Apsilankykite Vilijos Butėnaitės dekupažo parodoje „Idėjos namams“, kuri suteiks daug malonių akimirkų.

Paroda veiks iki vasario mėn. 28 d.

Šiuolaikiniai vaikai su išmaniaisiais įrenginiais ir internetu susipažįsta pakankamai anksti. Įvairūs įrenginiai ir internetas išplečia tradicinio mokymosi, žaidimo, bendravimo su vaiku galimybes. Tačiau ar tikrai vaikams tapus savarankiškais vartotojais jie visada yra tam tinkamai pasiruošę? Pavojus privatumui, patyčių grėsmė, pavojus atskleisti asmeninę informaciją, galimos apgavystės ir kiti iššūkiai gali kilti kiekvienam. Keli mygtuko paspaudimai gali nuvesti pavojingu keliu, dėl to labai svarbu vaikus šviesti ir mokyti saugaus elgesio internete taisyklių. 10 000 vaikų, saugesnių internete,  –  toks tikslas 2019-aisiais keliamas Lietuvai. Kviečiame prisijungti!

Kaip to sieksime?

Kokia informacija internete dalintis saugu, kaip socialiniuose tinkluose atpažinti draugus-apsimetėlius, kokiomis nuotraukomis internete dalytis nevalia, ar galima tikėti visa internete randama informacija, ar internete galioja tos pačios taisyklės, kaip ir realybėje, ­– tai klausimai, į kuriuos atsakyti turi mokėti kiekvienas vaikas.

Naudingų žinių apie saugų elgesį internete vaikai gali įgyti visai paprastu ir smagiu būdu. Užtenka internete susirasti jiems skirtą savarankiško mokymosi platformą „Moki-moku“. Naršydami joje vaikai ras įtraukiančia forma pateiktą mokomąja medžiagą. Taip pat čia jų lauks iššūkis – testas. Spręsdami jį vaikai galės pasitikrini, ko išmoko, įtvirtinti žinias. Sėkmingai išsprendusieji testą galės atsiimti skaitmeninius prizus – išankstinių mokėjimo kortelių papildymo kodus, bilietus į kiną ir kt. ­­

10 000 teisingai išspręstų testų tai – 10 000 išdalintų prizų, ir svarbiausia, – 10 000 internete saugesnių vaikų!

Ką gali tėvai?

Šio projekto idėja kilo vienam Lietuvos tėčiui Dariui Juravičiui.  Kaip pats sako, jį įkvėpė sūnus: „Jis ir jo draugai jau turi „Facebook“ paskyras, o internete naršo be suaugusiųjų priežiūros. Aš, kaip tėtis, žinau, kaip kartais sunku juos motyvuoti mokytis. Taip kilo išmanių kišenpinigių idėja“, – sako D. Juravičius ir kviečia tėvus drauge su vaikais išbandyti „Moki-moku“ mokymus, kurie padeda tėvams paskatinti vaikus mokytis motyvuojant juos išmaniaisiais apdovanojimais. O svarbiausia – šių mokymų padedami, vaikai įgyja žinių, būtinų kasdien naršant internete.

Ką galime visi?

Prisidėti prie iniciatyvos ­„10 000 vaikų, saugesnių internete“ gali kiekvienas – užtenka papasakoti apie saugaus interneto iniciatyvą savo kolegai, bičiuliui, giminaičiui. Įmonės, visi galintys prisidėti aktyviau, kviečiami paremti iniciatyvą apdovanojimais vaikams, suteikti finansinę paramą prizams įsigyti, mokymų temoms plėsti.

„Moki-moku“ komanda visus 2019-uosius metus aktyviai viešins iniciatyvą ir kvies vaikus laikyti testus.  Visiems išlaikiusiems testą skirs išmaniuosius apdovanojimus. Organizatoriai rėmėjus skelbs savo internetiniame puslapyje, socialinių tinklų paskyrose ir viešindami veiklas žiniasklaidos priemonėse.

Visą vasarį, saugesnio interneto mėnesį, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos viešosios prieigos kompiuteriuose programėlė mokymuisi „Moki-moku“ ir testas žinių patikrinimui bus pasiekiami mūsų jauniesiems lankytojams. Kviečiame priimti iššūkį!

„O juk laikas eina. Eina einant, eina stovint, eina žiūrint, eina užsimerkus. Nuo to ėjimo niekas niekur nėra pasidėjęs.“ R. Granausko mintys romane „Rūkas virš slėnių“ sklidinas gyvenimiškos filosofijos. Aptariant šią knygą, tarsi iš naujo atradau rašytoją, kupiną lyriškumo, gyvenimiškos išminties, iki smulkiausių detalių meniškų aprašymų, labai įtaigaus įvairiapusiškų charakterių atskleidimo. Tai elegiškas pasakojimas apie vienos „smetoninės“ mokyklos įkūrėjo, jos mokytojų šeimos, sūnaus ir jo mylimosios tragišką likimą. Pagrindiniai personažai Jonas Vyniautas ir Milda Marija Rimeikaitė tarsi „ surišti viena grandine“, bet taip viens kito ir nesupratę, nepažinę, retkarčiais džiaugęsi, bet dar dažniau nuvylę,kankinę, pagaliau pražudę...

Romane Vyniautui viskas Nausodėje yra jo ir jam: obelis kieme, suolelis po obelimi, medininkas kieme ir tupykla, žuvusio tėvo dviratis...Jam – našlaujanti, pamažu senstanti mama,jam – Milda Marija- pirmoji ir paskutinė meilė. Jam- Nausodės rūkas, namai su Vytimi papuošta lentele “Nausodės pradinė mokykla“. Jonas sako, kad „ gyvenimas pats ir yra tikslas. Ir ta prasmė, ir viskas kitkas... Sakykim, viena nori būti artiste, kitas- koks architektas ar kas... Koks čia tikslas? Čia – noras ir tiek. Juo dideliau nori- juo ir atrodo, kad tikslas.“

Milda Marija nebuvo iš prigimties bloga, paauglystėje ji žavėjo spontaniškumu, turėjo doros sampratą. Ji ne tik krisdavo, bet ir bandė keltis, keistis, bandė kabintis į Vyniautą, o šis ją kaip tik sunkiausiais momentais atstumdavo.

Skirtingi charakteriai, skirtingos buvo ir mūsų nuomonės: vienos pasmerkė Vyniautą, kitos- Mildą Mariją. „Visada nustembi, kai tariesi turinti vieną žmogų, o pasirodo- jų ten keli. Nepažįstami, niekada nematyti. Bet ar yra taip, kad viename žmoguje tik vienas žmogus ir bebūtų?“

Sekantį kartą nutarėme aptarti Antono Čechovo kūrybą arba Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“.

Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Praėjusiais metais startavęs projektas „Prisijungusi Lietuva“ pirmą kartą Lietuvoje buria skaitmeninių lyderių tinklą – aktyvius vietos bendruomenių atstovus, padėsiančius savo bendruomenių žmonėms naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis ar tobulinti skaitmeninius įgūdžius. Sausio pabaigoje projekto partnerės - Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos – patalpose šurmuliavo Alytaus apskrities bendruomenių skaitmeniniai lyderiai. Įžanginis susitikimas buvo kupinas atradimų ir naujos informacijos. Ateityje šių aktyvuolių laukia įtraukianti veikla, įvairūs mokymai ir patirties sklaida savo regionuose.

Eurostat duomenimis, 2018 m. bent kartą internetu Lietuvoje naudojosi 78 proc. 16-74 metų amžiaus asmenų. Palyginimui: ES vidurkis – 83 proc. Šie įgūdžiai labai skiriasi ir pagal amžiaus grupes, ir pagal gyvenamąją vietovę – vyresnio amžiaus žmonės, mažesnių miestelių gyventojai internetu naudojasi kur kas mažiau. Tad projekto „Prisijungusi Lietuva“ tikslas – padėti visiems Lietuvos gyventojams išmokti saugiai ir atsakingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Tai daryti geriausiai su savo aplinkos žmonėmis, todėl projekto veiklos ir orientuotas į vietos bendruomenes.

„Ankstesnė mūsų patirtis parodė, kad iki šiol skaitmeninėmis technologijomis nesinaudojantiems ar minimaliai jomis besinaudojantiems žmonėms sunku pradėti tai daryti. Tad labai gerai, jei šalia būtų žmogus, kuris pakviestų į mokymus, į kurį būtų galima kreiptis pagalbos ar patarimo. Šiuo tikslu ir kviečiame jungtis į projektą skaitmeninius lyderius“, – sakė projekto partnerio, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Pirmą kartą terminas „skaitmeninis lyderis“ paminėtas 2009 m., kai Jungtinėje Karalystėje pirmąja skaitmenine lydere tapo Martha Lane Fox.  2012 m.  ji paskelbė „Race Online“ kampaniją, kuria siekė paskatinti 8–10 mln. žmonių pradėti naudotis internetu ir tokiu būdu mažinti socialinę atskirtį. Siekiant šio tikslo buvo kuriamas bendruomenių skaitmeninių lyderių tinklas, kurio užduotis – padėti bendruomenės nariams pradėti naudotis internetu.

Panaši veikla laukia ir skaitmeninių lyderių Lietuvoje. Jie informuos savo bendruomenę apie vykstančius projekto renginius, mokymus, pakvies juose dalyvauti, padės užpildyti paraišką bendruomenių įtinklinimo konkursui, skatins bendruomenės narius tobulinti skaitmeninius įgūdžius.

Šiuo metu dalyvauti projekte jau užsiregistravo apie 600 skaitmeninių lyderių iš visos Lietuvos. Susitikimus su jais organizuoja projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda – asociacijos „Langas į ateitį“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovai. Norintieji tapti skaitmeniniais lyderiais, bet nespėję to padaryti, dar gali registruotis svetainėje prisijungusi.lt

Plačiau apie projektą: www.prisijungusi.lt

Eva Tombak - redaktorė, žurnalistė, rašytoja, jogos mokytoja, keliautoja - užsuko į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką pabendrauti su skaitytojais. Keturių knygų autorė alytiškiams pristatė naujausiąją - teorinį ir praktinį vadovą, kaip atpažinti, bendrauti ir tildyti savo minčių žvėrelius. Intriguojantis šio leidinio pavadinimas „Minčių žvėrynas“ į renginį priviliojo beveik vien moterišką auditoriją.

„Kas aš esu? Kas yra mano mylimas bjaurusis „aš“? – savo knygoje klausia Eva Tombak ir čia pat bando rasti atsakymą: - Anksčiau išdidžiai pabrėždavau, kad esu trijų vaikų mama. Vėliau susigėdau – vaikų negalima savintis, jie nėra mano aksesuaras, nėra „aš“ sudedamoji dalis... Ar tai, kad esu ištekėjusi beveik 33 metus, paverčia mano „aš“ žmona?.. Ar mano „aš“ būtų kitas „aš“, jei būčiau vienišė?.. Gimiau 1959-aisiais. Tačiau amžius nenusako, neapibrėžia mano proto, fizinės būsenos, gyvenimo kelio. Aš nepasensiu, kol priimsiu naujas patirtis ir tęsiu pažinimą... Dvidešimt metų tapatinausi su savo leidžiamu žurnalu „Ieva“, man atrodė, kad „Ieva“ – mano „aš”. Kai „Ieva“ bankrutavo, maniau, kad gyvenimas baigėsi, aš mirštu. Bet vis dar esu, toliau rašau, tik daugiau su tuo, ką parašau, nesitapatinu.“

Eva Tombak, nuolat skaitanti daugybę knygų, jų turinį „perleidžianti per save“, apmąstanti ir įvertinanti, savo pačios knygas vadina filosofiniu pliuralizmu.

„Labai bijau kelio, kuris tinka visiems. Jeigu kas pasakys, kad štai – kelias, kuris tinka visiems, aš tikrai juo neisiu. Tai – ne mano kelias. Netikiu, kad egzistuoja kelias, tinkamas kiekvienam. Mes kiekvienas turime kelią, kuriame esame. Ir jis tikrai nėra nei blogesnis, nei geresnis už kelius, kuriais eina kiti“, - taip reginyje susirinkusiai publikai savo mintis dėstė rašytoja.

Atskleidusi dalį savo gyvenimo filosofijos, Eva nesiėmė jos piršti kitiems. Ji skatina kurti klausimus ir nebijoti suvokti, kad neturime atsakymų į juos.

„Reikia stengtis kuo mažiau vertinti. Deja, esami įstatymai mus verčia vertinti. O juk gyvenimas yra nuolatinis balansavimas tarp chaoso-laisvės ir disciplinos-teroro“, - sako Eva Tombak.

Susitikimas bibliotekoje netruko prabėgti. Žavioji viešnia alytiškių galvose pabudino dienos pabaigoje jau kiek prisnūdusius „minčių žvėrynus“.

„Mūsų protas knibžda it skruzdėlynas, kiekvienas per parą patiriame apie 50-70 tūkst. minčių. Aš – minčių medžiotoja, man patinka minčių judėjimą stebėti. Kiekvieną dieną mokausi matyti, kas jau atgyvenę, o ką reikia žadinti ar dresiruoti“, - teigia Eva Tombak.

Kaip žinia, beveik kiekvieną iš mūsų aplanko įkyrios, ramybės neduodančios mintelės: „tau nepavyks“, „tu apsijuoksi“, „tau gausis blogiau nei kitiems“. Nesugebėjimas jų atremti kartais nuslopina mūsų siekius. Išvykdama iš Alytaus Eva Tombak visiems palinkėjo sugebėti nutildyti savo vidinį cenzorių, nes jis yra tai, kas mums labiausiai trukdo gyventi.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Ketvirtadienį į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką skubėjo alytiškiai nuožvarbų nurausvintais veidais. Čia įvyko susitikimas su žurnalistais ir rašytojais Jurga Jurkevičiene ir Pauliumi Jurkevičiumi bei jų naujausios knygos „Romanas su Italija: ketvirtis amžiaus Romoje - kaip viena diena“ sutiktuvės. Knygos autoriai pristatymo turą surengė būtent viduržiemį, kai itin įtaigiai skamba pasakojimai apie kiekviena gyvenimo minute ekspresyviai besidžiaugiančius italus, kasdienių jų pokalbių dramas ir komedijas, svilinančią popiečių kaitrą bei sodrų, iš kojų verčiantį espresso kavos aromatą.

Šeimyninis ir kūrybinis Jurkevičių tandemas vos prieš keletą dienų atvyko į Lietuvą iš saulės nubučiuotos Italijos. Šiame stiprių emocijų krašte Jurkevičiai yra ne tik tvirtai įsikūrę, bet ir sukaupę daugybę neįkainojamų gyvenimo patirčių - ir gerų, ir blogų.

J. ir P. Jurkevičiai – žurnalistai, rašytojai, gyvenimo gurmanai, kartu ar pavieniui yra išleidę aštuonias knygas vienaip ar kitaip susijusias su Italija - su niekuo nesupainiojama jos savastimi, skoniais, kvapais ir vaizdais. Paskutinis jų darbo vaisius - knyga „Romanas su Italija“. Anotacijoje rašoma, jog šis leidinys - lyg keturiomis rankomis sugrota Domenico Scarlatti sonata – parašyta moters ir vyro, todėl tie patys itališko gyvenimo epizodai pateikiami visiškai skirtingai. Knygoje - istorijos apie tai, ką reiškia Italijoje būti donna, moterimi, auginti ir leisti į mokyklą vaikus, apie vyriškas laimės paieškas Palerme ir susidūrimus su priešingų politinių pažiūrų atstovais, apie tai, kas yra popietės miegas pisolino ir kas nutinka jo nepaisantiems, daug kitų įvykių ir kelionių po Apeninus – visa tai papasakota su šmaikščia ironija.

„Negalvokite, kad ši knyga yra vien panegirikos tai šaliai. Anaiptol taip nėra. Mes nenorėjome tokios knygos, kurioje dangus žydrutėlis, apelsinai patys krenta į burną ir pilna italų, kurie labai gražiai asistuoja kiekvienai moteriai. Romane pulsuoja aistros. Tai – visų pirma, meilė. Bet itališka meilė neegzistuoja be neapykantos. Mūsų santykių su šita valstybe kreivėje – meilės dienos, neapykantos dienos, žiaurios neapykantos dienos... ir vėl viskas iš pradžių“, - knygos pristatyme kalbėjo P. Jurkevičius.

„Italija arba labai patinka, arba labai nepatinka. Ypač Roma“, - vyrui pritarė J. Jurkevičienė.

Knygos bendraautoriai teigia, jog svečioje šalyje nepakanka tik apsilankyti ir nusifotografuoti prie architektūros įžymybių. Pasak jų, nepabendravus su žmonėmis, neįmanoma pajusti ir šalies.

„Italija – tai šalis, kuri iš tavęs ištraukia dūšią – arba sukelia pyktį, arba iššaukia meilę visam gyvenimui“, - teigia J. Ir P. Jurkevičiai.

Na o jūs? Ar jau užmezgėte romaną su Italija? Jeigu ne – pats laikas užsiplikyti puodelį juodos kaip degutas kavos, susirangyti prie radiatoriaus ir atsiversti naują knygą ryškiomis spalvomis trykštančiu viršeliu - „Romanas su Italija: ketvirtis amžiaus Romoje - kaip viena diena“.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytojams atverta vienos iš jautriausių dailės sričių - akvarelės - paveikslų paroda. Švelnios pastelinės tapybos darbų spalvos – tikra atsvara viduržiemio pilkumai ir atšiaurumui.

Nenuilstantis akvarelės meno puoselėtojas Alytuje – dailininkas Benjaminas Jenčius - tęsia tradiciją pristatyti savo mokinių darbus visai bendruomenei. Jau beveik penkerius metus Alytaus dailiųjų amatų mokykloje rengiantis akvarelės kursus suaugusiems, kantrusis mokytojas subūrė visą ratą šios subtilios tapybos technikos entuziastų Alytaus mieste, rajone ir už jo ribų.

Parodoje eksponuojamus darbus nutapė savo vidines kūrybines galias išlaisvinusios moterys: Giedrė Lisovska, Vaiva Danilova, Gabija Ruplėnaitė, Aušra Deltuvienė, Liudmila Kuznecova, Jurgita Tamulienė, Laima Elsnerienė, Jurgita Dekerienė, Roma Dimšienė, Diana Vaitkevičienė, Danutė Bulsienė. Mokytojas Benjaminas Jenčius prasitarė, kad jo kuruojamus akvarelės kursus lankė ir vienas vyras, kuris šįkart savo darbų viešam eksponavimui patikėti neišdrįso.

Nors darbų autorės nedrąsiai žvilgčiojo viena į kitą ir teigė, jog jų kūriniai netobuli, tačiau jų mokytojas Benjaminas Jenčius atitarė, jog matąs didelį progresą ir potencialą.

Pristatydamas parodą Benjaminas Jenčius padėkojo bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei, kad parodas nuolat priima į savo erdves. Anot akvarelės meistro, biblioteka yra tarsi šventoji vieta – antra po bažnyčios. Demokratiškoje aplinkoje, jaukioje knygų apsuptyje įkurdintos akvarelės visada sulaukia lankytojų dėmesio – prie paveikslų stabteli net ir labiausiai skubantys.

Maloniai kviečiame apsilankyti Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Akvarelės darbų parodą bus galima apžiūrėti iki vasario 15 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo bibliotekininkė Rasa Armanavičienė organizavo renginį „Pažink save“, kurį vedė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė ir įstaigos direktorė. Į renginį buvo pakviesta VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro tėvų savipagalbos grupė. Renginio tikslas – ne tik patikrinti žmonių sveikatą, bet suteikti jiems konkrečių žinių, kaip gali pagerinti savo sveikatą. Biuras naudodamas modernias šiuolaikiškas kūno analizės svarstyklės, labai dažnai matomas dietologų kabinetuose, atliko kūno sudėties analizę. Kūno sudėties analizės aparatu galima nustatyti ne tik kūno svorį, bet ir raumenų ir riebalų masę, riebalų procentinę išraišką, baltymų, mineralų, vandens kiekį (bendrą ir atskirai esantį ląstelėse ir tarp jų), pilvo riebalų kiekį,  juosmens ir klubų santykį bei kitus sveikatą atspindinčius rodiklius. Niekada negalime spręsti apie savo sveikatos būklę tik pagal išvaizdą arba kūno svorį. Net ir labai lieknas žmogus, gali turėti per daug pvz. vidinių riebalų, kurie yra kur kas pavojingesni negu išoriniai riebalai. Kūno analizės duomenys yra nepakeičiamas įrankis, kuriuo naudodamasis biuro specialistas duoda kiekvienam žmogui individualius patarimus dėl gyvensenos, fizinio aktyvumo, mitybos, rekomenduoja reikiamą kalorijų kiekį. Renginio metu vyko teminė knygų, susijusių su žmogaus sveikata, dietomis, mityba paroda.

Rūpinkimės savo ir kitų sveikata, juk sveikas, fiziškai aktyvus, žvalus ir energingas žmogus pats geriausias pavyzdys kiekvienam.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Sausį Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas...“ sutiktuvės. Pasak autoriaus, knyga atsirado ne dėl R. Vanagaitės ažiotažo, o dėl rastų partizanų vado palaikų ir galimybės juos tirti. Arvydas Anušauskas ieškojo dokumentų, kurie paneigtų R. Vanagaitės kaltinimus, ir rado juos.

Arvydas Anušauskas – istorikas, publicistas, LR Seimo narys. Dvidešimt keturių knygų autorius ir bendraautorius, keturiolikos dokumentinių filmų scenarijų autorius. Pastaraisiais metais parašė bei išleido šias knygas: „Teroras“, „KGB. Visiškai slaptai“, „Lietuvos žvalgyba“, „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“, „Prezidento žvalgas – du gyvenimai“.

Naujausia Arvydo Anušausko monografijoje „Aš esu Vanagas...“ kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai.

Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo ir veiklos istorija net ir dabar, praėjus daugybei metų po jo mirties, nėra plačiajai visuomenei išsamiai išaiškinta, trūksta viešai prieinamos istorinės medžiagos apie kai kuriuos jo gyvenimo laikotarpius. Tačiau neabejotinai galima teigti, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas – neeilinis lyderis, turėjęs esminės įtakos XX a. Lietuvos istorijai. Apraizgytas tariamų bendražygių intrigomis ir netesėtais pažadais iš Vakarų, partizanų vadas, nors ir puikiai suprasdamas situacijos beviltiškumą, nepasidavė iki pat tragiškos gyvenimo baigties – atliko prisiimtus įsipareigojimus iki galo, su maksimalios pastangomis, taip, kaip tik galima geriausiai. Veiksmų prasmingumą jis iškėlė aukščiau už rezultato neabejotinumą.

Alytiškiai knygos „Aš esu Vanagas...“ autorių pasitiko pilnutėlėje bibliotekos salėje. Akivaizdu, kad Adolfo Ramanausko-Vanago vardas vis dar sujudina kiekvieno iš mūsų jautriausias emocijas, vėl ir vėl priverčia pasitikrinti pamatines vertybes.

Knygos „Aš esu Vanagas...“ siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats nebegalėjo aprašyti. Tai buvo 1950-1957 metai, kuomet jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo, stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose. Aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų – užminuotų siuntinių, specialių preparatų, agentų smogikų naudojimas. Ištiriamas Vanago 1956 m. spalio 12 d. suėmimo ir kankinimo epizodas, nustatomi penki asmenys galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkus teisminės medicinos, psichiatrijos, archeologijos, antropologijos, kriminalistikos ekspertus išaiškinamos KGB klastotės. Atskleidžiama asmeninė įkalinto A. Ramanausko dvikova su KGB, kai reikėjo atlaikyti ir bandymus kompromituoti, ir atsispirti melui.

Šiam tyrimui perskaityta ir panaudota dešimt tūkstančių dokumentų lapų. Į pasakojimą įtraukiama ir iki šiol visai nepelnytai nuošalyje buvusi jo žmonos Birutės Mažeikaitės – Ramanauskienės istorija. Tai padėjo atsakyti į klausimus, kodėl ji 40 dienų nepratarė nei žodžio, ką iš tiesų slėpė abu Ramanauskai. Atskleidžiami ir 1992-2015 m. vestos Ramanausko kankinimo bylos tyrimo užkulisiai.

Kelių šimtų puslapių knyga papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su A. Ramanausko-Vanago dukra.

Susidaro įspūdis, tarsi A. Ramanausko-Vanago gyvenimas nebuvo sąmoningai orientuotas į lyderystę. Galima daryti prielaidą, kad šiam žmogui tiesiog į vieną vietą sukrito trys lemiamos likimo kortos: įgimti plataus spektro gabumai, istorinės aplinkybės ir neeilinis darbštumas, besiekiant savo idealų.

Pasak knygos autoriaus Arvydo Anušausko, istorija įrodo, kad kiekvienas herojus yra iš kūno ir kraujo, turintis jausmų ir emocijų, išgyvenantis nevilties akimirkas ir klystantis. Ir kad net pasitinkantis jam skirtą lemtį iki paskutinės akimirkos gali savais būdais kovoti už tai, kas tuo metu jam buvo svarbiausia – mylimos žmonos ir dukros ateitį. Ir Lietuvą. Perskaitę knygą supras viena – kaip sunku buvo būti Vanagu...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Sausio 7 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Ineta Dockienė ir Vida Vaivadienė pristatė koliažų parodą „Netikėtumai“. Mama ir dukra spalvingus koliažus gamina karpydamos senus žurnalus, taip prikeldamos antrines žaliavas naujam gyvenimui, o gautu rezultatu pradžiugindamos draugus ir pažįstamus. Talentingos moterys ne tik pristatė parodą, bet kartu su susirinkusiais Vaikų bibliotekos skaitytojais kūrė gėlių koliažus bei eilėraščius iš čia pat iškarpytų žodžių.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda ir sausį pasirodysiantis albumas „Saulės ratu. Lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos“.

Knygoje „Saulės ratu“ atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos kalendorinės šventės. Joje panaudota medžiaga, kurią V. Daraškevičius pradėjo kaupti dar 1970-aisiais, tad kai kurių švenčių nuotraukose galima atsekti ir šventės plėtrą, jos kaitą laiko bėgyje. Knygoje pristatomos šios šventės:  Kalėdos, Trys karaliai, Verbos, Velykos, Sekminės, Žolinė, Užgavėnės, Atvelykis, Sekminės, Vėlinės (Ilgės), Perkūno diena, Pavasario lygiadienis, Jorė, Mildos šventė, Rasos, Žolinė, Rudens lygiadienis, Blukio šventė.

Švenčių aprašymus leidiniui parengė geriausi Lietuvoje šių temų žinovai: profesorius Libertas Klimka, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė, Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Alko vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas ir kiti. Katalikiškų švenčių aprašymų autorius - kunigas Pranciškus Čivilis, Babriškių ir Senosios Varėnos parapijų klebonas.

Į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atkeliavo devynių kalendorinių lietuvių švenčių fotografijos, kurios pasklido po skirtingas erdves. Albume švenčių bus kur kas daugiau, nes ten bus atspindimos ir katalikiškos šventės.

Parodos atidaryme Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dalyvavo Alytuje gyvenantis pagrindinis albumo leidybos rėmėjas Ze Run Long, Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“, Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų herojai, kolegos ir kiti.

„Alytus – mano vaikystės ir jaunystės miestas. Čia aš baigiau mokyklą. Šią parodą surengiau bibliotekoje, kuri pavadinta buvusio mano klasės draugo Jurgio Kunčino vardu. Parodą skiriu tėčio atminimui, mat šiemet - jo 100 metų sukaktis“, - renginyje atviravo Vytautas Daraškevičius.

„Lietuviai daug ko pavydi vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių šalių žmonėms – aukštesnio  pragyvenimo lygio, gerų atlyginimų, didelių pensijų… Bet yra sritis, kuria mes galime pagrįstai didžiuotis. Tai turtingas dvasinis paveldas, mūsų senieji papročiai. Bene geriausiai jie atspindimi kalendorinėse šventėse. Kai kurios jų iš seno švenčiamos Lietuvoje. Gi daugelis jau buvo nuėjusios užmarštin, bet pastaraisiais dešimtmečiais jas pavyko atkurti ir jos vėl tapo mėgiamomis“, – sako V. Daraškevičius.

Fotografijų paroda „Saulės ratu. Lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos“ bibliotekoje veiks iki sausio 15 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Gruodžio 17 dieną Jotvingių gimnazijos III a klasės mokiniai vedė intelektinį žaidimą „Ar žinai...?“. Šio žaidimo tikslas: baigti Šimtmečio renginių ciklą ir suteikti galimybę mokiniams atsiskleisti netradicinėse pamokose. Renginys vyko Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale. Žaidimo metu buvo integruota daugiau nei keturi mokomieji dalykai: chemija, fizika, tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas lietuvių kalbai ir literatūrai bei istorijai. Tai buvo paskutinis Šimtmečio ciklo renginys. Pirmasis vyko vasario mėnesį,  tada buvo aptariamos svarbiausios Lietuvos asmenybės (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ). Jų dėka ir šiandien turime kalbą, laisvę bei tradicijas. Šiuose renginiuose didžiulis dėmesys buvo skirtas būtent Vincui Kudirkai, Lietuvos himno autoriui.

Intelektinio žaidimo moderatoriai ( III a klasės mokiniai – Julius Janulevičius, Ignė Labulytė, Raminta Ramanauskaitė, Gintarė Kubiliūtė, Mantas Baranauskas ir Ieva Kumiščiūtė) parengė įdomių užduočių. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja S. Žebuolienė ir istorijos mokytoja A. Džiautienė kuravo visą veiklą. Viktorinos dalyviai buvo II a klasės mokiniai, kuriems puikiai sekėsi. Dalyviai tvirtina, jog būtent tokios netradicinės pamokos jiems atrodo naudingos, reikalingos ir, žinoma, leidžia pabėgti nuo mokyklinės kasdienybės, o laikas leidžiamas gan  prasmingai. Mūsų organizuojamas renginys pritraukė ir žiniasklaidos dėmesį. Vos spėjus mums susiruošti, sulaukėme „Dzūkijos TV“ žurnalistų, kurie susidomėję stebėjo mūsų veiklą. Taigi, ne vienas dalyvis pasakė: „Daugiau tokių netradicinių pamokų kitoje erdvėje“.

Straipsnį parengė Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinė Ieva Kumiščiūtė

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatytas išskirtinis kolektyvinis autorių leidinys „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“.

Renginio organizatoriai skelbia: „Knyga skirta dailės mėgėjams, o ypač tiems, kuriems atrodo, kad dailės kritikos Alytuje nėra, dailės kritikams, kurių Alytuje (ar iš Alytaus) daug, bet jie apie Alytaus situaciją nieko nerašo, visiems, kuriems nesvetima kritika (netgi nebūtinai dailės), ir visiems, kuriems bet kokia kritika jau seniai pabodo.“

Leidinyje keliami esminiai tiek dailės kritikos siaurąja prasme, tiek kritinių praktikų platesne prasme klausimai. Gilinamasi į (dailės) kritikos morfologiją, etimologiją, skiriama dėmesio kalbos filosofijai, negatyviajai semiotikai. Kartu pateikiama ir analizuojama daugybė konkrečių pavyzdžių. Ši sutelktinė studija – kelių dešimtmečių Lietuvos dailės kritikos ir šiuolaikinio meno istorijos panorama.

Renginyje mentaliai (ne)dalyvavo daugybė knygos bendraautorių, kurių esybės buvo apibūdintos taip: 50 gyvų ir mirusių kritikų, transseksualinių, transanimistinių ir transnacionalinių fantomų, kolektyvinių vardų, vienasmenių organizacijų ir avatarų. Žinant, kad knygos turinys buvo pildomas virtualioje terpėje, kuri, kaip žinia, yra perdėm demokratiška, nekyla nuostaba dėl tokio „įvairaus plauko“ autorių kolektyvo. Knygos pristatymo renginyje dalyvavo ir du iš pirmo žvilgsnio gyvi leidinio autoriai: menininkas, menotyrininkas Kęstutis Šapoka bei menininkas, kontroversiškasis  kovotojas už/prieš meną Alytaus Dailės mokyklos direktorius Redas Diržys.

Taigi. Kas slypi knygoje įmantriu sudurtiniu pavadinimu „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“? Galbūt tarptautiniais žodžiais persunkti tekstai, suprantami tik specifinei žmonių grupei? O gal meno kritika, kurią lengvai perkrimstų net ir rožinių IKEA spintelių pirkėjai? Knygos anotacijoje teigiama: „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“ – tai parankinė knyga jauniems žmonėms, kurie buržuazinę kultūrą ir integralią jos dalį – meną – naudodami ir sunaikins. <...> Tai knyga visiems ir kiekvienam, kas nori radikaliai užsiimti kritika, beje, tokia, kuria remiantis, galima pradėti organizuotis gyvenimui.“

Knygą išleido AQUANSU Press (Alytaus kvantinės ir negatyviosios semiotikos universitetas). Partneris - Alytaus dailės mokykla. Rėmėja - Alytaus miesto savivaldybė.

Mielos akimirkos iš Pirmojo Alytaus bendruomenės narių floristikos parodos „Žiemos puokštė“ atidarymo. Kūrybingas ir darbščias moteris, sukūrusias nepaprasto grožio stebuklus, atvyko pasveikinti Domantonių seniūnaitijos seniūnaitė Gintarė Minsevičiūtė-Balynienė, draugai, kolegos, artimieji.

Pasigrožėti paroda Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale galima iki sausio mėn. 10 d.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius ir mero pavaduotoja Valė Gibienė pasveikino Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorę Giedrę Bulgakovienę, už profesionalų bibliotekos veiklos plėtojimą ir kultūrinės iniciatyvos įprasminimą, pelnius Geriausio Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų 2018 metų vadovo „Graikinio riešuto" apdovanojimą ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštais apdovanotas Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojas – Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėją Liną Rutkauskienę ir Informacijos ir kraštotyros centro vyriausiajai bibliografę Iloną Krupavičienę.

Alytaus miesto savivaldybės inf.

Gruodžio 11-osios rytas į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių atnešė daug staigmenų, geros nuotaikos, saldžių dovanų, netikėtų ir lauktų svečių.

Pirmasis į Vaikų biblioteką atskubėjo žinomas fotografas, mūsų bibliotekoje rengęs ne vieną parodą ir edukaciją – kaunietis Albertas Švenčionis. Saldžias dovanas ir nuoširdžius sveikinimus dovanojo ne tik nuo savęs, bet ir nuo poeto Gintauto Dabrišiaus.

Varpelių muzika, švelnia dainele bibliotekoje suskambėjo Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ „Drugelių“ ir „Širdučių“ grupių nykštukų balsai.

Į kūrybines dirbtuves susirinkusius pakvietė bibliotekos bičiulės, talentingos moterys – Alytaus Dainavos progimnazijos mokytojos Zina Bražinskienė ir Danguolė Stagniūnienė, lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtoja Laura Zdanavičienė bei karpinių virtuozė Irena Mažeikienė. Vaikai gamino kalėdinius žaislus, žibintus. O Vaikų bibliotekos darbuotoja Irma Šarkutė kartu su vaikais kūrė spalvingus šventinius atvirukus.

Įvairiaspalvę šventinę parodą įvertino dailininkas Kostas Poškus, linkėdamas šviesos ir kūrybiškumo. Pasišviesdami stebuklingais žibintais vaikai ieškojo ir surado Kalėdų nykštukų bibliotekoje išslapstytas dovanas. Visi kūrybinėse dirbtuvėse pagaminti žaisliukai, žibintai, atvirukai bus padovanoti globos namuose gyvenantiems žmonėms.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje metams palydėti skirto šventinio renginio metu įvyko Vilniaus regiono geriausio metų bibliotekininko konkurso „Riešutas“ apdovanojimų ceremonija. Joje padėkomis, nominacijomis ir prizais buvo įvertinti geriausi Alytaus ir Vilniaus apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojai.

Šiais metais „Riešuto“ konkursas buvo organizuotas jau trečiąjį kartą. Šis konkursas išryškina geriausius Alytaus ir Vilniaus apskričių viešųjų bibliotekų vadybos pavyzdžius, savo meistriškumu profesiją puošiančius specialistus ir komandinio darbo pastangomis pasiektus išskirtinius rezultatus.

Susumavus 2018 metais nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, rasta, kuo pasidžiaugti. Geriausio Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų 2018 metų vadovo „Graikinio riešuto“ apdovanojimas buvo įteiktas Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei už profesionalų bibliotekos veiklų plėtojimą ir kultūrinių iniciatyvų įprasminimą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštas Giedrei Bulgakovienei įteiktas už bibliotekos veiklų plėtojimą, atnaujinimą ir modernizavimą, iniciatyvumą, bendruomenės telkimą, aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą 25-erių metų darbo bibliotekoje proga.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštai įteikti ir dviem darbščiausioms Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojoms. Dokumentų komplektavimo ir katalogavimo skyriaus vedėjai Linai Rutkauskienei – už bibliotekos paslaugų plėtojimą, profesionalumą ir sėkmingą dokumentų komplektavimo politikos įgyvendinimą. Informacijos ir kraštotyros centro vyriausiajai bibliografei Ilonai Krupavičienei – už bibliotekos paslaugų plėtojimą, profesionalumą, įvairialypį ir kūrybišką indėlį į Alytaus kultūrinės atminties gaivinimo ir krašto pažinimo veiklą.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Jau aštuntą kartą akcija „Knygų Kalėdos“ po visą Lietuvą skleidžia žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime knygų Lietuvos bibliotekoms. „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti laukiamiausių knygų šalies bibliotekoms ir prisidėti prie skaitytojų svajonių išsipildymo. Kasmet vis pilnėjančios apskričių, viešųjų centrinių bibliotekų ir kaimo filialų, mokyklų bibliotekų lentynos ir gausėjančios skaitytojų gretos įrodė, kad lietuviai – skaitanti tauta. Tačiau šimtams žmonių visoje Lietuvoje tenka laukti eilėje, kad galėtų perskaityti norimą knygą.

Ilga, kartais net dešimčių skaitytojų, laukiančių vieno bibliotekos turimo populiarios knygos egzemplioriaus, eilė reiškia, kad norimą knygą gali tekti perskaityti tik po kelių mėnesių ar metų. Todėl šiemet akcijos draugai kviečiami dovanoti laukiamiausių knygų savo bibliotekai! Kiekviena akcijoje dalyvaujanti biblioteka skelbia sąrašą pačių reikalingiausių knygų, kurių ypač laukia skaitytojai. Padovanoję net ir vieną knygą iš Jūsų bibliotekos pateikto sąrašo, galite ne tik sutrumpinti eilę, bet ir padėti stiprinti skaitymo įgūdžius, gausinti skaitytojų gretas. Lietuvos šimtmečio proga stiprinkime skaitymo kultūrą – tai, kas mus lydėjo kelyje į laisvę.

Apsilankę svetainėje knygukaledos.lt rasite, kokių knygų labiausiai laukia bibliotekos. Apsidairykite – galbūt Jūsų namų ir akcijos partnerių – knygynų – lentynose esančios knygos yra laukiamos ir reikalingos kitame Lietuvos krašte? Turimą arba naujai nupirktą knygą galima nunešti iki savo bibliotekos arba palikti knygyne užrašius, kam ji dovanojama. Akcijos partneriai pasirūpins jos pristatymu skaitytojams!

Daugiau informacijos rasite svetainėje knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook“ @knygukaledos. Pasidalinkite gerąja patirtimi ir su kitais – papasakokite apie dovanojamą knygą socialiniuose tinkluose naudodami grotažymę #KnygųKalėdos.

Dovanokime laukiamiausių knygų šalies bibliotekoms. Kurkime akciją „Knygų Kalėdos“ kartu!

Akcija vyks iki sausio 6 dienos.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Reikalingiausių knygų sąrašas:
 
1. Harari, Yuval Noah. Sapiens : glausta žmonijos istorija.
2. Harari, Yuval Noah. Homo Deus : glausta rytojaus istorija.
3. Brown, Dan. Kilmė.
4. Sepetys, Ruta. Tarp pilkų debesų.
5. Nora Roberts. Karolinos mėnulis.
6. Kathryn Hughes. Raktas.
7. Balys Sruoga. Dievų miškas.
8. Michael Morpurgo. Karo žirgas.
9. Tan, T. Vakaro Miglų sodas.
10. Lundberg, Sofia. Raudona užrašų knygelė.
11. Jacobs, Ingeborg. Vilko vaikas.
12. Estés, Clarissa Pinkola. Bėgančios su vilkais.
13. Williams, John. Stouneris.
14. Janina Šeputienė. Makroekonomikos užduotys pratyboms.
15. Nijolė Bartalienė. Transporto logistikos uždavinių matematinis modeliavimas.
16. Ieva Meidutė ir kt. Logistikos uždavinių rinkinys.
17. Nijolė Galdikienė. Bendruomenės slauga.
18. Rūta Tamašauskienė. Vaigų globos institucija ir jos veiklos organizavimas.
19. Arvydas Šeškevičius. Paliatyviosios pagalbos teikimo namuose rekomendacijos.
20. Rūta Nadišauskienė. Gimdymas.
21. Neonatologija . Ilona Aldauskienė, Liudmila Antanavičiūtė, Rimutė Balnienė ir kt.
22. Asta Savanevičienė. Violeta Šilingienė. Projektų komandos ir lyderystė.