Įvyko smagus ir linksmas lopšelio-darželio „Boružėlė“ pedagogių Vilės Mikelionienės, Agnės Asadauskienės ir jų ugdytinių parodos „Rėdos ratas. Žiema“ pristatymas. Vaikai, jų tėveliai, auklėtojos ir visi svečiai šoko, dainavo, žaidė įvairius žaidimus, prisiminė senąsias žiemos švenčių tradicijas.

Parodą aplankyti galima iki vasario 28 dienos.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Kiekvienų metų pirmąjį vasario mėnesio antradienį minima Saugesnio interneto diena. Šiais metais Saugesnio interneto diena minima vasario 7-ąją, o renginiai, skirti paskatinti jaunus viso pasaulio žmones saugiau ir atsakingiau naudotis internetu bei mobiliaisiais telefonais, vyksta visą savaitę. Šių metų Saugesnio interneto dienos tema „Skatinkime pokyčius: vienykimės dėl geresnio interneto!“ (angl. „Be the change: Unite for a better internet“).

Šiandien Saugesnio interneto dieną paminėjome Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje. Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos mokytoja, Jaunųjų informatikų akademijos dėstytoja Virginija Vaikšnorienė vaikams papasakojo apie pavojus, tykančius naršant ir bendraujant elektroninėje erdvėje. Visiems įteikė lankstinukus su išsamia informacija ne tik apie galimas grėsmes, bet ir kur kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, patyrus patyčias internete. Vyko edukacinių filmukų peržiūra, vaikai sprendė testus ir taip pasitikrino savo tikrąsias žinias apie saugų elgesį elektroninėje erdvėje.

Bibliotekininkės visiems dalyvavusiems įteikė po „Draugiškas internetas bibliotekose“ sąsiuvinį, kuris puikiai tiks ne tik pamokoms, bet ir kaip saugaus elgesio internete atmintinė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Nuo šiol informacija alytiškiams, kur kreiptis, pastebėjus smurtą ar jį patyrus asmeniškai - visose Alytaus miesto viešosiose bibliotekose.

Netrukus ją papildysime ir atnaujinta Alytaus policijos komisariato informacija apie Viešosios tvarkos skyriaus suformuotas apylinkių ribas ir Prevencijos poskyrio apylinkių įgaliotinių kontaktus visuose miesto mikrorajonuose.

Nebūkime abejingi!

Moteriškosios auditorijos džiaugsmui, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankėsi Nida Degutienė - kulinarė, fotografė, rašytoja ir keliautoja. Susitikime su alytiškėmis ji prisipažino, jog niekada gyvenime negalvojusi, kad rašysianti knygas ir kad tos knygos vedžios ją po visą pasaulį.

Atvirai žvelgdama į iššūkius, „degustuodama“ gyvenimo skonius ši ryški asmenybė prikaupė neeilinių įspūdžių, o šie sugulė į knygas. Iki tokio rezultato teko nueiti netrumpą gyvenimo kelią, o labiausiai pasitarnavo sutuoktinio paskyrimas Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje – penkeri metai tiesioginės pažinties su šia gilios istorijos ir kultūros šalimi pavirto dviem knygomis.

„Atvažiavau į Izraelį ir atradau Lietuvą pačia gražiausia prasme – fantastišką litvakų bendruomenę, tradicinius patiekalus, kuriuos žydai valgo per šventes, o lietuviai - kasdien“, - pasakojo Nida Degutienė.

Tik pagyvenus Izraelyje galima suprasti, kaip nuoširdžiai žmonės myli savo šalį, domisi jos istorija ir didžiuojasi savo šaknimis. Izraeliečiai neraginami puošia mėlynos ir baltos spalvų girliandomis balkonus, langus ir automobilius likus ne vienai savaitei iki svarbių nacionalinių švenčių. Šiomis ir kitomis patirtimis vedina Nida Degutienė išleido knygą „Izraelio trauka. Potyriai, įspūdžiai, atradimai“.

Kitoje savo knygoje - „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ autorė pristato tradicinį žydų maistą ir pagrindines šventes. Leidinį praturtina autentiški pasakojimai apie žydų gyvenimą.

Pernai pasirodžiusioje, kulinariją ir keliones apjungiančioje Nidos Degutienės knygoje „Žuvis pasaulio virtuvėse“ - ne tik receptai ir fotografijos, bet ir reportažai iš Prancūzijos, Portugalijos, Mozambiko ir Pietų Korėjos.

„Nieko gyvenime nėra neįmanomo. Reikia drąsiai daryti tai, ko norite, ką sugebate, o sėkmė pati tada jus susiras“, - sakė knygų autorė.

Po susitikimo su alytiškėmis, Nida Degutienė atskleidė kilusias mintis: „Viešėjau savo gimtosios Dzūkijos sostinėje, kur turėjau neapsakomą malonumą pristatyti savo abi knygas pilnutėlei salei žmonių. Kaskart, kai tik išvažiuoju iš Vilniaus ir turiu unikalią progą pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais žmonėmis, grįžtu prisisėmusi ypač daug pozityvios energijos. Mums dažnai atrodo, kad gyvenimas vyksta vien sostinėje, kad visi renginiai – vien tie, kur blyksi fotografų kameros ir prie sienelės papūstomis lūpomis pozuoja vietinės reikšmės „žvaigždės“. Mums net sunku suvokti kiek gražių dalykų vyksta mažesniuose miestuose ir miesteliuose, kiek šviesių, pozityvių, aktyvių žmonių juose gyvena, su kokia šiluma jie priima pas juos atvykusius pašnekovus…“

Renginį organizavo tarptautinės organizacijos „Zonta“ Alytaus miesto klubas.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje jau nebe pirmieji metai vyksta nemokami kompiuterio pradžiamokslio mokymai senjorams. Paskatinti jaunesnių giminaičių ar bičiulių pavyzdžio, garbaus amžiaus alytiškiai iš pradžių kiek nedrąsiai praveria bibliotekos mokymų klasės duris. Vėliau pamato, kad kompiuteris nėra toks baisus, kokį nupiešė vaizduotė.

Pernai bibliotekoje apmokyta 50 vyresnio amžiaus alytiškių. Šiemet taip pat organizuojami kompiuterio ABC mokymai pradedantiesiems. Į juos užsiregistruoti galima bibliotekos registratūroje (tel. (8 315) 32 446). Galima kreiptis ir tokiais atvejais, jeigu domina išmokti naudotis tik viena specifine e. paslauga (pavyzdžiui, išankstine pacientų registracija) ar socialiniu tinklu.

Mokymai vyksta mažomis grupėmis – iki 3 žmonių, tad senjorai jaučiasi pamaloninti individualaus dėmesio, nebijo klausti ir domėtis. O ir pabaigę mokymus, yra laukiami bibliotekoje – visada galima rasti progų toliau gilintis į neišsemiamas kompiuterio galimybes.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Sausio 31 d. žymiam lietuvių kino ir teatro aktoriui Regimantui Adomaičiui sukanka 80 metų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Regimantas Adomaitis. Visą laiką mane traukė teatras“.

Parodoje apžvelgiama R. Adomaičio biografija, jo kūrybinė veikla teatre ir kine: supažindinama su aktoriaus vaidmenimis spektakliuose, kino ir televizijos filmuose, pateikiamas išsamus filmografijos ir vaidmenų teatre sąrašas. Čia gausu fotografijų galerijų, leidinių, straipsnių, kolegų aktorių, režisierių, kino ir teatro kritikų atsiliepimų bei prisiminimų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, geranoriškai prisidėjusiems prie parodos gimimo: teatrologams Daivai Šabasevičienei ir Markui Petuchauskui, parašiusiems apžvalginius straipsnius apie aktorių; aktorei ir žurnalistei Gražinai Baikštytei, parengusiai interviu su aktoriumi; aktoriaus kolegoms Vaivai Mainelytei, Eglei Gabrėnaitei, Gražinai Balandytei, Jūratei Onaitytei, Nelei Savičenko ir Juozui Budraičiui, parašiusiems atsiminimus ir gražius žodžius, skirtus R. Adomaičiui.

Taip pat dėkojame Lietuvos literatūros ir meno archyvui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui už suteiktą prieigą prie fotografijų ir kitos vertingos archyvinės medžiagos.

Kviečiame aplankyti virtualios parodos svetainę ČIA

Informacijos šaltinis - www.lnb.lt

Sausio 18 dieną į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką tapybos mėgėjus priviliojo akvarelės paroda. Alytiškiams čia buvo pristatyti suaugusiųjų tapybos kursų, vykusių Alytaus dailiųjų amatų mokykloje, lankytojų sukurti paveikslai.

Jau nebe pirmą tokio pobūdžio parodą surengęs šiuolaikinės akvarelės technikų mokytojas dailininkas Benjaminas Jenčius džiaugėsi, jog su kiekvienais kursais moterys vis geriau įvaldo šį sudėtingą meną ir parodoms pateikia tikrai dėmesio vertų, brandžių darbų, o ir naujokės „pažadina“ savo „užmigusius“ talentus.

Parodoje paveikslus eksponuoja Greta Čyžiūtė, Giedrė Lisovskaja, Violeta Židonytė, Vaiva Danilova, Luna Gocentaitė, Danutė Bulsienė, Daiva Bukevičienė, Rūta Petrauskienė, Zita Gocentienė.

Švelnių potėpių, moteriškai subtilūs kūriniai bibliotekos erdves puoš ir džiugins lankytojus iki vasario 15 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Sausio 24-tą dieną (antradienį) 10 val. Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje (LNB) vyksiančią diskusiją „Lietuva Europoje: tapatybės klausimas“ bus galima stebėti ne tik LNB konferencijų salėje, bet ir tiesiogiai internetu.  

Bibliotekų lankytojai prie transliacijos galės prisijungti per ŠIĄ NUORODĄ

Diskusijos svečiai:

prof. dr. Alfredas Bumblauskas, VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas

Tomas Balkelis,  Vilniaus, Oksfordo ir Toronto universitetų  absolventas, buvęs keleto Europos universitetų ir Stanfordo universiteto (JAV) bendradarbis, užsienio leidyklų leidžiamų knygų modernios Lietuvos istorijos, Lietuvos gyventojų migracijos ir lietuviškos tapatybės tema autorius.

Klausimus dalyviams bus galima užduoti adresu 3erdve.lt 

Transliacija truks iki 1 val.

Sausio 13 dieną kraštiečiui rašytojui Jurgiui Kunčinui būtų sukakę 70 metų. Jo vardu pavadintoje Alytaus viešojoje bibliotekoje ta proga susibūrė kūrėjo šeima, kūrybos gerbėjai, bendraklasiai ir amžininkai, dar menantys daugybę linksmų ar karčių nutikimų iš „laikų su Jurgiu“. Jaukus literatūrinis-muzikinis pasibuvimas netruko prabėgti, pažėręs ne tik sentimentų, bet ir naujų J. Kunčino kūrybos atradimų.

Renginyje skambėjo žinomų bardų atliekama akustinė muzika. Visi dainų tekstai buvo vienaip ar kitaip susiję su J. Kunčinu. Jurgio Kunčino eilėmis sukurtą dainą „Vaikystės šviesa“ kompozitorius ir atlikėjas Alvydas Jegelevičius dainavo su švelniu salėje susirinkusios publikos pritarimu. Dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Albertas Antanavičius padainavo keletą dainų tekstais, kuriuos paskyrė Jurgiui. Įtaigiausiai nuskambėjo „Peizažas su sniegena“ – daina apie lemtingą Jurgiui mėnesį – gruodį. Bardas Romas Naidzinavičius priminė, kad Jurgio Kunčino eilėmis sukurtų dainų įrašų rinkinys „Malūnų gatvė“ – pirmoji Lietuvos bardų kompaktinė plokštelė. Smagiausiai publika lingavo, Romui uždainavus „Vaikų pasaulį“, kuriame jo vokalas avantiūristiškai „žaidė“ su gitaros ir smuiko (Jovita Šiugždinytė) garsais.

Jurgio Kunčino asmenybę taikliausiai patiriame, skaitydami jo prozos ir poezijos tekstus. Jo kūrybinis kelias nutrūko netikėtai, palikęs paslaptingą daugtaškį. Prieš pat mirtį J. Kunčinas rašė tekstą, persmelktą autobiografinėmis patirtimis. Sugalvojo ir pavadinimą - „Aprašytas gyvenimas“, tačiau nesuspėjo pabaigti. Įtaigiausias „Aprašyto gyvenimo“ ištraukas alytiškiams pristatė režisierius Arvydas Kinderis ir teatro studijos „Apartė“ aktorės.

Foto prisiminimų ir eilėraščių kompoziciją, atskleidžiančią poetiškąją Jurgio Kunčino sielos pusę, pristatė vyresn. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė.

Kukliai suabejojusi, ar turinti ką nors naujo pasakyti apie J. Kunčino kūrybą, VU docentė dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė perskaitė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Lankytojai su pižamomis neaptarnaujami“. Pasak lektorės, J. Kunčino kūrybos filosofija teigia, jog sėkmė bet kada ir bet kam gali bet kur ir bet kaip pasisukti.

Faktų ir įvykių apžvalgą, skirtą Jurgio Kunčino sąsajoms su Alytumi, parengė ir perskaitė bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.

Sovietmečiu Jurgis Kunčinas kūrė tuometinei valdžiai ne itin „patogią“ poeziją, o prozą pradėjo rašyti tik po nepriklausomybės paskelbimo. Vos per penkiolika metų susikaupė apie 50-ties jo autorinių ir verstinių knygų kūrybinis palikimas. Literatūros kritikų geriausiai įvertintas - Jurgio Kunčino romanas „Tūla“, kurios personažai yra spalvingi bohemos atstovai, patiriantys intensyvias emocijas. Romanas išverstas į penkias kalbas. Tad savotišku įvairiakalbiu renginio intarpu tapo garsiniai kūrinio ištraukos skaitymai: lietuvių kalba skaitė vyresn. bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė, anglų kalba – rašytoja Irena Kupčinskienė, rusų kalba – bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė, švedų kalba - Algirdas Gulbinas, lenkų kalba - sesuo Emanuelė, vokiečių kalba - vertimo autorius, kalbininkas Marcus Roduner.

Tokiais gyvaisiais akcentais pasitiktas Jurgio Kunčino jubiliejus jo vardo bibliotekoje. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, ir toliau keliausime šio autoriaus kūrybos pėdsakais - pavasarį alytiškių vertinimui bus atiduota nauja Rašytojų sąjungos leidyklos knyga - J. Kunčino poezijos rinktinė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Sausio 11 dieną Vaikų bibliotekoje lopšelio-darželio „Pasaka“ „Drugelių“ ir „Boružėlių“ grupių vaikučiai bei jų auklėtojos D. Plonienė ir N. Buzienė nepabijojo šaltuko ir atvyko į biblioteką pasidžiaugti pačių darytais darbeliais: besmegeniais, atvirukais, iliustracijomis. Svečius pasitiko netikėtai bibliotekoje atsidūrusi jauna, nei 500 metų neturinti ragana, kuriai parūpo, kodėl vaikai taip susidomėję skaito Knister knygeles apie raganą Lilę. „Vaikų šalyje“ skambėjo juokas, sukosi rateliai, mažieji žaidė, deklamavo, dainavo, o pavargę sutūpė sėdmaišiuose ir skaitė knygeles bei klausėsi raganos skaitomos pasakos. Pažadėję nepamiršti bibliotekos - knygelių namų, pasivaišinę stebuklingais auklėtojų keptais grybukais, mažieji atsisveikino iki kitų susitikimų!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Sausio 13 d. mūsų kraštiečiui Jurgiui Kunčinui būtų sukakę 70 metų. Ta proga Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius visus pakvietė į šventinę popietę.

Renginį pradėjo mažosios Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos 5-6 klasių skaitovės (Agnė, Ugnė, Bernadeta) ir Vidzgirio pagrindinės mokyklos 8 klasės mokiniai (Miglė, Iveta, Rokas ir Eglė), kurie skaitė J. Kunčino poeziją. Aidas Andreikevičius visus džiugino gitaros garsais.

Bibliotekininkės žaismingai pristatė 10 įdomių faktų apie rašytoją, supažindino su jo kūryba.

Kęstutis Miliauskas – Jotvingių gimnazijos direktorius, Kostas Poškus – dailininkas, knygos „(Ne)šventųjų gyvenimai“ autorius ir Liudas Ramanauskas – Alytaus radijo stoties „FM99“ direktorius skaitė ištraukas iš novelių ciklo „Trys akcentai“  ir pasidalino prisiminimais apie rašytoją J. Kunčiną bei tuometinį Alytų.

„Volungės“ pagrindinės mokyklos direktorius Feliksas Džiautas deklamavo eilėraštį iš knygos „Vainikas „Soscinei“ ir pakvietė visus skaityti knygas, mylėti savo kraštą.

J. Kunčinas rašė, kad Nemunas yra pirmasis Alytaus miesto pasididžiavimas. Antrasis – medžiai. Tad ir gimtadienio tortas buvo ypatingas bei simboliškas – apsnigta, skarota imbierinė eglė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Sausio 13 dieną kraštiečiui rašytojui Jurgiui Kunčinui būtų sukakę 70 metų. Visus šio autoriaus kūrybos gerbėjus ir amžininkus, dar menančius liūdnas bei linksmas bendravimo su šia originalia asmenybe patirtis, kviečiame nenuobodžiai paminėti jubiliejų. Antrąją sausio savaitę Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks:

JUBILIEJINIAI RENGINIAI J. KUNČINO 70-MEČIUI

Nuo SAUSIO 9 iki 13 d.

Kasdien 15 ir 17 val. - A. Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Beveik laimingas“ peržiūros

Peržiūras grupėms galima užsisakyti ir kitu laiku (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446)

SAUSIO 10 d. 13 val.

Popietė J. Kunčino 70-mečiui

(Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. (8 315) 39 523)

Programoje:

10 įdomių faktų apie J. Kunčiną

„Trys akcentai“ - rašytojo kūrybą skaito ir maži, ir dideli

Imbierinis gimtadienio tortas

SAUSIO 14 d. 14 val.

JUBILIEJINIS LITERATŪRINIS-MUZIKINIS VAKARAS

(J. Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446)

Programoje:

Foto prisiminimai apie J. Kunčiną

„Aprašytas gyvenimas“ - autobiografijos fragmentus pristato teatro studija „Apartė“ (rež. Arvydas Kinderis)

Jurgio Kunčino kūrybos takais – dr. Audingos Peluritytės-Tikuišienės pranešimas

Alytus – Jurgiui Kunčinui - faktų ir įvykių apžvalga. Skaito bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė

Įvairiakalbis „Tūlos“ skambesys - romano fragmentus užsienio kalbomis skaito alytiškiai ir vertėjai.

Dainos Jurgio Kunčino tekstais. Atlieka Alvydas Jegelevičius, Romas Naidzinavičius, Albertas Antanavičius

Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje vyksianti renginių savaitė – savotiška įžanga į simbolinius Jurgio Kunčino metus. Pavasarį alytiškių laukia kiti įdomūs įvykiai: J. Kunčino poezijos rinktinės sutiktuvės bei šiam kūrėjui skirtas ekslibrisų konkursas.

Maloniai   kviečiame aplankyti karpinių parodą  „Sniego sapnas“.

Tai - karpinių paroda, skirta Onos Sventnickienės (1938-2015) kūrybai atminti.

Lauksime jūsų iki sausio 13 dienos.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Baigiasi 2016-ieji – Bibliotekų metai, per kuriuos šalyje įvyko rekordinis renginių, projektų ir įvykių skaičius. Pagrindiniai šių metų veiklos akcentai buvo KNYGA ir SKAITYMAS, sutelkę visuomenę atrasti skaitymo malonumą. Tačiau šalia knygų bibliotekose įsitvirtino daug naujoviškų paslaugų, tarp kurių jau galima pamatyti ir virtualiosios realybės ekspoziciją – pirmą tokią Europoje.

Šalies bibliotekos aktyviai įsitraukė organizuodamos įvairius renginius, o drauge sudomindamos jais visuomenę. Išskirtiniai Bibliotekų metų renginiai, pasižymėję ypač didele lankytojų gausa, buvo bibliotekų erdvė, suorganizuota jau 17-tą kartą vykusioje Vilniaus knygų mugėje, bibliotekų dalyvavimas parodoje „Mokykla 2016“, kurios metu buvo stiprinamas bibliotekų ir mokyklų dialogas.

Bibliotekų metams paminėti Lietuvos bibliotekininkų draugija skyrė ir savo rengiamą tradicinę Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, jos tema pasirinkdama Bibliotekų metų moto – „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Savaitės metu šalies bibliotekose įvyko 2046 renginiai: konkursai, susitikimai, diskusijos, skirtos bendruomenių įtraukimui į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo projektus. Renginiuose apsilankė daugiau nei 50 tūkst. lankytojų.

Viena prasmingiausių ir ryškiausių metų iniciatyvų – skaitymai „Vasara su knyga“, pakvietę vaikus ir jaunimą skaityti, bendrauti ir pramogauti bibliotekose. Čia vyko kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės, vaidinimai, iš viso daugiau nei 1300 renginių.

Šiandien Lietuvoje veikia daugiau nei 2,5 tūkst. bibliotekų, jose dirba beveik 6 tūkst. (5866) profesionalių darbuotojų. Bibliotekos turi daugiau nei 1 mln. (1 mln. 249 tūkst.) registruotų skaitytojų, o tai reiškia, kad kas antras šalies gyventojas 2015 m. bibliotekose apsilankė 23 mln. kartų. Šalies bibliotekose sukaupta daugiau nei 107 mln. knygų.

Parengta pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.

Nuotraukoje - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka savo skaitytojus pasitinka su šventės nuojauta. Fojė erdvę papuošė darbuotojų rankų ir širdžių šiluma dvelkianti paroda. Poeziją, akvarelės paveikslus, mezginius, nėrinius, siuvinius, lipdinius iš molio, dirbinius iš vilnos čia demonstruoja šios knygų karalystės moterys.

Dažnas lankytojas gali tik numanyti, kiek visokių gabumų slepia bibliotekininkių asmenybės. Kiekviena atradusi širdžiai mielą užsiėmimą, ilgus vakarus paskyrusios kūrybinei meditacijai, džiugina savo artimuosius ir draugus galbūt ne visada tobulais, tačiau dėl to tik dar savitesniais ir mielesniais kūrinėliais.

Šventoms Kalėdoms pamažu artėjant, Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos moterų kolektyvas su meile kviečia savo skaitytojus prasmingai Bibliotekų metų pabaigai. Kaip žinia, kiekviena pabaiga atneša naują pradžią.

Nacionalinėje bibliotekoje įvyko iškilmingas Bibliotekų metų baigiamasis renginys „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: skaitau–mokausi–kuriu“. Renginyje dalyvavo bibliotekų metų globėja Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri aktyviausiems bibliotekininkų bendruomenės nariams įteikė vardines padėkas.

Prieš Bibliotekų metų baigiamąjį renginį vyko spaudos konferencija, skirta apžvelgti svarbiausius ir ryškiausius metų įvykius viešųjų bibliotekų kontekste. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius ir projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovas Eugenijus Stratilatovas.

Monika Kundelytė

Beveik 1200 renginių, kuriuose apsilankė daugiau nei 40 tūkst. žmonių; daugiau nei 90 naujoviškų paslaugų, 215 naujų produktų ir priemonių – šie skaičiai liudija pakitusį atsinaujinusių Lietuvos bibliotekų požiūrį į savo lankytoją ir bendruomenę. Prie visų šių pokyčių prisidėjo trejus metus trukęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai 2“.

Į baigiamąją projekto „Bibliotekos pažangai 2“ konferenciją Nacionalinėje bibliotekoje susirinkusius šalies viešųjų bibliotekų ir savivaldybių atstovus, kultūros politikos formuotojus, taip pat partnerius iš užsienio bibliotekų pasveikino robotas Zoras. Jis džiaugėsi, jog gerai jaučiasi tarp žmonių, ypač todėl, kad tenka bendrauti su tokia kūrybinga ir dalytis žiniomis norinčia bendruomene.

Ne vienas konferencijos kalbėtojas pažymėjo, kaip per trejus projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo metus keitėsi šalies viešosios bibliotekos ir jų svarba bendruomenėms, o svečiai iš užsienio bibliotekų pasidalijo savo gerosiomis patirtimis. Susirinkusiems taip pat buvo pristatyta unikali, naujų technologijų pritaikymu pagrįsta virtualiosios realybės paslauga „Laiko portalas“.

Pasak „Bibliotekos pažangai 2“ vadovo Eugenijaus Stratilatovo, šis pažangos projektas tapo geru katalizatoriumi ir paskatins bibliotekas toliau vystytis, prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės poreikių net ir projektui pasibaigus.

„Per trejus metus bibliotekos ne tik kūrė naujas, už tradicinės bibliotekos sampratos ribų toli išeinančias paslaugas, jos pačios nuolat ugdė savo darbuotojų kompetencijas: mokėsi rengti projektus, ieškoti papildomo finansavimo jiems įgyvendinti, pritraukti naujų partnerių, efektyviai komunikuoti ir į bibliotekų veiklas įtraukti vietos bendruomenes, galiausiai – dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Dabar per 1000 Lietuvos viešųjų bibliotekų formuoja naują suvokimą apie besiplečiančias bibliotekos funkcijas ir misiją visuomenėje“, – sakė E. Stratilatovas.

Apie bibliotekos vaidmenį šalies kultūriniame gyvenime kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas: „Mes turime milžinišką bibliotekų tinklą ir, jei kalbame apie regioninę kultūrą, tai yra visos prielaidos startuoti su labai solidžiu institucijų tinklu, kuriame dirba profesionalai, intelektualūs žmonės. Kaip šiandien girdėjome, jie dar įgijo papildomų kompetencijų – kompiuterinio raštingumo, darbo su bendruomenėmis, politikais ir partneriais. Šios visai naujos funkcijos dar labiau sustiprina jų vaidmenį.“

Šiandien bibliotekos – jau ne tik žinių kaupimo centrai ir knygų saugyklos. Jose nuolat ir sistemingai vyksta įvairiopa veikla: kūrybinės dirbtuvės ir susitikimai, filmų, komiksų, muzikos įrašų kūrimo, programavimo, inžinierinių gebėjimų lavinimo, robotikos pamokos. Čia organizuojami įvairaus tipo mokymai ir tobulinimo kursai moksleiviams, suaugusiesiems bei senjorams.

Projekto vykdymo laikotarpiu 37 bibliotekose surengtuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, kurie įgijo naujų įgūdžių informacinių ir ryšių technologijų, profesijos, verslumo, kūrybinių industrijų srityse. Edukacinėse veiklose per pastaruosius dvejus metus dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų.

Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai 2“, bibliotekose buvo surengta apie 1190 renginių; tai ir naujų paslaugų pristatymai, parodos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, protų mūšiai, konkursai, susitikimai su žmonėmis, filmų peržiūros ir pan. Minėtuose renginiuose apsilankė daugiau nei 40 tūkst. žmonių.

Projektas suteikė galimybę viešosioms bibliotekoms sukurti ar patobulinti per 90 paslaugų, tarp jų – psichologinė pagalba vaikams pasitelkiant kompiuterines komunikavimo priemones, virtualaus mokymosi paslaugos, interaktyvūs kalbų kursai, mobiliosios laboratorijos ir IT centrai, garso įrašų studijos ir t. t. Dabar šalies viešųjų bibliotekų lankytojai gali naudotis laisvalaikio ir mokymosi erdvėmis, užsiimti fotografija, kurti vaizdo ir garso medžiagą, naudotis bibliotekų turima infrastruktūra ir technologijomis (pvz., 3D modeliavimo programomis, 3D spausdintuvais).

Projektą „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinančios 45 viešosios bibliotekos per 2015–2016 m. sugebėjo pritraukti paramos ir papildomo finansavimo, kurių bendra vertė viršijo 380 tūkst. eurų. Nors pagrindiniai bibliotekų partneriai išlieka viešasis sektorius ir savivaldybės, net 25 bibliotekos per porą metų iš privačiojo sektoriaus sugebėjo pritraukti apie 54 tūkst. eurų ir užmegzti bendradarbiavimą su verslo sektoriumi.

„Šiemet 45 Lietuvos viešosios bibliotekos sėkmingai baigė įgyvendinti projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamus projektus, kuriais buvo siekiama pagerinti vietos bendruomenių gyvenimo kokybę. Šie projektai sudaro sąlygas bibliotekoms toliau plėsti paslaugų pasiūlą, stiprinti partnerystę su verslu, vietos valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis bibliotekomis. Iš viso šiems projektams finansuoti buvo skirta 1 mln. 200 tūkst. eurų“, – sakė E. Stratilatovas.

Monika Kundelytė
Projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ryšių su visuomene ir atstovavimo koordinatorė

Laisvieji stumbrai Lietuvoje. Kas per žvėrys šie gyvūnai, apie kuriuos daugelis net nežino, o žinantys, net nesusimąstydami dažnokai vadina klaida, siūlo iššaudyti, „sureguliuoti“, gi „humanistai“ - uždaryti į aptvarus, kur esą ir jiems bus lengviau, ir mums ramiau?

12 geriausių Lietuvos laukinės gamtos fotografų nuotraukų ir 12 pagrindinių faktų apie stumbrus. Susipažinkite iš arčiau. Jie ateina.

Daugiau informacijos ir nuotraukų www.lietuvosstumbrai.com, www.facebook.com/LietuvosStumbrai.

Stumbrams reikia tavo balso. Išreikšk pritarimą jų teisei būti laisviems.

Stumbras (lot. Bison bonasus, angl. Wisent, Buffalo, Bison, vok. Wisent) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi. Paplitęs Europoje. Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Stumbras įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą (statusas: pažeidžiama rūšis) ir Lietuvos raudonąją knygą (stausas: atkurta rūšis). Rimanto Nalivaikos nuotrauka:

Pirmieji stumbrai pasirodė centrinėje Azijoje vėlyvojo Plioceno - ankstyvojo Pleistoceno epochoje. (Plioceno laikotarpis tęsėsi prieš 5,332 mln. - 2,588 mln. metų, Pleistoceno laikotarpis - prieš 2,588 mln. - 12 tūkst. metų). Iš centrinės Azijos jie pasklido po visą Aziją ir Europą, o per Beringo sąsiaurį ir į Šiaurės Ameriką. Rimanto Nalivaikos nuotrauka:

Stumbrai grąžinti į Lietuvą 1969 metais, o 1973 metais pirmieji penki Lietuvoje atsivesti stumbrai išleisti į laisvę. Tad stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų. Jau daugiau kaip 40 metų jie yra laisvi. Romualdo Barausko nuotrauka:

Stumbras - kertinė ir skėtinė ekosistemos rūšis. Kertinių rūšių buvimas yra lemiamas norint palaikyti ekologinės bendruomenės struktūrą bei įvairovę, jos išskirtinės tuo, kad yra susijusios su visa likusia bendruomene. Rewilding Europe priskiria stumbrus prie skėtinių rūšių, nes saugant stumbrus ir dideles teritorijas, kurios reikalingos jiems gyventi, laimi ir daug kitų augalų bei gyvūnų rūšių. Romualdo Barausko nuotrauka:

Paskutiniais lenkų mokslininkų tyrimų duomenimis - tai atvirų vietovių gyvūnas, tad kuriant stumbrų apsaugos programas rekomenduojama vadovautis šia nauja informacija. Dariaus Babelio nuotrauka:

Stumbras - žolėdis gyvūnas, aktyviai keičiantis kraštovaizdį pagal save. Jo dėka klesti daugybė kitų gyvūnų ir organizmų. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Stumbras yra didžiausias ir stipriausias gyvūnas Europoje, praktiškai neturintis natūralių priešų, tačiau tai baikštus gyvūnas. Stumbrui gamta nedavė žvitrių akių, todėl gerai įžiūrėti besiartinantį gyvį stumbrai išgali iš kokių 200 – 300 m. Kažką įtartino pamačiusi stumbrų banda sužiūra, išsirikiuoja puslankiu, kad užstotų savo kūnais jauniklius, ir tokiu savo elgesiu nesupratingam prašalaičiui gali kelti baimę. Atrodo, kad šie stambūs žvėrys tuoj puls. Tačiau stumbrai taip elgiasi tol, kol gerai įžiūri besiartinantįjį, ir jei tai žmogus – bėga. Atstumas, kuris leidžia stumbrams gerai įžiūrėti besiartinantįjį tik 200 - 300 metrų. Mariaus Čepulio nuotrauka

Stumbrai gyvena bandomis, kurias sudaro patelės su savo atžalomis iki kol subręsta. Žiemą stumbrai laikosi didesnėmis bandomis vidutiniškai po 20. Vasarą bandos suskyla į mažesnes grupeles vidutiniškai po 12 stumbrų. Ne rujos metu patinai laikosi pavieniui (60% patinų) arba grupelėmis  po 2-3. Vasarą stumbrai daugiausia laiko praleidžia miške ir į laukus maitintis ateina nereguliariai. Žiemą situacija keičiasi, ir stumbrus dažniau galima pastebėti atvirose vietovėse. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Bandoje - matriarchatas. Vadovauja suagusi stumbrė. Dažniausiai stumbrė su jaunikliu. Stumbrai nesudaro griežtai apibrėžtų bandų, nesaugo savo teritorijos, todėl gali lengvai pereiti iš vienos bandos į kitą kai susitinka. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Stumbrų ruja tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio mėn. Nėštumo laikotarpis trunka apytiksliai 9 mėn. Vaikus veda daugiausia gegužės - liepos mėn., tačiau gali ir visus metus. Daugiausiai veda po 1 jauniklį, tačiau pasitaiko ir po 2. Mariaus Čepulio nuotrauka:

Patinai lytiškai subręsta 3 gyvenimo metais, tačiau reprodukcijoje dalyvauja 6-12 metų amžiaus patinai. Patelės subręsta 3 gyvenimo metais ir dažniausiai pirmą jauniklį atsiveda 4-aisiais gyvenimo metais. Jauniklius veda daugiausiai veda iki 20 metų amžiaus po vieną jauniklį. Viena patelė per savo gyvenimą atsiveda apie 9 jauniklius.  Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 metų. Romualdo Barausko nuotrauka:

Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Greitis iki 60 km/val., šuoliai į aukštį apie 2 m. Žmonių simpatijų dėka stumbras išrinktas į didįjį Europos gyvūnų penketą (European Big 5).

Viršuje išskirta - Romualdo Barausko nuotrauka