Laisvės Angelas

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Alytuje turi įdomią istoriją. Pirmą kartą viešai apie paminklą žuvusiems Alytaus apylinkėse savanoriams prakalbta dar 1922 metais ant Antano Juozapavičiaus, pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, kapo. Buvo pradėtos rinkti lėšos – surinkta 8000 litų ir jau buvo ruošiamas statybos planas, tik vis kildavo ginčų, kur paminklas turėtų stovėti. Tačiau 1925 metais entuziazmas išsikvėpė ir visi sumanymai užsimiršo. Idėja atgaivinta 1928 metais, Lietuvai švenčiant pirmąjį nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį. Nutarus, kad paminklo autorius bus iš Simno kilęs skulptorius Antanas Aleksandravičius, užsakyti paminklo brėžiniai ir prasidėjo susirašinėjimas su respublikine statybų inspekcija dėl leidimo. Tačiau leidimas negautas: „Kadangi pristatyto Alytaus paminklo projekto angelo figūra neatitinka projekto proporcijoms, todėl projektas grąžinamas netvirtintas“. Po metų, 1929 metais, imtasi ryžtingų žingsnių derinant projektą ir pradėti realūs statybos darbai. Spalio 27 dieną Alytuje vyko dviguba iškilminga šventė: buvo minimas Alytaus apskrities šaulių rinktinės dešimtmetis bei atidengtas paminklas Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Pats paminklas siekė 13 metrų, postamente buvo įmontuotos metalinės lentos. Bareljefuose „Kova“, „Mirtis“ ir „Rauda“ autorius pavaizdavo lietuvių tautos kovą su raudonuoju slibinu, pirmojo Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus žūtį ir kritusiųjų už Tėvynės laisvę apraudojimą. Paminklo idėja – į Kauną, tuometinę sostinę, atsisukęs ir aukštai rankoje iškėlęs trimitą, „Angelas“ kvietė tautą Tėvynės sargybon. Kitoje rankoje laikomas gėlių vainikas reiškė pagarbą kritusiems karžygiams. Visą fasadinę postamento dalį puošė didžiulis kardas, o apačią apjuosė Gediminaičių stulpai. Pa­sa­ko­ja­ma, kad skulp­to­rius A. Alek­san­dra­vi­čius an­ge­lo skulp­tū­rai po­zuo­ti bu­vo įkal­bė­jęs Aly­taus gim­na­zi­jos jau­nu­tę gra­žuo­lę mo­ky­to­ją.

„Laisvės angelas“ gražiai užpildė tarp Alytaus parkų likusią erdvę ir aikštė tapo tikru miesto pasididžiavimu. Čia nuo 1929 metų vyko svarbiausių valstybinių ir tautinių švenčių minėjimai.

1934 metų pavasario ry­tą Aly­tu­je įsi­smar­ka­vo pa­va­sa­ri­nė aud­ra su per­kū­ni­ja. To me­to spau­da „nu­sta­tė“, kad 7 val. 10 min. žai­bas tren­kė į Lais­vės an­ge­lo pa­min­klą. Aly­tiš­kiams vėl te­ko rink­ti lė­šas pa­min­klo at­sta­ty­mui. 1937 me­tais Aly­tų pa­puo­šė ant­ro­ji Lais­vės an­ge­lo skulp­tū­ra. Nauja buvo tai, jog atkurtasis „Angelas“ pasisuko labiau į rytus, į Vilniaus pusę.

Antrojo pasaulinio karo metu prie Laisvės Angelo paminklo buvo pradėti laidoti sovietinės armijos kariai. Netrukus čia buvo pastatytas obeliskas, skirtas sovietinės armijos kariams. Dar kar­tą pa­min­klas nu­ken­tė­jo so­viet­me­čiu – pa­si­kei­tus po­li­ti­nei san­tvar­kai, jis 1951 metais bu­vo nu­griau­tas. Įdomu tai, kad paminklo vertimo darbai vyko dvi naktis. Pirmąją naktį griovimo technikai nepavyko įveikti tvirtos paminklo konstrukcijos. Tad po keleto dienų, naktį atvykus jau karinei technikai, paminklą pavyko nugriauti. Kalbama, kad griaunant skulptūrą pasigirdo šiurpi, žmogaus balsą primenanti dejonė. Pati skulptūra buvo palaidota vienoje iš karo metu nuo bombų likusioje duobėje. Tiksli jos vieta iki šiol nežinoma. 1988-aisiais metais susikūrus Alytaus Sąjūdžiui, bandyta „Laisvės“ skulptūros ieškoti, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi. Tuomet pagal turimas fotonuotraukas vilniečiai skulptoriai J. Meškelevičius ir J. Blažaitis atkūrė paminklą. Taip 1991 metų lapkričio 23 dieną atgimė trečiasis miestą saugantis Angelas.

Jurgis Kunčinas