Gegužės mėn. 7 d. Pirmojo Alytaus bibliotekoje vyko popietė „Skaitysi – daug žinosi“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Jos metu knygai abejingų neliko nė vieno, knygas skaitėme visi: Piliakalnio progimnazijos pirmokai, jų mokytoja Violeta, bibliotekininkė Angelė. O kad vaikai skaitytų daug ir dažnai lankytųsi bibliotekoje - dovanų gavo skaitmeninį skaitytojo pažymėjimą.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Užsukite pasigrožėti originalia Lauros Zdanavičienės karpinių paroda

„Iš mano rankų – į Jūsų širdis“

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filiale.

Karpiniai bus eksponuojami visą gegužės mėnesį.

Į Lietuvos miestų, miestelių bei kaimiškų vietovių bibliotekas kovą ir balandį rinkosi gyventojai ne spaudos skaityti ar knygos grąžinti, tačiau dalyvauti skaitmeninio raštingumo mokymuose. Informacijos paieška, e. sveikatos paslaugos, saugumas internete – tai aktualiausios mokymų temos. „Atėjau į pradedančiųjų mokymus tikėdamasis, kad įgysiu trūkstamų kompiuterinio raštingumo žinių”, – savo lūkesčiais dalinosi senjoras Saulius Stanišauskas, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojas.

Skaitmeninio raštingumo mokymuose gali dalyvauti visi Lietuvos gyventojai, vyresni nei 18 metų. Jie skirti asmenims, neturintiems skaitmeninio raštingumo žinių bei tiems, kurie nori turimas žinias pagilinti ar atnaujinti. Mokymai vyks iki 2021 m. vasario.

Pradedančiųjų mokymų programa trunka 18 val. Jos dalyviai įgis pagrindinių naudojimosi skaitmeniniais įrenginiais (kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais) žinių ir įgūdžių, mokysis rengti tekstinius dokumentus, saugiai ir atsakingai naršyti internete, ieškoti aktualios informacijos, naudotis e. valdžios, e. verslo ir e. laisvalaikio paslaugomis, dalintis informacija bei bendrauti internetu su kitais.

Šiuo metu pradedančiųjų mokymus jau baigė daugiau kaip 1000 dalyvių visoje Lietuvoje. Paklausus Sauliaus, kaip jam sekėsi, ar mokymai atitiko lūkesčius, jis atsakė: „Mokymai buvo intensyvūs ir naudingi. Dabar teks skirti laiko savarankiškai pakartoti tai, ko mokiausi, ir bandyti pritaikyti įgytas žinias kasdieniame gyvenime”. Pasiteiravus Sauliaus, kokios papildomos temos jį domina, jis atsakė, kad ateityje norėtų sužinoti apie nuotraukų redagavimą, apie debesų kompiuteriją, tiesioginio bendravimo internetu programas.

Visi, norintys pagilinti skaitmenines žinias, kviečiami dalyvauti penkiose skirtingose 6 val. trukmės programose: „Būk aktyvus, unikalus ir verslus”, „Efektyvus laiko planavimas ir bendravimas”, „Atsakingas turinio skelbimas internete ir saugus naršymas”, „Inovatyvus savęs pristatymas” ir „Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis”. Išsami informacija apie kiekvieną programą skelbiama https://mokymai.vipt.lt/.

Dalyviams išduodami pažymėjimai, suteikiama mokomoji medžiaga.

Mokymai rengiami Lietuvos bibliotekose. Į juos galima registruotis telefonu 8(620) 20 961, e. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba atvykti į artimiausią biblioteką. Registracija į mokymus Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyksta tel. Nr. 8 603 67 269.

Tikimasi, kad pasibaigus šiam projektui, interneto naudotojų skaičius išaugs iki 87 proc., o elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų vartotojų dalis padidės iki 60 proc.

Šie mokymai – tai viena projekto „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ veiklų. Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes. Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Kaip ir kasmet, balandžio 23–29 dienomis visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Bibliotekininkai kvietė savo bičiulius, lankytojus, skaitytojus, skaitymo ir kitų šviečiamųjų ir lavinamųjų veiklų gerbėjus į renginius, naujų knygų pristatymus, konferencijas, diskusijas, filmų peržiūras, susitikimus su autoriais ir t.t.  Per 19-ąją nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekos siūlė pasinerti į kūrybinių ieškojimų ir atradimų pasaulį.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialas Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę užbaigė balandžio 30 dienos rytmetį koncertine  programa „Skambantis vabalų miestas“, kurią parengė Alytaus lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdytiniai ( priešmokyklinio ugdymo pedagogės Malvina Miškelienė, Vilija Verseckienė, meninio ugdymo pedagogė Milda Zorubienė).  Pasižiūrėti savo bendraamžių pasirodymo atskubėjo ilgamečiai bibliotekos bičiuliai -  Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ ugdytiniai, kuriuos atlydėjo auklėtoja Milda Urbanavičienė.

Vaikučiai greitai susibičiuliavo ir  kartu smagiai  sukosi šokio sūkuryje bei sutartinai traukė bendrą dainą apie įvairiausius atbudusius vabalus:  boružes, skruzdėles, bitutes, kamanes...

Smagu, kad biblioteka vienija visus bendroms smagioms veikloms - mažus, paaugusius, didesnius bei visai didelius, skaitančius ir nelabai knygas mylinčius, besinaudojančius informacinėmis technologijomis bei visus tuos, kurie jau suradę kelią į biblioteką ar dar tik beatrandančius bibliotekos lobynus.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Nacionalinės bibliotekų savaitės pabaigoje Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje Alytaus bendruomenei pristatyta žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę!“ ir surengta vieša diskusija su kultūrologu Vytautu Jonu Juška apie lietuvius bei lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje. Šis kultūrinis įvykis - Pasaulio lietuvių metams skirto žurnalistų projekto „Lietuviais esame mes gimę!“ dalis, tačiau abu renginio svečius į Dzūkijos sostinę atlydėjęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius suskubo ieškoti pakaitalų gal jau kiek neigiamą atspalvį įgavusiai „projekto“ sąvokai:

„Čia - ne projektas, o idėja, kuri tapo kūnu. Lilija ir Vytautas rado gerą vietą šiai idėjai – Alytaus miestą. Kaip sakoma, viskas prasideda nuo A...“

Žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotografijų parodą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje L. Valatkienė, naudodamasi archyvų nuotraukomis, sukūrė įdomius foto pasakojimus apie pirmąją lietuvių emigrantų bangą. Antrojoje dalyje – demonstruojamos autorės foto refleksijos, atspindinčios aplankytas vietas bei sutiktus žmones.

Lilijos Valatkienės fotografijos, vos įsikūrusios bibliotekos erdvėse, pritraukė lankytojų žvilgsnius. Autorė, alytiškiams pristatydama parodą „Lietuviais esame mes gimę!“, kalbėjo:

„Idėją sugalvoti buvo lengviau nei ją įgyvendinti. Pirmojoje, istorinėje, parodos dalyje įkomponuoti koriai simbolizuoja vienybę, darbščius žmones, bendruomeniškumą. Norėjosi lietuvius sujungti į korius, kad jie ten suneštų gėrį iš viso pasaulio. Dalis parodos skirta Vydūnui – norėjau atskleisti žmonėms jo kelionę. Dar viena parodos dalis yra skirta trečiajai išeivių bangai. Čia norėjau parodyti keletą menininkų, kuriuos gerai žinau, pažįstu asmeniškai. Žinoma, visko parodyti negali, bet stengiesi kalbėti ta metaforų kalba.“

Lilija Valatkienė – žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, jai suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo statusas. Šiuo metu menininkė dirba su keliais kūrybiniais projektais, skirtais Pasaulio lietuvių metams, skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos menininkus bei aktyviai dalyvauja parodose. Surengė 20 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

Susipažinusi su paroda ir jos autore, renginio publika netrukus sugužėjo į bibliotekos salę, kur pasiruošė įsiklausyti į Vytauto Jono Juškos minčių eigą. Paskaitoje-diskusijoje buvo keliamas klausimas, kiek pažįstame trečiąją emigruojančių lietuvių bangą, ir kiek mitų apie šį reiškinį yra sukurta. Paskaitoje buvo kalbama apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kūrimą, jos vystymąsi ir iššūkius, pristatyta ir Lietuvių Charta.

„Čia tokia tema, kuria galima kalbėti visą savaitę. Lietuvybės išlaikymo problematika yra labai gili. Man atrodo, yra dvi istorijos – Lietuvos valstybės ir mūsų tautos. Pasaulio lietuvių bendruomenė – tai mūsų valstybė užsienyje, – susirinkusiems kalbėjo V. J. Juška, – per 150 metų mes praradome 4 milijonus žmonių. Nei vienas iš jų nenorėjo savo valstybės palikti. Tam, kad suvoktume mūsų tautos migracijos dinamiką, turime įsigilinti į visą istoriją nuo pat pirmosios lietuvių emigracijos bangos.“

Vytautas Jonas Juška – dipukų kartos palikuonis. Jis gimė Jungtinėje Karalystėje.  1960 m. emigravo į Australiją. Baigęs Melburno Viktorijos universitetą, visą laiką skyrė visuomeniniam, kultūriniam bei politiniam darbui Australijos lietuvių bendruomenėje. Puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Macquarie universitete, rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba, rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problematiką, skaitė paskaitas Lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Vadovavo įvairioms Australijos organizacijoms. Į Lietuvą grįžo 2011 metais, atkūrė Lietuvos pilietybę. Šiuo metu puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis.

Renginį Alytuje ir tolimesnį turą per mūsų šalį Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su L. Valatkiene ir V.J Juška paskyrė ypatingai progai - 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių  bendruomenė. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIKas) paskelbė Lietuvių Chartą. Tai moralinis kodeksas, kuriame įsipareigota, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienytų visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siektų išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, ir remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Pasaulio lietuvių bendruomenė – tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. 2019 Pasaulio lietuvių bendruomenė jungia 45 šalių lietuvių bendruomenes ir lietuvius, kurie gyvena už Lietuvos ribų.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė teigė, kad šis renginys – puiki galimybė atskleisti tiesą:

„Tai – viena iš nedaugelio progų sužinoti ir patirti, kas gi yra ta išeivija, kur jos pradžia, kur jos pabaiga ir kodėl viskas yra būtent taip, o ne kitaip.“

Parodos „Lietuviais esame mes gimę!“ ir diskusijų kelias iš Alytaus toliau pasuks į kitus miestus – Kauną, Šiaulius, Klaipėdą ir Panevėžį.

Jūratė Čėsnaitė

Straipsnyje panaudota LŽS medžiaga

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Įsibėgėjo Nacionalinė bibliotekų savaitė. Ji alytiškiams atnešė dar vieną neeilinį patyrimą - Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytojams buvo pristatyta Sigutės Bronickienės grafikos darbų paroda. Personalinė menininkės darbų ekspozicija salėje bus eksponuojama iki gegužės 15 dienos.

Parodai menininkė atrinko dalį per paskutinius aštuonerius metus sukurtų kūrinių. Visi grafikos estampai atspausti ant dailininkės rankomis pagaminto popieriaus svirtiniu odos dekoravimo presu. Popieriaus formavimas, dažymas – kūrybinio proceso dalis, ne mažiau svarbi nei linoleumo raižymas. Grubiame popieriaus paviršiuje ryškiai ir išraiškingai atsiskleidžia reljefas, vos pakitus apšvietimo kampui, kiekvieną kartą sukuriantis vis kitokį šešėlių žaismą.

Grafikė, Kauno kolegijos Menų akademijos Dizaino studijų programos lektorė Sigutė Bronickienė kuria jau daugiau nei trisdešimt metų. Menininkės sukurti grafikos darbai buvo eksponuojami įvairiuose mūsų šalies kampeliuose ir už jos ribų: Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje, Lenkijoje, Latvijoje, JAV, Bulgarijoje, Australijoje, Japonijoje, Kroatijoje. Sigutės Bronickienės kūryba yra pastebima įvairiuose konkursuose ir yra pelniusi ne vieną svarbų įvertinimą.

Daug metų dirbusi knygų dizaino srityje, pastaruoju metu Sigutė Bronickienė paniro į širdžiai mielesnę „didžiąją“ grafiką.

„Mano intensyvi didžiosios grafikos veikla gal tik apie 10 metų tetrunka. Dabar aš darau absoliučiai tiktai tai, ką noriu. Svarbu, kad matyčiau prasmę ir jusčiau malonumą, – parodos pristatymo renginyje Alytuje atviravo menininkė, – Nesu parodų mėgėja. Jau mano tokia natūra – mėgstu vienatvę, mėgstu ramybę ir tas viešumas mane galbūt net vargina. Bet, matyt, ateina laikas, kai jau reikia tuos savo darbus ištraukti ir parodyti...“

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė į renginį susirinkusiems grafikos mėgėjams atskleidė parodos autorės sąsajas su Dzūkijos sostine:

„Alytiškiai puikiai pamena jos darbus, nes mūsų viešnia – mieloji Sigutė – yra dviejų pas mus vykusių konkursų laureatė. Jurgio Kunčino 70-mečiui skirtame konkurse jos labai įdomia savita technika atlikti darbai pelnė antrąją premiją, o pernai, ekslibrisų konkurse „100 mūsų laisvės vizijų“ mūsų viešniai vienbalsiai buvo skirta pirmoji premija. Sigutės kūriniai ne vieną kartą yra pelnę laurus ir kituose mažosios grafikos, ekslibrisų konkursuose. Sigutės darbai - tokie elegantiški, profesionalūs. Ne vieną jų mielai ir pati įsigyčiau.“

Vengianti siužetinių kompozicijų, Sigutė Bronickienė savo kūryboje labiausiai linksta į abstrakcijas. Subtilūs, skoningi jos grafikos darbai spindi harmonija. Ir tik grafiko duonos ragavęs žmogus gali suprasti tikrąją jos kūrybos „romantiką“ – sunkų fizinį darbą su presu, kur kiekvienas milimetrinis netikslumas gali nepataisomai sugadinti ilgo triūso vaisius, kantrų ir ilgą popieriaus gamybos procesą. O kur dar kūrybiški pasivaikštinėjimai su šuneliu, iš kurių namo parkeliauja visokios natūraliai rūdžių pagraužtos nuoplaišos, vėliau tampančios kokio nors originalaus kūrinio dalimi...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Šį kartą visos ėjome į susitikimą liūdnokos, supratę, kad kalbėsime apie baisius dalykus. Bet visoms A.Šlepiko romanas „Mano vardas-Marytė“ labai patiko, paliko gilų įspūdį. Beveik visos, perskaitę pirmuosius puslapius, padėjo knygą ir leido toms baisioms mintimis susigulėti, o tada perskaitė ją vienu atsikvėpimu. Tai tikrai ne laisvalaikio skaitiniai... Tačiau ją tikrai reikėtų perskaityti kiekvienam žmogui, paskendusiam kasdienybės rutinoje, smulkmenose, juk gali ateiti tokia akimirka, kai sugrius mūsų ramus pasaulis, kai viskas bus persmelkta baimės, nežinomybės. Juk kiekviena akimirka gali būti paskutinė...

„Mano vardas – Marytė“ – šokiruojanti knyga, įvairiapusiškai supažindinanti su viena iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ padėtimi. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką Marytės vardą, ir jos šeimos išgyvenimai atskleidžia daugelio pabėgėlių baisų likimą ir gyvenimo sąlygas. Vokiečiams pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių moterys ir vaikai gyveno tragiškomis sąlygomis: moterys savo vaikus siuntė kitapus Nemuno, kur buvo duonos, arba išmainydavo juos į pusmaišį bulvių, nes vaikų juk ne vienas, o prasimaitinti reikia... Didžiausias lobis – rusų karių išpilamos maisto atliekos, sušalusių bulvių lupenos. Į namus, kuriuose anksčiau gyveno vokiečiai, kėlėsi rusų šeimos, išmesdamos namų šeimininkus kaip šiukšles, vos su keliais šiltesniais skudurais, kuriuos dar spėdavo nugriebti. Geriausia vieta, į kurią galėjai įsikelti – kiaura kaip rėtis malkinė.

Verti knygos lapus ir tiesiog baisiesi, kaip nežmoniškai buvo elgiamasi su pralaimėjusia puse... Mirtis to meto žmonėms buvo kasdienybė. „Begaliniuose pūgos laukuose mainosi keisti siluetai, sniegas šoka ir dūksta, nešiojamas vėjo, pro baltus pūgos potėpius retkarčiais išryškėja kapinės, temsta, moterų ir vaikų figūros – tarytum siūbuojančios vėjyje šmėklos...“ Romanas tarytum pulsuoja dar neišsisklaidžiusiu karo siaubu, iškreiptomis vertybėmis, mirties, kuri pasidaro tokia paprasta ir kasdieniška, alsavimu. Pakelėse – vieni lavonai, kurie visai susimaišė su gyvaisiais, todėl jau nieko nebestebina. Bene labiausiai iš visos knygos sukrečia epizodas, kuriame parodomas nebeatitaisomai suluošintas vaiko mąstymas, darantis jį nejautrų netgi mirčiai: „Renatė, kad būtų drąsiau, įsilipa pas mirusiąją į lovą, prisiglaudžia prie jos ir tyliai niūniuoja, save drąsindama“.

Jau pati knygos forma  – pasakojimas, sulipdytas iš nedidelių fragmentų – labai nekasdieniška, intriguojanti, moderni. Kai kurios ištraukos iš jo išplaukia tarsi savarankiškos miniatiūros, o kai kur tekstas kone supanašėja į lyriką, taip nori nenori atskleisdamas poetišką autoriaus prigimtį. : „...visos dienos – tik viena didelė, begalinė juoda praradimo diena, viena didžiulė kapo duobė“. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kuo šio romano idėja yra intriguojanti, svarbi, novatoriška. Turbūt tuo, kad joje susipina žmogiškumo ir žvėriškumo nuoplaišos (autorius periodiškai naudoja žmogaus-vilko palyginimo motyvą), dabartis susiduria su praeitimi, o žiaurumas ir agonija žengia koja kojon su meile ir pasiaukojimu. „Karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie – tarp pralaimėjusių, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės – jų motinos. Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs. O jie – tik vaikai...“

Sekantį susitikimą diskutuosime apie H.Boyd romaną „Ketvirtadieniai parke“.

Knygų klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko Aldonos Ruseckaitės knygos apie Salomėją Nėrį sutiktuvės. Biografinį romaną „Padai pilni vinių“ autorė pristatė alytiškiams kaip rizikingiausią savo kūrinį.

„Daug metų, kaip muziejininkė, buvau gan kategoriška Salomėjos advokatė, dabar supratau, jog kai kuriais atvejais buvau neteisi. Suvokiau, kad tiesą rasti yra labai nelengva, kad to prieštaringo laikmečio įvykiai ir veiksmai slepiasi po keliais sluoksniais, juos bedraskant skirsta pirštai... – atviravo Aldona Ruseckaitė. – Iš pradžių neplanavau šio teksto spausdinti, nes pajudinau pavardes ir asmenis, įvykius, įlindau į sudėtingas situacijas. Bet, antra vertus, pagalvojau – kol mes ramiai neišvalysime žaizdų, kol jų neapraišiosime, kol neištarsime garsiai nemalonių tiesų, mūsų praeitis tik pūliuos ir niekada neišgis...“

Poetė, prozininkė, biografinių knygų autorė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė knygoje „Padai pilni vinių“ atveria lietuvių poetės Salomėjos Nėries gyvenimą. Autorė siūlo tiesiog žmogiškai pažvelgti į vieną talentingiausių Lietuvos poezijos kūrėjų, kurią taršė ir nepalankios istorinės sąlygos, ir asmeniniai išgyvenimai. Ką reiškė tuomet būti vienai iš nedaugelio moterų tarp daugybės rašytojų vyrų?..

Romaną „Padai pilni vinių“, kaip ir kitas biografines knygas, Aldona Ruseckaitė parašė preciziškai išnagrinėjusi pluoštus informacinės literatūros, laiškų, dokumentikos, archyvų medžiagos, apvažiavusi nemažai vietų ir pabendravusi su daugybe žmonių. Knygoje autorė koncentruojasi į sunkiausią Salomėjos Nėries gyvenimo laikotarpį: nuo 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, iki 1945 m. liepos 7 d., kai Salomėja iškeliavo į amžinybę.

„Jutau, kad truputį veliuosi į politikos istoriją. Norėjau atskleisti visą tiesą, nieko neslėpdama“, – knygos pristatymo renginyje pasakojo Aldona Ruseckaitė.

Autorė teigė, kad Salomėja Nėris karo metais papuolė kaip drugelis į tinklą ir nieko negalėjo pakeisti, tačiau, kita vertus, ji nebuvusi tyki, su viskuo susitaikanti mergaitė.“

Dabar, begyvenant demokratinėje valstybėje, bežiūrint iš laiko perspektyvos ir turint po ranka visus istorinius faktus, mums bepigu lengvai susidaryti nuomonę. Tačiau visada pravartu pažvelgti į platesnį kontekstą ir jokiu būdu nedaryti išvadų pagal vienintelį šaltinį.

Simboliška, jog vos prieš metus, praeitą pavasarį, Alytaus rajono Daugų miestelyje besidriekianti Salomėjos Nėries gatvė buvo pervardyta Sofijos Smetonienės vardu. Rajono tarybos nariai tam pritarė vieningai, be svarstymų ir komentarų.

Salomėja Nėris – geniali poetė ir tuo pačiu sudėtingas, kupinas prieštarų žmogus. Sunkiausiais savo gyvenimo metais ji parašė pačius geriausius savo eilėraščius. Tačiau talentas ir pažiūros yra du skirtingi, vienas kito nepaneigiantys, dalykai.

Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą „Padai pilni vinių“ autorė Aldona Ruseckaitė, pateikdama daugybę archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.

Knygos pristatymo renginyje S. Nėries poeziją skaitė ir knygos autorę kalbino bibliotekos renginių vedėja Leokadija Sušinskaitė. Muzikos kūrinius pianinu atliko Jaunimo centro jaunoji atlikėja Beata Jarmalavičiūtė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Lakoniškoje Šaulių namų apybraižoje rašoma:

„1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.“

Dabartiniai praeiviai, nerūpestingai įsisupę į „čia ir dabar“ būtį, vargu ar susimąsto, jog šio Alytui daug reiškiančio pastato sienos mena tokią įvairialypę istoriją. O juk įvairiausiais laikais šioje kultūrine gyvybe tryškusioje erdvėje mezgėsi pažintys, skleidėsi talentai ir kunkuliavo veikla. Tam, kad Šaulių namų istorinės užmaršties užkaborių neužklotų menamos dulkės, puikiai pasitarnavo balandžio 15 dieną čia įvykęs neeilinis kultūrinis sambrūzdis „(Ne)pamatuoti kultūros pamatai. Atminties tiltai“. Pasaulinei kultūros dienai skirtas Alytaus miesto kultūros ir meno darbuotojų vyksmas ne tik atnaujino blausias prisiminimų nuotrupas bet ir pripildė gyvybe visas Šaulių namų kertes bei išorės prieigas.

Vos pasukus Šaulių namų link, visus pasitiko sriuba su „smetona“. Čia pat su fotografu Stasiu Šmigelsku buvo galima pasidaryti retro asmenukę, pasiklausyti kultūrai skirtos salvės, o prie šių istorinių namų rymančio fontanėlio – hipiškos poezijos. Šaulių namų hole buvo galima apžiūrėti čia vykusių renginių ir plakatų parodą, primenančią „kultūrnamio“ veidus ir vardus.

Kultūrinį vyksmą praturtino improvizuota Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitykla „Lektūra iš palėpės“. Joje buvo galima susipažinti su retro paroda iš bibliotekos kraštotyros fondų, o muzikiniame kampelyje – pasiklausyti 7-8 dešimtmečio dainų iš asmeninės Arvydo Kinderio vinilinių plokštelių kolekcijos.

Skaitykloje veikusiame prisiminimų kampelyje buvo ypač laukiami Alytaus rajono kultūros namuose dirbę ar saviveikloje dalyvavę kultūros veteranai, pageidautina, nešini nuotraukomis, menančiomis tuometinę veiklą. Pasidalinti savo prisiminimais čia kaip tik ir atkako kultūros šviesuolė Aldona Balalienė, Alytaus rajono kultūros namuose beveik trisdešimt metų dirbusi Liaudies teatro režisiere.  Per tuos metus sukurta daugybė spektaklių pačiai įvairiausiai auditorijai: vaikams, jaunimui, senjorams, poeziją dievinantiems ir  mylintiems istorinį teatrą, komedijos ir dramos, farso ir tragedijos žinovams, masinių renginių lauko erdvėse ir kamerinio teatro gerbėjams. Dalyvauta pačiuose įvairiausiuose teatrų festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą Alytaus liaudies teatras tapo laureatu.

Skaitykloje mielai laiką leido tiek jaunas, tiek senas. Vieni apžiūrinėjo originalų rekvizitą, kiti suko galvas, bandydami atsakyti į bibliotekininkių sumanytos viktorinos klausimus. Smalsius pirštelius viliojo Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje saugoma lektūra: sovietmetį menantys trapūs 1955 metų „Komunistinio rytojaus“ puslapiai ir knygos, išleistos dar tarpukario Lietuvoje.

Dažno užsukusiojo vidun žvilgsnį patraukė Alytaus rajono kultūros namų kūrybinės veiklos istoriją pasakojanti fotografijų paroda. Joje šmėžavo įstabių asmenybių – pedagogo, kultūros darbuotojo Valentino Kirlio, mokytojo, artisto, režisieriaus, ilgamečio agitbrigados „Sprigtas“ vadovo Domininko Dabriškos, mokytojo, kompozitoriaus Juozo Karpavičiaus, choro „Putinas“ vadovo Jono Vytauto Pavilonio ir kitų – siluetai.

Kultūros diena prabėgo turiningai ir šurmulingai. Bendras vyksmas apjungė praeitį ir dabartį, jaunimą ir brandžiąją kartą, miesto praeivius ir kultūros darbuotojus. Kiekvienas išėjo nešinas kokia nors nauja mintimi.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veikia įspūdinga ir informatyvi kilnojamoji fotografijų paroda, skirta mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui – „Lietuvių Šveicarija“. Kelionę po Lietuvą pradėjusi dar 2016 m. liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, paroda po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas tebekeliauja iki šiol.

Užsienyje gyvenantys lietuviai visais laikais telkėsi į bendruomenes, puoselėjo lietuvybę ir  teikė pagalbą toli pasilikusiai tėvynei. Mūsų išeivijos pastangos atkurti ir stiprinti Lietuvos valstybę, puoselėti gimtąją kalbą, tradicijas bei skleisti žinią apie lietuvių šviesuolius, nors ir sunkiai skynėsi kelią, tačiau dažniausiai be atsako nelikdavo.

Mažoje bet atkaklioje Šveicarijos lietuvių bendruomenėje bendrai veiklai yra susijungęs 160-ties ten gyvenančių aktyvių lietuvių branduolys. O iš viso šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei du tūkstančiai mūsų tautiečių, įsikūrusių šioje svetingoje kalnų šalyje.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, vos atkeliavusi į Dzūkijos sostinę, akimirksniu pavergė alytiškių širdis. Parodoje – dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių.

Parodos dalyviai: Diana Brunner, Eglė Dranevičienė, Danutė Gudauskienė, Ilona Katkienė, Vilma Kinčiūtė-Kern, Rita Meyer, Feliksas Ostapenko, Rimas Sukarevičius, dr. Lijana Tagmann, Laima Jokimaitė-Tikuišienė.

Parodos pristatymo renginyje kalbėjusi Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen pažėrė jautrių išeivijos gyvenimo faktų, atskleidusių lietuvybės stiprybę, atkaklumą ir gebėjimą per kartų kartas išsaugoti savo savastį Šveicarijos žemėje. Kiekvienoje fotografijoje spindi kuklūs bet nepaprasti lietuvybės stebuklai, kiekviename kadre slypi emocinga istorija. Parodos lankytojų įspūdį sustiprina įamžintų vaizdų aprašymai, kuriuos perskaičius, paroda suspindi vis kitoje šviesoje.

Prie fotografijų kolekcijos atkeliavimo į Dzūkijos sostinę prisidėjo Alytaus kurorto seniūnaitija. Šiltų žodžių parodą sutikdamos negailėjo ir Valė Gibienė – Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja bei Giedrė Bulgakovienė – svetingos J. Kunčino viešosios bibliotekos šeimininkė.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen padovanojo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojams keletą dar 1951 metais pradėto leisti žurnalo – Šveicarijos lietuvių kronikos – numerių. Ji taip pat paskatino bibliotekos lentynose iš naujo atrasti ir perskaityti Šveicarijos lietuvių bendruomenės išleistą knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos“. Šioje autorių kolektyvo rašytoje knygoje pateikiama įdomių faktų apie dvylikos Lietuvos rašytojų kelius Šveicarijoje. Vieni iš jų šioje kalnuotoje šalyje atostogavo, kiti keliavo, treti dirbo kaip diplomatai, ketvirti stažavosi ar buvo atvesti į Šveicariją meilės ryšių.

Parodos pristatymo renginys pralėkė kaip viena akimirka. Regis, Jūratė Caspersen galėtų pasakoti neišsemiamas istorijas, ir po kiekvienos jos pasakojimų valandos veikiausiai galėtų gimti vis nauja knyga. Na, o tie, kurie viso to neišgirdo, mielai laukiami J. Kunčino viešosios bibliotekos salėje – fotografijos ir jų istorijos bus atviros lankytojams iki balandžio 23 d.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Balandžio 12 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Vijos Kudzienės, VVTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijų skyriaus vyriausiosios specialistės, pakviesti rinkosi neeiliniai svečiai. Į skaitymo skatinimo popietę „Knygos, keičiančios mano pasaulį“ atvyko Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Rytis Baltrušaitis, Alytaus apskrities VTAS vyriausioji specialistė Jūratė Buškevičienė, Donatas Katlauskas , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, gydytoja Birutė Maciulevičienė, Indrė Miškinytė, Alytaus PGT inspektorė, Liutauras Mickevičius, Ulonų bataliono TPOG vadas.

Garbūs svečiai susirinkusiems vaikams perskaitė Janinos Degutytės pasaką „Šaltinėlis“. Vaikučiai lyg tas mažas šaltinėlis mintimis keliavo po žydinčias pievas, aukštus kalnus, tankias girias. Kelionėje sutikę gerų pagalbininkų, bet nestokoję ir trukdžių galiausiai pasiekė tikslą – jūrą. Pasakos fragmentai darniai persipynė su skaitančiųjų asmeninėmis istorijomis. B. Maciulevičienė nuo pat mažens svajojo tapti gydytoja, padėti žmonėms, gilintis į gyvybės ir pasaulio paslaptis. Klebonas R. Baltrušaitis jau vaikystėje suprato, kad žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą, kuria reikia rūpintis. „Laisvė mums nėra duotybė, už laisvę turime stengtis kovoti,-“ teigė L. Mickevičius. I. Miškinytė prisiminė, kaip degė pieva, o ji, dar būdama mažytė, padėjo gesinti gaisrą. Tada ir suprato, kokia galinga ugnis, ir koks svarbus ugniagesių darbas. D. Katlauskas pakvietė vaikučius tapti policininkais, nes tai pasididžiavimo verta profesija. J. Buškevičienė džiaugėsi tapusi vaikų gynėja. Visus kalbėjusius apie savo profesijos pasirinkimą vienijo noras padėti, daryti gerus darbus ir būti tikrais Lietuvos piliečiais. Mažieji taip pat turėjo kuo nustebinti – pasekė pasaką apie pupą. Popietėje netrūko įdomių klausimų, šmaikščių pajuokavimų, šypsenų, prisipažinimų ir dovanų!

„- Vaikas kaip indas, - suošė medžiai. - Ką įdėsi – tą ir nešios.

- Pasaulis toks didelis, - atsiduso peliūnė. – O vaikas toks mažas – visko nesudėsi...

- O tu dėk tai, kas svarbiausia, - išlindusi iš už debesų patarė Saulė.

- O kaip aš suprasiu, kas svarbiausia? – nerimo peliūnė.

- Širdimi pajusi, - sušlamėjo debesys ir pravirko šiltu lietumi.“ (Rūta Dzin „Peliūnės vasara“)

Visi išsiskirstė atviresnėmis širdimis, supratę, koks svarbus yra Žodis, Atjauta ir Meilė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Jau 580 gyventojų baigė projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus, kurie vyksta daugelyje šalies viešųjų bibliotekų. Dalyviams labiausiai rūpėjo susipažinti su informacijos paieška, e. sveikatos paslaugomis, įgyti saugesnio interneto žinių. Mokymus palankiai įvertino net 99 proc. dalyvių, dauguma norėtų mokytis toliau pagal kitas programas. Didžiąją daugumą dalyvių į mokymus pakvietė bibliotekų darbuotojai.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymus taip pat jau lanko pirmoji pradedančiųjų grupė. Kviečiame ir jus įsidrąsinti ir užsiregistruoti! Organizuojamos pradedančiųjų bei jau pažengusių, norinčių atnaujinti žinias, dalyvių grupės. Grupę sudaro ne daugiau nei 10 žmonių, kad pakankamai dėmesio galėtume skirti kiekvienam besimokančiajam.

Mokymai pradedantiesiems „Skaitmeninės technologijos TAU: ateik, sužinok, išmok“

Mokymų trukmė 18 val.

Šiuose mokymuose mokysitės:

• naudotis kompiuteriu;
• rengti tekstinius dokumentus;
• saugiai naršyti internete bei rasti aktualios informacijos;
• naudotis elektroninėmis valdžios, verslo ir laisvalaikio paslaugomis;
• dalintis informacija bei bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais.

Mokymai norintiems pagilinti žinias

Mokymai penkiomis temomis. Kiekvieno jų trukmė – 6 val. Galima registruotis į visus mokymus pažengusiems arba išsirinkti aktualiausius.

Jei jau turite pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kviečiame mokytis šių programų:

• Bendradarbiavimas Tau. Bendrauk ir dalykis turiniu internete: efektyvus laiko planavimas ir bendravimas.

Šiuose mokymuose sužinosite, kaip saugiai ir atsakingai bendrauti ir bendradarbiauti e. paštu, kaip dokumentus laikyti internete, juos bendrinti su kitais žmonėmis, išmoksite planuoti laiką pasitelkiant e. kalendorius.

• Bendradarbiavimas Tau. Bendrauk ir dalykis turiniu internete: skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis.

Ši programa skirta susipažinti su skaitmeninių nuotraukų redagavimo, koliažo ir animacijų kūrimo galimybėmis. Mokymų metu taip pat sužinosite, kaip saugiai bei atsakingai skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus internete.

• Bendruomenės Tau: būk aktyvus, unikalus ir verslus.

Šioje programoje susipažinsite su interneto svetainių kūrimo bei e. bendruomenės pagrindais, įgysite saugaus naršymo internete žinių bei įgūdžių.

• Bendruomenės Tau: būk aktyvus, unikalus ir verslus: atsakingas turinio skelbimas internete ir saugus naršymas.

Čia mokysitės rengti tekstinius dokumentus internete, susipažinsite su debesų kompiuterija.

• Karjeros galimybės TAU: inovatyvus prisistatymas.

Čia išmoksite prisistatyti naujoviškai bei originaliai. Sužinosite kaip sukurti originalų gyvenimo aprašymą, įdomiau suformuoti tekstus bei susipažinsite su vaizdo įrašų kūrimo ir redagavimo galimybėmis.

Informacija ir registracija į mokymus:

Tel. Nr. 8 603 67 269 arba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos registratūroje (Seirijų g. 2)

Projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projektas yra realizuojamas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią gyventojų tikslinę grupę – apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami. Daugiau informacijos – www.prisijungusi.lt

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Balandžio 9-osios popietę Vaikų biblioteka kartu su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais pakvietė jaunuosius skaitytojus į popietę „Aš esu pilietis“.

Žaneta Abromaitienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, pabrėžė, kad šį susitikimą su vaikais paskatino surengti pokalbiai su tėveliais. Dažnai suaugę sako, kad vaikai išmano tik teises, bet pamiršta pareigas. Todėl diskusijos ir smagaus žaidimo su Agne Malakauskaite, patarėja Alytaus mieste, ir Daliumi Sinkevičiumi, vidaus administravimo skyriaus specialistu, metu buvo akcentuojama, kad svarbios ne tik teisės, bet ir pareigos. Dalyvavę popietėje džiaugėsi vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymu ir prasmingai praleista popiete, kurios metu vaikai turėjo išskirtinę progą pabendrauti su specialistais, besirūpinančiais jų teisių apsauga ir gerove.

Daug sužinoję, gavę atminimo dovanų kuprines su Vaiko teisių apsaugos tarnybos simbolika bei „Vaiko konstitucijas“, moksleiviai prižadėjo gerai mokytis, augti stiprūs ir sveiki, išmanyti savo teises ir nevengti pareigų.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Tapybos paroda

„SILUETAI“–

tai jaunos menininkės Loretos Blaževičienės

praeities ir dabarties pasaulis,

įsivaizduojamas ir esamas.

Laukiami visi iki balandžio mėn. 30 d.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Pirmojo Alytaus filiale

„Skubu!.. Neturiu laiko!.. Sudie!..“ – tokių šūksnių turbūt kasdien išgirsi ne tik Lietuvoje, kuri yra pačiame Europos centre, bet ir daug kur kitur pasaulyje. Ne ką rečiau girdėti samprotaujant, kad gyvename informacijos gausos, skubos ir lėkimo amžiuje. Bet štai paimi į rankas knygą ir pasijunti kažkaip kitaip. Knygos, matyt, turi nuostabią savybę – jos padeda neskubėti.“ Tai ištrauka iš 2019 metų Tarptautinei vaikų knygos dienai skirto Kęstučio Kasparavičiaus kreipimosi į skaitytojus.

Todėl ir mes, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus darbuotojos, nuo pat ankstyvo ryto kvietėme skaitytojus stabtelėti ir pasidžiaugti pavasariu po stebuklingu pasakų medžiu, į kurį jau sugrįžęs kaimynas varnėnas, užsukti į spalvingą lauko bibliotekėlę ir neskubant pavartyti knygeles bei pasigrožėti vaikų piešinių paroda.

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų juvelyro, pasakų karaliaus H. K. Anderseno gimimo diena. Bibliotekos svečiai susipažino su įdomiais, mažiau žinomais šio danų rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktais, jo gyvenimo aplinka, rungėsi linksmoje viktorinoje. Kūrybinėse dirbtuvėlėse gamino stebuklingas gėles, pasakų namelius (tai mėgstamiausias H. K. Anderseno užsiėmimas), kuriuos sustatė į Pasakų miesto gatvę ir papuošė bibliotekos lauko erdvę.

Džiaugiamės, kad auga sveiki, laisvi, mąstantys, skaitantys vaikai. O grožinė literatūra – vienas iš būdų tai pasiekti. Vaikai skaito tikrai daug, bet svarbu, kaip skaito, ar sugeba kūrinius interpretuoti, kritiškai vertinti. „Tarptautinę vaikų knygos dieną palinkėkime vieni kitiems įdomių knygų. Bet taip pat – kad ir patys būtume knygoms įdomūs!“ (K. Kasparavičius).

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Tarptautinę vaikų knygos dieną su Piliakalnio progimnazijos trečiokais, jų mokytoja Rima Pėstininkiene bei direktore Regina Špukiene šventėme linksmai ir turiningai. Skaitėme ištraukas iš rašytojos Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“, tapusios skaitomiausia vaikų knyga 2018 metais, minėme mįsles, diskutavome apie labiausiai patikusią vaikų perskaitytą C. Steiner knygą „Šiltų Švelnukų pasaka“, kuri moko, kuo geresni esame kitiems, tuo daugiau teigiamų emocijų gauname patys.

Norisi tikėti, kad vaikai supras, kad „… skaityti yra ne vien darbas, jausmų ugdymas, vaizduotės ir asmenybės turtinimas, bet pirmiausia – didžiulis malonumas“ (S. Machotinas).

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Kovo mėnesį tradiciškai „pagardina“ prancūzų kalbos ir kultūros pliūpsnis – Frankofonijos dienos Alytuje. Vienas iš šiemetinio renginių ciklo akcentų – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įkurdinta improvizuota „Vertimų kupė poezijos ir prozos traukinyje“. Čia įvyko susitikimas su poetu, vertėju, literatūros ir meno kritiku, libretų autoriumi Dainiumi Gintalu. „Balzamą sielai“ – dainas ir melodijas – renginio publikai dovanojo saksofono maestro Dainius Platūkis bei Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokiniai (vadovė Gintarė Jasionienė).

Frankofonija vienija šalis ir regionus, kuriuose pagrindinė arba paplitusi kalba yra prancūzų. Frankofonija – tai 84 valstybės visuose žemynuose ir daugiau kaip 890 milijonų žmonių, kalbančių prancūzų kalba ar jos besimokančių. 1970 m. buvo įkurta Tarptautinė Frankofonijos organizacija, kurios narė stebėtoja nuo 1999 metų yra ir Lietuva, šiemet žyminti 20 metų narystės šioje organizacijoje sukaktį.

Su šia sukaktimi į renginį susirinkusius alytiškius pasveikino renginio iniciatorė – Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė. Ji pasidžiaugė, kad Alytaus mieste yra nemažai žmonių, kurie kalba prancūziškai ir domisi prancūzų kultūra, tačiau atkreipė dėmesį į liūdną šios kalbos besimokančiųjų skaičiaus mažėjimo tendenciją Alytaus miesto mokyklose.

Renginio svečias – tikras dzūkas, kilęs iš Slabadėlės kaimo Alytaus rajone – Dainius Gintalas Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pasijuto esąs savas tarp savų. O ir renginys šioje knygų buveinėje jam – jau trečiasis.

Originalus ir įvairiapusis kūrėjas Dainius Gintalas šįkart Alytuje atskleidė tik vieną savo talento pusę – vertimus iš prancūzų kalbos. O nuveikta šioje srityje jau tikrai nemažai. Dainius Gintalas yra vertęs Jean Genet, Michel Houellebecq, Georges Bataille, Jean-Claude Izzo, Fiston Mwanza Mujila, Francois-Henri Deserable ir kitų autorių prozos kūrinius bei Henri Michaux, Blaise Cendrars, Arthur Rimbaud, Rene Char, Jean-Baptise Cabaud ir kitų autorių poeziją.

„Jei esate susidūrę su vertimais, tai žinote, koks pragariškas tai darbas. Vertėjas prakaituoja kaip koks duobkasys. Verti, prakaituoji. Išleidžia tavo tą vertimą, pasižiūri – ogi knygoje vertėjo pavardė užrašyta mažom raidelėm. Rodos, esi toks visiškai nereikšmingas skruzdėliukas... – renginio publikai atviravo Dainius Gintalas ir čia pat pridūrė: – Mes, vertėjai, esame tie, kurie skleidžia kitų rašytojų tekstus. Gero vertimo dėka žmonės patiria didelį džiaugsmą.“

Dainius Gintalas susirinkusiesiems paskaitė ištraukų iš savo vertimų. Tuomet išsirutuliojo jo monologas apie prozos ir poezijos vertimus iš prancūzų kalbos.

„Su prozos vertimais Lietuvoje viskas yra gerai. Lietuvių vertimų kultūra iš prancūzų ir kitų kalbų yra aukšto lygio. Na, nebent, jeigu kas nors „nugrybauja“, gauna „antipremiją“ – tarsi kokią Oskarų „Avietę“. O su poezija yra prastai. Yra tiek nuostabių poetų, nuostabių autorių, bet atskirų išverstų knygų turime nedaug. Kai kuriuos dalykus išversti yra itin sudėtinga. Geriausias vertėjas yra tas, kuris sugeba atsitolinti nuo savęs paties. Ir žinoma, poetus išversti gali tik poetai. Verčiančių iš prancūzų kalbos poetų yra labai nedaug. O ir tie patys kitais darbais „užsikasę“, – teigė poetas ir vertėjas Dainius Gintalas.

Po renginio publika išsiskirstė, aptarinėdama literatūrinius ir muzikinius įspūdžius.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„ALL DIGITAL Week“ (lietuviškai „Skaitmeninė savaitė“) – tai visoje Europoje vykstanti akcija, skatinanti naudotis technologijomis bei internetu, ugdyti skaitmeninį raštingumą. Kasmet jos renginiuose  dalyvauja iki 100 tūkst. Europos Sąjungos gyventojų. Šiemet ji vyksta kovo 25 – 31 dienomis. „ALL DIGITAL Week“ tematika labai plati – nuo medijų raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo, skaitmeninio raštingumo, saugaus elgesio internete iki skatinimo tobulinti įgūdžius, reikalingus naujoms skaitmeninėms darbo vietoms. Šiemetinės „Skaitmeninės savaitės“ tema Lietuvoje – skaitmeninės technologijos ugdymui.

Džiaugiamės, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dalyvauja projekte „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ , o Vaikų skyriaus bibliotekininkė Irma Šarkutė yra skaitmeninė konsultantė, prisidedanti prie bibliotekos lankytojų skaitmeninių gebėjimų stiprinimo.

Visą šią savaitę Vaikų bibliotekoje šurmuliavo jaunieji lankytojai, kuriuos Irma Šarkutė konsultavo kaip efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, supažindino su bibliotekoje esančiomis išmaniosiomis technologijomis. Vaikus labiausiai sužavėjo virtualios realybės akiniai, papildytos realybės knygos, galimybė bibliotekoje žaisti su robotikos konstruktoriais.

Biblioteka kviečia žengti koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, domėtis naujovėmis ir nebijoti iššūkių!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.