Į pirmojo improvizuoto traukinio kupė, įsikūrusioje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, šįkart susirinko prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių rašytojų Herkus Kunčius bei jaunosios kartos kūrėja, skambiai debiutavusi romanu „Šaltienos bistro“ Ieva Dumbrytė, o muzikos garsais šiltą atmosferą kūrė įvairių tarptautinių festivalių ir konkursų laureatas, akordeonistas Deividas Dombovskis. Vakaro bendrakeleiviai literatūrinio pokalbio metu leidosi į magiškojo realizmo užkaborius.

Poetas, literatūros apžvalgininkas Tomas Vyšniauskas, kad nebūtų laiko žiovauti, sugalvojo autoriams nebanalius maršrutus ir žaismingai metaforiškus stotelių pavadinimus. Kelionę pradėjome nuo stotelės „Bufetas“, kurioje buvo aptarti buitiniai klausimai, tokie kaip: maisto gamyba, mėgstamiausi patiekalai ir ar menininkas tikrai turi būti „alkanas“. Antrojoje stotelėje „Laurų kvartalas“ buvo diskutuojama apie kūrybinius įvertinimus ir apdovanojimus bei jų reikšmę rašytojams, kuri tikrai nėra tik materiali, o veikiau simbolinė. Kitoje stotelėje, pavadinimu „Rožiniai akiniai“, pokalbis pasisuko apie itin lengvai vartojamą šiandieninį medijų turinį ir tai, kad šiais laikais poetai jau skaito tik poetams. Ieva pastebėjo, jog žmonės apskritai skaito daugiau, bet vertingumo prasme, ko gero, gauna mažiau. „Mes esame „persisotinę“ informacija, todėl skaitytojas turi būti „alkanas“ kokybiškesnio turinio“ – apibendrino rašytoja ir papildė, kad šiuo metu mieliau renkasi popierinę knygą nei spoksoti į ekranus, dėl ko jos kartais nesupranta net artimieji.

Ketvirtoji stotelė „Vienaragių ferma“ buvo skirta aptarti realybės ir fikcijos santykį šių autorių kūryboje, o štai penktoji stotelė „Kaktusų giraitė“ atskleidė būties dramatiškumo, sociumo ydingumo aspektus, kurie būtinai „nugula“ į tekstus. Tada pašnekesys pakrypo į tai, kad „visgi rašytojas yra ir amatas, ir profesija, o ne koks hobis“ – konstatavo Herkus Kunčius ir papildė savo mintį, kad jei atsitinka taip, jog gyvenimas ir realybė pranoksta vaizduotę, rašyti tarsi nebėra prasmės.

Šeštoji stotelė pasitaikė itin egzotišku pavadinimu – „Šiaudadūšių šaknys“. Traukinio vairininkas pakeleivių klausė apie asmenybės dramas, išlikimą atšiauriame pasaulyje, pritapimo sociume problemas, itin ryškias jų kūryboje. Vėliau improvizuotoje traukinio kupė autoriai skaitė savo ištraukas iš knygų, o tai, pasak Tomo, tikras eksliuzyvas. Literatūrinė kelionė baigėsi smagia gaida, nes septintoji stotelė buvo „Vanga pas Nostradamą“. Joje svečiams teko užsiimti raganavimu ir atspėti šį bei tą apie Alytaus futbolo komandos perspektyvas.

Džiugi žinia visiems – laukia dar trys „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ susitikimai. Artimiausias iš jų – spalio 5 d. 17 val., kur intriguojančiam pokalbiui susitiks poetas, dramaturgas Julius Keleras bei poetas, literatūrologas, kritikas Vainius Bakas. Eiliuoto žodžio meistrus kalbins poetė, žurnalistė Indrė Valantinaitė, o jaukią vakaro atmosferą gitaros skambesiu praturtins Algis Fediajevas. Kviečiame!

TRANSLIACIJOS NUORODA

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.

Indrė Navickė 

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

„Ar tikrai buvo tokia „Baltųjų sūrių naktis“?

Buvo, kaipgi! Dar yra, kaip sakoma, gyvų liudininkų...“

Ir tikrai – „Baltųjų sūrių naktis“ įvyko! Į kiek kitokio formato nei įprasta parodos atidarymą susirinkę žmonės buvo maloniai nustebinti teatralizuoto priėmimo jau lauke, prie Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos durų. Ten Alytaus teatro aktoriai, įsikūniję į charizmatiškus personažus – mokytojus Viselgutę ir Saladžių išradingai „paveikslavosi“ prie „Baltųjų sūrių nakties“ lauko ekspozicijos stendo, o lankytojai, kad galėtų patekti į vidų turėjo įsigyti bilietą – dailų, kmynais kvepiantį, sūrį. Jei čia gavo po mažytį sūriuką, tai užėję į salę galėjo išvysti milžiniškais baltais sūriais išpuoštą erdvę, papildančią parodos vidaus ekspozicijos tematiką.

Susidomėję alytiškiai klausėsi stilizuotų personažų dialogo, kuriame bendrų sąlyčio taškų ieškojo faktai ir interpretacijos. Kad montažuose „nugulė“ fotografijos iš Alytaus miesto foto metraštininko Vytauto Stanionio (1917–1966) archyvų, atspindinčios rinkinyje „Baltųjų sūrių naktis“ aprašytą laikmetį – faktas, o štai nuotraukoms parinkti tekstai iš fenomenalaus prozininko Jurgio Kunčino kūrybos – jau parodos sumanytojos Agnės Grigaliūnės interpretacijos. Jos parinktos taip taikliai, kad nejučia imi ir įsikūniji į to meto nūdienos aktualijas.

Audiovizualinė paroda „Baltųjų sūrių naktis“ bibliotekoje viešės iki spalio mėnesio pradžios. Kviečiame apsilankyti ir su savimi (jei leidžia galimybės) turėti ausines bei išmanųjį įrenginį, kuriuo, skanuodami QR kodus, galėsite pasiekti garso įrašus. Kiek vėliau ši paroda bus eksponuojama ir internete, taip suteikiant galimybę lankytojams bet kuriuo patogiu metu pamatyti ekspoziciją virtualioje erdvėje!

Jau tuoj tuoj, rugsėjo 16 d. 12 val., prie Mažosios Dailidės ežerėlio vyks interaktyvi meninė akcija rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti „Aitvaras viršum Alytaus“. Kviečiame į kūrybines aitvarų gaminimo dirbtuves su menininku Mariumi Abramavičiumi-Neboisia bei literatūrinių tekstų skaitymus gamtos apsuptyje. Ateikite į jaukų pasibuvimą!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos inf.

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Rudenį į miestą vis dažniau užsuks traukinys – literatūrinis traukinys, vežantis skirtingų kartų šiuolaikinės literatūros kūrėjus. Jau dabar Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia suplanuoti vakarus  ir būti netradicinio  „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje!“  keleiviu. Pirmasis traukinys atvyksta jau rugsėjį.

Penktąkart organizuojamuose gurmaniškuose literatūriniuose susitikimuose išvysime tiek patyrusių ir visiems žinomų literatūros grandų, tiek naujų, talentingų veidų. Tarsi atsitiktiniai pakeleiviai susitikę improvizuotoje traukinio kupė, poezijos ar prozos vingrybes narplios rašytojai ir poetai, padedami įžvalgių literatūros žinovų, o gyvai atliekama muzika bus puiki atsvara intelektualiems pašnekesiams.

Literatūrinio traukinio tvarkaraštis:

• Rugsėjo 21 d. 17 val. pirmuoju traukiniu važiuos prozininkas, dramaturgas, eseistas, daugelio apdovanojimų bei 2022 m. Antano Vaičiulaičio premijos laureatas HERKUS KUNČIUS ir jaunosios kartos rašytoja, Liudo Dovydėno premijos už knygą „Šaltienos bistro“ laureatė IEVA DUMBRYTĖ. Traukinio pakeleivius kalbins poetas, literatūros apžvalgininkas TOMAS VYŠNIAUSKAS, o į perono muzikanto amplua įsikūnys – jaunasis akordeono virtuozas DEIVIDAS DOMBOVSKIS.
• Spalio 5 d. 17 val. improvizuotoje traukinio kupė skambės poezija: intriguojančiam pokalbiui susitiks poetas, dramaturgas, 2023 m. „Poezijos pavasario“ laureatas JULIUS KELERAS bei poetas, literatūrologas, kritikas VAINIUS BAKAS, 2023 m. išleidęs naują poezijos rinkinį „Pasiklydusios kulkos“. Eiliuoto žodžio meistrus kalbins poetė, žurnalistė INDRĖ VALANTINAITĖ, o jaukią vakaro atmosferą gitaros skambesiu praturtins ALGIS FEDIAJEVAS.
• Spalio 18 d. 17 val. literatūros apžvalgininkas, poetas TOMAS VYŠNIAUSKAS diskusijai traukinio perone pakvies literatūrologą, prozininką, publicistą SAULIŲ VASILIAUSKĄ, atstovaujantį jaunajai rašytojų kartai, o charizmatiškasis JULIJOS RITČIK TRIO papildys vakarą skambia muzika.

Na, o paskutinis simbolinis traukinys išvyksta lapkričio 8 d. 17 val. – nepraleiskite šios dviejų skirtingų kartų kultūrinės kelionės!

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę su 13 įdomių šiuolaikinės literatūros kūrėjų, ekspertų bei muzikos atlikėjų finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.

Susitikimus su išskirtinės asmenybėmis tiesiogiai galėsite stebėti Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Facebook paskyroje. Taip pat sekite mūsų naujienas socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram ir sužinokite apie susitikimus daugiau!

Bibliotekos inf.

Nuo Šiaulių iki visos Lietuvos: konkursas plečia savo auditoriją

Knygos pristatymo konkursas startavo Šiaulių mieste, tačiau augant jo populiarumui, nuspręsta jį organizuoti visos Lietuvos mastu. Kaip teigia vienas iš konkurso organizatorių Tomas Pauliuščenka, nors per konkurso gyvavimo metus jis keitėsi, evoliucionavo, bet „koncepcija per daug nesikeitė – pavieniai dalyviai arba komandos turi išsirinkti mėgstamą kūrinį ir jį pristatyti pasirinktu formatu. Pasirodymą vertina kompetentinga komisija pagal keletą kriterijų – pasirinktą literatūrą, komunikaciją su publika, vaidybą. Konkursas prieš keletą metų pakeitė savo formatą ir tapo nuotolinis, taip pat neberibojamas ir dalyvių amžius. Šie pokyčiai atvėrė kelius platesnei auditorijai ir kūrybos galimybėms“, – teigė Tomas Pauliuščenka.

Dalyvauti kviečiami visi norintys

Knygos pristatymo konkurse, kuriame apjungiamos tokios sritys, kaip literatūra, scenos menai ir medijos, dalyvauti gali ne tik pavieniai asmenys, bet ir komandos, šeimos, klasės draugai. Konkurso sąlygose numatoma, kad grupės turi būti sudarytos iš ne daugiau kaip penkių narių, o vaizdo filmukas trukti ne ilgiau kaip penkias minutes. Dalyviams suteikiama visiška laisvė pasirinkti knygos pristatymo formą, tai gali būti – animacija, piešinių montažas, tekstų skaitymas, mini spektaklis, monologas, dialogas ar reklaminis klipas.

Pagrindinis prizas – staigmena

Kaip ir kasmet, gruodžio mėnesio pabaigoje, trys aukščiausiais balais komisijos įvertinti vaizdo filmukų dalyviai bus apdovanoti pagrindiniais prizais. „Šiais metais pagrindiniai prizai – ypatingi. Keletą metų iš eilės prizas įprastai būdavo koks nors daiktas, knygų ar žaidimų rinkiniai. Tačiau visada norėjosi tokio prizo, kuris atitiktų konkurso temą, tiktų bet kurio amžiaus dalyviui ir būtų lengvai padalijamas komandai. Ne paslaptis, kad konkurse dalyvauja daug skaityti mėgstančių ar save kaip skaitytoją dar tik atrandančių žmonių. Todėl sugalvojome konkurso nugalėtojams įteikti po nedidelę asmeninę biblioteką, kurios knygos ir įvairios smulkmenėlės atitiktų savininko pomėgius ir norus. Kad būtų įdomiau – ši asmeninė biblioteka atkeliaus ne visa iš karto. Pusę metų kas mėnesį laimėtojai paštu gaus staigmenas – jiems asmeniškai surinktas dovanas, kurias sudarys knygų ir staigmenėlių komplektai”, – apie prizo išskirtinumą kalbėjo konkurso koordinatorė Urtė Šulskienė. Dalyvių laukia ir įvairūs kiti siurprizai bei papildomos nominacijos. Specialią nominaciją – elektroninių knygų prenumeratą metams, įsteigs ir konkurso draugas „Antanukas.lt“. Atskiras prizas lauks ir vieno aktyviausio mokytojo ar bibliotekininko, kuris paskatins ir padės konkurse sudalyvauti didžiausią skaičių dalyvių. Viso konkurso laikotarpiu Knygos pristatymo konkurso „Facebook“ (https://www.facebook.com/KPKonkursas/) paskyros sekėjai taip pat galės dalyvauti papildomuose konkursuose ir laimėti šaunius prizus. „Iš dalyvių, ypač prizininkų, dažnai išgirstame, kad dalyvavimas konkurse jiems buvo įsimintina patirtis, padėjusi ne tik atsiskleisti naujiems gabumams, bet ir pažvelgti į literatūrą kitu žvilgsniu. Mat norėdami parengti gerą pristatymą dalyviai turi įsigilinti į pasirinktą knygą, paieškoti, kuo ji galėtų būti ypatinga ne tik jiems patiems, bet ir kitiems skaitytojams. Tikimės, kad šiemet mūsų konkursas pritrauks dar daugiau mėgstančių skaityti, norinčių save išbandyti žmonių“, – viliasi konkurso organizatoriai.

Konkursą organizuoja – Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Konkurso partnerė – Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos radijas ir televizija
Rėmėjai: „Regionų naujienos“, „Antanukas.lt“, internetinis knygynas „Patogupirkti.lt“, leidybos namai „Terra Publica“, leidykla „Vaga“, leidykla „Gelmės“, leidybos įmonė „Svajonių knygos“, „Urtės tekstilė“, „Gera dovana“, „Syvas.lt“.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Taip laukta ir visus džiuginusi vasara praėjo, tapo išaugta lyg graži suknelė, nuskrido pavėjui lyg lengvutė skrybėlė nuo saulės, buvo sulankstyta ir padėta į lentyną kaip naujas maudymosi kostiumėlis, liko telefono nuotraukų galerijoje kaip laiku pagautas nuostabus kadras, tačiau tikrai neišnyks iš atminties tų, kas nuo birželio pradžios iki rugpjūčio paskutinių dienų dalyvavo skaitymo skatinimo akcijoje „Vasara su knyga“, šiemet skelbusioje: „Skaitymas tau tinka!“.

Visos Lietuvos bibliotekose perskaityta beveik 150 000 knygų

Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiama skaitymo skatinimo akcija šiemet įtraukė beveik 31 000 dalyvių, pasiryžusių priimti skaitymo iššūkį – per vasarą perskaityti 5 knygas pagal paskelbtas užduotis. Iš svetainėje vasarasuknyga.lt užsiregistravusių akcijos dalyvių iššūkį įveikė per 23 000 atkaklių skaitytojų. Šią vasarą ir vėl pagerintas pernykštis rekordas (pernai vasarą perskaityta 137 220 knygų, dalyvavo per 30 000 žmonių, iššūkį įveikė 22 700 skaitytojų).

Vasaros pradžioje akcijos „Vasara su knyga“ socialinių tinklų paskyroje pasirodžiusią naujieną apie paskelbtą iššūkį skaitytojai sutiko entuziastingai: „O kaip greitai atėjo! Laukiam! Tikiuosi pralauš skaitymo blokus ir atvers naujas literatūros plotmes“ (Greta M.), „Skaičiuoju dienas kaip širdies pulsą. Skaitymas man tarsi oras, taigi labai laukiu „Vasaros su knyga“ iššūkio“ (Eglė L.), „Antrus metus dalyvauju šiame iššūkyje, esu stropi skaitytoja, labai atidžiai renkuosi knygas pagal užduotas užduotis, gal ir norėčiau ką nors laimėti, bet visų svarbiausia yra dalyvavimas“ (Daiva R.).

Vasaros pradžioje buvo paskelbtos penkios užduotys, iš kurių populiariausia tapo „Perskaityk fantastinę knygą“ (perskaitytos 31 902 knygos). Toliau užduotys pagal populiarumą išsirikiavo taip: „Perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota“ (29 095 knygos), „Perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis“ (skaitytojų pasiūlyta užduotis, 28 755 knygos), „Perskaityk negrožinę knygą“ (28 345 knygos) ir „Perskaityk knygą apie laisvę“ (27 994 knygos).

Interneto svetainėje vasarasuknyga.lt bei socialiniuose tinkluose buvo skelbiamos akcijos skaitymo ambasadorių įkvepiančios knygų rekomendacijos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Knygas rekomendavo ir bibliotekininkai, LRT Klasikos laida „Ką man skaityti?“, IBBY Lietuvos skyrius, kiti akcijos draugai.

Tarp skaitytojų geriausiai įvertintų knygų – Henri Charrière „Drugelis“, Meik Wiking „Mažoji laimės knyga. LYKKE: laimingiausi pasaulio žmonės“, Rimanto Kėvalo „Ką mes padarėme savo vaikams“, Majos Kramer „Ar pažįsti gyvūnus?“, Monos Delahooke „Dėmesingas auklėjimas“, Alexo Perryʼio „Bebaimės motinos. Galingiausią pasaulio mafiją parklupdžiusių moterų istorija“, Taylor Jenkins Reid „Vienintelė (tikra) meilė“, Vadimo Zizo „Minčių architektas“ ir kitos.

Į perskaitytų knygų TOP 10-uką pateko Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“, Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“, Ingos Staban „Laisvės kalinė“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Živilės Miežytės „Vilniaus Vilnius“, Antoineʼo de Saint-Exupéry „Mažasis princas“, Laurent Gounelle „Pažadu tau laisvę“, Janoschʼo „Panama labai graži“ ir kitos.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė džiaugėsi aktyviu skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ dalyvių įsitraukimu, kurį, be abejonės, paskatino „Šių metų naujiena – net trys skirtingų amžiaus grupių skaitymo ambasadorės Sigutė Ach, Ilona Ežerinytė ir Jurga Šeduikytė, visą vasarą įkvėpusios dalyvius skaityti“. Verta paminėti ir didelį akcijos draugų bei rėmėjų būrį: „Socialiniuose tinkluose vykusių konkursų metu išdalinome daugybę dovanų, apdovanosime ir iššūkį įveikusius dalyvius – jau netrukus loterijos būdu bus išrinkti laimėtojai, kuriems atiteks pagrindiniai prizai.“

Aktyviausios skaitymo iššūkio bibliotekos: skaitė ir vaikai, ir seneliai, kūrėsi graži bendrystė

Iš aktyviausių akcijoje dalyvavusių bibliotekų pirmąją vietą užėmė visą vasarą pirmavęs Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės filialo vaikų centras „Ruoniukas“. Čia perskaityta 4 350 knygų. Dar vasarą kalbinta Klaipėdos žvejybos uosto rajone įsikūrusios Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės filialo vedėja Milda Skutulaitė-Gaubė džiaugėsi akcijoje kasmet noriai dalyvaujančiais savo bibliotekos skaitytojais: „Kadangi pernai mūsų biblioteka užėmė gana aukštą vietą tarp aktyviausių dalyvių, tai šiemet visi labai pasiryžę nenuleisti kartelės.“ M. Skutulaitės-Gaubės teigimu, kai kurie pensinio amžiaus skaitytojai, iki tol neturėję elektroninio pašto, bibliotekos darbuotojų padedami jį susikūrė, kad galėtų priimti iššūkį: „Žmonėms patinka paskelbtos užduotys, pagal jas ieško knygų, o mes padedame ir skatiname dalyvauti. Kiekvieną žmogų pakalbiname, papasakojame apie akciją ir paraginame dalyvaujant būtinai pažymėti mūsų biblioteką,“ – pasakojo Kalnupės bibliotekos vedėja.

Antroji vieta atiteko Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriui – čia perskaitytos 4 288 knygos. Šio Tauragės bibliotekos padalinio vedėja Oksana Piečienė taip pat patvirtino, kad jau ne pirmus metus užima aukščiausias vietas tarp aktyviausių skaitymo akcijoje dalyvaujančių bibliotekų. Tai – ne atsitiktinumas: šio bibliotekos skyriaus darbuotojos nuolat skleidžia žinią apie prasidėjusį vasaros skaitymo iššūkį, kviečia, ragina ir drąsina ne tik jaunuosius skaitytojus, bet ir jų tėvelius bei kitus šeimos narius. Pasak O. Piečienės, nemažai jaunųjų skaitytojų atvyksta atostogauti pas senelius į Tauragę ar jos apylinkes, todėl į akciją dažnai įsitraukia visa šeima.

Tauragės bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja paneigė stereotipą, kad vaikai ir paaugliai vasarą neskaito: „Tikrai skaito! – sako ji. – Tik kiekvienam vaikui, kaip ir suaugusiajam, būtinas dėmesys ir atgalinis ryšys. Mes visiems vasaros skaitymo akcijos dalyviams, kurie registravosi nurodydami mūsų biblioteką, rudenį išsiunčiame diplomus, taip pat rengiame baigiamąją popietę, kurioje apdovanojame dalyvius.“

Tarp aktyviausių bibliotekų trečiąją vietą užėmusio Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gelgaudiškio padalinio bibliotekininkė Jolanta Bublaitienė didžiuojasi, kad jų miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai bei atostogautojai, dalyvaudami iššūkyje, perskaitė per 2 000 knygų. Pasak jos, ir jauno, ir vyresnio amžiaus skaitytojai vasaros iššūkio labai laukia – jeigu kurie per metus ir nelabai skaito, tai vasarą visi būtinai registruojasi ir bando įveikti penkias knygas pagal paskelbtas užduotis. „Vasara mums, dviem Gelgaudiškio bibliotekininkėms, tikrai nėra pasyvus metas – ypač draugaujame su vaikų darželiu, vaikučiams nuvežame knygelių, pristatome knygų ir kitiems žmonėms, kuriems sunkiau pasiekti biblioteką. Atostogų einame pakaitomis su kolege, tad biblioteka dirba visą vasarą,“ – teigė J. Bublaitienė. Gelgaudiškio bibliotekininkės paruošia lentynas su siūlomomis perskaityti knygomis pagal penkias iššūkio temas, tad išsirinkti knygą skaitytojams problemų nekyla. Kitas Šakių savivaldybės viešosios bibliotekos padalinys – Lukšių biblioteka – taip pat pateko į aktyviausių iššūkio bibliotekų penketuką. J. Bublaitienė pripažino, kad akcijos metu tarp padalinių vyksta savotiškos varžytuvės.

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) Klaipėdos padalinio vyriausioji bibliotekininkė Daiva Žiemelienė teigė, kad šios bibliotekos skaitytojai kasmet vis labiau įsitraukia į akciją. Per šią vasarą LAB Klaipėdos padalinyje perskaityta per 700 knygų. Kaip papasakojo D. Žiemelienė, akcijos dalyvių labai padaugėjo nuo pernai, ir bibliotekininkė tai sieja su išsiplėtusiu Lietuvos audiosensorinės bibliotekos skaitytojų ratu: „Mūsų skaitytojais palaipsniui tapo ne tik regėjimo negalią, bet ir kitas negalias turintys žmonės, taip pat tie, kam sunku skaityti įprastas knygas dėl įvairiausių priežasčių – po operacijų sunkiai judantys, negalintys išlaikyti rankose įprastos knygos, senjorai, lovos ligoniai, disleksiją turintys vaikai... Tarp visų šių žmonių yra labai intelektualių, norinčių skaityti, tad jie renkasi kitas skaitymo formas – pavyzdžiui, audioknygas. Kai kurie žmonės ateina pas mus ir sako: kur aš anksčiau buvau, kad nežinojau apie tokias galimybes“, – sakė bibliotekininkė, primindama apie virtualią biblioteką ELVIS, kuria naudojosi dauguma LAB skaitytojų, dalyvaudami akcijoje „Vasara su knyga“: „ELVIS fonde dabar galima rasti knygų įvairiausiems skoniams – joje sukaupta apie 15 tūkstančių leidinių.“

Ji papasakojo, kad LAB Klaipėdoje glaudžiai bendradarbiauja su neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė“. Kartu su šios įstaigos psichologe pagal šių metų „Vasaros su knyga“ užduotis buvo atrinktos centro bendruomenės nariams tinkamos knygos, kurias pati bibliotekininkė garsiai skaitė bendruomenei: „Sėdėdavome visi, keliasdešimt žmonių, lauke, po dideliu ąžuolu, aš jiems skaitydavau, o paskui vykdavo aptarimas. Tai būdavo tikri biblioterapijos seansai. Skaitymas mus sujungė, gimė nuoširdi draugystė ir bendrystė. Dabar, žinoma, visi labai laukia prizų“, – sėkmingu dalyvavimu akcijoje džiaugėsi D. Žiemelienė.

„Vasara su knyga“ spinduliavo ir socialiniuose tinkluose

Kaip teigė akcijos „Vasara su knyga“ komandos narė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Rūta Paukštytė, „Vasara su knyga“ subūrė net 16 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose. Jos žiniomis, šią vasarą FB ir IG įrašais pasiekta beveik 200 tūkst. vartotojų. Paskelbta 30 konkursų ir išdalinta 150 prizų. Nors tai nebuvo viena iš konkursų sąlygų, dalyviai ir bibliotekos ypač noriai dalijosi įrašais apie konkursus – vidutiniškai konkursu pasidalindavo 50–60 sekėjų.

„Skaitydama jaučiuosi ne vieniša, nes su manimi visa laiką yra knyga“, – „Vasaros su knyga“ FB paskyroje rašė skaitytoja Kristina M. „Kasmet laukiu „Vasaros su knyga“! Tai mano metų didžiausias džiaugsmas... Kartu su dešimtmete dukryte abi dalyvausim trečius metus iš eilės, dabar tai mūsų bendras projektėlis, tad ačiū, kad buriat, sudominat ir padedat sukurti žmonėms dar artimesnį ryšį. Knygos jungia!“ – rašė dar viena skaitytoja.

Kaip teigė viena iš akcijos koordinatorių R. Paukštytė, „Nors vyrauja mitas, kad skaitymas yra labai asmeniška, introvertiška veikla, tačiau knyga gali tapti terpe nuoširdžiam dialogui. Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ socialinių tinklų sekėjai noriai dalijasi skaitymo įspūdžiais, džiaugiasi bendryste. Iššūkis padeda kurti ir glaudesnį ryšį su šeima. Kai vienas paima knygą į rankas, skaitymas įtraukia ir kitus.“

Įveikusiųjų iššūkį laukia puikūs prizai, o visų drauge – akcijos tąsa „Metai su knyga“

Visi įveikusieji vasaros skaitymo iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia puikūs pagrindiniai prizai, o tarp jų – planšetinis kompiuteris, momentinės kameros, sėdmaišiai, dovanų kuponai, prenumeratos ir pagrindinės rėmėjos – įmonės „Hobbyshop“ – stalo žaidimų, dėlionių, galvosūkių rinkiniai.

Be šių pagrindinių laimėtojų, kiekviena biblioteka taip pat loterijos būdu išrinks iššūkį įveikusius savo skaitytojus, kuriems atiteks didelė šūsnis mažųjų prizų – belaidžių ausinių, išorinių baterijų, kuprinių, kelioninių pagalvėlių, knygų ir kitų smagių dovanėlių. Prizai laimėtojus pasieks rugsėjo mėnesį. Akcijai talkina leidyklos „Alma littera“, „Nieko rimto“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aukso žuvys“, „Terra Publica“, „Debesų ganyklos“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įmonės „Dimo“, Antanukas.lt, „Urtės tekstilė“, „Muilo virtuvė“, „Finaneta“, Pazymetas.lt, „Rūta“, „Lieta dėlionės“, „Kavos draugas“, Patogupirkti.lt, „Sąskaita 123“, Mokslobaze.lt. Akcijos draugai – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY Lietuvos skyrius, virtuali biblioteka ELVIS, „Biblioteka visiems“, pagrindinis informacinis partneris – LRT.

Pasak akcijos koordinatorės, šiųmetė aštuntoji „Vasara su knyga“ ypatinga tuo, kad įsiterpia į naują, šiemet pirmą kartą vykdomą skaitymo skatinimo projektą „Metai su knyga“. „Kartu su skaitymo ambasadorėmis Sigute Ach, Ilona Ežerinyte ir Jurga Šeduikyte kviesime visą Lietuvą kartu skaityti sezono knygas, visuose šalies regionuose toliau vyks susitikimai ir edukacijos su projekto edukatoriais Virgiu Šidlausku, Rebeka Una ir Emilija Latėnaite, virtualūs renginiai“.

Nuo 2016 m. vykdoma akcija „Vasara su knyga“ yra LR kultūros ministerijos Skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos dalis. Projektą „Metai su knyga“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ organizatorių informacija

„Paplūs lengvas ir minkštas anų vaikystės rudenų kvapas, išvysit jau primirštus žmones – nerangius ir truputį juokingus, o pro sumerktus vokus pamatysit ir oriai sklendžiantį purpurinį Aitvarą – viena jo veido pusė žvelgs pirmyn, o kita – atgalios. Vaikystės Aitvaras, menat?!“

(ištrauka iš J. Kunčino apysakų rinkinio „Baltųjų sūrių naktis“)

Jurgis Kunčinas – rašytojas, kurį išgarsino ne tik subtilus humoro jausmas, talentas meistriškai „dėlioti“ žodžius įtaigiuose tekstuose ar jausmingasis romanas „Tūla“, bet ir begalinė meilė savo gimtajam kraštui. Šįkart Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka nusprendė atsigręžti būtent į rašytojo vaikystės ir jaunystės miestą – Alytų, su švelnia, autoriui būdinga ironija, aprašytą apysakų rinkinyje „Baltųjų sūrių naktis“ ir pristatyti to paties pavadinimo audiovizualinę parodą.

Audiovizualinė paroda „Baltųjų sūrių naktis“ – tai būdas pažvelgti į Jurgio Kunčino kūrybą kiek kitaip, sujungiant tekstą, garsą ir vaizdą. Parodą sudaro dvi visiškai skirtingos, bet viena kitą papildančios, vidaus ir lauko ekspozicijos. Įgarsinti rašytojo kūrybos tekstai, senojo Alytaus vaizdai vieniems leis susipažinti su „Baltųjų sūrių nakties“ kūriniais, kitiems – nerti giliau į  fenomenalaus prozininko kūrybą.

Viliamės, kad ši paroda, pažadins smalsumą ir paskatins perskaityti visą apysakų rinkinį – juk nėra kito būdo sužinoti, ką Alytuje veikė Bagdado vagis, kas nutiko Melopomenės žvaigždei tekant, o ką jau kalbėti apie Didžiojo tvano metu patirtus nuotykius!

Senojo ir šiandieninio Alytaus paralelės

Nuo rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto erdvėse laikinai „apsigyvens“ lauko ekspozicija. Instaliacija, išsidėsčiusi trijose apysakų rinkinyje ,,Baltųjų sūrių naktis" aprašytose miesto vietose – Alytaus Rotušės aikštėje, prie Jotvingių turgaus bei miesto stadiono prieigose – leis į Alytų pažvelgti  apjungiant praeities ir dabarties sąsajas bei kvies įsiamžinti šiandienos aplinkoje.

Dėmesio! Tapkite lauko instaliacijos dalimi, fotografuokitės ir dalyvaukite konkurse bei laimėkite malonias dovanėles. Konkurso taisykles rasite Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Facebook ir Instagram paskyrose bei interneto svetainėje www.alytus.mvb.lt.

Nuotraukas kelkite su grotažyme  #baltiejisūriai.

Tai, kas tarp iliustracijos ir dokumentalumo

Rugsėjo 14 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) pakviesime į audiovizualinės parodos „Baltųjų sūrių naktis“ vidaus ekspozicijos atidarymą.

Tai vizualinės interpretacijos arba foto-teksto montažai, skatinantys atkreipti dėmesį į tam tikrus kūrinio fragmentus. Montažuose „nugulė“ fotografijos iš Alytaus miesto foto metraštininko Vytauto Stanionio (1917-1966) archyvų, atspindinčios rinkinyje „Baltųjų sūrių naktis“ aprašytą laikmetį. Parodos vizualines interpretacijas papildo įgarsintos apysakų ištraukos. Tad, užsukę į parodą, turėkite išmanųjį įrenginį, kuriuo galėsite pasiekti garso įrašus ir ausinukus.

Ši paroda bus eksponuojama ir internete, taip suteikiant galimybę lankytojams bet kuriuo patogiu metu pamatyti ekspoziciją virtualioje erdvėje!

Aitvaras viršum Alytaus...

Rugsėjo 16 d. 12 val. norinčius jaukiai pa(si)būti prie Mažosios Dailidės ežerėlio, kviečiame dalyvauti meninėje interaktyvioje akcijoje „Aitvaras viršum Alytaus“. Aitvarų dirbtuves kuruos menininkas Marius Abramavičius-Neboisia. Čia, medžių, vėjo ir vandens apsuptyje, skambės Jurgio Kunčino kūryba.

Dėmesio! Kviečiame poetus ir literatus nepraleisti progos aitvaro skrydį praturtinti savo kūrybos tekstais (registracija ir informacija el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. ) !

Audiovizualinė paroda „Baltųjų sūrių naktis“, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos ir Alytaus miesto savivaldybės, manome, bus įdomus naujas intriguojantis kultūrinis patyrimas, skirtingo skonio gurmanams. 

Visas naujienas ir renginių datas kviečiame sekti bibliotekos Facebook ir Instagram paskyrose!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija

„Piešti pradėjau dar vaikystėje, vėliau, baigusi mokyklą, nusprendžiau stoti į Vilniaus dailės akademiją tobulinti savo talentą toliau. Akademijoje susipažinau su įvairiomis grafikos technikomis, kai kurias ir dabar naudoju savo kūryboje.“ – pasakoja jaunoji grafikė Agnė Krikščiūnaitė ir kviečia į pirmąją autorinę savo tapybos darbų parodą „Gyvenimo pasaka“, kurios sutiktuvės Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje sutraukė nemažą būrį alytiškių, prijaučiančių kūrybai, nugulusiai ant drobės. Parodos autorė jaučia silpnybę pelėdoms (ne veltui garbingiausią vietą salėje užima būtent paveikslas su šiuo sparnuočiu), o laisvu metu net gamina kalėdinius žaisliukus su išmintingaisiais paukščiais!

Apie autorę: Agnė Krikščiūnaitė gimė 1984 metais Alytuje, mokėsi Dzūkijos vidurinėje mokykloje, taip pat ir Alytaus dailės mokykloje. 2003–2007 metais Vilniaus dailės akademijoje studijavo vaizduojamąją grafiką, knygos iliustraciją, įgijo bakalauro laipsnį. Dalyvavo jungtinėse parodose su kitais dailininkais Alytaus miesto parodinėse erdvėse. Grafikė kuria Dzūkijos sostinės vaizdų raižinius sausosios adatos technika ir taip garsina savo gimtąjį miestą. Naujai atrastas jos pomėgis – tapyba. Ši pirmoji autorinė tapybos darbų paroda „Gyvenimo pasaka“ – tai gyvenimo grožio pasakiškas spalvotas atspindys, pripildytas švelnumo, vaikiško naivumo, tikėjimo gėriu ir meile, sapnais ir stebuklais. Tai mieli angelų veidai, tyra ir romantiška meilė, besiglaudžiantys spalvingoje gamtoje gyvūnai, laukų ir pievų gėlės, ryškūs saulėlydžiai, spindintis ežero vanduo.

Parodos ir apdovanojimai:

2003 m. – Jaunųjų dailininkų pavasarinės akademijos miesto etape užimta I vieta.

2009 m. – jungtinės Vilniaus dailės akademijos studentų ir Alytaus menininkų kūrinių parodos Panemunės pilyje dalyvė, tarptautinės vaizduojamosios dailės parodos „Spalvos miestui“ dalyvė.

2010 m. – IV tarptautinės vaizduojamosios dailės parodos „Spalvos miestui“, skirtos Alytaus miestui, dalyvė.

Parodos „Vizualus menas Alytus 2013“ dalyvė.

Paslaptingi gamtos slėpiniai, jaukiai įsikūrę bibliotekos erdvėse, džiugins lankytojų akis ryškiais ir spalvingais vaizdiniais iki rugpjūčio 28 dienos, užsukite!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ projektas „Scanoramos vasara“, kartu su skirtingų miestų kultūros bendruomenėmis kviečiantis į mažuosius kino ir kultūrinių renginių festivalius, tęsia kelionę per Lietuvą – liepos 31 – rugpjūčio 6 d. Alytuje antrus metus iš eilės įvyks kino stovykla jaunimui ir trečią kartą bus pristatyta pripažintų europietiškų filmų programa.

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ siūlo prasminga tradicija tampantį kultūrinį atostogų kursą Alytuje – praėjusiais metais didelio dėmesio sulaukusi kino stovykla jaunimui „24 per sekundę“ kvies tęsti ir gilinti pažintį su kino kūrimo procesu. Stovyklos programą įkvėpė iš Alytaus kilusio poeto, eseisto, vertėjo ir vieno žymiausių lietuvių prozininkų Jurgio Kunčino asmenybė bei kūryba – dirbtuvių organizatoriai ir Lietuvos kino profesionalai kvies pažvelgti į jo tekstus pro kino kameros objektyvą. Užsiėmimų metu jaunuoliai kurs dviejų Jurgio Kunčino novelių ekranizacijas ir dokumentinę medžiagą apie jų kūrimo užkulisius. Kino stovyklą „Scanorama“ rengia kartu su kino teatru „Dainava“, Alytaus miesto teatru ir Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka.

„Jau trečią vasarą iš eilės grįžtame į skirtingus šalies miestus su mažaisiais festivaliais, kuriuos rengiame su vietos kultūros bendruomenėmis. Komponuodami „Scanoramos vasaros“ programą Alytuje įdėmiai pažvelgėme į miesto kultūrinį kraštovaizdį ir jį kūrusias bei kuriančias asmenybes. Rašytojo Jurgio Kunčino asmuo padiktavo jaunimui skirtos kino stovyklos kryptį, o kokybiškų ir aktualių filmų seansai, kuriuos rengsime vienoje pagrindinių miesto kultūros erdvių – Alytaus miesto teatre, suburs bendruomenę į savaitę truksiantį kultūrinį vyksmą“, – pasakoja „Scanoramos vasaros“ idėjos autorė ir programos sudarytoja Vaida Kazlauskaitė.

Kūrybinėse dirbtuvėse jaunuoliai mokysis rašyti scenarijus ir paversti literatūros kūrinį kino pasakojimu su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Puipa, sukūrusiu daugiausia literatūros kūrinių ekranizacijų lietuvių kine. Režisierius Jonas Trukanas ir vienas iš „Scanoramos“ programų sudarytojų, kino kritikas, semiotikas Dmitrijus Gluščevskis supažindins su žanrinio kino specifika ir atskleis, kodėl Lietuvoje beveik neturime tokio kino kūrėjų. Režisierius Giedrius Tamoševičius dalinsis aktorių atrankos ir darbo su aktoriais patirtimi. Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ metų geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnęs Donatas Želvys, sukūręs pagrindinį vaidmenį filme „Poetas“, supažindins su vaidybos pagrindais ir dialogų skaitymo subtilybėmis.

„Sidabrinei gervei“ nominuota grimo meistrė Elena Permogorskaja stovyklos metu pasidalins patirtimi, kaip neatpažįstamai pakeisti aktoriaus fizinę išvaizdą. Kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė, kurios kūrybinėje biografijoje – kelios dešimtys kino filmų ir teatro spektaklių, papasakos, kaip apranga ir jos detalės kuria prasmę kine, o kino ir montažo režisierius Eimantas Belickas mokys montuoti dokumentinius filmus. 

„Mokykloje būčiau svajojęs apie stovyklą, kurioje galėčiau mokytis ne privalomų dalykų, o kino paslapčių ir bendrauti su kino pasaulio žmonėmis, kuriuos išvysdavau nebent laikraščių ir žurnalų puslapiuose. Ir meninis, ir pramoginis kinas gali provokuoti mąstymą ne mažiau nei matematikos lygtys“, – pasakoja Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.

Vakarais naujausių, pagrindiniuose kino festivaliuose ir Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ įvertintų filmų programa kvies į peržiūras vienoje pagrindinių miesto kultūrinių erdvių – Alytaus miesto teatre. Žiūrovų laukia susitikimai su naujausiais lietuvių filmais – Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ geriausio Baltijos šalių filmo apdovanojimą pelniusiu Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus „Poetu“, Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ metų geriausio dokumentinio filmo kategorijoje nominuota albanų kilmės čekų režisieriaus Saimiro Bajo ir scenarijaus autorės Linos Žukauskaitės dokumentine juosta „Dekadentas Nr. 2419“ ir režisieriaus Jono Trukano kartu su scenaristu Titu Lauciumi kurtu įtemptu siaubo trileriu „Rūpintojėlis“, nominuotu „Sidabrinės gervės“ apdovanojimams geriausio pagrindinio ir antraplanio aktoriaus bei grimo dailininko kategorijose.

Šalia jų išsirikiuos Kanų kino festivalyje „Ypatingo žvilgsnio“ apdovanojimu įvertintas austrų režisierės Marie Kreutzer „Korsažas“ ir Berlyno kino festivalyje pristatytas norvegų režisieriaus Kristofferio Borglio „Bloga nuo savęs“. Algimanto Puipos „Dievų miškas“ pagal to paties pavadinimo Balio Sruogos romaną, laikomą vienu kertinių literatūros tekstų, leidžiančių suvokti lietuviškosios tapatybės raidą sudėtingame istorijos kontekste, sujungs kino stovyklą ir filmų programą literatūros leitmotyvu.

Festivalio „Scanorama“ nuotr.

„Scanoramos vasara“ Alytuje vyks liepos 31–rugpjūčio 6 d. Alytaus miesto teatre ir Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.

Visi renginiai nemokami.

Projektą „Scanoramos vasara“ dalinai finansuoja Lietuvos kino centras.

Sakoma, kad žmogus yra gyvas tol, kol gyvi prisiminimai apie jį. Skleisti žinią apie literatūrinį palikimą tų, kurių tarp mūsų jau nebėra – svarbi ir reikšminga misija, kuri neretai atitenka įvairių Lietuvos miestų ir miestelių viešosioms bibliotekoms. Būtent apie tai pasikalbėkime su „Kunčinuke“ vadinama Ilona Krupavičiene – prisiminimų apie bohemiškos prigimties rašytoją Jurgį Kunčiną saugotoja, dirbančia Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Ilona dalijasi mintimis ne tik apie rašytojo kūrybą bei asmenybę, bet ir apie savo atsakingo bei prasmingo darbo niuansus.

  –  Ilona, kada ir kodėl susidomėjote Jurgio Kunčino asmenybe ir kūryba?

  – 2006 metais Jurgio Kunčino bibliotekai persikėlus į naujas patalpas, atsirado erdvė rašytojo atminimo įamžinimui. Tuomet ir teko pradėti domėtis Jurgio Kunčino kūryba bei jo gyvenimo  vingiais.

  –  Jurgis Kunčinas. Koks jis? Kuo jis gyveno, kas jam buvo svarbu?

  –  Jurgis Kunčinas – rašytojas ir vertėjas – buvo talentinga, spalvinga, bohemiška asmenybė. Dažnai pavadinamas gyvenimo stebėtoju, Alytaus miesto metraštininku... Jurgis Kunčinas buvo  žmogus, nuo vaikystės atradęs save literatūros pasaulyje ir savo gyvenimo keliu visuomet žingsniavo su knyga rankose. Rašytojas turėjo ir ypatingą humoro jausmą – jis žinojo savo silpnąsias vietas ir mokėjo pasijuokti iš savo ydų. Taip pat, jis buvo apdovanotas unikalia atmintimi, galėjo detaliai papasakoti begales istorijų. Akivaizdu, jog buvo užsispyręs ir kruopštus – kitaip  neturėtume tokio gausaus rašytojo kūrybinio palikimo. Rašymas jam buvo tarsi galimybė atskleisti savo pasaulį, ne visada gražų, bet visada tikrą. Jo gyvenimas, jo patirtys – tai jam buvo  svarbiausia. Taip pat labai svarbu jam buvo ir gimtasis miestas Alytus, būtent čia, kur užaugo, buvo jo tikrieji namai. Jis pats ir jo gyvenimas buvo labai įvairus. Kažkada netgi „lenkėsi“ tokiai taisyklei – „sveikame kūne – sveika siela“: mėgo irkluoti, plaukti, keliauti, turėjo trečiąjį stalo teniso atskyrį. Su draugais ir į kalnus kopė, ir kas vasarą upėmis plaustais plaukė...

 –  Kaip manote, kuri knyga geriausiai atspindi šio rašytojo asmenybę?

Daugelyje Jurgio Kunčino romanų yra improvizuotų jo gyvenimo autobiografinių detalių, tačiau romanas „Tūla“ galbūt labiausiai atspindi šią įvairiapusę asmenybę. Šis romanas buvo jam brangiausias ir artimiausias kūrinys, kuriame rašytojas pasakojo pats apie save, ten aprašyti ir skaudžiausi jo išgyvenimai...  

 –  Turbūt nesuklysiu, pasakydama, kad ,,Tūla“ –  daugiausiai susidomėjimo sulaukęs Jurgio Kunčino romanas. Kaip manote, kodėl?

–  Jurgis Kunčinas šį romaną rašė nieko neslėpdamas ir negražindamas, herojai taip pat čia tikri, neišgalvoti, jų gyvenimo patirtis tokia, kokia ir pavaizduota kūrinyje – skaudi ir dramatiška. Pasakojimas tuo pačiu ir juokina, ir graudina. Šis tragiškai pasibaigusios meilės istorijos romanas yra išverstas į septynias užsienio kalbas, todėl atrastas ir kitų šalių skaitytojų.

–  Kuo dar ypatinga šio rašytojo kūryba?

–  Kad ir ką Jurgis Kunčinas būtų rašęs – romaną, apsakymą, feljetoną ar kitokį tekstą – visur jo žodis liejosi itin laisvai, šmaikščiai ir žaismingai. Jo kūryboje viskas buvo tikra, laisva, iškentėta ir nuoširdu. Romanuose labiau atsispindi įvairūs Vilniaus „užkaboriai“, o apsakymuose – senojo Alytaus vaizdai. Jurgio Kunčino romanai pasižymi išskirtine savybe – jų nebūtina perskaityti nuo pradžios iki galo tam, kad suprastum pagrindinę autoriaus mintį. Šiam kūrėjui buvo itin svarbu ištikimybė savo vertybėms ir įsitikinimams bei savo gimtajam kraštui, taip pat skaidrūs ir tikri santykiai tarp žmonių.

 –  Kokiam skaitytojui yra skirti Jurgio Kunčino kūriniai? O galbūt jis rašė tik alytiškiams įdomius tekstus?  

– Jurgio Kunčino tekstų skaitytojas gali būti labai įvairus, pradedant vyresniojo amžiaus moksleiviu ir baigiant senjoru. Vyresnio amžiaus žmonės kuo puikiausiai pamena laikmetį, apie kurį rašė Jurgis Kunčinas, o jaunimui šie tekstai – tarsi savotiškas istorijos vadovėlis. Alytui ir alytiškiams skirtos knygos – tai žvilgsnis atgal į jaukų mielą, nedidelį provincijos miestelį, sužadinant nostalgiškus prisiminimus arba naujus atradimus ir pamąstymus.

–  O kuri šio rašytojo knyga jums pačiai, asmeniškai, yra artimiausia?  

–  Karts nuo karto man įdomu „pasklaidyti“ knygas, kurias rašytojas skyrė savo gimtinei, tai – „Niekieno namai“ ir „Baltųjų sūrių naktis“. Būtent šiuose tekstuose senasis Alytus ir jo apylinkės „atgyja“, atsispindi itin glaudus žmonių tarpusavio ryšys, nuoširdus bendravimas. Taip pat, neseniai iš naujo atradau „Tūlą“, kadangi pastaruoju metu kartu su besimokančiu jaunimu teko šiek tiek giliau „pagvildenti“ šio romano ypatumus.

–  Koks buvo šio rašytojo santykis su jo vardu pavadinta biblioteka? Ar dažnai čia lankydavosi?

–  1993 metais tuometė Alytaus miesto viešosios bibliotekos vadovė Giedrė Bulgakovienė į pirmąjį literatūros vakarą bibliotekoje pakvietė atvykti Jurgį Kunčiną, kartu su kitu „išeiviu“ iš Alytaus, poetu Antanu A. Jonynu. Tuomet ir užsimezgė graži rašytojo draugystė su biblioteka, kurią jis pavadino „Raudondvariu“. Bibliotekai kūrėjas skyrė ne vieną eiliuotą tekstą ar epigramą. Būtent to pirmojo apsilankymo metu kraštiečiams pirmą kartą buvo pristatytas žymusis romanas „Tūla“. Biblioteka yra minima ir knygoje „Baltųjų sūrių naktis“, kurioje jis aprašė savo vaikystės ir jaunystės prisiminimus. 1997-aisiais rašytojui minint 50-ąjį jubiliejinį gimtadienį, mūsų bibliotekoje susirinko labai gausus būrys savo kraštietį bei literatūrą mylinčių alytiškių, kadangi Jurgis puikiausiai sugebėdavo visus pavergti savo originaliu šmaikštumu.

 –  Bibliotekos darbuotojai dažnai yra pavadinami ,,Kunčinukais“. Ką jums reiškia šis vardas? Kokią žinutę jis transliuoja visuomenei?

 –  Manau, kad Jurgio Kunčino biblioteka tikrai pateisina rašytojo vardą, nes čia dirba savo darbą ir knygas mylintys žmonės. O „Kunčinukai“ – tai rašytojo vardu pavadintos bibliotekos darbuotojai. Jie –  nuoširdūs, smalsūs, turintys daug žinių ir nebijantys iššūkių, trykštantys naujomis idėjomis bei stebinantys lankytojus vis naujomis veiklomis.  

– Centrinėje bibliotekoje yra įkurtas rašytojui skirtas memorialinis kambarys. Ką įdomaus, išskirtinio galima jame rasti?

– Čia sukaupti rankraštiniai bei spausdinti dokumentai, susiję su rašytojo kūryba – tekstų rankraščiai, laiškai, piešiniai, satyriniai leidiniai, taip pat publikacijos iš periodinių leidinių apie rašytoją ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Apsilankius čia, galima pasižiūrėti įdomų ir tikrovišką režisierės Agnės Marcinkevičiūtės sukurtą dokumentinį filmą apie rašytoją, pavadinimu „Beveik laimingas“. Savitą aurą sukuria ir rašomoji mašinėlė, kuria ir buvo parašytas garsusis romanas „Tūla“, kušetė, pieštukinė bei kiti rašytojo asmeniniai daiktai. O daugiausia dėmesio sulaukia garsioji, unikali siena, į šį kambarį atkeliavusi iš rašytojo namų Vilniuje. „Traktoristo kampelis“ – taip šią meninę instaliaciją, kuri be galo įdomi tyrinėjimui, vadino Jurgis Kunčinas. Koliažo principu sukurtoje sienoje sutilpo galybė asmeninių kūrėjo gyvenimo detalių – laikrodžiai, spynos, rožančiai ir kiti įdomūs daiktai bei daikteliai. „Dauguma šių daiktų turi simbolinę reikšmę“, – kartą yra pasakęs rašytojas.

–  Kaip manote, ar Jurgio Kunčino tekstai vis dar aktualūs šiomis dienomis? Ko juose pasisemti gali šiandieninis skaitytojas?

–  Jurgio Kunčino tekstai vis dar aktualūs ir šiandien, tikriausiai tokie išliks ir ateityje. Būtent tokių pastebėjimų yra išsakę ir rašytojo kūrinius skaitę jo kūrybos gerbėjai. Vienas iš pavyzdžių – Jurgio prieš eilę metų parašytas eilėraštis „Karantinas“. Na, ir šiandieniniam skaitytojui tikrai praverstų Jurgio turėtas humoro jausmas bei požiūris į daugelį dalykų.

–  Biblioteka ieško įvairių būdų sudominti jaunąją kartą Jurgio Kunčino kūryba. Kokias priemones tam pasitelkiate? Ar pavyksta sėkmingai tai padaryti?

–  Jurgio Kunčino kūryba galbūt labiau suprantama vyresniojo amžiaus moksleiviams bei abiturientams, nes romanas „Tūla“ yra dažna brandos egzaminų tema. Netradicinių bei integruotų pamokų metu informacija pateikiama šiuolaikiškai, įtraukiant teminius „protmūšius“ ir viktorinas. Smagu, kad vedant edukacijas, kiekvienoje klasėje atsiranda būrelis moksleivių, kurie, prasisklaidžius klasės draugų sukeltam šurmuliui, kiek ilgėliau stabteli Jurgio Kunčino kambaryje, diskutuoja, svarsto... Tikėtina, kad kiekvienas iš jų su savimi išsineša kažką naudingo – naują faktą, žinią ar mintį.  

–  Kokie ateities planai? Kaip dar planuojate ,,įveiklinti“, aktualizuoti šio rašytojo kūrybinį palikimą?

–  Turime planų ir idėjų, kurios bus įgyvendintos pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir „papildytos realybės“ elementus, išplečiant tradicinę Jurgio Kunčino kambario ekspoziciją. Taip pat planuojame čia įrengti išmanų, liečiamą ekraną –  tikimės, kad profesionalų sukurtas virtualus turinys bus įdomus jaunajai kartai. Esame atviri įvairioms idėjoms bei visuomenės iniciatyvoms – kviečiame lankytojus išsakyti savo poreikius, pastebėjimus ir norus. Stengiamės nenuobodžiai skleisti žinią apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Šiemet, kartu su Alytaus turizmo informacijos centru organizavome jau antrąjį ,,literatūrinės sveikatos“ žygį, kurio metu kvietėme sužinoti daugiau apie Alytaus krašto rašytojus, o taip pat ir Jurgį Kunčiną. ,,Na, o kitų paslapčių neišduosiu – ateikite ir patys pamatysite!” – linksma gaida užbaigdama pokalbį kviečia Ilona.

Bibliotekos inf. 

 I. Krupavičienės nuotr.

Vasarai įpusėjus, pusiaukelę pasiekė ir skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“, kurį šiemet jau aštuntą kartą rengia Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos. Birželio 1 d. paskelbus akcijos pradžią, daugybė azartiškų skaitytojų suskubo registruotis www.vasarasuknyga.lt svetainėje ir ieškoti knygų pagal 5 paskelbtas užduotis. Knygų rekomendacijas pateikė skaitymo skatinimo ambasadorės – muzikos kūrėja Jurga Šeduikytė, iliustratorė Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė, bibliotekininkai.

Į šių metų šūkį – „Skaitymas tau tinka!“ atsiliepė ir iššūkį priėmė jau arti 18 000 akcijos dalyvių, o iš jų beveik 5 000 jau suskubo ir įveikė iššūkį. Tarp bibliotekų, kurių skaitytojai per pusę vasaros perskaitė daugiausia knygų, rikiuojasi Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės filialas, Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lukšių padalinys, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pabradės miesto filialas, Jonavos rajono savivaldybės viešoji centrinė biblioteka bei daugelis kitų.

Iki akcijos pusiaukelės perskaitytų knygų TOP 10-uke – Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“, Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“, Ingos Staban „Laisvės kalinė“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Živilės Miežytės „Vilniaus Vilnius“ ir kitos.

Klaipėdos žvejybos uosto rajone įsikūrusios Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės filialo vedėja Milda Skutulaitė-Gaubė džiaugėsi akcijoje „Vasara su knyga“ kasmet noriai dalyvaujančiais savo bibliotekos skaitytojais: „Mūsų bibliotekoje yra suaugusiųjų ir vaikų skyriai, čia įsikūręs vaikų centras „Ruoniukas“. Vaikai, jų tėveliai, jauni ir vyresni žmonės maždaug nuo 20 metų, senjorai labai noriai dalyvauja akcijoje, o kadangi pernai mūsų biblioteka užėmė gana aukštą vietą tarp aktyviausių dalyvių, tai šiemet visi labai pasiryžę nenuleisti kartelės.“ Pasak bibliotekos, kurioje yra apie 1 500 registruotų skaitytojų, vedėjos, žmones motyvuoja ne tik pomėgis skaityti ir noras pasivaržyti su kitomis bibliotekomis, bet ir akcijos rėmėjų įsteigti prizai.

Skutulaitės-Gaubės teigimu, kai kurie pensinio amžiaus skaitytojai, iki tol neturėję elektroninio pašto, bibliotekos darbuotojų padedami jį susikūrė, kad galėtų priimti iššūkį: „Žmonėms patinka paskelbtos užduotys, pagal jas ieško knygų, o mes padedame ir skatiname dalyvauti. Kiekvieną žmogų pakalbiname, papasakojame apie akciją ir paraginame dalyvaujant būtinai pažymėti mūsų biblioteką,“ – pasakojo Kalnupės bibliotekos vedėja.

Vienos iš populiariausių Lietuvos atostogų vietų – Druskininkų kurorto – viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė teigė, kad akcijoje dalyvaujantys poilsiautojai mielai užsuka į biblioteką: „Džiaugiamės, kad mūsų bibliotekoje aktyviai lankosi ir skaito ne tik druskininkiečiai, bet ir mieste viešintys poilsiautojai. Juk LIBIS skaitytojo bilietas suteikia galimybę keliaujantiems po Lietuvą skaityti knygas bet kurioje bibliotekoje. Skaitytojų patogumui rekomenduojamas knygas pagal iššūkio „Vasara su knyga“ užduotis esame išrikiavę tam skirtose lentynose. Tik gailimės, kad poilsiautojų skaičius neatsispindi mūsų bibliotekos iššūkio rezultatuose – svečiai dažniausiai jau būna užsiregistravę kaip iššūkio dalyviai savo gyvenamųjų vietų bibliotekose. Tačiau ir druskininkiečiai stengiasi neatsilikti ir dalyvauja akcijoje „Vasara su knyga“.

Įsitraukti galima ne tik įveikiant iššūkį ir per vasarą perskaitant 5 knygas pagal paskelbtas užduotis (jas galima rasti čia), bet ir socialiniuose tinkluose – iniciatyvos „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. Dalyviai smagiai rungiasi interaktyviuose konkursuose, galvosūkiuose, gauna vertingas knygų rekomendacijas.

Kaip teigė akcijos „Vasara su knyga“ komandos narė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Rūta Paukštytė, „Vasara su knyga“ subūrė net 15,5 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose. Įrašais pasidalinta 2,5 tūkst. kartų. Per vos daugiau nei mėnesį į „Facebook“ ir „Instagram“ paskelbtus konkursus įsitraukė daugiau nei 1 100 dalyvių. Mįslės suvienijo ir įtraukė daugumą Lietuvos bibliotekų – dalintasi įrašais, kviesta dalyvauti ir pasitikrinti savo žinias. „Ši iniciatyva subūrė jaukią virtualią bendruomenę, kurios sekėjai noriai dalijasi mintimis, mėgstamų knygų rekomendacijomis. Iš viso sulaukta beveik 1,5 tūkst. pozityvių komentarų,“ – tikino R. Paukštytė.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais (ne tik įprastas, bet ir garsines, patogaus skaitmeninio formato knygas) skaitančius dalyvius. Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Taigi, priimti ir įveikti iššūkį padės artimiausia biblioteka. Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. Akcijos draugai ir rėmėjai – leidyklos „Alma littera“, „Nieko rimto“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aukso žuvys“, „Terra Publica“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įmonės „Dimo“, Antanukas.lt, „Urtės tekstilė“, „Muilo virtuvė“, „Finaneta“, Pazymetas.lt, „Rūta“, „Lieta dėlionės“, „Kavos draugas“, Patogupirkti.lt, mokymosi platforma internete Mokslobaze.lt

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Kilus klausimams visada galima kreiptis į mūsų bibliotekos skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ ambasadorę el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript..

Skaitymo skatinimo akcijos „Vasara su knyga“ organizatorių informacija

Liepos 31 – rugpjūčio 6 d. Alytaus jaunimas antrus metus iš eilės kviečiamas iš arti susipažinti su kino kūrimo užkulisiais ir praleisti vasaros atostogas savaitę truksiančioje nemokamoje kino stovykloje „24 per sekundę“, įkvėptoje iš Alytaus kilusio rašytojo Jurgio Kunčino asmenybės ir kūrybos. Registracija į stovyklą vykdoma iki liepos 21 d.

Jaunuolių laukia išskirtinė galimybė įvairiapusiškai ugdyti savo kūrybinius sugebėjimus, komandinio darbo įgūdžius ir, bendradarbiaujant su jaunaisiais kolegomis bei žinomais Lietuvos kino profesionalais, sukurti savo trumpametražį filmą, kurio premjera įvyks kino teatre „Dainava“.

Šiais metais stovyklos programą įkvėpė iš Alytaus kilusio poeto, eseisto, vertėjo ir vieno žymiausių lietuvių prozininkų Jurgio Kunčino asmenybė bei kūryba. Suvieniję jėgas Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kino teatras „Dainava“, Alytaus miesto teatras ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kvies į jo tekstus pažvelgti pro kino kameros objektyvą: užsiėmimų metu bus kuriamos dviejų Jurgio Kunčino novelių ekranizacijos ir dokumentinė medžiaga apie jų kūrimo užkulisius. Jaunuoliai mokysis rašyti scenarijus, režisuoti, atrinkti aktorius, vaidinti, kurti filmo scenografiją ir kostiumus, montuoti. Stovykloje su jaunimu savo žiniomis dalinsis režisieriai Algimantas Puipa, Giedrius Tamoševičius, Jonas Trukanas, kino kritikas, semiotikas Dmitrijus Gluščevskis, kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė, režisierius ir montažo režisierius Eimantas Belickas.

„Mokykloje būčiau svajojęs apie stovyklą, kurioje galėčiau mokytis ne privalomų dalykų, o kino paslapčių ir bendrauti su kino pasaulio žmonėmis, kuriuos išvysdavau nebent laikraščių ir žurnalų puslapiuose. Ir meninis, ir pramoginis kinas gali provokuoti mąstymą ne mažiau nei matematikos lygtys“, – pasakoja Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.

„Džiaugiamės, kad nemokama kino stovykla antrus metus iš eilės grįžta į Alytų. Jaunimas iki šiol gyvai prisimena praėjusių metų dirbtuves ir įsimintinas pažintis su Lietuvos kino kūrėjais, dalis jų rimtai svarsto studijuoti skirtingas kino specialybes. Nepamiršime ir kokybiško kino mylėtojų – savaitę truksianti nemokama europietiškų filmų programa kvies kultūringai atostogauti ne kur kitur, o Alytuje“, – patirtimi dalijasi „Dainavos“ kino teatro direktorė Simona Butrimienė.

Vakarais Alytaus miesto teatre Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau trečius metus iš eilės siūlys pasinerti į nemokamas europietiško kino atostogas su naujausiais ir įdomiausiais Europos bei lietuvių režisierių filmais, kuriuos pristatys kino dirbtuvių lektoriai. Vakarinės filmų peržiūros ir pristatymai atviri ne tik stovyklos dalyviams, bet ir visiems gero kino mėgėjams.

Registracija į nemokamą savaitės trukmės kino stovyklą vykdoma iki liepos 21 d. Pateikdami užpildytą anketą, būsimi dalyviai patvirtina, kad gali dalyvauti visuose užsiėmimuose. Kviečiami registruotis jaunuoliai nuo 14 metų. Dalyvio anketa: bit.ly/3NNrmYc 

Projektus „Kinas veža“ ir „Scanoramos vasara“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras

„Mokykla. Mokykla! Šiandien tiesiog su grauduliu, su širdies virpesiu prisimenu pradžios mokyklas – ir Ceikinėliuose, ir Zuikose (abu kaimai – šalia mano Panižiškės), neišblėstantys įspūdžiai tebesilaiko mano atminty ir iš Ignalinos vidurinėj mokykloj praleistų septynerių metų. O buvo sudėtingi laikai: bolševikinės valdžios siautėjimas, partizaninis karas, pokario ūkinė ir socialinė suirutė.“ – taip pradedama naujoji Česlovo Juršėno knyga, kviečianti „pakeliauti“ neeilinės asmenybės gyvenimo prisiminimų takeliais.

„Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ – knyga, kurios puslapiuose „nugulė“ žymaus žurnalisto, Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Lietuvos Respublikos seimo pirmininko Česlovo Juršėno autobiografiniai pasakojimai, „pagardinti“ lengvu humoro prieskoniu, iliustruoti ne tik nuotraukomis, bet ir šmaikščiomis karikatūromis. Susitikti su šia charizmatiška ir intelektualia asmenybe panoro nemažai alytiškių, nusprendusių turiningai praleisti laiką Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vykusiame Česlovo Juršėno knygos pristatyme.

Renginį praturtino knygos redaktoriaus, eseisto, literatūros kritiko Valentino Sventicko pasakojimai bei įžvalgos. Redaktorius džiaugėsi, kad dirbti kartu su šios knygos autoriumi nebuvo labai sunku: „Česlovas Juršėnas yra ne tik didis politikas, bet ir žurnalistas, „enciklopedistas“, todėl ir pasakojimas – sklandus, palyginti, paprastas, nuotaikingas ir neprasilenkiantis su humoro jausmu“.

Ši knyga išsiskiria turinio išliekamąja verte. Tai – ne tik prisiminimai, bet ir enciklopedinio pobūdžio biografija, aprėpianti autoriaus apmąstymus įvairiomis temomis, jo gyvenimo faktus bei sutiktus žmones, o taip pat ir Lietuvos istorinius vaizdus bei žinomų asmenybių paveikslus. Knygoje atskleidžiamas ir reikšmingas autoriaus vaidmuo sprendžiant Lietuvai svarbius klausimus. Leidinyje garbingą vietą užima ir vyro meilė knygoms: kol sovietmečiu žmonės nuvykę į užsienį ieškodavo „drapanų“, Česlovas Juršėnas tuo metu ieškodavo knygynų. „Baigdamas negaliu nepaminėti, kad būtent pagal knygų skaitymą vertinau ir kitus žmones“, – savo atsiminimuose pažymi Č. Juršėnas.

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje – neeilinė ekspozicija, skirta besidomintiems lietuvių kalba bei jos istorija.

„Lietuvių kalbos žodynas“  – tai 20-ties tomų žodynas, laikomas didžiausiu XX a. lietuvių kalbotyros veikalu, kurio tekstą rašė ir redagavo ne viena kalbininkų karta, daugiau nei septyniasdešimt „žodynininkų”, dvidešimt trys redaktoriai ir keli tūkstančiai žodžių rinkėjų. Žodyno apimtis ne ką mažiau įspūdinga, nei prie jo sukūrimo prisidėjusių žmonių skaičius – veikalą sudaro netgi 22 tūkstančiai puslapių!

Keletas įdomių faktų:

• Žodyno tekste pavartota daugiau kaip 11 milijonų žodžių;
• Veikalui pabaigti prireikė 100 metų;
• Dvidešimtyje Žodyno tomų yra aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių;
• 1-ąjį žodyno sąsiuvinį parengė Kazimieras Būga, 1924-aisiais metais;
• Tai – vienas didžiausių žodynų pasaulyje.

Daugiau informacijos skaitykite Daugvardo Noreikio parengtame straipsnyje.

Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno ekspoziciją galite apžiūrėti Centrinėje bibliotekoje (Seirijų g. 2, Alytus) šalia Knygų ir interneto skaityklos iki rugpjūčio 1 d.

Vėliau Žodynas keliaus į Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių (Topolių g. 21, Alytus).

Nuotr. Ilonos Krupavičienės 

Ar esate girdėję apie atostogų metu jaunuosius alytiškius džiuginančias vasaros skaityklas, į kurias jau ne vienerius metus kviečia Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka? Šią vasarą, tęsdami savo misiją, kviesime būti kartu ir įsitraukti į įvairias veiklas, susipažinti su skirtingomis meno sritimis, kartu su savo sričių profesionalais dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.

Biblioteka „be sienų“ kiekvieną vasaros trečiadienį įsikurs vis kitoje miesto vietoje, tad vaikai turės galimybę iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta ir ką galima nuveikti užsukus į biblioteką: išsirinkti ir skaityti knygeles, išbandyti virtualios realybės akinius, su bičiuliais žaisti virtualios realybės ar stalo žaidimus.

Šios vasaros naujiena – įtraukiančios edukacijos, kurias ves savo profesionalūs menininkai! Mažųjų smalsuolių lauks piešimas ant stiklo bei smėliu, vėjo varpelių ar sapnų gaudyklių gamyba, terapiniai dailės užsiėmimai, piešimo pradžiamokslio kūrybinės dirbtuvės. Į svečius užsuks dresuoti šuniukai, o mėgstančius aktyviai judėti kvies Zumba šokiai po atviru dangumi! „Skaityklos tavo kieme“ kelionę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Susidomėjai? Puiku! Lauksime Tavęs atsinaujinusioje vasaros skaitykloje!

„Skaitykla tavo kieme“ susitikimų grafikas:

Darbo laikas – nuo 11 iki 16 valandos, edukacijos prasideda nuo 13 valandos.

• Birželio 28 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
• Liepos 5 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 11 val. „Dzūkelių pasakadzieniai“, nuo 13 val. piešimas ant stiklo (vėjo varpelių gamyba)).
• Liepos 12 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. dailės pradžiamokslio edukacinis užsiėmimas).
• Liepos 19 d. Pirmo Alytaus aikštė (nuo 13 val. dailės pradžiamokslio edukacinis užsiėmimas).
• Liepos 26 d. šalia Vidzgirio bibliotekos (nuo 13 val. „Cerberis“: šunų dresūros pasirodymas)
• Rugpjūčio 2 d. Jaunimo parke (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
• Rugpjūčio 9 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. sapnų gaudyklių gamyba).
• Rugpjūčio 16 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. piešimas smėliu).
• Rugpjūčio 23 d. šalia Jotvingių žaidimų aikštelės (nuo 13 val. terapinis dailės užsiėmimas).
• Rugpjūčio 30 d. Jaunimo parke (nuo 13 val. Zumba šokiai po atviru dangumi).

Paįvairinkite atostogas smagiais susitikimais mobiliose vasaros skaityklose, kurios šįkart – dar arčiau savo jaunojo skaitytojo! O kad visų šių įdomybių nepražiopsotumėte – sekite naujienas mūsų interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram!

 Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija