Kas tai? Jaukus, reguliariai vykstantis susibūrimas, kuriame aptariamos įdomiausios perskaitytos knygos.

Kas gali dalyvauti? Šiame klube laukiami visi visi, maži ir dideli, kurie yra perskaitę aptariamą knygą.

Kur ir kada įvyks? Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (adresas: Seirijų g. 2, Alytus), 2016 m. birželio 22 d., trečiadienį, 15 val.

Ką atsinešti? Šypseną, pamąstymus ir, esant galimybei, aptariamą knygą.

Kontaktai pasiteirauti: Išmaniosios jaunimo erdvės savanorė Vakarė Saulėnaitė, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. 8 629 71808

Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos vaikus ir jaunimą kviečia dalyvauti netradiciniame socialiniuose tinkluose vyksiančiame konkurse #vasarasuknyga. „Vasara su knyga“ – tai knygų skaitymai ir kultūros renginiai, skirti Bibliotekų metams paminėti. Bibliotekų metus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Konkursui #vasarasuknyga kviečiame filmuoti ir fotografuoti vasariškas akimirkas, praleistas su knyga, atostogų fone fiksuoti skaitymo malonumo momentus. Šiuo konkursu siekiame skatinti vaikus ir jaunimą skaityti, dalytis su bendraamžiais skaitymo rekomendacijomis, ugdyti skaitymą kaip laisvalaikio pomėgį.

Įamžintas akimirkas siųskite el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. ir viešinkite socialiniame tinkle „Facebook“ arba socialiniame dalijimosi nuotraukomis tinkle „Instagram“, naudodami groteles (hashtag)#vasarasuknyga. Konkurse kviečiame dalyvauti vaikus ir jaunimą iki 29 metų. Konkurso laikas: nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 15 d.

#vasarasuknyga nugalėtojai bus apdovanoti vertingais prizais – planšetiniu kompiuteriu, fotoaparatu ir USB laikmena. Nugalėtojus rinks 7 narių vertinimo ekspertų grupė: po vieną narį iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešųjų bibliotekų, du nariai – profesionalūs fotografai. Nugalėtojai bus apdovanoti 2016 m. rugsėjo 8 d. skaitymų „Vasara su knyga“ baigiamojo renginio metu Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.

Siunčiamų nuotraukų skaičius neribojamas, tad dalinkimės vasaros skaitymo džiaugsmais su draugais!

Ką Jums reikia padaryti?

1. Įamžinti vasaros akimirką su knyga (galimos įvairios raiškos, dydžio, formato nuotraukos, video siužetai naudojant vaizdo koregavimo programas);
2. Siųsti el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.  parašant savo vardą, pavardę arba slapyvardį, el. pašto adresą, palikti trumpą komentarą-pavadinimą ir trumpai pristatyti pasirinktą knygą;
3. Įkelti ją į Vasara su knyga „Facebook“ arba „Instagram“ paskyrą naudojant groteles #vasarasuknyga.

Dalyvių laukia vertingi prizai! Neribotai siųsk vasaros atostogų akimirkas iki rugpjūčio 15 d.!

Daugiau informacijos apie „Vasara su knyga“ rasite ČIA

Birželio 13 d. 14 val. Seimo Parlamento galerijoje bus pristatyta nuotraukų ir dokumentų paroda iš alytiškių asmeninių archyvų „Tremčių geležinkeliai“. Autentiškų liudijimų ekspozicija iš Alytaus atvežama Seimo nario Juliaus Sabatausko iniciatyva. Parodos pristatymo renginyje dalyvaus Alytaus meras Vytautas Grigaravičius. Istorines dainas atliks Alytaus tremtinių choras. Paroda veiks iki birželio 27 dienos.

Parodoje „Tremčių geležinkeliai“ - nuotraukos iš alytiškių šeimų albumų. Surinkus šiuos autentiškus liudijimus, pakvietus žmones dar ir papasakoti apie savo artimųjų skaudžiąsias patirtis, išryškėjo, nors ir fragmentiškai, dokumentuota, įvairialypė pačiame Alytuje ar apylinkėse gyvenusius (tebegyvenančius) žmones ištikusių represijų mozaika. Į kvietimą bendradarbiauti rengiant šią parodą atsiliepė ne tik vyresniosios kartos žmonės, bet ir tremtinių anūkai bei proanūkiai. Kiekviena iš 25 atskleistų ir šioje parodoje pristatomų istorijų - kupina dramatizmo.

Nuotraukas pateikė ir atsiminimais apie savo artimuosius su pasidalino alytiškiai Gabrielė Ambroževičiūtė (pagal senelės Rasos Petkevičienės surinktą medžiagą), Juozas Baltulionis, Vlada Barauskienė, Aldona Batiuškienė, Gražina Bozienė, Giedrė Kesylytė - Bulgakovienė; Jūratė Fedaravičienė, Rimvydas Jonynas, Albinas Jurgelionis, Marytė Labukaitė, Labukienė - Alekšiūnaitė, Emilija Liaukutė, Marytė Platūkytė, Agnė Petravičienė, Monika Pocevičiūtė, Vidmantas Rutkauskas, Lina Jakinevičiūtė - Rutkauskienė, Elvyra Stasiukynaitė, Algis ir Danutė Tarasevičiai; Kęstutis Tamulevičius.

Parodos rengėjos Violeta Skudrienė ir Giedrė Bulgakovienė, realizuodamos šią idėją, susidūrė su nemenkais iššūkiais. Pakankamai daug kalbintų žmonių, nepaisant to, kad jau ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje šalyje, kuri yra ES ir NATO narė, atsisakė dalyvauti parodoje, motyvuodami... baime. Buvo, be abejo, ir tokių, kurie nė iš tolo nenorėjo prisiminti patirtų represijų skaudulių.

Kita problema – bent kelioms šios parodos „istorijoms“ žmonės pateikė atrankai itin daug medžiagos – faktiškai kiekvienai jų galima parengti po didelę atskirą parodą. Tačiau ir kiekviena trumputė, ant mokyklinio sąsiuvinio lapo surašyta ir keliomis nuotraukomis iliustruota skaudžioji šeimos istorija rengiant parodą buvo ne mažiau vertinga ir jaudinanti.

Organizatoriai:

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

Tremtinių ir partizanų palikuonių asociacijos Alytaus skyrius

Rėmėjai:

Alytaus miesto savivaldybė

Alytaus spaustuvė

Parodos kuratorės:

Giedrė Bulgakovienė

Violeta Skudrienė

Dizainas ir maketavimas

Robertas Bartkevičius

Alytus - tam tikra prasme unikalus Lietuvos miestas, didžiausios mūsų krašto upės perkirstas į dvi dalis. Lietuvoje yra dar trys miestai, išsistatę abipus Nemuno, bet jų branduolys visada buvo viename krante (Kauno ir Druskininkų – dešiniajame, Prienų – kairiajame), o kitapus upės – tik priemiesčiai. Kas kita – Alytus. Dabar pagrindinė jo dalis yra Suvalkijos pusėje, kairiajame Nemuno krante. Tačiau ilgus amžius dominavo dešiniakrantė miesto dalis, vadinamasis Pirmasis, arba Vilniškis Alytus. Ir šimtus metų šių dviejų miesto pusių nejungė joks tiltas – susisiekti būdavo galima tik valtimis arba keltu.

Tik 1892 metais buvo pastatytas pirmas tiltas per Nemuną ties Alytum – vadinamasis Kaniūkų tiltas. Čia ir prasidėjo mūsų miesto tiltų istorija, kurioje bene įspūdingiausias - 1899 metais pastatytas nepaprastai aukštas geležinkelio tiltas. Karo negandų sugriautas ir ne kartą vėl atstatytas, dabar jis atgimė kaip pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Birželio 4 dieną įvyko šio tilto, miestelėnų pavadinto Baltosios rožės vardu, atidarymas.

Birželio 3 dieną 13 val. Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pakvietė miestelėnus susipažinti su Alytaus tiltų istorija. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) į mūsų miestą atvežė parodą „Alytaus tiltai ikonografijoje“ iš Henriko Kebeikio kolekcijos. Henrikas Adolfas Kebeikis – kelių statybos inžinierius, kolekcininkas, visuomenės ir politikos veikėjas. Savo darbinėje biografijoje jis keletą metų skyrė ir Alytaus keliams, o 1967 m. kartu su kitais specialistais prisidėjo prie Alytuje karo metais sugriauto Juozapavičiaus tilto atstatymo. 2004 m. H. Kebeikis išleido knygą „Žvilgsnis į Lietuvos tiltus“.

Parodoje „Alytaus tiltai ikonografijoje“ – daug informatyvios dokumentinės medžiagos apie keturis mūsų miesto tiltus. Ekspoziciją bibliotekoje (Seirijų g. 2) bus galima apžiūrėti iki birželio 30 dienos.

Išeivis iš JAV, dailininkas Jerry A. Moreau supažindina alytiškius su savo kūryba. Birželio 2 d. 17 val. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) pristatyta šio autoriaus tapybos darbų paroda „Arti gamtos“. Paveikslus bus galima apžiūrėti iki liepos 30 dienos.

Jerry A. Moreau užaugo vaizdingoje Šiaurinės Kalifornijos kaimo vietovėje. Jerry nuo ankstyvų metų išsiskyrė iš kitų vaikų kūrybingumu ir vaizduote. Dar pradinėje mokykloje jis susidomėjo literatūra, vizualiniais menais ir muzika. Įsitraukęs į folk muziką, jis puikiai įvaldė bandžą ir prisijungė prie vietinės gospel grupės. Tačiau palaipsniui viską nusvėrė tapytojo talentas – Jerry sulaukdavo vis daugiau užsakymų, o meno mėgėjai ieškojo jo kūrinių savo kolekcijoms. Dveji metai, praleisti Jeloustono Nacionaliniame parke, laukinės gamtos ir gyvūnijos apsuptyje, tapo stipriu impulsu pasukti į dailę, nors tuo laikotarpiu Jerry išgarsėjo muzikuodamas su bluegrass grupe.

Studijos pas gamtos dailės korifėjus Jerry A. Moreau atskleidė daug meistriškumo paslapčių. Pastaruoju metu Jerry sukurti gamtos paveikslai – iš pirmo žvilgsnio kasdieniški, tačiau atskleidžia daugybę smulkių momentų, kurie dažnai lieka nepastebimi eilinei akiai. Dailininkas sako, kad gamta ir gyvūnija supa mus lyg savaime suprantamas reiškinys, nors turėtų būti visiškai kitaip.

Nors tapyba ir netapo Jerry A. Moreau profesija, tačiau išliko kaip hobis ir gyvenimo aistra. Įsikūręs Vilniuje su žmona Jūrate (beje, turinčia dzūkiškų giminės šaknų), Jerry pasinėrė į tapybą. Autoriaus darbus galima rasti privačiose ir visuomeninėse kolekcijose.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Juozas Aputis. Švytinčio krūmo beieškant“, skirtą prozininko, kritiko, vertėjo Juozo Apučio (1936–2010) 80-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojamas J. Apučio kūrybinis palikimas, saugomas Nacionalinės bibliotekos fonduose: knygos, jo sudaryti ir redaguoti leidiniai, kūrybos vertimai į anglų, suomių, vokiečių, čekų, italų, prancūzų, slovakų kalbas. Eksponuojamos ir prozininko verstos knygos. Parodą papildo Juozo Apučio atsiminimai ir pokalbiai, literatūra apie jo kūrybą, fotografijos iš šeimos archyvo, kūrinių garso įrašai.

2011 m. Nacionalinė biblioteka buvo parengusi virtualią paroda „Juozas Aputis: novelė yra varpų skambėjimas“, skirtą 75-osioms prozininko gimimo metinėms.

Dėkojame Virginijai Aputienei už bendradarbiavimą rengiant parodą.

Parodą parengė Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė–vyriausioji bibliotekininkė Nijolė Matusevičienė.

Virtuali paroda „Juozas Aputis. Švytinčio krūmo beieškant“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.

Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka

Paskutinį gegužės sekmadienį praūžė jau XIII-oji menų šventė „Skambantis spalvų miestas“. Šventė, kaip ir kasmet, buvo skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Prie renginio tradiciškai prisijungė ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, kuris pakvietė mažuosius (ir ne tik!) kūrybiškai ir linksmai praleisti popietę. Renginio metu, kartu su bibliotekininkėmis, mažieji spalvino įvairius animacinių filmų personažus, piešė kreidelėmis piešimo lentoje, skaitė spalvingas pasakų knygeles, atliko įvairias užduotėles, stebėjo šokio bei muzikos pasirodymus ir mėgavosi sausainiais bei skania arbata. Džiaugiamės kartu su visais puikiai praleistu laiku ir tikimės dar ne kartą pasimatyti „Vaikų šalyje“!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje apsilankė rašytoja, poetė, dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė ir literatūrologas, rašytojas, eseistas, kritikas VU doc. dr. Regimantas Tamošaitis. Šie du autoriai - ne tiems, kurie knygas gliaudo kaip saulėgrąžas, tingiai gulinėdami saulės atokaitoje. Šis šeiminis tandemas kuria ir gyvena giliai, jautriai. Literatūrinių pašnekesių vakaras alytiškiams neprailgo – svečiai ne tik paskaitė įdomiausius savo kūrybos momentus, tačiau ir atvėrė kuriančių asmenybių būties užkulisius.

Laura Sintija Černiauskaitė už jautrumo ir gyvenimo dramų kupiną kūrybą vertinama skaitytojų bei literatūros kritikų. Jau pirmasis rašytojos romanas „Kvėpavimas į marmurą“ autorei pelnė Europos Sąjungos literatūrinę premiją, romanas „Benedikto slenksčiai“ įvertintas Kazimiero Barėno premija, o už romaną „Medaus mėnuo“ autorei atiteko Jurgos Ivanauskaitės premija.

„Man sunku skaityti Lauros atskleidžiamas tragedijas, bet viską perleidžiu per save. Tai – žmogiško jautrumo temos“, - sakė Regimantas Tamošaitis.

Laura Sintija Černiauskaitė, išleidusi devynias prozos ir vieną poezijos knygą, jau ir pati tarsi iš šalies gali įvertinti subtilius savo kūrybos kelio vingius. „Riba tarp vaizduotės ir realybės yra keistas dalykas. Anksčiau man buvo svarbu tik vidinės veikėjų istorijos, o dabar tampa svarbios ir vietos, kurias anksčiau stengdavausi tarsi apdumti, kad kiekvienas skaitytojas galėtų įsivaizduoti jas savaip. Užaugau siaubingame daugiabutyje. Tik dabar, su „įsišaknijimu“ senelių žemės lopinėlyje, pradėjau norėti, kad į mano kūrybą ateitų tikrovė. Vaizduotėje tikrovė „perverda“, transformuojasi, tampa kita, bet kažkokie jos segmentai lieka, - renginio publikai atviravo rašytoja. - Man duota rašyti. Ir niekur negaliu nuo to pasidėti.“

„Iš tiesų, meno paskirtis – išlaisvinti sielą. Tuo pačiu ir literatūros, – teigė Regimantas Tamošaitis. - Profesionalumas literatūroje, mano supratimu, yra mirtis. Gaila, kad kai kurie žmonės turi taip eksploatuoti save, kad pragyventų.“

Regimantas Tamošaitis – literatūrologas, eseistas. Vilniaus universitete dėsto XX a. lietuvių literatūros istoriją, orientą lietuvių literatūroje, klasikinę lietuvių prozą. Įvairiuose Lietuvos miestuose rengia seminarus ir skaito paskaitas literatūros temomis. Nuo 2002 m. literatūros žurnalo „Metai“ Kritikos skyriaus redaktorius. Bendradarbiauja kultūrinėje spaudoje: „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“ ir kitur. Naujoje esė knygoje „Vien tik zuikiai naktyje“, pasitelkdamas ironijos, grotesko, paradokso stilistiką, analizuoja žmogaus situaciją permainingame šių dienų pasaulyje.

„Vien tik zuikiai naktyje“ – antroji mano esė knyga. Tačiau man pačiam artimesnė ankstesnioji – „Vitaminų pardavėjas“, nes joje – daugiau energijos, džiaugsmo, fantazijos, netikėtumo. Ji - paradoksali, nenuspėjama, žaisminga. Ji man geresnė už antrąją knygą, kurios turinio nesureikšminu kaip kūrybos. Čia (antrojoje knygoje) pradėjo rastis daugiau tikroviškų problemų, artimų dažnam žmogui. Atpažinimo fenomenas tarsi ir sukuria tą kūrinio vertę, nors tai anaiptol nėra kūrinio vertė. Tai – daugiau etinė knyga, o pirmoji – daugiau estetinė. Antrojoje – daugiau publicistinių momentų, bet aš su tuo jau „išdegiau“. Ką rašysiu paskui – nežinau“, – teigė R. Tamošaitis.

Paklausti apie gyvenimo ir kūrybos pilnatvę, abu rašytojai tiesiog papildė vienas kito minčių giją.

„Galvoju apie visagalį modernizmą, jau daug dešimtmečių vyraujantį literatūroje ir dažnai galvoju, kad jis yra dvasiškai išsisėmęs. Modernizmas siekia efekto, individo sureikšminimo. Kai noriu pailsėti nuo literatūros, imu ką nors iš senųjų autorių – Žemaitę, A. Čechovą. Dabar natūraliai norisi atsigręžti į tai, kas žmogų jungia su žmogumi. Svarbiausia jungtis - šeima. Šeimoje intensyviausiai atsiveria žmogaus galimybė mylėti ir aukotis“, - pamąstymais su publika dalijosi Regimantas Tamošaitis.

„Rašymas – palaiminga prabanga. Kurdamas, mylėdamas ir melsdamasis tu esi atviras tarsi šulinys. Kuo daugiau žmonių į širdį paimi, tuo esi pilnakraujiškesnis“, - pastebėjo L. S. Černiauskaitė.

„Arba renkiesi pinigus, arba dvasinį gyvenimą. Jeigu pasirinkai pastarąjį – nesiskųsk ir neverkšlenk“, – savo gyvenimo pasirinkimą atskleidė R. Tamošaitis.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Gegužės 25 dieną Seime apsilankė keli šimtai pačių šviesiausių žmonių – aktyviausių bibliotekų skaitytojų iš visos Lietuvos. Bibliotekų metams paminėti skirtame renginyje pagerbti aktyviausi 2015 metų skaitytojai ir skaitomiausių knygų autoriai – Kristina Sabaliauskaitė ir Vytautas Račickas. Renginio dalyvius pasitiko šaunioji Kakė Makė.

Į margą Seimo svečių būrį įsiliejo ir alytiškės skaitytojos Leonora Cikanavičienė bei Kamilė Vaidogaitė. Šios dvi ištikimos knygų bičiulės 2015 metais perskaitė daugiausia Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos knygų suaugusiųjų ir vaikų kategorijose. Leonora ir Kamilė buvo apdovanotos Seimo atminimo dovanėlėmis.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Pareisiu su paukščiais...“, skirtą poeto, eseisto, vertėjo Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) 80-osioms gimimo metinėms.

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomas visas publikuotas kūrėjo palikimas jau buvo eksponuojamas parodose, surengtose poeto 60-mečio ir 75-mečio sukaktims paminėti dar jam gyvam esant.

Šį sykį siūlome susipažinti su 2012 metų ir vėlesniais leidiniais, knygose išspausdintomis bei poeto šeimos archyve saugomomis nuotraukomis, rankraščiais, paskaityti M. Martinaičio interviu, sužinoti jo nuomonę politiniais bei kultūros klausimais, „išgirsti“ prisiminimus apie kolegas, bičiulius, kūrėjus, gilintis į literatūrą apie poeto kūrybą. Atskirai išskirti leidiniai apie visiems žinomą, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje populiarų M. Martinaičio poezijos personažą Kukutį: sudėti visi „Kukučio baladžių“ leidimai, vertimai į kitas kalbas, išleisti kompaktiniai diskai ir plokštelės su Vytauto Kernagio atliekamų dainų įrašais.

Dėkojame žmonai Gražinai Marijai Martinaitienei už galimybę parodoje eksponuoti nuotraukas iš asmeninio archyvo ir už komentarus jas aprašant.

Atskira padėka dokumentinio filmo apie M. Martinaitį autoriui – režisieriui ir operatoriui Algirdui Tarvydui, už leidimą demonstruoti jį Nacionalinės bibliotekos tinklalapyje.

Virtuali paroda „Pareisiu su paukščiais...“

Parodą parengė Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Sandra Kuliešienė

Lopšelio-darželio „Nykštukas“ bendruomenės kūrybos paroda

„Prikelkime daiktus naujam gyvenimui“

Paroda veikia 05 16 - 05 31 d.

Jaunosios kartos poetė Aušra Kaziliūnaitė, jau išleidusi tris ryškias knygas ir supurčiusi šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijas, aplankė Alytų. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko originalus vakaras-susitikimas su šia maištingos sielos moterimi. Renginyje skambėjo eilės ne tik iš laikinai paskutinio poezijos rinkinio „Mėnulis yra tabletė“ bet ir naujausi dar tik Facebook terpėje skaitytojams atveriami eilėraščiai. Rutuliojosi spontaniškas, neformalus, netikėtų posūkių vis įgaunantis autorės ir publikos pokalbis.

Aušra Kaziliūnaitė, tamtyč tiesiai iš Vilniaus atsivežusi porą žiūrovų, apsidraudė nuo galimai Alytuje susirinksiančių nuobodylų. Tačiau salė buvo pilnutėlė. Manote, kad žiūrovų vietas okupavo pro plaukų užuolaidas aštriai žvilgčiojantis jaunimas? Ir vėl apsirikimas. Publikoje buvo galima pamatyti ir diedukų preciziškai išlygintais baltiniais, ir tiesia nugara sėdinčių, skrupulingai rankinukus gniaužiančių moteryčių. Aušra Kaziliūnaitė veikiausiai net nesitikėjo, kad jos poezijos gerbėjų rate – tokia įvairovė.

Be abejo, atsitiktiniam alytiškiui, patekusiam į šį renginį laisvu nuo protestų prieš prekybos centrus laiku, būtų kiek keblu. Šokiruojamoji A. Kaziliūnaitės poezija, su kiekviena teksto eilute verčianti protą ir vaizduotę pašėlusiai suktis – šifruoti autorės paspęstus kodus ir mįsles, greičiausiai, ne kiekvienam patogi. Susirinkusieji į renginį gliaudė kampuotą A. Kaziliūnaitės sarkazmą, ironiją ir netgi juodąjį humorą. Salėje kur ne kur šmėkščiojančios trapių sielų būtybės stoiškai ištvėrė eilėraščius, kuriuose minimas smegenų ir rankų valgymas.

Greitai pagavusi Aušros Kaziliūnaitės pradėtą klausimų-atsakymų „tenisą“, publika pasiūlė autorei išbandyti visokius smagius eksperimentus: skaitomo eilėraščio turinį papildyti Alytaus aktualijomis, vietoj baisių žodžių visur sakyti „džemas“, perskaityti eilėraštį be raidžių „i“, perskaityti eilėraštyje tik raides „i“ ir t. t.

Kiekvienas Aušros Kaziliūnaitės eilėraštis – svaiginantis gylis skaitytojo interpretacijoms. Pasak Kasparo Pociaus, ši poetė, pasitelkdama afekto būseną, klyksmą, perteikia nepasitenkinimą dėl to, kaip organizuojamas ir tvarkomas šiandieninis pasaulis.

Paskaitykime ištrauką iš eilėraščio „Mėnulis yra tabletė“:

(...)

tyla yra tabletė

su grioveliu

per vidurį

tame griovyje gulėdamas

kažką vapa

girtas laikas

niekada neklausk

kas iškasė šitą griovį

kas iškasė mums šią dieną

kas sukalė jos dantyse

spurdantį paukštį

PERLAUŽK

(...)

Avangardistinė Aušros Kaziliūnaitės poezija persmelkia filosofine galia, skaitytoją drastiškai išplėšia iš patogaus būvio. „Ji kuria tikrą minų lauką,“ – teigia K. Pocius.

Alytiškių publikai Aušra Kaziliūnaitė pasisakė neturinti vaizduotės. Tuomet ši poetė, ko gero, kurdama naudojasi kažkuo, kas prasideda, kai vaizduotė nukeliauja neįsivaizduojamai toli...

O tu? Ar nesi tabletė su grioveliu per vidurį?..

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos

Saulėtą gegužės 12 dienos rytmetį Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale vyko edukacinė pamoka - kūrybinės dirbtuvės „Smėlio terapija“. Lopšelio-darželio „Boružėlė“ auklėtoja Milda Urbanavičienė mokino lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytinius, kaip iš spalvotų smėlio smiltelių pasigaminti paveikslėlius.

Pamokos pradžioje auklėtoja Milda Urbanavičienė vaikus supažindino su paveikslėlių iš smėlio gamybos subtilybėmis. O tada vaikai kibo į darbą, prasidėjo tikras kūrybinis procesas. Maži piršteliai pylė smėlį, kirpo, klijavo ... Mažieji gamindami paveikslėlius pasitelkė vaizduotę. Vaikų paveikslėliuose ančiukai ne tik geltoni, bet ir rausvi, žali, saulė gali būti mėlyna, o sraigė violetinė... Vaikų fantazija išties beribė, todėl paveikslėliai gavosi nepaprastai spalvingi, kūrybiški.

Mažyliams labai patiko gaminti paveikslėlius iš spalvoto smėlio, tai tarsi vasara prie jūros, kada gali statyti fantastiškas smėlio pilis... Šis užsiėmimas tikra terapija ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiesiems, juolab , kad smėlio pilys prie jūros išlieka tik trumpam, o spalvoto jūros smėlio paveikslai gali džiuginti ilgai. Lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai džiaugėsi, kad jų namuose „apsigyvens“ tokie fantastiškai gražūs, pačių rankomis pagaminti kūrybiniai darbeliai.

Vidzgirio filialo inf.

Buvęs JAV prezidentas G. Bush'as, sakė, kad būdamas septyniolikos perskaitė romaną vien tam, kad įrodytų sau, kad yra kantrus. Tačiau mūsų skaitytojams turėtų būti lengviau dėl geriau žinomo istorinio konteksto, įdomių užuominų apie Lietuvą ir Vilnių.

Beje, prieš paimant į rankas vieną storiausių pasaulio romanų verta pamatyti visas šešias BBC serialo, filmuoto Vilniuje, serijas! Skaityti bus tikrai lengviau.

Su pirmu tomu gali susipažinti ir čia - http://bit.ly/KarasIrTaika

Visi kiti lauks skaitmeninėje „Vyturio“ bibliotekoje, prie kurios prisijungsi su savo mobiliuoju įrenginiu užsukęs pas mus į svečius.

Kur: www.vyturys.lt

Arūnas Šileris

Foto: Saulius Žiūra

Jau ketvirtąjį kartą Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius organizuoja edukacinį projektą  „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!!“. Šio projekto tikslas – sudominti  vaikus kuo įvairesne kūrybine veikla, skatinti vaikų kūrybiškumą ir saviraišką, pasitelkiant įvairias meninės edukacijos priemones.

Šiandien startavo pirmasis šio projekto renginys – muzikinis spektaklis-žaidimas „Aplink pasaulį“, kurio metu Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje svečiavosi iš Vilniaus atvykęs „Labaiteatras“.  Šis spektaklis – tai kelionė aplink pasaulį, kurioje daug muzikos, fantazijos šėlsmo ir žaidimų. Mažieji žiūrovai patys tapo šios kelionės dalyviais – laivo, oro baliono, lėktuvo kapitonais ir netgi aplankytų šalių gyventojais. Kartu su „Labaiteatro“ aktoriais mažieji žiūrovai nukeliavo į Suomiją, kur užsigrūdino tikroje suomiškoje pirtyje, užsuko į Angliją ir šios viešnagės metu pasimokė gražių manierų bei mandagumo. Prancūzijoje juos pasitiko mados namų įkūrėja, kuri atskleidė mados paslaptis, Italijoje išmoko itališkos virtuvės gudrybių, o galop visi kartu nukeliavo net ir į Afrikos džiungles, kur turėjo apsiginti nuo egzotiškų gyvūnų. Apkeliavę visą pasaulį, mažieji atrado labai seną ir amžiną tiesą: visur gerai, bet namuose – geriausia!

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Gegužės 7-ąją praūžė šeimų šventė „Gera gyventi Alytuje“ 2016! Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius džiaugiasi, kad galėjo tapti tokios gražios šventės dalimi! Sulaukėme gausaus būrio mažųjų šventės dalyvių! Kartu piešėme, spalvinome, darėme įvairias užduotis, skaitėme knygeles, žaidėme Twister'į ir labai smagiai praleidome laiką!!! O tų, kurie nesuspėjo mūsų aplankyti šventės metu, visada laukiame vaikų bibliotekoje!! Iki kitų smagių susitikimų!

 Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Akcija „Alytiškis – alytiškiui" skaičiuoja ketvirtus gyvavimo metus. Šia proga Alytaus miesto Socialinių paslaugų centre vyko padėkos renginys prie akcijos prisidėjusiems alytiškiams, šalia socialinių paslaugų centro buvo pasodintas ketvirtasis simbolinis ąžuoliukas.

Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius dėkojo už alytiškių gerumą, prasmingos akcijos įgyvendinimą ir reikšmingą Socialinių paslaugų centro darbą. „Akcijos pavadinimas „Alytiškis – alytiškiui" parodo, kad esame tarsi viena graži šeima, esame pasirengę padėti vienas kitam. Džiugu girdėti, kad tokiais gražiais darbais alytiškiai padeda tiems, kam to labiausiai reikia. Noriu padėkoti Jums visiems ir, žinoma, šiai įstaigai už reikšmingą ir nuoširdų darbą", – padėkos žodžius sakė V. Grigaravičius.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktorė Gita Špucienė pasidžiaugė, kad prisijungusių prie akcijos skaičius kiekvienais metais auga. „Gerumas – tai mūsų mintys ir rūpestis. Gerumas yra tai, kas brangu kiekvienam – mūsų laikas. Džiugu, kad gerumu dalijasi ne tik įstaigos lankytojai, darbuotojai, bet ir žmonės už jos ribų ir šis ratas kiekvienais metais plečiasi. Ačiū Jums, kad atradote laiko ir esate šiandien čia, esate su mumis nuolat", – linkėdama susirinkusiems šiltų ir jaukių emocijų sakė G. Špucienė.

Renginio metu susirinkusiems įteikti padėkos angeliukai. „Jeigu tiesa, kad angelai neša laimę, labai norėčiau, kad būtumėt laimingi", – įteikdama atminimo dovanėles sakė G. Špucienė. Padėkos angeliukas atkeliavo ir į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialą – džiugu, kad toks įvertinimas šiai bibliotekai įteikiamas jau antrąkart.

Akcija „Alytiškis – Alytiškiui" Alytaus miesto socialinių paslaugų centre pristatyta dar 2013 m. balandžio 24 d. Renginio metu buvo pasodintas pirmasis ąžuoliukas ir ši tradicija tęsiama kasmet. Norinčiųjų ir galinčiųjų padėti vaikus auginančioms nepasiturinčioms šeimoms Alytaus bendruomenėje.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro inf.

Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Jo metu buvo pristatyta knyga apie alytiškį mokytoją „Lietuviškas žodi, gyvuok. Kajetono Žievio gyvenimas ir darbai“. Knygos autorė Jūratė Žievytė-Fedaravičienė renginio dalyviams  papasakojo apie savo tėvo asmenybę ir pedagogo pašaukimą. Alytaus kolegijos lektorė Aida Kliukinskienė skaitė pranešimą, skirtą lietuvių kalbai ir knygai. Savo įžvalgomis pasidalijo Vytuolis Valūnas – Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.

Biografinėje knygoje „Lietuviškas žodi, gyvuok. Kajetono Žievio gyvenimas ir darbai“ pateikiama išsami, gausiai fotografijomis iliustruota įžymaus pedagogo, kalbininko, mokslininko, nuostabaus žmogaus Kajetono Žievio biografija, nuveikti darbai, jo dukterų, draugų, giminaičių, mokinių, auklėtinių, kaimynų prisiminimai. Skaitytojas čia ras plačiau aprašytą zanavykų kraštą, kuriame K. Žievys gimė, užaugo ir susiformavo kaip lietuvių kalbos, savo krašto mylėtojas, visą gyvenimą paaukojęs lietuvių kalbos mokymui ir puoselėjimui. „Tėtė labai mylėjo savo kraštą – Zanavykiją. Jį vis prisimindavo, mums su sese Danute pasakodavo.“ – teigia knygos autorė.

„Apie savo tėtę, Kajetoną Žievį, norėjau labai išsamiai ir daug parašyti, deja, per pokario laikotarpį nedaug informacijos išliko, nuėjo užmarštin. Buvo metas, kai apie tėtės ir mamos giminaičius nieko vaikams nepasakojo: taip buvo saugiau, o šiandien jau nėra ko paklausti. Todėl knyga nepretenduoja į labai išsamų pasakojimą. Joje atspindėti pagrindiniai Kajetono Žievio gyvenimo momentai bei pedagoginis darbas.“ – knygos pratarmėje rašo Jūratė Žievytė-Fedaravičienė.

Nors Kajetonas Žievys gimė ir augo didelėje šeimoje, vienintelis baigė aukštuosius mokslus. Baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijęs lietuvių kalbos mokytojo specialybę, visą savo gyvenimą paskyrė lietuvių kalbos mokymui ir puoselėjimui. Gerai mokėdamas lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas, ypač daug dėmesio skyrė gimtajai kalbai, nemažai prisidėjo prie Didžiojo Lietuvių kalbos žodyno išleidimo. K. Žievys buvo vienas iš senosios kartos iškilių inteligentų – jis buvo mokinių ir mokytojų Mokytojas.

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotraukos