Kaip ir kiekvieną vasarą, remdamasi Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) duomenimis, Asociacija LATGA sudarė populiariausių bibliotekose praėjusiais metais autorių ir knygų dešimtukus. Kaip rašoma pranešime spaudai, 2020 m. tarp Lietuvos rašytojų bibliotekose skaitomiausia buvo Kristina Sabaliauskaitė ir jos knyga „Petro imperatorė“ (I dalis).

K.Sabaliauskaitė nukarūnavo ilgametę šių dešimtukų lyderę Ireną Buivydaitę-Kupčinskienę, kuri lietuvių grožinės literatūros rašytojų dešimtuke liko antra, o jos knyga „Tikros ir netikros seserys“ iš pirmosios vietos (2019 m.) nusileido į trečiąją. Antra pagal skaitomumą 2020 m. bibliotekose buvo Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“. Į trečią vietą iš antros grožinės literatūros rašytojų sąraše lyginant nukrito rašytoja Jolita Herlyn.

2018 m. ir 2019 m. lietuviškos vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje lyderiavusi Lina Žutautė nepralenkiama buvo ir 2020-aisiais. Net keturios jos knygos apie Kakę Makę atsidūrė populiariausių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių sąraše. Tačiau pačioje jo viršūnėje – ne viena iš Kakės Makės istorijų, o Ignės Zarambaitės apysaka „Stebuklingi senelio batai“, iliustruota Vandos Padimanskaitės. Antroje populiariausių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių sąrašo vietoje atsidūrė Pauliaus Norvilos knyga „Strykt pastrykt“, trečioje – 2019 m. dešimtuke karaliavusi Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“. Antras vaikų ir jaunimo literatūros rašytojų sąraše – Tomas Dirgėla, trečias – Vytautas Račickas.

Populiariausia mokslinės / populiariosios dalykinės literatūros rašytojų sąraše išliko mokslininkė, literatūros profesorė Viktorija Daujotytė. Antroje vietoje – istorikas Arvydas Anušauskas, trečioje – jo kolegė istorikė Ingrida Jakubavičienė.

Užsienio literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje įsitaisė žymiausios šių dienų Latvijos rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“, pasakojantis apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje. Įdomu tai, kad populiariausiųjų sąraše išliko ir 2019 metais netikėtai į antrą sąrašo vietą įsiveržęs 1945 m. britų rašytojo George‘o Orwello parašytas romanas „Gyvulių ūkis“.

Populiariausia bibliotekose 2020 m. tarp knygų dailininkų – Asta Puikienė, tarp knygų iliustruotojų – jau minėta vaikų rašytoja L.Žutautė, o tarp vertėjų – Viktorija Uzėlaitė-Kirilova.

Autoriams – dvigubai didesnis atlyginimas

Gerbiami Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojai,

informuojame, kad dėl duomenų perkėlimo ir testavimo procesų iki rugsėjo mėn. galimi trikdžiai naudojantis atnaujintu elektroninių paslaugų portalu ibiblioteka.lt. Tai reiškia, kad ne visada sklandžiai gali vykti knygų grąžinimas, išdavimas, leidinių grąžinimo termino pratęsimas, naujo skaitytojo bilieto išdavimas ir kt. arba šie procesai gali trukti kur kas ilgiau, nei jums iki šiol buvo įprasta. Atsiprašome už galimus nesklandumus ir dėkojame už jūsų kantrybę.

Nepavykus prasitęsti leidinio grąžinimo termino, skaitytojams rūpintis nereikėtų, nes delspinigiai skaičiuojami nebus.

Atnaujintame portale ibiblioteka.lt veiks modernizuotos esamos el. paslaugos, taip pat sukurtos naujos el. paslaugos, suteiksiančios vartotojams galimybę kurti skaitytojo, turinio teikėjo profilius, per portalą atlikti paiešką interneto išteklių archyve, atlikti elektroninių periodinių leidinių paiešką ir skaityti juos portale, leidėjams, autoriams portalo priemonėmis kurti el. knygas.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Ar jūsų atostogų skaitinių lentynėlėje yra knyga iš kūrybiškiausių lietuvių autorių leidinių dvyliktuko? Pasitikrinkite ir, galbūt, atrasite jums dar nežinomų, tačiau unikalių šiuolaikinės lietuvių literatūros „tvarinukų“. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia atrasti, mėgautis ir vasaroti su knyga!

2003-iaisiais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įsteigė kasmetinę premiją už praėjusiais metais išleistą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinį. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta instituto direktoriaus. Atrankos kriterijus – kūrybiškumas. 2020 metų laureatė – Undinė Radzevičiūtė.

Rekomenduojame dvylika 2020 metų kūrybiškiausių knygų.

! Išankstinis knygų užsakymas per portalą IBIBLIOTEKA gali ne visada sklandžiai įvykti dėl sistemos atnaujinimo darbų. Atsiprašome už sistemos trikdžių sukeltus galimus nepatogumus.

   Undinė Radzevičiūtė. „Grožio ir blogio biblioteka“

Europos Sąjungos premijos laureatės U. Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“ – apie grožį su lašu bjaurumo, apie blogį, besislepiantį gėryje, ir apie tai, kad centralizuotai tvarkant pasaulį galima jį visiškai sunaikinti. Knygoje pateikiama visa personažo Walterio Schultzo gyvenimo istorija, besitęsianti per penkiasdešimt Europai labai svarbių metų.

  Alfonsas Andriuškevičius. „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai, 2002–2015“

Penkioliktoji poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko A. Andriuškevičiaus knyga, kurioje nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentais skaitytojui pateikiami išplėštieji lapai iš sudegintų 2002–2015 metais autoriaus rašytų dienoraščių. „... tiesiog meldžiu tų, kurie paims šią knygelę į rankas, neskaityti jos vienu ypu nuo pradžios iki galo. Juk čia ne romanas, ne apysaka, netgi ne esė. Meldžiu skaityti po truputį, iš įvairių vietų, į kai ką pasigilinant, o kai ką – iš viso praleidžiant“, – tokias rekomendacijas autorius pateikia skaitytojui.

  Tomas Butkus. „Ežero žemė“

Šią knygą T. Butkus pradėjo rašyti 1997-aisiais, o baigė tik 2020-aisiais. Kaip teigia autorius, „tai ne rinktinė, o romanas, kurio pagrindą sudaro nauji tekstai ir iliustracijos. Visi 169 eilėraščiai sukomponuoti į du netrumpus pasakojimus. Svarbi romano dalis – iliustracijos. Jos atsirado kartu su tekstais iš įvairiu laikotarpiu apkeliautų landšaftų.“ Knygą smagu ne tik skaityti, bet ir vartyti kaip albumą.

  Audronė Girdzijauskaitė. „Atminties šuliniai“

Teatrologės, dailėtyrininkės A. Girdzijauskaitės biografinis romanas apie epochą, apie sutiktus žmones. Autorė atgaivina jaunystės, studijų Maskvos teatriniame institute prisiminimus. „Rašant, – teigia autorė, – man buvo svarbu nemeluoti, nedailinti, neapsimetinėti, suvokti save, savo aplinką ir pagrįsti savo požiūrį“.

  Antanas A. Jonynas. „Naujieji sonetai, 2018–2020“

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkinį sudaro nauji 2018–2020 metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį.

  Akvilė Kavaliauskaitė. „Kūnai“

Žurnalistės, scenaristės, tekstų kūrėjos knygą sudaro dvylika novelių. Tai trumpi šiek tiek ironiški tekstai apie žmones ir jų jausmus. Šią knygą skaitytojai išrinko geriausia 2020 metų suaugusiųjų knyga.

   Rimantas Kmita. „Remyga“

Šis romanas – apie Sąjūdžio pradžią. Tai literatūros kritiko, poeto, dramaturgo, rašytojo R. Kmitos antrasis romanas, kurio veiksmas vyksta Šiauliuose. Kūrinys apie milicininką, tampantį policininku, – apie Remygą, žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje.

  Kęstutis Navakas. „Šeši šeši: eilėraščiai“

„Šeši šeši“ – paskutinė šviesaus atminimo poeto, literatūros kritiko K. Navako poezijos knyga. Poezijos rinktinė „Šeši šeši“ yra sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji vadinasi „Trys du“. Čia skaitytojai ras trisdešimt du eilėraščius. Antroji – „Trys trys“ ir čia autorius nustebina trisdešimt trimis lengvesniais eilėraščiais, kurie sudomins haiku gerbėjus. Trečiasis skyrius – „Vienas“ – simboliškas ir pranašaujantis pabaigą. „Šeši šeši“ užbaigia trijų knygų ciklą. Pirmoji – „100 du“, antroji – „net ne“.

  Tomas Petrulis. „Sterili“

Antrasis autoriaus poezijos rinkinys „Sterili“ papildo keliolika poeto atrinktų eilėraščių iš pirmosios tik elektroniniu formatu išleistos knygos „Triukšmo gyvatė“. „Tomo Patrulio knyga „Sterili“ visų pirma mums visiems reikalinga todėl, kad kalba, poezija, tikėjimas, filosofija nebūtų tokie sterilūs“, – teigia poetas Dainius Dirgėla.

  Rimvydas Stankevičius. „Kiaurai kūnus“

Tai devintoji daugelio literatūros premijų laureato poeto R. Stankevičiaus poezijos knyga. „... rankiodamas iš savęs visa, kas ne iš žmogaus (ne tik iš medžių ir paukščių, bet ir iš kaži kokių – niekada neskaitytų, bet vis tiek šnabždančių mums knygų, kaži kokių – niekieno dar nenutapytų, bet jau tarsi regėtų paveikslų, nesukurtos, neatliktos, bet vis tiek skambančios muzikos) nejučia parašiau šią knygą, kurią laikau taip pat ir vienu svarbiausių kūrinių viso mano kūrybinio kelio kontekste“, – sako R. Stankevičius.

   Indrė Valantinaitė. „Apsisiautusios saule“

Poetės, dainininkės, žurnalistės, kultūros laidų autorės ir vedėjos ketvirtoje poezijos knygoje „Apsisiautusios saule“ dominuoja krikščioniška pasaulėjauta. Pirmas ir ketvirtas knygos skyriai pradedami ištraukomis iš Giesmių giesmės. Knygoje rasime ne tik eilėraščius, bet ir epigrafus ir dvi anotacijas.

  Alvydas Valenta. „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“

Naujausio eilėraščių rinkinio „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“ sudarymas poetui, žurnalistui A. Valentai užtruko apie penkiolika metų. Kiekvienai Homero giesmei autorius sukūrė po eilėraštį. Knygoje gausu intertekstų, polemikos su žymiais mąstytojais bei rašytojais.

Skaitmeninio raštingumo klasėse norinčiųjų tobulėti ir įgyti naujų skaitmeninių žinių netrūksta. Vyresnis amžius – ne priežastis sustoti mokytis naujų dalykų, – įsitikinę projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai, tad jų organizuojamuose nemokamuose mokymuose dalyvauja ne tik jaunimas ir vyresnio amžiaus darbingi žmonės, bet ir į pensiją jau išėję gyventojai.

Kaip pastebi vienas iš projekto „Prisijungusi Lietuva“ koordinatorių, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas, jaunimas visuomet lengviau žengia koja kojon su sparčiai kintančiu skaitmeniniu pasauliu, greičiau perpranta naujausias technologijas, tačiau amžius nėra kliūtis mokytis naujovių ir vyresniame amžiuje.

„Žinoma, pradėti mokytis naujų dalykų vyresniame amžiuje yra sunkiau, tačiau tikrai įmanoma. Jei pasižiūrėtume į interneto naudojimo augimą, tai pamatytume, kad šiuo metu tai vyksta vyresnio amžiaus žmonių sąskaita. Tai reiškia, kad jaunoji karta informacijos sklaidos priemonėmis naudojasi praktiškai 100 proc., tačiau juos gana sparčiai vejasi ir vyresnioji karta“, – pasakoja A. Rakauskas.

Per kelis pastaruosius metus naudojimasis skaitmeninėmis ryšio priemonėmis vyresnio amžiaus žmonių tarpe išaugo kone trečdaliu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2020 m. duomenis, 65-74 metų amžiaus grupėje internetu naudojasi net 46 proc. žmonių. Prie pasiektų rezultatų neabejotinai prisidėjo ir projektas „Prisijungusi Lietuva“, kuriuo siekiama ne tik padėti prisijaukinti naujausias technologijas, bet ir parodyti, kaip skaitmeninis raštingumas gali padėti palengvinti kasdienį gyvenimą.

„Šiuolaikinių technologijų dėka galima greitai ir patogiai susimokėti mokesčius, užsiregistruoti pas gydytoją, užsisakyti maisto į namus, nuotoliniu būdu bendrauti su artimaisiais. Galų gale – skaityti naujienas internete, sužinoti apie aktualiausius ir naujausius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Tad visi mokymai orientuoti į praktines situacijas, kurios būtų naudingos vyresnio amžiaus žmogui, – sako A. Rakauskas ir pastebi, kad nemokamuose mokymuose dalyvauti gali absoliučiai visi. Dalis gyventojų į mokymus ateina su nuliniu žinių bagažu, kita dalis – turėdami tik bazinius įgūdžius. Abiem atvejais projekte dirbantys specialistai individualiai konsultuoja gyventojus kaip naudotis išmaniuoju telefonu, planšete ar kompiuteriu, atsako į jiems rūpimus klausimus. Mokymų metu dalyviai yra edukuojami apie saugų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis, jiems paaiškinama, kaip atsirinkti patikimą informaciją, kokių šaltinių, internetinių puslapių reikėtų vengti, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko.“
Mokytis – lengva, klausti – ne gėda

Kaip pastebi vieno iš projekto vykdytojų, asociacijos „Langas į ateitį“ valdybos pirmininkė Loreta Križinauskienė, apie mokymosi visą gyvenimą svarbą pastaruoju metu kalbame išties nemažai. Laikmečiui sparčiai kintant, o technologijoms atsinaujinant, būtina investuoti į savo žinias ir nuolatinį tobulėjimą.

„Dar prieš startuojant „Prisijungusi Lietuva“ projektui, buvome numatę, kiek jame turėtų sudalyvauti žmonių, tačiau jam dar nesibaigus, šis skaičius jau gerokai viršytas. Džiaugiamės dalyvių aktyvumu bei matome, kad vyresnio amžiaus žmonės išties yra be galo žingeidūs ir išradingi. Kiekvienas internete gali atrasti sau įdomią ir patinkančia veiklą. Viso to mes ir mokome šiuose kursuose. Tai yra puiki galimybė, kurią suteikia mūsų valstybė ir struktūriniai fondai“ – sako L. Križinauskienė

Aktyviausiai, anot specialistės, mokymuose iki šiol dalyvavo Ignalinos, Ukmergės, Radviliškio, Pagėgių ir Skuodo savivaldybių gyventojai, tačiau ir kitose savivaldybėse gyventojų aktyvumas išties džiugina. Didžiausias susidomėjimas skaitmeninių žinių gilinimu buvo vyresnio amžiaus gyventojų tarpe: net 72 proc. projekto dalyvių yra vyresni nei 51 metų, 42 proc. iš jų – pensijinio amžiaus.

Nemokamo skaitmeninio raštingumo užsiėmimai pradedantiesiems iki rugsėjo mėnesio vis dar vyksta viešosiose Lietuvos bibliotekose. Užsiregistruoti į nemokamus užsiėmimus galima telefonu 862020691, el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., visa informacija apie mokymus www.prisijungusi.lt.

Projektui pasibaigus, svetainė lankytojų patogumui ir toliau veiks. Čia rasite daugiau nei 30 programų, skirtų savarankiškam mokymuisi, bei naudingos medžiagos, kuri padės susipažinti su paslaugomis internete, išmaniojo telefono programėlėmis ar skaitmeninių darbų galimybėmis. NEMOKAMA SAVARANKIŠKO MOKYMOSI PLATFORMA

Informacijos šaltinis – www.prisijungusi.lt

Šią vasarą norintieji įgyti skaitmeninio raštingumo žinių dar gali registruotis į pradedančiųjų grupę interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba paskambinus telefonu 8 620 20961.

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.

Amžius nebėra kriterijus

Kaip rodo projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai. D. Šilienė pastebi, kad užimtumo tarnyba ir įdarbinimo bei darbuotojų atrankos portalai nuolat skelbia, jog pastaruoju metu itin paklausūs yra IT specialistai, inžinieriai, aptarnavimo srities darbuotojai. „Darbo rinka yra įvairi ir, man atrodo, kad gerų ir profesionalių specialistų bet kurioje srityje reikėjo ir reikės. Tačiau keičiasi visuomenė ir darbdavių požiūris“, – sako pašnekovė.

Pastaruoju metu stebimas ir aktyvesnis susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimu. Amžius nebėra kriterijus, o lemiamu veiksniu vis dažniau tampa gebėjimas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu bei naujausių technologijų žinios.

„Neseniai teko spaudoje skaityti, kad darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties bei savo profesijos vertinimo. Vyresniems žmonėms neretai trūksta skaitmeninių įgūdžių, tačiau pastebiu, kad netrūksta noro juos įgyti ar patobulinti. Gal labiausiai šiuo atveju trūksta tikėjimo savimi ir žinojimo, kad aš tikrai galiu ir sugebėsiu. Parodykime jiems daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir gausime grąžą, kurios gal ir nesitikime. Laikas keisti stereotipus ir pritariu, kad amžius negali būti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje“, – įsitikinusi Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė bei pridūrė, kad dabartinė darbo rinka pasižymi ne vienu iššūkiu, kuris reikalauja pastangų, norint jį įveikti ir prisitaikyti.

Naujas iššūkis – nuotolinis darbas

Intensyviai keičiasi ir darbo organizavimo forma bei populiarėja darbas nuotoliniu būdu. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. ES 12,3 proc. 15–64 m. dirbančių žmonių paprastai dirbo namuose, nors pastarąjį dešimtmetį ši dalis išliko pastovi ir siekė apie 5 proc. Šis pokytis yra sąlygotas socialinio suvaržymo, kuriame gyvenome pastaruosius metus. Tačiau pastebimos tendencijos, jog net ir pasibaigus ribojimams išlieka mišri darbo organizavimo forma, derinant nuotolinį darbą su darbu biure.

„Pastarieji metai ypatingi, nes mus visus pastūmėjo gerokai patobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Pastebėjome, jog prasidėjus karantinui projekte „Prisijungusi Lietuva“ ypač aktyvi tapo 51–65 metų amžiaus grupė (41 proc.). Mokymus atrado daugiau dirbantys žmonės. Tai ypač svarbu, nes išmokti darbą bei laisvalaikį praturtinantys dalykai padės Lietuvos gyventojams kuo ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje. Nuotolinis darbas niekur nedings, o tai reiškia, jog turime vis labiau atkreipti dėmesį į saugų bei atsakingą elgesį internete. Nes saugus darbuotojo elgesys internete – saugi įmonė ar organizacija“, – pastebi Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Nuo užsienio kalbos žinių iki komunikacijos

Pasiteiravus, kokių įgūdžių dabar dažniausiai reikalaujama ieškant darbo ir į ką pravartu atkreipti dėmesį, lektorė D. Šilienė pažymėjo, jog nors kiekviena pozicija turi atitinkamus reikalavimus, dažniausiai stebimi kriterijai kartojasi. Kandidatams nurodoma, kad reikia mokėti naudotis technologijomis, bent vieną ar keletą užsienio kalbų, gebėti greitai reaguoti ir priimti sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę.

Ieškant pokyčių profesinėje veikloje D. Šilienė rekomenduoja nedelsti ir imtis veiksmų, įgyti naujų įgūdžių. „Praėjo laikas kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Šiandien daug svarbiau yra paties žmogaus prioritetai ir interesai. Siekiantiems save realizuoti ir keisti darbą ar rasti naują rekomenduoju turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV), nepamiršti ir socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyros. Stebėkite darbo skelbimus ir gerai išanalizuokite, kokia sritis jums būtų tinkamiausia bei įgykite dar trūkstamų žinių. Nenusiminkite jei išsiuntus gyvenimo aprašymą negausite atsakymo. Pokyčiai reikalauja tvirtybės ir kantrybės. Darbinėje praktikoje esu sutikusi aktyvių ir veiklių vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos neramino mintis, kad trūksta kompiuterinių įgūdžių ir baimė. Tačiau galima visada ieškoti daugybės priežasčių, nusimesti atsakomybę, kaltinti kitus, bet geriausias būdas yra suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių“, – patarimais dalijasi D. Šilienė.

D. Šilienė pastebi, kad karjera yra viso gyvenimo procesas, o profesinė veikla pasibaigia tada, kada nusprendžia pats žmogus.

Informacijos šaltinis – www.prisijungusi.lt

Dėl atliekamų bendros visų Lietuvos bibliotekų sistemos modernizavimo darbų Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitytojams liepos 27-28 dienomis nebus galimybės pasiskolinti knygų.

Liepos 27-28 d.

NEBUS GALIMA PASISKOLINTI KNYGŲ AR ŽAIDIMŲ

Bibliotekoje veiks knygų grąžinimas. Bus galima naudotis kitomis paslaugomis. Lankytojai galės skaityti knygas, žurnalus ir laikraščius skaityklose, žaisti stalo žaidimus, dirbti kompiuteriu, naudotis esama programine ir technine įranga e-paslaugoms, dokumentų skenavimui, kopijavimui, spausdinimui ir kt. Taip pat bus galima apžiūrėti šiuo metu veikiančias parodas. Liepos 28 d. dėl sistemos testavimo darbų biblioteka dirbs nuo 12 valandos.

Nuo liepos 29 d.

VISOS PASLAUGOS VEIKS

DĖL TESTAVIMO DARBŲ GALIMI LAIKINI SISTEMOS TRIKDŽIAI

Atnaujintame portale ibiblioteka.lt veiks modernizuotos esamos el. paslaugos, taip pat sukurtos naujos el. paslaugos, suteiksiančios vartotojams galimybę kurti skaitytojo, turinio teikėjo profilius, per portalą atlikti paiešką interneto išteklių archyve, atlikti elektroninių periodinių leidinių paiešką ir skaityti juos portale, leidėjams, autoriams portalo priemonėmis kurti el. knygas.

Atsiprašome už galimus nesklandumus.

DARBO LAIKAS

Centrinė biblioteka, Seirijų g. 2, šiokiadieniais dirba 9-19 val., šeštadieniais (išskyrus liepą ir rugpjūtį) – 9-15 val.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais (išskyrus liepą ir rugpjūtį) – 9-15 val.

Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, šiokiadieniais dirba 9.30-18 val. (pietų pertrauka 13.30-14.00 val.), šeštadieniais (išskyrus vasaros mėnesius) – 9-15 val.

Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais nedirba.

Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, šiokiadieniais dirba 9-16 val., šeštadieniais nedirba.

Liepos ir rugpjūčio mėn. šeštadieniais biblioteka nedirba.

KONTAKTAI

Centrinės bibliotekos patalpos, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. (8 315) 39 523, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, tel. (8 315) 32 989, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.  

Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, tel. (8 315) 72 775, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, tel. (8 315) 34 806, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Vasara dar tik įpusėjo, o jau fiksuojami ne tik rekordiškai aukšti termometro rodikliai, bet ir skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ rezultatai. Šių metų akcijos šūkis skelbia, kad „Knyga – vasaros desertas!“ 

Akcijos organizatoriai juokauja, kad skaitymo iššūkis plinta it gerasis virusas. Šių metų iššūkiui įpusėjus jau užsiregistravo daugiau kaip 15 000 dalyvių. Tai yra 2,5 tūkstančio daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Aktyviausiai iššūkyje registruojasi Kauno apskrities gyventojai. Juos vejasi Vilniaus ir Klaipėdos apskritys.

Priimti skaitymo iššūkį akcijos organizatoriai ragina visus, o ypatingas dėmesys skiriamas turintiems knygų skaitymą sunkinančių negalių. Akcijos rubrika „Skaitymas man iššūkis“ kviečia registruotis regos sutrikimų, disleksiją, autizmo spektro sutrikimų ar judėjimo negalią turinčius skaitytojus. Šie skaitytojai raginami naudotis prieiga prie akcijos draugės virtualios bibliotekos ELVIS garsinių knygų.

Sūnų, kuriam diagnozuotas skaitymo ir rašymo sutrikimas (disleksija), auginanti mama neslepia džiaugsmo, kad virtualios bibliotekos ELVIS dėka iššūkyje pirmą kartą dalyvauja ir jos devynmetis. Pasak jos, garsinių knygų pasirinkimas išties didelis, tad ji net neabejoja, kad vaikas nesustos perklausęs penkias iššūkio užduotis atitinkančias knygas, o jų per vasarą „praris“ gerokai daugiau.

„Pastebime, kad dėl negalios atskirtį jaučiančią socialinę grupę ypač svarbu padrąsinti ateiti į biblioteką, paskatinti įsilieti į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą bei pasiūlyti išeitį klausyti garsinių knygų, jei turima negalia neleidžia mėgautis tradiciniu knygų skaitymu,“ – sako šių metų „Vasaros su knyga“ projekto koordinatorius Tomas Pauliuščenka. Organizatoriai taip pat džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus į iššūkio veiklas įsitraukia pataisos namų gyventojai, kuriems dalyvavimas skaitymo varžytuvėse ne tik praskaidrina kasdienybę, bet ir leidžia pasijusti lygiaverčiais visuomenės nariais.

Skaityti skatina įdomios užduotys ir vertingi prizai

Skaitymo akcija „Vasara su knyga“ – jau šeštą kartą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų bei Lietuvos aklųjų bibliotekos kartu su LR kultūros ministerija rengiama akcija, vykstanti visą vasarą. Kasmet vis daugiau dalyvių skaičiuojanti iniciatyva yra viena iš nacionalinės Skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano priemonių. Akcijos organizatoriai taip pat prisideda prie Lietuvos viešųjų bibliotekų iniciatyvos „Biblioteka visiems“ ir siekia, kad skaitymo iššūkis įtrauktų kuo įvairesnes socialines grupes.

Šiais metais skaitymo iššūkio organizatoriai kviečia perskaityti:

• detektyvinę knygą;
• knygą, kurios pavadinimą sudaro ne mažiau kaip 4 žodžiai;
• literatūrine premija apdovanotą knygą;
• praėjusiame tūkstantmetyje išleistą knygą;
• linksmą knygą. 

Ne paslaptis, kad skaitymo varžytuvėse dalyvauti motyvuoja ir vertingi, akcijos rėmėjų įsteigti prizai. Šiais metais net 14 prizų dovanoja pagrindinis rėmėjas išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“. Šių prizų laimėtojai bus išaiškinti loterijos būdu. Nelaimėjusiems neverta nusiminti – kiekvienas iššūkį įveikęs dalyvis gaus dovanėlę, kurią atsiims registracijos metu pasirinktoje bibliotekoje.

Viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyksta įvairių konkursų, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų. 

Užsiregistruoti dalyvauti akcijoje ir sužinoti daugiau naujienų galima www.vasarasuknyga.lt.

Pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“, pagrindinis informacinis rėmėjas – LRT.

Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidykla „Nieko rimto“, leidykla „Vaga“, leidykla „Alma littera“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Lietuvos leidėjų asociacija, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, „Biblioteka visiems“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „Dom Bow Ties“, „Denim Diaries“, „Muilo virtuvė“, logistikos įmonė „BLS“, „Palapinių magnatai“, „Sapiegos klinika“, „Skaitmeninė rinkodara“, optika „glasses on“, mokesčių grąžinimo kompanija „RT Tax“, kurjerių tarnyba „Samus“.

Skaitymo iššūkio koordinatorė Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje: Aurelija Sukadelskaitė, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. (8 315) 32 446.

Jeigu žmonės neturi laiko apsilankyti parodose, tai menas ateina tiesiai į jų namus – Alytaus kraštotyros muziejaus renginių ciklas „Ateinu“ jau įsibėgėjo ir sudomino ne vieną alytiškį. 100-as dailininko Vytauto Kolesnikovo paveikslų iškeliavo iš muziejaus fondų ir bus eksponuojami miestelėnų namuose, įstaigose, įmonėse. Keliaujančios parodos „Ateinu“ ekspozicija alytiškių namus bei darbovietes puoš 100 dienų.

Simboliška, kad Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2) erdvėje įkurdintas ne kas kitas, o valiūkiškai iš padilbų žvelgiantis, visu ūgiu nutapytas Jurgis Kunčinas. Vytautas Kolesnikovas paveikslą „Rašytojas Jurgis Kunčinas“ nutapė prieš penkerius metus, o šiuokart išraiškingas kūrinys pritiko kyboti ant bibliotekos sienos kaip čia buvęs.

Vytautas Kolesnikovas – įdomi ir išskirtinė asmenybė. Jis ne tik dailininkas, bet taip pat ir paveldosaugos specialistas, Sąjūdžio aktyvus narys, signataras, tapyboje transliuojantis platų temų spektrą, apimantį mūsų regioną, miestą, Lietuvą. Vytauto darbai – šviesūs, ypatingi ar skaudūs istoriniai pasakojimai, Sąjūdžio atspindžiai, Alytaus asmenybių portretai, istoriniai Dzūkijos miesteliai, paveldosaugos momentai, Dzūkijos kraštovaizdžiai, lietuvių mitologijos vaizdiniai, tolimų kelionių atspindžiai ir apmąstymai. Tiesiog tai, kas yra čia, Alytuje, kas matyti pro langą, kas iš širdies ateina, kas nuosavame kieme.

„Norime kultūrinti ir auginti lankytojus per eksponatų – paveikslų nešamą žinią ir pristatomos autoriaus asmenybės istoriją. Karantino situacija stipriai sumažino lankytojų srautą, atsirado didelė emocinė ir edukacinė tuštuma, pasiilgome lankytojų, tad muziejuje ieškome naujų veiklos būdų. Paveikslus į namus kviečiu užsisakyti el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.“, – sako parodos idėjos iniciatorė Gintarė Markevičienė.

Šia originalia idėja jau spėjo pasinaudoti ir Pirmojo Alytaus biblioteka (Jiezno g. 2), kur ant molbertų jaukiai įtaisyti dar du Vytauto Kolesnikovo fantazijos vaisiai. Visus paveikslus galima apžiūrėti bibliotekos darbo metu, jums patogiu laiku. Maloniai kviečiame.

Pagal AKM informaciją parengė Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė erdvę užpildė įstabios fotografijos, iš kurių veriamais žvilgsniais bibliotekos lankytojus nulydi vaikai. Vaikų portretinių fotografijų paroda džiugina ne tik praeivio akį, bet ir širdį. Juk mažieji modeliukai – tikros asmenybės ir natūralūs pozuotojai, patikliai atsiveriantys prieš fotoobjektyvą.

Parodos „Vaikai“ autorė, fotografė Sandra Degutytė, kviesdama alytiškius apžiūrėti jos darbų ir pajusti juose slypintį vaikystės pasaulį, teigia:

„Be mūsų mažųjų atžalėlių nebūtų nei Mamos, nei Tėčio dienų, o pasaulis nebūtų toks džiugus ir šventiškas.“

Sandros Degutytės fotografijų paroda „Vaikai“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) bus eksponuojama visą liepos mėnesį. Maloniai kviečiame apsilankyti. Ši paroda – tai priminimas mūsų bendruomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, gerinti vaikų padėtį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.

…aš turiu teisę gyventi nieko nebijodamas… aš turiu teisę gyventi su savo mama ir tėveliu… kai aš sergu, man turi būti suteikta medicinos pagalba… aš turiu teisę lankyti darželį ir mokyklą… niekam nevalia manęs mušti… visi vaikai yra svarbūs… aš turiu teisę sakyti tai, ką galvoju… aš turiu teisę žaisti…

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Dėl atliekamų bendros visų Lietuvos bibliotekų sistemos modernizavimo darbų Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitytojams kurį laiką nebus galimybės naudotis kai kuriomis elektroninėmis paslaugomis.

Liepos 9 d.

LEIDINIUS Į NAMUS BUS GALIMA SKOLINTIS TIK ATĖJUS Į BIBLIOTEKĄ

Liepos 9-11 d.

Nebus galimybės tapti nauju bibliotekos skaitytoju (mielai prašome registruotis kitomis dienomis);

Nebus galima užsisakyti ar rezervuoti knygų;

Nebus galima savarankiškai prasitęsti leidinių grąžinimo termino.

Nuo liepos 12 d.

VISOS PASLAUGOS VEIKS, TAČIAU GALIMI TRIKDŽIAI

Liepos 27 d.

Bus atliekamas Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos duomenų perkėlimas į naują sistemą. Informacija dėl bibliotekos darbo šią dieną bus pateikta vėliau.

Atnaujintame portale ibiblioteka.lt veiks modernizuotos esamos el. paslaugos, taip pat sukurtos naujos el. paslaugos, suteiksiančios vartotojams galimybę kurti skaitytojo, turinio teikėjo profilius, per portalą atlikti paiešką interneto išteklių archyve, atlikti elektroninių periodinių leidinių paiešką ir skaityti juos portale, leidėjams, autoriams portalo priemonėmis kurti el. knygas.

Atsiprašome už galimus nesklandumus.

Nuo liepos mėnesio iki pat vasaros pabaigos Alytaus Likiškėlių progimnazijos pašonėje kiekvieną ketvirtadienį tradiciškai išdygs Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vasaros skaityklos oazė. Šioje improvizuotoje lauko bibliotekoje bus galima savarankiškai leisti laiką pavieniui ar su šeima – nemokamai pasinaudoti planšetėmis, išbandyti virtualios realybės akinius, pažaisti stalo žaidimus, paskaityti knygas, žurnalus ir kt.

Esate visi laukiami ir kviečiami. Jauskitės jaukiai! Net jeigu tiesiai iš aplinkinių daugiabučių ateisite su šlepetėmis, jūs puikiai pritiksite prie nerūpestingos aplinkos. Stebėsime dangumi tingiai plaukiančius papurgalvius debesų avinėlius, kramtysime smilgas, leisimės nuostabių, knygose slypinčių, istorijų takais, tyrinėsime ir pažinsime, o gal net ir kiek padykinėsime. Juk vasara!

Vasaros skaitykla veiks liepos ir rugpjūčio ketvirtadieniais nuo 12 iki 17 valandos. Mus rasite Likiškėlių g. 12, iš Vidzgirio bibliotekos pusės. Maloniai kviečiame.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

„Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ (ALKS 2022) kviečia į II-ąjį Alytaus KULTŪROS FORUMĄ! Birželio 29 d. nuo 11 val. Alytaus miesto teatre – įkvepiantys pranešimai bei diskusijos apie iniciatyvas, atnešančias pokyčius miestui, apie aktyvias bendruomenes ir gerąsias jų patirtis, apie „Alytus 2022“ dovanas miestui ir visam regionui – kodėl ALY+TUS SUJUNGIA? Smalsu sužinoti? Pasimatykime II-ame Alytaus kultūros forume! 

Renginio programoje – dvi pagrindinės ašys: „Iniciatyvos, kurios keičia bendruomenę ir miestą“, kaip vieno žmogau iniciatyva ir idėjos gali tapti puikia tradicija ir reiškiniu bendruomenėje ir „Bendruomenių sesijos“, pastarąją sudaro atskiros jaunimo, subkultūrų ir miesto bendruomenių sesijos. Forumą papildys motyvuojančios diskusijos su iniciatyviais, veikliais, kūrybingais regiono žmonėmis. 

„Forume sužinosite, kas įdomaus ir išskirtinio vyksta regione. Pranešėjai iš Alytaus, Merkinės, Druskininkų, Birštono, Kauno pristatys įgyvendintas savo iniciatyvas, papasakos, kaip kartais vieno žmogaus idėja gali sukurti pridėtinę vertę visai bendruomenei, miestui. Jaunimo ir subkultūrų sesijose išgirsite gerąsias patirtis siekiant, kad jaunimas taptų aktyvesniu ir įsitrauktų į bendruomenių veiklą“, – pasakoja organizatoriai. 

II-ajame Alytaus kultūros forume bus pristatytos ALKS 2022 platformos bei didieji projekto renginiai, „Alytus 2022“ ambasadoriams įteikti pažymėjimai, gairės bei ALKS 2022 marškinėliai ir kita atributika. 

„Saldus“ renginio akcentas – lauko šokio spektaklis „Balansuojantis žmogus“ (17 val. Rotušės a.). Tai – unikalus vyksmas lauko erdvėje. Naudodama šiuolaikinio šokio ir naujojo cirko technikas, Danijos fizinio teatro kompanija DON GNU susitinka su Lietuvos menininkais ir muzikantais, kad sukurtų unikalų judesio spektaklį ant milžiniškos pusiausvyros platformos

Programą nuspalvins ir „Scanoramos vasaros“ atidarymas Alytuje bei kino seansas „Dar po vieną“ (19 val. Alytaus miesto teatro Didžiojoje salėje). Europos šalių kino forumo „Scanorama“ organizuojami „Scanoramos vasara“ renginiai – didžiausio pripažinimo sulaukusių europietiško kino juostų peržiūros, įsimintini filmų pristatymai ir diskusijos – Alytuje vyks birželio 29 – liepos 4 d.

„Alytus 2022“ komanda kviečia kiekvieną ateiti, išgirsti, įsitraukti ir būti II-ojo Alytaus KULTŪROS FORUMO dalimi.

Detali renginio programa: https://fb.me/e/RlXa5byT

Sekite kultūros sostinės naujienas internetiniame tinklapyje  www.alytus2022.lt, feisbuke Alytaus - Lietuvos kultūros sostinė 2022 ir instagrame @alytus2022

ALKS inf.

Miesto šventės atidarymo metu buvo paskelbti Alytaus miesto kultūros premijų laureatai. Šiais metais jais tapo Alytaus kraštotyros muziejaus kolektyvas (direktorė Audronė Jakunskienė) už aktyvią pastarųjų dvejų metų itin produktyvią veiklą auginant, puoselėjant ir kuriant muziejų kultūrą, aktyviai įsiliejant į Alytaus miesto kultūrinį gyvenimą, puoselėjant kultūrinį miesto veidą, garsinant miestą šalyje ir už jos ribų.

Kultūros premija už aukštą meninį lygį ir video meno estetiką kuriant miestą reprezentuojančius filmus, renginių vizualizacijas ir paveikią vizualią sklaidą įteikta ir  video operatoriui, režisieriui, televizijos, kino ir videomeno kūrinių autoriui Aliui Mikelioniui.

Už  ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą kultūros premija už ilgametį profesionalų, kūrybišką darbą, nuoseklų vadovaujamos bibliotekos naujovių diegimą, naujų bibliotekos paslaugų teikimą gyventojams, išskirtinį literatūros ir kitų meno sričių puoselėjimą skirta ir Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei.

Sveikiname ir didžiuojamės!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kolektyvas

Ilonos Krupavičienės nuotr.

„Benai, plaukiam į akvatorijas!“ – taip knieti perfrazuoti visiems žinomą pamario festivalių šūkį, kad jis puikiai pritiktų Dzūkijos sostinei. Tuo labiau, kad vienas čia ką tik nutikęs kultūrinis įvykis pataikė į patį dešimtuką.

Dailininkas Benjaminas Jenčius, net tolimiausių pažįstamų nuoširdžiai vadinamas Benu, birželio 17-ąją, didžiojo miesto šventės šurmulio išvakarėse, leidosi į simbolišką vandens spalvų kelionę kartu su kultūros renginių išsiilgusiais alytiškiais. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje jis pristatė naujausią savo akvarelės darbų parodą „Akvatorijos“, kuriai atrinko trylika vertų paveikslų.

Akvarelės meistras Benjaminas Jenčius, jau daugiau nei pusę amžiaus tyrinėjantis vandens ir spalvos slėpinius, naudoja ypatingą, tik jam būdingą, liejimo techniką. Besigilinant į Benjamino paveikslus, neapleidžia natūralumo jausmas – suvokimas, kad viskas dailininko sukurtame pasaulyje susidėlioja tarsi savaime, spontaniškai, o autorius, rodos, tik keliais drąsiais potėpiais suteikia atsiradusiems vaizdams gilesnės intrigos.

Tarsi dvisluoksnė, plevenanti paveikslų šviesa įtraukia žiūrintįjį it koks akivaras. Plastiškų linijų ir spalvų žaismas Benjamino akvarelėse kai kuriems stebėtojams sukuria melodijos ir tam tikros ritmikos pojūtį. O ir pats autorius dar kadaise yra viešai pripažinęs, kad akvarelę lieja klausydamasis muzikos, kurią pasirenkąs pagal nuotaiką – nuo klasikinių kūrinių iki džiazo.

Simboliška, kad parodos „Akvatorijos“ pristatymo renginio bibliotekoje metu akvarelės potėpių švytėjimą papildė gyva muzika. Alytiškių mylimo bardo Alberto Antanavičiaus-Šekspyro svajingai nuteikianti dainavimo maniera klausytojų buvo pasitikta su pasimėgavimu.

„Pagrindinis šio susibūrimo tikslas – pirmiausia, pasveikinti visus su jau ištikusiu miesto gimtadieniu ir palinkėti puikių įspūdžių per masines savaitgalio atrakcijas. Norime tęsti mūsų tradiciją prieš masinį šurmulį pakviesti į biblioteką mums mielus meno ir kultūros žmones, kurie per tą netrumpą mūsų bibliotekos gyvavimo laiką nuo 94-ųjų miesto gimtadienius šventė su mumis drauge ir visada mums padėdavo. Mes sugalvojom šiandien pasikviesti ištikimiausius mūsų draugus – menininkus Beną ir Albertą. Benas Jenčius yra akvarelininkas nuo Dievo ir šiemet yra jo jubiliejiniai metai, bet jo sveikint dar negalima, būtų kiek per anksti“, – kalbėjo J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.

Paprašytas pasisakyti parodos atidarymo renginyje, B. Jenčius kukliai šypsojosi į ūsą.

„Sudėtinga kalbėt. Tai, ką darau, man atrodo, matyt viskas čia, rėmuose. Kai pradedi liet akvarelę, užsimiršti ir pasineri tiesiog. Tu netgi nebegirdi tos muzikos, kuri „eina“ – jau kuri kažkokias vizijas. Ir liejasi akvarelė, na, kaip džiazas panašiai, nes pradėjęs tu nežinai, kaip užbaigsi. Bet tenka kartais užbaigt (šypsosi). Ir aš labai esu dėkingas Giedrei, kuri mane pakvietė“, – trumpai paatviravo Benas ir ištiesė bibliotekos direktorei Giedrei Bulgakovienei netikėtą dovaną – specialiai šiai progai sukurtą džiazuojančios akvarelės paveikslą „Vasaros vakaras“.

Benjamino Jenčiaus darbų paroda „Akvatorijos“ J. Kunčino viešosios bibliotekos patalpose (Seirijų g. 2) bus eksponuojama iki liepos 31 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Renginio akimirkos VIDEO

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Vilniaus universiteto biblioteka, įkurta 1570 m., dar pernai ėmė minėti savo 450-metį ir su unikaliomis, kiekvienai lankomai vietovei pritaikytomis parodomis keliauti po šalį. Ši kelionė tęsiasi ir šiemet.

Antrąją birželio savaitę Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai į Dzūkijos sostinę atvežė rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Alytus“. Tiesa, šį kartą parodos formatas nustebino trukme – ekspozicija buvo atvira lankytojams tik penkias valandas. Kaip sakoma, gero – po truputį.

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė, pristatydama svečius iš sostinės, negailėjo liaupsių Vilniaus universitetui, kurį yra baigusi ne viena alytiškė bibliotekininkė ir kuris, kaip žinia, pateko į geriausių pasaulio universitetų 400-uką.

Puspenkto dešimtmečio gyvavimo laikotarpį skaičiuojanti VU biblioteka iki šių dienų išliko autentiškose erdvėse. Kartu su visais senojo universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą, įspūdingą ir nepakartojamą Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį. Tiesa, bibliotekos darbuotojai šmaikštauja, kad jie yra lyg „du viename“, mat 2013 metais lankytojams atvėrė duris ir naujas modernus bibliotekos pastatas Saulėtekio technologijų slėnyje – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.

O kas gi tie „mistiniai“ Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai, vaikščiojantys po tiek nenusakomų vertybių sukaupusius fondus ir turintys privilegiją pirštų galiukais prisiliesti prie nuo senumo trupančių ilgaamžių spaudinių puslapių? Alytiškiams buvo pristatyta tokia parodos rengėjų ir kuratorių komanda: Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė, Paulius Bagočiūnas, VUB Rankraščių skyriaus bibliotekininkas, Virginija Galvanauskaitė VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento retų spaudinių skyriaus vadovė ir Snieguolė Misiūnienė VUB Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė.

Renginio metu alytiškiams buvo parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Alytaus miesto ir jo krašto praeitimi.

Seniausias parodos eksponatas – XVII a. antrosios pusės trijų Alytaus miesto bažnyčių inventorius. Taip pat buvo rodomi ir XVII–XIX a. rankraščiai, susiję su Daugų, Punios ir Pivašiūnų bažnyčiomis.

Parodos lankytojai domėjosi XVIII a. Alytaus miesto magistrato dokumentu su pareigūnų parašais ir antspaudu, kurio centrinėje dalyje įkomponuotas miesto herbas – renesansinis skydas su penkialape rože. Apžiūrėjo ir Alytaus krašto bažnyčiose klebonavusių 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vlado Mirono ir Alfonso Petrulio autografus bei kitus su Alytaus miestu susijusius dokumentus.

Parodoje buvo rodomi rankraščiai, įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tai – XVIII a. pradžios Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis ir XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografas. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomas unikalių dokumentų kolekcijas.

Taip pat buvo eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu itin įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.

Atvykusieji į parodą turėjo galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Žemaitės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius.

Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija. Reikšminga bibliotekos veiklos dalis – unikali leidyba. Prasminga, jog netrukus 440-ąjį gimtadienį švęsiančio Alytaus miesto viešajai bibliotekai svečiai iš VU bibliotekos įteikė dvi dovanas.

„Mes jums atvežėm Lietuvą – pirmąjį Lietuvos žemėlapį (jo repliką) ir tikimės, kad ji ras pas jus tinkamą vietą. Ir dar norime įteikti ką tik mūsų išleistą knygą – Maironio pirmosios poemos „Lietuva“ rankraščio, kuris saugomas mūsų fonduose, faksimilinį leidimą“, – sakė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Beveik prieš 90 metų leistame savaitraštyje „Alytaus dzyvas“ buvo aprašomi Alytaus miesto ir apskrities ekonominiai bei visuomeniniai reikalai. Pavyzdžiui, 1932 m. sausio 10 d. „Alytaus dzyvo“ numeryje galima perskaityti tokią trumpą informaciją, aktualią mūsų miesto tiltų istorijai: „P. Kavaliauskas Alytaus kelių rajono viršininkas painformavo mus, kad Susisiekimo Ministerija yra pavedusi išstudijuoti akmeninio tilto statymo Alytuje per Nemuną ne jam, bet tūlam Ministerijos inžinieriui, kuris apskaitliavęs, kad akmeninis tiltas daug brangiau kainuotų už geležinį tiltą“. Tame pačiame numeryje atskleidžiama, kad Alytaus miesto valdyboje š. m. sausio mėn. 5 dieną jau buvo užregistruota: 10 automobilių, 13 autobusų, 3 krovininiai automobiliai ir 3 motociklai.

Norint pajusti minėto laikmečio dvasią visai nebūtina keliauti į muziejų, knistis kolekcininkų sukauptuose archyvuose ar iškraustyti dieduko palėpės. Šiais laikais viskas vyksta paprasčiausiai patogiai įsitaisius prie kompiuterio, kur, prisijungus prie virtualių saugyklų, galima rasti daugybę įdomių suskaitmenintų dalykėlių. Pavyzdžiui, lyg niekur nieko virtualiai pavartyti Alovės Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčios 1914-1936 metų santuokos metrikų knygą ir joje perskaityti autentiškus įrašus apie savo senelius. O gal po trupinėlį iš įvairių įrašų susirinkti visą savo genealoginį medį.

Virtuali elektroninio paveldo sistema – portalas www.epaveldas.lt – yra milžiniškas skaitmeninis lobynas, kuriamas pagal Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją. Portalas visiems besidomintiems šiuo lobynu užtikrina greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Visa tai kartu sukuria unikalią, turtingą ir vaizdingą Lietuvos kultūros paveldo panoramą.

Visi sistemoje pateikti suskaitmeninti kultūros paveldo objektai yra suskirstyti į kolekcijas. Kolekcijos grupuojamos taip:

• Spausdinta tekstinė medžiaga: knygos, serialiniai leidiniai ir kiti tęsiamieji ištekliai (TIFF, JPG)
• Rankraščiai ir archyvų dokumentai (TIFF, JPG);
• Kartografiniai dokumentai (TIFF, JPG);
• Garso (WAV, MP3);
• Meno kūriniai (TIFF, JPG);
• Vaizduojamasis menas (TIFF, JPG);
• Lietuvių literatūros klasikos kūriniai (EPUB, Mobipocket, PDF, HTML, TXT).

Taip pat visos kolekcijos yra išskaidytos ir į tam tikrus laikotarpius. Laikotarpiai susieti su Lietuvos istorijos aspektais bei kultūrinių epochų pokyčiais.

Šia duomenų baze daugiausia naudojasi įvairūs mokslininkai, tyrinėtojai, studentai, nors naudingos informacijos atranda ir plačioji visuomenė, moksleiviai. Besidomintiems kultūra, švietimu ir moksliniais tyrimais aktualus dokumentinis paveldas nuolat papildomas naujai suskaitmenintais objektais.

Jūratė Čėsnaitė

Pirmojo Alytaus bibliotekos erdves papuošė

spalvinga ir linksma

Piliakalnio progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtinių

darbelių paroda

„MAŽŲ RANKYČIŲ STEBUKLAI“

Pasigrožėti kūrybiniais darbeliais kviečiame iki birželio mėn. 21 d.