Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje buvo pristatyta alytiškės Dainos Jegelevičiūtės-Biekšienės knyga „Barbora Radvilaitė. Rūmų paslaptys“. Tai pirmoji autorės knyga ir pirmasis jos pristatymas.

Renginys prasidėjo žaisminga moksline konferencija. Žinomas Alytaus menininkas Kostas Poškus papasakojo vaikams apie Renesanso laikmetį, tuometinius mokslo ir meno pasiekimus, papročius ir tradicijas.

Renginio stilistika žiūrovus nukėlė į tikrą Renesansą. Akį traukė karalių, dvariškių ir juokdarių kepurės, degančios žvakės, kvapnūs apelsinai ir kriaušės. Visus nustebino tarsi iš knygos „Barbora Radvilaitė. Rūmų paslaptys“ nužengusi Barbora – Alytaus Kraštotyros muziejaus darbuotoja Irma.  Vaikai grojo dūdelėmis, šoko ir dainavo, skaitė knygos ištraukas, apibėrė klausimais knygos autorę ir dailininką.

Valgydami apelsinus ir kriaušes vaikai kūrė eiliuotus tekstus Barborai Radvilaitei, kuriuos rasite užsukę į Vaikų biblioteką.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su praėjusių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviais. Alytų aplankė ir jautrių patirčių persunktą pasakojimą padovanojo du šios ypatingos misijos atstovai – Simona Budreckaitė ir Laimis Kasperavičius. Juos bibliotekos salėje pasitiko dviejų kartų atstovai – laisve alsuojantis jaunimas ir tremtį patyrę žilagalviai senoliai.

„Misija Sibiras‘17“ ekspedicijos metu šešiolika Lietuvos jaunuolių vyko į neaprėpiamai plačią Irkutsko sritį. Tvarkė apleistas, gamtos pasiglemžtas lietuvių tremtinių kapinaites Tulūno bei Nižneudinsko rajonuose. Aplankytose amžino poilsio vietose - storakamieniai medžiai krituoliai, besiganančios karvės ir sirpstančios žemuogės, simbolizuojančios gyvybės atsinaujinimo ratą. Kapinaičių teko gerokai paieškoti, mat dalies jų žemėlapiuose jau nebėra. Tad pėsčiomis buvo nukeliauta daugiau nei šimtas kilometrų. Per dvi savaites devyniose kapinaitėse iškilo devyni šviežia mediena kvepiantys, lietuviškos kryždirbystės tradicijomis puošti kryžiai. Dainingi ekspedicijos dalyviai mirusiųjų atminimą pagerbė ne tik sugiedodami Lietuvos himną, bet ir įsodrindami miškų, kuriuose ilsisi išvargę tremtinių kauleliai, orą ilgesingomis lietuviškomis dainomis.

„Misija Sibiras‘17“ dalyviai stengėsi įsigilinti ir į lietuvių tremtinių likimus. Susitiko su Sibire tebegyvenančiais lietuviais ar jų artimaisiais - keliaudami iš vienos gyvenvietės į kitą aptiko net aštuonis lietuviškų šaknų turinčius žmones.

Žygeivių patirtis neįkainojama, sunki tiek fiziškai, tiek emociškai. Daugiau nei 20 kg svoris ant nugaros, kiekvieną žingsnį apsunkinanti, nesvetingai kliuksinti pelkė, tik valios pastangomis kažkaip dar tebesikilojančios kojos, meškų pėdsakus ką tik pamačiusios ir iš siaubo suapvalėjusios akys, mažai geriamojo vandens ir kepinantis 38 laipsnių karštis – visa tai ilgam įsirėžė atmintin. O dar intensyvios emocijos... Gautos iš sutiktų žmonių, iš Sibire tebetvyrančios lietuviškumo auros, iš supratimo, kad istorija yra labai gyva ir dabartis taip pat tuoj taps istorija.

Tačiau visos gražios istorinio atminimo išsaugojimo istorijos turi ir priešistorę. Tad kaip gi 2017 metais buvo suformuota grupė ir suorganizuota ekspedicija?

„Kasmet galutinės ekspedicijos komandos paskelbimas projektui yra savotiška šventė ir įrodymas, jog pilietiškų žmonių kasmet daugėja. 2017 metais sulaukėme rekordinio skaičiaus atrankos anketų, o su augančiu susidomėjusiųjų projektu skaičiumi, auga ir mūsų atsakomybė. Į Sibirą išvyksta komanda, kuri galėtų dirbti efektyviausiai, todėl bandomojo žygio metu atkreipiamas dėmesys ne vien į fizinį dalyvių pasirengimą, bet ir į jų norą dirbti vardan vieno tikslo. Dar svarbiau – dirbti ne individualiai, o su komanda, nes tik taip pavyksta atlikti pilietiškumo misiją“, – taip apie galutinį atrankos etapą yra pasakojęs „Misija Sibiras“ vadovas Ignas Rusilas.

Simona Budreckaitė ir Laimis Kasperavičius, kreipdamiesi į alytiškius, padrąsino visus atkakliai siekti savo tikslų ir prisipažino, kad patys į misiją pateko anaiptol ne iš pirmo karto – Laimis buvo atrinktas po antrojo bandymo, o Simonai bandomąjį žygį Lietuvoje teko įveikti net tris kartus.

Projekto „Misija Sibiras“ idėja, gimusi prieš trylika metų, nejučia pavirto reiškiniu – kasmetinės ekspedicijos, dešimtys sutiktų lietuvių, daugiau nei šimtas sutvarkytų kapinių, dešimt dokumentinių filmų, šimtai fotografijų parodų ir tūkstančius kartų pasidalinta istorija. Pagrindinį projekto tikslą - norą išsaugoti istoriją gyvą – palaiko vis daugiau žmonių, o pretendentų tapti ekspedicijų dalyviais kasmet būna beveik tūkstantis.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Jau vienuoliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 2 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

„Vėl kviečiame visus į lietuvių kalbos šventę. Nebijokime nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas.  Organizatoriai siekia paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe“,  - sakė Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.

Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose.

Nacionalinį diktantą kartu su VšĮ Pilietinės minties institutu organizuoja Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“, aktyviai kviečiantis visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus prisidėti prie lietuviško žodžio puoselėjimo.

„Sklandi kalba - sklandi mintis. Sklandi mintis neskaldo, neerzina, ji vienija arba kviečia į dialogą. Tebūnie Nacionalinio diktanto rašymas šventė! Proga pasidžiaugti kalba, prisiminti mokymąsi, mėgautis turtingu tekstu ir pasivaržyti. Šis diktantas – puiki galimybė per 45 minutes pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias. Pakvieskime draugus, pažįstamus ir kolegas – kartu bus smagiau!“- ragino Vilniaus prekybos paramos fondo „Dabar“ direktorė Elena Aleknavičienė.

Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio.

Dėmesio: dėl didelio dalyvaujančiųjų kiekio į finalą atrenkami tik geriausi darbai – mokytojų komisija darbus tikrina tik iki 5–6 klaidos. Todėl parašius rekomenduojame pasilikti savo teksto kopiją (pvz. nufotografuokite tekstą telefonu) ir pasitikrinti, kaip jums sekėsi, savarankiškai.

Pernai Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 33 tūkst. žmonių.

Diktanto tekstas bus paskelbtas kovo 5 dieną svetainėse www.diktantas.lt, DELFI ir www.vlkk.lt (su rašybos ir skyrybos paaiškinimais).

Kovo 2 dieną, penktadienį, 11 valandą diktantą bus galima rašyti Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).

Vasario 16-osios išvakarėse Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Mūsų laisvės aušra. Dokumentika“.

Parodoje eksponuojama dokumentinė medžiaga iš privačių Alytaus kolekcininkų Algimanto Antanevičiaus, Zenono Gramacko, Virginijaus Oželio archyvų, J. Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojų šeimų kolekcijų. Tai - vertingos nuotraukos, atvirukai, Lietuvoje cirkuliavusios valiutos, periodiniai ir proginiai leidiniai, atskleidžiantys istorinius įvykius, susijusius su Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytu dokumentu, paskelbusiu Lietuvos Valstybės atkūrimą. Iš naujo besikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovose apginti savo laisvę. Svarbus vaidmuo šiose kovose teko ir Alytuje dislokuotiems Lietuvos kariuomenės pulkams. Tą liudija parodoje pateikiama dokumentinė medžiaga.

Alytaus kolekcininkų klubo vadovas Zenonas Gramackas renginyje pasidžiaugė, kad klubas tampriai bendradarbiauja su J. Kunčino viešąja biblioteka. „Esame parengę ne vieną parodą ir tikimės įgyvendinti dar daug gražių sumanymų ateityje“, - sakė Z. Gramackas.

Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė susirinkusiems kalbėjo: „Smagu, kad mes turim tokių žmonių, kurie leidžia mums prisiminti, dalijasi su mumis Lietuvos istorija. Mūsų valstybės atkūrimo šimtmetis, turbūt, kiekvieno širdyje kažką reiškia. Džiaugiuosi, kad biblioteka visada atranda tokių temų ir tokių žmonių, kurių dėka mes galime ir vėl prisiliesti prie Lietuvos istorijos.“

Į ekspozicijos pristatymo renginį susirinkę alytiškiai jaukinosi šventinę Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio nuotaiką, klausydamiesi Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblio „Vilniaus dzūkuliai“ atliekamų dainų ir ragaudami juodą ruginę duoną, kurios skonis, tarsi lietuvybės atspaudas, lydi kiekvieną iš mūsų.

Nelengva lietuviams tekusi dalia, sunkūs karų ir neramumų pritvinkę istorijos laikotarpiai, vis dar išlikę amžininkų atmintyje, dabar žadina nuostabą smalsiuose laisvės metais gimusio jaunimo protuose. Ekspozicija „Mūsų laisvės aušra. Dokumentika“ kviečia ne tik prisiminti, bet ir atrasti, suprasti, kokia trapi ir saugotina yra laisvė. 100 metų kelias, atkūrus Lietuvos valstybę, nueitas nelengvai - ilgi nacių ir sovietų okupacijos metai, drąsus pasipriešinimas, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas, po to sekusios represijos.

Parodą „Mūsų laisvės aušra. Dokumentika“ parengė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos bibliografės: Daiva Ivoškienė, Ilona Krupavičienė, Vitalija Pankienė. Ekspoziciją papildė ir Zenonas Bulgakovas - nuotraukomis iš Atgimimo ir pirmųjų Nepriklausomybės metų po sovietų okupacijos.

Parodą bibliotekoje bus galima apžiūrėti iki kovo 12 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Nuotraukos - Ilonos Krupavičienės ir Zenono Bulgakovo

Pasitinkant Lietuvos šimtmetį Jotvingių gimnazijoje vyksta daugybė renginių. Vienas iš jų – Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vasario 14-ą dieną vykusi integruota lietuvių literatūros ir istorijos pamoka „Jie kūrė Lietuvą“ (lietuvių kalbos mokytoja metodininkė S. Žebuolienė ir istorijos mokytoja metodininkė A. Džiautienė).

Šioje pamokoje mokiniai susipažino su iškiliomis kultūros ir istorijos asmenybėmis. Buvo svarstoma, kokia gali būti tautinės ir pilietinės tapatybės schema, ką reiškia sąmoningai pasirinkti tapatybę, kokie turi būti kiekvieno iš mūsų įsipareigojimai tautai ir valstybei. Kiekvienas turi  suvokti, kad gimtoji kalba – svarbus tapatybės dėmuo, o bene svarbiausia tapatybės dalimi pasidaro pačių susikurta ir saugoma civilizuota gyvenimo tvarka, aktyvus pilietinis dalyvavimas. Šioje pamokoje dalyvavo ir istorikas Rokas Jašinskas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos skyriaus vyriausiasis specialistas. Svečias tik dar kartą įtvirtino svarbiausią nuostatą – demokratinės šalies svarbiausias ginklas yra pilietinė visuomenė. Taigi integruotos pamokos tikslas ir buvo ugdyti gebėjimą kompleksiškai spręsti problemas, ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, suvokti, kad komandinis darbas, emocinis intelektas, greitas sprendimų priėmimų būdas – tai kritiniai XXI a. pilietinės visuomenės gebėjimai. Savo vertės pajautimą, pasitikėjimą, nepriklausomą mąstymą, darbą komandoje mums ir įrodė savo darbais iškilios XIX a. pab. – XX a. pr. asmenybės.

„Didžiuojuosi savo gimnazijos mokytojomis S.Žebuoliene ir A.Džiautiene,  jų bendradarbiavimu su mokiniais, ruošiant pamoką „Jie kūrė Lietuvą“. Kas gi kitas, jei ne mokytojai yra patys pirmieji įkvėpėjai?! Kaipgi kitaip, juk tik kartu mokydamiesi ir stipriname Lietuvos pilietinę visuomenę. Tada niekada ir nekils klausimas, kodėl keliu vėliavą,“ – teigia direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė.

Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinė Jovita Kadikinaitė

Nuotraukos iš Jotvingių gimnazijos archyvo

Aktyviausios Pirmojo Alytaus bibliotekos skaitytojos mielai prisijungė prie Suomijos ambasados inicijuotos akcijos „Sveikas, mažyli - Lietuvai  100“. Jos metu moterys numezgė 18 porų trispalvių kojinaičių 2018 metais gimsiantiems mažyliams

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Iki vasario mėn. 28 d. mielai kviečiame aplankyti Užgavėnių kaukių parodą „Vejam žiemą“, kurią parengė Piliakalnio progimnazijos ketvirtokai su savo mokytoja Violeta Narvičiene.

Pirmojo Alytaus Filialo inf.

Vasario 2 dienos rytmetį Pirmojo Alytaus bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės „Mūsų Lietuvai 100“. Piliakalnio progimnazijos antrokėliai su malonumu skaitė‚ rašė linkėjimus Lietuvai ir su didele meile iškarpė 100 širdelių Lietuvai. Sukurtais kūrybiniais darbais grožėsis bibliotekos lankytojai.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo erdves išpuošė bibliotekos bičiuliai. Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos pradinukai bibliotekoje parengė  atvirukų parodą „Šimtas linkėjimų Lietuvai“. Vidzgirio bibliotekos mažiausieji draugai - kaimynai - Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai apipavidalino bibliotekos knygų lentynas Lietuvos respublikos kontūrais. Visi  mažųjų darbai spalvingi, padaryti su tikra meile tėvynei Lietuvai.  Vidzgirio biblioteka Lietuvos šimtąjį gimtadienį pasitinka kaip niekada puošni, su lozungu languose  “Mūsų Lietuvai 100 !!!“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, rengia ekslibrisų konkursą ir kviečia Lietuvos ir užsienio šalių dailininkus kurti ekslibrisus, įprasminančius Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir su tuo susijusių Alytaus miesto istorinių įvykių bei asmenybių atminimą.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio inspiruotus ekslibrisus menininkai gali siųsti iki 2018 metų birželio 10 dienos.

Komisija, įvertinusi pateiktus kūrinius, išrinks tris ekslibrisų konkurso nugalėtojus, kurie bus apdovanoti premijomis. Kitų meniškų ekslibrisų autoriai žiuri sprendimu gali būti apdovanoti įvairių organizacijų ir rėmėjų prizais, vertingomis dovanomis ir diplomais.

Iš konkursui pateiktų darbų bus surengta paroda. Kviečiame dalyvauti konkurse. Konkurso nuostatai

Alytus Jurgis Kunčinas Public Library, commemorating the centenary of the Reinstating Independence of Lithuania's state, is organizing an ex-libris competition and invites Lithuanian and foreign artists to create ex-librises that are giving a meaning to the 100th anniversary of the reinstating independence of the state of Lithuania, the related historical events and personalities of Alytus.

The ex-librises inspired by the 100th anniversary of the restoration of the state of Lithuania can be sent by artists until 10 June 2018.

After evaluating the submitted works, the committee will select three winners of the ex-libris contest, which will be awarded. The authors of other artistic ex-librises can be awarded by various organizations and sponsors with valuable gifts and diplomas.

After the competition an exhibition will be held in the library. We invite you to participate in the competition. The regulations of the competition

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atidarytas JAV ambasados informacinis terminalas „Pažink Ameriką“. Ceremonijoje dalyvavo JAV ambasados Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Heather E. Steil, šios ambasados Viešųjų ryšių skyriaus kultūros reikalų specialistė Jūratė Kirvaitienė bei Grantų ir išorinių ryšių koordinatorius Saulius Montvila. Svečius pasitiko Alytaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistas Nerijus Abromaitis.

JAV ambasados Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Heather E. Steil padėkojo bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei už geranorišką bendradarbiavimą.

„JAV mato veržlų Lietuvos progresą. Ambasados darbuotojai stengiasi kuo dažniau išeiti už įstaigos pastato ribų, kuo daugiau keliauti po Lietuvą, susipažinti su šios šalies kultūra, geografija. Džiugu užmegzti ryšius ir su Alytumi. Malonu pasveikinti šio miesto bendruomenę su JAV pažintinio terminalo atidarymu bibliotekoje“, - renginyje kalbėjo Heather E. Steil.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė atrado ir daugiau JAV ambasados ir Alytaus bibliotekos bendradarbiavimo sąsajų:

„2014 metais bibliotekoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorės pavaduotojas p. Robert Silberstein, JAV ambasados Kultūros reikalų specialistė Inga Sidrys ir kiti ambasados darbuotojai. Jie bibliotekai įteikė JAV ambasados dovanojamų knygų rinkinį. Šios lauktuvės bibliotekos fondus papildė žymiausių amerikiečių autorių knygomis, mokomąja literatūra, leidiniais, praplečiančiais žinias apie JAV. Jomis alytiškiai sėkmingai naudojasi iki šiol, - sakė G. Bulgakovienė ir atsiminė faktų iš dar tolimesnės praeities: - Daug bendrauta ir bendradarbiauta ir su Amerikos informacijos centru.“

Renginyje dalyvavę Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai nekantravo išbandyti terminalo galimybes, pasivaržyti ambasadorių surengtame klausimų-atsakymų žaidime. Nepabūgę užsienio kalbos iššūkių (didžioji renginio dalis vyko anglų kalba be vertimo), jie kaip riešutus gliaudė klausimus apie JAV.

Informacinis terminalas „Pažink Ameriką!“ - tai interaktyvus mokymosi įrankis skirtas Lietuvos moksleiviams ir ne tik. Panašūs terminalai jau sėkmingai įrengti Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Utenoje, Druskininkuose, Trakuose, Pagiriuose ir Zarasuose. Informacinis terminalas – puikus, interaktyvus būdas sužinoti apie JAV geografiją, istoriją, kultūrą, garsius žmones.

Moderniame infoterminale patraukliai pateikiama informacija apie Amerikos gamtą, visuomenę, politiką, kultūrą turizmo galimybes bei vizų išdavimo tvarką. Pasinaudodami lietimui jautriu ekranu moksleiviai ir studentai gali sužinoti apie studijų galimybes JAV, tobulinti geografijos žinias, melomanai – išgirsti visų laikų gražiausias melodijas, o norintys pareikšti savo nuomonę apie amerikiečius gali išrinkti labiausiai nusipelniusias JAV ir pasauliui asmenybes. Informacija terminale „Pažink Ameriką!” pateikiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Terminalas leidžia žmonėms virtualiai „pakeliauti“ po Ameriką, sužinoti naujų istorinių ar geografinių faktų, labiau suprasti JAV kultūrą ir tuo pačiu smagiai praleisti laiką.

Įrengus JAV pažinimo terminalą, prasiplėtė Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Jaunimo erdvės galimybės. Žvelgiama ir į ateitį. Bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė su svečiais iš ambasados aptarė galimybę organizuoti Alytaus jaunimui skirtą edukacinę, JAV istoriją, geografiją ir kultūrą pristatančią veiklą, kurioje dalyvautų JAV diplomatai.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

JAV prezidento Ronald Reagan vardo klubas, vienijantis laisvę ir diskusijas mylinčius žmones, sausio pabaigoje pakvietė alytiškius į susitikimą. Visus besidominčius istorija ir politika į pokalbį Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje subūrė LR Seimo narys dr. Stasys Šedbaras ir Istorinės LR Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė. Diskusijos moderatorė - rašytoja Loreta Jastramskienė.

Renginio Alytuje tema - „Šimtmečio asmenybės. Antanas Smetona“. Prasminga, mūsų valstybės pirmojo prezidento Antano Smetonos atminimui skirta diskusija tapo simboliška įžanga į valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų renginių ciklą bibliotekoje. Gausiai susirinkusi auditorija, kurioje šmėžavo istorikų, politikų, laisvoje Lietuvoje gimusių ir užaugusių jaunuolių bei daugybę istorinių peripetijų menančių senolių veidai, gyvai reagavo į kiekvieną pokalbio posūkį.

Antanas Smetona - nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, pirmasis mūsų valstybės prezidentas, publicistas, teisininkas, vis dar prieštaringai vertinama politinė figūra. Kiek simboliška, kad taip pat teisininkas, politinis veikėjas, Seimo narys dr. Stasys Šedbaras mielai sutiko su auditorija pasidalyti įžvalgomis apie Antano Smetonos asmenybę ir jam atitekusį nelengvą istorijos laikmetį.

„Ką galima pasakyti apie nevienareikšmį pirmojo prezidento vertinimą, tvyrantį mūsų galvose ir rašytiniuose šaltiniuose? Iš karto kyla paralelės su netolima praeitimi ir mūsų lyderiu Vytautu Landsbergiu. Taip jau yra su istorinėmis asmenybėmis – jie smulkmeniškai „peršviečiami“, analizuojami, kartais net su pykčio ar pavydo gaidele, - teigė Stasys Šedbaras. - Antanas Smetona  - demokratiškas, „minkštas“ mokslininkas, kurį labiau domino filologija ir filosofija negu teisė. Jis mokėjo daug kalbų, buvo labai diplomatiškas, patriotas, tiek daug Lietuvai atidavęs. A. Smetonai reikia pasakyti „ačiū“, kad Lietuva buvo tautinė valstybė.“

Istorinės LR Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė, ilgus metus profesionaliai tyrinėjusi  pirmojo Lietuvos prezidento gyvenimo ir veiklos faktus, sukaupė daugybę vertingos informacijos.

„Antanas Smetona, daug metų, dar prieš tapdamas prezidentu, buvo centrinė figūra, apie kurį sukosi lietuvybės pasaulis. Intelektualus, atsakingas, eruditas, toli pramatantis politinius įvykius, jis sugebėjo išlaviruoti sudėtingoje politinėje situacijoje Lietuvai naudinga linkme. O juk buvo daug situacijų, kada Lietuvos nepriklausomumas galėjo pasibaigti ir žymiai anksčiau, - sakė Ingrida Jakubavičienė. - Mūsų užduotis  valstybės šimtmečio atkūrimo proga – permąstyti, ką mes darysime antrą šimtmetį, kad išliktume kaip tauta. Juk visiems turėtų būti aišku, kad mūsų ir mūsų šeimų gerovė eina lygiagrečiai su mūsų šalies gerove.“

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Mėgstamų knygų turime visi, jas mielai skaitome  patys ir norime išsaugoti kitiems, kad ir jie patirtų skaitymo džiaugsmą ar surastų reikalingą informaciją.  Tie, kurie myli knygą, ją saugo, aplenkia, nelanksto puslapio kampelių, o įdeda  tarp puslapių knygų skirtuką.  Pratinti skaityti knygas, vertinti jas, mokyti  jas saugoti reikėtų  pradėti nuo vaikystės. Nereikia  pirkti brangaus knygų skirtuko, malonu patiems pasigaminti originalų, savitą.

Sausio 24 d. rytmetį pasigaminti knygų skirtuko į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialą atskubėjo Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai. Kaip pasigaminti skirtukus juos mokė Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos specialioji  pedagogė metodininkė Ilona Nedzinskienė.

Prieš pradedant skirtukų gamybą, vaikučiai papasakojo kaip jie saugo knygeles. Mažyliai atviravo, kad jie tarp knygelių deda pieštukus, popierėlius ir kitokius buitinius daiktelius. Mokytoja Ilona Nedzinskienė  ne tik supažindino su skirtukų gamybos subtilybėmis, bet ir uždavė vaikučiams mįslių apie knygeles. Priešmokyklinės grupės vaikai  parodė, kad jau patys moka neblogai skaityti. Todėl  iš mokytojos Ilonos darželinukai gavo dovanų knygelę. Vaikai pažadėjo ją  būtinai perskaityti pas save grupėje, prieš popiečio miegelį.  Kad neužmirštų, kurioje vietoje baigė skaityti, pažadėjo įsidėti pačių pasigamintą skirtuką.

Skirtukų gamyba vyko nuotaikingai, linksmai, su pirštelių gimnastika, su dainingomis skaičiuotėmis. Vaikučiai padedami mokytojos Ilonos ir savo auklėtojos Vilmos Pilkienės  pasigamino spalvingus knygelių skirtukus, kuriuos parsineš į namus.

Na, o jeigu Jūs norite pasigaminti savo originalų skirtuką, tai jums reikės: gražaus raštuoto ar tiesiog spalvoto kartono, jei pageidaujate – ir plonesnio įvairiaspalvio popieriaus;  žirklių;  pieštuko;  pieštukinių klijų;  liniuotės; papildomų priemonių, kuriomis puošite skirtukus (tai gali būti antspaudai, lipdukai, blizgučiai ir pan.) ir žinoma fantazijos.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.

Sausio 24-ąją Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje minėjome vaikų poeto Anzelmo Matučio  95-ąsias gimimo metines.

Bibliotekininkės dalyviams pristatė skaitomiausio vaikų poeto svarbiausius gyvenimo ir kūrybos faktus, parodė bibliotekoje saugomas knygeles su kūrėjo ranka įrašytais autografais ir palinkėjimais, o vaikų bibliotekos teatro būrelio narės žaismingai inscenizavo A. Matučio eiles, minė mįsles, vedė viktoriną.

O koks gi gimtadienis be vaikiško juoko, žaidimų ir siurprizų?!

Norintieji nusifotografavo prie Genių kalvės sienelės.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pristato jauną ukrainietį fotografą Aleksandrą Grinčenko – reportažinės fotografijos atstovą. Nuo sausio 17 dienos alytiškiai galės apžiūrėti šio autoriaus fotografijų parodą „Susigiminiavę miestai. Alytus - Kremenčukas“.

Aleksandras Grinčenko 2013 m. Ukrainoje pripažintas „Metų fotografu“. Dirbdamas Kremenčuko miesto laikraštyje, parengė šimtus fotoreportažų apie mieste vykstančius renginius, nufotografavo daugybę pasaulinio lygio žvaigždžių koncertų. Kremenčuke, neįprastoje vietoje – centrinėje miesto gatvėje – eksponuojamos dvi nuolat veikiančios šio fotografo parodos - „Kremenčuko grožis“ ir „Kremenčukas iš paukščio skrydžio“.

Neseniai Kremenčuko miesto bibliotekoje buvo atidaryta A. Grinčenko fotografijų paroda „Kremenčukas – Alytus“. Joje eksponuotos fotografijos atkeliavo ir į Lietuvą. Žinoma, mūsų bendruomenei smalsiausia pamatyti tą parodos dalį, kuri skirta mūsų miestui. Alytaus vaizdus parodos autorius užfiksavo praėjusiais metais Dzūkijos sostinėje vykusio Alytaus miestų partnerių fotografų projekto metu.

Kviečiame pamatyti, kaip susigiminiavusius miestus išvydo Ukrainos fotomenininkas. Jo fotoobjektyvo užfiksuoti Alytaus ir Kremenčuko vaizdai bus eksponuojami J. Kunčino viešosios bibliotekos languose ir fojė iki vasario 12 dienos.

Bibliotekos darbuotojai nuoširdžiai dėkoja autoriui Eugenijui Simonui Kisinui už padovanotas bibliotekai knygos lietuvių kalba „Mes – Kisinai: Panevėžio Kisinų pėdsakais“, anglų kalba “We are the Kisinas” ir rusų kalba «Мы – Кисинасы: по следам Паневежских Кисинасов» elektronines versijas.

Lietuvių kalba „Mes – Kisinai: Panevėžio Kisinų pėdsakais“ (.pdf)

Anglų kalba “We are the Kisinas” (.pdf)

Rusų kalba «Мы – Кисинасы: по следам Паневежских Кисинасов» (.pdf)

Kviečiame pakeliauti laiku ir prisiminti 25-erių metų Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus istoriją!  Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Vaikų knygos švenčių, spaudoje skelbti straipsniai, žymių Lietuvos rašytojų autografais papuoštos knygos, padėkos, pirmieji skaitytojų pažymėjimų egzemplioriai ir kitos įdomybės. Užsukite ir pasižvalgykite! Galbūt nuotraukose rasite ir save?

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Šią savaitę Lietuvoje 27 kartą minimos tragiškų Sausio 13-osios įvykių metinės ir Laisvės gynėjų diena. Praleiskime tą dieną prasmingai – prisimindami tuos, kurie už mūsų visų laisvę paaukojo gyvybes.

Sausio 13-ąjai atminti, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialas parengė spaudinių parodą ir uždegė atminimo žvakelę Laisvės gynėjams.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.