Žmonės, išsiilgę literatūrinių renginių, spalio pabaigoje turėjo gerą progą pasimėgauti, mat į Alytų atriedėjo simbolinis literatūros ir muzikos traukinys. Alytiškiams jau neblogai žinomas renginių ciklas „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“, vykstantis kiekvienais neporiniais metais, šiemet – jau ketvirtasis. Tiesa, šiųmetis traukinys gabena kur kas daugiau poezijos nei kada nors anksčiau. O jo kupė, kaip visada, susitinka skirtingų kartų žmonės – kūrėjai, asmenybės su skirtingomis gyvenimo istorijomis. Juk pakeleivius mums „išburia“ tiesiog nusipirkti bilietai. Kelionė ilga, tad pavirsta įdomiu pasibendravimu.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvykęs pirmasis poezijos ir muzikos vakaras su kaupu pateisino pavadinimą „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“. Improvizuotoje traukinio kupė susitiko trys kontrastingi poetai: Enrika Striogaitė, Viktoras Gulbinas ir Erika Drungytė. Tiesa, pastaroji labiau atsiskleidė kaip diskusijos kuratorė, mat kažkam juk teko imtis šio nelabai dėkingo vaidmens.

Pokalbis beveik visą laiką vinguriavo apie vidurio Lietuvos miestą – Kauną, kuris gali būti suprantamas kaip kažkas tarp sostinės ir kaimo, kaip kažkas, jungiantis savyje ir garbią smetonišką dvasią, ir suktų turgaus verslininkų lizdo stereotipą. Tokia kryptimi nukeliavo renginio pagrindinė mintis dėl elementarios priežasties – visi traukinio pakeleiviai turi stiprių, dauguma ir prigimtinių, sąsajų su šiuo miestu ir visi jį myli visokį. Simboliška, kad ši subtili ir inteligentiška kauniečių invazija į Alytų įvyko kaip tik dabar, juk kitąmet Kaunas taps Europos, o Alytus – Lietuvos kultūros sostine.

Sporto pasaulį ir kūrybišką bohemą savyje suderinęs poetas Viktoras Gulbinas teigia niekada nenorėjęs būti poetu ar priklausyti kokioms nors oficialioms draugijoms. Esą, tiesiog atsirasdavo dalykų, kurie būdavo verti užrašymo, o galiausiai viskas virto keturiomis knygomis.   Čia Erika Drungytė konstatavo faktą, kad visa jų trijulė yra išleidusi tik po keletą knygų: Enrika Striogaitė – tris, Viktoras Gulbinas – keturias, o pati Erika – penkias. Tiesa, šioje srityje tas „tik“ yra labai reliatyvus.

Renginyje skaitomos eilės skambėjo publikos ausims kiek neįprastai, tačiau labai gerai atspindėjo, kuo kvėpuoja šiuolaikinė lietuvių poezija. Enrika Striogaitė paskaitė iš savo eilėraščių rinkinio „Žmonės“, kuris, beje, tapo geriausia knyga 2020 m. Metų knygos rinkimų poezijos kategorijoje. Socialinė Enrikos poezija, iš pagrindų atskleidžianti žmogaus psichologinį paveikslą, tapo atsvara Viktoro naujausios knygos „Urbanistinis vienetas“ turiniui. Galima buvo justi ore tvyrantį klausimą, ar urbanistinės džiunglės galutinai įsiurbs žmogų ir jis taps miesto prarytu anonimu, ar, vis dėl to, asmenyje slypintis žmogiškumas yra nesunaikinama esmė.

„Enrikos eilėraščiuose yra švelnios ironijos. Viktoras irgi linkęs ironizuoti, šaipytis. Per tai šie du autoriai ir susišaukia“, – vakaro pabaigoje reziumavo Erika Drungytė.

Poezijos ir pašnekesių apsuptyje jaunatviškai veržliai jautėsi ypatingasis vakaro svečias – Giedrius Balčiūnas-Mr. Jumbo – drąsių muzikinių eksperimentų nebijantis gitaros virtuozas, kuriantis autorines dainas, koncertuojantis solo ir su kitais. Prisipažinęs esantis kaunietis iki plaukų galiukų Giedrius sakėsi jaučiantis stiprią šio miesto dvasią. Mr. Jumbo atliekama muzika mėgavosi visi: ir senojo roko, ir klasikos, ir progresyvios muzikos mėgėjai.

Deja, traukinys išvyko. Tačiau į Alytų bilietus jau įsigijo kito simbolinio traukinio, atvyksiančio lapkričio 4 d. 17 val., keleiviai: Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas, Lina Buividavičiūtė ir Juozas Kuraitis. Susitiksim perone!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Jau septynerius metus po įvairias erdves keliaujanti paroda „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“ šįkart įkurdinta Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje.

Fotografijų paroda atspindi įvairių laikotarpių parko vaizdus ir primena jo gyvavimo istoriją. Vienuolikoje eksponuojamų stendų prisiminta parko kūrimo istorija, apželdinimo idėjos, atskleista jo struktūra. Du stendai skirti nepamainomiems parko sodininkams Jonui ir Aleksandrui Faitušams bei Stasiui Marcinkevičiui. Nuotraukose užfiksuoti Miesto sode koncertavę muzikantai, įvairiomis progomis įsiamžinę gimnazistai, garsūs ir mažiau žinomi alytiškiai. Parodoje panaudotos nuotraukos iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių bei privačių archyvų.

Kviečiame apsilankyti. Paroda „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) veiks iki lapkričio 10 dienos. Parodos autorės: Aldona Marcinkevičienė, Vilmantė Petrusevičienė ir Vaidilutė Gailienė. Sumanytojas – Iniciatyvinė Alytaus miesto sodo atgimimo grupė.

Parengta pagal Alytaus kraštotyros muziejaus informaciją

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Puikiai visiems pažįstama ir kasmet didelio Lietuvos skaitytojų dėmesio sulaukianti akcija „Metų knygos rinkimai“ atsinaujina. Atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir remiantis ilgamete akcijos rengimo patirtimi šiemet nuspręsta kai kuriuos dalykus pakeisti iš esmės.

Bendru organizatorių (Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos) sutarimu nuo šiol akcijoje dalyvaus knygos, pirmą kartą išleistos tų pačių metų sausio 1 d. – gruodžio 31 d. (iki šiol buvo rugsėjo 1 d. – kitų metų rugpjūčio 31 d.). Dėl šios priežasties šiemet akcijoje dalyvaus kūriniai, pasirodę nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Dar viena naujovė – akcijos nominantai bus skelbiami Vilniaus knygų mugėje (anksčiau joje buvo skelbiami nugalėtojai), o akcijos rezultatai skelbiami ir knygų autoriai apdovanojami gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Skaitytojai bus kviečiami balsuoti paskelbus akcijos nominantus. Nuo šiol balsuoti bus galima ne tik interneto svetainėje skaitymometai.lt, elektroniniu ir įprastu paštu, bet ir lrt.lt portale.

Rinkimuose galės dalyvauti ir užsienyje lietuvių kalba savo knygas leidžiantys Lietuvos autoriai. Taip organizatoriai siekia telkti visus lietuvių rašytojus ir suteikti galimybę visuomenei atrasti galbūt iki šiol Lietuvoje nepastebėtus autorius.

Siekdami akcijos skaidrumo, organizatoriai nominuotus autorius kvies pasirašyti originalumo deklaracijas ir taip patvirtinti, kad jų kūrinys yra originalus jų kūrybos rezultatas.

Su atnaujintais „Metų knygos rinkimų“ nuostatais galite susipažinti čia.

„Akcijos organizatoriai viliasi, kad akcijos atsinaujinimas paskatins dar didesnę visuomenės dalį domėtis literatūriniu mūsų šalies gyvenimu“, – sako Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Be visų šių pokyčių, organizatoriai inicijuoja ir akcijos vizualinio identiteto atnaujinimą, kuris taip pat netrukus bus pristatytas skaitytojams.

Kasmetiniai „Metų knygos rinkimai“ vyksta nuo 2005 metų. Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti, o leidėjus – leisti kokybišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą. Akcijos metu skaitytojai iš ekspertų komisijos pasiūlytų knygų Metų knygas renka šiose kategorijose: vaikų; paauglių; suaugusiųjų; poezijos; publicistikos ir dokumentikos.

Akcija „Metų knygos rinkimai“ yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.

„Man labiausiai patinka piešti, tapyti žmones, gėles ir gyvūnus“, – sako Genė Ginkevičienė, ilgesingai žvilgsniu glostydama savo tapytus paveikslus ir mintydama apie nugyventą jau išties nemažą gabalą gyvenimo. Pasitaikiusi galimybė surengti savo kūrybos darbų parodą ir parodyti ją alytiškiams autorei patinka.

Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro socialinė darbuotoja Renata Krikščiūnienė, organizuodama Genutės paveikslų parodą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, žavisi globotinės kūrybinga ir gyvybinga natūra. Pati autorė, nors jau garbaus amžiaus, betaikydama savo parodai pavadinimą, galiausiai išrenka šelmišką ir provokatyvų – „Meilės vasara“.

Parodos autorė Genė Ginkevičienė gimė 1949 metais Pailgamiškio kaime, Anykščių rajone. Tapyti pradėjo dar vaikystėje. Mokėsi Kauno menų mokykloje, tačiau, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, jos taip ir nebaigė. Jos paveikslai yra kupini aistros, dvelkia atvirumu, meile gyvenimui.

Genės Ginkevičienės tapybos darbų parodą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė bus galima apžiūrėti nuo spalio 5 iki 22 dienos. Paroda „Meilės vasara“ – Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro vykdomo projekto „Būkime sveiki ne tik kūnu, bet ir siela“ dalis.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys viešėjo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtame Lietuvos Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos visuotiniame narių susirinkime, kuriame pasveikino jo dalyvius ir pasidžiaugė reikšmingu bei prasmingu bibliotekų vaidmeniu mūsų visuomenės gyvenime.

„Lankydamasis šalies savivaldybėse matau, kad būtent bibliotekos jose yra šviesos ir pozityvumo židiniai. Turbūt ir negali būti kitaip – juk būtent knygos yra pagrindinė kultūros ląstelė, nuo kurios pradeda formuotis ir bręsti žmogaus asmenybė“, – kalbėjo ministras S. Kairys.

Jis taip pat įteikė dvi padėkas: ilgametei Alytaus Jurgio Kunčino vešosios bibliotekos vadovei Giedrei Bulgakovienei ir Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Renatai Rudienei už jos aktyvią veiklą asociacijoje.

Renginyje taip pat surengti asociacijos prezidento, tarybos ir revizoriaus rinkimai. Nuoširdžiai sveikiname Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorę Danguolę Abazoriuvienę, kuri perrinkta asociacijos prezidente, ir linkime jai kuo didžiausios sėkmės, ištvermės bei pradėtų darbų tąsos!

Kultūros ministerijos inf.

Vygaudo Juozaičio nuotr.

Pirmojo Alytaus bibliotekoje –

rudeniškai žavi, spalvinga

lopšelio-darželio „Boružėlė“ „Drugelių“, „Pelėdžiukų“, „Kačiukų“ ugdytinių ir mokytojų darbelių

paroda

„APSIAUDĮ MEDZIAI“

Apsilankykite  iki  spalio mėn. 30 d.!

Pirmojo Alytaus bibliotekos inf.

15–asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šį rudenį vėl keliaus per Lietuvos miestus ir miestelius – spalio 14 – 31 d. visus festivalio filmus galės nemokamai žiūrėti ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojai (Seirijų g. 2, Alytus). Centrinė biblioteka prie projekto jungiasi jau antrus metus iš eilės ir džiaugiasi galimybe suteikti miestelėnams nemokamą prieigą prie kokybiško festivalio turinio.

„Nepatogus kinas” kasmet atrenka ryškiausius dokumentinius filmus iš svarbiausių kino festivalių ir būtų gaila, jei juos galėtų pamatyti tik didžiųjų miestų žiūrovai. Tad siekdami, kad filmai būtų prieinami kuo platesniam žiūrovų ratui, praėjusiais metais ne tik atvėrėme šiemet ir vėl veiksiančią virtualią kino salę www.nepatoguskinas.lt, bet ir žengėme kitą didžiulį žingsnį dėl tų žiūrovų, kurie turi mažiau technologinių galimybių – užmezgėme ryšius su šalies bibliotekomis, kuriose sudarėme sąlygas bibliotekų lankytojams žiūrėti filmus. Tad šį spalį visa nepatogių filmų programa bus prieinama net 190–yje šalies bibliotekų“, – pasakoja „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

„Nepatogus kinas“ šiemet žiūrovams pasiūlys beveik 50 filmų – nuo dokumentinių trilerių iki jautrių asmeninių istorijų. Pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje varžysis 8 filmai, tarp jų – ir lietuvių režisieriaus darbas. Specialiosios programos „Radikal(i)ai“ kūriniai kalbės apie radikalių pokyčių reikalaujančius radikalius laikus ir klaus, ką 2021–aisiais apskritai reiškia žodis „radikalu“? „Tikrovės muzikos“ programos muzikiniai filmai padės išgirsti tai, ko dar nesame girdėję, o „Aukštos įtampos“ programos istorijos niekuo nenusileis Holivudui, išskyrus vieną skirtumą – čia viskas bus tikra.

Programos „Kasdienybės superherojai“ veikėjai nedemonstruos antgamtinių galių keičiant pasaulį – jie kasdien nuosekliai ir kryptingai veikia kilnesnių tikslų vardan. Programa „Mes esame visur“ atskleis tikras, skaudžias ir laimingas šalia mūsų gyvenančių LGBTQ+ bendruomenės žmonių istorijas. „Filmai už gamtą“ kels klausimus apie taršos problemas ir kvies dialogui apie tai, ar žmogaus vartojimas ir jo išlikimas yra suderinami. Dokumentinio serialo „Sienos“ istorijos papasakos apie Europą supančias ar ją skaldančias sienas bei jų paribiuose atsidūrusius herojus. Na, o kasmetinėje programoje „Filmai, padedantys augti“ vaikai ir jaunimas atras būtent jiems skirtų šmaikščių, įkvepiančių, pasaulį keičiančių ir kartais nepatogių, bet tikrų istorijų.

Visus „Nepatogaus kino“ programos filmus bus galima žiūrėti bibliotekos darbo metu (9 – 19 val.), o prisijungimą prie virtualios kino salės galima gauti iš bibliotekos darbuotojo (kreiptis į Knygų, periodikos ir interneto skaityklos bibliotekininkę). Laiką filmų peržiūrai galima rezervuoti el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba telefonu (8 315) 73 124. Dėl pandemijos biblioteka rekomenduoja atsinešti savo asmenines ausines. Šiemet bibliotekoje atsiras dar viena naujovė – „Nepatogus kinas“ kvies filmus žiūrėti ne tik pavieniui, bet ir su kompanija – specialiai bibliotekos žiūrovams bus organizuojami keli bendri filmų seansai, kuriuos lydės aktualios diskusijos bei pokalbiai su filmo herojais ir kūrėjais.

Mūsų bibliotekoje bus organizuojama šio filmo peržiūra: 

Spalio 29 d., penktadienį, 14 val., visus norinčius kviečiame žiūrėti filmą „Būsiu su tavim“ (rež. Virginija Vareikytė, Maximilien Dejoie). Šiame filme dvi moterys – psichologė ir policijos pareigūnė, imasi sudėtingos misijos – gimtajame Kupiškio miestelyje sumažinti rekordinį savižudybių skaičių. Jos gelbėja vienišiausius savo bendruomenės narius jautrumu ir empatija, malšina krizę ir įrodo, kad savižudybių prevencija gali būti veiksminga. Pasibaigus peržiūrai turėsime galimybę virtualiai susitikti su filmo kūrybine komanda. Įėjimas su Galimybių pasu.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.

Oficiali festivalio interneto svetainė: nepatoguskinas.lt.

Indrė Navickė

Parengta pagal festivalio „Nepatogus kinas“ organizatorių pateiktą informaciją

„Kiekviena šeima turėtų turėti namuose konstituciją ir nors retkarčiais atsiversti, pasižiūrėti, na apie ką gi ten parašyta, – teigia alytiškis ekonomistas Kęstutis Tamulevičius, – tad stengiuosi visą Lietuvos Konstitucijų raidą sudėti į knygas, kad žmogus galėtų lengvai pasiekti, jeigu jam iškyla poreikis.“

Kolekcionuojantis knygas su autografais, tačiau vengiantis įmantraus bibliofilo epiteto, Kęstutis Tamulevičius prisistato tiesiog knygų gerbėju. Jis, pernai išleidęs savo sudarytą rinkinį „Lietuvos valstybės konstitucijos (su okupacijos periodu) 1918-1992 m.“, šiemet pristato dar vieną savo sudarytą knygą iš tos pačios srities. Naujas leidinys – „Lietuvos konstitucijos nugulusios stalčiuose 1916-2004 m.“ Šioje knygoje pateikiami konstitucijų projektai, kurie Lietuvoje taip ir neįsigaliojo, bet, susiklosčius kitokioms aplinkybėms, galėjo tapti ir veikiančiomis konstitucijomis.

Virginijus Oželis, Alytaus kolekcininkų klubo viceprezidentas, knygos įžangoje mintija:

„Dažnai kartojama, kad istorija nežino tariamosios nuosakos, nors alternatyvios istorijos variantai, mano nuomone, turi teisę egzistuoti.“

Įsigilinti į Lietuvos vystymosi alternatyvas, kaip pasirodė, yra patrauklu ir kitiems. Į Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vykusį naujosios Kęstučio Tamulevičiaus knygos pristatymą susirinko jo kolegos kolekcininkai ir istorijos smalsuoliai, tiek profesionaliai, tiek diletantiškai besidomintys Lietuvos teisinių dokumentų raida. Renginyje vinguriavo diskusijos ir buvo raitomi autografai. O knygos sudarytojas Kęstutis Tamulevičius, nemėgstantis reklamuoti savo darbų, kukliai teigė:

„Mano tikslas – tiesiog pateikti žmonėms, kad jie matytų, kaip vystėsi Lietuvos Konstitucija.“

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos paslaugų vartotojai, bent minimaliai įvaldę informacines technologijas, jau įprato naudotis LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos) el. paslaugomis. Paprasčiau tariant, nemaža dalis mūsų skaitytojų internetu užsisako norimas knygas, nuotoliniu būdu renkasi leidinius ne tik iš Alytaus miesto, bet ir iš kitų Lietuvos bibliotekų fondų, stebi naujų knygų lentynos papildymą, naudojasi įvairiausiomis kitomis galimybėmis.

Perkėlus LIBIS bibliotekų teikiamas el. paslaugas į centralizuotai valdomą debesų kompiuterijos infrastruktūrą, J. Kunčino viešosios bibliotekos paslaugų vartotojai ėmė susidurti su portalo IBIBLIOTEKA veikimo trikdžiais, kurie kasdien pasitaiko ir visos Lietuvos mastu. Pasipylė nesklandumai, kuriuos pajuto ir bibliotekininkai, ir skaitytojai – tapo problemiška vykdyti net tokias kasdienes operacijas, kaip knygų rezervavimas ar elementari nuotolinė knygos paieška bibliotekos padalinių fonduose.

Iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų finansuojamą projektą „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“ įgyvendinantys Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai teigia, kad projekto tikslas – kurti pažangias Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) bibliotekų elektronines paslaugas. Užmojai tikrai sveikintini, tačiau su LIBIS sistemos testavimo spragomis susiduriančius paslaugų vartotojus Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kol kas prašo apsišarvuoti kantrybe:

„Gerbiami vartotojai, pastebime, kad naudodamiesi portalu ibiblioteka.lt susiduriate su įvairiais nesklandumais, kuriuos aprašote diskusijų erdvėje. Tačiau kiekvienas atvejis gali būti labai individualus, tad norint jį išsiaiškinti reikia papildomos informacijos. Maloniai prašome iškilus bet kokiems klausimams rašyti juos el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., kad galėtume su Jumis susisiekti ir išsiaiškinti visas aplinkybes bei išspręsti problemas. Neturėdami tikslių vartotojo duomenų dažnu atveju negalime patikrinti, kur kyla problema, ir padėti ją išspręsti. Dėkojame už supratimą ir bendradarbiavimą“.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojai jau po truputį atranda naujo portalo IBIBLIOTEKA privalumus – galimybę savarankiškai atnaujinti asmeninius duomenis ar prisiregistruoti papildomose bibliotekose, savo paskyrą susieti su socialiniais tinklais. Tikėtina, kad bendri sistemos trūkumai, nors ir labai pamažu, tačiau bus sutvarkyti ir galimybės bus išplėstos. Tiesa, atsakymo, kada bus baigti taisymo darbai, programos diegėjai neturi. Šiuo metu vykstantis jau veikiančios programos testavimo ir taisymo etapas, kelia nemažai iššūkių ir reikalauja daug kantrybės iš visų vartotojų – tiek bibliotekų darbuotojų, tiek paslaugų naudotojų. Tačiau knygos iš lentynų niekur nedingo – jos laukia bibliotekos lankytojų ir suteikia skaitymo malonumą visiems jas atsivertusiems. Skaitykime, mėgaukimės naujovėmis, bendraukime, tobulėkime!

Kviečiame išbandyti atnaujintą bibliotekų elektroninių paslaugų portalą ibiblioteka.lt.

PRISIJUNGIMAS PRIE PORTALO ibiblioteka.lt (INSTRUKCIJA)

KAIP PRISIJUNGTI PIRMĄ KARTĄ? Daugumai pirmą kartą prisijungti niekaip nepavyksta, todėl siūlome nevargti ir iš karto pasinaudoti nuoroda „pamiršau slaptažodį“. Jeigu sistema jūsų el. pašto neatpažįsta, tada kviečiame kreiptis į savo bibliotekos darbuotojus – jums bus nurodytas laikinas slaptažodis, kurį po prisijungimo galėsite pasikeisti į patogesnį.

KAIP PRISIJUNGTI VISUS KITUS KARTUS? Galima jungtis bet kokiu jums patogiu būdu:

Įvedus skaitytojo bilieto numerį ir slaptažodį ARBA prisijungti su Google ARBA prisijungti su Facebook ARBA prisijungti per el. valdžios vartus.

Pastaba: Jungiantis į iBiblioteka portalą turi būti įvedamas bent šešių ženklų skaitytojo bilieto numeris. Jei skaičius mažesnis nei šešiaženklis, priekyje reikia prirašyti nulius. Pvz.: 001234; 012345

Pastaba: Su Google ir Facebook paskyromis portale galėsite prisijungti tik tada, kai susiesite savo paskyras. Susieti paskyrą su socialiniais tinklais galite TIK PRISIJUNGĘ prie savo ibiblioteka paskyros („Mano paskyra“ srityje ieškokite punkto „Socialinių tinklų paskyros“). Tam, kad visus kartus sklandžiai galėtumėte prisijungti su Google, būtina išsivalyti slapukus iš savo naršyklės.

ATNAUJINTO ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ PORTALO IBIBLIOTEKA.LT NAUDOJIMO VADOVAS

DAŽNIAUSIAI VARTOTOJAMS KYLANTYS KLAUSIMAI (DUK) (MENIU PUNKTAS PAGALBA)

JURGIO KUNČINO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS KONTAKTAI

Centrinė biblioteka, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446

Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, tel. (8 315) 34 806

Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, tel. (8 315) 72 775

Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, tel. (8 315) 32 989

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lentynose guli paslaptingos spalvingos knygelės, kurias atsivertus, galima išdarinėti įvairius dalykus, pavyzdžiui, paglostyti tikras paukščiuko plunksneles ar paklausyti avytės mekenimo. Visas šis grojantis ir cypsintis lobynas skirtas mažyliams, kurie dar nieko nenutuokia apie raides, bet yra nusiteikę aktyviai tyrinėti pasaulį. Vaikai, nuo ankstyvų dienų patyrę knygų pasaulio magiją, džiugina savo tėvelius spartesne raida ir įvairesnėmis emocijomis. Skaitykime savo mažyliams nuo pat pirmos jų gyvenimo dienos!

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu Rinkos tyrimų centras 2021 m. balandžio 7 d.–gegužės 6 d. atliko visuomenės nuomonės apklausą apie ankstyvojo skaitymo įpročius Lietuvoje. Buvo apklausiami tėvai, turintys jaunesnių nei trejų metų vaikų. Tyrimas atliktas įgyvendinant ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“, kuris yra Skaitymo skatinimo programos 2019–2024 m., finansuojamos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dalis.

Kaip parodė tyrimas, ankstyvojo skaitymo įpročiai per pastaruosius metus reikšmingai pagerėjo, jeigu lyginsime su 2015 m. atlikto tyrimo „Lietuvių skaitymo įpročiai“ rezultatais, kai į klausimą, kiek laiko per savaitę skiriate skaitymui, 73 proc. tėvų, auginančių 0–2 metų vaikus, atsakė, jog knygoms laiko neskiria. Šis tyrimas parodė, kad beveik kasdien savo 0–3 metų vaikui skaito šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų tėvų (53 proc.), bent 3–4 kartus per savaitę skaito kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų (21 proc.), o 1–2 kartus per savaitę – 16 proc. Vis dėlto vis dar esama tėvų, kurie tai daro per retai arba niekada neskaito.

Kodėl neskaito savo vaikui, tėvai aiškina tuo, esą jis dar per mažas, nesupras. Dauguma jų ketina pradėti tai daryti, kai vaikui sukaks vieni metai. Tai rodo, kad tėvams trūksta žinių apie ankstyvąjį skaitymą – skaityti mažyliui specialistai rekomenduoja beveik nuo pat gimimo.

Dauguma respondentų atsakė, kad su vaiku skaito vakare (78 proc.). Tikėtina, kad skaitymas vaikui dažniausiai yra dienos rutinos dalis ir ritualas, padedantis pasiruošti poilsiui. Dažniausiai skaito mama – tai nurodė net 94 proc. apklausiamųjų. Kad skaito tėtis, atsakė tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.), taigi vis dar trūksta pokyčio šioje srityje. Moksliniai tyrimai rodo, kad tėčio dalyvavimas skaitant nė kiek ne mažiau svarbus nei mamos, be to, jis kitoks ir duoda kitokių naudų ankstyvajai vaiko raidai. Kai kurie respondentai nurodė, kad skaito ir kiti – sesės, broliai, seneliai ar auklė.

Vidutinis tėvų skaitymo su vaiku laikas – 20 min. Remiantis kitais ankstyvojo skaitymo tyrimais, tokia trukmė specialistų rekomenduotina kaip pakankama kokybiškam tarpsniui su tokio amžiaus vaiku ir knyga.

Tėvai įžvelgia daug ankstyvojo skaitymo privalumų, tačiau daugumą jų sieja su vaiko raida ir gebėjimų ugdymu. Taip pat akcentuojamas ryšio su vaiku formavimas bei vertybių ugdymas. Mažiausiai svarbūs tėvams atrodo dienos rutinos ir vaiko nuraminimo, paruošimo miegui motyvai, nors respondentų elgesys rodo, kad šie elementai taip pat yra reikšmingi.

Tėvai vardijo, kad renkantis knygas jiems svarbiausia – vaiko norai, jiems itin svarbu ir tai, kad knyga atitiktų būtent tokio amžiaus vaiko poreikius. Maždaug trečdalis respondentų (34 proc.) teigia, kad labai svarbi knygos estetinė išvaizda. Taip pat įtakos turi tai, ar knyga yra žinoma patiems tėvams, ar patiko vyresniems vaikams. Renkantis skaityti knygą mažiesiems tėvams beveik visiškai nesvarbu autoriaus žinomumas.

Tyrimas atskleidė gana reikšmingą problemą, kad labai didelė dalis tėvų (70 proc.) specialiai neieško jokios informacijos apie skaitymą ir jo naudas. Tiems, kurie tai daro, socialiniai tinklai yra vienas pagrindinių šaltinių (nurodė daugiau nei pusė apklaustųjų – 53 proc.), o juose kaip niekur kitur gausu ir prieštaringos, nepatikimos informacijos, tad atsirinkti tai, kas tiesa, gali būti labai sunku. Vis dėlto nemažai respondentų teigia, kad ieško informacijos ir specialiai vaikų literatūrai skirtuose interneto puslapiuose (38 proc.), bibliotekų interneto puslapiuose ar socialinių tinklų paskyrose (36 proc.) bei specialiai literatūrai skirtuose puslapiuose (32 proc.). Gana didelė dalis tėvų remiasi kitų tėvų (24 proc.), draugų, giminių, pažįstamų (27 proc.), kiek mažiau – specialistų (19 proc.) rekomendacijomis. Tyrimas taip pat parodė, kad tėvams beveik jokios įtakos neturi bukstagramerių rekomendacijos.

Iš viso apklausta 314 respondentų, atitinkančių nurodytą kriterijų – 107 vyrai ir 207 moterys. Apklausa vykdyta telefoninio interviu būdu. Daugiausia atsakiusiųjų priklauso 30–34 metų grupei (33 proc.), jie gyvena didmiestyje (43 proc.), augina 2 vaikus (46 proc.), turi universitetinį išsilavinimą (52 proc.).

Išsamiau susipažinti su tyrimu galima čia.

Parengta pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf.

Šią savaitę Pirmojo Alytaus bibliotekoje klegėjo ir šurmuliavo mažieji lankytojai - „Pelėdžiukų“ , „Kačiukų“, „Voveriukų“, „Ežiukų“ grupių auklėtiniai iš lopšelio-darželio „Nykštukas“.

Vaikučiai susipažino su įvairių dydžių ir formų knygelėmis „Pradinuko kampelyje“, mielai klausėsi bibliotekininkės skaitomų pasakų bei linksmų istorijų iš gyvūnėlių – pelėdžiukų, kačiukų, voveriukų, ežiukų – gyvenimo.

Smagiai praleidę laiką, ugdytiniai išskubėjo į savo darželį, pasižadėję sugrįžti.

Pirmojo Alytaus bibliotekos inf.

Užsukite į Pirmojo Alytaus biblioteką ir pasigrožėkite Lauros Zdanavičienės karpinių paroda

„GYVENIMO ŽIEDAI“.

Maloniai laukiame iki rugsėjo 30 d.

Pirmojo Alytaus bibliotekos inf.

Prieš trejus metus pradėtas vykdyti projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė” („Prisijungusi Lietuva“) išsikėlė ambicingą tikslą – padėti gyventojams išmokti veiksmingai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu ir jo teikiamomis galimybėmis. Finišo tiesiąją projektas pasiekė išties džiuginančiais rezultatais – projekte naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) mokėsi daugiau negu 104 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 500 tūkst. žmonių.

Norinčiųjų mokytis skaičius pranoko lūkesčius

Greita komunikacija ir nuolatos tobulėjančios išmaniosios technologijos – tai šių laikų kasdienybė. Galime pasidžiaugti puikiai išvystyta IRT infrastruktūra ir galimybe naudotis sparčiuoju internetu kone kiekviename Lietuvos kampelyje. Pagal 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, naudojimosi interneto paslaugomis lygis Lietuvoje yra panašus į ES vidurkį. Mažėja ir gyventojų, kurie niekada nėra naudojęsi internetu, tačiau jų dalis tebėra didesnė nei ES vidurkis (15 proc., palyginti su 9 proc. ES). Pastebima, kad dažniausiai skaitmeninių žinių trūksta kaimiškose vietovėse gyvenantiems, mažesnes pajamas gaunantiems, žemesnį išsilavinimą turintiems, taip pat vyresnio amžiaus, neįgaliems bei bedarbiams asmenims.

Trejus metus visoje Lietuvoje vykdytas projektas „Prisijungusi Lietuva“ sėkmingai mažino skaitmeninę atskirtį ir skatino prisijaukinti išmaniąsias technologijas – ne tik pradėti naudotis internetu, bet ir gerinti jau turimus savo įgūdžius. Visus šiuos metus projekto dalyviai turėjo galimybę susitikti su įvairių sričių specialistais, dalyvauti viešosiose bibliotekose rengiamuose renginiuose, kūrybinėse dirbtuvėse, taip pat mokytis bei lavinti savo įgūdžius savarankiškai, prisijungusi.lt svetainėje esančiose nemokamose mokymų programose.

„Projektas siekė ambicingų tikslų, tad smagu, kad pavyko juos pasiekti ir net pranokti – mokymuose dalyvavo daugiau kaip 104 tūkst. mokymų dalyvių, į projekto veiklas įsitraukė 691 vietos bendruomenė, o per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį veiklose aktyviai dalyvavo per 500 tūkst. žmonių“, – sako Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Poreikis tobulinti skaitmeninius įgūdžius didėja

Projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ atliktas bendruomenių išmanumo tyrimas atskleidė, jog vyksta reikšmingas gebėjimo naudotis kompiuteriu ir internetu augimas bei motyvacijos ir noro tobulinti turimus įgūdžius ar išmokti naujų didėjimas. 2020 m. net 77,5 proc. respondentų jautė poreikį tobulinti skaitmeninius įgūdžius, tuo tarpu 2019 m. juos gerinti norėjo 64,5 proc. apklaustųjų.

„Džiugina tai, jog keičiasi Lietuvos gyventojų suvokimas. Suprantama, jog skaitmeninės technologijos neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo būdo dalis, jos ne tik gerina gyvenimo kokybę, nemenkai įtakoja žmogaus emocinę būklę, didina pasitikėjimą savimi, bet ir mažina socialinę atskirtį“, – pastebi R. Šukytė.

Projekto inicijuotas reprezentatyvus tyrimas parodė, jog kiek daugiau nei keturi penktadaliai projekto ‚Prisijungusi Lietuva“ dalyvių nurodė – projekto veiklų dėka išmoko saugiai dalintis informacija internete (84,7 proc.), kritiškiau vertinti jame pateikiamą informaciją (81,6 proc.) bei atpažinti saugias interneto svetaines (80,7 proc.).

Projekto dalyvių kompetencijos ženkliai augo

Prie projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymų prisijungę gyventojai dažniausiai minėjo norintys išmokti dirbti su programomis, kurios reikalingos kūrybiniams tikslams, pagilinti žinias ar išmokti dirbti su taikomosiomis programomis bei tobulinti turimus įgūdžius, patobulinti kompetencijas e. paslaugų srityje. Dalis projekto dalyvių norėjo išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis, nuotoliniam darbui skirtais įrankiais bei socialiniais tinklais.

Palyginus 2019 m. ir 2020 m. atliktų apklausų rezultatus, tarp projekto dalyvių stebimas reikšmingas gebėjimo naudotis internetu kompiuteryje bei išmaniajame telefone augimas, taip pat ir patobulėję gebėjimai naudotis pačiais išmaniaisiais prietaisais. 2020 m. tyrimo dalyviai dažniau nurodė, mokantys skaityti žinias ir naujienas internetiniuose portaluose, žiūrėti vaizdo siužetus, filmus, laidas internete, ieškoti reikalingos informacijos internete, naudotis elektroniniu paštu bei skambinti ar rašyti žinutes naudojant mobiliąsias programėles telefone lyginant su 2019 m. tyrimo dalyviais. Taip pat gyventojai sėkmingai ugdė gebėjimą internetu deklaruoti pajamas ir turtą, registruotis pas gydytoją, apsipirkinėti internetu ar naudotis e. viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis.

Skaitmeninius įgūdžius būtina lavinti visą gyvenimą

„Pastarųjų metų projekto rezultatai ir veikla rodo, kad skaitmeninių įgūdžių tobulinimas Lietuvoje tampa vis aktualesnis, o įgytos žinios padeda palengvinti gyvenimą. Nors didėjantis gyventojų aktyvumas ir noras mokytis šiandien aktualių ir naujų dalykų džiugina, tačiau jis vis dar yra nepakankamas, o skaitmeninę atskirtį vis dar patiria nemenka dalis Lietuvos gyventojų. Todėl projekto organizatoriai ragina vietos bendruomenes nesustoti ir tęsti projekto metu pradėtus darbus – mokant ir tobulinant vietos gyventojų skaitmeninius įgūdžius“, – sako R. Šukytė.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai tikisi, jog projekto suburti ir parengti skaitmeniniai lyderiai bei e. skautai toliau bendradarbiaudami su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis tęs projekto metu pradėtas veiklas, o gyventojai ir toliau kviečiami savo skaitmenines žinias gilinti savarankiškai, projekto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir toliau vyks nemokami kompiuterinio raštingumo kursai, skirti PRADEDANTIESIEMS. Dėl išsamesnės informacijos prašome atvykti į biblioteką arba kreiptis telefonu (8 315) 32 446.

Informacijos šaltinis – www.prisijungusi.lt

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos fojė „užliejo“ ryškios, vasariškos spalvos ir akį traukiantys gamtos reginiai – čia eksponuojama Birutės Bobkovos tapybos darbų paroda „Žvilgsnis į gamtą“. Bibliotekos lankytojų vertinimui pateikti paveikslai mintimis nukels į tikrą ramybės oazę, kurią gali suteikti tik pasakiški vaizdiniai gamtos tematika.

Parodos autorė neslepia, kad yra savamokslė dailininkė ir jokių su tuo susijusių mokslų nėra ragavusi, tačiau, anot jos, piešimu domisi jau nuo pat vaikystės, kai pastebėjo, jog turi tam įgimtą polinkį. Moteris prisimena kaip vieną sykį susiklostė tokia situacija, kai jai teko nupiešti vieną berniuką ir viskas gavosi savaime, tarsi viduje būtų glūdėjusi kažkokia tai kūrybinė dvasia, kuri vieną dieną ėmė ir išsiveržė į laisvę.

Vėliau Birutė pradėjo domėtis tapyba aliejiniais dažais, tuomet, lygiai prieš penkiolika metų, ji išmainė pieštuką į teptuką. Bandė tapyti ir guašu, tačiau su guašu sunkiau sekėsi daryti šešėlius, kurie darbams visuomet suteikia daugiau tikroviškumo ir natūralumo. Būdama jau pensinio amžiaus menininkė sužinojo, kad A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje rengiami dailės kursai suaugusiems: „Pradėjau lankyti dailės studijos pamokas. Esu be galo dėkinga mokytojui Vidmantui Jankauskui, kuris vis skatino, kuo daugiau piešti ir eiti toliau, todėl šių metų vasarą dalyvavau jungtinėje V. Jankausko ir jo mokinių kūrybos darbų parodoje „Mokytojas – mokiniams, mokiniai – mokytojui“, kurios atidarymo renginys vyko Alytaus kraštotyros muziejuje.“

Visada malonu išgirsti, jog pas mus parodas rengia knygas skaityti mėgstantys menininkai, kuriems literatūros herojai tampa net savotišku įkvėpimo šaltiniu. Taip Birutės piešiniuose gimė Džeinės Eir veikėjai bei garsaus rusų poeto Aleksandro Puškino žmonos portretas. Menininkė prisipažįsta, kad jai labai patinka piešti žmonių portretus: dažniausiai tai daranti iš nuotraukų arba atvirukų, nes rasti pozuotoją iš natūros nėra lengva.

Birutė Bobkova teigia, kad šiais metais į tapybą kibo iš peties, todėl ir kilo mintis, kad reikia tuos darbus pagaliau žmonėms parodyti, o bibliotekos erdvės pasirodė tam puikiai tinkamos.

Alytiškės tapybos darbai bibliotekos lankytojus džiugins visą mėnesį. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Indrė Lukoševičienė

Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato žaidimą išmaniesiems įrenginiams „Redakcija 2030“. Žaidimas padeda ugdyti kritinį mąstymą ir žaidėjų gebėjimą atskirti tiesą nuo melo, tikras naujienas nuo melagienų.

„Dauguma žmonių labai pasitiki internetu ir jame randama informacija. Kaip rodo mūsų mokymų, akcijų ar kitų veiklų patirtis, dar ne visi žino svarbiausias saugaus elgesio internete sąlygas ir taisykles: koks turi būti saugus slaptažodis, kaip atpažinti saugų tinklą ir kodėl tai svarbu, kaip ir kokius asmeninius duomenis būtina saugoti. Šis gebėjimas visai nesusiję su žmogaus amžiumi, gyvenamąja vieta ar išsilavinimu. Saugaus elgesio įgūdžius reikia lavinti nuolat ir reguliariai domėtis, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje. Todėl įgyvendindami projektą „Prisijungusi Lietuva“ sukūrėme žaidimą, kuris padės treniruoti kritinio mąstymo įgūdį,“ – sako Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Įsivaizduokite, jūs – naujienų redaktorius!

Žaidime Jūs – naujienų redaktorius, galintis paveikti visus Lietuvos gyventojus. Žaidimas „Redakcija 2030“ yra išgalvota ateities pasaulio istorija apie vienintelį Lietuvoje likusį naujienų portalą. Šioje vizijoje žaidėjai turi padirbėti naujienų redaktoriumi, galinčiu paveikti visus ateities Lietuvos gyventojus.

Žaisdami mokysitės:

– atskirti tikras žinias nuo melagienų;

– tikrinti informacijos šaltinių patikimumą;

– pastebėti apgaulę, manipuliavimą ar patyčias;

– pastebėti netinkamą interneto turinį ir neleisti jam plisti.

Susikūrę savo veikėją, visas 7 žaidimo dienas turėsite vertinti, atrinkti ir skelbti naujienas, atpažinti netikrą informaciją, susidoroti su piktais komentarais.

Šiuolaikiška mokymo priemonė sudomins net ir jaunąją auditoriją

Sukurtas žaidimas telkia savybes, kurias įvaldę šiuolaikiniai mokiniai, todėl jis tinka ir jaunimui. Pirmiausia, tai būdas patirti ir tyrinėti pasaulį mokantis aktyviai. Žinias bus lengva pritaikyti praktikoje. Žaidžiantysis sulauks greito atsako, tai skatins jį keliauti tolyn. Nauja veikla leis patirti aktyvų atradimą bei skiepys itin vertingą supratimą apie kritinį mąstymą.

Šiuolaikiška mokymo priemone mokytis įdomu, jos turinys intriguoja, o svarbiausia – formuoja naujus praktinius įgūdžius atsakingai vertinti turinį.

Ar tu sugebėsi išgyventi savaitę naujienų redakcijoje?

NEMOKAMĄ žaidimą „Redakcija 2030“ parsisiųskite iš „Google Play“ arba „Apple Store“ parduotuvių.

Asociacijos „Langas į ateitį“ informacija

Nuo rugsėjo 1 dienos afrikanistas, poliglotas, keliautojas, esperantininkas, poetas Gediminas Degėsys kviečia visus visus visus į naujus ir išties inovatyvius esperanto kalbos kursus PRADEDANTIESIEMS!

Kodėl VERTA mokytis esperanto?

TAI:

– Lengviausia užsienio kalba (jei anglų išmoksi per 1000 val., tai esperanto – per 100; sako, kad Tolstojus išmoko per kelias valandas);

– Nauji bičiuliai ir kelionės (draugystė garantuota, kelionės suplanuotos!);

– Susitikimai bei plenerai Lietuvoje (ką tik baigėsi Anykščiuose);

– Interaktyvūs užsiėmimai užsienyje (pvz., Grezijono pilyje Prancūzijoje);

– Pasauliniai esperanto kongresai (artimiausias 2022 m. Kanadoje);

– Regioniniai suvažiavimai (2022 m. Baltijos esperantininkų dienos Klaipėdoje);

– Interneto platybės (pvz., Vikipedijoje virš 300 000 straipsnių -- lenkiam ir lietuvių, ir danų kalbas);

– Puikus įvadas į ispanų, italų, prancūzų ir kitas romanų kalbas;

– Na, ir mūsų kūnui – smegenų mankšta (kiek kalbų mokėsi – tiek galvų turėsi (ar žmogumi būsi??..);

– Išskirtinumas – nebūk toks kaip visi, būk originalus (anglų moka visi, o esperanto mokėsi TIK tu (😉).

Bendra informacija norintiems lankyti kursus:

LYGIS: nuo 0 😉.

TRUKMĖ: nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. iki š. m. gruodžio mėn. 31 d.

VIETA: Messenger / Mesendžeris / Mesenĝero (parašyta trimis kalbomis, kad visi suprastumėte ir nepasiklystumėte 😉).

LAIKAS: diena, rytas, vakaras, naktis – kai tik turėsite laiko, nes dėstytojas kasdien atsiųs naują žodį ar sakinį su paaiškinimais ir garsiniu įrašu.

KAINA: daugiau negu simbolinė – 20 eurų!

DĖSTYTOJAS: kalbėtojas kalbomis (žinoma tarp jų ir esperanto) dr. GEDIMINAS DEGĖSYS, asistuoja JULIJA GRIGĖNAITĖ.

DAUGIAU INFO: el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. arba telefonu +37068813555.

IŠMOK DABAR: lietuvių – PASAULIS, esperanto - MONDO, italų – IL MONDO, ispanų – EL MUNDO, prancūzų – LE MONDE, portugalų – O MUNDO, lotynų – MUNDUS, katalonų – EL MÓN (o angliškai MUNDANE – pasaulietiškas, žemiškas).

Gedimino Degėsio informacija

Šią dieną prieš 32 metus nuo Talino iki Vilniaus nuvilnijo rankomis susikibusių žmonių grandinė – taip Baltijos valstybių gyventojai išreiškė savo laisvės ir nepriklausomybės siekį.

Slaptos SSRS sutartys su nacių Vokietija dėl įtakos sričių pasidalinimo padėjo pagrindą stalininės imperijos išsiplėtojimui Vidurio Rytų Europoje. Todėl tuometiniam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui pradėjus sovietinės sistemos reformą ypatingą reikšmę turėjo istorinių totalitarizmo nusikaltimų iškėlimas. Tai buvo ypač aktualu trims Baltijos tautoms – estams, latviams ir lietuviams, dėl šių susitarimų netekusioms savo valstybingumo. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje šiose valstybėse susikūrė masiniai judėjimai, kurie į daugiatūkstantinius mitingus sukviesdavo savo piliečius Vilniuje, Rygoje bei Taline.

Minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo organizuota masinė taiki demonstracija – žmonių rankų grandinė nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. 

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.

Baltijos kelio įamžinimas

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

2013 metais, minint Baltijos kelio 25–ąsias metines, Nacionalinė biblioteka kvietė Lietuvos žmones prisijungti prie tarptautinio projekto „Europeana 1989“, skirto įamžinti revoliucinius istorinius įvykius Europoje 1989 m. Projekto metu 7 šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo rengiamos specialios turinio surinkimo akcijos, kurių metu žmonės sunešė atmintinas tų metų relikvijas: asmenines nuotraukas, tekstus, daiktus. Surinkti objektai skaitmeninti ir sukelti į kultūros paveldo platformą europeana.eu.

2014 m. 37-ios Baltijos kelią žyminčių ženklų vietos tapo Lietuvos kultūros paveldo objektais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 127„Dėl Baltijos kelio pavadinimo suteikimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km“ dviem kelio ruožams suteiktas Baltijos kelio pavadinimas.

Pasak semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, tebesitęsianti ir tebekuriama Baltijos kelio istorija tampa liudijimu, kad vis dar esame drąsi, vieninga, poetiška, jausminga, atminties ritualus bei gražius gestus mėgstanti tauta.

To meto žmonių susitelkimas tapo vienybės pavyzdžiu, kuriuo turėtume sekti ir šiandien, brangindami bei augindami savo laisvę.

 Indrė Lukoševičienė

Iliustracijos iš kultūros ir paveldo platformos europeana.eu

Darbo rinkoje pastaruoju metu pokyčių netrūko. Prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos turėjome ir dėl koronaviruso pandemijos, ir vis didėjančio informacinių technologijų poreikio. Tačiau bene didžiausi iššūkiai teko vyresnio amžiaus darbuotojams. Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, 50 metų ir vyresniems žmonėms, kurie šiuo metu sudaro didžiausią darbo neturinčių asmenų grupę, koją pakiša baimė ir įgūdžių stoka, tačiau yra būdų tai pakeisti.

Amžiaus grupė išsiskiria ir statistikoje

Vyresnių žmonių nedarbas ir iki darbo rinką gerokai pakeitusios pandemijos buvo nemaža problema. Tai pastebi ir karjeros specialistai, ir įdarbinimu besirūpinantys profesionalai. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepą visoje šalyje buvo užregistruota  89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų, iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnio amžiaus grupėje siekia 15,9 proc. – 3 proc. didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (12,9 proc.).

Pasak A. Biguzienės, vyresnių asmenų integraciją darbo rinkoje apsunkina sėslumas ir mobilumo stoka. Neretai tokio amžiaus darbo ieškantys asmenys yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją. „Nemaža dalis vyresnių asmenų turi nepaklausias šiandienėje darbo rinkoje profesijas arba neturi jokios profesijos. Tuo tarpu kiti turi tam tikrų sveikatos problemų ir nusiteikia, kad darbo susirasti jau nebegalės.

Sudėtingiau darbo paieškose sekasi vyresniems kaimo gyventojams, kurie susiduria su susisiekimo problema, o laisvos darbo vietos yra koncentruotos rajonų centruose ir miestuose“, – pastebi specialistė.

Daugeliui tokių žmonių tenka rinktis nekvalifikuotus darbus. Vien šių metų pirmąjį pusmetį dėl minėtų priežasčių 26,5 proc. 50 metų ir vyresnių žmonių įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais. 18,4 proc. jų pradėjo dirbti kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais, o 12,7 proc. ėmėsi naujų pareigų paslaugų sektoriuje ar įsidarbino pardavėjais. Anot pašnekovės, viena to priežasčių yra galimybių įsidarbinti pagal buvusią profesinę patirtį trūkumas.

„Jei įsidarbinti identiškoje srityje nepavyksta, asmuo renkasi nekvalifikuotus darbus. Deja, ilgesnį laiką dirbant tik kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, prarandama motyvacija ieškoti darbo pagal turimą patirtį. Tiesiog prisitaikoma prie esamos situacijos, nusiteikiama, kad nieko pakeisti nėra galimybės. Žinoma, pasirinkimas dirbti nekvalifikuotus darbus taip pat gali būti sąlygotas sveikatos būklės“, – sako Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriaus direktorė.

Stabdo ir baimė, ir nenoras keisti situaciją

Ne pirmus metus nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ duomenimis, nuo pat projekto pradžios daugiausiai dėmesio sulaukta iš 51-65 metų amžiaus grupėje esančių mokymų dalyvių – 41 proc. Norėdami keisti jau turimą profesiją, įgyti naujų ar pagerinti turimus įgūdžius žmonės rinkosi mokytis naudotis skaitmeninėmis technologijomis. A. Biguzienės teigimu, galimybė įgyti skaitmeninio raštingumo žinių gerokai padidina šansus susirasti norimą darbą, tačiau problema gali tapti įvairios baimės ir patiriamas stresas praradus turėtą darbo vietą.

„Kuo didesnė žmonių dalis suvoks mokymosi visą gyvenimą svarbą, tuo didesnė tikimybė, kad darbo rinkoje bus konkurencinga vyresnio amžiaus žmonių karta, pasižyminti ne tik gebėjimais, bet ir atsakingumu bei lojalumu. Svarbus ir darbdavių indėlis į mokymąsi visą gyvenimą.

Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Visą karjerą ar didelę jos dalį dirbęs pagal įgytą profesiją vyresnis žmogus mano, kad jam tiesiog nepavyks kažką naujo išmokti bei pradėti darbinę veiklą visiškai nepažįstamoje srityje. Tai yra didžiausias trikdis, nors tokiems žmonėms yra suteikiama galimybė keisti profesiją ar įgyti naują“, – įsitikinusi A. Biguzienė.

Siekiant įtraukti kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių į aktyvią darbo rinką, su jais dirba ne tik kursus rengiantys specialistai. Netekus darbo Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose dirbantys karjeros konsultantai suteikia informaciją apie įsidarbinimo galimybes, siūlomos psichologo paslaugos. „Deja, vis dar yra nemažai darbdavių, kurie mano, kad jaunimas dirba geriau ir neįvertina vyresnių asmenų sukauptos patirties bei lojalumo. Kartais klientai skundžiasi, kad teko užleisti vietą jaunesniam darbuotojui, nors darbdavys to garsiai ir neįvardijo.

Svarbiausia, kad stresinėje situacijoje atsidūręs vyresnio amžiaus žmogus būtų pasirengęs priimti siūlomą pagalbą, ryžtųsi keisti situaciją ir neužsidarytų savo problemų, baimių burbule“, – sako pašnekovė.

Kokį darbuotoją renkasi darbdavys?

Pasiteiravus, kokius esminius kriterijus įvardija naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai, Užimtumo tarnybos specialistė sako, kad esminis klausimas visuomet išlieka, kiek pridėtinės vertės darbuotojas gali sukurti darbdaviui.

Jaunesnių darbuotojų neretai ieškoma dėl skaitmeninių žinių, greito tobulėjimo bei gebėjimo mokytis darbo metu. Tačiau vis dažniau atsiranda darbdavių, kurie kardinaliai keičia požiūrį į vyresnius žmones.

„Jiems svarbi sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojamas. To kartais trūksta jaunimui. Nusiteikimas ieškoti tik jaunų darbuotojų nepasiteisina būtent dėl jaunimo perdėto mobilumo. Kiekvienas darbdavys įsivertina, kokios darbuotojų savybės yra jam vertingiausios ir tuo vadovaujasi darbuotojų paieškoje“, – sako A. Biguzienė.

Nemokamo skaitmeninio raštingumo užsiėmimai pradedantiesiems iki rugsėjo mėnesio vis dar vyksta viešosiose Lietuvos bibliotekose. Užsiregistruoti į nemokamus užsiėmimus galima tiesiog atvykus į biblioteką arba telefonu 862020691, el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., visa informacija apie mokymus www.prisijungusi.lt.

Šiuose pradedančiųjų mokymuose įgysite žinių, kaip:
☑️ naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar planšete;
☑️ rengti tekstinius dokumentus;
☑️ saugiai naršyti internete bei rasti aktualios informacijos;
☑️ naudotis elektroninėmis valdžios, verslo ir laisvalaikio paslaugomis;
☑️ dalintis informacija bei bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais.

Visa tai nemokamai, suprantamai ir su galimybe gauti papildomas konsultacijas bei pagalbą.

Informacijos šaltinis – www.prisijungusi.lt