Naujienos
Brandesniame amžiuje atrasti ar vėl prisijaukinti tapybos pomėgį – išties sveikintina. Tad meninių gabumų turinčios alytiškės pamažu jaukinasi spalvas ir teptuką, o tada, žiūrėk, jau ir vieną kitą parodą išdrįsta surengti.
Alytaus jaunimo centro suaugusiųjų dailės studijos „Fantastika“ vadovas dailininkas Vidmantas Jankauskas, pristatydamas savo ugdytinių darbus, su pasididžiavimu teigia:
„Didesniąją savo gyvenimo dalį praleidau mokydamas kitus. Stebiuosi ir džiaugiuosi savo ugdytinių kūrybiniais pasiekimais. Ruošiantis kiekvienai parodai stebiu pozityvų nusiteikimą.“
Šįkart jungtinė tapytojų mėgėjų paveikslų ekspozicija atverta Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Demokratiškiausia šios įstaigos erdvė – fojė – nušvito spalvomis, mat parodos pavadinimas itin moteriškas. „Gėlių korys“ – taip parodą pavadino vienuolika pradedančiųjų ir jau prakutusių dailininkių: Laima Alenckaitė, Neringa Arštikytė, Vilma Baidokienė, Birutė Kajokienė, Rimutė Karčiauskienė-Rimėja, Joana Latožienė, Onutė Lendzienė, Onutė Skerniškienė, Nijolė Vagnorienė, Jūratė Venckienė, Dalia Žibinskienė.
Kukliai susižvalgiusios parodos autorės viena kitą drąsino tarti parodos atidarymo žodį. Ryžtingiausia pasirodė besanti Laima Alenckaitė, kuri bibliotekos erdvėse jau yra surengusi ir personalinę parodą.
„Oras įšilo, tad nusprendėme padaryti pavasarišką parodą. Su šviesa, su žaluma ir su visomis kitomis spalvomis. Kviečiu visus alytiškius, bibliotekos lankytojus užsukti čia apžiūrėti, pasigrožėti ir įvertinti mūsų darbus savomis akimis“, – sakė L. Alenckaitė.
Maloniai kviečiame apsilankyti. Tapybos paroda „Gėlių korys“ bus atvira lankytojams iki balandžio 15 dienos. Tikimės, kad geras pavyzdys yra užkrečiamas, tad netrukus atsiras ir daugiau norinčiųjų pašokdinti teptuką ant drobės ir nors trumpam pamiršti kasdienybės rutiną.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atverta Dainiaus Vyto fotografijų paroda „Vilkmergės etiudai“. Personalinėje parodoje eksponuojamos juodai baltos ir spalvotos fotografijos, sukurtos 2018-2022 metais.
Dainius Vytas gimė Kreivių kaime, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone. Savo gyvenimo ir kūrybinę giją iki šiol tęsia neatitrūkdamas nuo gimtinės. Ukmergės krašto gamtą, žmones ir įvykius per fotoaparato objektyvą jau beveik keturis dešimtmečius stebintis Dainius Vytas teigia, kad jam maga sukurti savo miestui archyvą, užfiksuoti, kas yra dabar ir palikti tai ateičiai. Autorius išskiria tris aspektus, kuriais nagrinėja gimtąjį Ukmergės kraštą: istorinį, dokumentinį ir gamtinį.
Kaip žinia, ilgą savo gyvavimo istoriją vyniojantis Ukmergės miestas tokiu pavadinimu žinomas tik pastarąjį šimtmetį, o iki 1918 metų jis oficialiai vadintas Vilkmerge. Etiudai - Dainiaus Vyto požiūris, kuris fotografijoje atsiskleidžia reportažiniu žvilgsniu, kartu - kūrybinis procesas ir iššūkis nuolat besikartojančiuose vaizduose atrasti kažką naujo, taip pat siekis savito unikalumą atskleisti kitame - šiuo atveju Ukmergės pulsą, įprastą ir dažnai nebepastebimą savoje aplinkoje, perteikti Alytuje.
„Fotografuoju Ukmergę. Dalis žmonių laiko ją negražia. Gal kai kurie mūsų senamiesčio kampeliai ir netobuli, bet jie savotiškai gražūs. Idealiai suremontavus miestą, neturėčiau ką veikti. Man gražu taip, kaip yra. Šiandien tai gal ir atrodo nevertinga, bet praėjus kiek laiko, norėsis pamatyti“, – sako fotografas.
Į parodos atidarymą Alytuje atvykęs Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas pritardamas autoriui pašmaikštavo:
„Ukmergiškiai stebi tokį reiškinį: vis daugiau atsiranda žmonių, kurie žavisi savo miestu. Ir aš esu beveik tikras, kad didesnis kaltininkas dėl viso šito yra Dainius, o ne statybininkai.“
„Aš beprotiškai myliu tą savo kraštą. Kiekvienas kraštas yra unikalus. Idėja savo darbais pristatyti Ukmergę Lietuvai kilo prieš trejus metus. Ta mintis tiesiog ilgą laiką „kabėjo“ galvoje. O pirmas (tikiuosi, neprisvilęs) blynas – mano paroda čia – Alytuje. Tad pradėjau kelionę nuo Alytaus ir tikiuosi, kad važiuosim toliau“, – sako Dainius.
Dainius Vytas – nuolat bėgantis, skubantis savojo krašto fotometraštininkas, kurio visur pilna ir kuris viską fiksuoja atvira širdimi. Jis sakosi tiesiog besistengiantis nufotografuoti tai, kas yra, ir visada norįs, kad nuotraukose žmonės pastebėtų ne jį, kaip fotografą, ar jo filosofiją, bet tai, kas yra aplink.
Paroda „Vilkmergės etiudai“ bus atvira lankytojams iki balandžio 12 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje skambėjo subtiliai žavi prancūzų kalba ir muzika, o nosį kuteno viliojantis prancūziško pyrago – kišo – kvapas. Čia susirinkę Alytaus frankofonai mėgavosi kultūriniu renginiu – knygos „Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ pristatymu.
Nuo 1957 iki 1995 metų iš Niujorko į Semeniškių kaimą Jonas ir Adolfas Mekai išsiuntė daugybę mamai, broliui Petrui ir kitiems artimiesiems adresuotų laiškų. Laiškuose pasakojamos išskirtinės brolių istorijos, minimos neįtikėtinos pažintys ir patirtys Amerikoje, tačiau dauguma jų persmelkti vaikystės ilgesio ir prisiminimų iš Lietuvos. Daugiau nei šimtas šių laiškų pirmą kartą viešai publikuoti prieš keletą metų išleistoje knygoje „Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“.
Originalius laiškus, iškarpas ir nuotraukų albumus išsaugojo brolis Petras Mekas, o su knygos sudarytoju Kęstučiu Pikūnu šia medžiaga pasidalijo Biržuose gyvenančios Mekų dukterėčios. Knygoje gausu mažai kam matytų šios giminės gyvenimą iliustruojančių nuotraukų. Beveik šimtą metų apimantis fotopasakojimas papildytas šeimos narių prisiminimais.
Pernai prancūzakalbius skaitytojus pasiekė knygos vertimas – „Ligne(s) de vie“. Tad simboliška, jog minint Frankofonijos dienas Alytuje, skirta dėmesio būtent šiam knygos variantui.
Alytaus Dzūkijos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Neringa Svinkūnienė susirinkusius į renginį pamalonino užapvalintais prancūzų kalbos garsais. Publika su malonumu klausėsi jos skaitomų ištraukų iš knygos „Ligne(s) de vie“.
Į susitikimą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atvykęs knygos sudarytojas Kęstutis Pikūnas prisipažino nemokąs prancūziškai, bet atskleidė, kiek galvosopio turėjo, kol sudarė ir parengė pirminį – lietuviškąjį knygos „Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ leidimą. Kęstutis kukliai nutylėjo, tačiau svarbu paminėti, jog šis leidinys Baltijos knygos meno konkurse pelnė gražiausios 2019-ųjų metų Lietuvos knygos nominaciją, o 2020-ųjų Metų knygos rinkimuose tapo geriausiai įvertintu leidiniu publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.
Knygos formatas — nestandartinis. Dvigubuose puslapiuose slypintys laiškai ne tik sujungia dviejų brolių gyvenimo kelionę kartu, bet ir sukelia daugiasluoksnio pasakojimo įspūdį. Skaitytojas įgalinamas pats nuspręsti, kada kuriuos laiškus atplėšti, taip susikurdamas itin asmenišką šios knygos turinio atvėrimą.
Sudarydamas leidinį Kęstutis Pikūnas pasireiškė ir dailininko amplua. Jis teigia knygą įsivaizdavęs ir norėjęs skaitytojams pateikti tarsi popierinį filmą. Šis vizualus pasakojimas jam puikiai pavyko ir šiuo metu skinasi kelią į platesnį pasaulį. Kartu su prancūziškuoju vertimu pasirodė ir angliškasis. O šiuo metu vertimu itin susidomėjo preciziškieji leidybos gurmanai – japonai.
Gero skrydžio per pasaulį ir platesnio žinomumo knygai „Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ palinkėjo renginio iniciatorė Alytaus Dzūkijos mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Įstabūs Henrikos Ivancienės rankdarbiai – pintinės juostos, nėriniai, tapybos darbai ir narstiniai iš karoliukų priverčia aikčioti Pirmojo Alytaus bibliotekos lankytojus, o ypač – lankytojas.
Užeikime, pasigrožėkime. Paroda „Pintinių juostų magija“ bibliotekoje (Jiezno g. 2) veiks iki kovo 31 d.
Pirmojo Alytaus bibliotekos lankytojai gėrisi Bronislavos Palevičienės kurtais papuošalais.
Alytuje gausėjant ukrainiečių gretoms, pradedama pasigesti skaitinių šia kalba. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lentynose nerastume ukrainietiškų knygų, tačiau bibliotekininkai siūlo kliautis elektroniniais ištekliais.
Rekomenduojame šiuos el. informacijos išteklius ukrainiečių kalba:
Interneto svetainėje galima rasti septyniasdešimties atvirosios prieigos vaikams skirtų knygų kolekciją, kurią sudarė Ukrainos švietimo organizacija „Osvitoria“.
Interneto svetainė anglų kalba. Čia užsiregistravus, galima nemokamai atsisiųsti beveik 30 el. knygų įvairaus amžiaus vaikams. Šiuo metu ši akcija galioja iki kovo 31 dienos.
Laisvos prieigos vaikų knygų kolekcija PDF formatu
Senos knygelės vaikams
Ukrainiečių literatūros skaitmeninė biblioteka
Laisvos prieigos garsinės knygos ukrainiečių kalba
Pasakų lobynas ukrainiečių kalba. Kūrėjas – Lenkijos garsinių knygų platforma „Storytel“.
Linkime malonaus skaitymo ar klausymo. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka mielai priimtų dovanojamas knygas ukrainiečių kalba.
Ukrainiečių poetė, rašytoja ir vertėja Kateryna Kalytko kovo 8-ąją minėjo savo keturiasdešimtąjį gimtadienį. Savo numylėtame gimtajame mieste pietvakarių Ukrainoje – Vinycioje. Karui dieną ir naktį nuožmiai alsuojant į pakaušį, kaukiant sirenoms, po miestą besiblaškant būriams pabėgėlių.
„Aš neketinau švęsti savo gimtadienio tryliktąją didžiojo karo dieną. Tuo metu, kai visur – kraujas, o senasis pasaulis sugriuvo nesugrąžinamai. Bet paaiškėjo, kad šią dieną man parengta staigmena – didelio, tikro intymumo stebuklas. Tą dieną apkabinau savo šeimą ir draugus. Išgirdau ragelyje gyvą juoką, kurį myliu ir kurio per šias pragariškas dienas siaubingai bijojau neišgirsti. Nuostabus jausmas: visi savieji yra šalia, tiesiog jaučiu juos po oda, dar arčiau, nei kada nors. Mano širdis yra Ukraina. Dėl to ir kovosime iki pergalės. Dėkoju už tuos, kuriais galiu tikėti, ką mylėti ir dėl ko nerimauti“, – savo feisbuko paskyroje atvirauja rašytoja.
Kateryna lieka Ukrainoje. Savo Vinycioje. Su savo žmonėmis. Tam, kad organizuoti pagalbą, ją skirstyti ir daryti viską, kas tik įmanoma. Iki pergalės...
O Lietuvoje tuo pat metu – saulėtos dienos ir taikus dangus. Galime ramiai susirasti ir paskaityti Katerynos Kalytko apsakymo „Martinas“ ištrauką. Su šiuo kūriniu rašytoja dalyvavo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos trumposios prozos konkurso „Imbiero vakarai-2016“ dieniniuose skaitymuose. Tiesa, šio festivalio premiją nuraškė kitas jos trumpasis tekstas – šmaikštus apsakymas „JAMAIS VU“, kuris neformaliuose Naktiniuose skaitymuose visus prajuokino iki ašarų...
Kateryna Kalytko, galvojam apie jus, palaikom Ukrainą ir prisidedam kas kaip galim. Niekingai mažais trupinėliais, tačiau iš visos širdies...
Jūratė Čėsnaitė
Nuotrauka iš asmeninio Katerynos Kalytko archyvo
Informacijos aibė, sparčiai besikeičiančios technologijos bei laikas, praleistas virtualioje erdvėje, tampa vis daugiau mūsų skaitmeninių žinių reikalaujantys. Tiek asmeninėje, tiek profesinėje veikloje mes tampame vis labiau priklausomi nuo technologijų, taigi nenuostabu, kad darbdaviai vis dažniau reikalauja skaitmeninio raštingumo įgūdžių. 2021 m. Europos Komisijos duomenimis, 90 proc. darbų šiandien reikalauja skaitmeninių įgūdžių. Tuo tarpu 37 proc. darbo jėgos neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ir 38 proc. įmonių dėl to negali didinti darbo našumo. Būtent todėl kiekvienas mūsų turėtume siekti suprasti ir mokėti šią vis plačiau naudojamą skaitmeninę kalbą.
„Sparčiai besikeičiant darbo aplinkai skaitmeninės žinios ir įgūdžiai tampa vis labiau būtini. Efektyviai mūsų kasdienei veiklai ir darbui jau nebeužtenka tik pagrindinių žinių, neišvengiamai turime jas nuolat tobulinti. Kaip saugiai dirbti nuotoliniu būdu, kritiškai vertinti informacijos srautą, išvengti vis labiau plintančio ir naujas formas gaunančio sukčiavimo internete – tuo turime domėtis nuolat. Pokyčiai vyksta ir mes esame atsakingi ir įpareigoti tobulėti kartu su jais, todėl nuolat primename visuomenei, kaip tai svarbu“, - sako Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.
Skaitmeninius įgūdžius gali tobulinti kiekvienas
Siekdama padėti labiausiai šių žinių siekiantiems visų amžiaus grupių žmonėms, asociacija „Langas į ateitį“ jau nuo 2010 m. koordinuoja kasmet Lietuvoje vykstančią europinę akciją „Skaitmeninė savaitė 2022“. Šiais metais akcija išsiplėtė į penkias savaites ir vyks kovo 14 - balandžio 14 d.
Kiekviena akcijos savaitė Lietuvos gyventojus kviečia pasitikrinti savo skaitmeninio raštingumo žinias, patobulinti jas ir dalyvauti internetinėse transliacijose, kurias padeda organizuoti Kauno technologijos universitetas. Pirmosios savaitės tema – „Kokie mano skaitmeniniai įgūdžiai?“. Šią savaitę dalyviai turės progą atlikti žinių patikrinimo testus ir atrasti savo spragas, trukdančias efektyviai dirbti ir kokybiškai gyventi. Skaitmeniniams įgūdžiams patikrinti bus pasitelkti tiek asociacijos „Langas į ateitį“ sukurti testai, tiek Europos Komisijos parengtas testas vadovaujantis Europos skaitmeninio raštingumo supratimo ir tobulinimo sistema piliečiams (DigComp).
Antroji savaitė, vyksianti kovo 21-25 d., susitelks ties kibernetinio saugumo žiniomis ir saugesniu elgesiu internete. Stiprus ir sunkiai atspėjamas slaptažodis yra tik viena iš priemonių norint išlikti saugiu kibernetinėje erdvėje. Viena iš šios savaitės lektorių – Lietuvos skaitmeninė kuratorė Renata Danielienė papasakos, kokie pavojai gali tykoti tiek mūsų, tiek mūsų vaikų interneto platybėse ir kaip nuo jų geriausia apsisaugoti, o Lietuvos bankų asociacijos kompetentingi finansinių nusikaltimų prevencijos ekspertai patars, kaip stiprinti savo budrumą, ką privalome žinoti apie finansus ir internetą, kad neužkibtume ant sukčių kabliuko, galiausiai – kaip elgtis, atsidūrus įtarimų keliančioje situacijoje.
Trečiosios savaitės tema – STEM įgūdžiai. STEM yra gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos krypčių specializavimasis. Ši studijų sritis sulig kiekvienais metais tampa vis labiau perspektyvi taip greitai besikeičiančiame technologijų pasaulyje. Baltijos edukacinių technologijų institutas šios savaitės metu kviečia į diskusiją internete. Šis laikmetis ypač palankus mergaitėms ir merginoms, kurios dar mokykloje nusprendė atrasti kelią STEM srityje ir palengvinti ateities studijų pasirinkimą. Diskusijos metu pasidalinsime merginų, turinčių ilgametę patirtį technologijų sektoriuje patarimais į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint ne tik sėkmingai studijuoti STEM, bet ir dirbti kūrybingą bei įdomų darbą šioje srityje.
Balandžio 4-8 d., ketvirtąją savaitę, tobulinsime skaitmeninius įgūdžius. Yra sakoma, kad jeigu mes nejudame į priekį, tai judame atgal. Taip pat yra ir su skaitmeniniu raštingumu. Šiais laikais mes turime visas galimybes praktikuoti šiuos įgūdžius tiek laisvalaikiu, tiek darbe, taigi progų patobulėti yra labai daug. Šalia savarankiško mokymosi pamokų visus dirbančiuosius pakviesime į UAB „ATEA“ specialistų paskaitą „Darbo nuotoliniu būdu iš namų principai ir apsaugos priemonės“. Ši tema pastaruoju metu vis dar nepraranda aktualumo. Taip pat šią savaitę akcijos partneris UAB „Idea Prima“ pakvies susipažinti su emocinės sveikatos virtualios pagalbos būdais bei patars, kaip nepaklysti skaitmeninėje erdvėje.
Kritinis mąstymas yra būtinas
Paskutiniąją akcijos savaitę Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka ir dr. Ramūnas Trimakas užbaigs internetinėje transliacijoje kalbėdamas apie kritinį mąstymą bei kodėl jis mūsų visuomenėje yra ypač svarbus šiais dezinformacijos kupinais laikais. Kiekvienas mūsų šiomis dienomis susiduriame su propaganda ir melagienomis. Norint atsispirti šiai klaidinančiai informacijai, visų pirma yra svarbiausia ją atpažinti. Apie tai ir daug daugiau diskutuosime penktąją akcijos savaitę.
„Skaitmeninė savaitė“ (angl. ALL DIGITAL Week) – kiekvienais metais visoje Europoje vykstanti skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcija. Jos tikslas – paskatinti gyventojus geriau suprasti moderniąsias technologijas, atrasti jų kuriamą naudą bei išmokyti efektyviai naudotis jomis kasdienėje veikloje.
Daugiau informacijos apie akcijos „Skaitmeninė savaitė 2022“ veiklas Lietuvoje galima rasti www.epilietis.eu, o visos ES renginiai: www.alldigitalweek.eu.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė rekomendacijas, kaip nepasiklysti naujienų sraute apie karą Ukrainoje ir atpažinti patikimą informaciją:
- Žinoti apie dezinformaciją ir suvokti, kad gali tapti jos taikiniu, – pirmas žingsnis siekiant apsisaugoti.
- Tikrinkite ir kritiškai įvertinkite visą informaciją, randamą žinių portaluose ir socialiniuose tinkluose.
- Joje gali būti vadinamųjų giliųjų klastočių (angl. deep-fake), netikrų, suklastotų vaizdų, garso įrašų, netikrų anketų („trolių“). Visada pasitikrinkite, ar kiti patikimi šaltiniai dalinasi šia informacija.
- Atkreipkite dėmesį į žiniasklaidos pranešimų datą, autorių, pateikiamą kontaktinę informaciją. Jei šių duomenų nėra (nurodyti ne visi) arba sunku juos surasti, šaltinį ignoruokite. Be to, atkreipkite dėmesį, ar žiniasklaidos pranešimuose šaltiniai aiškiai įvardyti.
- Jei susiduriate su sensacinga (emocijas keliančia) informacija (ypač antraštėmis, iššokančiais pranešimais), patikrinkite, ar ji yra paremta patikimais šaltiniais, ar pateikti įrodymai.
- Dalinkitės tik ta informacija, dėl kurios esate tikri.
- Pastebėję melagingą informaciją, suabejoję dėl anketų tikrumo socialiniuose tinkluose, blokuokite tokias anketas ir praneškite apie tai šių tinklų administratorių įdiegtomis priemonėmis.
- Skirkite žinias nuo nuomonių: žinios – faktai, nuomonės – (faktų) vertinimas.
- Neskubėkite komentuoti. Patikrinkite, ar savo komentarą galėsite redaguoti arba pašalinti.
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka rekomenduoja susipažinti su šia informacija:
Apie dezinformaciją socialiniuose tinkluose – Lietuvos komunikacijos asociacijos svetainėje
Aktualiausia informacija saugumo temomis – Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms svetainėje
Apie informacijos plovimą – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento svetainėje
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) lankytojams atverta ukmergiškės dailininkės Aušros Bartkutės-Deviatnikovos tapybos paroda „Pokalbiai su mėnuliu“. Ištikus nenumatytoms aplinkybėms, parodos atidarymas buvo atšauktas ir alytiškiams neteko išgirsti, ką apie savo kūrybą byloja jos autorė, tačiau paveikslus bibliotekos salėje šiuo metu gali apžiūrėti visi norintieji. Menininkė tikisi, kad kiekvienas parodos lankytojas individualiai interpretuos jos kūrybą ir užmegs savitą „pokalbį su mėnuliu“.
Tapytoja Aušra Bartkutė-Deviatnikova šiuo metu gyvena ir kuria Ukmergėje. Meniškąją savojo „aš“ pusę ji puoselėja nuo pat mažumės. Lankė Ukmergės meno mokyklą ir A. Smetonos gimnaziją, kur buvo dėstoma sustiprinta dailė. 2005 m. Šiaulių universitete įgijo tapybos bakalauro laipsnį, o 2007 m. tame pačiame universitete baigė tapybos magistro studijas. Nuo 2004-ųjų metų Aušra dalyvauja grupinėse parodose, taip pat rengia ir personalines parodas. Menininkė yra surengusi parodų ir užsienyje.
Parodoje „Pokalbiai su mėnuliu“ autorė pristato 17 darbų. Vienuose paveiksluose šmėžuoja mitinių baubukų kontūrai ir blausiai švytinčios abstrakčios gamtiškos formos. Tačiau čia pat parodos lankytoją iš ramybės zonos išmuša kituose paveiksluose suskambėjusios drąsios, kontrastuojančios spalvos, atveriančios dvasinius ar kūniškus skaudulius. Tai retrospektyvinė ekspozicija (2008-2021), apimanti autorės kūrybinį virsmą, skirtingu laiku vis kitaip gyvenimo aplinkybių ir potyrių padiktuotą tapytojos atspindį paveiksluose.
Pastaruoju metu ją dažniausiai aplankančią būseną Aušra Bartkutė-Deviatnikova apibūdina taip:
„Visada prisimenu motinos Teresės žodžius: Norite taikos – kalbėkite apie taiką. Nemanau, kad frazę reikia absoliutinti, tačiau tikiu, kad jei daugiau kalbi apie taiką ir ieškai jos savyje bei aplinkoje, tai – jau žingsnelis link taikos. Pastaraisiais metais tai atsiliepia ir mano tapyboje. Perteikdama daugiasluoksnį gyvenimą, leidžiu jai tiesiog klostytis. Lengvai, tarsi krintantys lapai. Be įsipareigojimo nukristi į konkrečią vietą griežta trajektorija.“
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė teigia, kad Aušros kūrybinės nuostatos liudija intuityvų jos santykį su savo kuriamais darbais, kurie emociškai yra itin paveikūs ir jaudinantys.
O Aušra Bartkutė-Deviatnikova, kviesdama alytiškius į pažintį su jos darbais, atvirauja:
„Niekada neturiu išankstinių eskizų, bet visada „išnešioju“ kažkokią jausmais grįstą viziją, kuri tik paėmus drobę, įgyja spalvinę, vizualinę išraišką. Tapyba man yra pati nuostabiausia meditacijos forma, kuri atgaivina, suteikia dvasinę ramybę, o galutiniu rezultatu – vizualiniu pavidalu – džiugina ne tik mane pačią, bet ir žmones, pas kuriuos iškeliauja mano paveikslai.“
Paroda bibliotekoje veiks iki kovo 9 dienos. Tikrai verta apsilankyti!
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės ir Jolitos Šlepetienės nuotr.
Jaukų penktadienio vakarą bibliotekos salėje susirinko gausus būrys rašytojo, sociologijos mokslų daktaro, ekonomisto Kazimiero Sventicko bičiulių, kolegų, artimųjų, šeimos narių. Prieš metus mūsų pasaulį palikęs itin pilietiškas, vienas šviesiausių Dainavos krašto žmonių, kaip ir pridera buvo pagerbtas tylos minute. Direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, Lina Kamorūnaitė pristatydama ilgametį įstaigos bičiulį K. Sventicką neslėpė, jog biblioteka, atnaujinusi gražią draugystę su Alytaus krašto mokslininkų draugija „Vizija“, nusprendė šią bendrystę įprasminti atverdami parodą „Rašytojo, filosofo, ekonomisto, docento Kazimiero Sventicko veiklos atspindžiai“, kuri tapo puikiu pretekstu visiems, mylėjusiems Kazimierą, susirinkti draugėn.
Bibliografė Ilona Krupavičienė miestelėnams pristatė minėtąją parodą, kurioje eksponuojami leidiniai, publikacijos, atspindinčios Kazimiero nuveiktus darbus, pasiektus tikslus, išsakytas prasmingas mintis ir idėjas, įgyvendintas aštrias ir reikalingas iniciatyvas. Stebina tai, kad per tokį trumpą laiką šis be galo visuomeniškas žmogus spėjo nuveikti tiek daug: aktyvus įvairių draugijų narys, labdaringos veiklos dalyvis, pilietinių iniciatyvų organizatorius, Dzūkijos gamtos puoselėtojas, Kurnėnų mokyklos saugotojas.
Pagrindinis Kazimiero veiklos paminėjimo bei prisiminimų vakaro iniciatorių, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ prezidentas Rytis Zautra pradėjo tokiais žodžiais: „Žmonės yra gyvi tol, kol mes juos prisimename. Nes tik tai, kas yra užrašyta, publikuota ir akylai saugoma, gali būti perduodama iš kartos į kartą.“ Rytis, pristatęs visus K. Sventicko nuopelnus bei nuveiktus darbus, negalėjo nepaminėti ir žmogiškųjų šio visuomenininko savybių: atidumo, atjautos, noro pagelbėti, padėti, suprasti, apginti. Principinė laikysena, tiesos ir teisingumo visuomenėje paieškos buvo tapusios šio šviesaus žmogaus gyvenimo dalimi. „Kazimieras ėjo 75-uosius metus. Kiek daug liko neįgyvendinta, nenuveikta, neinicijuota, neparašyta, nediskutuota. Sunku iki galo suvokti, kokia didelė ši netektis ne tik šeimai, jo artimiesiems, mokslininkų draugijai, tačiau ir visam kraštui.“ Apie šią neeilinę asmenybę mintimis dalijosi ir negalėję atvykti jo bičiuliai, brolis Valentinas – draugijos „Vizija“ prezidentas pasistengė, kad jos būtų įgarsintos visiems susirinkusiems. R. Zautra savo kalbą baigė džiugia žinia: siekiant išsaugoti Alytaus krašto šviesuolių istorinį atminimą bus pateikta Kazimiero Sventicko kandidatūra Alytaus rajono garbės piliečio vardui suteikti.
Apie buvusį kolegą šiltai atsiliepė ir „Vita group“ Šiaurės Europos regiono vadovas Vladislovas Gunevičius. Kazimiero Sventicko visuomeninę veiklą bei nuopelnus įvardino ir įvertino: Alytaus rajono savivaldybės Tarybos narys Aloyzas Jaciunskas, taip pat sveikuolis, Alytaus miesto garbės pilietis Vytautas Mockevičius ir, žinoma, Kazimiero šeimos nariai.
Maloniais prisiminimais apie draugystę su K. Sventicku pasidalino ir buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė. Jai į atmintį jis įsirėžė kaip labai intelektualus žmogus, tikras eruditas, kuris dar iki pasirašant bendradarbiavimo sutartį su biblioteka, dažnai čia lankėsi, dalyvavo įvairiose diskusijose, literatūriniuose vakaruose. Kiekvieną pavasarį Kazimieras atvykdavo į biblioteką su dideliu krepšiu raudonų obuolių: nuo šio neformalaus, šilto bendravimo prasidėjo ir visa kita bendra veikla.
Jaukaus vakaro pabaigai labai tiko šie Kazimiero Sventicko kadaise išsakyti paprasti, bet prasmingi žodžiai: „Daryk ką gali, ten kur esi“. Jie įrodo, kiek daug gali atsidavęs žmogus...
Paroda, įsikurdinusi stenduose, bibliotekos erdvėse veiks iki kovo 10 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Čia galite susipažinti su draugijos ,,Vizija“ svetainėje pateiktomis Kazimiero Sventicko mokslo publikacijomis.
Indrė Navickė
Nuotr. Ilonos Krupavičienės
Kadangi nuo vasario 5 dienos visoje šalyje stabdomas Galimybių paso taikymas, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka lankytojus aptarnaus įprasta tvarka.
Lieka galioti kiti saugumo reikalavimai:
- Visiems vyresniems kaip 6 metų asmenims, įskaitant ir aptarnaujantį personalą, išlieka privalomas ne mažesnio nei FFP2 lygio respiratorių dėvėjimas viduje vykstantiems renginiams.
- Visiems vyresniems kaip 6 metų asmenims išlieka privalomas medicininių kaukių (arba respiratorių) dėvėjimas lankantis bibliotekoje. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (jiems rekomenduojama užsidėti veido skydelį). Lankytojas, nedėvintis apsaugos priemonės dėl šios priežasties, turėtų darbuotojui parodyti neįgalumo nustatymo pažymėjimą.
- Į biblioteką neįleidžiami asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz.: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
- Rekomenduojame bibliotekoje laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo (tiek nuo kitų lankytojų, tiek nuo bibliotekos personalo).
- Rekomenduojame laikytis higienos reikalavimų (kosėjimo/čiaudėjimo etiketo, rankų dezinfekcijos ir t.t.).
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis pandemijos valdymo priemonėmis.
Likime sveiki ir saugūs. Dėkojame bibliotekos lankytojams už supratingumą ir atsakingumą.
Sausio 3 d. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje ir Simno viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimai su vietos gyventojais ir diskusija apie Lietuvos ateitį – „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“. Šios diskusijos - tai Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo dalis, kuria į ilgalaikės valstybės raidos formavimą siekiama įtraukti Lietuvos piliečių balsus. Šiuo metu rengiamos valstybės pažangos strategijos tikslas –- apibrėžti valstybės pažangos viziją ir raidos gaires artimiausiems keliems dešimtmečiams.
Alytuje ir Simne į Lietuvos ateitį mintimis „persikėlę“ diskusijos dalyviai dalinosi mintimis, kokioje šalyje norėtų atsibusti po kelių dešimtmečių, su kokiais iššūkiais ateityje susidurs ir kokiomis atsiveriančiomis galimybėmis Lietuva galėtų pasinaudoti, kokios stiprybės yra svarbios valstybės pažangai ir kokia šalies vystymosi perspektyva juos džiugintų.
„Laimės stotelės“, „Laimės ministerija“ ir ateities Lietuvos iššūkiai
Dalyviai daugiausiai kalbėjo apie tikėtinus ateities scenarijus ir netolimoje ateityje Lietuvos laukiančius iššūkius – energetinį ir geopolitinį saugumą, imigraciją, klimato kaitą, socialinę atskirtį. Dauguma susirinkusių išreiškė tikėjimą, kad per kelis dešimtmečius Lietuvoje bus įvykusi socialinė, ekonominė ir technologinė pažanga, tačiau nerimavo dėl tikėtino regreso žmonių tarpusavio santykiuose. Didžiausiomis Lietuvos stiprybėmis diskusijos dalyviai įvardino čia gyvenančių žmonių darbštumą, adaptyvumą, kūrybiškumą, kantrybę, atsakomybės jausmą, turiningą valstybės istoriją ir tradicijas, gražią gamtą. Paprašius apibūdinti, kokia ateities Lietuva juos džiugintų, buvo paminėta technologiškai pažangi, energetiškai nepriklausoma, sutarianti su kaimyninėmis valstybėmis šalis, kurioje gyventų laisvi, tolerantiški, sąmoningi ir atsakingi žmonės.
Susitikime buvo išsakyta ir futuristinių ateities įžvalgų apie sintetinį maistą ar gyvenimą kosmose. Dalyviai minėjo, kad šalies miestai galėtų būti spalvingesni ir vizualesni, miestuose galėtų atsirasti „laimės stotelės“, kuriose kiekvienas galėtų „pasikrauti“ savo nuotaiką, o valstybėje būtų įsteigta Laimės ministerija. Diskusijų dalyviai išreiškė norą grįžti į šias diskusijas 2050-aisiais.
Diskusijos su piliečiais vyksta įvairiuose Lietuvos regionuose, jose skirtingų amžiaus, išsilavinimo, socialinės ir ekonominės padėties, tautybių ir skirtingose gyvenimo situacijose atsidurią šalies gyventojai išsako savo lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities. Surinktos įžvalgos taps vienu iš duomenų šaltinių formuojant galimus valstybės pažangos scenarijus. Diskusijas organizuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) kartu su LR Vyriausybės kanceliarijos kuruojama „Atviros Vyriausybės“ iniciatyva.
Daugiau informacijos apie valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimą galima rasti adresu Lietuva2050.lt
Vasario 3 dienos pavakarėse bibliotekos fojė buvo atverta neeilinių Anelės Zurlienės austų juostų paroda, kuri autorei yra jau 9-oji, tačiau prieš pat atidarymą audėja neslėpė, kad jaudinasi lyg pirmą kartą. Į jaukias bibliotekos erdves susirinko ne tik gausus būrys Anelės bičiulių, bet ir įmantrių juostų gerbėjų.
Nors austi išmoko būdama 14-likos metų, tačiau iš naujo šį amatą atrado palyginti neseniai – tik išėjusi į pensiją: „Audimas mano kasdienybėje atsirado iš neturėjimo ką veikti. Spontaniškai. Vieną dieną per televizorių žiūriu – atlikėjas Liudas Mikalauskas pasipuošęs austu kaklaraiščiu. Galvoju... ir aš gi taip moku! Išausiu ir anūkams. Kai pradėjau, pamačiau, kad labai jau gražiai gaunasi. Vėliau žentas Gintas ir specialų audimo rėmą pagamino.“ – atviravo parodos autorė Anelė Zurlienė. Pirmasis jos išaustas žodis buvo „Lietuva“, skirtas Valstybės atkūrimo 100-ečiui paminėti, antrasis įrašas – „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Vėliau atsirado ir šių išskirtinių rankdarbių pirkėjų: vienas iš jų – alytiškis keliautojas, alpinistas Algimantas Mickevičius, turintis labai daug draugų visame pasaulyje, kuris iš audėjos užsiprašė solidaus kiekio jubiliejinių juostų. Tas užsakymas ne tik buvo didelė paspirtis Anelei tęsti pradėtus darbus, bet ir garbė, kadangi juostos nukeliavo net į Kanadą, Airiją, Angliją bei Australiją. Taip pat jos ženklina ir viršukalnes: Gedimino Akstino viršūnę (4250 m) Tian Šanio kalnuose ir Lituanikos viršūnę (6004 m) Pamyre.
Parodos atidarymo metu neliko nepastebėtas ir kitas Anelės ypatingas talentas – rašyti. Moteris išleido keturias knygas: „Ąžuolus palik!..“, „Minties erdvė“, „Neatpažintoji“, „Atstumtieji“, taip pat ji yra knygos apie mokytoją, poetę Danutę Zieniūtę sudarytoja (kartu su Danute Andrulevičiene), tačiau mums visiems prisipažino, kad knygų rašyme jau padėjo tašką. Renginį vedęs aktorius Eugenijus Rakauskas ir bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė susirinkusiems perskaitė po keletą ištraukų iš autobiografinių Anelės knygų, kuriose gausu gyvenimiško tragizmo bei komizmo, o kiekvienas žodis yra išgyventas ir išjaustas.
Juostomis, kurios žavi spalvų natūralumu, raštu vingrumu ir begaliniu kruopštumu, grožėtis galėsite iki vasario 28 dienos.
„Gyvenimas iš to ir padarytas: praradimai atneša atradimus.“– Anelė Zurlienė.
Indrė Navickė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Vasario 8 d. vyksianti Saugesnio interneto diena minima jau beveik 200 pasaulio šalių. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.
Lietuvoje šiai iniciatyvai jau tradiciškai skiriama visa savaitė, kurios metu viešosios bibliotekos, mokyklos bei kitos organizacijos rengia įvairias šviečiamąsias veiklas ir tiesiogines interneto transliacijas tiek vaikams ir jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms skirtomis saugumo temomis. Kiekvienais metais Saugesnio interneto savaite siekiama atkreipti dėmesį į aktualias problemas internete, edukuoti visuomenę opiausiomis temomis bei skatinti nuolat domėtis, kaip internete išlikti saugiems.
Jau daugelį metų viešosios bibliotekos aktyviai prisideda sprendžiant aktualiausias asmens saugumo ir privatumo problemas. Saugesnio interneto savaitės metu jose vyksta gausybė renginių įvairioms amžiaus grupėms.
Tiems, kurie nori dar pagilinti žinias, rekomenduojama mokomoji medžiaga www.epilietis.eu. Savarankiškuose mokymuose aptariami etiško bendravimo principai internete, privatumo ir asmens duomenų apsaugos klausimai, informacijos apsauga išmaniajame telefone, taip pat nagrinėjama apsauga nuo interneto grėsmių bei saugaus elgesio socialiniuose tinkluose ypatumai.
O kas vyksta visoje šalyje – sužinoti galima akcijos koordinatoriaus Lietuvos saugesnio interneto centro svetainėje www.draugiskasinternetas.lt.
Kurkime geresnį internetą kartu!
„Prisijungusi Lietuva“ inf.
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio mokslininko prof. Algimanto Radzevičiaus monografija „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“ (II d.). Elektroninis leidinio variantas internete tapo prieinamas bet kuriuo iš šių dviejų būdų – prisijungus prie portalo iBiblioteka su skaitytojo bilietu arba visuotinėje žinių kaupykloje „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“.
Knygos pristatymo renginyje dalyvavo literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, VšĮ „Literatūrologinių tyrimų centro“ vadovas doc. Ramutis Karmalavičius. Nuotoliu į diskusiją įsitraukė Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, leidyklos „Aesti“ vadovas prof. Alvydas Butkus ir monografijos redaktorė Aldona Zimnachaitė. Pašnekovus kalbino vyresn. bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė.
„Sakoma, žmogus yra gyvas tol, kol prisimenamas. Monografijos išleidimas prilygsta prof. Algimanto Radzevičiaus sugrįžimui. Simboliška, jog šiais, jubiliejiniais 2022 metais, bus minimos 90-tosios šio mokslininko gimimo metinės“, – kalbėjo Aldona Zimnachaitė.
Algimantas Radzevičius (1932 m. Alytuje - 2020 m. Vilniuje) – lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.
„Algimantas Radzevičius buvo vienintelis dzūkas mūsų katedroje, Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Jis buvo tylus intravertas, skaitydavęs paskaitas, studenčių apmaudui, žiūrėdamas į sieną kažkur joms virš galvų“, – atviravo prof. Alvydas Butkus – buvęs prof. A. Radzevičiaus studentas, baigęs VU, ir kolega, t. y. buvęs VU dėstytojas.
Prof. Algimantas Radzevičius – vienas iš nedaugelio lietuvių literatūrologų, kryptingai besidarbavusių probleminių lituanistikos aspektų bei akademinės polemikos baruose. Tyrimų serijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste“ tomuose (išspausdinti: 2015 m. t. 1, 2021 m. t. 2) profesorius aptaria Naujųjų amžių lietuvių rašytojų kūrybą tautos dvasinės kultūros istorijos aspektu.
„Mes abu su Radzevičiumi esame literatūros istorikai. Buvau jo studentas, paskui jo kolega VDU ir po to VU Kauno humanitariniame, – prisistatė doc. Ramutis Karmalavičius ir atskleidė gerbiamo kolegos mokslinių darbų specifiką: – Lietuvių literatūros istorijos sampratoje prof. Algimantas Radzevičius inicijavo savotišką perversmą. Ir ne visi plojo katučių. Jis revidavo standartinį stereotipinį požiūrį į lietuvių literatūrą. Jis kitoniškas – kaip mokslininkas turi visiškai unikalų veidą. Jis kitaip skaitė. Jis – stiprus teoretikas, metodologas. Jam svarbiausia – kultūros epochos. Prof. A. Radzevičius sakė, kad lietuvių autoriai neatitinka tų epochų. O kiti jam atitarė, kad jis, neva, griaunąs nusistovėjusią sistemą. Bet aš sveikinu požiūrių įvairovę.“
Deja, kaip buvo pastebėta renginyje, mūsų laisvoje Lietuvoje, nepriklausomo mąstymo daigai kalasi sunkiai, mat jaunimas, racionalaus proto vedamas, per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stengiasi mąstyti taip, „kaip reikia“, kad gautų gerą įvertinimą ir nesusigriautų svajonės įstoti į norimą specialybę...
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Alytiškiams atverta Gusto Jagmino tapybos darbų paroda „Vaizdas į Mėnulį“. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) ją bus galima apžiūrėti iki vasario 7 dienos, o tuomet ekspozicija, dar papildyta kitais paveikslais, bus pristatyta ir vilniečiams.
Pilnačių esu tapęs. Mėnesienų. Mėnulio šviesų. Mėnulių. Tapau dažnai prisimindamas jausmą, greičiau būseną, patyrimą peizaže. Ėjimo. Sustojimo. Pasižiūrėjimo ar trumpo žvilgsnio užmetimo. Dažnai tapau pasiilgimą.
Nieko daug nereikia, tik to miesto. Kurio?
Kur ilgai klaidžioji gatvėmis. Tai gali būti labai didelis miestas, o gali būti ir mažiukas. Gali būti gimtasis, o gali būti ir svetimas, bet prisijaukintas. Ir eini tolyn. O jeigu miestas mažiukas – suki ratais.
Ir taip eitum – nueitum. Už keturiasdešimt šešių naktų. Pavasarį sustotum, per pilnatį.
Nieko daug nereikia, tik to miesto.
Kurio?
Kur ilgai klaidžioji gatvėmis. Kur stebi žmones. Tai gali būti labai didelis miestas, o gali būti ir mažiukas. Gali būti gimtasis, o gali būti ir svetimas, bet prisijaukintas. Ir eini tolyn ten. O jeigu miestas mažiukas – suki ratais.
Iš dienoraščio, 2022 m. sausio 6 d., Daugai
Gustas J.
Gustas Jagminas (g. 1979) Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos magistro studijas. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Alytaus dailės mokykloje dėsto tapybą ir Lietuvos dailės istoriją. Šiuo metu jo gyvenimas pasiskirstęs tarp trijų vietų: Vilniaus, Alytaus ir netoliese esančio Daugų miestelio. Gustas sakosi besisemiantis įkvėpimo iš visų jų, tačiau iš kiekvienos vis savaip:
„Visos vietos veikia. Kur esu, ten ir veikia, bet inspiracijas pats turiu išsiprovokuoti – dirbdamas, rinkdamas medžiagą. Vilnius veikia daugiau kultūriškai, Alytus veikia kontrkultūriškai (su duomenkasiais, psichodarbininkais ir Redu Diržiu priešakyje), o tyro oro įkvepiu Dauguose. Tad gal Daugai inspiruoja fiziškai, jeigu galima taip pasakyti, ten tokios fizinės patirtys – buvimo peizaže, kai jautiesi jo dalimi...“
Abstrakcionisto Gusto Jagmino tapyba sėkmingai pristatyta tarptautinėse meno mugėse, menininkas yra dalyvavęs daugiau nei 30-tyje grupinių parodų. Daugumoje menininko darbų visuomet gali rasti peizažą – kaip pagrindinį ar šalutinį herojų. Pasak menotyrininko Viktoro Liutkaus, G. Jagminas suabstraktina peizažą iki spalvos, bet tuo pačiu palieka atpažįstamumo momentą. Nors tapytojo kūrinių pavadinimai skamba dekadentiškai ir užduoda romantizmo toną, bet kūriniai yra aktualūs šiuolaikiniame kontekste ir juose netrūksta ironijos.
Pristatydamas savo parodą Alytuje Gustas Jagminas sakėsi skiriąs ją Jurgio Kunčino atminimui. Paveikslų ekspoziciją „Vaizdas į mėnulį“ dailininkas pavadino taip pat kaip ir Jurgis Kunčinas savo pirmąjį apsakymų rinkinį. Gustas teigė nesantis nei Jurgio amžininkas, nei giminė ar bičiulis, o tik skaitytojas – perskaitęs visas J. Kunčino knygas, o „Tūlą“ – net kelis kartus.
Keliolika Gusto Jagmino kūrinių bibliotekos salėje (Seirijų g. 2) kabės dar ne vieną savaitę, tad alytiškiai turės puikių progų juos apžiūrėti. Maloniai kviečiame. Galimybių pasas nebūtinas.
Jūratė Čėsnaitė
Agnės Grigaliūnės nuotr.
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) galima apžiūrėti Gabrielės Venckutės paveikslų parodą „Žingsniai“.
GABRIELĖ VENCKUTĖ
Gimė 1994 metais Alytuje. Mokėsi Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje, baigė Alytaus muzikos ir dailės mokyklas. Vilniaus dailės akademijoje baigė dailės ir sieninės tapybos restauravimo studijas. Be kitų įsimintinų veiklų prisidėjo ir prie Alytaus sinagogos restauravimo.
Jaunoji menininkė mėgsta piešti, tapyti, išbandyti įvairias technikas. Kai kurie jos darbai yra iškeliavę į Ispaniją, Lenkiją, Olandiją.
Tapybos paroda bibliotekoje veiks iki sausio 31 dienos. Kviečiame apžiūrėti. Galimybių pasas neprivalomas.
