Suprantame, kad žiema, kad slidu ir kad verta žiūrėti po kojomis, tačiau kviečiame nors trumpam pakelti akis į bibliotekos langus. Čia sodriomis spalvomis praeivius koketiškai vilioja blizgios kalėdinės puošmenos.

Tai – RIMOS ABEČIŪNĖS SUKURTOS ŠVENTINĖS DEKORACIJOS – KALĖDINIAI ŽAISLIUKAI.

Pasidairykime! Menininkės rankdarbių paroda žaismingai puikuosis Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos languose (iš Ligoninės gatvės pusės) iki sausio 8 dienos.

Lapkričio pabaiga jau devintąjį kartą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pakvipo ypatingu prieskoniu. Čia kiekvienais poriniais metais organizuojami „imbierinės“ prozos festivaliai dvelkia kameriniu jaukumu ir drąsiais kūrybiniais proveržiais. Džiugu, kad ir 2020-ųjų metų trumposios prozos festivalis rašytojo Jurgio Kunčino atminimui „Imbiero vakarai“ įvyko pagal visą šiam renginių ciklui būdingą programą, nors tam tikrų kliūčių tikrai būta.

Kaip žinia, dėl siaučiančių pandeminių negandų kultūros raiškos priemonės tapo itin susiaurintomis. Visa laimė, kad kultūra yra toks fenomenas, kuris į visokias izoliacijas reaguoja kūrybiškai ir nežada kišti galvos į smėlį. Gaila, kad trumposios prozos festivalyje teko atsisakyti gyvo bendravimo žavesio, tačiau, labai pasistengus, pavyko įsitikinti, kad „stiklinė beveik pilna“. Mat perkėlus festivalį į skaitmeninę erdvę, trumposios prozos skaitymais pasimėgavo kur kas platesnis žiūrovų ir klausytojų ratas, nei iki šiol tilpdavo bibliotekos salėje. Ir tebesimėgauja iki šiol! Juk festivalio įrašai iš interneto niekur nedingo, tad visi norintieji gali paskirti kurį tik nori vakarą neakivaizdiniam bendravimui su rašytojais. Arbata su imbieru, šeimynykščių kompanija, pritemdytos šviesos ir štai prašom – festivalis jūsų namuose (http://www.alytus.mvb.lt/Imbieras2020/). Autoriai iš ekrano žvelgia klausytojams tiesiai į akis ir su jauduliu skaito naujausius, specialiai festivaliui sukurtus trumposios prozos kūrinius.

Kas jie – šiųmečiai „Imbiero vakarų“ dalyviai? Specialiai festivaliui sukurtus prozos tekstus skaitė dvylika autorių: Andrius Jakučiūnas, Birutė Jonuškaitė, Narius Kairys, Akvilė Kavaliauskaitė, Vidas Morkūnas, Gytis Norvilas, Rolandas Rastauskas, Lina Simutytė, Povilas Šklėrius, Alvydas Šlepikas, Jurga Tumasonytė, Saulius Vasiliauskas.

Nors oficiali festivalio data jau praeityje, tačiau vis dar galima pajusti jo dvasią. Virtualioje erdvėje vis dar galima pasimėgauti dviem konkursinės programos skaitymais, o šelmiškoms asmenybėms turėtų patikti pluoštelis šmaikščių Naktinių skaitymų tekstų. Vis dar galima rasti progą „Laureato valandos“ renginio įrašo peržiūrai. Čia Dainą Opolskaitę, prozininkę, VIII-ųjų „Imbiero vakarų“ Jurgio Kunčino premijos laureatę, kalbino poetė ir prozininkė, literatūros kritikė dr. Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė. Na, o „Atminimo valandoje“ dar kartą grįžtama prie kraštiečio rašytojo Jurgio Kunčino kūrybos – kitokių sąsajų joje surado lituanistė ir literatūros kritikė Elžbieta Banytė. Ji taip pat priminė ir šiemet anapus iškeliavusio rašytojo, poeto Kęstučio Navako prozos poetiškumo akcentus. Apie lyriškąją Broniaus Radzevičiaus, vieno savičiausių XX a. prozininkų, kūrybos pusę (šiemet minėtume šio talentingo rašytojo gimimo 80-metį) mintimis dalinosi ilgametis jo kūrybos tyrinėtojas dr. Dainius Vaitiekūnas.

Festivalio kultūrinių įvykių „meniu“ papildė džiazo paralelės. Visų skaitymų metu jas dovanojo tarptautiniu mastu žinomas kūrybinis duetas – saksofonininkas Kęstutis Vaiginis ir Dima Golovanov (fortepijonas). Specialiai „Imbiero vakarams“ įrašytas muzikines improvizacijas, kaip ir visą festivalio programą galima rasti minėtame „Imbiero vakarų“ tinklapyje (http://www.alytus.mvb.lt/Imbieras2020/).

Intriguojančias menines staigmenas Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos feisbuko paskyroje pasiūlė alytiškis dailininkas Arūnas Vaitkus. Menininkas nupiešė net šešiolika portretinių šaržų, juose išradingai atskleisdamas dalyvių ir su festivaliu susijusių asmenybių tipažus. Visų šių šaržų parodą virtualiai bus galima apžiūrėti nuo gruodžio 3 dienos.

Festivalį tradiciškai užbaigė trumposios prozos kūrinių konkurso laureatų paskelbimas. Kiek neįprasta nebent tai, kad jis įvyko pirmąją žiemos dieną. Alytaus miesto vardu teikiamą Jurgio Kunčino premiją už kūrinį „Oranžinė saulė“ pelnė poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas Rolandas Rastauskas. Nepretenzingai užsimaukšlinęs pilką kepurę ir, jo paties žodžiais tariant, atlaužęs skreitinuką, rašytojas taip įtaigiai perskaitė šią novelę, kad pelnė ir klausytojų simpatijas. Tad jam atiteko ir širdžiai miela Publikos premija.

Jaunosios kartos rašytojo, poeto, slemo entuziasto, tinklaraštininko Povilo Šklėriaus kūrybinis akibrokštas taip pat įvertintas laurais. Pristatęs kūrinį drąsiu pavadinimu „Kekšės“, Povilas pelnė neformalių naktinių skaitymų premiją. Prozininkė, literatūros kritikė Jurga Tumasonytė už įtaigų sodrios kalbos tekstą „Vargšas Jacekas“ įvertinta „Baltos varnos“ premija.

„Imbierai“ baigėsi, bet geros literatūros ir muzikos aura tebetvyro ore“, – sutartinai teigia festivalio globėjas, vertinimo komisijos pirmininkas Antanas A. Jonynas ir festivalio organizatorė, J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė. Iš tiesų, gera žinoti, kad, festivaliui pasibaigus, jo durys virtualiems lankytojams tebėra atviros...

Projekto partneris – Lietuvos rašytojų sąjunga

Projektą finansavo Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba

Jūratė Čėsnaitė

Šiais metais Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje esanti Išmanioji jaunimo erdvė (Seirijų g. 2) pasipildė naujais stalo žaidimais, skirtais tiek patiems mažiausiems mūsų lankytojams ir jų vaizduotės lavinimui, tiek visai šeimai – smagaus vakaro drauge praleidimui. Kol biblioteka dirbo įprastu ritmu, žaidimus buvo galima ne tik skolintis į namus (tokiu pačiu principu kaip ir visus leidinius), bet ir žaisti vietoje kartu su draugais ar tiesiog bendraminčiais. Ech, kaip pasiilgome to jaunuolių klegėjimo jaukiame bibliotekos laisvalaikio kampelyje...Tačiau vykime niūrias mintis šalin ir, kad nebūtų liūdna nei Jums, nei mums – nusprendėme ir karantino metu skolinti žaidimus į namus. Tvarka paprasta: iš duoto sąrašo išsirenkate žaidimą/žaidimus, skambinate į biblioteką telefonu (8 315) 32 446 užsakymui arba tą padarote per Libis sistemą (leidinių rezervavimas), bibliotekininkės paruošia (išduoda Jūsų vardu) žaidimus ir saugiai palieka sutartoje vietoje (šiuo metu šalia rūbinės stovi specialiai tam skirtas stalas).

O tada belieka linksmai ir saugiai leisti laiką namuose su šeima ir stalo žaidimais!

Žaidimų sąrašas:

Indrė Lukoševičienė

Asociatyvinė fotografija

Nuo 2020 m. lapkričio mėn. Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo bei simbolizuoja bibliotekų ketinimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją. Pirmasis žingsnis jau padarytas – bibliotekose vieningai taikomi infrastruktūriniai sprendimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kuriamos naujos paslaugos Autizmo spektro (ASS) ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams.

Konsultuojantis su specialistais, kūrybinių industrijų atstovais, tėvais, auginančiais ASS ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, Lietuvos viešosioms bibliotekoms buvo parengtos ir įdiegtos priemonės, palengvinančios šių žmonių lankymąsi bibliotekose.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos (Seirijų g. 2) lankytojams esame paruošę:

• Socialinę istoriją, kuri padės Jums, dar prieš atvykstant į biblioteką, susipažinti su jos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie Jus čia pasitiks.
  Bendra socialinė istorija
  Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos socialinė istorija
• Norime, kad bibliotekoje jaustumėtės saugiai, todėl galite susipažinti su Socialiniu plakatu, kuriame rasite Jus aptarnaujančių darbuotojų nuotraukas, trumpus prisistatymus – Jums apsilankius bibliotekoje vieni kitus jau žinosime ir laisviau bendrausime.
• SENSORINĮ ŽEMĖLAPĮ, kuris padės geriau pažinti Centrinės bibliotekos erdves. 

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos socialinis plakatas

• Bendradarbiaujant su ASS specialistais, kalbos ir komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų šeimomis bibliotekos lankytojams parengtas Pažintinis vaizdo filmas, kuriame kviečiame susipažinti su patarimais, kaip derėtų elgtis vienu ar kitu atveju, į ką vertėtų atkreipti dėmesį komunikuojant su ASS ir kalbos ir komunikacijos sutrikimų turinčiais asmenimis – tiek vaikais, tiek suaugusiaisiais.
• Jeigu Jūsų lydimą vaiką ar paauglį neįprastoje jam erdvėje ištiktų sensorinis ar panikos priepuolis, Jums padės bibliotekoje esantis „Sensorinio gesintuvo“ rinkinys, kuriame rasite įvairių sensorinių daiktų ir priemonių, padėsiančių greičiau nusiraminti.
• 
  Sensorinio gesintuvo aprašas

Sunku suprasti artimuosius? Susikurk bendravimo kortelių rinkinį bibliotekoje!

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijų ir Lietuvos aklųjų bibliotekos projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ finansuoja LR kultūros ministerija.

Projekto internetinis puslapis: www.bibliotekavisiems.lt

Lietuvos viešųjų bibliotekų duris papuošė išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo bei simbolizuoja bibliotekų ketinimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją. Pirmasis žingsnis jau padarytas – bibliotekose vieningai taikomi infrastruktūriniai sprendimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kuriamos naujos paslaugos Autizmo spektro (ASS) ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems lankytojams.

Autizmo spektras platus, vis dėlto dažniausios probleminės sritys yra socialinė sąveika, kalbinis ir nekalbinis bendravimas, pasikartojantis elgesys ir riboti pomėgiai. Vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai dažnai vengia lankytis viešose vietose, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką.

 Bibliotekos kuria saugią aplinką

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro bei kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o kai mato, nemėgsta nekonkretumo ir nežinomos aplinkos. Todėl visos Lietuvos viešosios bibliotekos nuo šiol turi parengtas vizualines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leidžia dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks.

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės, garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Už pagalbą ir konsultacijas rengiant šias priemones bibliotekos dėkoja Šiaulių universiteto lektorei, Šiaulių „Ringuvos“ mokyklos spec. pedagogei dr. Margaritai Jurevičienei, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narei Barborai Suisse ir asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkei Dainai Šiekštelytei-Valkerienei.

Griaukime stereotipus kartu

Barbora Suisse, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė ir žurnalo „Lietaus vaikai“ vyr. redaktorė džiaugiasi bibliotekų proveržiu ir sako, kad vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginančioms šeimoms tai yra labai svarbu:  „Kaip asociacijos narei ir kaip mamai, auginančiai vaiką su ASS, man džiugu, kad bibliotekos dar plačiau atveria duris bendradarbiavimui.  Priemonės ir žinios, kurias nuo šiol turi bibliotekos, yra labai svarbios – tai didelis žingsnis pirmyn, leidžiantis pažinti vaikus su autizmo spektro sutrikimais, domėtis jais ir susidraugauti.  Labai svarbu, kad vaikai skatinami ateiti į bibliotekas ir pamėgti knygas. Kartais galvojama, kad vaikai su ASS turi didelių sutrikimų, jie nekalba, neskaito, bet jų yra labai įvairių. Autistiški vaikai mėgsta knygas, jiems patinka skaityti. Labai smagu, kad bibliotekos padeda griauti stereotipus. Tai keičia mąstymą“.

Ne tik ASS turintys asmenys turi išmokti laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių – visuomenė taip pat turi mokytis priimti ir suprasti šią socialiai jautrią visuomenės grupę. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Jį finansuoja LR kultūros ministerija. Projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

https://www.bibliotekavisiems.com/

Visiems laukiantiems skubame pranešti puikią naujieną – karantino metu Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka dirbs (bet su tam tikrais apribojimais).

Iškart norime Jus nuraminti, jog knygas bus galima pasiimti iš anksto rezervavus jas telefonu arba internetu (išsamesnė informacija jau netrukus).

Laikinai keisis darbo laikas: dirbsime nuo 10 iki 18 val., tačiau lankytojus aptarnausime ir šeštadieniais.

Tikslesnę informaciją apie kitas bibliotekos teikiamas paslaugas tikimės paskelbti šiandien po pietų, kadangi laukiame, kol Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pateiks rekomendacijas visoms šalies bibliotekoms.

Bibliotekos inf.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta vertinga knyga „Senieji lietuviški receptai. Lietuvos gaspadinių receptai“. Leidinio autorių tandemas – Anželika ir Rimvydas Laužikai – Lietuvoje gerai žinomi kulinarinio paveldo tyrinėtojai, kurie atrinko ir susistemino mūsų kraštui būdingų patiekalų receptus. Knygoje pateikiamos trumpos patiekalų istorijos, autentiški ir šiems laikams pritaikyti receptai.

Papasakoti apie knygos turinį ir jo atsiradimo aplinkybes bei pabendrauti su alytiškiais atvyko lietuviškos virtuvės tyrinėtojas, daugiau nei dešimties knygų autorius, istorikas prof. Rimvydas Laužikas. Jis atviravo, jog įdomiausias ir atsakingiausias darbas, rašant pastarąją knygą, buvo atrinkti lietuviškus receptus ir atsakyti į anaiptol nepaprastą klausimą, kas yra lietuviška virtuvė.

„Mes esame sausumos civilizacija. Mums šventas daiktas – gamtos gėrybės. Įdomu, kad tokioje mažoje dabartinės Lietuvos teritorijoje turime tokias skirtingas gastronomines tradicijas. Tai nulemta skirtingų gamtinių sąlygų“, – teigia R. Laužikas.

Profesorius siūlo Lietuvą suvokti kaip daug didesnę kultūrinę erdvę, neribojamą nei dabartinių valstybės ribų, nei kalbinio arealo. Mūsų, lietuvių, gastronominė regiono kultūra istoriškai esą yra susiklosčiusi kaip plati ir įvairialypė sąvoka, o archajiškoji lietuviškoji virtuvė esanti daug senesnė nei valstybė.

„Istorijoje taip nutiko, kad Lietuvos valstybė niekada nebuvo tautinė ir visada – daugiakultūrė. Iki pat Antrojo pasaulinio karo mūsų krašte gyveno didelės žydų, lenkų, vokiečių bendruomenės. Kita vertus, Lietuvos valstybę sukūrė lietuviai, tad istorijoje turėjome ne tik lietuvius valstiečius, bet ir lietuvius bajorus, didikus, valdovus, miestiečius. Tad kalbėti apie lietuvišką gastronomijos tradiciją atsisakant jų būtų neteisinga. Tai būtų šios daugiatautės, daugiakultūrės, įvairiasluoksnės tradicijos skurdinimas. Dėl to, į knygos „ilgąjį sąrašą“ pateko beigeliai, kibinai, šimtalapis, bigosas, baumkuchenas (šakotis). Kai kurie jų buvo atrinkti ir į knygos receptų dalį“, – teigia R. Laužikas.

Leidinio „Senieji lietuviški receptai“ idėja – ne tik atrinkti ir pateikti patiekalų receptus, bet ir parodyti tradicijos tęstinumą, parenkant dabar žinomų patiekalų receptus iš senųjų, XIX a. II pusės – XX a. I pusės gastronomijos knygų. O greta pristatant ir tų knygų autores – Lietuvos gaspadines. Juk gastronominė tradicija yra priskirtina nematerialaus paveldo tradicijoms, o tai reiškia, kad yra susijusi su patiekalus gaminančiais ir juos valgančiais žmonėmis. Pasak R. Laužiko, receptų knyga – tai savotiška laikmečio fotografija, kuri leidžia suvokti kultūrą, kuri buvo faktiškai naudojama.

Ar žinote, kas yra Lazdynų Pelėdos lietuviški ristiniai zrazai? Ne? Tai gal tuomet jums visiškai aišku, kas tokie Liudvikos Didžiulienės-Žmonos šaltanosiai? Irgi ne? Tuomet pats metas atidžiau panagrinėti senuosius lietuviškus receptus.

„Būkite laisvi kurdami. Juk gaminant svarbu, kad valgis savo skoniu kvapu, išvaizda džiugintų jus ir jūsų artimuosius, o senosios gaspadinės nedidelius nukrypimus nuo jų receptų tikrai jums atleis. Tačiau bent kartą išbandykite ir tikrą, tokį, koks užrašytas, patiekalo receptą“, – ragina R. Laužikas.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Šiandien rinkomės į Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialą kupinos džiugaus laukimo. Su klubo narėmis susitiko rašytoja Irena Buivydaitė. Ji sakiusi savo skaitytojams: „Rašau apie gyvenimą, mano knygose atsispindi gyvenimiškos istorijos, tačiau jos nėra tikros. Tikras gali būti tik koks nors mažytis epizodas, o siužetas yra fantazijos vaisius“. Bibliotekoje vyko moteriškas pokalbis tarp rašytojos ir klubo narių. Bibliotekininkė Rasa pripažino, kad I. Buivydaitės kūriniai populiarūs ir mėgstami skaitytojų. Romanai neužsiguli lentynoje, o senesnieji jau gerokai suskaityti.

Rašytojai didžiausia vertybė - šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio, neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų laimės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“- teigia autorė. Ji papasakojo apie savo kūrybą, atsakinėjo į klausimus.

I. Buivydaitės romanuose gvildenama amžina paslaptis – moters ir vyro santykiai, jų asmenybių kitoniškumas. Ji teigia, kad daugelį problemų būtų galima išspręsti, jei veikėjai nuslopintų ambicijas, užsispyrimą, išmoktų išklausyti ir suprasti artimą žmogų. Romano „Kitapus veidrodžio“ aptarime dalyvavo ir rašytoja. Ji pripažino, kad romane yra jos pačios išgyvenimų, patirties. Kūrinyje pasakojama pagrindinės veikėjos Ingos gyvenimo istorija. Ji verslininko žmona, dviejų vaikų mama, visaip žeminama ir ujama anytos. Nuo realaus gyvenimo bėga į savo svajų pasaulį – Veidrodžio šalį. Joje galinti būti kuo nori – drąsi, išdidi, mylinti ir mylima. Gyvenimas jai suteikia šansą pasikeisti, tapti laiminga. Spalvingai piešiami ir kitų veikėjų paveikslai. Labai žaviai rašytoja Ingos vyro lūpomis pateisina jo neištikimybę: „Inga atrodė jau perskaityta knyga – nors ir gera, bet viskas žinoma, atmintinai moku kiekvieną puslapį ir visiškai netraukia skaityti dar kartą“. Klubo narės piktinosi anytos elgesiu, Airidos suktumu, žavėjosi vaikų Augustės ir Raigardo meile motinai. Nelabai skaitytojoms patiko ir Nora. Tačiau jai simpatiją jautė mūsų pragmatiškoji Rasa. Visos prisipažino, kad tam tikrais gyvenimo etapais yra slėpęsi svajonių pasaulyje. Susitikimą baigėme rašytojos I. Buivydaitės mintimis: „Nėra vienos tiesos – kiek žmonių, tiek ir teisybių“.

Visos sutarėme, kad susitiksime dar kartą su rašytoja I. Buivydaite, kai bus išleistas jos naujas romanas. Ir tada aptarsime jos romaną „Rožių dvaras“.

Klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narė Emilija

Alytaus autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristato šaunaus ir smalsaus devynmečio Dominyko Petkevičiaus lipdinių parodą „Visiems“. Dominykas mokosi Alytaus „Drevinuko“ mokykloje-darželyje. Berniukas lipdyti pradėjo dar būdamas penkiametis, ir nuo tada tai tapo vis daugiau jo laiko pasiglemžiančiu pomėgiu. Tokį patį susižavėjimą Dominykui sukelia nebent tik laisvės ir nesvarumo pojūtis sūpuoklėse.

Iš pažiūros paprasti Dominyko lipdinukai, geriau įsižiūrėjus, sužavi užapvalintomis formomis, intuityvia kompozicija ir „tvarkinga formų betvarke“.

Palaikykime ypatingų vaikų kūrybinį džiaugsmą. Apsilankykime Dominyko Petkevičiaus darbelių parodoje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2).

Paroda veiks iki lapkričio 13 dienos.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Mūsų išmanieji telefonai prikimšti įvairiausių mobiliųjų programėlių: nuo sveikatos stebėsenos aplikacijų iki programėlių, valdančių finansus ir bankines operacijas. Visos jos tarnauja mums tam, jog kasdienybė taptų įdomesnė, lengvesnė, patogesnė. Dažnai jauniems žmonėms kyla genialių idėjų, kaip dar būtų galima patobulinti įvairių paslaugų prieinamumą bei žinomumą, tačiau jie neturi tam praktinių sugebėjimų, todėl geri sumanymai gula tiesiai į stalčių. Gabiems žmonėms reikia palankios terpės savo kūrybiniams užmojams įgyvendinti. Norint tapti pažangia inovacijų miestu ar net šalimi, tiesiog privalome sudaryti sąlygas kūrybingoms asmenybėms tobulėti, kurti bei dalytis patirtimi. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka siūlo žengti pirmąjį žingsnį savo svajonės link ir nemokamai išklausyti virtualų kursą apie mobiliųjų programėlių kūrimą.

Nuotoliniame mokymų kurse rasite įgarsintus filmukus bei vieną namų darbą įgytų žinių įtvirtinimui. Išklausę visą mokomąją medžiagą savo jėgas pasitikrinti galėsite bandydami suprogramuoti elementarią mobiliąją aplikaciją, kuri, tikimės, sužadins norą ir toliau nenustoti kurti bei įgyvendinti net ir beprotiškiausias idėjas. O jeigu nepatingėsite ir savo namų darbą atsiųsite mums – gausite dalyvio diplomą ir bibliotekos suvenyrų dovanų. Tad, jaunuoli, nelauk kol kas nors įgyvendins tavo sumanymą – savo ketinimus realizuok pats!

Nemokamus programėlių kūrimo mokymus rasite čia:

Slaptažodis: AlytusMAM2020

Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis el. paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Mokomąją medžiagą nemokamai atsiųsti galima iki spalio 31 dienos.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė

Indrė Lukoševičienė

Pirmojo Alytaus bibliotekoje rankdarbių mėgėjos, pasitelkusios savo vaizduotę ir meninius sugebėjimus, gilinosi į crazy skiautinių siuvimo techniką, dalijosi kūrybiška patirtimi ir džiaugėsi savo spalvingais crazy stiliaus kūriniais: padėkliukais, pagalvėlėmis, rankinėmis.

Pirmojo Alytaus filialo inf.

Būna tokių įsimintinų susitikimų su rašytojais, kai ir pats tampi jų sukurtų istorijų dalimi. Spalio 20 dieną į linksmąjį poezijos traukinuką pakvietė mylimiausia vaikų poetė Zita Gaižauskaitė. Poetė, pasipuošusi šlamančiu Knygos kostiumu, vertė vieną už kitą įdomesnį lapą, primargintą skambiausių eilių. Keliaudami kartu su Linksmąja Knygele vaikai ir abėcėlę pasikartojo, ir gražiausią raidelę, skambiausią žodelį rinko, ir laiškus ant klevo lapo rašė. Bet, svarbiausia, mažieji žadėjo knygelę glausti prie širdelės ir skaityti, nes „neskaitoma knygelė pilna ašarėlių“.

Tai buvo vienas iš projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!“ renginių. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Trečius metus Lietuvoje organizuojama nacionalinė akcija „Senjorų dienos internete“ sulaukia vis didėjančio susidomėjimo. Akcijos tikslas – sudominti ir paskatinti Lietuvos senjorus naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis, kritiškai vertinti informaciją, tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius.

Šiemet visą savaitę (spalio 19-23 d.) bus rengiamos tiesioginės transliacijos. Akcijos metu Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su kitomis Lietuvos bibliotekomis kvies senjorus žiūrėti specialiai jiems parengtas temines tiesiogines transliacijas internete. Internetiniuose seminaruose, įvairių sričių ekspertai ir žinomi Lietuvos žmonės dalinsis žiniomis, patirtimi apie interneto ir technologijų privalumus skirtingose sferose.

Dalyvauti akcijoje vyresnio amžiaus žmonės kviečiami dviem būdais:

ekrane, atvykus į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Išmaniąją jaunimo erdvę (Seirijų g. 2),

ar savarankiškai namuose – asmeniniuose išmaniuosiuose įrenginiuose, turinčiuose interneto prieigą.

Po transliacijų dar bus rodomi edukaciniai filmukai.

Transliacijos visą savaitę vyks kasdien nuo 11 val. Jas ves Richardas Jonaitis. Transliacijos nuorodos bus pateikiamos  www.prisijungusi.lt  puslapyje. Organizatoriai parengė penkias naudingas ir praktiškas temas, pakvietė įkvepiančius pašnekovus.

„Senjorų dienos internete 2020“  transliacijų temos:

Spalio 19 d. – E. sveikata: judėkime ir sau padėkime. Laidoje bus kalbama apie tai, kaip savo išmanųjį įrenginį panaudoti geros savijautos palaikymui ir gamtos turtais sustiprinti imunitetą. Šie ir kiti sveikos gyvensenos klausimai bus gvildenami transliacijos metu. Vedėjai kvies ir žiūrovus sudalyvauti aktyviame iššūkyje. „Gyvenkime sveikai – naudokime išmanias technologijas sumaniai! Transliacijos metu būtina gera nuotaika!“, – skelbia akcijos organizatorių „Prisijungusi Lietuva“ komanda.

Spalio 20 d. – E. laisvalaikis: stebėkime ir kurkime. Šiame virtualiame susitikime bus kviečiama pakeliauti po … praeitį! Transliacijoje bus pristatytos LRT mediatekos galimybės. Žiūrovai sužinos kur ir kaip galima peržiūrėti vakar ar dar anksčiau Lietuvos televizijos rodytas mėgstamas laidas ar filmus. Laidoje dalyvaus ir profesionalas fotografas. Jis pasidalins praktiniais nuotraukų darymo išmaniais įrenginiais patarimais ir subtilybėmis. Transliacijos metu žiūrovams būtų naudinga turėti  išmanųjį telefoną šalia.

Spalio 21 d. – E. paslaugos: patogiai ir saugiai. Be elektroninės bankininkystės šiandien neįsivaizduojama nei pasaulio ekonomika, nei mūsų kasdienybė. Tačiau kada banke apsilankyti vis tik būtina? Atsakymus trumpai ir aiškiai pateiks įvairių bankų ekspertai. Transliacijoje taip pat bus pasakojama kaip veikia paštomatai, kaip greitai ir saugiai išsiųsti ar atsiimti siuntą. Juk žinios – neįkainojamas turtas!

Spalio 22 d. – E. saugumas: draugaukime ir neapsigaukime. Šįkart transliacijoje bus kalbama intriguojančia tema. Ar esate pastebėję, kad kažkada įsigyta prekė „persekioja“ jus vos tik atsidarote interneto naršyklę? Kas ir kodėl už to slypi ir ko imtis, kad tai liautųsi? Kaip bendrauti internetu etiškai, saugiai ir atsakingai? Ekspertai pateiks naudingų patarimų, kad  internete būtume saugūs.

Spalio 23 d. – E. sodas: planuokime virtualiai, sodinkime realiai. Kaip technologijos susiję su daržu ir sodu? Atsakymą į šį klausimą transliacijos metu pateiks pašnekovai, kurie patars kur ir kaip internete rasti Jums aktualią informaciją daržo / sodo / gėlių auginimo klausimais. Atsižvelgiant į praėjusių metų „Senjorų dienos internete“ akcijos dalyvių atsiliepimus ir puikius vertinimus, šiemet dar sykį sodo priežiūros ir kitais praktiniais patarimais mielai dalinsis dr. Algirdas Amšiejus.

Transliacijų metu bus galimybė užduoti klausimus. Daugiau informacijos www.prisijungusi.lt  arba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacijos telefonu: (8 315) 32 446.

Iki susitikimo bibliotekoje!

Spalio 14 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus jaunieji skaitytojai susitiko su poete, prozininke, muziejininke, už savo veiklą apdovanota daugybe premijų, padėkos raštais ir medaliais, tarp kurių – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus lietuviškajai knygai, Vyriausybės kultūros ir meno premija – Aldona Ruseckaite. Viešnios biografiniai romanai „Šešėlis JMM“, „Žemaitės paslaptis“, „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“, „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ sukurti remiantis archyviniais dokumentais, pokalbiais su įvykių amžininkais. Talentingos kūrėjos dėka šios biografinės knygos parašytos stengiantis, kad ir skaitytojui būtų įdomu, ir kuo daugiau būtų atskleista laikmečio tiesos.

Kadangi 2021-ieji paskelbti Vytauto Mačernio metais: bus švenčiamas poeto gimimo šimtmetis, daugiausia kalbėjomės apie šios asmenybės gyvenimą. Susirinkusiai jaunai auditorijai rašytoja atskleidė V. Mačernio gyvenimo slėpinius, pavergė auditoriją erudicija, ekspresyvia retorika, pasiaukojančiu kūrybiniu darbu.

Šis susitikimas dar kartą paliudijo, kad poeto Vytauto Mačernio filosofinė, intelektualinė poezija svarbi lietuvių kultūrai, o noras tobulėti neturi ribų.

Projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!“ renginys. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Spalio 13 dieną Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje su jaunaisiais skaitytojais susitiko poetė, dramaturgė, aktorė, „Poezijos pavasario“ laureatė, 2004-ųjų įsimintiniausia Kauno menininkė, 2011-ųjų Tolerancijos žmogus, Auksinio scenos kryžiaus nominantė Daiva Čepauskaitė.

Simboliška, kad gerbiamos viešnios poezijos rinkinio pavadinimas „Suvalgiau vieną spanguolę“. Todėl susirinkusieji galėjo pasmaližiauti rūgščiąja uogele, o nedrįstantiems buvo pateiktas svarus argumentas – kitos poezijos knygos pavadinimas „Nereikia tikriausiai būtina“.

„Galima nugyventi gyvenimą ir visai be poezijos. Bet galima atsiversti knygą ir pajusti, kaip kutena ropojanti auksinė skruzdėlė, darosi žvarbu nuo šalia pritūpusio mėlyno rūko ar į rankovę įlindusio vėjo,“ – sako poetė ir atsiverčia knygą „Baisiai gražūs eilėraščiai“. Šis eilėraščių rinkinys įtrauktas į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, gavęs A. Liobytės ir Jotvingių premiją, „Poezijos pavasario“ premiją už poeziją vaikams.

Šilta ir jauki popietė, nuskraidinusi ant poezijos sparnų į vaizduotės pasaulį kartu su poete Daiva Čepauskaite, atvėrė dar neatrastas skaitymo paslapties duris.

Projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!“ renginių. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.

Visiems, besidomintiems Martyno Vainilaičio asmenybe ir kūryba, pravartu rasti progą užsukti į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką. Čia nuo spalio 7 dienos veikia paroda „Martyno Vainilaičio pasaulis“.

Ekspozicijoje – dešimt stendų, atspindinčių pamėgto vaikų poeto gyvenimą ir kūrybą, pasaulėjautą, atminimo įamžinimą. Rengdami šią parodą Varėnos viešosios bibliotekos darbuotojai pasistengė atrasti kuo daugiau sąsajų su šiuo kraštu.

Varėnos rajone yra dvi vietos, menančios Martyną Vainilaitį. Jo tėviškė – Mergežerio kaimas, kuriame išlikęs gimtasis namas, auga Martyno pasodintas ąžuolas, sodybą puošianti skulptūra „Strazdanotas berniukas“, kaimo kapinaitėse amžino poilsio vietą saugantis balto marmuro angelas. Sodyba „Ežio dvaras“ Vaitakarčmio kaime, kuriame trisdešimt metų poetas vasarojo, daug kūrė ir kuriame po jo mirties įkurtas muziejus, skulptūrų parkas. Sodyba-muziejus atvira visiems lankytojams, kas dveji metai čia vyksta vaikų meninės kūrybos festivaliai „Susitikimas „Ežio dvare“.

M.Vainilaitis – gamtos apdovanotas vaikų poetas, į literatūrą įėjęs per pačius jautriausius ir imliausius skaitytojus. Jo kūryboje jaučiama sąsaja su tautosaka, etnografija, ypatingas žmogaus ir gamtos ryšys. Kūrėjui kalba medis, žvėrelis, žolė ir kartais ta kalba gilesnė už žmonių kalbą. Sunku būtų išvardinti poeto eilėraščius apie gimtinę, mamą, senelę, lietutį, ežiukus ir vaikų „ožiukus“, vaikystėje girdėtas motinos ir tėvo pasakas apie vaiduoklius, laumes, velnius ir kt.

Parodoje daug nuotraukų kopijų. Jose Martyno Vainilaičio tėvai, kiti šeimos nariai, žmona Sofija, sūnus Mantas, kolegos rašytojai, poeto kūrybos kraitis (40 knygų su vertimais), literatūriniai apdovanojimai, „Ežio dvaro“ ir „Strazdanoto berniuko“ sodybos vaizdai, tenai vykstančių renginių akimirkos, Martyno Vainilaičio literatūrinės premijos laureatai ir kt.

Paroda „Martyno Vainilaičio pasaulis“ bibliotekoje veiks iki lapkričio 13 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Parodą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Akimirkos iš susitikimo su rašytoja Daina Opolskaite. Autorė patenkino renginio dalyvių smalsumą ir papasakojo, kaip vyksta knygų paaugliams kūrybos procesas, kaip gimsta įvairiausi knygų personažai ir kuriami netikėti siužetai.

Tai buvo vienas iš projekto „Kas pasakė, kad skaityti nuobodu ir nemadinga?!“ renginių. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus inf.