Spalvotoji vasara ir nuotykingas „Vasaros su knyga“ skaitymo iššūkis – jau čia. Šiais metais jis skelbia, kad „Knyga – vasaros desertas!“. Pandemijos akivaizdoje daugelis jau įsitikino, kad knygų skaitymas – viena turiningiausių ir labiausiai atpalaiduojančių veiklų. O jei to nepatyrėte, būtinai priimkite skaitymo iššūkį! Juolab kad šįkart akcija sulaukė svaraus rėmėjų pastiprinimo – bus įteikta 14 pagrindinių prizų, bet be prizo neliks nė vienas, įveikęs skaitymo užduotis.

„Vasaros su knyga“ skaitymo akcija – jau šeštą kartą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų bei Lietuvos aklųjų bibliotekos kartu su LR kultūros ministerija rengiama skaitymo akcija, vykstanti birželio 1–rugpjūčio 31 d., rengėjų džiaugsmui kasmet sulaukianti vis gausesnės dalyvių auditorijos. Praėjusiais metais iššūkį priėmė net 20 553 skaitytojai, buvo perskaitytos 93 035 knygos. Ši akcija yra viena iš nacionalinės Skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano priemonių.

Akcijos šūkis šįkart kviečia atrasti, kad knyga, kaip ir desertas, suteikia saldumo, naujų spalvų, atgaivina mintis ir veda į nuotykį, teigia šių metų „Vasaros su knyga“ koordinatorė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Kad skaitymas būtų skaniausias šios vasaros desertas, iššūkio dalyviams linki ir rašytojas Tomas Dirgėla, šių metų skaitymo šventės ambasadorius.

Rašytojas tvirtina, kad kiekvienas, perskaitęs bent vieną knygą, kaip pagrindą garantuotai gauna fantazijos ir žodyną, o vaikus jis kviečia įsitikinti, kad skaityti galima ir dėl malonumo. „Mokykloje ilgą laiką vasara ir knyga man atrodė visiškai nesuderinami dalykai – juk atostogos, kaip čia dabar skaitysi! Bet sykį supratęs, kad skaitymas teikia didžiulį malonumą ir skaityti galima dėl jo, ne tik dėl paraginimo iš šono, knyga man tapo nepamainomas vasaros atostogų desertas šalia ledų ir braškių“, – sako Tomas Dirgėla.

Skaityti gali visi

Priimti skaitymo iššūkį kviečiama visus – jaunimą, moksleivius, šeimas su vaikais, dirbančiuosius ir senjorus, užsienyje gyvenančius lietuvius. O ypač – kiekvieną, turintį knygų skaitymą sunkinančią negalią. Šįkart skaitymo akcijoje bus sukurta nauja rubrika „Skaitymas man iššūkis“, kur dalyvauti kviesime regos sutrikimų, disleksiją, autizmo spektro sutrikimų ar judėjimo negalią turinčius skaitytojus. Akcijos palaikymo komandoje turime virtualią biblioteką ELVIS. Ši informacinė sistema dėl ligos ar negalios negalintiems skaityti ir turintiems tai patvirtinantį dokumentą žmonėms suteikia prieigą prie įvairių garsinių knygų. 

„Pasiteiravome Lietuvos higienos instituto, kiek Lietuvoje yra žmonių, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Atsakymas pribloškė: 450 tūkstančių. Taip pat žinome, kad prie šio skaičiaus prisideda disleksiją turintys žmonės, kuriems taip pat sunku skaityti įprastą tekstą. Europos šalyse disleksiją turinčių asmenų priskaičiuojama 10–20 procentų. Daugiau negu pusė milijono negalinčių skaityti įprastai! Akivaizdu, kad artimiausioje kiekvieno iš mūsų aplinkoje yra žmogus, kuriam sunku skaityti! Gal tėvai ar seneliai, gal vaiko klasės draugas – pagelbėkime jiems susikurti skaitymo džiaugsmą, rekomenduokime garsines virtualios bibliotekos ELVIS knygas.“ 

Užduotys ir prizai 

Dalyvauti skaitymo iššūkyje paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų jus kaip iššūkio dalyvį arba registruotis savarankiškai svetainėje. 

Užduotys:

• Perskaityk detektyvinę knygą
• Perskaityk knygą, kurios pavadinimą sudaro ne mažiau kaip 4 žodžiai
• Perskaityk literatūrine premija apdovanotą knygą
• Perskaityk praėjusiame tūkstantmetyje išleistą knygą
• Perskaityk linksmą knygą.

Šiais metais skaitymo iššūkį remia ir stiprina būrys prizų steigėjų. Net 14 vertingų prizų iššūkį įveikusiems dalyviams įsteigė pagrindinis rėmėjas išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“. Jos atstovė įmonė „ALSO Lietuva“ teigia, kad išmaniosios technologijos lengvina mūsų buitį ir padeda sutaupyti nemažai laiko: „Manome, kad tas laikas gali būti praleistas prasmingai – skaitant ir taip plečiant pasaulėžiūrą. Tad kviečiame kiekvieną iš Jūsų priimti skaitymo iššūkį ir įrodyti, kad sutaupytas laikas gali būti praleistas įdomiai ir naudingai.“

Viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks įvairių konkursų, kuriuose taip pat bus galima  laimėti prizų. 

Organizatoriai: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, LR kultūros ministerija.

Pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“, pagrindinis informacinis rėmėjas – LRT.

Daugiau informacijos apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Skaitymo iššūkio koordinatorė Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje: Aurelija Sukadelskaitė, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript., tel. (8 315) 32 446.

Indrė Lukoševičienė

Lietuvoje didėja imunizuotų gyventojų skaičius ir švelninamos karantino sąlygos.

NUO BIRŽELIO 1 DIENOS ALYTAUS JURGIO KUNČINO VIEŠOJI BIBLIOTEKA SUGRĮŽTA Į ĮPRASTĄ DARBO RITMĄ.

Labiausiai lankytojų lauktas pasikeitimas – galimybė lankytis centrinėje bibliotekoje (Seirijų g. 2) įprastu laiku.

DARBO LAIKAS

Centrinė biblioteka, Seirijų g. 2, šiokiadieniais dirba 9-19 val., šeštadieniais (išskyrus liepą ir rugpjūtį) – 9-15 val.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais (išskyrus liepą ir rugpjūtį) – 9-15 val.

Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, šiokiadieniais dirba 9.30-18 val. (pietų pertrauka 13.30-14.00 val.), šeštadieniais (išskyrus vasaros mėnesius) – 9-15 val.

Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais nedirba.

Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, šiokiadieniais dirba 9-16 val., šeštadieniais nedirba.

PASLAUGOS

Teikiamos visos įprastos mokamos ir nemokamos bibliotekos paslaugos. Skaitytojai aptarnaujami kontaktiniu būdu (įleidžiami į biblioteką). Lankytojai gali ne tik skolintis knygas, stalo žaidimus, bet ir naudotis skaityklų paslaugomis – skaityti laikraščius, žurnalus, dirbti kompiuteriu, naudotis esama programine ir technine įranga e-paslaugoms, dokumentų skenavimui, kopijavimui, spausdinimui ir kt. Taip pat kviečiame domėtis parodomis, kitais nemokamais, bibliotekoje vykstančiais renginiais.

KONTAKTAI

Centrinės bibliotekos patalpos, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. (8 315) 39 523, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, tel. (8 315) 32 989, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.  

Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, tel. (8 315) 72 775, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, tel. (8 315) 34 806, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Laikykimės fizinės distancijos ir higienos, dėvėkime apsisaugojimo priemones (rekomenduojamos ir vienkartinės pirštinės). Saugokime vieni kitus!

Kūrybiškumas visais laikais gelbėjo pasaulį – papilkėjus gyvenimui, galima palaimingai panirti į tapybos gelmę ir leisti spalvoms jus „nusinešti“. Kartais sakoma, kad išmokti piešti gali beveik visi, tik reikia iš pradžių panorėti, o paskui tam skirti ir laiko, ir pastangų.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) lankytojams atverta šilta, jausminga ir labai moteriška Rimutės Šereikienės tapybos darbų paroda.

Parodos lankytojams Rimutė Šereikienė atrinko ir pateikė įvairius savo kūrybinius bandymus. Autorė žaidžia spalvomis, technikomis, nuolat mokosi, tyrinėja savo galimybes ir tuo mėgaujasi. Panyra į kūrybinį procesą visa širdimi, jaučiasi tobulėjanti kaip asmenybė ir tiki, kad jos parodoje kiekvienas darbas ras savo žiūrovą.

Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė, pristatydama autorę, pasidžiaugė, kad bibliotekos fojė po ilgų suvaržymų vėl pilna gyvybės. Šią demokratišką erdvę dar prieš karantiną jau buvo pamėgusi alytiškių bendruomenė – vieni čia demonstravo savo pomėgius ir kūrybinius bandymus, kiti mielai į juos užmesdavo akį, užsukę į biblioteką pasikeisti perskaitytų knygų.

Rimutė Šereikienė gimė 1961 Vilkaviškio raj. Būdežerių kaime. Mokėsi Alytaus 5-oje vidurinėje mokykloje (dabar – „Dainavos“ progimnazija). Vilniaus statybos technikume (dabar – Vilniaus dizaino kolegija) įgijo pramoninės civilinės statybos inžinierės profesiją.

Tapybos vingrybes gvildenusi ir iki tol, šiuo metu Rimutė Šereikienė lanko Alytaus Jaunimo centro dailės studiją suaugusiems. Yra dalyvavusi aštuoniose jungtinėse parodose, trijuose pleneruose.

Tapybos paroda bibliotekoje Rimutei Šereikienei yra pirmoji personalinė. „Pirmoji, bet ne paskutinė“, – pranašauja savo mokinei ilgą kūrybinį kelią renginyje apsilankęs jos mokytojas, Jaunimo centro dailės studijos vadovas dailininkas Vidmantas Jankauskas.

Paroda bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Vieno žmogaus atmintyje telpa palyginti nedaug žinių bei  prisiminimų. Mus visus prisimena archyvai, kuriuose saugoma kolektyvinė atmintis – gerokai platesnė, išsamesnė, paremta rašytiniais dokumentais. Praėjo jau šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvoje. 2021-ieji paskelbti Archyvų metais.

 „Pasimatuok“ žinias apie miestą

Pažymint Archyvų metus, pirmąjį vasaros mėnesį, tarp gausybės kitų mieste vykstančių renginių, miestelėnai  kviečiami „pasimatuoti“ savo žinias apie Alytų, jo istoriją, žmones.

Archyvų metams pažymėti skirti keturi protmūšiai, menantys vis kitą istorijos tarpsnį, vyks po atviru dangumi Alytaus miesto teatro prieigose, o jų nuotaiką kurs meniniai etiudai, dainos ir šokiai.

Birželio 9 d. protmūšio tema „Alytus – Žygimanto Augusto meilės dovana Barborai. Magdeburgo teisės“ XVI a. vidurys paženklintas Alytui svarbiomis datomis. 1549 m. Lietuvos didysis  kunigaikštis  Žygimantas Augustas Alytų užrašė Barborai Radvilaitei. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą – baltą rožę raudoname fone. Pastaroji data yra minima kaip Alytaus miesto gimtadienis. Alytaus miesto teatro aktorių bei šokių studijos „Aušrinė” sukurti kostiuminiai etiudai pasakos apie viduramžišką Alytų, likiminės meilės herojus – Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą, miestelėnų rūpesčius ir naudą, miestui gavus Magdeburgo teises.

Birželio 16 d. pažvelgsime, kokie buvo „Kasdieniai nutikimai tarpukario Alytuje“. Istorikės Birutė Malaškevičiūtės to paties pavadinimo knyga nukelia į tarpukario miesto gyvenimą, kur aiškiai juntama laikotarpio dvasia, sustiprinama originalios to meto spaudos kalbos, dokumentų, o kur dar tuomet nuolat Alytuje poilsiavusių Kauno damų mados, miestelėnų apkalbos ir kitos pikantiškos „kurortinės tradicijos“. Ansamblio „Miestelėnai“ ir teatro aktorių vaidybiniai etiudai sustiprins emocijas ir leis pajusti miesto tarpukario dvasią.

Birželio 21 d. protmūšis  leis sužinoti apie „Keletą pokario epizodų apie „Žaliąją” ir „Alytaus“ pušis. Daug apie tai rašė rašytojas Jurgis Kunčinas, kurio 75 gimimo jubiliejų minėsime kitąmet. Vaidybinės ištraukos apie Alytų pagal J. Kunčino apsakymus grąžins į pokarinį miestelį, kuris augo ir plėtėsi pagal tarybinius penkmečio planus, naikindamas ne tik miesto pušis, bet ir dvasines žmogaus vertybes – laisvę, tikėjimą, orumą.

Birželio 30 d. protmūšis „Laisvės paukščiai. Persitvarkymo dekados” užbaigs istorinį pasakojimą apie Alytų. Alytaus miesto teatro aktorių sukurti etiudai pagal Jurgio Kunčino, Rimo Buroko, Lino Jakštonio tekstus  - tai laisvo žmogaus deklaracija sistemai. Prisimenami istoriniai momentai – Persitvarkymo sąjūdžio Alytuje grupės kūrimasis, pirmasis mitingas, Laisvės Angelo paieškos. Aktoriams talkins trumpam atgimusi pirmoji rock‘o grupė Alytuje „Aisčiai“, muzika maištavusi prieš tuometę  sistemą.

Archyvų metams skirtus protmūšių klausimus rengia Alytaus kraštotyros muziejaus istorikai Birutė Malaškevičiūtė ir Vilmantas Dunderis, teatrinius etiudus kuria Alytaus miesto teatro aktoriai.

Taip pat alytiškiai ir miesto svečiai visą mėnesį nuo birželio 9 dienos Rotušės aikštėje galės apžiūrėti parodą „Alytus: iš praeities į ateitį“.

Burk komandą ir dalyvauk!

Įdomių susitikimų ciklas kviečia prisijungti kiekvieną, neabejingą savo miestui, jo istorijai ir dabarčiai.

Tereikia suburti 6 žmonių komandą, sugalvoti skambų pavadinimą ir registruoti ją  elektroniniu paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Registruotis galima į visus arba į kiekvieną protmūšį atskirai. Kiekvieno protmūšio komanda-nugalėtoja bus apdovanota prizu. Didysis prizas bus įteiktas visų protmūšių metu daugiausiai balų surinkusiai komandai.

Protmūšių pradžia 18 valandą.

Laikantis karantino sąlygų, komandų kiekis ribotas!

Pasaulinė informacinių paslaugų korporacija „EBSCO Publishing“ kviečia į nemokamus nuotolinius mokymus „EBSCO“ mokymų portale, į kuriuos gali užsiregistruoti bibliotekininkai, tyrėjai, studentai ir visi, besidomintys mokymais.

Mokymai vyksta anglų kalba.

Gegužės mėnesį siūlomos šios temos:

    gegužės 21 d. 11.30 val. „Get the most from limiters, expanders, filters and facets on EBSCOhost“. Mokymuose sužinosite, kaip naudoti „EBSCOhost“ paieškos filtrus, skleidiklius ir kitus aspektus. Norint dalyvauti mokymuose, reikia užpildyti registracijos formą;

    gegužės 27 d. 11.30 val. „EBSCO Databases Available Through the National License in Latvia and Lithuania“. Mokymų metu bus apžvelgiamos EBSCO duomenų bazės, prieinamos Lietuvos ir Latvijos institucijoms, įsigijusioms nacionalinę licenciją. Šiuo metu vartotojai turi prieigą prie tarptautinės disertacijų duomenų bazės „EBSCO Open Dissertations“ ir kitų mokslinių duomenų bazių, tokių kaip „Academic Search Complete“ ir „Business Source Complete“, kurios yra tarp dažniausiai pasaulyje naudojamų mokslo šaltinių. Norint dalyvauti mokymuose, reikia užpildyti registracijos formą.

Kviečiame kiekvieną mėnesį domėtis „EBSCO“ mokymų naujovėmis. Mokymai padės atrasti „EBSCO Publishing“ informacijos šaltinius – viso teksto mokslinių straipsnių duomenų bazių paketą socialinių, humanitarinių, gamtos, ekonomikos, finansų, verslo, sveikatos apsaugos, medicinos, technikos mokslo sričių tema anglų ir kitomis kalbomis.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia pasinaudoti prieiga prie „EBSCO Publishing“ duomenų bazių iš bibliotekos kompiuterių ir iš namų. Norintiems naudotis duomenų bazėmis ne bibliotekoje, suteikiami individualūs prisijungimo slaptažodžiai. Kviečiame kreiptis į Knygų, periodikos ir interneto skaityklos darbuotoją arba el. paštu Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. (laiške parašykite savo vardą, pavardę, bibliotekos vartotojo pažymėjimo numerį ir savo el. pašto adresą). Prisijungimas nuotoliniams vartotojams

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka taip pat kviečia nemokamai naudotis ir kitomis prenumeruojamomis bei laisvos prieigos duomenų bazėmis. Informacija ČIA

Parengė Jūratė Čėsnaitė

Iliustracijos šaltinis – https://more.ebsco.com

Tyrime „Bibliotekos bendruomenėms“ analizuojama, kodėl kultūros paveldo tema yra reikšminga suaugusiųjų švietime ir kaip ji gali pasitarnauti telkiant vietos bendruomenę. Nagrinėdami tyrimo medžiagą sužinosite, kokia yra kultūros paveldo samprata, koks kraštotyros vaidmuo bendruomenių gyvenime, kodėl bibliotekoms svarbu bendradarbiauti su kitomis organizacijomis. Taip pat tyrime atkreipiamas dėmesys į bibliotekų vietos istorijos (angl. local history) komunikaciją.

Be to, studijoje rasite bibliotekų darbo kraštotyros srityje praktinius pavyzdžius. Vieni iš jų – žaidimai, virtualios realybes produktai, duomenų bazės. Leidinyje išsamiai aprašomi kraštotyros veiklų įgyvendinimo etapai, o iniciatyvų pavyzdžius papildo skirtingoms visuomenės grupėms organizuojamų renginių bei paslaugų pristatymai, nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Tyrimą lietuvių kalba galite parsisiųsti čia: „Biblioteka bendruomenėms“ arba peržiūrėti puslapyje.

Tyrimą anglų kalba rasite puslapyje bendruomeniukrastotyra.lt, pasirinkę šio puslapio versiją anglų kalba: „Libraries for Communities“.

Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos inf.

Šiandien, Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena! Sveikiname visus lietuviško žodžio puoselėtojus ir skleidėjus – žurnalistus, rašytojus, spaudos, internetinių tinklaraščių darbuotojus, kalbininkus, rašytojus, skaitovus – ir ,be abejo, skaitytojus bei savo kolegas bibliotekininkus! Ši diena primena mums, kad kalbos, laisvo žodžio išsaugojimas yra kiekvieno mūsų pastangų reikalaujantis darbas.

VIKTORINA 

Lietuvių kalbos draugija kviečia dalyvauti jau ketvirtą kartą rengiamoje internetinėje viktorinoje. Joje – 25 klausimai iš kalbos, literatūros, leidybos istorijos, Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių gyvenimo. 

Atsakymai priimami visą parą – gegužės 7 d. nuo 00.00 iki 24.00 Lietuvos laiku. Atsakymams skirtas laikas neribojamas. Atsakymai priimami visą parą – gegužės 7 d. nuo 00.00 iki 24.00 Lietuvos laiku.

Viktorinos nugalėtojai bus paskelbti iki gegužės 14 d. Lietuvių kalbos draugijos feisbuko paskyroje. Pirmosios vietos laimėtojams bus išsiųstos padėkos ir Lietuvių kalbos draugijos dovanos.

Viktorinos nuoroda – ČIA.

Kultūros ministro Simono Kairio sveikinimas

Lietuva skaito

„Lietuva skaito!“ – tai visuomeninis renginys ir vienos dienos skaitymo skatinimo akcija gegužės 7 d., kai Lietuva mini Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Visą informaciją apie vykstančius renginius rasite feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/lietuvaskaito/ ir interneto svetainėje https://lietuvaskaito.lt/.

Virtuali vaikų ir paauglių literatūros savaitė

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir literatūros pažinimo programa vaikams bei paaugliams „Vaikų žemė“ organizuoja virtualią vaikų ir paauglių literatūros savaitę. Gegužės 7 dieną vyks poezijos vakaras visai šeimai. Jo pradžia – 19 valandą, transliaciją galima stebėti IBBY Lietuvos skyriaus bei Vaikų žemės „Facebook“ paskyrose.

„Lietuvių nuotykiai Europoje“ – taip skamba Alytaus apskrities miestų savivaldybių mokyklų moksleivių komiksų parodos pavadinimas.

Dirbdami individualiai ar poromis jaunieji talentai ruošėsi konkursui ir sukūrė puikius komiksus. Galime pamatyti linksmų, mąslių, netikėtų, kartais liūdnų, susimąstyti verčiančių ar filosofinių idėjų, kurias anglų ir prancūzų kalbomis pateikė progimnazijų ir gimnazijų mokiniai, naudodami tušą, flomasterius ar pieštukus.

Tai skatina mokinius domėtis anglų ir prancūzų kalbomis, šia kalba kalbančių šalių kultūra, plėsti anglų ir prancūzų kalbų teorinių žinių pritaikymą praktinėje veikloje, teigia Alytaus Piliakalnio progimnazijos anglų ir prancūzų kalbų mokytoja Loreta Blaževičienė.

Kviečiame visus apsilankyti ir kartu su komiksų veikėjais pakeliauti po Europą iki gegužės mėn. 14 d.!

Pirmojo Alytaus bibliotekos inf.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiais metais į bibliotekas įsėlino kiek tyliau nei įprastai. Dėl kultūrą suvaržiusių ribojimų, daugybė renginių vyko skaitmeniniame pasaulyje. O virtualybė, kaip žinia, ne tokia pastebima, kaip realybė, tad bibliotekų pastatuose šurmulio būta kiek mažiau. Tačiau nemažą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojų sujudimą sukėlė  baigiamasis Nacionalinės bibliotekų savaitės renginys Alytuje, kuris, kad ir kaip keistai beskambėtų, buvo netradiciškai realus. Balandžio 29 dieną bibliotekos lankytojams buvo pasiūlytas širdžiai mielas knygos pristatymas – kraštiečio mokytojo, originalios asmenybės Nikodemo Krukonio atminimo vakaras.

Prieš pusmetį knygų lentynose pasirodęs ryškaus dizaino ir savito turinio leidinys „Kriūkas (retrofuturistinis mokytojo portretas ir metodiniai patarimai tiems, kas mokosi ne tik matematikos)“ iš karto sudomino alytiškius. Knygos anotacijoje rašoma, kad Nikodemas Krukonis (1936-2001), kurį mokiniai pravardžiavo Kriūku, buvo bene ryškiausias visų laikų Alytaus matematikos mokytojas. Mokyklos vadovai jo nemėgo, bet mokiniai dievino tikrąja to žodžio prasme.

Leidinio sudarytojai, du Nikodemo Krukonio mokiniai – Deimantė Purtokienė ir Redas Diržys – į renginį bibliotekoje susirinkusiai publikai pristatė iššūkius ir netikėtumus, su kuriais susidūrė viliodami knygos turinį iš mokytojo amžininkų, mokinių.

Mokytojo N. Krukonio mokymo stilius ir požiūris į ugdymą buvo netipiškas jo laikmečiui ir vargu ar būtų įprastas šiems laikams. Tad knygoje galima įžvelgti savotišką paradoksą – jos turinyje sugulę kelių dešimtmečių senumo prisiminimai apie mokytoją N. Krukonį iš tiesų skamba tarsi iš ateities. Retrofuturistinį mokytojo portretą knygoje apibrėžia daugiau nei septyniasdešimties esamų ir buvusių alytiškių pamintijimai apie unikalų Mokytoją.

Vienas knygos sudarytojų – Redas Diržys, sakosi įžvelgiąs dvejopą knygos prasmę. Leidinys turėtų dominti ir tuos, kurie su mokytoju N. Krukoniu susidūrė tiesiogiai, ir tuos, kuriuos domina menas mokyti ir menas gyventi.

„Reakcija ateina daugiausia iš žmonių, kurie nebuvo jo mokiniai. Jie skaito ją, kaip knygą, kuri juos užveda“, – teigia R. Diržys.

Antroji sudarytojų tandemo narė ir knygos iniciatorė Deimantė Purtokienė taip apibūdina minties apie leidinį užuomazgas:

„Nikodemas Krukonis buvo išskirtinė asmenybė. Aš tą supratau, turbūt, paskutiniais mėnesiais mokykloje. Vėliau jeigu gyvenime kažką atrasdavau (žinot, būna kartais – kažkas ima ir spragteli galvoj), aš visą laiką prisimindavau Krukonį. Ir tada pagalvodavau, kad jau jis mums buvo tai sakęs, jau buvo tai kažkokiu būdu parodęs. Ir kaupėsi, kaupėsi tokie vat nutikimai... Ir tada pagalvojau: „Tai palaukit. Aš tai žinau, Redas žino, gal dar žino kažkiek žmonių. Ir viskas išnyks. Tas visas „krukoniškumas“, jo savitumas tokio žmogaus – jisai išnyks, gi jo neliks. Ir tada sugalvojau pradėti rinkti medžiagą.“

Iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjęs į Purtokienės ketinimą išleisti knygą, o vėliau prie idėjos nuoširdžiai prisidėjęs R. Diržys savo dvejones aiškina taip:

„Kadangi pats dirbu daug metų mokytoju, tai knygos apie mokytojus yra tai, kas mane mažiausiai traukia, galbūt, gyvenime skaityti. O ypač baisu, kad galima sugadinti viską. Ypač apie tuos žmones, kuriuos labai gerbi. Nenorėjau tokiu žmogum būti pats.“

Daugybę medžiagos knygai surinkusi ir sutvarkiusi Deimantė Purtokienė pripažįsta, kad ši veikla nusidriekė net per 15-kos metų laikotarpį, o darbas patiko ir įtraukė. Knygą išleido Alytaus dailės mokykla kartu su leidykla „Kitos knygos“.

„Šiandien, be abejo, daug kas, ką darė Krukonis tais laikais, jeigu jis darytų šiais laikais (aš tai permąstau daug kartų, kaip mokyklos vadovas), tai su šiandieniniais reikalavimais, matomai, jam būtų daug problemų. Ir aš tai sakau ne galvodamas apie jį, kaip asmenį, bet apie švietimo sistemą. Aš manau, kad švietimo sistema šiandien yra labai nesveika. (...) Šią knygą galėtų skaityti žmonės, kurie, nežino Alytaus, nežino šito žmogaus, bet kažkas yra užkabinama tai, ką mes šiandien, galbūt, prarandam, ko mums šiandien labai trūksta“, – teigia R. Diržys.

Mokytojas N. Krukonis per 20 mokytojavimo metų yra parašęs tik 10 dvejetų. Šis unikalus mokytojas tai pavyzdys, kaip žmogus sugeba būti ištikimas sau pačiam. Visais laikais tai padaryti buvo ir yra ne taip jau paprasta.

Saviironiškas mokytojas Nikodemas Krukonis mėgęs sakyti: „Neišsipildė mano svajonė netrukdyti mokiniui mokytis ir neradau gyvenime formulės, kaip nustatyti, kuriame gale vidurys.“ O juk iš tiesų, visi ieškome teisingiausios tiesos visą gyvenimą, iš kurio galiausiai išeiname taip ir nesužinoję, kuriame gale vidurys...

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Apie knygos sudarytojus:

Deimantė Purtokienė – Nikodemo Krukonio mokinė, odontologė, keturių vaikų mama, UAB „Gydytojų Purtokų klinika“ direktorė. 1982–1985 m. mokėsi Alytaus 5-oje vidurinėje mokykloje, matematinėje klasėje. 2005–2020 m. rinko medžiagą apie mokytoją Nikodemą Krukonį, kalbėjosi su jo mokiniais, kolegomis – šios medžiagos pagrindu ir buvo sudaryta ši knyga.

Redas Diržys – Nikodemo Krukonio mokinys, dailininkas (nuo 2009 m. viešai atsisakęs menininko statuso ir save įvardijantis psichodarbininku), mokytojas, Alytaus dailės mokyklos direktorius. 1974–1985 m. mokėsi Alytaus 5-oje vidurinėje mokykloje ir baigė jos matematinę klasę. Neoficialiais duomenimis buvo laikomas Alytaus matematikos viltimi, kuri, deja, neišsipildė...

Kasmet balandžio pabaigoje vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metuose visoms šalies bibliotekoms. Šiųmetė, 21-oji, savaitė prisistato šūkiu „Nauja realybė – naujos formos“ ir atliepia į laikmečio aktualijas. Jau daugiau kaip metus gyvename naujoje realybėje, nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai, tad ir savaitės iniciatyvos vyks daugiausia nuotoliniu būdu.

Balandžio 23–29 d., Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, bibliotekos, įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas, siūlys bendruomenei aktualius, įdomius ir įtraukiančius renginius. Bibliotekos kvies į literatūrinius susitikimus ir knygų pristatymus, paskaitas ir edukacijas, kūrybines dirbtuves, parodas, diskusijas, savo lankytojus pasitiks staigmenomis ir siūlys dalyvauti įvairiose akcijose. Dauguma savaitės veiklų, žinoma, vyks virtualiai.

Pasak Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės organizatorės, Lietuvos bibliotekininkų draugijos, pirmininkės Jolitos Steponaitienės, net ir naujos realybės sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Pandemijos metu jos greitai persiorientavo, atrado naujas veiklos formas ir nuolat ieško būdų, kaip gerinti savo paslaugas, vykdyti tradicines ir naujas iniciatyvas, prisitaikant prie skaitytojų poreikių. Ši Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė bus jau antroji organizuojama virtualiai. Jos tema „Nauja realybė – naujos formos“ kilo natūraliai, atliepiant į pandemijos diktuojamą šiandieninę realybę ir kasdienio gyvenimo aktualijas.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė prasidės 23 d. 10 val. šventiniu atidarymo renginiu, kuriame bibliotekinę bendruomenę sveikins LR Kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Virtualaus renginio metu, galėsime stebėti Geriausių metų bibliotekininkų apdovanojimus bei pasidžiaugti bibliotekų veiklomis pritaikius naujas formas.

Bibliotekų lankytojai visoje Lietuvoje kviečiami pasidomėti, ką organizuoja bibliotekos ir aktyviai įsitraukti į siūlomas veiklas. Juk virtualiems renginiams atstumai neegzistuoja – galima dalyvauti bet kurios, net ir labiausiai nutolusios, bibliotekos renginiuose ir pajusti dar glaudesnę bendrystę.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka pristato renginį mažiesiems – virtualią vaikų kūrybinių darbų parodą „Mano svajonių biblioteka“. Piešinių, rašinių ar kita technika atliktų darbelių laukiama iki balandžio 22 d. Siųsti adresu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.. Darbai bus talpinami Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus feisbuko puslapyje. Kontaktas informacijai – Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. (8 315) 39 523.

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka taip pat organizuoja minties miklumo konkursą visų amžiaus grupių kūrybiškiems žmonėms „Įsimylėjau TAVE iš pirmo žvilgsnio“. Kviečiame bet kokia forma parašyti, už ką mylite mūsų biblioteką. Kūrybinius akibrokštus siųsti adresu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. iki balandžio 28 d. Originaliausių komplimentų dėlionė bus paskelbta balandžio 29 d. Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos feisbuko puslapyje, o burtų keliu išrinktiems autoriams įteikti bibliotekos suvenyrai. Kontaktas informacijai – Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 73 124.

Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vainikuos knygos „Kriūkas. Retrofuturistinis mokytojo portretas ir metodiniai patarimai tiems, kas mokosi ne tik matematikos“ (sudarė Deimantė Purtokienė ir Redas Diržys) pristatymo renginys, kuris vyks balandžio 29 d. 17 val. Renginio dalyvių skaičius salėje bus ribojamas, tad kviečiame iš anksto rezervuoti vietas tel. Nr. (8 315) 32 446. Be rezervacijos lankytojai bus įleidžiami tuo atveju, jeigu bus laisvų vietų. Kontaktas informacijai – Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446.

Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę organizuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija. Globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Rėmėjas – UAB „Asseco Lietuva“. Patronažą suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Daugiau informacijos apie Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę galima rasti Lietuvos bibliotekininkų draugijos interneto svetainėje www.lbd.lt.

Jūratė Čėsnaitė

ALYTAUS JURGIO KUNČINO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS LANKYTOJO ATMINTINĖ KARANTINO LAIKOTARPIU

Darbo tvarka nurodoma sprendime „Dėl bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų darbo organizavimo būtinųjų sąlygų“

SKAITYTOJO ASMENS DUOMENŲ ATNAUJINIMAS 2021 METAIS

Skaitytojai, 2021 metais pirmą kartą atėję į biblioteką, bus perregistruojami įprasta tvarka. Prašome turėti skaitytojo pažymėjimą (magnetinę kortelę). Yra galimybė atnaujinti asmens duomenis ir telefonu (jus aptarnaujančių bibliotekų kontaktai pateikiami toliau).

KNYGŲ SKOLINIMO PASLAUGA

Skaitytojai aptarnaujami kontaktiniu būdu (įleidžiami į biblioteką), tačiau ribojamas jų skaičius. Tam, kad nesusidarytų laukiančiųjų įeiti eilės, prašome pagal galimybes užsisakyti knygas iš anksto (telefonu arba internetu iš elektroninio LIBIS katalogo NUORODA) arba atėjus pasistengti knygas išsirinkti per 15 minučių. Dėkojame už supratingumą.
Knygas prašome grąžinti į specialias grąžinimo dėžes, iš kur jos bus perkeltos karantinuoti ir tik po to sugrįš į fondus. Todėl gali būti, kad sugrąžintas į biblioteką knygas jūs kurį laiką matysite elektroninėje skaitytojo paskyroje. Tam, kad galėtumėte be kliūčių pasiimti naujų knygų – knygų limitas padidintas iki 10-ties. Prašome nekreipti dėmesio į automatiškai sistemos siunčiamus elektroninius laiškus, raginančius grąžinti knygas. Delspinigių jokiais atvejais iš jūsų nebus reikalaujama.

KITOS PASLAUGOS

Lankytojai gali naudotis skaityklų paslaugomis – skaityti laikraščius, žurnalus, dirbti kompiuteriu, naudotis esama programine ir technine įranga dokumentų skenavimui, kopijavimui, spausdinimui ir kt. Lankytojų skaičius ribojamas, todėl rekomenduojama užsisakyti vietą skaitykloje iš anksto telefonu. Lankytojui skiriamas laiko limitas – iki 1 val.
Į Jaunimo erdvę (Seirijų g. 2) lankytojai neįleidžiami.

DARBO LAIKAS

Centrinė biblioteka, Seirijų g. 2, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais – 9-15 val.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais – 9-15 val.
Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, šiokiadieniais dirba 9.30-18 val. (pietų pertrauka 13.30-14.00 val.), šeštadieniais (išskyrus vasaros mėnesius) – 9-15 val.
Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, šiokiadieniais dirba 10-18 val., šeštadieniais nedirba.
Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, šiokiadieniais dirba 9-16 val., šeštadieniais nedirba.

KONTAKTAI

Centrinės bibliotekos patalpos, Seirijų g. 2, tel. (8 315) 32 446, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. (8 315) 39 523, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.
Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, tel. (8 315) 32 989, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.   
Pirmojo Alytaus biblioteka, Jiezno g. 2, tel. (8 315) 72 775, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.
Dainavos biblioteka, Vilties g. 34, tel. (8 315) 34 806, el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

KARANTINO SĄLYGOS

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka paslaugas teikia karantino sąlygomis. Aptarnaujami tik tie lankytojai, kurie laikosi fizinės distancijos ir higienos, dėvi apsisaugojimo priemones (rekomenduojamos ir vienkartinės pirštinės). Į biblioteką galima užeiti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius.

Saugokime vieni kitus!

Vidzgirio bibliotekos virtualioje erdvėje vyko susitikimas su knygų autore, vertėja, Alytaus kolegijos dėstytoja Irena Buivydaite. Renginio moderatorė Rasa Armanavičienė pokalbio pradžioje visus  prisijungusiuosius pasveikino su Kultūros diena. Pristatant rašytojos Irenos Buivydaitės kūrybą, paminėta, kad bibliotekoje visos šios rašytojos knygos yra labai skaitomos ir išties nedulka knygų lentynose.

Rašytoja, kalbėdama apie  naujausią savo kūrinį „Mėnesiena ir tu“, neabejojo, kad jis bus toks pat populiarus kaip ir ankstesnieji romanai. Virtualaus susitikimo metu rašytojai buvo užduota nemažai klausimų. Dauguma jų buvo apie autorės kūrybą: kaip gimsta knygos idėja, koks skaitomos knygos receptas, kada geriausiai rašosi – ryte ar vakare, knygų herojai tikri ar išgalvoti...

Susitikimo dalyviai pastebėjo, kad rašytoja yra labai nuoširdi, komunikabili. Gausus būrys transliacijos stebėtojų dėkojo už sukurtą šiltą ir jaukią atmosferą.

Vidzgirio bibliotekos inf.

Prieš savaitę visame mieste atsiradusių užrašų „TUS“ paslaptis įminta – šiandien jie pasipildė „ALY“ dalimi. Tokia išskirtine komunikacijos kampanija pristatomas „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus“ projektas su šūkiu „Alytus sujungia“.

Čia gal koks TUS’as?

Ne vienas alytiškis miesto gatvėse ar internetinėje erdvėje pastebėjo prieš savaitę paplitusį paslaptingą užrašą „TUS“. Simboliška, kad būtent Kultūros dieną, balandžio 15-ąją, „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ (ALKS) komanda atskleidė šią mįslę – šalia „TUS“ atsirado „ALY“ – tokiu būdu pristatydama projekto idėją, vizualinį identitetą bei atskleisdama, ką kiekvienam kultūros dalyviui dovanos šis svarbus miestui įvykis. 

„Buvo įdomu stebėti alytiškių reakcijas, spėjimus, ką reiškia mieste bei socialiniuose tinkluose paplitę vizualai su užrašu „TUS“. Žmonėms kilo įvairiausių asociacijų, kaip pavyzdžiui, tai – būsimus TUS’us mieste žyminčios vietos arba – Tu Už Skiepus. To mes ir siekėme – atkreipti dėmesį, kelti klausimus, sužadinti smalsumą ir po savaitės, it galinga jėga, garsiai pranešti – Alytus sujungia!“, – apie neįprastą ir išskirtinę komunikacijos kampaniją pasakoja Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė. 

Kodėl Alytus sujungia? 

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, 2022-ųjų Lietuvos kultūros sostinės simboliu pasirinkti tiltai. „Alytus 2022“ vizualinio identiteto pagalba tiltai susijungia ne fiziškai. Dvi atskiros identiteto dalys – ALY ir TUS – išryškina erdvėlaikio skirtumus, jų kuriama reikšmė įprasmina tiltų jungiamąją funkciją. 

ALY dalis identitete simbolizuoja praeitį ir yra skirta rašytinei informacijai, tuo tarpu TUS dalis simbolizuoja ateitį ir yra skirta vaizdinei informacijai. Vizualinį identitetą sukūrę dizaineriai Jonas Liugaila ir Rūta Ivaškevičiūtė pabrėžia – svarbiausias veiksnys identitete yra žmogus, kuris sujungia tekstus ir vaizdus, praeitį ir ateitį, kairę ir dešinę ir iš to gaunama apibendrinanti esmė. 

Žmogus – visų kultūrinių tiltų pagrindas

ALKS komanda pristato ir projekto ambasadorius – kuriančius, Alytų ir jo kultūrą mylinčius bei ja gyvenančius žmones, kurie palaiko bei skleidžia „Alytus 2022“ idėją savo bendruomenėse. Projekto kuratoriai džiaugiasi ir dėkoja šiuo metu jau net šešiolikai ambasadorių, drauge siekiančių nutiesti kultūrinius tiltus pas KIEKVIENĄ. 
„Nesvarbu, kur esi, kada aplankei šį miestą, tačiau didžio alytiškio širdyje plaka – „Myliu Alytų“. Būkime pasveikinti, jog 2022-iais Alytus paskelbtas Lietuvos kultūros sostine – didžiuokimės, skelbkime ir kvieskime visus!“, – sako viena iš „Alytus 2022“ ambasadorių, choreografė Lilija Bernatavičienė.

Anot ALKS ambasadoriaus, verslininko, vieno iš 15min įkūrėjų Tomo Balžeko, kultūra yra centrinė visuomenės ašis. Aplink ją sukasi visa kita. Ir valstybės, ir savivaldybės lygmeniu, kultūra turėtų būti statoma priešakyje ir vesti mūsų bendruomenes darnaus gyvenimo keliu: „Be kultūros sureikšminimo, mes esame tik primityvios būtybės, kurios egzistuoja. Kviečiu visus rinktis kultūrą išaukštinti, kad gyventume aukštai pakeltais sparnais ir galvomis, kuriose dominuoja šviesios mintys“.

Padėk kurti tiltus

„Alytus 2022“ organizatoriai kviečia prisidėti KIEKVIENĄ ir kurti tiltus drauge – tapti projekto rėmėjais, savanoriais bei siūlyti savo idėjas. Tai galite padaryti apsilankę www.alytus2022.lt, kur taip pat rasite visą informaciją apie projektą, jo platformas bei kitas „Alytus 2022“ įdomybes ir staigmenas. Jausti kuo pulsuoja ALKS galite ir sekdami naujienas Facebook puslapyje „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ bei Instagram paskyroje „Alytus 2022“.

Belaukiant kol Alytus pasipuoš Lietuvos kultūros sostinės karūna, o ir vėliau – ją garbingai užsidėjus 2022-aisiais, socialiniuose tinkluose kviečiame naudoti grotažymes #ALKS2022 #Alytus2022 #AlytusSujungia bei atsinaujinti savo Facebook puslapį specialiai ALKS sukurtu rėmeliu ar viršelio nuotrauka. Viršelio nuotrauką (cover) rasite Facebook puslapyje „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“. 

Ką TAU dovanos ALKS? 

2022-aisiais, o ir jų belaukiant, Alytuje vyks daugybė įdomių renginių – parodos, kūrybinės dirbtuvės, ekskursai, interaktyvūs edukaciniai kino renginiai, kūrybinės stovyklos, dviračių žygiai, koncertai, festivaliai ir kt. ALKS pakvies keliauti septyniais tiltais – Atminties, Miegančiais, (Ne)pastatytais, Atvirais, Gelžbetonio tiltais su sparnais, Žaliaisiais bei Kylančiais. 

Pavyzdžiui, Žalieji tiltai „prakalbins“ Jaunimo parko skulptūras ir miesto fontanus. Kylantys tiltai nuves parkūro festivalin. Atminties tiltai – į „Dzūko genomo paieškas", kurios apjungs grikių šventę, įvairius leidinius, parodas, konferenciją. Keliaujant Miegančiais tiltais susidursite su „De-cent-rali-zavi-mu“ –  į „miegamuosius“ rajonus persikels (ne)tradiciniai kultūros renginiai. 

Gelžbetonio tiltai su sparnais dovanos kultūringą kulinarinį vyksmą 7-iose Alytaus bendruomenėse „Pirmas blynas“, kur maistas kūnui susijungs su maistu „dūšiai“. Atviri tiltai – sentimentus sukeliančius muzikos koncertus, mylimose miesto erdvėse. Keliaudami (Ne)pastatytais tiltais ieškosime miesto identiteto, sieksime, jog šis rastų kelią į jūsų širdį ir būtų įtvirtintas. Ir visa tai – tik nedidelė įdomios, įvairiapusės „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus“ programos dalis. 

Smalsu sužinoti daugiau? Užsukite www.alytus2022.lt, sekite Facebook puslapį „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ bei Instagram paskyrą „Alytus 2022“. Kviečiame drąsiai pasinerti į šį kultūrinį sūkurį ir nieko nepraleisti – bus tikrai įdomu. 

Balandžio 15-oji – Tarptautinė kultūros diena. Ir vėl ją švęsime neįprastai – neturėsime galimybės smagiai ir šurmulingai susiburti. Tačiau išeitį padės surasti truputėlis šiuolaikinių technologijų ir visa galybė laisvai skriejančios vaizduotės. Taip kūrybiškai ir vėl įprasminsime bendrystę.

Perfrazuodami žinomą posakį sakytume, kad „savoje terpėje pranašu nebūsi“, tačiau kultūrininkams šiukštu nevalia pasiduoti jokiam slogučiui, tad knieti kitą populiarią frazę ir vėl persakyti savaip: „nebeužtvenksi kultūros bėgimo“...

Su Kultūros diena, mielieji! Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kolektyvas sveikina ištikimus savo skaitytojus bei lankytojus, o kartu ir visą kultūros bendruomenę. Gera jaustis pasaulinio kultūrinio sambrūzdžio dalimi!

2022 metais, kaip žinia, Alytus taps Lietuvos kultūros sostine, o visa kultūros bendruomenė kurs tiltus, simboliškai sujungsiančius praeitį su ateitimi. Balandžio 15 dieną 11 valandą Alytaus kultūros bendruomenė susijungs į bendrą vyksmą nuo miesto tiltų ir tiltelių. Tiesioginę šio improvizuoto teletilto transliaciją realiu laiku kviečiame stebėti portale alytausgidas.lt. Paminėkime Kultūros dieną kartu!

ĮVYKIO NUORODA

Tiltelis pagal Jurgį Kunčiną – kultūrinis vyksmas 2018 metais

Jūratė Čėsnaitė

Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato mobiliąją programėlę „Saugesnis internetas”. Nauja edukacinė priemonė skirta mokytis ir stiprinti žinias apie asmens duomenų apsaugą, bendravimą su internetiniais draugais, atsakingą informacijos skelbimą ir kitus svarbius saugaus elgesio internete aspektus. Daugumai išmaniųjų įrenginių vartotojų ryšio priemonės yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, todėl tikimasi, jog nauja edukacinė forma padės pasiekti įvairaus amžiaus gyventojus bei sužadinti jų smalsumą.

Mobilioji programėlė „Saugesnis internete“ – tai išmaniems įrenginiams skirtas produktas, kuris leidžia lengvai ir greitai pasiekti ar perduoti informaciją apie saugų elgesį internete. Programėlė sukurta naudoti išmaniuosiuose telefonuose ir planšetėse.

Programėlėje galima susipažinti su penkiomis aktualiomis saugesnio interneto temomis, kiekvienai temai pateikiama informacinė medžiaga, praktinės užduotys bei įvairūs žinių pasitikrinimo būdai.

Programėlės temos:

asmens duomenų apsauga;

atsakingas informacijos skelbimas;

saugūs slaptažodžiai;

bendravimas su internetiniais draugais;

žalingas interneto turinys.

Kaip tyrinėti saugesnį elgesį internete galite pasirinktis patys – skaityti mokomąją medžiagą arba iškart pradėti nuo užduočių sprendimo. Kiekviena tema jų turi net po keletą.  

Teisingi atsakymai ir komentarai išryškinami garsiniais ir vaizdiniais efektais. Sprendžiant užduotis galite matyti perskaitytas temas ir atliktas užduotis. O jei norisi, galite panaikinti pasiektus rezultatus ir pradėti viską nuo pradžių.

Atlikus užduotis gaunami taškai ir virtualūs apdovanojimai – meškiukai. Savo rezultatais galima dalintis socialiniuose tinkluose, todėl šią mobiliąją programėlę itin patogu integruoti kuriant įvairias edukacines veiklas.

Nemokamą programėlę galima parsiųsti:

Google Play parduotuvėje http://bit.ly/SaugesnisGP

Apple Store parduotuvėje: http://bit.ly/SaugesnisAA

O KIEK DRAUGIŠKO INTERNETO MEŠKIUKŲ SURINKSI TU?

COVID-19 pandemija aiškiai parodė skaitmeninių technologijų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau. Ekspertai pastebi, kad neretai iš naudingo įrankio internetas ir technologijos pavirsta į dar vieną problemų šaltinį, ir vis garsiau prabyla apie probleminį interneto naudojimą.

Skaitmeninės etikos centro vadovės Rasos Jauniškienės teigimu, probleminį interneto naudojimą tyrinėja viso pasaulio mokslininkai, yra susibūręs ir mokslininkus vienijantis Europos probleminio interneto naudojimo tinklas. Tačiau ekspertai vieni nieko nepakeis, jei interneto naudotojai patys nebus sąmoningi ir atsakingi.

„Kiekvieno žmogaus delne internetas atsirado kartu su išmaniaisiais telefonais. Anksčiau norint prisijungti prie interneto reikėdavo ieškoti vietos su kompiuteriu bei interneto prieiga, o šiandien internete mes esame visur: viešojo transporto stotelėje, lifte, laukdami eilėje parduotuvėje. Iš to kyla situacijos, kai nebevaldome internete praleidžiamo laiko ir įsitraukiame taip stipriai, kad gali kilti neigiamų pasekmių, apie kurias žinoti ir kalbėtis būtina – ne tam, kad išsigąstume technologijų, o tam, kad galėtume nekenkdami sau naudotis jų teikiamomis galimybėmis“, – sako R. Jauniškienė.

Problemą sukuria besaikis naršymas

Pašnekovės teigimu, problema yra ne pačios technologijos, o tai, kad jomis be saiko naudodamiesi žmonės nebepalieka laiko tam, kas iš tiesų užtikrina gerą savijautą – gyvam bendravimui, miegui, sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, mėgstamiems užsiėmimams.

„Veiklos, kurios siejamos su probleminiu interneto naudojimu, yra betikslis naršymas internete ar socialiniuose tinkluose, žaidimai, lošimai, nuolatinis lankymasis elektroninėse parduotuvėse ir apsipirkinėjimas, kiberchondrija, kai internete ieškoma ligų aprašymų ir jie prisitaikomi sau. Veiklų spektras platus, tačiau probleminėmis jos tampa tuomet, kai ima trukdyti žmogaus asmeniniam ar profesiniam gyvenimui, santykiams“, – vardija R. Jauniškienė.

Sąmoningumo skaitmeninėje erdvėje tėvus, vaikus bei pedagogus mokančio centro vadovė sako, kad po kiekvienų mokymų dalyviai kviečiami pasidalinti savo įspūdžiais ir atsakyti į apklausos klausimus, pvz.: kaip dažnai jie jaučiasi perdozavę interneto. Apibendrinti atsakymai rodo, jog kas antras vyresnių klasių moksleivis perdozavęs interneto jaučiasi dažniau, nei kartą per savaitę, o kas penktas taip jaučiasi kasdien.

Padiskutuoti apie tai, ką daryti, kad technologijos padėtų tobulėti, teiktų naudą ir malonumą, o netaptų neigiamų padarinių žmogaus savijautai ar socialiniam gyvenimui priežastimi, ekspertai kvies „Skaitmeninės savaitės 2021“ renginiuose, vyksiančiuose kovo 22-28 dienomis.

„Technologijos nuolat tobulėja, todėl svarbu ne tik mokėti jomis naudotis, bet ir nuolat mokytis jas pažinti. Tai nenutrūkstamas procesas, padėsiantis nepasiklysti skaitmeniniame pasaulyje, jaustis jame tvirtai ir saugiai, naudotis technologijomis atsakingai ir sąmoningai. Todėl „Skaitmeninės savaitės 2021“ tema yra skaitmeninių įgūdžių ugdymas mokantis visą gyvenimą“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ akcijos „Skaitmeninė savaitė 2021“ veiklų vadovė Ginta Liberytė.

R. Jauniškienė antrina, kad nesimokyti to, kas susiję su skaitmeniniu pasauliu, tiesiog neįmanoma – tą būtina daryti nuolat, visą gyvenimą. Daugybė gyvenimo sričių ir paslaugų yra persikėlusios į elektroninę erdvę, tad neturint skaitmeninių įgūdžių visavertis jauno, ar vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas.

Kūryba ir bendravimas priklausomybės neskatina

COVID-19 pandemija aiškiai parodė skaitmeninių technologijų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau. Ekspertai pastebi, kad neretai iš naudingo įrankio internetas ir technologijos pavirsta į dar vieną problemų šaltinį, ir vis garsiau prabyla apie probleminį interneto naudojimą.

Skaitmeninės etikos centro vadovė sako, kad kiekvienas žmogus gali įvertinti, ar internetu ir technologijomis naudojasi problemiškai, ar ne.

Pirmiausia – atsakyti sau į klausimą, kuo internete užsiimama dažniausiai. Su probleminiu naudojimu siejamos laisvalaikio ir pramogavimo veiklos internete. Mokymasis, kūryba, bendravimas programėlių pagalba su artimaisiais tokio poveikio neturi.

Antras aspektas – gebėjimas kontroliuoti internete leidžiamą laiką. Rizikos nėra, jei žmogus pramogauja ir naršo internete, tačiau jam pakanka laiko ir miegui, bendravimui, pabuvimui su šeima, pareigoms atlikti, pasimokyti, užsiimti mėgstamais hobiais.

„Rimti perspėjamieji signalai – kai veikloms skaitmeninėje erdvėje skiriama daugiau laiko, nei planuota skirti, joms suteikiamas prioritetas prieš kitus užsiėmimus ir nepaisoma galimų neigiamų pasekmių, pvz., griūvančių santykių, besikaupiančių problemų darbe ar moksluose“, – sako ji.

Naudingus įrankius siūlo pačios technologijos

Pasak pašnekovės, dažnai žmonės yra pakankamai sąmoningi, kad pripažintų problemą, tačiau imtis priemonių situacijai keisti pritrūksta motyvacijos ar žinių. „Socialiniuose tinkluose kuriasi „nenaršymo“ grupės, kurių nariai dalinasi patirtimis probleminio interneto naudojimo klausimais. Yra pasakojančių, kad rūkyti mesti jiems buvo lengviau, nei mesti naršyti. Todėl geriau į tokią padėtį nepakliūti, o žinojimas gali apsaugoti ir padėti sąmoningai naudotis technologijomis“, – tikina R. Jauniškienė.

Jaučiantiems, kad internete praleidžia pernelyg daug laiko, ekspertė pataria pirmiausia pradėti stebėti, kiek gi jo iš tikrųjų yra skiriama ir kokioms veiklos. Tai padaryti leidžia tos pačios technologijos. Išmaniuosiuose telefonuose dažnai jau būna įdiegtos ekrano laiką programėlėse matuojančios funkcijos, be to, galima patiems instaliuoti nemokamas programėles, pvz., „Checky“, „Your Hour“, „Forest: Stay focused“, rodančias, kiek kartų per dieną telefonas paimamas į rankas, kiek valandų kokioje programoje praleidžiama. R. Jauniškienė sako, kad pradėję stebėti internete praleidžiamą laiką, žmonės nustemba pamatę, kur ir kokiais kiekiais tas laikas dingsta arba kiek kartų per dieną siekia išmaniojo telefono.

„Kontroliuoti galime tai, ką žinome, taigi kai žinome, kiek laiko praleidžiame prie ekrano, galime nuspręsti, kiek jo praleisti norėtume. Pagalbą ir vėl siūlo technologijos – gausybė programėlių leidžia nustatyti laiko apribojimus. Kertine riba siūlau laikyti 2 valandas. Nagrinėjant JAV mokslininkų, vadovaujamų San Diego universiteto psichologės J. Twenge, tyrimą, kuriame dalyvavo virš 40 tūkstančių 2-17 metų vaikų ir paauglių, galima stebėti, jog praleidžiant internete dvi valandas ir daugiau ne tik didėja abejingumas aplinkai, mažėja smalsumas, bet ir su ilgėjančiu laiku prie ekrano auga prislėgtumo jausmas. Nemažai pasaulyje atliktų tyrimų mini sąsajas tarp ilgesnio laiko internete ir didesnės depresijos, miego ar nerimo sutrikimų rizikos“, – pasakoja ji.

Vertinga patirtimi pašnekovė vadina skaitmeninę detoksikaciją, kai nusprendžiama kuriam laikui atsisakyti interneto ar socialinių tinklų, ir patirti, kaip keičiasi gyvenimas negalint jais naudotis.

Iš arčiau susipažinti su technologijų nauda bei skaitmeninėmis galimybėmis gyventojus kviečia kasmet visoje Europoje organizuojama skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcija „Skaitmeninė savaitė“ (angl. ALL DIGITAL Week). „Skaitmeninės savaitės 2021“ veiklas kovo 22-28 d. kviečiama stebėti kasdien 11 val. prisijungus prie tiesioginių transliacijų internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) veikia Danutės Kurkulionienės-Raistinės tapybos paroda „Gamtos kuždesiai“.

Jautriai įsiklausanti į gimtojo krašto miškų ir vandenų šnabždesius parodos autorė taip atvirauja apie savo prigimtį ir polinkį tapybai:

„Esu labai ščyra dzūkė. Gimiau ir užaugau Alytaus rajone, Doškonių kaime. Vėliau gyvenau Vilniuje. Dabar mano užuovėja, nors ir be tėvelių, vėl tapo gimtieji namai. Ši tapybos paroda man tik trečia, nors tapau ir rašau nuo vaikystės. Pirmoji paroda buvo Vilniuje, galerijoje „Verdenė“, o antroji – Daugų bibliotekoje. Lengviau būtų šią parodą apibūdinti eilėmis iš mano poezijos knygos „Vijokliai“:

Tapyba

Mano tėvų prigimtis mokėjo žuvų kalbą

Ir gebėjo užkalbėti vandenį,

Todėl tylėti eidavo į miškus

Kur mintys sulapodavo ant miegančių

Po ledynmečiais medžių

Ir medžiai žinojo kokiomis spalvomis

Ištekės ežerų akvarelės...

Suledėjusiose ežerų drumzlėse vis dar ieškau

Spalvos

Kad sušilčiau...“

Danutė Kurkulionienė-Raistinė kūrybiškai sieja tapybą ir poeziją. Ji sakosi esanti subtiliai valdoma abiejų šių meno „stichijų“:

„Tapyba ir poezija man žodžiais nenusakomi perlai, puošiantys žmogaus kasdienybę, o tai ką aš darau pati – saviraiška, gyvenimo prasmės paieškos. Kartais išgirstu kaip kažkur sielos gelmėje beldžiasi mintis, prašydamasi į laisvę. Kas belieka? Užrašau, neišmetu. Juk ne kasdien aiškesnė mintis blykstelėja. Po to jau ir teptukas to paties pasiprašo.“

Danutė Kurkulionienė-Raistinė sakosi prisijaukinusi ir dar vieną sritį – neeiliuotą grožinę literatūrą. Kūrybinga moteris teigia prozą rašanti tik savo tėvų tarme – pietų aukštaičių (dzūkų). Porą pastarųjų metų Danutė yra Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ narė ir puoselėja svajonę išleisti savo apsakymų ir eilių rinkinį dzūkų tarme.

Palinkėkime Danutei svajonių išsipildymo ir apsilankykime jos tapybos parodoje „Gamtos kuždesiai“.

Jūratė Čėsnaitė

Skaitmeninė savaitė (angl. ALL DIGITAL Week) – visoje Europoje organizuojama kasmetinė skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcija. Jos tikslas – paskatinti gyventojus atrasti technologijas, jų kuriamą naudą, pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis savo kasdienėje bei profesinėje veikloje.

Šiais metais akcija „Skaitmeninė savaitė 2021“ Lietuvoje vyks kovo 22-26 dienomis. Šių metų „Skaitmeninės savaitės“ tema – skaitmeninių įgūdžių ugdymas visą gyvenimą. Savaitė skirta visiems, norintiems kokybiškai gyventi ir tinkamai atlikti darbą nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Europos Komisija skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių sąlygų, siekiant nenutrūkstamai ugdyti savo kompetencijas.

„Mokymasis vis dar siejamas tik su jaunu amžiumi. Vyresniame amžiuje gyventojų atvirumas mokymuisi mažėja. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vidutinis gyvenimo amžius ilgėja ir gyventojai vis ilgiau išlieka darbo rinkoje. Ši tendencija didina mokymosi reikšmę, ypač žvelgiant į tai, kaip greitai technologinė pažanga keičia darbo rinkos poreikius ir sąlygoja augančią naujų žinių ir įgūdžių paklausą.“ (G. Jakštas, STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas)

Įžanga į „Skaitmeninės savaitės 2021“ renginius – kovo 19 d. 10 val. vyksianti nuotolinė konferencija „#PrisijungusiLietuva. Ar prisijungėme?“. Ją organizuoja projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdytojai kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu. Konferencijoje bus apžvelgti skaitmeninio amžiaus iššūkiai ir gyventojų pasirengimas jiems, projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai savivaldybėse, šalies bibliotekų indėlis kuriant skaitmeninę bendruomenę. Bus pristatyta inovatyvių bibliotekų virtuali paroda. Renginio programa ir registracija.

„Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Taigi darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių prioritetų. Greita techninė pažanga sąlygoja nuolatinį visų amžiaus grupių mokymąsi. Būtent skaitmeniniai įgūdžiai yra pagrindinė sąlyga siekiant nenutrūkstamai ugdyti savo kompetencijas.“ (Loreta Križinauskienė , asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė)

Skaitmeninius įgūdžius ugdome mokydamiesi visą gyvenimą

KAS? 5 tiesioginės vaizdo transliacijos, profesionalūs pranešėjai, galimybė gauti atsakymus į rūpimus  klausimus, konkursas, proga laimėti prizus.

KAM SKIRTA? Visiems, norintiems kokybiškai gyventi kintančioje asmeninėje ir profesinėje aplinkoje.   

KADA? 2021 m. kovo 22 – 26 d., kasdien nuo 11 val.

KUR? www.prisijungusi.lt, „Prisijungus Lietuva“ youtube kanale arba FB/PrisijungusiLietuva bei mūsų bibliotekos feisbuko puslapyje.

PROGRAMA

• Kovo 22 d. 11.00 – „Skaitmeninė visuomenė – kvietimas augti“. Šių dienų skaitmeninių iššūkių apžvalga ir diskusija su skaitmeninių inovacijų ekspertu Elijumi Čiviliu ir kibernetikos eksperte Vilma Škarnulyte.
• Kovo 23 d. 11.00 – „Darbo vietų transformacija“. Diskusija su vadovavimo konsultantu, personalo ekspertu Sauliumi Jovaišu ir verslo atsparumo ekspertu Edvinu Kerza.
• Kovo 24 d. 11.00 – „Debesų kompiuterija“. Pokalbis su inovacijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi ir „Google“ atstovybės Lietuvoje vadovu Vytautu Kubiliumi.
• Kovo 25 d. 11.00 – „Kaip (iš)GYVENTI tarp ekranų?“. Pokalbis su Skaitmeninės etikos centro steigėjomis Rasa Jauniškiene ir Renata Gaudinskaite.
• Kovo 26 d. 11.00 – „Finansinis saugumas internete“. Neįkainojamais patarimais dalinsis ekspertai: SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola ir „Swedbank“ Lietuvoje banko vyriausioji informacinės saugos vadovė Žygeda Augone.

Lietuvoje šią akciją nuo 2010 m. koordinavo asociacija „Langas į ateitį“, o šiemet – projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė” drauge su partneriais.

Akcijos grotažymės: #alldigitalweek2021; #PrisijungusiLietuva; #SkaitmenineSavaite

Indrė Lukoševičienė