pasikeisdami „pabuvojo“ patyčių auka, skriaudėju, pasyviu stebėtoju, pritariančiuoju, auką ginančiu dalyviu ir t.t.

Tikėtina, kad  ši popietė vaikams buvo naudinga, nes skirstydamiesi į namus vaikai kalbėjo, kad verta kovoti už mokyklą be patyčių. Juk mes visi skirtingi, netobuli, savotiški, bet visi esame žmonės, verti pagarbos.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veikia paroda, skirta Adomui Mickevičiui - žymiam lietuvių ir lenkų poetui, dramaturgui, publicistui, visuomenės veikėjui, gyvenusiam audringu istorijos laikotarpiu.

Adomas Mickevičius, pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, „lenkams […] – Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis. Lietuviams – savos žemės ir savos istorijos augintinis, ištaręs šventus žodžius: „Lietuva, mano tėvyne…“. Gudams – Naugarduko-Lydos apylinkių gamtovaizdžių ir papročių vaizduotojas, naudojęs vietiniam folklorui giminingas spalvas“. Visos šios tautos, kultūros, kalbos susilieja ir A. Mickevičiaus kūryboje, ir biografijoje.

Parodos „Žvelk širdimi tik į širdį!“ stenduose glaustai pateikiami svarbiausieji poeto biografiniai faktai, jo įžymiausi kūriniai. Medžiaga išdėstyta chronologine seka ir apima gan platų poeto gyvenimo ir veiklos laikotarpį, nuosekliai supažindina su svarbiausiais didžiojo kūrėjo gyvenimo bei kūrybos momentais. Informaciją pagyvina čia pat pateikiami ir įdomiausi Adomo Mickevičiaus biografijos faktai.

Parodą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai. Viena iš šios bibliotekos veiklos krypčių yra romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus kūrybos aktualizavimas. Bibliotekoje formuojamas Mickevičianos fondas, vykdomos skaitymo skatinimo ir edukacinės programos tema „Adomas Mickevičius ir jo amžininkai“. Taip pat siekiama poeto gyvenimo faktus ir kūrybą pristatyti keliaujančiose bei virtualiose parodose.

Keliaujanti paroda „Žvelk širdimi tik į širdį!“ parengta vykdant projektą „Adomo Mickevičiaus paveldas pasaulyje“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Maloniai kviečiame apsilankyti. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) parodą bus galima apžiūrėti iki balandžio 12 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiuo metu vykdo projektą „Medijų raštingumo ugdymas atsakingam pilietiškumui“ ir kviečia stebėti tiesioginę transliaciją, skirtą Nacionalinės bibliotekos medijų ir informacinio raštingumo ugdymo strateginių krypčių pristatymui.

Seminaras vyks kovo 28 d., 11 val.

Transliacijos metu išsamiau aptarsime atliktų tyrimų rezultatus ir pristatysime medijų ir informacinio raštingumo ugdymo pilietiškumui skatinti svarbiausius aspektus bei šiuo metu Nacionalinės bibliotekos, kartu su Nyderlandų bibliotekomis, vykdomą projektą. Taip pat pasidalinsime Nyderlandų bibliotekų ir nevyriausybinių organizacijų gerąja patirtimi šioje srityje bei patarimais ir įžvalgomis, kokius medijų ir informacinio raštingumo ugdymo metodus savo veikloje gali pritaikyti bibliotekos.

Stebėti tiesioginę transliaciją bus galima nurodytu laiku paspaudus šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=IS6gO2vhkEw

Tikimės, kad ši transliacija Jums bus naudinga!

Organizatorių inf.

„ALL DIGITAL Week“ (lietuviškai „Skaitmeninė savaitė“) – tai visoje Europoje vykstanti akcija, skatinanti naudotis technologijomis bei internetu, ugdyti skaitmeninį raštingumą. Kasmet jos renginiuose  dalyvauja iki 100 tūkst. Europos Sąjungos gyventojų. Šiemet ji vyksta kovo 25-31 dienomis. „ALL DIGITAL Week“ tematika labai plati – nuo medijų raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo, skaitmeninio raštingumo, saugaus elgesio internete iki skatinimo tobulinti įgūdžius, reikalingus naujoms skaitmeninėms darbo vietoms.

Šiemetinės „Skaitmeninės savaitės“ tema Lietuvoje – skaitmeninės technologijos ugdymui. Per šią savaitę daug dėmesio bus skiriama mokytojams, nes norėdami būti šiuolaikiniais, moderniais mokytojais, jie ir patys turi nuolat mokytis, gilinti žinias. Tad „Skaitmeninės savaitės“ renginiais siekiama rekomenduoti jiems mokomąją medžiagą, dalintis naudinga patirtimi.

„Skaitmeninės savaitės“ metu vyksta internetiniai seminarai, konferencijos, edukacinės vaizdo paskaitos, atvirų durų dienos viešosiose bibliotekose.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, palaikydama šią šaunią iniciatyvą, kviečia susipažinti su skaitmeninių technologijų naujovėmis, kurios gali būti sėkmingai panaudotos ugdymui.

„Skaitmeninės savaitės“ renginiai J. Kunčino viešojoje bibliotekoje:

Kovo 25 d. 10 val. Interaktyvi edukacija moksleiviams „Inovacijos bibliotekoje“ (Seirijų g. 2, tel. 32 446)

Kovo 26 d. 15-17 val. Atvirų durų diena. Robotikos, 3D spausdintuvo, negatyvų ir nuotraukų skaitmeninimo skenerio ir kt. naujovių pristatymas. (Seirijų g. 2, tel. 32 446)

Kovo 28 d. 13.30 val. Viktorina „Aš ir Internetas“ (Topolių g. 21, tel. 39 523)

„Skaitmeninės savaitės“ veiklose galima dalyvauti ir virtualiai. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia stebėti internetinius seminarus:

Kovo 26 d. 13.00 val. „Technologijų vedliai“ (Simona Žėkaitė, Bit&Byte).

Transliacijos nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=aDbMTmIeKVc

„Technologijų vedliai“ – tai technologinės kūrybos mentorystės programa, skirta Lietuvos pradinių klasių mokytojams. Per seminarą bus kalbama, kaip ši programa veikia, kuo ji svarbi ir kaip galima prie jos prisijungti.

Kovo 27 d. 11.00 val. „Bankas be kodų kortelių: praktiniai patarimai“ ((Mantas Zalatorius (LBA), Andrius Baranauskas („Tele2“), Mantas Bielinskas (SEB bankas), Agnė Šilkaitytė („Swedbank“))

Transliacijos nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=pdXtrIDAjQg

Bankininkystės ir telekomunikacijų specialistai pristatys šiuolaikines saugesnes prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemones, patars, kaip jomis naudotis, atsakys į dalyvių klausimus.

Kovo 27 d. 14.00 val. „SELFIE Lietuvos mokyklai“ (Asta Buinevičiūtė, Virginija Navickienė, ŠITC)

Transliacijos nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=Ctx6MXHFPL0

SELFIE – tai mokykloms skirta nemokama internetinė priemonė, padedanti geriau taikyti skaitmenines technologijas mokymo procesams. Naudojantis klausimynais, šia priemone anonimiškai renkamos mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių nuomonės, o rezultatai suvedami į interaktyvią ataskaitą, ir tai leidžia pamatyti stipriąsias bei silpnąsias mokyklos puses.

Seminarų transliacijas bus galima stebėti internetu (per mobiliuosius įrenginius arba kompiuterius) tiesiogiai nurodytu laiku arba peržiūrėti po tiesioginės transliacijos.

Daugiau internetinių seminarų temų ir jų nuorodų ieškokite www.prisijungusi.lt.

Tarptautinis teatrų festivalis  COM•MEDIA  užaugo ir įgijo tvirtą kultūrinį svorį teatriniame šalies gyvenime.  Visą rudenį jis kvies žiūrovus ir skatins pažinti įvairų teatrą. Šiemet  konkursinė festivalio dalis COM•MEDIA  rengiama lapkričio 8- 24 d., tačiau diversifikuotos veiklos – jaunajai auditorijai skirta naktinė teatrinių įvykių sesija COM•MOON•A vyks rugsėjo 21 d., o  dar plačiau duris atverianti programa vaikams COM•@ (Kometa) mažuosius žiūrovus ir šeimas pakvies spalio 10-12 dienomis.

Festivalis auga ir tobulėja, plečiama jo geografija. Kasmet konkursinėje festivalio programoje dėl geriausio spektaklio, geriausio režisieriaus, geriausio aktoriaus, geriausios aktorės bei publikos prizo varžosi iki 20 spektaklių.  Nugalėtojus renka profesionali festivalio komisija, jo programą sudaro organizatoriai.

Neatsiejama festivalio dalis -  respublikinis dramaturgų konkursas šiemet vyks penktą kartą. Konkurse gali dalyvauti visi norintys pristatyti ir pasidalinti savo kūryba. Konkursui galima teikti vienaveiksmes ar daugiaveiksmes pjeses, scenarijus ir kitus komedijinio žanro dramos kūrinius.

Amžiaus, kūrybinės patirties cenzo nėra. Darbus vertina komisija, kurioje dirba Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai, teatro kūrėjai, teatrologai, lituanistai.

Festivalio „Dramaturgų dienos“ metu vyksta geriausių, komisijos atrinktų, penkių pjesių skaitymai, kuriuos rengia įvairių teatrų aktoriai.

1- 3 vietos laimėtojams įteikiamos piniginės premijos.

Pjesių konkursui laukiama iki 2019 m. rugpjūčio mėn. 31 d.

Darbus PDF formate siųskite el.paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. ir vieną egzempliorių  adresu Rotušės a. 2, LT-62141 Alytus.

Dramaturgų konkurso nuostatai čia

 Kontaktinis asmuo: Alma Purvinytė Režisieriaus asistentė, tel. +370 618 13911

Kviečiame dalyvauti!

Alytaus miesto teatro inf.