Spalio 5–25 d. jau 20-ąjį kartą žiūrovus suburs dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, šiemet pasitinkantis šūkiu „Paveikti kino. Jau 20 metų“. Rūpestingai atrinkti festivalio dokumentiniai filmai vėl pasakos realias ir aktualias istorijas iš viso pasaulio, kviečiančias pažvelgti į jį kitomis akimis. Filmus bus galima žiūrėti kino salėse, internete ir nemokamai beveik 300 Lietuvos bibliotekų, tarp jų ir – Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2), kuri spalio 5 d. 18.30 val. pakvies ir į jubiliejinio festivalio atidarymo šventę.

„Nuo pat pirmųjų dienų siekiame, kad rinktinius festivalio filmus pamatytų kuo daugiau žmonių – tikime, kad šios tikros, į pasaulį kitomis akimis pažvelgti skatinančios istorijos kuria pokytį ir turi poveikį. Norėdami išplėsti festivalio geografiją, prieš šešerius metus užmezgėme draugystę su Lietuvos bibliotekomis ir jos išpildė mūsų svajonę – jų dėka šiandien festivalio žiūrovų tinklas vienija šimtus bendruomenių. Bibliotekos – mūsų komandos širdžių projektas, tad atsidėkodami, 20-ojo festivalio atidarymą šiemet sutiksime būtent jose“, – sako festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

Bibliotekoje filmus žiūrėti bus galima dviem būdais: individualiai bibliotekos Bendrosios skaityklos kompiuteriuose arba dalyvauti bendruose kino seansuose. Asmeninėms peržiūroms tereikės atsinešti savo ausines ir kompiuteryje prisijungti prie festivalio internetinės filmų žiūrėjimo platformos (prisijungimo teirautis bibliotekos darbuotojo). Visus filmus galima rasti „Nepatogaus kino“ svetainėje. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kartu su festivaliu taip pat rengs ir viešus kino seansus, į kuriuos kviečiami visi norintieji. Šie seansai vienu metu vyks projekte dalyvaujančiose bibliotekose iš visos Lietuvos, o filmų transliacijas lydės aptarimai ir tiesioginiai pokalbiai su įdomiais svečiais, kuriems seanso žiūrovai galės užduoti rūpimus klausimus.

G. Andriukaitis džiaugiasi, kad šiemet viešų seansų programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams ir jaunimui. „Visada laukiame įvairiausio amžiaus žiūrovų – jų individualioms peržiūroms atrinkome beveik pusšimtį filmų. Tačiau šiemet į bibliotekas norime pasikviesti dar daugiau moksleivių, tad jiems paruošėme ir daugiau filmų seansų, kuriuos lydės aptarimai ir edukacinės užduotys. Į šias bendras peržiūras labiausiai skatiname burtis mokyklų bendruomenes, tačiau iš tiesų laukiame visų žiūrovų, nes filmuose nagrinėjamos temos – universalios, o moksleiviams bus labai prasminga ką tik pamatytą filmą aptarti su kitais suaugusiais žiūrovais.“

Bendri seansai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2):

Spalio 14 d., trečiadienį, 16 val., vyks filmo „Menopauzės paslaptis“ (rež. Louise Unmack Kjeldsen) peržiūra, po kurios rengėjai kvies į diskusiją su viena iš Lietuvos menopauzės asociacijos steigėjų – gyd. akušere-ginekologe Dovile Kalvinskaite. Filme kalbama apie neaiškų simptomų darinį, kankinantį daugiau nei milijardą moterų. Ir nors su šiais negalavimais susiduriama visame pasaulyje, tačiau niekas iš tikrųjų nesupranta priežasčių ir nežino, ką daryti. Režisierė pasiryžta nutraukti tylą ir išsiaiškinti didžiąją paslaptį.

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT Partnerships“.

Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į filmo peržiūrą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Spalio 14 d. (trečiadienį) 17 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Pasienio vilkai“ (rež. Martin Páv, Čekija, 79 min.).

Pasakojimas apie į Čekijos Broumovo regiono miškus po daugiau nei dviejų šimtų metų grįžusius vilkus bei jų sugrįžimo sukeltą konfliktą. Po ilgo laiko vilkai čia vėl tampa neatsiejama kraštovaizdžio dalimi.

Vieni vietos gyventojai vilkų sugrįžimą vertina kaip galimybę atkurti natūralią ekosistemos pusiausvyrą, kiti – kaip grėsmę savo gyvuliams, ūkiams ir gyvenimo būdui. Filmo centre atsiduria ne tik pats vilkas, bet ir žmonių santykis su laukine gamta, mūsų noras ją kontroliuoti bei skirtingas supratimas, kiek vietos joje turėtų likti laukiniams gyvūnams.

Režisierius Martin Páv nesirenka vienos konflikto pusės ir tampa stebėtoju vis labiau kaistančio ginčo centre. Vilkų sugrįžimas čia tampa platesnio klausimo metafora: ar galime išmokti gyventi šalia laukinės gamtos ir vieni kitų, net kai mūsų interesai ir baimės skiriasi.

Pasakojimą apie Čekijos vilkus Lietuvoje aktualizuoti padės pėdsekystės eksperto Tomo Selicko virtualus pasakojimas apie Lietuvos vilkus, jų ekologiją ir mūsų požiūrį į juos bei vietą mūsų kultūroje.

Tomas Selickas yra „Savas Gamtoje“ pėdsekystės kursų vadovas, gamtos gidas ir edukatorius, gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narys. Nuo 2012 metų veda pėdsekystės užsiėmimus ir edukacijas, padedančias geriau pažinti laukinius gyvūnus, jų aplinką ir žmogaus santykį su gamta.

Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)

Daugiau apie projektą:

Sengirės kinas – kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje vykstančios „Sengirės kino“ savaitės metu daugiau nei 80 ekranų įvairiuose miestuose ir miesteliuose rodo dokumentinį kiną apie gamtą ir jos saugojimą, lydimą požiūrį plečiančių mokslininkų pristatymų.

Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.

1 d.

1936 m. spalio 1 d. Alytaus rajone atidaryta Kurnėnų mokykla.

1991 m. spalio 1 d. atidaryta Alytaus dailiųjų amatų mokykla.

2 d.

1926 m. spalio 2 d. Jackonių k., Alytaus rajone, gimė pedagogė, tautodailininkė Zuzana Buckevičiūtė-Jankauskienė. Mirė 2005 metais.

1951 m. spalio 2–3 d. vykdant Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Ruduo“ iš Alytaus rajono ištremta 400 žmonių.

4 d.

1936 m. spalio 4 d. Alytuje gimė gydytoja, politikos ir visuomenės veikėja, habilituota mokslų daktarė, profesorė Vida Marija Čigriejienė. 2004–2008 m., 2008–2012 m., 2012–2016 m. Seimo narė, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narė.

5 d.

1921 m. spalio 5 d. įregistruota Alytaus miesto butų samdytojų sąjunga.

1921 m. spalio 5 d. įkurta AB „Dzūkija“, viena pirmųjų ir reikšmingiausių prekybos bei pramonės įmonių Pietų Lietuvoje.

9 d.

1951 m. spalio 9 d. Egliškių k., Lazdijų rajone, gimė Vytautas Čeponis. 1993–1997 m. SP AB „Lietuvos energija“, „Alytaus šilumos tinklų“ direktorius, UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ direktorius, Rotary klubo narys.

1936 m. spalio 9 d. Punioje, Alytaus rajone, gimė humanitarinių mokslų daktaras, habilituotas socialinių mokslų (edukologija) daktaras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos pedagogikos katedros profesorius, Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centro prezidentas, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys Albertas Piličiauskas. Mirė 2011 metų gegužės 3 dieną Vilniuje.

1981 m. spalio 9 d. Alytuje gimė literatė (kūryba spausdinama „Tėkmės“ literatų klubo almanache, dienraštyje „Alytaus naujienos“, taip pat „lrytas.lt“ rubrikoje „Bendraukime“) Rūta Kanaukaitė.

13 d.

1906  m. spalio 13 d. Mankūnuose, Alytaus rajone, gimė pedagogas, žurnalistas, išeivijos visuomenės veikėjas Albinas Gražiūnas (Graževičius). Mirė 1971 m. liepos 6 d. Niujorke, JAV.

14 d.

1906 m. spalio 14 d. Krokialaukyje įkurtas katalikiškos švietimo ir labdaros draugijos „Žiburys“ skyrius. 

15 d.

1931 m. spalio 15 d. AB „Dzūkija“ prie savo lentpjūvės ir baldų fabriko atidarė Amatų mokyklą.

16 d.

1936 m. spalio 16 d. Žagarėje, Joniškio rajone, gimė tautodailininkas, kalvis, juvelyras, skulptorius monumentalistas Vytautas Jarutis. Alytaus garbės pilietis (2015 m.), Alytaus kultūros premijos laureatas (1994 m.). Mirė 2017 m. rugsėjo 27 d. Alytuje.

1941 m. spalio 16 d. Alytuje pradėjo dirbti Druskininkų mokytojų seminarija. Nuo 1943 m. – Alytaus mokytojų seminarija.

17 d.

1926 m. spalio 17 d. Alytuje Šv. Angelų sargų bažnyčios šventoriuje atidengtas ir pašventintas paminklas Juozui Blozneliui.

18 d.

1886 spalio 18 d. Krokininkuose, Alytaus rajone. gimė matematikas, pedagogas, Alytaus gimnazijos direktorius, Alytaus mokytojų seminarijos direktorius, matematikos vadovėlių autorius Kazys Klimavičius. Mirė 1972 m. vasario 16 d. Alytuje.

1996 m. spalio 18 d. atidarytas „Drevinuko“ skulptūrų parkas. Dailininkė Gintarė Markevičienė.

19 d.

1991 m. spalio 19 d. atidarytas Anzelmo Matučio memorialinis muziejus.

20 d.

1926 m. spalio 20 d. gimė poetas, publicistas, kompozitorius, visuomenės veikėjas Tadas Navickas.

1896 m. spalio 20 d.  Medžiūnų k., Vabalninko vlsč, Biržų apskr., gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupacijos režimui veikėjas, Dainavos apygardos partizanų vadas, Lietuvos kariuomenės savanoris, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Domininkas (Domas) Jėčys. 1947 m. rugpjūčio 11 d. žuvo kautynėse.

24 d.

2001 m. spalio 24 d. įkurtas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras.

25 d.

1991 m. spalio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės valdyba Alytaus šaulių rinktinei suteikė karininko Antano Juozapavičiaus vardą.

26 d.

2011 m. spalio 26 d. ant Dainavos pagrindinės mokyklos fasado atidengta Artūro Sakalausko atminimo lenta.

27 d.

2011 m. spalio 27 d. įkurtas Alytaus miesto bendruomenės centras.

28 d.

1956 m. spalio 28 d. Geidukonių k., Varėnos rajone gimė gydytoja, Alytaus rajono politinė ir visuomenės veikėja Ramunė Gaisrienė.

2011 m. spalio 28 d. atidarytas naujasis Lietuvos tūkstantmečio tiltas.

29 d.

1921 m. spalio 29 d. Ponkiškių k., Alytaus rajone, gimė mokytojas, lituanistas, pedagogas Jonas Kvederaitis. Mirė 2007 m. vasario 24 d. Vilniuje.

31 d.

1876 m. spalio 31 d. Seirijuose, Lazdijų rajone, gimė žymus Lietuvos dailininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas Antanas Žmuidzinavičius. Mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune.

Ne vienerius metus bibliotekose filmus rodantis festivalis NEPATOGUS KINAS šiemet žengia dar vieną žingsnį didesnio kino kultūros prieinamumo srityje.

2026 m. spalio 5 d. įvyksiantis jubiliejinio festivalio atidarymo seansas bus atviras visiems bibliotekų lankytojams Lietuvoje.

Vakaro metu:

– prisijungsime prie šventinės festivalio atidarymo transliacijos;

– dalyvausime virtualiame žaidime;

– prisiminsime įdomias festivalio istorijos akimirkas;

– kalbėsime apie dokumentinio kino poveikį ir apžvelgsime šių metų programą;

– žiūrėsime festivalio atidarymo filmą „Alioša“;

– vaišės.

Apie filmą „Alioša“ (Estija, 2008, 67 min., N-13)

Atminimo ženklas ar tobulas įrankis propagandai? Talino centre stovintis Bronzinis kareivis sukiršina Estijos visuomenę.

Estijai atgavus nepriklausomybę, dauguma sovietų režimo pastatytų paminklų buvo išardyti. Tačiau Talino centre stovintis Bronzinis kareivis Alioša išliko ir tapo skirtingų istorinių atminčių susidūrimo simboliu.

Daliai estų paminklas primena sovietinę okupaciją ir represijas, o daliai rusakalbių šalies gyventojų jis siejasi su istorine atmintimi, ryšiu su Rusija ir rusiškąja tapatybe. Skirtingos istorijos interpretacijos Bronzinį kareivį pavertė visuomenę skaldančių ginčų centru.

Vieta: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2)
Renginio pradžia: spalio 5 d. 18.15 val.
Transliacijos pradžia: 18.30 val.

Renginys nemokamas, maloniai kviečiame!

Organizatoriai – Dokumentinių filmų festivalis NEPATOGUS KINAS ir Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka.

Spalio 7 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) kraštietė Danutė Kurkulionienė-Raistinė pristatys psichologinį romaną „Kaimo daigeliai miesto šaligatviuose“, atskleidžiantį jautrią sovietmečio vaikų ir paauglių patirtį. Tai jau trečioji alytiškės knyga.

Naujausiu kūriniu autorė nori pasiųsti skaitytojui žinutę – tai istorija iš patirties, kad nuo tarybinių laikų iki šiandien jaunų žmonių tarpe vis dar aktuali problema yra patyčios, prisitaikymo sunkumai ir tapatybės paieškos. Jos svarbios visoms kartoms. Ypač jaunam daigeliui, augusiam vienkiemyje ir patekusiam į didmiestį.

Apie knygą: Dienos šviesą išvydusioje knygoje autorė aprašo iš vienkiemių kilusių jaunuolių kelią – nuo pirmųjų iššūkių mokykloje, kur jie susiduria su patyčiomis ir atskirtimi, iki paauglystės išbandymų, kai penkiolikmečiai išvyksta į didmiesčius mokytis to, kas jiems svetima.

Naivūs, nedrąsūs ir lengvai pažeidžiami, jie tampa apgaulės aukomis, tačiau kartu ieško savęs, bando prisitaikyti prie miesto gyvenimo ir drąsiai prieštarauja tam, kas jiems nepriimtina. Tai romanas apie trapų žmogaus vidinį pasaulį, apie kovą su aplinkos spaudimu ir pastangas išsaugoti savo tapatybę.

Apie autorę: D. Kurkulionienė-Raistinė – Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė, Lietuvos kūrybinės raiškos „Menų sodas“ narė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Alytaus skyriaus narė – tapytoja, surengusi vienuolika personalinių tapybos darbų parodų. 2012 m. išleido knygą „Vijokliai“, o 2024 m. – apsakymų ir eilėraščių knygą dzūkų kalba „Iš dzūkiškų budinkų ir ne cik“...

Susitikimą savo dainomis paįvairins Vilma Klimavičienė.

Kviečiame jaukiai praleisti vakarą!

Spalio 1 d. 17 val. kviečiame į šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Andriaus Pulkauninko naujausios knygos „Pelynas, mirkytas acetone“ pristatymą ir diskusiją Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Tai susitikimas, kuriame netrūks netikėtų istorijų, provokuojančių temų ir pokalbių apie knygą bei jos herojus. Autorius savo kūrinyje žvelgia į gyvenimą savitu kampu, o skaitytoją kviečia ne tik skaityti, bet ir susimąstyti.

Apie knygą: Sako, kad atsiplėšus nedidelį gabalėlį knygos puslapio ir pasikišus po liežuviu, galima išvysti nuostabių haliucinacijų. Dar sako, kad suvyniojus silkę su galva į knygos lapus ir palaikius ją kambario temperatūroje tris dienas, ji pradės kalbėti ir papasakos visas pasaulio paslaptis, atidengs visas uždangas. Tačiau visa tai – purvinas marketingo triukas!

Knygos autorius nesiūlo ir primygtinai nerekomenduoja vynioti iš knygos popieriaus suktinių, draudžia uostyti poligrafijos dažus ar knygos pelenus, skirtingai nei tai daro knygos herojai. Jie įgudę deginti savo gyvenimą ir jaunystę nesibaigiančiuose nelegaliuose reivo vakarėliuose, alternatyviuose festivaliuose ir performansuose, mėgaujantis trumpalaikiais sekso nuotykiais, nuolatos susiduriant vienam su kitu mažame pogrindžio pasaulėlyje. Toliau seka meilė, fatališka alchemija ir likimo ironija.

To paties autoriaus anksčiau išleistos knygos: „Miegantys ugnyje“ (2023 m. audio leidyba „Audioteka“), „Paskendęs turgus“ (2024 m. audio leidyba „Audioteka“), „Jautrumo gravitacija“ (2025 m. „Slinktys“).

Kviečiame į susitikimą su autoriumi – pokalbį apie jo kūrybą, literatūrą, personažus, įkvėpimus ir pasaulį, kuriame pelynas gali būti mirkomas acetone!

Ar kultūra gali būti smagi, netikėta ir įtraukianti? Į šį klausimą rugsėjo 18-ąją Alytuje atsakė Kultūrinių patirčių festivalis jaunimui „Nuo ART'isto iki Me(n)talisto“. Į renginio partnerių erdves, Alytaus kultūros centrą, susirinko daugiau nei 350 jaunų žmonių iš Alytaus miesto mokyklų, kurių laukė įvairios kūrybinės bei edukacinės patirtys.

Jaunuoliai galėjo rinktis iš skirtingų veiklų – nuo socialinių tinklų ir medijų raštingumo iki šiuolaikinio cirko, literatūros, poezijos, memų ar virtualios realybės.

Ypatingo jaunimo dėmesio sulaukė susitikimas su turinio kūrėja, „Pildyk“ ambasadore Akvile Knyguolis. Atviras pokalbis apie socialinius tinklus, turinio kūrimą, viešojo kalbėjimo baimę ir jaunam žmogui aktualius klausimus nepaliko abejingų. Po susitikimo jaunimas neslėpė džiaugsmo ir dėkojo už galimybę pabendrauti su Akvile gyvai.

Ne mažiau gerų atsiliepimų sulaukė ir VšĮ Menų spaustuvės „Šiuolaikinio cirko edukacija“. Jaunuoliai čia galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti cirko pasaulio subtilybes. Edukaciją gyrė ne tik mokiniai, bet ir juos lydėję mokytojai – o tai puikus įrodymas, kad kultūrinė patirtis gali nustebinti net tuos, kurie į renginį ateina nežinodami, ko tikėtis.

Organizacijos „Mostai“ edukacijos „Kultūra atrakina“ ir „FenoMEMAS: skaitmeninio pokšto kultūra“ taip pat puikiai įtraukė festivalio dalyvius. Edukatoriams pavyko greitai užmegzti ryšį su jaunimu, sudominti ir paskatinti aktyviai dalyvauti. Čia kultūra nebuvo vien stebima iš šalies – ji buvo išbandoma, kuriama ir patiriama pačių jaunuolių.

Festivalio lankytojų dėmesio netrūko ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos edukaciniame furgonėlyje „Cookie Truck“. Jame jaunimas gilino medijų ir informacinio raštingumo žinias, mokėsi atpažinti virtualaus pasaulio gudrybes, o už teisingai atliktas užduotis buvo apdovanojamas… skaniu sausainiu. Šią saldžią motyvaciją festivalio dalyviams dovanojo Alytaus profesinio rengimo centras, kuriam tariame nuoširdų ačiū.

Per vieną festivalio dieną kultūra čia tapo gyva patirtimi – tokia, kuri leidžia išbandyti, sužinoti, nustebti, pasijuokti ir galbūt atrasti tai, ko iki šiol nebuvo tekę patirti.

Dėkojame visiems festivalio dalyviams, edukatoriams, mokytojams bei partneriams. O svarbiausia – ačiū jaunimui, kuris buvo smalsus, įsitraukė ir parodė, kad kultūra jiems iš tiesų rūpi.

Festivalį organizavo Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, partneris – Alytaus kultūros centras.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Nuotr. Lina Ža

„Istorija yra romanas, o tauta – jo autorius“, – teigia prancūzų rašytojas Vigny.

Rugsėjo 23 d. 17 val. kultūros istorikas, Lietuvos fantastikos rašytojas Silvestras Rimgaudas Sinkus po dvidešimties metų tyrinėjimų, išleido knygą „Istorija pareinant į Lietuvą“, į kurios pristatymą kviečia ir alytiškius.

Knyga priskiriama lietuvotyrai ir remiasi lingvistikos mokslo patirtimi, tautosaka, istoriniais raštais, astronomijos observatorijų duomenimis, mitologija ir pasakoja lietuvių istoriją nuo ledynmečio, kada lietuvių tauta buvo priversta trauktis į pietus, iki jos grįžimo atgal į tėvynę ir Europos bei Afrikos žemynuose paliktus lietuviškus lingvistikos pėdsakus. Jos autorius Silvestras Rimgaudas Sinkus yra daug nusipelnęs lietuvių ir baltų istorijai.

Svarbią reikšmę žmonijos istorijai turi įvykių datavimas, nes jiems reikia turėti atspirties taškus. Tikslumas, deja, čia labai pažeidžiamas. Pavyzdžiui, Kristaus gimimo data pagal įvairių autorių darbus skiriasi dešimčių, šimtų ir net tūkstančių metų laiko ribose (V. Nikerov, „Naujoji chronologija“ leid. „Jauza“, Maskva/2002). Kiek patikimiau istorijos laiko datavimą galima susekti pagal giminystės ryšius, tačiau ankstesni kaip XIII a. po Kr. jie darosi neatsekami. O antikos ar hiperantikos laikai išvis yra paskendę chronologiniame chaose ir tik palikti kultūros ženklai, derinant juos su ano meto Zodiako juostos žvaigždynų padėtimis danguje, leidžia pakankamai tiksliai atskleisti vienų ar kitų žmonijos tautų laiko tėkmės datavimo metus.

Pasaulio lietuvių valdybos pirmininkas dr. Antanas Vinkus, susipažinęs knygos „Istorija pareinant į Lietuvą“ medžiaga, konstatavo, jog tai – vertinga knyga.

Kviečiame dalyvauti – bus įdomu!

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos erdvėse (Seirijų g. 2) įsikūrė alytiškės, menininkės Gustės Berankytės fotografijų paroda „Fragmentai“, kurią aplankyti kviečiame iki rugsėjo 29 dienos.

APIE PARODĄ:

„Fragmentai“ – tai akimirkų kolekcija. Kiekvienas kadras nupieštas šviesos, užfiksuotas su fotoaparato pagalba. Fotografiją menininkė naudoja kaip meditacijos formą. Ši meno kryptis padeda sulėtinti žingsnį, pastebėti grožį kiekvienoje akimirkoje ir taip giliau pajusti dabartį. Fotografijose žmogus matomas retai. Jis išlieka tik mažas, minimalistinis elementas, primenantis apie trapų mūsų buvimą didingame gamtos fone.

Paroda „Fragmentai“, tai kvietimas pastebėti grožį kasdienybėje: vandens bangelėse, medžių šešėliuose ar debesų formose. Tai proga patirti akimirkos laikinumą ir leisti sau tiesiog būti čia ir dabar.

APIE MENININKĘ:

Gustė Berankytė – menininkė, kuriai fotografija yra ne aplinkos režisūra, o atidus jos stebėjimas ir akimirkų kolekcionavimas.
Jos kelias prasidėjo nuo pirmųjų kadrų gamtoje, o vėliau, fotografijos ir video meno studijų metu atsiskleidė per įvairiausius žanrus. Vis dėlto atviri ieškojimai autorę vėl grąžino prie pradinio įkvėpimo šaltinio – nesurežisuotos, didingos gamtos.

Išėjimai į gamtą autorei veikia kaip terapija: tai galimybė pabūti vienatvėje, atsiriboti nuo kasdienio triukšmo ir pamatyti įprastus dalykus kitu kampu. Šis asmeninis ramybės patyrimas atsispindi ir autorės darbuose. Gustės fotografijos kuriamos taip, kad atradusios vietą žmonių namuose jos taptų ramybės akcentu.

Būtinai apsilankykite!